XX a. – XXI a. pr. statybos terminų dūrinių kognityviniai propoziciniai modeliai

153Te minologia | 2021 | 28 doi.o g/10.35321/ e m28-07 XX a. XXI a. p . cos uzioni e mini di dū inių kogni y iniai p opoziciniai modeliai Lina Ru kienė Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: h ps://0000-0001-6661-3115 ANOTATIA A icolonyje, applicando me odo di modellamen o cogni y inio, engono de e mina i e discussi sa akilmių e hyb idinių s a ybos e minų dū inių kogni y iniai p opoziciniai modemedžiaga liai. Laikomasi požiū io, kad su dū inio onomasiologine s uk ū a ko eliuoja p o- pozicinio pobūdžio žinios, dū inyje isada ma omas koncep ų yšys. Empi inė i elò, che sa akilmiai e hyb idiniai s a ybos e mini dū inia doomi ak ualizuojan 16 kogni y inių p opozicinių modelių. Cons uc ions s i es cen e ogge i, p incipalmen e ma e iūs p odo i dell'a i i à umana, quindi e basinis OBJEKTO koncep as, innominijando cos uzioni ealijas, ak ualizuojamo spesso. ESMINIAI VODŽIAI: dū inys, kogni y inis p opozicinis modelis, koncep as, objek as, s a ybos s i is. ABSTRACT The a icle iden i ies and discusses he cogni i e p oposi ional models o indigenous and hyb id cons uc ion e minology compounds using he cogni i e modelling me hod. I is belie ed ha he knowledge o p oposi ional na u e co ela es wi h he onomasiological s uc u e o he compounds, and he connec ion o concep s is always isible he e. The empi ical ma e ial has e ealed ha indigenous and hyb id cons uc ion e minology compounds a e made on he basis o 16 cogni i e p oposi ional models. Objec s, mos ly he ma e ial p oduc s o human ac i i y, a e in he cen e o he cons uc ion ield; he e o e, in naming he eali ies o cons uc ion, he basic concep o he OBJECT is ac ualized mos o en. KEYWORDS: compound, cogni i e p oposi ional model, concep , objec , cons uc ion ield. Į adėS paSTaBOS negli ul imi anni sia nella linguao y o s anie a che in quella li uana iene a i amen e s iluppa a cogni i y inės ling is ikos, s e amen e lega e con la iloso ia, psicho- Lina Ru kienė XX a. XXI a. p . logija e e min di cos uzione dū inių 154 che kogni y iniai p opoziciniai modeliai s udian i lingua e coscienza connessione, s u u e di conoscenze, la lo o issa imu a o me lingubinee, di ezione. Nel linguo y o Li uanio bene p incipalmen e a enzione si pone alla eo ia della me a o o conce uale, e e ua a non pochi conce uali me a o i in di e si disco si di ice che (p.g.: aliūkai ė, Side a ičiū ė-Mickienė 2006; Ma cinke ičienė 2006; K ašy ė, Župe ka 2011; K ašy ė, papau ė 2013; Būdly y ė-Gudienė e k . 2014). Cogni i ini s udi impo an ius e e minologijai. Cogni y inė e minologia app esen an i e mine la capi anno come pa icola e kogni y inę-in o macinę s u u a, kalbine o ma es eiškiančią p o esione conoscenze, accumula o pe lungą isuomenės obulėjimo empo. Comp endendo, insaccando e ac ualizuando e mine ma cimą in o mazioni uomo non solo quella in o mazione u ilizza, ma e essa in e p e a, apildo, keičia e k . Te minų kogni y inė analizė o nisce possibili à spiega e, come a enu o conoscenza del mondo scien i ico, il cui isul a o è unzionando sis ema dei e mini. Tu a ia e mini di cogni i y inius ice che, ispe o con la gene ale lexicissima s udiimais, sono ypač ai pasaky ina apie dū inių, einančių e minais, y imus, odėl šiame mol o meno, nell'a icolo esaminando la cos uzione e minus dū inius sa à segui a si dell'app occio cogni i y inio in della gene ale lingua dū inius. Lo scopo di ques o a icolo s abili e XX a. XXI a. p . sa akilmių e hyb idinių s a is ics e minų dū inių kogni y inius p opozicinius modelli, che possono esse e u ilizza i come nomina ion di cos uzioni concoc ų base. Al ine di ealizza e menziona o obie i o, l'a icolo discu e disposizioni eo iche, lega e a cogni i i p opozicinali modelli; sulla base di ma e iale empi ico, de e minano basiniai dū inių sandais concep i aggio nuoja i; iene alu a a con quali al i conce i essi possono cos i ui e p opozicini modelli cogni i i; si chia isce, in quali ipi di a ybos ques i modelli sono ealizza i. Da 73 XX a. XXI a. p . es i scien i ici dell'a ea cos uzioni ( ado ėlių, monog a ijų, žodynų e k .1) è s a a accol a 518 sa akilmių e hib idinių2 e mini di cos uzione dū inių, le cui sandai suppo i libe i aisiais (sa a ankiškais) kamienais. S aipsnyje non nenag inėjami dū inie con p epozicinie e pos pozicinie in e nazionali sie inie kamienai, aliji come o o-, geo-, mak o-, 1 nemajosa pa e XX a. inizi dei es i gene e non u di o. 2 Sa akilmiu conside a o dū inus, il cui en ambi sandhi sono lie u iški (pa em i indoeu opie izmais, bal ų i sla ų bend ybėmis, solo bal ų kalboms o solo lie u ių kalbai būdingais žodžiais). Hib idiniu de ini ino dū inyn, del quale un sandas è lie u iško, e al o p es in o. 155Te minologia | 2021 | 28 mic o-, nano-; -g a i pan. Quando sandu a sie ico kamiena, p i o di g amma icali a ibu i, s abili e la sua in e azione con il conce o è di icile3. esaminando ma e iale applica o uno di kogni y inės lingu is ikos me odi […] socco so cogni y inis modeliazione ( us. когнитивное моде- лирование), cui esmė s abili e kogni y inius modelius, in ques o caso p opozicinio na u e. Come sc i e na alija Besedina, me odo di modellamen o nella linguao y oje in gene ale è possibile y a ienas pag indinių kogni y inės analizės me odų. Taikan šį me odą – o ene e una ce a scheminio kons uk ą (modelį), che