Terminology at the Dutch Language Institute: Towards a Centre of Expertise for Professional Language

7Te minologija | 2021 | 28 doi.o g/10.35321/ e m28-01 Te minology a he Du ch Language Ins i u as: p o esinių kalbų kompe encijos cen as FRIEDA STEURS Ins i uu oo de Nede landse Taal, Leiden & KU Leu en ORCID id: h ps: h ps: o cid.o g/0000-0002-2884-5713 Abs akcija Kalban apie e minologiją, olandų kalbos egionai u i ilgame ę bend ada bia imo adiciją. Nuo aš uoniasdešim ųjų me ų bu o kelios inicia y os, ku ias ado a o Nyde landų kalbos sąjunga. Vis labiau bu o sup an ama, kad eikia pla o mos, ku ioje bū ų su ink a isa in o macija apie olandų e minologiją i ku i bū ų p ieinama isiems galimiems a o ojams. Nuo 2016 m. Nyde landų kalbos ins i u as (INT) Leidene aldo i ku ia isokias olandų kalbos medžiagas. Daba dėmesys ski iamas isam kalbos spek ui, įskai an p o esinę kalbą, egionines kalbas i dialek us, odėl INT aki aizdžiai u i p iim i Nyde landų e minologijos kompe encijos cen ą (ENT). Šiame s aipsnyje aš išsamiau apž elgsiu pla ų ENT eikiamos in o macijos spek ą, įskai an konk ečias e minologinių užduočių p og aminės į angos p iemones. Taip pa ap ašysiu INT ykdomą medicinos e minologijos p ojek ą, jungian į leksikog a iją i e minologiją. Pag indiniai žodžiai: olandų e minologija, ekonominis po eikis, e minologijos į ankiai, š ie imas, medicinos e minologija ANOTACIJA Olandų kalba kalban ys egionai e minologijos s i yje u i jau seniai gy uojančias bend ada bia imo adicijas. Nuo XX a. 8-ojo dešim mečio įgy endin os kelios inicia y os, isoms joms ado a o Olandų kalbos sąjunga. Vis labiau didėjo sup a imas, kad eikia suku i isiems a o ojams p ieinamą pla o mą, ku ioje bū ų su elk a isa su olandų e minologija susijusi in o macija. 2016 m. Nuo į ai ią olandų kalbos medžiagą a ko Leidene įsikū ęs Olandų kalbos ins i u as (INT). Dėmesys šiuo me u ski iamas isoms kalbos a mainoms, okioms kaip p o esinė kalba, egioninės kalbos, a mės, aigi apo aišku, kad Olandų kalbos ins i u e eikia s eig i Olandų e minologijos žinių cen ą (ENT). S aipsnyje ap a siu šio cen o eikiamą į ai aus pobūdžio in o maciją, 8F ieda S eu s Te minologija Nyde landų kalbos ins i u e: įskai an konk ečias Towa ds a Cen e o Expe ise o P o essional Language p og amines p iemones, ski as e minologinėms užduo ims a lik i. Taip pa p is a ysiu Olandų kalbos ins i u as įgy endinamą leksikog a iją i mediciną siejan į medicinos e minologijos p ojek ą. ESMINIAI ŽODŽIAI: olandų e minologija, ekonominis po eikis, e minologinės p iemonės, edukacija, medicinos e minologija 1. Nyde landų kalbos e minologija REGIONI: umpa is o ija Nyde landų kalbančių egionų (kalbų) bend ada bia imo adicija y a ilga. Nuo aš uoniasdešim ųjų me ų bu o kelios pa ne ys ės i komi e ai, ku iuos ado a o Nyde landų kalbos sąjunga (Nede landse Taalunie, NTU). Kalbų idėjos eikšmingai pasikei ė aš uoniasdešim ajame dešim me yje. D idešim ajame amžiuje eo inė ling is ika išsi ys ė iš s uk u alizmo