XX a. – XXI a. pr. statybos terminų dūrinių kognityviniai propoziciniai modeliai

153Te minologija | 2021 | 28 doi.o g/10.35321/ e m28-07 XX a. – XXI a. p . s a ybos e minų dū inių kogni y iniai p opoziciniai modeliai Lina Ru kienė Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: h ps://0000-0001-6661-3115 ANOTACIJA S aipsnyje, aikan kogni y inio modelia imo me odą, nus a omi i ap a iami sa- akilmių i hib idinių s a ybos e minų dū inių kogni y iniai p opoziciniai mode- liai. Laikomasi požiū io, kad su dū inio onomasiologine s uk ū a ko eliuoja p o- pozicinio pobūdžio žinios, dū inyje isada ma omas koncep ų yšys. Empi inė medžiaga a skleidė, kad sa akilmiai i hib idiniai s a ybos e minai dū iniai da o- mi ak ualizuojan 16 kogni y inių p opozicinių modelių. S a ybos s i ies cen e – objek ai, daugiausia ma e ialūs žmogaus eiklos p oduk ai, odėl i bazinis OBJEKTO koncep as, į a dijan s a ybos ealijas, ak ualizuojamas dažniausiai. ESMINIAI ŽODŽIAI: dū inys, kogni y inis p opozicinis modelis, koncep as, objek as, s a ybos s i is. ABSTRACT The a icle iden i ies and discusses he cogni i e p oposi ional models o indigenous and hyb id cons uc ion e minology compounds using he cogni i e modelling me hod. I is belie ed ha he knowledge o p oposi ional na u e co ela es wi h he onomasiological s uc u e o he compounds, and he connec ion o concep s is always isible he e. The empi ical ma e ial has e ealed ha indigenous and hyb id cons uc ion e minology compounds a e made on he basis o 16 cogni i e p oposi ional models. Objec s, mos ly he ma e ial p oduc s o human ac i i y, a e in he cen e o he cons uc ion ield; he e o e, in naming he eali ies o con- s uc ion, he basic concep o he OBJECT is ac ualized mos o en. KEYWORDS: compound, cogni i e p oposi ional model, concep , objec , cons uc ion ield. Į adInėS paSTaBOS pas a aisiais me ais iek užsienio, iek lie u ių kalbo y oje ak y iai plė- ojama kogni y inės ling is ikos, glaudžiai susijusios su iloso ija, psicho- 154 Lina Ru kienė XX a. – XXI a. p . s a ybos e minų dū inių kogni y iniai p opoziciniai modeliai logija i i iančios kalbos i sąmonės yšį, žinių s uk ū as, jų iksa imą kalbinėmis o momis, k yp is. Lie u ių kalbo y oje bene daugiausia dė- mesio ski iama koncep ualiosios me a o os eo ijai, a lik a nemažai kon- cep ualiųjų me a o ų ski inguose disku suose y imų (p z.: aliūkai ė, Side a ičiū ė-Mickienė 2006; Ma cinke ičienė 2006; K ašy ė, Župe ka 2011; K ašy ė, papau ėly ė 2013; Būd y y ė-Gudienė i k . 2014 i k .). Kogni y iniai y imai s a būs i e minologijai. Kogni y inės e mino- logijos a s o ai e miną sup an a kaip ypa ingą kogni y inę-in o macinę s uk ū ą, kalbine o ma iš eiškiančią p o esines žinias, sukaup as pe ilgą isuomenės obulėjimo laiką. Sup asdamas, įsimindamas i ak ualizuoda- mas e minu žymimą in o maciją žmogus ne ik a in o macija naudojasi, be i ją in e p e uoja, papildo, keičia i k . Te minų kogni y inė analizė su eikia galimybę paaiškin i, kaip yko mokslo pasaulio pažinimas, ku io ezul a as y a unkcionuojan i e minų sis ema. Tačiau e minų kogni y- inių y imų, palygin i su bend osios leksikos y imais, y a daug mažiau, ypač ai pasaky ina apie dū inių, einančių e minais, y imus, odėl šiame s aipsnyje nag inėjan s a ybos e minus dū inius bus laikomasi kogni y- inio požiū io į bend osios kalbos dū inius. Šio s aipsnio ikslas – nus a y i XX a. – XXI a. p . sa akilmių i hib- idinių s a ybos e minų dū inių kogni y inius p opozicinius modelius, ku ie gali bū i naudojami kaip s a ybos są okų nominacijos pag indas. Siekian įgy endin i minė ąjį ikslą, s aipsnyje ap a iamos eo inės nuo- s a os, susijusios su kogni y iniais p opoziciniais modeliais; emian is empi ine medžiaga, nus a omi baziniai dū inių sandais ak ualizuojami koncep ai; į e inama, su kokiais ki ais koncep ais jie gali suda y i p o- pozicinius kogni y inius modelius; išsiaiškinama, kokiais da ybos ipais šie modeliai y a ealizuojami. Iš 73 XX a. – XXI a. p . s a ybos s i ies mokslinių eks ų ( ado ėlių, monog a ijų, žodynų i k .1) bu o su ink a 518 sa akilmių i hib idinių2 s a ybos e minų dū inių, ku ių sandai pa em i lais aisiais (sa a ankiškais) kamienais. S aipsnyje nenag inėjami dū iniai su p epoziciniais i pos po- ziciniais a p au iniais sie iniais kamienais, okiais kaip o o-, geo-, mak o-, 1 nemažos dalies XX a. p adžios eks ų žan as nenu ody as. 2 Sa akilmiu laikomas dū inys, ku io abu sandai y a lie u iški (pa em i indoeu opie izmais, bal ų i sla ų bend ybėmis, ik bal ų kalboms a ik lie u ių kalbai būdingais žodžiais). Hib idiniu adin inas dū inys, ku io ienas sandas y a lie u iškas, o ki as – skolin as. 155Te minologija | 2021 | 28 mik o-, nano-; -g a i pan. Kai sandu eina sie inis kamienas, ne u in is g ama inių požymių, nus a y i jo sąsają su koncep u y a sudė inga3. nag inėjan medžiagą aikomas ienas iš kogni y inės ling is ikos me- odų – adinamasis kogni y inis modelia imas ( us. когнитивное моде- лирование), ku io esmė – nus a y i kogni y inius modelius, šiuo a eju – p opozicinio pobūdžio. Kaip ašo na alija Besedina, modelia imo me odas y a ienas pag indinių kogni y inės analizės me odų. Taikan šį me odą – kalbo y oje apsk i ai – galima gau i am ik ą scheminį kons uk ą (mo- delį), pakeičian į sudė ingesnį objek ą. Modelis, mokslininkės i inimu, leidžia už iksuo i s a biausius i iamojo objek o požymius (Беседина 2014: 121). S aipsnyje kogni y inio modelia imo