sos i uisce complesso ogge o. Modelis, scienzia ice a e mazione, pe me e di зафиксировать важнейшие признаки исследуемого объекта (Беседина 2014: 121). S aipsnyje kogni y inio modelia imo me odas de inamas su аналитиiniu описамуому методом. TEORInėS nuOSS aTOS Cogni y inės lingu is ikos app esen an i con cogni ionali p ocessi sieja e delle nuo e pa ole da ybą. Jelenos Kub iako a opinione, le pa ole da ybą do ebbe esse e pe cepi o come sis ema, la cui esmė umano po eikio dis ingue e e issa e peculia e s u u e di conoscenze lingbinee o me soddis acimen o. Essen peculia i à del u o esse e ale nominazione uni à, che con enien e in o mai impacche a e ( us. pe упаковки информации) e u ilizza e lingbinessa a i i à, e desc i e u o come peculia e s u u a cogni i y inę (Кубрякова 2004: 393394). acendo nuo ezzi, da lo o e e minus, cogni i i ina linguis ica app esen an i scienzia i opinione, pa ecipa de e mina a schema pensie o, o al imen i cogni i i ii modelli. In e eicaudendo con ambien e l'uomo dis ingue enomini, ogge i oppu e segni. J. Kub iako os, l'esclusione, come iniziale ase di conoscenza di ques i sogge i, si inse isce nel linguaggio pe nominazione, ealizza a con mezzi di doybos di pa ole (Кубрякова 2004: 39). pe innomina e de e mina a cosa, bisogna iden i ica e e e en à, s abili e il suo pos o nel sis ema cognizionale, a ibui lo a una ce a ca ego ia. eseguendo nominazione, l'uomo ce ca o a e qualche qualcun no o modello, schemà, secondo la quale possa c ea e nuo i pa ole. Quindi, esis ono ce i esis en i sape i basa i modelli di pensie o, e ques i modelli sono gli algo i mi uni e salii, sulla base dei quali si può sia c ea e, sia capi e una nuo a pa ola. 3 Te mini di cos uzione dū inių kogni y iniai p opoziciniai modeliai nag inė i engian do a o dise azione S a ybos e minijos dū iniai: o ma amis i aida, e i è s a a en a a a on a e nonik ųjų dū inių, i. e. dū inių su in e p au iniais sie iniais kamienais, kogni y inius p opozicinius modelius (ž . Ru kienė 2021). Lina Ru kienė XX a. XXI a. p . cos uzioni e minų dū inių Uomo, incon a o con kogni y iniai p opoziciniai modeliai una nuo a pa ola, sąmonėje šios schemas (modeliai) suac i ėja, uomo le applica olendo capi e il signi ica o della pa ola e es o 156, in cui quella pa ola pa imen a o (Бабина 2013: 1516). similmen e su ques o sc i e e Suzanne Kemme : la sua asse zione, schemi sono il nos o pensie o ca a e is ico esempi pa i ie, įsišakniję an o che possono esse e applica i nel c ea e e comp ende e le linguis iche esp essioni (Kemme 2003). J. Kub iako a so olinea che l'a o di nominazione non può a eni e senza p opozizione: il p ecu sa aco dell'a o di nominazione è s o mazione di p oposizione da esis en i ea i i concep ì, u a ia, quando solo come isul a o di ques o a o eme ge una nuo a pa ola, esso di en a app esen an e di un nuo o singolo conce o e la gen e o iene la possibili à di ope a lo come nuo a s u u a uni isa (Кубрякова 2004: 317). p opozizione è concep us jungian is kons uk as, e egli comp endamas come analogas modello delle pa ole da ybos conoscenze app esen azione senso. p opozizione pe me e di pe cepi e, che nel mondo u i e en i, ogge i, enomenii e e c. sono non pa ienamen e, e sąweikaujan ys. Quindi, i app esen an i cogni i y inės linguis ica a e mano che le s u u e delle conoscenze in sos anza sono in e cone aujan i concep ų s uk ū as, e ques e concep ų sąjungos e sono chiama e p opoziциями. Geo geo Lako o opinione, p opoziciniu denomina o ale modello cogni i inico, che si o ma wi hou imagduo ės mechanizmų, i. i. gli non iene usa a me a o a, me onimija oppu e immagini men ali (Lako 1990). In al e pa ole, p opozizione è modelis, che cos i uisce a gumen ai e basinis p edica , juncando ques i a gumen i. p opozizioni eo ia iene applica a e dū ybai, a e mando che con dū inio onomasiologine s u u a ko eliuoja p opozicinio ca a e e conoscenze. dū inie sono pa icola i uni à linguis iche, pe ché in lo o semp e isibile conce o di connessione. da inys, en a o in bū į uni à di, con enen i la s essa p opozicina s u u a, J. Kub iako os a e mazione, esp imeškia la s essa kogni y inę si uazione (Кубрякова 2004: 393394). In ques o con es o con iene discu e e e s esso conce o di una ondamen ali cogni y inės linguis ica conce i concp a à. Come sos iene aloyzas Guda ičiaus, il conce o più spesso è pe cepi o come he e ogeninis daugiadimensis conoscenze sul mondo e uni à di espe ienza (Guda ičius 2011: 112). In una b e a diziona ia dei e mini cogni i e concep è de ini o come un e mine pe cui si spiegano men ali o psichinamen e la nos a coscienza e quella s u u a in o ma i a che i le e le conoscenze e espe ienze umane, iso se; qui 'è p esen a a e un'al a de inizione: concep os ques o ope a i us con ininis [con enen e il con enu o au . pas .] memmios, men inio leksikono, concep ualiosios sis emi e ce eb ų kalbos (lingua men alis), 157Te minologija | 2021 | 28 mapėlapio, a sp indinčio umano psichicane, uni à (Кубрякова e k . 