į gene a y ią g ama iką, su elkdama dėmesį į sin aksę. Leksikono me odas is da bu o gana adicinis, akcen uojan s anda inę, šiuolaikinę i is o inę kalbą. Dėl didėjančios in e nacionaliza imo i dėl o didėjančios specializuo ų eks ų e imų i e ėjų paklausos p o esinė kalba sulaukė is daugiau dėmesio, no s i ne iš ka o, iš adicinės, eo inės ling is ikos pusės. NTU sup a o, kad eikalinga konsul acijų pla o ma p o esinės kalbos klausimu. Bu o da d i suin e esuo osios šalys: Nyde landų ka ališkasis s anda izacijos ins i u as ( uome NNI, daba NEN) i Belgijos s anda izacijos biu as ( uome BIN, daba NBN). Bu o įku a pa ne ys ė: olandų e minologijos g upė SaNT (Samenwe kings e band oo Nede landse Te minologie). SaNT glaudžiai bend ada bia o 1988-1996 m. Šiame bend ada bia ime suin e esuo osios šalys bu o suski s y os į d i g upes: "Language and Educa ion" g upę i "Language and Business" g upę. Nyde landų kalbos sąjungos "Vo ze en" se ijoje bu o paskelb os d i e minologijos a askai os. Pi moje a askai oje (Voo ze en 32)1 bu o s aipsnių apie pa i in ų e minologijos są ašų naudojimo ska inimą, apie ai, kaip naudo i e minologijos duomenų bazes įmonėse i als ybinėse ins i ucijose, aip pa s aipsnio apie ai, kaip uni e si e ai u ė ų pasiūly i "Te minologiją" kaip sa a ankišką dalyką2. Bu o pa ašy os 1 V oomen Pim de (išleis as) (1990). 2 Ve oo n Ad ( ed.) (1992). 9Te minologija | 2021 | 28 okių ku sų u inys i ai, kaip galima o muo i p o esinės kalbos mokslinius y imus. As a esul o hese ecommenda ions by he SaNT, all ansla ion and in e p e a ion p og ammes in Flande s began o pay mo e a en ion o ekomendacijos dėl e minologijos, odėl ji apo a ski a mokymo p og amos ema. Tuo me u ai bu o labai no a o iška, nes dauguma kalbų ku sų is da išlaikė didžiąją dalį ilologinio požiū io. Tai aip pa bu o "POINTER" p ojek o laikas. "POINTER" eiškia "Pa eikimai dėl e minologijos ope acinės in as uk ū os Eu opoje" i bu o p adė as 1994 m. g uodį Eu opos Komisijos. Tuo me u jau bu o sup an ama, kad p o esinė kalba Eu opos įmonėse ampa labai s a bi i kad eikalinga daugiakalbė poli ika. […]Tinkamas i ikslus specializuo o žodynų a " e minologijos" naudojimas y a gy ybiškai s a bus sėkmingam bend a imui šiuolaikiniame pasaulyje i , odėl, aip pa įmonėms, moksliniams y imams i olesniam idėjų ys ymuisi. daugelis įmonių i o ganizacijų kasdien naudoja i iš ado e minus ne ik sa o ins i ucijose i šalyse, be i pe egionines i nacionalines sienas. No s dažnai už egis uojama nauja i dažnai pasi aikan i e minologija, nepaisan mūsų adinamos "in o macinės isuomenės", ūks a acionaliza imo i be eik nė a pada y a jokių pas angų di b i ka u, kad maksimaliai bū ų panaudo i e ingi šal iniai. […]3 POINTER p ojek o ikslas - pa eik i konk ečius, p ak inius pasiūlymus, kad bū ų leng iau palaiky i e minologijos naudo ojus isoje Eu opoje. "POINTER" ikslas bu o pa enkin i augančios Eu opos inkos daugiakalbius po eikius. Tai bu o įspūdingi laikai: dauguma mokslininkų palaipsniui pe