me odas de inamas su anali iniu ap ašomuoju me odu. TEORInėS nuOSTaTOS Kogni y inės ling is ikos a s o ai su pažin iniais p ocesais sieja i naujų žodžių da ybą. Jelenos Kub iako os nuomone, žodžių da ybą eikė ų su- ok i kaip sis emą, ku ios esmė – žmogaus po eikio išski i i iksuo i ypa- ingas žinių s uk ū as kalbinėmis o momis pa enkinimas. Bū en da inio ypa ybė bū i okiu nominacijos iene u, ku is pa ogus in o macijai įpakuo- i ( us. для упаковки информации) i naudo i kalbinėje eikloje, i apibū- dina da inį kaip ypa ingą kogni y inę s uk ū ą (Кубрякова 2004: 393–394). da an naujus žodžius, iš jų i e minus, kogni y inei ling is ikai a s o- aujančių mokslininkų nuomone, daly auja am ik os mąs ymo schemos, a ba ki aip kogni y iniai modeliai. Są eikaudamas su aplinka žmogus iš- ski ia eiškinius, objek us a ba požymius. ano J. Kub iako os, išsky imas, kaip p adinis šių dalykų pažinimo e apas, įsi i ina kalboje pe nomina- ciją, ealizuojamą žodžių da ybos p iemonėmis (Кубрякова 2004: 393). no in į a dy i am ik ą dalyką, eikia iden i ikuo i e e en ą, nus a y- i jo ie ą pažin inėje sis emoje, p iski i jį am ik ai ka ego ijai. a lik- damas nominaciją, žmogus bando as i kokį no s žinomą modelį, schemą, pagal ku ią galė ų ku i naujus žodžius. Taigi, egzis uoja am ik i esamo- mis žiniomis pa em i mąs ymo modeliai, i šie modeliai y a uni e salieji algo i mai, ku iais emian is galima iek suku i, iek sup as i naują žodį. 3 S a ybos e minų dū inių kogni y iniai p opoziciniai modeliai nag inė i engian dak a o dise aciją „S a- ybos e minijos dū iniai: o ma imasis i aida“, i joje bu o mėgin a ap a i ne ik ųjų dū inių, . y. dū i- nių su a p au iniais sie iniais kamienais, kogni y inius p opozicinius modelius (ž . Ru kienė 2021). 156 Lina Ru kienė XX a. – XXI a. p . s a ybos e minų dū inių kogni y iniai p opoziciniai modeliai Žmogaus, susidū usio su nauju žodžiu, sąmonėje šios schemos (modeliai) suak y ėja, žmogus jas aiko no ėdamas sup as i žodžio eikšmę i eks ą, ku iame as žodis pa a o as (Бабина 2013: 15–16). panašiai apie ai ašo i Suzanne Kemme : jos i inimu, schemos y a mūsų mąs ymui būdin- gi pa i ies pa yzdžiai, įsišakniję iek, kad gali bū i aikomi ku ian i sup an an kalbines iš aiškas (Kemme 2003). J. Kub iako a a k eipia dėmesį, kad nominacijos ak as negali į yk i be p opozicijos: nominacijos ak o pi m akas y a „p opozicijos su o ma imas iš egzis uojančių ga a ų koncep ų, ačiau, kai ik kaip šio ak o ezul a as a si anda naujas žodis, jis ampa naujo a ski o koncep o a s o u i žmonės gauna galimybę juo ope uo i kaip nauja ien isa s uk ū a“ (Кубрякова 2004: 317). p opozicija y a koncep us jungian is kons uk as, i jis sup an- amas kaip žodžių da ybos modelio analogas žinių ep ezen acijos p asme. p opozicija leidžia su ok i, kad pasaulyje isi į ykiai, objek ai, eiškiniai i pan. y a ne pa ieniai, o są eikaujan ys. Taigi, kogni y inės ling is ikos a s o ai eigia, kad žinių s uk ū os iš esmės y a są eikaujančių koncep ų s uk ū os, o šių koncep ų sąjungos i y a adinamos p opozicijomis. Geo ge’o Lako o nuomone, p opoziciniu adin inas oks kogni y inis modelis, ku is susi o muoja be aizduo ės mechanizmų, . y. jam nenaudojama me a o a, me onimija a ba men ali- niai aizdai (Lako 1990). Ki aip a ian , p opozicija – ai modelis, ku į suda o a gumen ai i bazinis p edika as, jungian is šiuos a gumen us. p opozicijų eo ija aikoma i dū ybai, eigian , kad su dū inio onomasio- logine s uk ū a ko eliuoja p opozicinio pobūdžio žinios. dū iniai y a ypa- ingi kalbos iene ai, nes juose isada ma omas koncep ų yšys. da inys, pa ekęs į bū į iene ų, u inčių ą pačią p opozicinę s uk ū ą, J. Kub iako os eigimu, iš eiškia ą pačią kogni y inę si uaciją (Кубрякова 2004: 393–394). Šiame kon eks e eikė ų ap a i i pa ies koncep o – ienos pag indinių kogni y inės ling is ikos są okų – samp a ą. Kaip eigia aloyzas Guda i- čiaus, koncep as dažniausiai y a su okiamas kaip „he e ogeninis daugia- dimensis žinių apie pasaulį i pa y imo iene as“ (Guda ičius 2011: 112). T umpajame kogni y inių e minų žodyne koncep as apib ėžiamas kaip e - minas, ku iuo paaiškinami „men aliniai a ba psichiniai mūsų sąmonės i os in o macinės s uk ū os, ku i a spindi žmogaus žinias i pa i į, iš ek- liai“; čia pa pa eikiama i da iena apib ėž is: koncep as – ai „ope a y us u ininis [ u in is u inį – au . pas .] a min ies, men alinio leksikono, kon- cep ualiosios sis emos i smegenų kalbos (lingua men alis), iso pasaulio 157Te minologija | 2021 | 28 žemėlapio, a sispindinčio žmogaus psichikoje, iene as“ (Кубрякова i k . 1996: 90). „Žmogus mąs o koncep ais, jis analizuoja, lygina i susieja ski ingus koncep us“, – ašo Sil ija papau ėly ė-Klo ienė (2007: 16). a. Guda ičius pab ėžia, kad, „sakydami „koncep o aiška kalboje“, u ė- ume sup as i: koncep o dalis, ku i eiškiama kalbos iene ais“ (Guda ičius 2011: 113). Kalban apie koncep o aišką, minė ina i n. Besedinos pozi- cija: kalbininkė a k eipia dėmesį, kad, koncep ą ep ezen uojan kalbà, ak y inamas ne isas koncep as, o ik am ik a jo dalis. Taigi, nė ienas koncep as nė a e balizuojamas iki galo (Беседина 2006). Kogni y inėje ling is ikoje isų pi ma išski iami adinamieji baziniai koncep ai4: OBJEKTO, OBJEKTO daLIŲ, EIKSMO, IETOS, a ba ERd ėS, LaIKO, YpaTYBėS i . . (Jackendo 1990). Mokslininkė Lucy ande wende koncep ams nus a y i siūlo pasinaudo i klausimais, ku- ie anglų kalboje p asideda Wh (SuBJEKTaS (kas?) (angl. Subjec (Who / wha ?)), LaIKaS (kada?) (angl. Time (When?), MEdŽIaGa (iš ko?) (angl. Ma e ial (Made o wha ?)) i . . ( ande wende 1994). Šiame s aipsnyje daugiausia emiamasi anas asijos Fedenko pa eik ais koncep ais i juos į p opozicinę s uk ū ą jungiančiais p edika ais, kadan- gi šios au o ės y imo objek as – aip pa dū iniai. a. Fedenko sa o da be išski ia šiuos bazinius koncep us, ka u su p edika ais suda ančius usų kalbos dū inių kogni y inius p opozicinius modelius: EIKėJaS (angl. aCTOR), OBJEKTaS (angl. OBJECT), IETa (angl. pLaCE), LaIKaS (angl. TIME), EIKSMaS (angl. OpERaTIOn). Be jų, dū iniams ak u- alūs TIKSLO (angl. GOaL) i BŪdO (angl. MannER) koncep ai. Šiuos koncep us į p opozicinę s uk ū ą jungia p edika ai pRIKLauSYTI KaM / BŪTI BŪdInGaM KaM (angl. BELOnG TO), BŪTI KIEnO TIpu (angl. BE TYpE OF), EIKTI (angl. dEaLS WITH), BŪTI naudO- JaMaM KaM (angl. BE uSEd FOR), BŪTI naudOJaMaM KIEnO (angl. BY uSEd BY), BŪTI padaRYTaM IŠ (angl. BE MadE FROM), BŪTI naudOJaMaM (angl. BE uSEd), BŪTI KIEnO daLIMI (angl. BE paRT OF), TuRėTI Sa YJE (angl. COnTaIn), BŪTI KaIp (angl. BE LIKE) (Феденко 2015). Kaip odo su ink a medžiaga, nag inėjan s a ybos e minus dū inius, da y a ikslinga išski i BŪ IO i REZuL- TaTO koncep us. 4 Šiandieninėje kogni y inėje ling is ikoje galima as i į ai ių koncep ų ipologijų. 158 Lina Ru kienė XX a. – XXI a. p . s a ybos e minų dū inių kogni y iniai p opoziciniai modeliai STaTYBOS TERMInŲ dŪRInIŲ KOGnITY InIaI pROpOZICInIaI MOdELIaI Kogni y inis p opozicinis modelis su VEIKSMO i OBJEKTO koncep ais pag indinis koncep as, įeinan is į daugumą s a ybos e minų dū inių kogni y inių p opozicinių modelių, y a OBJEKTO koncep as, žymin is į ai ių ka ego ijų dalykus: abs akčius dalykus, daik us, jų dalis, medžiagas i pan. Mokslininkai pag indiniais objek o požymiais pap as ai laiko du, . y. ikslų izinį ieno objek o a ibojamumą nuo ki o (ne jei ai mil ai a išpil as anduo) i idines jung is, ienaly iškumą bei pas o umą (Lan- gacke 1991; Кубрякова 1997). Kalban apie ieno objek o a ibojamumą nuo ki o, minė inos Ju ijaus S epano o įž algos: objek iškumas pi miausia susijęs su ono i igū os žmogaus aplinkoje idėja, . y. su e d ės i jos dalijimo idėja. Objek as – ai pa s pap asčiausias isa os disk e iza imo, a ski ų jos agmen ų išsky imo e d ėje ezul a as (Степанов 2016). Ro- lando Langacke io nuomone, bū en aiškių ibų bu imas, kon ū iškumas, ai, kad dalykas e d ėje užima gana apib ėž ą ie ą, y a esminiai požymiai, padedan ys a pažin i objek ą (Langacke 1991: 63). E. Kub iako a pab ė- žia, kad is dėl o objek o ne eikia sup as i ik kaip izinio dalyko – okia samp a a pe siau a. Objek ai gali bū i i abs ak ūs dalykai, . y. okie, ku ių negalima palies i. Jie ne u i izinių požymių, be u i men alines cha ak e is ikas (Кубрякова 1997). Sudė inga pasaky i, kaip y a su okiamos am ik os konk ečios s a ybos ealijos, ačiau, ž elgian kogni y iniu požiū iu, many ina, kad pi miausia su okiamas jų objek iškumas. a liekan s a ybos są okų nominaciją, dažnai pasi emiama kogni y iniu p opoziciniu modeliu, suda y u iš bazinių OBJEKTO i EIKSMO kon- cep ų. Į a dijan abs akčiąsias s a ybos s i ies są okas kaip pag indinis požymis išski iamas eiksmas, nuk eip as į am ik ą objek ą a a liekamas su objek u. Šio modelio OBJEKTO koncep as apima kele iopus dalykus: gam os eiškinius, abs akčiuosius dalykus i daik us. Toliau šio modelio OBJEKTO koncep o ap ėp į ap a sime išsamiau. S a inių s a yba a imai susijusi su gam os pasauliu: nuo jos s ichijų saugomasi, jos įsileidžiamos į namus, siekian page in i žmonių gy enimo sąlygas, gam os ealijos naudojamos s a ybos p ocese i pan. Todėl dalies šio modelio OBJEKTO koncep as ne e ai i apima gam os ealijas. Tokiais 159Te minologija | 2021 | 28 dū iniais pa adinami labai į ai ūs s a ybos dalykai: s a iniai, jų dalys, ma- šinos, p ie aisai i . . dalis ap a iamojo modelio EIKSMaS – OBJEK- TaS dū inių da omi pi muosius sandus pa emian okiais gam os ealijas į a dijančiais daik a a džiais: dangus (dango aižis TRLT 1949, RLKp 1959, MK 1977, SMSM 2008), dujos (dujo iekis CpŽŪ 1969, SM 2008; dujo- pū ė SMGT 2014), dūmai (dūm aukis pK 1962; dūmlaidis RLSTŽ 1992), lie us (lie ma is RLSTŽ 1992, STŽ 2002), pūga (pūgoma is aKTa 1995), smėlis (smėliapū ė aLLa 1993; smėlias aidė MTpM 1976, KSŽ1988), o as (o aukis ŪTS 1935; o ilka MMpK 1988; o laidė dd 1967, KSŽ 1988, STŽ 2002, Ma L 2002 / o laidis SdTSS 1930, SSB 1943, MMpK 1988), anduo ( anden uoša SMSM 2008; anden ieka RLSTŽ 1992, HS 2008, STŽ 2002), ėjas ( ėjalaikis SSB 1943; ėjagaudis SSB 1943). Šio kogni y inio p opozicinio modelio dū inių an uoju sandu eiškiamo eiksmo objek as gali bū i i dydžiai a ypa ybės, ku ias eikia į e in i, nus a y i jų skai inę iš aišką. didžiosios dalies šių dū inių an asis sandas emiamas anzi y iniu eiksmažodžiu ma uo i, p z.: dažniama is STŽ 2002; jėgoma is STŽ 2002; kie ma is RLSTŽ 1992, SIŽ 2004; k ei ėma is STŽ 2002; lygma is SMGT 2014; gylma is, gilumo ma uoklė RLKp 1959; ilgia- ma is RLSTŽ 1992, STŽ 2002; įlinkiama is SKb 1989, STŽ 2002; slank ma is RLSTŽ 1992, Ma L 2002, SMB 2007, aKTM 2011; slankiama is STŽ 2002; s o ima is SMd 1992 / s o ma is aLKpŽ 1958, STŽ 2002; aukoma is RLSTŽ 1992, STŽ 2002. Gausų s a ybos e minų dū inių bū į suda o i da iniai, ku ių OBJEK- TO koncep as susijęs su konk ečiais daik ais i medžiagomis. Jungian kalbamuosius dalykus apiman į OBJEKTO koncep ą su EIKSMO kon- cep