1996: 90). Uomo pensa in conce i, egli analizza, con on a e collega di e si conce i, sc i e Sil ija papau ėly ė-Klo ienė (2007: 16). a. Guda ičius so olinea che, dicendo koncep o aiška kalboje, do emmo capi e: pa e del conce o, che si eiškie a uni à linguis i (Guda ičius 2011: 113). Pa lando di conce o aišką, menziona e n. Besedina posizione: kalbininkė ichiama a enzione, che, conce o app esen ando kalbà, a i a o non u o conce o, ma solo a de e mina a sua pa e. Pe an o, nessun Cogni y inėje linguis ica in p imo luogo escludono i cosidde i conce i koncep as nė a e balizuojamas iki galo (Беседина 2006). basiniai4: OBJEKTO, OBJEKTO PAL, EIKSMO, IETOS, o ERd ėS, LaIKO, YpaTYBėS e . . (Jackendo 1990). Osslininkè Lucy ande wende conce i pe s abili e p opone s u a e domande, kuwha ? )), LaIKaS (quando?) (angl. Time (When?), MEdŽIaGa (ish ko?) (angl. Ma e ial (Made o wha ?)) e . . ie anglų kalboje p asideda Wh (SuBJEKTaS (kas?) (angl. Subjec (Who / ( ande wende 1994). In ques o a icolo si i e isce p incipalmen e anas asìa Fedenko o ni i conce i e lo o in p opozicina s u u a jungiančiais p edika ai, poiché ques 'au ice ogge o di ice ca anche dū inie. a. Fedenko nel suo la o o dis ingue ques i basini concep os, insieme con p edika ai o ma ančius usų kalbos dū inių kogni y inius p opozicinius modelius: EIKėJaS (angl. u o mondo aCTOR), OBJEKS (Ingl. OBJECT), IETa (Ta. pLaCE), LaKaIS (Ingl. TIME), EIKSTI (On. Ope a). Ol e lo o, dū iniams ak ualūs TIKSLO (angl. GOaL) e BŪdO (angl. MannER) conce i. Ques i conce i nella s u u a p opozicina uniscono i p edica i pRIKLUASYTI KaM BŪTI BŪdInGaM KaM (Ing. BELONG TO), BŪTI KI BE TYPE OF (Ing. TYPE OF), VEIKTI (Ing. dEaLS WITH), BŪTIO u ilMaM KaM (Ing. uSEd FOR), BŪTIO FRM. KIENO (Ing. BY BYTEF), BŪTI LIURII TAM IŠ (Ing. BE BEEOM), BŪTIOTI KIENO DA LIT (Ing. TuRT. Ma), BŪTI KIENO DA LIT (Ing. Kain. Kain. Ka), BUT (Ing. Come mos a il ma e iale accol o, nell'esamina e i e mini di cos uzione dū ini, è anco a oppo uno dis inge e BŪ IO e REZuL- TaTO concep us. 4 Oggi nella kogni y inezza lingu is ica si possono o a e di e si concep ì ipologijas. Lina Ru kienė XX a. XXI a. p . e minis s a ybos dū inių 158 kogni y iniai p opoziciniai modeliai STATYBOS TERMIN dŪRINI KOGnITY InIaI pROpOZICInIaI MOdELIaI Kogni y inis p opozicinis modelis su VEIKSMO i OBJEKTO koncep ais p incipale conce o, inse en e in maggio pa e dei e mini di cos uzione dū inių kogni y inių p opozicinių modelių, è OBJEKTO conce o, signi ican is di a ie ca ego ie subjec us: abs akčius subjec us, baik us, lo o pa i, ma e iali e pan. Gli s udiosi p incipali a ibu i dell'ogge o gene almen e . y. ikslų izinį ieno objek o a ibojamumą nuo ki o (ne jei ai mil ai a išpil as anduo) i idines jung is, ienaly iškumą bei pas o umą (Lan- conside ano du, gacke 1991; Kubбрякова 1997). Pa lando di uno a ibuojammen o di ogge o da al o, menė ine Ju ijaus S epano o in uz algo: objek iškumas p incipalmen e igua da con ono e igu azioni umano ambien e ideėja, i. i. con spazio e la sua condi isione idėja. Ogge o ques o è il più semplice isul a o del uni e so disk e izazione, sepa ų suoi agmen i isolamen o nello spazio (Степанов 2016). Rolando Langacke io opinione, p ecisamen e aiškių con ini p esenza, kon ū iškumas, il a o che l'ogge o occupa nello spazio abbas anza de ini a pos o, sono i segni essenziali, aiu an i a iconosce e ogge o (Langacke 1991: 63). E. Kub iako a so olinea che nonos an e l'ogge o abbia bisogno capi e solo come di isico sogge o ale nozione pe is u a. Gli ogge i possono esse e e cose as a e, i. i. ali, dei quali non si può occa e. Essi non hanno ca a e is iche isiche, ma hanno ca a e is iche men ali (Кубрякова 1997). Sudė inga di e, come sono pe cepi e de e mina e conc e e eal à di cos uzione, u a ia, zgllandosi cogni y iniu pun o di is a, man ina, che sop a u o pe cepi a la lo o objek i škum. eseguendo cos uzione conce i di nominazione, spesso p epa emia a cogni y inio p opozicinio modello, suda y u da basini OBJEKTO e EIKSMO concep . U ilizzando inse zazioni as azioni dei conce i del se o e cos u i o come p incipale segno si dis ingue azione, di eziona o in un ce o ogge o o esegui o con ogge o. Ques o modelloio OBJEKTO conce o comp ende kele iopus sogge i: enomini na u ali, abs akčiuosi sogge i e daik us. Ul e io i di ques o modello S a ini OBJEKTO koncep o ap ėp į ap a sime išsamiau. cos yba s e amen e co ela i con il mondo della na u a: dalla sua s ichijas p o eggomasi, ques e in aslezzia e nelle case, allo scopo miglio a e le condizioni di i a delle pe sone, le ealie della na u a u ilizza e p ocesso di cos uzione e pan. Pe an o pa e di ques o modello il conce o OBJEKTO so en e e comp ende eal à della na u a. Tokiais Te minologia | 2021 | 28 Des ina i a nomine mol o a ie cos uzioni: s a ili, lo o pa i, macchine, appa ecchia u e e . . pa e del modulo in ques ione OBJEKMaS OBJEKTaS dei du i da omi pe p imi ai sandus pa emian al na u e ealias in Ta a dijan: dangus (1943-1944, SMS RLKp, KS MKM, KS), gas (Ma dujo CpŽS, 2008 SMTS; dujopū is STG, 2014), umai (dū a, 1962 SMTS; umis, RLTS), lie us (ma is, 1992-1992), gas (laugh, 1992-1995, 1992-1996), 1992-1999, 1992 (Mmm, laugh, 1998 SSM, 1995-1999, 1999), o z, 1995-1999, 1999; o z, 1999; o z, 1995-1999, e c. Ques o cogni i i ino p opozicinio modelloio dū inių an uoju sandu eiškiamo azione ogge o può esse e e dimensioni o peculia i à, che bisogna alu a e, s abili e la lo o nume ina esp essione. la maggio pa e di ques e du ine è sos enu a dalla seconda schie a ansi i ina, ad esempio: anduo ( anden uoša SMSM 2008; anden ieka RLSTŽ 1992, HS 2008, equniama is STŽ 2002; jėgoma is STŽ 2002; kie ma is RLSTŽ SIŽ 2004; k ei ėma is STŽ 2002; lygma is SMŽ 1992; gylma is, s o oklė RLKp; ilgama is 