ėjo nuo popie iaus p ie skai meninio da bo i mokėsi naudo i sa o pi mąjį Kompiu e iai. Digi inių ling is inių duomenų s a ba y ėjams i naudo ojams apo aiški. SaNT da bo g upė "Language and Business" ekspe imen a o su pi muoju skai meniniu e minologijos banku: Eu o e m (Maas ich ) i Eu odicau om (Eu opos ins i ucijos, Liuksembu gas, ėliau pakeis as IATE). Visose šių d iejų da bo g upių eikloje pas ebėjome didėjančią susidomėjimą p o esine kalba. Ekonominė eikla i p o esinės kalbos naudojimas, žinoma, y a glaudžiai a pusa yje susiję. Dėl s ip ių ekonominių inkų Nyde landuose i Fland ijoje daugelis įmonių3 Galima as i: h ps: h ps: co dis.eu opa.eu/p ojec /id/LRE63090 esul s. 1 0 F ieda S eu s Te minologija Nyde landų kalbos ins i u e: eikėjo Towa ds a Cen e o Expe ise o P o essional Language p o esionalių eks ų klien ams, iekėjams i echnikams. Šie eks ai u ėjo bū i g ei ai p ieinami ski ingomis kalbomis, odėl eikėjo e minologinių są ašų i ėliau e minologinių duomenų bazių. Šis eiškinys neabejo inai p isidėjo p ie olandų e minologijos konsul acijų pla o mos kū imo. SaNT eikla baigėsi 1996 m., kai NTU nu aukė šį bend ada bia imą. Kadangi s anda izacijos ins i u ai mažai p isidėjo p ie šios inicia y os, NTU nelaikė jos ik a minė ų šalių pa ne ys e. SaN-T e minologų, ling is ų i e imų kolegų, ku ie di bo ka u su SaN-T, bu o palik a sa a ankiškai i 1997 m. nusp endė, pe kong esą U ech e, įku i Nyde landų i Fland ijos olandų e minologijos asociaciją. Taip gimė "NL-Te m", asociacija, ku ios ikslas bu o bū i kon ak iniu ašku isiems, ku ie užsiima olandų e minologija, iek jos p ak ika, iek eo ija. Pi muosius sa o me us "NL-Te m" išlaikė sa ano iai i en uzias ingi asociacijos na iai, be jokių subsidijų. Vėliau NTU su eikė subsidiją. NL-Te m sėkmingai eikia jau daugiau nei 30 me ų i kasme o ganizuoja kong esą a semina ą4. Po SaNT a šaukimo NTU nepaliko e minologijos, be pasky ė s a eginį komi e ą, ku is u ėjo nus a y i e minologijos poli iką i p io i e us olandų kalbančiuose egionuose. "CoTe m" bu o įku a 2006 m. i iki 2012 m. engė poli ikos sp endimus. Komi e o užduo is bu o pa a i NTU dėl e minologijos poli ikos, o muo i p ojek us šioje sis emoje i juos ykdy i implemen ed wi hin he long- e m policy amewo k o he NTU, o a ba juos ykdy i pagal sa o p iežiū ą. Komi e e bu o ska inamas kompe encijos kei imasis. "Eu odicau om" bu o pi maujan i Eu opos Komisijos e minologijos duomenų bazė, ku i bu o įku a 1975 m. iš p adžių, kad ją galė ų naudo i e ėjai i ki i Komisijos da buo ojai. Iki 1980 m. ji bu o p ieinama Komisijai in e ne e. Aš uoniasdešim ajame i de yniasdešim ajame dešim mečiuose duomenų bazė išaugo, ačiau is da eikėjo skambin i pe modemą, kad bū ų galima susipažin i su duomenų bazė už Eu opos ins i ucijų ibų. Iš p adžių bu o a s o aujamos ik olandų, p ancūzų, okiečių i i alų kalbos, ke u ios Eu opos Sąjungos kalbos. 