u, pada oma į ai ių s a ybos e minų – daugiausia s a inių kons uk- cijų, de alių i mašinų pa adinimų, p z.: gegnešis STŽT 1978 / gegniane- šis Sa 1935; langa ė ė MMpK 1988; s iklalaikis SSB 1943; s ikla u is SSB 1943; akmenskaldė SpM 1964; be onk ė ė RLKp 1959, STŽ 2002; be on ežis RLSTŽ 1992, aLLa 1993; blok ežis ST 1992, RLSTŽ 1992; paklo ežis RLSTŽ 1992; panel ežis Sp 1965; plokš ežis ST 1992; san  a ežis STŽ 2002; bėgiag ęžė SdKŽ 1940; poliakalė RLKp 1959, Sp 1965, RLSTŽ 1992; ž y (a)plo ė aLLa 1993, STŽ 2002. p ieš ai ap a ų modelio EIKSMaS – OBJEKTaS dū inių EIKSMO koncep ą žyminčiais eiksmažodžiais, einančiais an uoju dū inių sandu, daugiausia bu o eiškiamas ak y us eiksmas, nuk eip as į išo inį pasaulį. dū inių su pi muoju į a diniu sandu sa i eiksmas y a p iešingas – nu- 160 Lina Ru kienė XX a. – XXI a. p . s a ybos e minų dū inių kogni y iniai p opoziciniai modeliai k eip as ne į išo inį pasaulį, o į sa e: sa ikon olė RLSTŽ 1992; sa i egulia- cija uGp 1997; sa igalba uGp 1997; sa i anka STŽ 2002; sa i auka STŽ 2002; sa iį ampa MK 1977; sa isauga uGp 1997; sa is aba RLKp 1959. Kogni y iniai p opoziciniai modeliai su abiem OBJEKTO koncep ais p opoziciniai dū inių modeliai ienu me u gali į auk i du OBJEKTuS: ienas objek as gali bū i naudojamas ki am objek ui, ienas objek as gali bū i ki o dalis, ienas objek as gali bū i pada y as iš ki o objek o a ba abu objek ai gali bū i sujung i aip, kad suda y ų ien isą medžiagą. didelis pluoš as s a ybos e minų dū inių pada omi ak ualizuojan kog- ni y inį p opozicinį modelį OBJEKTaS 1 – BŪTI naudOJaMaM – OBJEKTaS 2. Objek ai gali bū i susiję a imais san ykiais a ba ienas objek as gali bū i naudojamas, no in iš eng i ki o objek o, jam a s um i. a imi san ykiai y a daug dažnesni, jie eiškia, kad objek ai ne šalina ienas ki ą, o susijungia. Objek as, ku is naudojamas ki am objek ui a s um i, no in jo iš eng i, eiškiamas an uoju dū inio sandu, o pi muoju sandu pap as ai į a dijamas gam os eiškinys, ku io saugomasi, p z.: lie sa gė ŪTS 1935; gais asienė STŽT 1978; sniega o ė („ o a nuo sniego“) SG 1930, aKTa 1995; ugniasienė SdKŽ 1940. Iš a imais san ykiais susijusių objek ų ienas aip pa gali bū i gam os eiškinys, ik an asis objek as naudojamas ai gam os ealijai su ink i i ją išleis i iš s a inio (dūma akis SdTSS 1930 / dūm akis Sp 1965; dūma amz dis aLKpŽ 1958, Sp 1965, STŽ 2002; lie amzdis SSB 1943, RSd 1962) a , p iešingai, ją įleis i į s a inį: š iesangis SEŽ; š ieslangis SSM 1937, SdKŽ 1940, aLKS 1972; o langė MMpK 1988; š iesias ogis SSB 1943. Kalbamojo modelio dū iniais, ku ių sandais žymimi objek ai susiję a - imais san ykiais, gali bū i pasakomi i ki okie dalykai: smulkesnis daik as y a naudojamas s ambesniam daik ui: kaminakaiš is, kaminkaiš is STŽT 1978; skliau a ama SSB 1943; skliau ėmis SGBT 1931; s iklajuos ė pK 1962, Ma L 2002; s ak a ams is STŽ 2002; s ak ajuos ė Ma L 2002; kluona ak is STŽT 1978; pa alpa, s a inys naudojami gy oms bū ybėms (naminiams gy uliams): a i a is STŽT 1978; ka ia a is STŽT 1978; kiaulė a is STŽT 1978; kiaulia a is STŽT 1978; kel a g is STŽT 1978; kiauliagu bis STŽT 1978; daik as naudojamas medžiagai laiky i, iek i, o muo i: be on amzdis BdT 1976; cemen akis RLSTŽ 1992; dumblia- 161Te minologija | 2021 | 28 amzdis STŽ 2020; skiedin akis RLSTŽ 1992; ešlaskydis ( inka imo eš- lai laiky i len a) SSB 1943; mū kal is TRLT 1949, RLKp 1959, STŽ 2002; inkašukės SSB 1943. Tik a imais san ykiais y a susiję kogni y inio p opozicinio modelio OBJEKTaS 1 – BŪTI Su – OBJEKTaS 2 dū inių sandais žymimi objek- ai. Šio modelio dū iniai į a dija s a ybines medžiagas, o dū inių sandai žymi pag indines jų sudedamąsias dalis. didžiausios dalies kalbamojo modelio s a ybos e minų dū inių an ieji sandai pa em i a p au iniais daik a a džiais be onas i cemen as. Šių dū inių p opozicinė s uk ū a i gausa a spindi kogni y inį p ocesą – be onai – plačiai s a ybos s i yje nau- dojamos di b inės kons ukcinės medžiagos, pasižyminčios puikiomis sa- ybėmis i naudojimo galimybėmis, – i iami, aip pa obulinami, jun- giami su ki omis medžiagomis, siekian gau i da ge esnėmis sa ybėmis pasižyminčią medžiagą. ap a iamųjų dū inių pi masis sandas žymi objek- ą (dažniausiai medžiagą), su ku ia be onas a cemen as y a jungiamas: akmenbe onis SdKŽ 1940, SMSM 2008; gelžbe onis MGn 1933; gelžce- men as SSB 1943; degu be onis SM 1966, aKTa 1995; de abe onis RLKp 1959; medbe onis RLSTŽ 1992, SIŽ 2004; molbe onis RLKp 1959, CpŽŪ 1969, STŽ 2002, aKTa 1995; pju enbe onis RLSTŽ 1992; plaušacemen- is ŠSd 2015; pelenbe onis RLSTŽ 1992, STŽ 2002; plienbe onis SSB 1943, aLLa 1993, STŽ 2002, SKT 2009; s iklabe onis SMG 1974, STŽ 2002; smėlbe onis Sp 1965. Ki iems šio modelio dū iniams sandų pasika ojimas nė a būdingas, plg.: de iadažiai SSB 1943; s ikla ilnė SŽd 1939; gud ondegu as SMG 1974; pu gumė SIŽ 2004. Kogni y inio p opozicinio modelio OBJEKTaS 1 – BŪTI daLIMI – OBJEKTaS 2 dū iniais pa adinamos s a ybos ealijos, esančios am ik os isumos dalis. Ta isuma pap as ai y a kokia no s s a ybinė kons ukcija, s a inio dalis a pa s s a inys, p z., e minu kluon ąs is STŽT 1978 į a - dijamas kluono ąs as, e minais langabalkis SSB 1943; langa ėmis SSB 1943 – lango sija (balkis) i lango ėmas, e minais laip asijė Sp 1965, SEŽ 1967; laip o akis TRLT 1949 – laip ų sija i laip ų akas. Šio mode- lio dū inių bū iui p iski ini i e minai mašinsuolis MMpK 1988; skliau- ana ys SSB 1943 („skliau ą suda an i dalis, na ys“); skliau apėdis SSB 1943; skliau sija SGBT 1931; skliau a kė SSB 1943; o len ė RLSTŽ 1992. isų ap a iamojo kogni y inio p opozicinio modelio, kaip i modelio OBJEKTaS 1 – BŪTI Su – OBJEKTaS 2, dū inių sandais žymimi objek- ai y a susiję konjunkciniais san ykiais. 