1959 RTŽ 1992, STŽ 2002;linkiama is SKb; slankma is RTŽ 1992, Ma žLSL 2002, SMB 2007, aKTM 2011; slankiama is 1992 2002; STŽ 1992 1992; aima is s o ma is SMGT aKp 1958, STŽ 2002; STŽ 2002 Gausų s a ybos e minų dū inių bū į cos i uisce e da iniai, il cui OBJEKTO concep os igua da con conc e i ogge i e ma e iali. Unendo i conce i pa lan i ici che comp endono OBJEKTO concep con il conce o EIKSMO, pada emo a i e mini di cos uzione p incipalmen e di cos uzioni s a iche, de alli e macchine, eg.: gegneš STŽT, gegnianeš, Sa , 1935; langa ė ėpK, 1988; s ikklakis SSB, 1943; s ikla u is SSB, 1943; akmenskaldė SpM, 1964; be onk e ė, RKLp, 2002; be on, RŽT, 1992; aLa koncep is STL, 1959; blok, STK, RLS, 1992; paklo is RLS, 1992; panel, 1965; plok, 1992; plok, 1992; spma, 1992; spma, 1992; spma, 1992; spma, 1992; spma, 1992; spma, 1992; spma, 1992; spma, 1992; spma, 1992; e c. dū inių con il p imo innominio sandu p op io azione è oppos o nu- Lina Ru kienė XX a. XXI a. p . e mini di cos uzione dū inių k eip as non nell kogni y iniai p opoziciniai modeliai mondo es e no, e in sel : sa ikon olė RLSTŽ 1992; sa i eguliacija uGp 1997; sa igalba uGp 1997; sa i anka STŽ 2002; sa i auka STŽ 2002; sa iį ampa MK 1977; sa isauga uGp 1997; sa is aba RLK 1959.pp con abiem OBJEKTO conce i Kogni y iniai p opoziciniai modeliai p opoziciniai dū iniai modeliai du OBJEK 160TuS: un ogge o può esse e aggiun o a un al o ogge o, en ambi gli ogge i possono esse e pa e di un al o, l'ogge o può esse e a o da un al o ogge o o gli ogge i possono esse e uni i in un unico ma e iale, in modo da cos i ui lo. g ande iboš as cos uzione e mini dei dū ini pada omi ac ualizuojando kogni y inį p opozicinį modelį OBJEKTaS 1 BŪTI naudOJaMaM OBJEKTaS 2. Gli ogge i possono esse e collega i a s e e elazioni o un ogge o può esse e usa o, pe e i a e l'al o ogge o, gli espinge e. icimi appo i sono mol o più equen i, essi signi icano che gli ogge i non spallano uno l'al o, ma si uniscono. Ogge o, che iene usa o a espinge e un al o ogge o, pe e i a lo, esp esso secondoio dū inio sandu, e il p imo sandu gene almen e a icina o il enominio na u ale, del quale si sal a, eg.: lie sa gė ŪTS 1935; gais asienė STŽT 1978; sniega o ė ( o a dal sniego) 1930, SG aKTa 1995; ugniasienė SdKŽ 1940. T a i s e i appo i ela i i agli ogge i uno può anche esse e un enomeno della na u a, solo il secondo ogge o iene usa o ques o alla eal à della na u a assembla la e ją ilascia e da s a inio (dūma akis SdTSS 1930 dūm akis Sp 1965; dūma amz dis aLKpŽ 1958, SpŽ 2002; lie amzdis STB 1943, RSd 1965, 1962) o, al con a io, ją į s a inį: š iesangis SEŽ; lucelangis SSM 1937, SdKŽ 1940, aLKS 1972; o langė MMpK 1988; š iesias ogis SSB 1943. Pa la i o modello dū inie, i cui sandai signi ican i ogge i collega i a s e e elazioni, possono esse e accon a i e al e cose: smulkesnis daik as è usa o pe s ambesni daik u: kaminakaiš is, kaminkaiš is STŽTL 2002; s ak a ams is STŽ 1978 2002; s ak ajuos ė Ma L 2002; 1978; skliau a ama SSB 1943; skliau ėmis SGBT 1931; s iklajuos ė pK kluon a is STŽT 1978; s anza, s a inys u ilizza i pe esse e i i (pe animali domes ici): a i Ma is STŽT 1978; ka ia a is STŽTLS 1978 1978; kiaul a is 1978; kiaulia a is STŽT 1978; dumagu is 1978; daika ; daigai, iek, iek, kel i, cemen : RT 1976; RTŽ 1978; Te minologia | 2021 | 28 amzdis STŽ 2020; skiedin akis RLSTŽ 1992; ešlaskydis ( inka imo ešlai laiky i len a) SSB 1943; mū kal is TRLT 1949, RLKp 1959, STŽ 1943 2002; inkašukės SSB 161 Solo a icine elazioni sono co ela i cogni i inio p opozicinio modello OBJEKTaS 1 BŪTI Su OBJEKTaS 2 dū inių sandais žymimi ogge i. Ques o modello di dū inie į a dia cos ubine ma e iali, e dū inių sandai segna p incipali le lo o componen iamozioni pa i. maggio i a ia pa e pa la i o modello di cos uzione e mini dei dū inių an ie sandai suppo i i in e nazionali daik a a džiais cemen o e cemen o. La s u u a p opozicina e gausa di ques i dū ini i le e il p ocesso cogni i y inì be onai ampiamen e u ilizza i nel campo cos u i o ma e iali cos u i i a i iciali, con assegna i da eccellen i p op ie à e possibili à di u ilizzo, s udia i, anche pe eziona i, junca i con al i ma e iali, al ine di o ene e anco a miglio i ma e iali con assegna i. di ques i dū nis p imo sandà indica l'ogge o (dažniausiai ma e iale) con cui il cemen o o il cemen o è giun ia o: pie enbe onis SdKŽ 1940, SMSM 2008; gelžbe onis MGn 1933; gelžcemen as SSB 1943; degu be onis aTaK 1995; de abe onis 2009 RLKLSp; medbe onis RTŽ 1992, 2004 2004; molonisbe onis RLK 1959, CpŽ 1962, STŽ 1966, aK 1995; pju enbe onis RTŽ 1992; plišacemen is ŠTa 2015; pelenbe onis RLST 2002; STŽ 2002; STŽ 1993 aLa 2004, STŽ 2004; s iklbe onis 2004 2002; sandėlbe onis Sp 1965. Ad al i di ques o modello dū iniams sandų ap iicolazione non è ca a e is ica, plg.: de iadažiai SSB 1943; s ikla ilnė SŽd 1939; gud ondegu as SMG 1974; pu gumė SIŽ 2004. Cogni i ino p opozicinio modello di OBJEKTaS 1 BŪTI daLIMI OBJEKTaS 2 dū inie chiama e cos uzione ealie, p esen i nelle pa i di de e mina o u o. Quella o ali à no malmen e è qualche s a ybinė kons ukcija, pa e s a inio o lo s esso s a inys, ecc., e mine kluon ąs is STŽT 1965 1978 į a dijamas kluono ąs as, e minais langabalkis SSB 1943; langa ėmis SSB 1943 lango sija (balkis) e lango sija ėmas, e minais laip asijė Sp SEŽ 1967; laip o akis TRLT 1949 laip ų i laip ų akas. Al g uppo dū inių di ques o modello da a ibui e anche e mini mašinsuolis MMpK 1988; skliau ana ys SSB 1943 (skliau ą cos i uen e pa e, memb o); skliau apėdis SSB 1943; skliau sija SGBT 1931; skliau a kė SSB 1943; o len ė RLSTŽ 1992. di u i discussi cogni i o p oposicinio modelio, come e modelio OBJEKTaS 1 BŪTI Su OBJEKTaS 2, dū inių sandais signi icimi ogge i sono co ela i konjunkciniais elazioni. 