1Te minologija | 2021 | 28 šešios šalys, ku ios suda ė EEK ( ys Benelukso šalys, P ancūzija, Vokie ija i I alija). Kai į Eu opos Sąjungą p isijungė daugiau šalių, bu o p idė os i ki os kalbos, ku ių skaičius išaugo iki šešių, ada sep ynių, de ynių i galiausiai ienuolikos kalbų (mokslo pa adinimams bu o p idė a lo ynų kalba). Vėliau bu o p idė os iešosios a o ojo sąsajos, su eikiančios plačiajai isuomenei nemokamą p ieigą p ie daugiakalbės e minologijos, susijusios su Eu opos Sąjungos eikla. Kai ku ių als ybių na ių užsienio eikalų minis e ijos p idėjo e minologijos į duomenų bazę. Vy esni e minologai di bo e inan i ku ian naujus į ašus į esamą duomenų bazę ski ingomis kalbomis. 2007 m. "Eu odicau om" bu o pakeis as "In e ak y i e minologija Eu opai" (IATE). 2007 m. bi želio 28 d. Eu opos ins i ucijos paskelbė spaudos p anešimą, ku iame skelbiama, kad ys esami e minologijos bankai bu o sujung i į ieną ES e minologijos duomenų bazę (IATD), ku i apėmė 23 kalbas i bu o a i a isuomenei. Du ypa ingi b uožai a ski ia IATE nuo jo pi m akų EURODICAUTOm, EUTERPE i TIS. Visų pi ma, IATE y a in e ak y us: be ku is ES ins i ucijos e ėjas gali p idė i i a naujin i duomenų bazėje esančią in o maciją. Siekian už ik in i a ski ų indėlių kokybę, duomenų bazės pakei imas au oma iškai p adeda pa i inimo ciklą: e imo sky ių e minologai pa i ina naują i pakeis ą in o maciją. An a, IATE y a a pins i ucinė: jos p ojek o pa ne iai y a Eu opos Pa lamen as, Ta yba, Komisija, Teisingumo Teismas, Cen inis bankas, Audi o Rūmai, Ekonomikos i socialinių eikalų komi e as, Regionų komi e as, Eu opos in es icijų bankas i Ve imo cen as. Tačiau ne isos žinios i įž algos apie e minologiją bu o gau os iš e imo bend uomenės. Kaip a si iko, pi muosius e minologijos eo ijos žingsnius pada ė inžinie iai i p o esionalūs ekspe ai i jie bu o g iež ai ienkalbiai. Viskas p asidėjo nuo "Vienos mokyklos", ku i padėjo klasikinės e minologijos pag indus, ku iuos iš eiškė Eugen Wüs e (1898-1977). Wüs e is bu o Aus ijos inžinie ius i e minologijos įkū ėjas. Jis baigė elek os inžine iją, be isų pi ma bu o suža ė as e minologijos mokslu. Gy endamas uo me u, kai echnologijos spa čiai ys ėsi, jis klausė sa ęs, kaip naujos są okos a sispindi kalboje. Jo dise acija In e na ionale Sp achno mung in de Technik, besonde s in de Elek o echnik (Be linas, 1931) bu o laikoma e minologiniu s anda u. Jis dės ė Vienos uni e si e e, ku po jo mi ies Ins i u ü Wissen- 1 F ieda S eu s Te minologija Nyde landų kalbos ins i u e: bu o įku a. Jis Towa ds a Cen e o Expe ise o P o essional Language scha s heo ie und Wissenscha s o schung and he Eugen Wüs e A chi e aip pa di bo Ta p au inio e minologijos in o macinio cen o (In o ma ion Cen e o Te minology, INTER) s anda izacijos echninio komi e o (TEC) e na ional O ganiza ion o S anda diza ion (ISO/TC 37). Wüs e de el- oped he gene al Theo y o Te minology (gTT)5. he was in ol ed in ado u. In o e m ikslas - em i i koo dinuo i a p au inį bend ada bia imą e minologijos s i yje. In o e m na iai y a nacionaliniai, a p au iniai i egioniniai ins i u ai, o