168 Lina Ru kienė XX a. – XXI a. p . s a ybos e minų dū inių kogni y iniai p opoziciniai modeliai Kalbos dalis kogni y iniu požiū iu galima sup as i kaip ieną kalbos o mų, pe eikiančių men alinį u inį. J. Kub iako a laikosi pozicijos, kad koncep ai kalboje „gali bū i objek y izuojami ne ik konk ečiais žodžiais, be i ski ingomis žodžių klasėmis, ka ego ijomis“ (Кубрякова 1997: 118). Kaip eigia nikolajus Boldy e as, pa yzdžiui, e d inės cha ak e is ikos indoeu opiečių kalbose dažniausiai eiškiamos p ielinksniais a ki omis kalbos dalimis, ku iomis galima žymė i šių cha ak e is ikų kin amumą i p iklausomumą nuo kalbė ojo a s ebė ojo žiū os aško (Болдырев 2006). Iš empi inės medžiagos aki aizdu, kad daik a a džiu žymimas daik išku- mas, ien isumas, ibų bu imas, pas o umas laiko a ž ilgiu būdingi EI- KėJO i OBJEKTO koncep ams, aigi i šie koncep ai dū yboje ealizuo- jami daik a a džiu. IETOS koncep as iš eiškiamas p ielinksniais a ba ie os eikšmę u inčiais daik a a džiais. EIKSMO koncep as eiškiamas eiksmažodžiais, o jiems y a būdinga žymė i su eiksmais susijusius eali- jų požymius. YpaTYBėS – būd a džiais a ne eikiamaisiais daly iais, žy- minčiais būdinguosius, dažniausiai nekin ančius ealijos požymius, a skai - a džiais i p ie eiksmiais, nu odančiais kiekybines ealijų ypa ybes. IŠ adOS 1. Taikan kogni y inio modelia imo me odą bu o iš i a 518 s a ybos e minų dū inių i nus a y a, kad jie isi pada y i ak ualizuojan 16 kog- ni y inių p opozicinių modelių. pe 100 me ų, . y. nuo XX a. p . iki daba , kogni y iniai p opoziciniai modeliai be eik nesikei ė (nebeliko ik modelio EIKSMaS – TIKSLaS). Galima eig i, kad, ys an is s a ybos s ičiai i a liekan jos są okų nominaciją, pag indinės šios s i ies pasaulė- aizdžio a pažinimo i į a dijimo s uk ū os iš esmės y a os pačios. 2. Sa akilmių i hib idinių s a ybos e minų dū inių kogni y inius p o- pozicinius modelius suda an ys koncep ai a spindi s a ybos s i ies speci i- ką. Šios s i ies cen e – objek ai, daugiausia ma e ialūs žmogaus eiklos p oduk ai. Taigi, i bazinis OBJEKTO koncep as, į a dijan s a ybos ea- lijas, ak ualizuojamas dažniausiai. didžiausiam dū inių kiekiui būdinga p opozicinė s uk ū a su OBJEKTO koncep u: EIKSMaS – OBJEKTaS, OBJEKTaS – BŪTI BŪdInGaI – YpaTYBė, OBJEKTaS 1 – BŪTI naudOJaMaM – OBJEKTaS 2, OBJEKTaS 1 – BŪTI daLIMI – OBJEKTaS 2. 3. Laikan is kogni y inio požiū io, kad kalba, jos iene ai su eikia p i- eigą p ie žinių s uk ū ų, bū ų galima pasaky i, kad kogni y iniai p opo- 169Te minologija | 2021 | 28 ziciniai dū inių modeliai leidžia ben iš dalies sup as i, kaip yko ( yks a) s a ybos ealijų nominacija. Ty imo duomenys odo, kad ši nominacija dažniausiai yks a a pažįs an i apmąs an objek us, nu odan , kokiems ki iems objek ams, kokiems ikslams, kokiu laiku jie naudojami, kokiais san ykiais jie susiję su ki ais objek ais, kokiais ski iamaisiais požymiais pasižymi. 4. Gana dažnai, a liekan s a ybos ealijų nominaciją, ak ualizuojamas EIKSMO koncep as, nu odoma, koks eiksmas a liekamas su objek u, pasakomas eiksmo a likimo būdas, ikslas i ezul a as. LaIKO, EIKė- JO, IETOS, TIKSLO i REZuLTaTO koncep ai s a ybos s ičiai mažiau ak ualūs. 5. Kogni y iniai p opoziciniai modeliai kalboje ealizuojami am ik ais da ybos ipais, o koncep ai – am ik omis kalbos dalimis, pe eikiančiomis būdinguosius koncep o požymius. ŠAl INIAI aKTa – Au omobilių kelių e minų aiškinamasis žodynas, sud. E. palšai is, ilnius: Technika, 1995. aKTM – Au omobilių kelių iesybos medžiagos: ado ėlis, au . a. ai kus, d. Čygas, a. Lau ina ičius, a. Tu- ma ičė, ilnius: Technika, 2011. aLKpŽ – Anglų–lie u ių kalbų poli echninis žodynas, sud. a. no od o skis, ilnius: als ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1958. aLKS – Anglų–lie u ių kalbos s a ybos e minų žodynėlis, sud. J. S onys, ilnius: ISI, 1972. aLLa – Anglų–lie u ių kalbų s a ybos e minų žodynas, sud. a. Kudzys, ilnius: Technika, 1993. ASŠ – A min inė s a ybų šal kal iui, e . a. Kazlauskas, ilnius: Lie u os TSR MT als ybinio s a ybos ei- kalų komi e o Cen inis echninės in o macijos i p opagandos biu as, 1969. BABJ – Beau okla is aky asis be onas i jo gaminiai: monog a ija, au . a. Laukai is, a. Sinica, ilnius: Tech- nika, 2006. BDT – Be ona imo da bų echnologija: me odinė medžiaga, eng. . Rim ydienė, ilnius: „O g echs a ybos“ es o spaus u ė, 1976. CpŽŪ – Ci iliniai, p amoniniai i žemės ūkio pas a ai, au . . K asenskis, L. Fedo o skis, ilnius: Min is, 1969. DD – Dailidys ės da bai, au . a. Je s iugo as, a. pok o skis, ilnius: Min is, 1967. DS – D ožliaplokš ės s a yboje, au . M. Šal enis, ilnius: aizdas, 1960. DSD – Dailidės i s ogdengio da bai: ado ėlis, au . J. Bu okienė, ilnius: Min is, 2008. GSTZ – Gelžbe oninių sijų empiamosios zonos elgsenos modelia imas a ma ū os diag ama, au . d. Salys, G. Kaklauskas, . G ibniak. – S a ybinės kons ukcijos i echnologijos 1(3), 2009. HS – Hid o echnikos s a iniai: mokomoji knyga, au . . damule ičius, J. yčius, Kaunas: a di a, 2008. JŠSŽ – Jaunojo šal kal io san echniko žinynas, au . B. a. Žu a lio as, ilnius: Mokslas, 1983. KS – Kaimo s a yba, au . p. d ąsu is, p. Gaižu is, L. Gudzinskas, J. Juška, p. Kali a, E. Ke snauskas, . Š i- pas, Kaunas: Spindulys, 1936. KSŽ – Kaimo s a ybininko žinynas, au . J. Jacina ičius, . Ma ke ičius, ilnius: Mokslas, 1988. LpMK – Lie u os plen ai i mode niškosios kons ukcijos. I dalis, au . L. Tuskenis, Kaunas: Spindulys, 1931. Ma L – Medienos apdi bimas: ien ė ių langų gamyba, įsp ūdinių ( ilinginių) du ų gamyba, au . G. Blažys, R. a ižienis, ilnius: ago a, 2002. MGn – Mies o gy enamieji namai: jiems s a omi eikala imai i jų p ojek a imas, au . . Š ipas, Kaunas: a pas, 1933. MK – Me alinės kons ukcijos: ado ėlis, au . J. paulauskas, a. K eda as, ilnius: Mokslas, 1977. MMpK – Mediniai i mū iniai pas a ai, kons ukcijos i elemen ai: mokomoji knygelė, au . . Michalauskas, ilnius: ISI o ap in as, 1988. 