168 Lina Ru kienė XX a. XXI a. p . s a ybos e minų dū inių Kalbos pa e dal kogni y iniai p opoziciniai modeliai pun o di is a kogni y iniu si può capi e come uno linguaggio o mų, pe eikiančių men aliną u inį. J. Kub iako a iene la posizione che i conce i nel linguaggio possono esse e ogge i izza i non solo conc e i pa ole, ma e di e se classi di pa ole, ca ego ie (Кубрякова 1997: 118). nelle lingue Kaip eigia nikolajus Boldy e as, pa yzdžiui, e d inės cha ak e is ikos indoeu opee più spesso esp essi p ielinksniai o al e pa i linguis iche, con cui si possono segnala i ques e ca a e is iche a iami à e dipendenza da pa lan e o osse a o e žiū os aško (Болдырев 2006). Dalla ma e ia empi ica acciuga, che daik a a džiu ma ca o daik iškumas, uni isumas, bo da p esenza, cos o umas ispe o al empo ca a e is ici EIKėJO e OBJEKTO conce i, aigi e ques i conce i dū yboje ealizojami daik a a džiu. IETOS concep os esp esseškiamo p ielinksniai o daik a a džiais con enen i signi ica o locale. EIKSMO concep os eiškiamas eiksmažodžiais, e lo o è ca a e is ica žymė i con azioni co ela i ealijų segnius. YpaTYBėS ca a e is i a džiais o non iekiamaisiais pa ecipi, žyminčiais būdinguosius, spesso non chin ančius ealijos požymus, o skai a džiais e p ie eiksmiais, indikančiais k an i a ine ealijų peculia i à. IŠ adOS 1. Applicando il me odo di modellamen o cogni i ino è s a o esamina o 518 cos uzione e mini dei dū inių e de e mina o che essi u i a e ac ualizaggiando 16 kogni y inių p opozicinių modelli. in 100 anni, i.e. dal XX a. p . ino o a, cogni i y inie p opoziciniai modelli quasi non cambi ė (non bellico solo modelio EIKSMaS TIKSLaS). Si può a e ma e che, s iluppa is cos uzioni s e a e eseguendo la sua concep okų nominazione, p incipali ques a s e a pasaulė aizdžio di iconoscimen o e innominijimo s u u e in sos anza sono le s esse. 2. Sa akilmių e hyb idinių cos uzioni e mini di dū inių kogni y inius p opozicinius modelius cos i ui i i conce i i le ono la speci ica del se o e cos uzioni. Ques e s i ies cen e ogge i, p incipalmen e ma e iali p odo i delle a i i à umana. Quindi, e basinis OBJEKTO koncep os, innominijando cos uzioni ealijas, ak ualizuojamo spesso. al maggio nume o di dū ini è ca a e is ica p opozicinė s u u a con il conce o OBJEKTO: EIKSMaS OBJEKTAS, OBJEKTAS BŪTI BŪdInGaI YpaTYBė, OBJEKS 1 BŪTI BUTOMaM OBJEKTAS 2, OBJEKS 1 BŪTI DIVI OBJEKTaS 2. 3. P esupponendo l'app occio cogni i o, che lingua, sue uni à con e isce accesso a s u u e conoscenze, si po ebbe di e che cogni i amen e p opo- 169Te minologija | 2021 | 28 s a ybos ealijų nominacija. I da i dello s udio ziciniai dū inių modeliai leidžia ben iš dalies sup as i, kaip yko ( yks a) indicano che ques a nominazione si con addice. dažniausiai yks a a pažįs an i apmąs an objek us, nu odan , kokiems ki iems objek ams, kokiems ikslams, kokiu laiku jie naudojami, kokiais san ykiais jie susiję su ki ais objek ais, kokiais ski iamaisiais požymiais 4. Gana spesso, eseguendo la cos uzione ealijų nominazione, ak ualizuojamo EIKSMO koncep as, indica o, che azione esegui a con ogge o, accon a o azione eseguimen o modali à, scopo e isul a o. LaIKO, EIKė- JO, IETOS, TIKSLO i REZuLTaTO koncep ai s a ybos s ičiai mažiau ak ualūs. 5. Cogni y iniai p opoziciniai modelli nel linguaggio ealizizza i am ik ais daybos ipi, e conce i am ik omis pa i del linguaggio, asmikianchie ca a e is iinguosius segni del conce o. ŠAl INIAI aKTa Au omobilių kelių e minų aiškinamasis žodynas, sud. E. palšai is, ilnius: Technika, 1995. aKTM Au omobilių kelių iesybos medžiagos: ado ėlis, au . a. ai kus, d. Čygas, a. Lau ina ičius, a. Tuma ičė, ilnius: Technika, 2011. aLKpŽ Anglųlie u ių kalbų poli echninis žodynas, sud. a. no od o skis, ilnius: als ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1958. aLKS Anglųlie u ių kalbos s a ybos e minų žodynėlis, sud. J. S onys, ilnius: ISI, 1972. aLLa Anglųlie u ių kalbų s a ybos e minų žodynas, sud. a. Kudzys, ilnius: Technika, 1993. ASŠ A mininė s a ybų šal kal iui, e . a. Kazlauskas, ilnius: Li uania TSR MT s a ino cos uzioni a a i comi a o Cen alis ecnico in o mazioni e p opaganda di u icio, 1969. BABJ Beau okla is aky asis conc e o e i suo p odo i: monog a ija, au . a. Laukai is, a. Sinica, ilnius: Technika, 2006. BDT Be ona imo la o i di ecnologia: me odica ma e iale, eng. . Rim ydienė, ilnius: O g echs a ybos es o p us u ė, 1976. CpŽŪ Ci iliniai, indus iniai e ag icolici edi ici, au . . K asenskis, L. Fedo o skis, ilnius: Min is, 1969. DD Dailidys ės da bai, au . a. Je s iugo as, a. pok o skis, ilnius: Min is, 1967. DS D ožliaplokš ės s a yboje, au . M. Šal enis, ilnius: immagine, 1960. DSD Dailidės e s ogdengio la o ii: manuėlis, au . J. Bu okienė, ilnius: Min is, 2008. G. Kaklauskas, . G ibniak. Cos uzioni ed ecnologie 1(3), 2009. HS Hid o echnikos s a iniai: GSTZ – Gelžbe oninių sijų empiamosios zonos elgsenos modelia imas a ma ū os diag ama, au . d. Salys, docomoji knjiga, au . . damule