ganizacijos i p i a ūs specialis ai, umpai a ian , isi, ku ie u i ką no s bend o su p o esinės kalbos s anda izacija i ha monizacija. Tai pasaulinė pla o ma, ku ios na iai y a isuose žemynuose. "In o e m" i ėliau įku as a p au inis e minologijos inklas "Te mNe 7" i oliau aidins s a bų aidmenį skleidžian e minologines žinias, o ganizuojan semina us i ska inan e minologijos aikymą įmonėse i y iausybėse. Ki as s a bus a p au inio lygio žaidėjas y a "Tekom". Tiek "Tekom Ge many", iek "Tekom Eu ope" y a labai didelės echninės komunikacijos p o esinės asociacijos. Jų eikla y a pasaulinė i labai s a bi echninės i p o esinės dokumen acijos pasaulyje. Vėlgi, e minologija y a iena iš jų pag indinių užduočių. Toliau mes konk ečiai apž elgsime olandų kalbos padė į, ypač ai, kaip galima cen alizuo i i ska in i isus e minologijos duomenis. Nyde landų e minologijos ins i ucijos i p ojek ai 2016 m. Nyde landų kalbos leksikologijos ins i u as bu o pe a ky as į plačiau o ien uo ą Nyde landų kalbos ins i u ą. Šis poky is yko ka u su a naujin a NTU gene alinio sek e o ia o užduo imi, ku i u ėjo su elk i dėmesį į poli ikos užduo is, palikdama ykdomąsias užduo is INT. Nyde landų kalbos ins i u o užduočių pe da imas su eikė galimybę 5 Wûs e Eugen (1979). 6 Galima as i ad esu: h p://www.in o e m.in o. 7 Galima as i ad esu: h ps: www. e mne .o g. 8 Galima as i ad esu: h ps: www. ekom.de. 9 A ailable a : h ps://www. echnical-communica ion.o g. 1Te minologija | 2021 | 28 ni y išplės i sa o eiklą. Ins i u as apo cen iniu yšio ašku, susijusiu su skai meninių kalbų medžiagų saugojimu i p iežiū a bei duomenų inkinių, susijusių su be kokiomis olandų kalbos a ian omis, saugojimu. Ši e oliucija a spindi sma kiai pakeis ą kalbų y imų k aš o aizdį: didelės kalbos in as uk ū os y a suku os skai meniniu būdu i juose y a ko pusų, žodynų i ki ų specializuo ų leksonų bei duomenų bazių, g ama ikos i daug daugiau. Ins i u as engia i eikia duomenis žodynams, (kompiu e iniams) leksikonams, ko pusams i į ankiams. Žodžiai y a p ieinami in e ne e. P og aminė į anga i skaičia imo ling is iniai į ankiai y a p ieinami kaip a i o kodo. INT užima cen inę poziciją isame olandų kalbančiame pasaulyje (Nide landų, Fland ijos, Su inamo i Ka ibų jū os egiono šalyse) kaip mokslinių i a ių kalbų iš eklių kū ėjas, sa ininkas i pla in ojas. Ins i u as y a ge ai ap ūpin as šiai užduočiai i u i didelį a p au inį in o macijos mainų su panašiomis ins i ucijomis inklą. Nyde landų kalbos ins i u as aip pa eikia bū inus isų kalbų p og amų, ski ų įmonių i iešųjų o ganizacijų plė ai i ge inimui, s a ybinius elemen us. Mes ke iname s ip in i šį aidmenį a einančiais me ais, odėl mes su elkame dėmesį į a aus be kokių kalbų medžiagų pla inimą, daugiausia dėmesio ski ian : · olandų žodynui, iek is o iniam, iek šiuolaikiniam, iek s anda inei kalbai, iek dialek ams, iek isuo inei kalbai, iek p o esinei kalbai; · naujos echnologijos i me odai, kad in e ne as bū ų p ieinamas ling is iniams