170 Lina Ru kienė XX a. – XXI a. p . s a ybos e minų dū inių kogni y iniai p opoziciniai modeliai MTpM – Medžiago y a inkuo ojams, ply elių i mozaikos klojėjams: ado ėlis, au . a. . aleksand o skis, ilnius: Mokslas, 1976. pK – Pas a ų kons ukcijos. I dalis: ado ėlis, au . a. Bis ickas, n. Ge šas, J. Kapčius, K. Kaušinis, J. Mi- kuckas, . e bickis, B. Zibe kas, a. Žin elis, ilnius: als ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidyk- la, 1962. pMST – Pap aščiausiųjų medinių sijinių il ų ipai5, Kaunas: als ybės spaus u ė, 1923. pTŽ – Pe kūnsa giai ( obų nuo žaibo apsaugojimo būdai), au . J. Šlioge is, Kaunas: Spindulys, 1925. RLKp – Rusų–lie u ių kalbų poli echninis žodynas, ed. kol. a. no odo skis, L. Kumpikas, J. Mikuckas, J. S anai is, S. asauskas, J. idman as, ilnius: als ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1959. RLSTŽ – Rusų–lie u ių kalbų s a ybos e minų žodynas, au . J. Ki ilša, a. Kudzys, a. Rosinas, ilnius: Lie- u os ūkis. 1992. RNS – Rąs inio namo s a yba: žinynas, au . R. Bo kūnas, T. B aškys, . Čeikauskas, R. da aške ičius, T. Gecas, T. Lapinskas, E. no aišas, M. Sakai is, a. Si ydis, T. Šli inckas, G. unikas, . uosai is, ilnius: Bal o p in , 2012. RSD – Ruloniniai s ogai i jų dengimas, au . S. K. nosko as, ilnius: Cen inis echninės in o macijos i p opagandos biu as, 1962. Sa – S alių ama o ado ėlis ama ų mokykloms i s aliams. I dalis. Medžio sunė imai, au . p. dankšas, Klai- pėda: Ry as, 1931. Sa – S alių ama o ado ėlis. II dalis. Pagalbinė, a ba g e imoji medžiaga medžio di biniams: užbaigiamieji medžio di binių pa i šiaus da bai: beica imas, poli ū a imas i dažymas, au . p. dankšas, Klaipėda: Ry as, 1935. SBpK – Su i in ų i besiūlių plieninių kons ukcijų saugos i ilgalaikiškumo į e inimas, au . a. Kudzys, . ai ke ičius, ilnius: Sole ija, 1995. SBTĮ – S a ybos i bu ų a kymo įs a ymai, aisyklės, eng. K. Zubauskas, Tilžė: E. Jagomas o sp. „Li huania“, 1922. SdKŽ – S a ybos da bininkų k ali ikacijos žinynas, eng. S. . Bašinskij, p. . Blaže ič, I. a. pe o , Kaunas: ilnius, 1940. SDTSS – S a ybos da bams echnikinės sąlygos, su a ys i kainos (gelžbe onas, kanalizacija, anden iekis, cen  alinis apšildymas, elek os š iesos ins aliacija i . .), au . K. dušauskas-duž, Kaunas: a. Bako spaus u ė, 1930. SEŽ – S a ybos ekonomis o žinynas, au . p. Rogožinas, ilnius: Min is, 1967. SG – Sauskeliai. G un keliai ( ieškeliai). dalis 2, au . J. Gab ys, [n. d.], 1930. SGBT – Sauskeliai. Gelžbe oniniai i be oniniai il ai, au . J. Gab ys, Kaunas [n. s.], 1931. SIŽ – S a ybos inžinie iaus žinynas, au . Č. aksami auskas, a. amb asas, a. as auka, T. Bal ušis, . Ba - kauskas, J. Binkis, R. Bliūdžius, G. B azauskas, G. Cinelis, . Čaplikas, a. Čekana ičius i k ., ilnius: Technika, 2004. SKb – S a ybinės kons ukcijos 15. Mokslo da bai, ed. kolegija: G. Ma čiukai is, J. Meškauskas, . S anke i- čius, K. Šapalas, ilnius: Mokslas, 1989. SKKS – S a ybinės kons ukcijos: kū imas i s ip inimas, au . d. Bačinskas, a. Bal ušai is, a. Bičiulai ienė, E. dulinskas, a. End iukai y ė, a. Ja molaje , . Jokūbai is, G. Ju kėnas i k ., ilnius: Technika, 1998. SKpp – S a inių kons ukcijų p ojek a imo pag indai: ado ėlis, au . J. pa asonis, ilnius: Technika, 2008. SKT – S a ybinės kons ukcijos i echnologijos. Enginee ing S uc u es and Technologies 1(1), ed. kolegija: G. Ma čiukai is, a. daniūnas, R. Šalna, a. and uške ičius, J. a kočiūnas, M. augonis i k ., ilnius: Technika, 2009. SM – S a ybinės medžiagos: ado ėlis, au . S. Sčesnule ičius, ilnius: Min is, 1966. SMB – S a ybinės medžiagos. Be onai: mokomoji knyga, au . a. naujokai is, ilnius: Technika, 2007. SMd – S a ybinės medžiagos i di biniai, au . M. peliksa, a. Rumše ičius, Kaunas: Technologija, 1992. SMG – S a ybinės medžiagos i gaminiai: ado ėlis, au . B. G igaliūnas, ilnius: Min is, 1974. SMGT – S a ybinių medžiagų gamybos echnologiniai p ocesai i į anga: ado ėlis, au . dž. nag ockienė, G. Sk ipkiūnas, ilnius: Technika, 2014. SMSM – S a ybos menas, s a ybinės medžiagos, bend ieji s a ybos da bai, au . a. aidila, J. ėly is, ilnius: Min is, 2008. SMu – S a ybinės medžiagos. Užpildai: mokomoji knyga, au . a. naujokai is, ilnius: Technika, 2006. 