Pirmajai lietuvių terminologijos disertacijai – 60

263Te minologia | 2021 | 28 doi.o g/10.35321/ e m28-13 P imaiai e minologies Li uanee dise acijai – 60 AUŠRA RIMKUTĖ-GANUSAUSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0001-8655-7333 P ima 60 anni 1961 m. dicemb e 14 d. VVU Is o ijos- ilologijos akul e o a yboje LTSR MA Li uanian kalbos i li e a ū os ins i u o Žodynų sek o iaus jaunesnysis mokslinis bend ada bis (K onika: 1963: 346) An anas Balašai is ha di ino con successo la p ima disse azione di e minologia Li uania. Di e o e del la o o doc. ilol. m. kand. Jonas K uopas, gli u iciali oponen i p o . Bo isas La inas, p o . Juozas Balčikonis, ilol. m. kand. Vincas U bu is. Dise azione s o a più di 340 mašin aščio paginì e anco a 80 paginì cos i uisce due odyklės: is o inė lie u ių kalbo y os e minų i abėcėlinė isų da be nag inė ų e minų. Desc i endo disse azione pubblicazione, si so olinea che ques o è p imo g ande, nuo o, o iginalus e u iningas la o o da Li uanian lingu is inių e minų is o ija (K onika 1963: 346). Pe i e minologhi è pa icola men e signi ica i o, poiché dise azione de aglia amen e s isi a a della s o ia dei e mini di una s e a, mos a a la sua aida, discussia i y a ę e mini di c eazione modi. Maža o, p eziosa e ciò che, a a dando sepa a i dei linguo y os šakų accen ologies, dialek ologies, leksikologies (e sua pošakio leksikog aphies), g amma icos (mo ologies, pa ole di da ybos, sin aksės) e k . e minus, au o ius desc è e quei šakų a si adimen o. No s o icialusis oponen e p o . d . B. La inas indica che manca la o o s ilis icos e minų sky iaus, che, senza dubbio, sa ebbe impo an e e necessa io (K onika 1963: 346), pe ò bisogna non dimen ica e e il a o che inizialmen e s ilis ika delle lingue li uani e a semplicemen e p a ico linguaggio no mino e o ganizzamen o pa e, e come sepa a a amica pa lo y os susi o ma a solo XX a. 7-aj decade, ad, ma y , nesi yžo dis ingue e di ques i e mini au o ius. Dise azione Lie u ių kalbo y os e minų is o ija pe la p ima ol a engono app o ondi i più di qua oų šim mečių 15471961 m. kalbo y os e mininai, accol i da lie u ių kalbos g ama ikų, p incipali lie u ių kalbos Auš a Rimku ė-Ganusauskienė 264 La p ima dei dizionini e minologici li uani, dei dise acijai – 60 più impo an i e bo y os eikalų, di a icoli di kalbininkų e k . on i. Ją cos i uisce cinqueos pa i, conclusadi e p iedai. La p ima pa e della g amma ica è dedica a ai e mini. Qui iene b e emen e i isi a a la g amma ica della lingua li uana inizia a da Danieliaus Kleino la p ima g amma ica della lingua li uana G amma ica Li anica (1653). Come sos iene la o o au o ius, ino al XIX a. p . le g amma icos della lingua li a ian e ano ilascia e la yniškai oppu e okiškai, jose secondo medie žių Vaka ų Eu opos adiciją e ano consuma i la yniški e mininai. Simono Daukan o pa eng oje la ynų kalbos g ama ikoje (1837) išdės y i s a biausi lie u ių kalbos mo ologijos dalykai, a ojami lie u iški e minai. An ojoje XIX a. me à, come sc šo A. Balašai is, e miniją della Li uania g amma icos kū ė Jonas Juška, An anas Ba anauskas, Kazimie as Jaunius e k . alla ine XIX a. già u ilizza e p incipali one ikos, pa i della lingua e nomi di pa i del pa ola, ecc.: balsės, d ibalsės, cognome (Kaliks as Kasakauskis); umposios balsės, daik a a dis, būd a dis, empo, g ado, a o e (S. Daukan as); skiemuo, šaknis, galūnė, į a dis, skai a dis (J. Juška); le e a, sc i a (A. Ba anauskas); pe sona, aleg nis, kamienas, p iešdėlis, p eesaga, sudė iniai žodžiai, eiksmažodis, p ie eiksmis (K. Jaunius) e k . Pa icola men e signi