y imams i nuola a naujinamoms, plačioms šiuolaikinio olandų kalbos kopijoms; · indėlis į is o inių eks ų medžiagos (a ykusių iš INT i už jos ibų) p ieinamumą, kai dideli ašybos ski umai nebė a paieškos kliū is i siūlomi žodžių naudojimo ski umų ap ikimo i iš engimo būdai; · naujų skaičia imo ling is inių a kalbų echnologijų me odų naudojimas i įnašas, padedan is gau i in o maciją iš kalbų medžiagų; · o malios ling is inės in o macijos s uk ū os, padedančios jai bū i inkama kompiu e iškai ling is inėms aikomosioms p iemonėms; - olesnis ašybos in o macijos išplė imas; 1 F ieda S eu s e minologija Nyde landų kalbos ins i u e: olandų kalbos Towa ds a Cen e o Expe ise o P o essional Language · ealisa ion o acili ies o hi d pa ies o con ibu e in e ac i ely o ap ašymas i cen inės skai meninės duomenų in as uk ū os op imiza imas šiam ikslui; ap i isų kalbų moky ojų kon ak iniu punk u i suku i naudingos i bū inos kalbų medžiagos in as uk ū ą, kad bū ų galima em i olandų kalbos mokymą į ai iems kalbų mokinių ipams. Ins i u as eaguoja į naujus skai meninių humani a inių mokslų pokyčius. No ėdamas a lik i šį aidmenį, INT p ižiū i i p ižiū i olandų kalbos skai meninę in as uk ū ą, a k eipdamas dėmesį į kalbų ski umus ( e minologiją, dialek us i . .). Šią in as uk ū ą gali naudo i iek akademinės, iek neakademinės šalys. INT ma o aiškią sa o eiklos […] cen inės duomenų in as uk ū os […] i naujausių humani a inių mokslų pokyčių su ampa. Naudodamasis sa o pa i imi, INT p isideda p ie skai meninės humani a inių mokslų a ei ies Nyde landuose i Fland ijoje. Iš ienos pusės, žinios i p oduk ai iekiami siekian padė i ki oms mokslinėms o ganizacijoms, o iš ki os pusės, bend ada bia imas su e-humani a inėmis mokslomis padidina olandų kalbos cen inės duomenų in as uk ū os kokybę. Pe a einančius me us mes glaudžiai bend ada biausime su į ai ių uni e si e ų skai meninių humani a inių mokslų cen ais i okiais inklais kaip kNAW humani a inių mokslų klas e is (Nide landai), Digi al Humani ies Benelux i WOg Digi al Humani ies (Flande s). INT eikia kaip Fland ijos "Cla in" cen as i in o muoja lamandų mokslininkus apie naujausius pokyčius kalbinių šal inių s i yje i pla esnę kalbų in as uk ū ą Eu opoje (Cla in-E ic)10. Tai leidžia kiek ienam y ėjui daugiau sužino i apie p ieigą p ie saugyklų, s anda ų, me aduomenų, p ieinamų ko puso, me odų, kaip koduo i sa o ko puso medžiagą, saugojimo į enginių i . . Tai, kad okia in as uk ū a kaip INT gali ap i ik a isų kalbų medžiagų skai menine pla o ma, y a įdomus i gana neseniai į ykęs į ykis. Ilgą laiką iek eo inės, iek aikomosios ling is ikos dėmesys bu o su elk as į bend ą s anda inę kalbą, ku i bu o i iama iš diach oninio i sinch oninio požiū io. Viešosios kalbos ins i ucijos ne u ėjo ku i dialek ų, egiolek ų a specializuo ų kalbų inkinių. p o essional language. 