5 Kalba ne aisy a. 171Te minologija | 2021 | 28 Sp – S a ybos pag indai, au . a. Iljičio as, a. Kokinas, J. Rebo o ičius, e . R. Kuosai ė. ilnius: aizdas, 1965. Sp – S a ybos pag indai: mokomoji knyga, au . d. Ramuke ičius, Kaunas: a di a, 2008. SpM – S ambiablokių pas a ų mon a imas, au . n. S o co as, e . d. Ma kauskas, Kaunas: Š iesa, 1964. SS – S a yba. III omas. Sienos, au . J. Šimoliūnas, Kaunas: Spindulys, 1940. SSB – S a yba. I omas. S ogai, bokš ai, lubos, g indys, laip ai, du ys, langai, inka imas, dažymas, apmušalai, s ikla imas, sani a iniai bei ūkiniai į engimai, au . J. Šimoliūnas, Kaunas: Spindulys, 1943. SSKR – Su apdin ųjų s ogų kons ukcijų i emon o žinynas, au . K. Ilginis, K. aikšno as, ilnius: Mokslas, 1989. SSM – S a yba. I omas. S a ybinės medžiagos, au . J. Šimoliūnas, Kaunas: Spindulys, 1937. ST – S a ybos echnologija: ado ėlis, au . . K ušinskas, . Mažeika, p. Mikša, ilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla, 1992. S M – S a ybinės medžiagos: ado ėlis, au . R. Žu auskienė, a. p. naujokai is, R. Mačiulai is, R. Žu auskas, ilnius: Technika, 2012. STp – Silika ų echnologijos pag indai: ado ėlis, au . a. Balandis, . Jasiuke ičius, M. Ma ynai is, K. S az- das, ilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla, 1995. STŽ – S a ybos e minų žodynas, au . a. Kudzys, a. Rosenas, B. Kudzienė, ilnius: Lie u os mokslas, 2002. STŽT – S a ybos e minų žodynas. T obesiai, au . . Michalauskas, ilnius: ISI, 1978. SŽd – S a yba. II omas. Žemės da bai, au . J. Šimoliūnas, Kaunas [n. s.], 1939. ŠN – Šiaudiniai namai: s aipsnių inkinys, an oji laida, ilnius: a sinaujinančios ene gijos in o macijos konsul acinis cen as, 2010. ŠSd – Šlai inio s ogo dengimas iene ine i lakš ine danga: ado ėlis, eng. J. Bu okienė, ilnius: a d eklama, 2015. Š OK – Šildymas, ėdinimas, o o kondiciona imas: eo ija i p ak ika, au . J. Čiup inskienė, K. Čiup inskas, . Mo uzienė, ilnius: Supe namai, 2019. TD – T obesių dažymas, au . . Š ipas, Kaunas: Spindulys, 1934. TRLT – T umpas usiškailie u iškas echninis žodynas, au . a. no od o skis, Kaunas: als ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1949. uGp – Ugniagesybos i gelbėjimo pag indai, au . a. Ru kauskas, ilnius: Jus i ia, 1997. ŪTSV–Ūkiškų iobų s a ybos ado as,au . .Kindu ys, Kaunas: Žaibas,1935. ppG – Vienaaukščio p amoninio pas a o gelžbe oninių kolonų i pas a ų p ojek a imas: mokomoji knyga, au . R. Bale ičius, . Jokūbai is, d. Zabulionis, ilnius: Technika, 2011. ŽG – Žaibas i g iaus inis, au . . . Lynke ič, e . p. ileišis, Tilžė: O o Maude odės spaus u ė, 1900. lI ERA ūRA aliūkai ė dai a, Side a ičiū ė-Mickienė Ilona 2006: Gė io i g ožio koncep ai lie u ių kalbinėje sąmonėje. – Liaudies kul ū a 6(111), 16–22. Būd y y ė-Gudienė aina, Guda ičius aloyzas, Ju gai is nedas, papau ėly ė-Klo ienė Sil ija, Toleikienė Reda 2014: Koncep ualiosios me a o os iešajame disku se: koncep ualiųjų me a o ų žodynas, ilnius: BMK leidykla. Jackendo Ray 1990: Seman ic S uc u es, Camb idge: MIT p ess. Guda ičius aloyzas 2011: Reikšmė – są oka – koncep as i p asmė. – Res humani a iae 10, 108–119. Kemme Suzanne 2003: Schemas and lexical blends. – Mo i a ion in Language, Ams e dam: John Benjamins publishing Company, 69–97. K ašy ė Regina, papau ėly ė Sil ija 2013. Kai ku ie koncep o LIGa b uožai Lie u os iešajame disku se. – Filologija 18, 107–117. K ašy ė Regina, Župe ka Kazimie as 2011: aša ų koncep ualiza imas lie u ių i la ių azeologijoje. – Bal- is ica XL I(1), 113–122. Lako Geo ge 1990: Women, Fi e, and Dange ous Things: Wha Ca ego ies Re eal abou he Mind, Chicago: Chicago uni e si y p ess. Langacke Ronald Wayne 1991: Concep , Image, and Symbol: The Cogni i e Basis o G amma , Be lin– new Yo k: Mou on de G uy e . Ma cinke ičienė Rū a 2006: Koncep ualioji me a o a e ime. – Da bai i dienos 45, 109–118. papau ėly ė-Klo ienė Sil ija 2007: Ling is inės kul ū ologijos b uožai, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla. 172 Lina Ru kienė XX a. – XXI a. p . s a ybos e minų dū inių kogni y iniai p opoziciniai modeliai Ru kienė Lina 2021: S a ybos e minijos dū iniai: o ma imasis i aida: dak a o dise acija, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. ande wende Lucy 1994: algo i hm o au oma ic in e p e a ion o noun sequences. – P oceedings o he 15 h con e ence on Compu a ional linguis ics, COLING ’94, Kyo o, Japan, 782–788. Бабина Людмила 2013: Об одном из способов изучения производных слов в рамках когнитивно-дис- курсивного подхода. – Теоретические и прикладные аспекты изучения речевой деятельности 8(1), 15–19. Беседина Наталья 2006: Морфологически передаваемые концепты: монография, Тамбов: ИздвоТГУ. Беседина Наталья 2014: Когнитивное моделирование процессов репрезентации знаний в морфоло- гии. – Когнитивные исследования языка 8: сборник науч. трудов, 121–123. Болдырев Николай 2006: Языковые категории как формат знания. – Вопросы когнитивной лингвисти- ки 2(7), 5–22. Феденко Анастасия 2015: Двухкомпонентные сложные существительные как модели репрезентации знаний о человеке иартефактах в современном английском языке: диссертация канд. филол. наук, Тамбов. Кубрякова Елена 1997: Части речи с когнитивной точки зрения, Москва: Наука. Кубрякова Елена 2004: Язык и знание. На пути получения знаний о языке (Части речи с когнитивной точки зрения. Роль языка в познании мира), Москва: Языки славянской культуры. Кубрякова Елена, Демьянков Валерий, Панкрац Юрий, Лузина Людмила 1996: Краткий словарь ког- нитивных терминов, Москва: Издательство Московского государственного университета. Степанов Юрий 2016: В трехмерном пространстве языка. Семиотические проблемы лингвистики, фи- лософии, искусства, Москва: Ленанд. COgNI I E PROPOSI IONAl MODElS O COMPOuNDS IN CONS RuC ION ERMINOlOgY IN hE 20 h – 21S CEN uRIES Summa y The linguis ic ep esen a