ica i e Jono Jablonskio g amma icos (1901, 1919, 1922), u ėjusios didelę į aką bend inės lie u ių kalbos aidai. Si può menziona e che i i uni e so amen e acquis alò S. Daukan o i nomi delle pa i della lingua da cos i ui e daik a a dis, būd a dis e k ., anche K. Jauniaus p opos o il nome della pa e della lingua p ie eiksmis o s esso J. Jablonskio sugge i i ali e mini come p ielinksnis, polinksnis. Įcu o e ques o, che J. Jablonskis Lie u ių kalbos sin aksėje (1911) si isc isse a J. Juškos naujada ą į a dis e così lo consolidò kalbo y os e minijoje. E ali esempi disse azione non uno! Dise azioni au o iaus a e mim, quasi u i i mode ni sin aksesi e sky ybos e mini anche im i usa e po J. Jablonskio Li u ians kalbos sin aksės pasi odimo. Iki a in šiolami del pa la o e p opos i e mini u ilizza iys, k eipinys, papildinys, pažyminys, daug aškis, kablelis, kablia aškis, sky yba, šauk uks, klaus ukas, kabu ės, beasmenis sakinys, an ininkės sakinio dalys e k . A. Balašai is sc i e, che in gene ale lie u iška g amma ikos e minija XIX a. o ma osi in condizioni complesse. Au o i dei Lie u iškų g ama ikų s ichiškai, nonendendo collabo iaudami ieni con al i, kū ė p op i nomi, abbas anza spesso anche non liikydami p incipi di da ybos delle pa ole della lingua Li uania. Come solo pe ciò quelle s esse cose a e ano non po uno innominijimen o (Балашаитис 1961: 6), ecc., oggi u ilizza o J. Juškos p opos o e mine galūnė chiama o pa ole pabaiga, galas, baigimas (S. Daukan as), ā dgalis (J. Jablonskis) e k . G ama ikų au o i in ece di e mine jung ukas us ojo sujung- 265 Te minologia | 2021 | 28 ojis (Kaliks as Kasakauskis), sujungis (Juozas Čiulda, K is upas Daukša), jungė, junginė, ke gė (S. Daukan as), sujung u as, žodjungis (J. Juška), sanjungė e ke gė (Mykolas Miežinis), J. Jablonskis nel 1901 g ama icane e nel 1911 sin aksese anco a usa a e minò sąjunga, e dal 1919 g ama ika os sklandžios da ybos e inį jung ukas (Balašai is 2010: 5). An ojoje dise azione pa e b e emen e s isi a a s o ia dei lessicog a ici li uanici e lessicog a ia e minija. Poiché i p imi Li u iški imp usdi i e manusc ip ini dicodynai e ano chiama i la yniškos o g eikiškos o igine a dais dic iona ium (lo . dic io pasakymas), ocabula ium (lo . ocabulum žodis), lexicon (g . lexis žodis) o cla is (lo . ak as), necessi àikė e e mine pačiam ocynui chiami i. L'au o e issa nella disse azione ali nuo iodžius: o dodininkas, o su ink žodis (Kaje onas Nezabi auskis), o dodininkas (Poška, An anas Juška), slo inykas (Lindė, Su ke ičius), slo odis (S. Daukan as), slo inas (Mo iejus Valančius, Mikalojus Akelai is), slo inis (Sil es as Valiūnas, Lau ynas I inskis), slo ynas (Pab ė). Mol a a enzione iene da a ai la o i di Kazimie o Būga e ad essi usa i agli innominiji linguo y os (skoliniai, s e imybės, pe sonali, loco a džiai e k .). Ano o iaus, i e mini di lessicologia e lessicog a ia amčiau im i usa e solo ci ca XX a. midu į. Ne e ano non così mol i, quan o g amma ica. Be ha , beside lie u iškų, abi amen e u ilizza i e in e nazionali e mini, ecc., ali come sinonimi, an onimai, eu emizmai, a chaizmai, a i iji, passi ioji leksika, idiomi e k . Te čiojoje pa e iene esamina a la aida della e minologia della diale ologia e i e mini della diale ologia. Mol a a enzione iene assegna a agli appa si alla ine del XIX a. la o i di K. Jauniaus a mių, nei quali engono u ilizza i ali e mini di diale ologia come šnek a, pa a mė, p iegaidė. Ap a iamas e uno esminių e minų a mė, a o o A. Ba anausko. Qua o nella pa e, sulla base di F yd icho Ku šaičio, K. Jauniaus e K. Būgo, iene desc i