ičius, J. yčius, Kaunas: a di a, 2008. JŠŽ Jaunojo šal kal io san echniko žinynas, au . B. a. Žu a lio a, ilnius: Mokslas, 1983. Kaimo s a yba, au . p. d ąsu is, p. Gaižu is, L. Gudzinskas, J. Juška, p. Kali a, E. Ke snauskas, . Š ipas, Kaunas: KS Spindulys, 1936. KS Ž Ž Žinožinas Kaimo s a ybininko, au . J. Jacina ičius, . Ma ke ičius, ilnius: Mokslas, 1988. LpMK Lie u os plen ai i mode niškosios kons ukcijos. pa e I, au . L. Tuskenis, Kaunas: Spindulys, 1931. Ma L App la o azione del legno: ien ė ių langų gamyba, įsp ūdinių ( ilinginių) du ų gamyba, au . G. Blažys, R. a ižienis, ilnius: ago a, 2002. MGn Le case esidenziali di ci à: lo o cos ui i equisi i e la lo o p oge azione, au . . Š ipas, Kaunas: a po, 1933. MK Me alinės kons ukcijos: ado ėlis, au . J. paulauskas, a. K eda as, ilnius: Mokslas, 1977. MMpK Mediniai e mu ainiai edi ici, cos uzioni ed elemen i: mokomoji knygelė, au . . Michalauskas, ilnius: ISI o op in o, 1988. 170 Lina Ru kienė XX a. XXI a. p . s a ybos e minų dū inių kogni y iniai p opoziciniai modeliai MTpM Medžiago y a inkuo ojams, piy elių e mosaico klojėjams: ado ėlis, au . a. . aleksand o skis, ilnius: Mokslas, 1976. pK Edi ica ų kons ukcijos. pa e I: manuellis, au . a. Bis ickas, n. Ge šas, J. Kapčius, K. Kaušinis, J. Mikuckas, . e bickis, B. Zibe kas, a. Žin elis, ilnius: pubblicazione s a ale poli ica e scien i ica, 1962. pMST Pap aščiausiųjų medinių sijinių il ų ipai5, Kaunas: als ybės spaus u ė, 1923. pTŽ Pe kūnsa giai ( obų nuo žaibo apsaugojimo būdai), au . J. Šlioge is, Kaunas: Spindulys, 1925. RLKp Rusųlie u ių kalbų poli echninis ā dynas, ed. kol. a. no odo skis, L. Kumpikas, J. Mikuckas, J. S anai is, S. asauskas, J. idman as, ilnius: pubblicazione s a ale poli ica e scien i ica le e a u a, 1959. RLSTŽ Rusųlie u ių kalbų s a ybos e minų žodynas, au . J. Ki ilša, a. Kudzys, a. Rosinas, ilnius: Lie u os ūkis. 1992. RNS Rąs inio casa cos yba: žinynas, au . R. Bo kūnas, T. B aškys, . Čeikauskas, R. da aške ičius, T. Gecas, T. Lapinskas, E. no aišas, M. Sakai is, a. Si ydis, T. Šli inckas, G. unikas, . uosai is, ilnius: Bal o p in , 2012. RSD Ruloniniai ogai e il lo o copimen o, au . S. K. nosko as, ilnius: Cen alis ecnica in o mazioni e p opaganda u icio, 1962. S alių ama o Sa guidėlis ama ų mokykloms and s aliams. pa e I. Medžio sunė imai, au . p. dankšas, Klaipėda: Ry as, 1931. S alių ama o guidėlis. Pa e II. Aibinė, o ade imoji ma e iale a leggio la o iniams: užbaigamieji leggio la o iniin su aciaus la o ii: beica imas, poli ū a imas e dažymas, au . p. dankšas, Klaipėda: Ry as, SBpK 1935. Su i in ų e besiū plieninių kons ukcijų saugos i ilgalaikiškumo į e inimas, au . a. Kudzys, . ai ke ičius, ilnius: Sole ija, 1995. SBTĮ Legislazioni e egolamen i di cos uzione e appa amen i, eng. K. Zubauskas, Tilžė: E. Jagomas o sp. Li uania, 1922. SdKŽ Cons uc ion da bininkų k ali ikacijos žinynas, eng. S. . Bašinskij, p. . Blaže ič, I. a. pe o , Kaunas: ilnius, 1940. SDTSS – S a ybos da bams echnikinės sąlygos, su a ys i kainos (gelžbe onas, kanalizacija, anden iekis, cen  alinis apšildymas, elek os š iesos ins aliacija e . .), au . K. dušauskas-duž, Kaunas: a. Bako spaus u ė, 1930. SEŽ S a ybos ekonomis o žinynas, au . p. Rogožinas, ilnius: Min is, 1967. SGBT Sauskeliai. Gelžbe oniniai e SG – Sauskeliai. G un keliai ( ieškeliai). dalis 2, au . J. Gab ys, [n. d.], 1930. be oniniai pon i, au . J. Gab ys, Kaunas [n. s.], 1931. SIŽ Cons uc ionsingenie us žinynas, au . Č. aksami auskas, a. amb asas, a. as auka, T. Bal ušis, . Ba kauskas, J. Binkis, R. Bliūdžius, G. B azauskas, G. Cinelis, . Čaplikas, a. Čekana ičius e k ., ilnius: Technika, 2004. SKb S a ybnice kons ukcji 15. Mokslo da bai, ed. kolegija: G. Ma čiukai is, J. Meškauskas, . S anke ičius, K. Šapalas, ilnius: Mokslas, 1989. SKKS S a ybinės kons ukcijos: kū imas i s ip inimas, au . d. Bačinskas, a. Bal ušai is, a. Bičiulai ienė, E. dulinskas, a. End iukai y ė, a. Ja molaje , . Jokūbai is, G. Ju kėnas e k ., ilnius: Technika, 1998. SKpp S a inių kons ukcijų p ojek a imo ondamen i: ado ėlis, au . J. pa asonis, ilnius: Technika, 2008. SKT S a ybnice cos uzioni e ecnologie. Enginee ing S uc u es and Technologies 1(1), ed. kolegija: G. Ma čiukai is, a. daniūnas, R. Šalna, a. and uške ičius, J. a kočiūnas, M. augonis e k ., ilnius: Technika, 2009. SM Ma e iali cos u i i: manuale, au . S. Sčesnule ičius, ilnius: Min is, 1966. SMB Ma e iali cos u i i. Be onai: mokomoji knjiga, au . a. naujokai is, ilnius: Technika, 2007. SMd Ma e iali e a obii cos u i i, au . M. peliksa, a. Rumše ičius, Kaunas: Technologija, 1992. SMG Ma e iali e p odo i cos u i i: manuale, au . B. G igaliūnas, ilnius: Min is, 1974. SMGT P ocessi ecnologici e a ezza a pe la p oduzione di ma e iali cos u i i: manuėlis, au . dž. nag ockienė, G. Sk ipkiūnas, ilnius: Technika, 2014. SMSM A i di cos uzione, ma e iali di cos uzione, gene alie i di cos uzione, au . a. aidila, J. ėly is, ilnius: Min is, 2008. SMu Ma e iali cos u i i. Riempi: mokomoji knjiga, au . a. naujokai is, ilnius: Technika, 2006. 