ion o he cogni i e s uc u es s udied by cogni i e lin- guis ics, which ocuses on he ela ionship be ween language and mind, changes he a i ude owa ds compounds. F om he cogni i e pe spec i e, compounds a e iewed as special language uni s, in which we can see he ela ion be ween concep s. Com- pounding may be s udied in he amewo k o he p oposi ional heo y by asse ing ha he knowledge o p oposi ional na u e co ela es wi h he compound’s onomasio- logical s uc u e. The a icle s udies indigenous and hyb id cons uc ion e minology compounds o he ea ly 20 h – 21s cen u ies om he scien i ic li e a u e on cons uc ion o he a o esaid pe iod using he cogni i e modelling me hod. The aim o he a icle is o iden i y he cogni i e p oposi ional models o hese compounds, which may se e as he g ounds o he nomina ion o cons uc ion concep s. To achie e his aim, he heo e ical iewpoin s pe aining o cogni i e p oposi ional models a e discussed; he basic concep s exp essed by he componen s o compounds a e iden i ied; i is e alu- a ed wi h which o he concep s hey may o m he cogni i e p oposi ional models o cons uc ion e minology compounds. The s udy in es iga es he wo d- o ma ion ypes ollowed in he ac ualiza ion o hese models. The analysis o he empi ical da a e ealed ha compound cons uc ion e ms a e coined on he basis o 16 cogni i e p oposi ional models. The concep s comp ising hese models e lec he speci ici ies o he ield o cons uc ion. Objec s, usually ma- e ial man-made p oduc s, a e in he cen e o he cons uc ion ield. Hence, in nom- 173Te minologija | 2021 | 28 ina ing cons uc ion eali ies, he basic concep o he OBJECT is ac ualized mos o en. Mos compounds ea u e he h ee old p oposi ional s uc u e: aCTIOn – OB- JECT (dango aižis TRLT 1949, RLKp 1959; dujopū ė SMGT 2014; lie ma is RLSTŽ 1992), OBJECT – TO BE CHaRaCTERISTIC OF – FEaTuRE (ske s akis aLKS 1972; s ačiaply ė STŽ 2002; s a amzdis Sp 1965) and OBJECT 1 – TO BE uSEd FOR – OBJECT 2 (dūma akis SdTSS 1930; kluona ak is STŽT 1978; š ieslangis SSM 1937), OBJECT 1 – TO BE a paRT OF – OBJECT 2 (kluon ąs is STŽT 1978; langabalkis SSB 1943; skliau a kė SSB 1943). as e ealed by he la e wo models, he concep o he OBJECT may also en e in o a p oposi ional s uc u e wi h he concep o ano he OBJECT. The e a e mo e models o his ype: OBJECT 1 – TO BE WITH – OBJECT 2 (gelžbe onis MGn 1933; gelžcemen as SSB 1943; degu be onis SM 1966), OBJECT 1 – TO BE MadE OF – OBJECT 2 (kamščiaply ė SSB 1943; d ožliaplokš ė dS 1960; me al inklis SSB 1943). By joining he concep o he pLaCE, he concep o he OBJECT c ea es he p oposi ional model OBJECT – TO BE – pLaCE (laip a ie ė SSB 1943; a pa amis GSTZ 2009; a pdu is MTpM 1976; i šdu is RLKp 1959); meanwhile, by joining he concep o he puRpOSE, i makes up he cogni i e p oposi ional model OBJECT – TO BE uSEd FOR – puRpOSE (dailoblis Sa 1935; slopiamedžiagės SSB 1943; slopiaply ė SSB 1943). In a e cases, he nomina ion o cons uc ion concep s eso s o he cogni i e p oposi ional models OBJECT – TO BE – STaTE OF MaTTER (cemen milčiai RLSTŽ 1992; klin milčiai RLSTŽ 1992; medmilčiai SSB 1943, RLSTŽ 1992) and OBJECT – TO BE uSEd FOR – TIME ( asa langis SSB 1943; asa namis aLLa 1993; žiemlangis SSB 1943). The concep o he aCTIOn may no only o m he p oposi ional models wi h he concep o he OBJECT bu also he MannER (sa i aka RLSTŽ 1992; sa ieiga aLKpŽ 1958), he RESuLT (dujoda as SMu 2006; po oda is BaBJ 2006; pu oda is S M 2012), he puRpOSE (slopiaklo is SSB 1943; slopiakabis SSB 1943), he pLaCE (šondėlis SSB 1943; aukš alipys Sp 1965), he aGEnT (lie lašė MMpK 1988; anden- ekis MGn 1933). The concep o he aGEnT plays a ole in wo mo e cogni i e p oposi ional models o cons uc ion e minology compounds: aGEnT (non-li ing) – aCTIOn – OBJECT (žaibginėjis ŽG 1900; pe kūnsa gis SBTĮ 1922) and aGEnT (li ing) – aCTIOn – MannER (šal kal is SdTSS 1930, SdKŽ 1940; elek osu i in ojas aSŠ 1969). In he analysis o he cogni i e p oposi ional models o compounds in cons uc ion e minology, hei connec ion wi h wo d- o ma ion ypes and pa s o speech should be highligh ed: each model co esponds o a ce ain wo d- o ma ion ype o se e al o hem, whe eas e e y concep is exp essed by a ce ain pa o speech o se e al pa s o speech. The esea ch e ealed ha o e he las cen u y, i.e. om he beginning o he 20 h cen u y un il now, cogni i e p oposi ional models ha e emained i ually unchanged (only he model aCTIOn – puRpOSE is no longe in use). I can be poin ed ou ha wi h he de elopmen o he ield o cons uc ion and he nomina ion o i s con- cep s, he p incipal s uc u es unde lying he ecogni ion and designa ion o he ield o cons uc ion s ay la gely he same. Following he cogni i e app oach acco ding o 174 Lina Ru kienė XX a. – XXI a. p . s a ybos e minų dū inių kogni y iniai p opoziciniai modeliai which language and i s uni s g an access o cogni i e s uc u es, we could s a e ha he cogni i e p oposi ional models o compounds enable us o comp ehend, a leas in pa , how he nomina ion o cons uc ion eali ies ac ually ook place ( akes place). The esea ch da a show ha his nomina ion usually occu s by ecognizing and e- lec ing upon he objec s, speci ying o which o he objec s, o wha pu poses and a wha ime hey a e used, wha hei ela ionships wi h o he objec s and hei dis in- guishing ea u es a e. Gau a 2021-09-25 Lina Ru kienė Lie u ių kalbos ins i u as p. ileišio g. 5, LT-10308 ilnius E. paš as lina. [email p o ec ed]