a e minija dell'accen ologia, ecc., ali e mini come i ap adė, i agalė p iegaidė (A. Ba anauskas), kylančioji, k in ančioji, lauž inė, p ieški inė, poki inė p iegaidė; šakninis, galūninis, a kel inis, kilnojamasis ki is (K. Būga) e k . Pun iamo a so olinea e che ali e mini come kai inis ki is, dešininis ki is, ies inis ki is issa i in già menziona i J. Jablonskio g amma ici (1919, 1922). Penk o nella pa e si concen a p incipalmen e sui e mini comune i della linguao y os, più p ecisamen e ai e mini in e nazionali usa i nella linguao y o, che sono comuni a mol i lingu, anche e bal ų. Alla disse azione engono p esen a e de aglia e conclusioni, nelle quali indi e amen e, sulla base degli au o e isola i e mini linguo y os dell'eme genza e usiosena 266 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė Nella p ima dei pe iodi e minologici dise acijai – 60 li uani, ediamoci la s o ia dei e mini pa lo y os, discussiamo on i, nei quali essi engono u ilizza i. A. Balašaičio disse azione senza ine signi ica i a pa ecchi apsec i. P ima, iene de aglia amen e desc i a Li u iška kalbo y os e minijos is o ija. P ie accessibile la conclusione, che essa consis en emen e incomincia a c ea e e s iluppa si XIX a. nella p ima pa e. Benché nelle p immuosi on i con enu i e mini di linguo y os non si possa alu a e in base ai mode ni e mini di c eazione p incipi, u a ia essi aiu ano i ela e la e oluzione della e minizione pa la a, mos ano i più impo an i modi di c eazione dei e mini del pe iodo in esame ( e inių gausa, naujada ų da yba, in e u ine pa ole e k .) e, senza abejo, a osenos polinkius, in alcuni casi anche de e mina i p incipi di no minazione. In secondo luogo, dise azione au o ius a e a neleng ą compi oi ì capi e e abbas anza ampiamen e spiega e a ia linguo y os concoc as eiškiančius žodžius, . y. e minus. Sebbene le on i e i lo o au o i di e seodi, u a ia con ques 'imp esa cope a pe e amen e. Te zia, in un unico luogo oolii su egis a i a iai uojan i singolų kalbo y os šakų e minini, p esen a e de aglia e odyklės. Quindi, co aggiosamen e si può a e ma e che A. Balašai is uno dei p imi e minologi Li uani, da oci inizio s udi in s o ia della e minologia li e iška. Non in ain il pa binis a Jonas Klima ičius sc isse: Pab ėž inai bisogna nega e s e eo ipą Balašai is pa olaynininkas (ne lui uno pa ešus lipinamas). Non ! P ima iamen e Balašai is e minologo, au o io della p ima e minologia dise azione. E se a esse po u o in ques o cammino con inua e anda e, la scienza della e minologia Li uaniana sa ebbe spezza e più iusci a salesso e b endès (Klima ičius 2021: 11). Le e a u a Balašai is An anas 2010: Da lie u iškų kalbo y os e minų is o ijos. Na i a lingua 5, 312. Accesso in e ne : h p://li uanis usambu is.l /wp-con en /uploads-2016/06/A.Bala%C5%A1ai is-GK-2010-05.pd [ edu a 2021-08-20]. Jonas Klima ičius 2021: Dal cuo e e da pe ies. An anas Balašai is: bibliog a ijas odyklė, seconda edizione i is a e comple a a, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 918. Accesso in e ne : h plki.l /wpcon en /uploads/2021/04/Balasaicio_bibliog a ija_2021_make as.pd [ edu a 2021-08-25]. 1963: K onika: K onika. Kalbo y a 6, 341351. Doi: 10.15388/Knygo y a.1963.18978. P iega in e ne : h pswww.zu nalai. u.l /kalbo y a://a icle/18 iew978 [ isualizza a 2021-08-25]. Балашаитис Антанас 1961: История литовской лингвистической терминологии: автореф. дис. канд. филол. наук / Вильнюсский гос. ун-т им. В. Капсукаса, Вильнюс. Rice u a 2021-08-27 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. pos a aus a.gan[email p o ec ed]