10 Galima as i ad esu: h ps: www.cla in.eu. 1Te minologija | 2021 | 28 Tik ada, kai pasikei ė sup a imas apie kalbų a iacijas, bu o pada y as žingsnis į pla esnę mokslinių y imų s i į, apibūdinan isą kalbos spek ą, a k eipdamas dėmesį į isus egis us. Nuo labai specializuo ų e minų iki dažnesnių s anda inės kalbos echninių a mokslinių są okų e minų, iki ie inės kalbos, egioninių a ian ų i ne o malaus naudojimo: daba ap a iamas isas diapazonas. Tai bu o ik logiškas žingsnis, kad Nyde landų e minologijos kompe encijos cen as (ENT) bū ų į auk as į esamą ins i u ą, ku iame bū ų p ieinamos isos kalbos medžiagos. ENT y a yšio su e minologijos s i imi, aip pa su bend esniais socialiniais sek o iais i pla esnėmis naudo ojų g upėmis jung is. Toliau plė ojamos d i poli ikos s i ys: · ENT eikia į ai ias e minologijos, ypač olandų e minologijos, pa amos p iemones. ENT įsi aukia į e minologinį inklą susisiekdamas a bend ada biaudamas su e minologinėmis asociacijomis a e minologijos susijusiomis ins i ucijomis iek nacionaliniu, iek a p au iniu mas u. ENT y a pla esnės INT o ganizacijos dalis. Siekian a pažin i šį s uk ū inį yšį i aip pa pasinaudo i INT in e ne o s e ainės ge ąja epu acija, ENT neiš ys ė sepaFig. 1. Bend osios kalbos i p o esinės kalbos yšys: nuola inis spek as 2 F ieda S eu s e minologija Nyde landų kalbos ins i u e: Towa ds a Cen e o Expe ise o P o essional Language 4 pa eikslas. Išsami in o macija apie leksikog a inę da bo aplinką "Lexi " 2Te minologija | 2021 | 28 2 4 F ieda S eu s Te minology a he Du ch Language Ins i u e: Towa ds a Cen e o Expe ise o P o essional Language 5 pa eikslas. Naudo ojui pa ogus "Lexi " medicinos pilo ų a ian as 2Te minologija | 2021 | 28 2 6 F ieda S eu s Te minology a he Du ch Language Ins i u e: Towa ds a Cen e o Expe ise o P o essional Language 3. Iš ados Nyde landų e minologijos kompe encijos cen o sukū imas leido mums su ink i daug įdomios in o macijos apie p o esinę kalbą i apie ai, kaip olandų kalba išsi ys ė mokslo i echnologijų s i yje. Cen as aip pa leidžia ku i didelį inklą ka u su y iausybėmis, įmonėmis, a p au inėmis ins i ucijomis i a o ojais, okiais kaip moky ojai i e ėjai. Toks cen as neabejo inai gali bū i labai naudingas i galbū gali bū i įk ėpimo šal inis ki oms kalbų bend uomenėms. REFERENCES Ve oo n Ad (ed.) 1992: Samenwe kings e band Nede lands alige Te minologie. Te minologielee : Beleid en P ak ijk. – Voo ze en 38, The hague, S ich ing Bibliog aphia Nee landica. V oomen Pim de (ed.) 1990: Te minologie in he Nede landse Taalgebied. Ve slagen en appo en o e he ee s e d ieja enplan (1988–2000) an he Samenwe kings e band Nede lands alige Te minologie (SaNT). – Voo ze en 32, The hague. S ich ing Bibliog aphia Nee landica. Wüs e Eugen [1979]: In oduc ion o he Gene al Theo y o Te minology and Te minological Lexicog aphy, Wien, Sp inge . SOURCES h p://www.in o e m.in o/ h ps://co dis.eu opa.eu/p ojec /id/LRE63090/ esul s h ps://ec.eu opa.eu/in o/ esou ces-pa ne s/eu opean-mas e s- ansla ion-em _en h ps://i dn .o g/ e minologie/expe isecen um/ h ps://i dn .o g/woo denboeken/algemeen-nede lands-woo denboek/ h ps://www.cla in.eu/ h ps://www.geneeskundeboek.nl/pinkho -geneeskundig-woo denboek h ps://www.nic iz.nl/english/ h ps://www.nic iz.nl/o e ig/ an-eenduidige-in o ma ie-ui wisseling- o -hulpmiddel- oo -be e e-zo g/ h ps://www.nl e m.eu/ h ps://www.snomed.o g/ h ps://www. echnical-communica ion.o g/ h ps://www. ekom.de/ h ps://www. e mne .o g/ h ps://www.iso.o g/s anda d/62510.h ml TERMINOLOGIJA OLANDŲ KALBOS INSTITUTE: ŽINGSNIAI PROFESINĖS KALBOS ŽINIŲ CENTRO SUKŪRIMO LINK San auka S aipsnyje ap ašomas augan is susidomėjimas e minų inkiniais, specializuo ų žo- dynų s a ba i p o esinės olandų kalbos žinių cen o sukū imas. Olandų kalba kalban- ys egionai u i seniai gy uojančią (kalbinio) bend ada bia imo adiciją. Nuo XX a. 8-ojo dešim mečio eikė kele as pa ne ysčių i komi e ų. Ekonominė eikla i p o e- sinės kalbos a ojimas y a glaudžiai susiję. S ip ios Nyde landų i Fland ijos ekono- 2 7Te minologija | 2021 | 28 mikos inkos, daugybė e slų nulėmė p o esionalių eks ų, ski ų klien ams, iekėjams i echnikams, po eikį. Šie eks ai u ėjo bū i g ei ai pa eng i ski ingomis kalbomis, odėl iškilo e minų inkinių i e minologijos duomenų bazių po eikis. Šis eiškinys neabejo inai p isidėjo p ie olandų e minologijai ski os konsul acinės pla o mos su- kū imo. Me ams bėgan , p adedan XX a. 9-uoju dešim mečiu, ma ėme didelių skai - meninių e minologijos duomenų bazių, okių kaip Eu odicau om (daba – IATE), au- gimą Eu opos ins i ucijose. S aipsnyje ap a iamas i Vienos e minologijos mokyklos (Bend osios e minologijos eo ijos) iškilimas, In o e m i Te mNe bei a p au inio e - minologijos inklo aidmuo. Olandų kalbos ins i u as (INT) a lieka s a bų aidmenį kalbinėje bend uomenėje, p z., siekia suku i in as uk ū ą, ku i eik ų kaip eali skai meninė pla o ma, apiman i isą kalbinę medžiagą. Ilgą laiką daugiausia dėmesio eo inėje i aikomojoje kalbo y oje bu o ski iama bend inei kalbai i jos diach oniniams i sinch oniniams y imams. Suda y i a mių, egiolek ų a p o esinių kalbos inkinius nebu o als ybinių kalbos ins i ucijų ikslas. Tiki us pasike požiū iui į kalbos a mainas, bu o ženg as žingsnis į pla esnį y imų lauką, ku iame y a ap ašomas isas kalbinis spek as, o dėmesys y a k eipiamas į kalbos izas a mainas. Nuo specialiųjų i bend esnių echninių a mokslinių e minų bend inėje kalboje iki ie inių kalbinių a ian ų, egioninių a mainų i ne o maliosios a osenos daba ap ėpiamos isos kalbos a mainos. Olandų e minologijos žinių cen o (ENT) in eg a imas į jau egzis uojan į ins i u ą, ku iame bū ų p ieinama isa kalbinė medžiaga, bu o logiškas žingsnis. Šiame s aipsnyje ap ašome užduo is i konk ečius ENT e minologijos p ojek us. Jie apima e minų inkinius, p og amines p iemones, Te m aad (ES) i Te m aad akademijos a lik ą da bą. Pabaigoje pa eikiame bandomojo medicinos p ojek o, ku iame susiejama medicinos s i ies e minija i bend inės kalbos žodynas, pa yzdžių. gau a 2021-06-14 F ieda S eu s Rapenbu gas 61 N2311 gJ Leiden El. paš as ieda.s eu s@i dn .o g