5 Il linguaggio ne a. 171Te minologia | 2021 | 28 Sp Bassi di cos uzione, au . a. Iljičio as, a. Kokinas, J. Rebo o ičius, e . R. Kuosai ė. ilnius: immagine, SpM 1965. Sp – S a ybos pag indai: mokomoji knyga, au . d. Ramuke ičius, Kaunas: a di a, 2008. S ambiablokių pas a ų mon a imo, au . n. S o co as, e . d. Ma kauskas, Kaunas: Š iesa, 1964. SS S a yba. omas III. Sienos, au . J. Šimoliūnas, Kaunas: Spindulys, 1940. SSB S a yba. i omas. S ogai, o s ai, lubos, pa is, scap ai, po e, ines e, inkaggio, dipingimen o, apmušali, e la im, sani a iniai e ūkiniai impian i, au . J. Šimoliūnas, Kaunas: Spindulys, 1943. SSKR Su apdin ųjų s ogų kons ukcijų i emon o žinynas, au . K. Ilginis, K. aikšno as, ilnius: Mokslas, SSM S a yba. I omas. Ma e iali Cos ubionali, au . J. Šimoliūnas, Kaunas: Spindulys, 1989. 1937. ST Tecnologia della cos uzione: manuėlis, au . . K ušinskas, . Mažeika, p. Mikša, ilnius: Mokslo i encyclopedijų edykla, 1992. S M S a ybnice ma e ie: manuėlis, au . R. Žu auskienė, a. p. naujokai is, R. Mačiulai is, R. Žu auskas, ilnius: Technika, 2012. STp Silika ų echnologijos paginas: ado ėlis, au . a. Balandis, . Jasiuke ičius, M. Ma ynai is, K. S azdas, ilnius: Mokslo e encyclopedijų publykla, 1995. STŽ Dicciono dei e mini di cos uzione, au . a. Kudzys, a. Rosenas, B. Kudzienė, ilnius: Lie u os mokslas, 2002. STŽT Dicciona io dei e mini di cos uzione. T obesiai, au . . Michalauskas, ilnius: ISI, 1978. SŽd S a yba. omas II. La i della e a, au . J. Šimoliūnas, Kaunas [n. s.], 1939. ŠN Šiaudiniai namai: accol a di a icoli, seconda laida, ilnius: ino inančios ene gijos in o macijos konsul acinis cen as, 2010. ŠSd Šlai inio ogo cob imas uni àe ine i lakš ine danga: ado ėlis, eng. J. Bu okienė, ilnius: a d pubblici à, 2015. Š OK Riscaldamen o, en ilazione, ai condiciona imas: eo ia e p a ica, au . J. Čiup inskienė, K. Čiup inskas, . Mo uzienė, ilnius: Supe namai, 2019. TD T obesių dažymas, au . . Š ipas, Kaunas: Spindulys, 1934. TRLT T umpas usiškailie u iškas echninis slo ynas, au . a. no od o skis, Kaunas: als ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1949. uGp Funiagesybos e socco so bassi, au . a. Ru kauskas, ilnius: Jus i ia, 1997. ŪTSVŪkiškų iobų cos uzione capo,au . .Kindu ys, Kaunas: Žaibas,1935. ppG Vienaaukščio indus iale edi icio gelžbe oninių kolonų i pas a ų p ojek a im: mokomoji knjiga, au . R. Bale ičius, . Jokūbai is, d. Zabulionis, ilnius: Technika, 2011. ŽG Žaibas i g iaus inis, au . . . Lynke ič, e . p. ileišis, Tilžė: O o Maude odės paus u ė, 1900. lI ERA ūRA aliūkai ė dai a, Side a ičiū ė-Mickienė Ilona 2006: Gė io e belgio conce i nelle consciousness linguis iche Li uane. – Liaudies cul u a 6(111), 1622. Būd y y ė-Gudienė aina, Guda ičius aloyzas, Ju gai is nedas, papau ėly ė-Klo ienė Sil ija, Toleikienė Reda 2014: Koncep ualiosios me a o os iešajame disku se: koncep ualiųjų me a o ų žodynas, ilnius: BMK publika. Jackendo Ray 1990: Seman ic S uc u es, Camb idge: MIT p ess. Guda ičius aloyzas 2011: Reikšmė są oka koncep as i p asmė. Res humani a iae 10, 108119. Kemme Suzanne 2003: Schemas and lexical blends. Mo i a ion in Language, Ams e dam: John Benjamins publishing Company, 6997. K ašy ė Regina, papau ėly ė Sil ija 2013. Alcuni conce o LIGa b uožai Li uania pubbajame discu se. – Filologia 18, 107117. K ašy ė Regina, Župe ka Kazimie as 2011: aša ų koncep ualiza imas lie u ių i la ių azeologijoje. Bal is ica XL I(1), 113122. Lako Geo ge 1990: Women, Fi e, and Dange ous Things: Wha Ca ego ies Re eal abou he Mind, Chicago: Chicago uni e si y p ess. Langacke Ronald Wayne 1991: Concep , Image, and Symbol: The Cogni i e Basis o G amma , Be lin– new Yo k: Mou on de G uy e . Ma cinke ičienė Rū a 2006: Koncep ualioji me a o a e ime. La bai i gio ni 45, 109118. papau ėly ė-Klo ienė Sil ija 2007: Ling is inės kul ū ologijos b uožai, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla. 172 Lina Ru kienė XX a. XXI a. p . s a ybos e minų dū inių kogni y iniai p opoziciniai modeliai Ru kienė Lina 2021: S a ybos e minijos dū iniai: o ma imasis i aida: dak a o dise acija, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. ande wende Lucy 1994: algo i hm o au oma ic in e p e a ion o noun sequences. P oceedings o he 15 h con e ence on Compu a ional linguis ics, COLING 94, Kyo o, Japan, 782788. Бабина Людмила 2013: Об одном из способов изучения производных слов в рамках когнитивно-дис- курсивного подхода. – Теоретические и прикладные аспекты изучения речевой деятельности 8(1), 15–19. Беседина Наталья 2006: Морфологически передаваемые концепты: монография, Тамбов: ИздвоТГУ. Беседина Наталья 2014: Когнитивное моделирование процессов репрезентации знаний в морфоло- гии. – Когнитивные исследования языка 8: сборник науч. трудов, 121–123. Болдырев Николай 2006: Языковые категории как формат знания. – Вопросы когнитивной лингвисти- ки 2(7), 5–22. Феденко Анастасия 2015: Двухкомпонентные сложные существительные как модели репрезентации знаний о человеке иартефактах в современном английском языке: диссертация канд. филол. наук, Тамбов. Кубрякова Елена 1997: Части речи с когнитивной точки зрения, Москва: Наука. Кубрякова Елена 2004: Язык и знание. На пути получения знаний о языке (Части речи с когнитивной точки зрения. Роль языка в познании мира), Москва: Языки славянской культуры. Кубрякова Елена, Демьянков Валерий, Панкрац Юрий, Лузина Людмила 1996: Краткий словарь ког- нитивных терминов, Москва: Издательство Московского государственного университета. Степанов Юрий 2016: В трехмерном пространстве языка. Семиотические проблемы лингвистики, фи- лософии, искусства, Москва: Ленанд. COGNITI E PROPOSTIIONAL MODELS O COMPOuNDS IN CONSTRUCTION ERMINOlOgY h INE 20 h 21S CEN uRIES Summa y The linguis ic ep esen a ion o he cogni i e s uc u es s udied by cogni i e linguis ics, which ocuses on he ela ionship be ween language and mind, changes he a i ude owa ds compounds. F om he cogni i e pe spec i e, compounds a e iewed as special language uni s, in which we can see he ela ion be ween concep s. Compounding may be s udied in he amewo k o he p oposi ional heo y by asse ing ha he knowledge o p oposi ional na u e co ela es wi h he compounds onomasiological s uc u e. The a icle s udies indigenous and hyb id cons uc ion e minology compounds o he ea ly 20 h 21s cen u ies om he scien i ic li e a u e on cons uc ion o he a o esaid pe iod using he cogni i e modelling me hod. The aim o he a icle is o iden i y he cogni i e p oposi ional models o hese compounds, which may se e as he g ounds o he nomina ion o cons uc ion concep s. To achie e his aim, he heo e ical iewpoin s pe aining o cogni i e p oposi ional models a e discussed; he basic concep s exp essed by he componen s o compounds a e iden i ied; i is e alua ed wi h which o he concep s hey may o m he cogni i e p oposi ional models o cons uc ion e minology compounds. The s udy in es iga es he wo d- o ma ion ypes ollowed in he ac ualiza ion o hese models. The analysis o he empi ical da a e ealed ha compound cons uc ion e ms a e coined on he basis o 16 cogni i e p oposi ional models. The concep s comp ising hese models e lec he speci ici ies o he ield o cons uc ion. Objec s, di soli o ma e ial man-made p oduc s, a e in he cen e o he cons uc ion ield. Hence, in nom- 173Te minologija | 2021 | 28 ina ing cons uc ion eali ies, he basic concep o he OBJECT is ac ualized mos o en. Mos compounds ea u e he h ee old p oposi ional s uc u e: aCTION OBJECT (dango aižis TRLT RLKp 1959; dujopū ė SMGT 2014; lie ma is RLSTŽ 1992), OBJECT TO BE CHACTERISTIC OF Tua FE (ske s akis aLKS 1972; s aply ė STŽ 2002; s a zamzdis Sp Sp Sp Sp 1965) and OBJECT 1 uONSE BEd FOR OBJECT 2 (dūma akis SdTS ST 1930; klaak is OF 1978; klach is SSM 1937), OBJECT 1 aRT OBJ 2 (klonklis SST; langkalkis 1943; SSB) as e ealed by he la e wo models, he concep o he OBJECT may also en e in o a p oposi ional s uc u e wi h he concep o ano he OBJECT. The e a e mo e models o his ype: OBJECT 1 TO BE WITH OBJECT 2 (gelžbe onis MGn 1933; gelžcemen as SSB 1943; degu be onis SM 1966), OBJECT 1 TO BE MadE OF OBJECT 2 (kamščiaply ė SSB 1943; d ožliaplokš ė dS 1960; me al inklis SSB 1943). By joining he concep o he pLaCE, he concep o he OBJECT c ea es he p oposi ional model OBJECT TO BE pLaCE (laip a ie ė SSB 1943; a pa amis GSTZ 2009; a pdu is MTpM 1976; i šdu is RLKp 1959); meanwhile, by joining he concep o he puRpOSE, i makes up he cogni i e p oposi ional model OBJECT TO BE uSEd FOR puRpOSE (dailoblis Sa ; slopiamedžiagės 1935 SSB 1943; slopiaply ė SSB 1943). In a e cases, he nomina ion o cons uc ion concep s eso s o he cogni i e p oposi ional models OBJECT TO BE STATE OF MaTTER (cemen milčiai RLSTŽ 1992; klin milčiai RLSTŽ 1992; medmilčiai SSB 1943, RLSTŽ 1943) and OBJECT TO BE u žd FOR TIME ( asa langis SSB 1943; asa namis aLLa 1993; zemlangis SSB 1943). The concep o he aCTIOn may no only o m he p oposi ional models wi h he concep o he OBJECT bu also he MannER (sa i aka RLSTŽ 1992; sa ieiga aLKpŽ 1958), he RESuLT (dujoda as SMu 2006; po oda is BaBJ 2006; pu oda is S M 2012), he puRPOSE (slopiaklo is SSB 1943; slopiakabis SSB 1943), he pLaCE (slodėlis SSB 1943; aukš alipys 1965), he aGT (Mg M M 1933; andelke Spn 1988). The concep o he aGEnT plays a ole in wo mo e cogni i e p oposi ional models o cons uc ion e minology compounds: aGEnT (non-li ing) aCTIOn OBJECT (žaibginėjis ŽG 1900; pe kūnsa gis SBTĮ 1922) and aGEnT (li ing) aCTIOn Manne (šal kal is 1969 SdTSS 1930, SdŽK 1940; elek osu i in ojas aSŠ 1969). Nell'analisi dei cogni i e p oposi ional models o compounds in cons uc ion e minology, la lo o connessione wi h wo d- o ma ion ypes and pa s o speech do ebbe esse e highligh a a: each model co esponds o a ce ain wo d- o ma ion ype o se e al o hem, men e e e y concep is exp essed by a ce ain pa o speech o se e al pa s o speech. The esea ch e ealed ha o e he las cen u y, i.e. om he beginning o he 20 h cen u y un il now, cogni i e p oposi ional models ha e emained i ually unchanged (only he model aCTIOn puRpOSE is no longe in use). Si può so olinea e che con lo s iluppo del campo di cos uzione e la nominazione dei suoi conce i, le p incipali s u u e so os an i il iconoscimen o e la designazione del campo di cos uzione imangono in g an pa e le s esse. Following he cogni i e app oach acco ding o Lina Ru kienė XX a. XXI a. p . s a ybos e minų dū inių which language and i s uni s g an kogni y iniai p opoziciniai modeliai access o cogni i e s uc u es, we could s a e ha lec ing upon he objec s, speci ying he cogni i e p oposi ional models o compounds enable us o comp ehend, a leas in pa , how he nomina ion o cons uc ion eali ies ac ually ook place ( akes place). The esea ch da a show ha his nomina ion usually occu s by ecognizing and e- o which o he objec s, o wha pu poses and a wha ime hey a e used, wha hei ela ionships wi h o he objec s and hei dis inguishing ea u es a e. 174 Rice u a 2021-09-25 Lina Ru kienė Lie u ių kalbos ins i u as p. ileišio g. 5, LT-10308 ilnius E. pos a linea. [email p o ec ed]