scieee Open visual document viewer

Modernisation of Terminology Teaching Methods in Interdisciplinary Translation and Interpreting Studies

Milena Sazdovska Pigulovska

Abstract

The Department of Translation and Interpreting in Skopje, North Macedonia offers undergraduate studies where key competences for translators and interpreters are developed. In addition to translation and interpreting competence, students also develop cultural competence, thematic and domain-specific knowledge, digital skills and generic “soft” skills. Knowledge of terminology plays a key role in the training of translators and interpreters. Hence, terminology is taught as a separate course in several different domain at undergraduate level. This paper examines the research question whether the applied terminology teaching approach at the author’s department is effective for terminology learning and skills development in students’ opinion. For that purpose, a research project was implemented entitled “Modernization of Terminology Teaching Methods at Interdisciplinary Translation and Interpreting Studies” in January 2020 – September 2021, which involved teachers on seven terminological courses. This paper provides an overview of the project activities and results of relevance for translation- and interpreting-oriented terminology teaching and learning. Furthermore, the aim of this paper is to present the results of a survey research on the effectiveness of the terminology teaching approach adopted at the author’s department, thus aiming to contribute to improving the terminology teaching design for translation and interpreting education.

Full text

51Te minologija | 2023 | 30 doi.o g/10.35321/ e m30-3 Mode nisa ion o Te minology Teaching Me odos a pdisciplininėse e imo i e imo žodžiu s udijose Te minologijos mokymo me odų mode niza imas a pdalykinėse e imo aš u i žodžiu s udijose MILENA SAZDOVSKA PIGULOVSKA Ss. Cy il and Me hodious uni e si e as, […]Blaze Koneski[…] Filologijos akul e as ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0001-9227-4815 Abs akcija Skopje (Šiau ės Makedonija) e imo i e imo žodžiu ka ed a siūlo bakalau o s udijas, ku iose ugdomos pag indinės e ėjų i e ėjų žodžiu kompe encijos. Be e imo i e imo žodžiu kompe encijos, s uden ai mokosi i alų įgūdžių i bend ų "š elnių" įgūdžių. also de elop cul u al compe ence, hema ic and domain-speci ic knowledge, dig- Te minologijos žinios aidina s a bų aidmenį e imų i e ėjų mokyme. Todėl e minologija dės oma kaip a ski as ku sas keliose ski ingose s i yse bakalau o lygiu. Šiame s aipsnyje nag inėjamas mokslinių y imų klausimas, a aikomasis e minologijos mokymo me odas au o iaus ka ed oje y a eiksmingas e minologijos mokymuisi, bu o įgy endin as pa adinimu "Te minologijos mokymo me odų mode niza imas and skills de elopmen in s uden s’ opinion. Fo ha pu pose, a esea ch p ojec a pdisciplininėse e imo i in e p e a imo s udijose" 2020 m. sausio - 2021 m. ugsėjo mėnesiais, ku iame daly a o sep ynių e minologijos ku sų moky ojai. Šiame dokumen e pa eikiama p ojek o eiklos apž alga i ezul a ai, susiję su e imui i e imui o ien uo a e minologijos mokymu i mokymu. Au o iaus ka ed oje p iim o e minologijos mokymo požiū io eiksmingumas, siekian p isidė i p ie e minologijos he mo e, he aim o his pape is o p esen he esul s o a su ey esea ch on mokymo dizaino ge inimo e imo i e imo žodžiu mokymuose. Pag indiniai žodžiai: e imui o ien uo a e minologija, e minologijos ku sų p ojek a imas, e minologinė kompe encija, e minologijos mokymas, e imas i e inimas. 52 Mode nisa ion o Te minology Teaching Me hods in In e disciplina y T ansla ion and In e p e ing S udies Milena Sazdo ska Pigulo ska ANOTACIJA Šiau ės Makedonijoje, Skopjės š en ųjų Ki ilo i Me odijaus uni e si e o Ve imo kul ū inė kompe encija, s uden ai įgyja eminių i konk ečių s i ies žinių, aš u i žodžiu ka ed oje, siūlomos bakalau o s udijos, ku ių ikslas – ugdy i pa- g indines e ėjų aš u i žodžiu kompe encijas. Be šių kompe encijų, ugdoma i skai meninių įgūdžių i bend ųjų minkš įgūdžių. Rengian e ėjus aš u i žodžiu, s a bią eikšmę u i e minologijos žinios, odėl e minologija dės oma kaip a ski as kelių ski ingų s ičių ku sas bakalau o s udijose. Šiame s aipsnyje nag inėjamas i iamasis klausimas, a , s uden ų nuomone, Skopjės š en ųjų Ki ilo i Me odijaus uni e si e o Ve imo aš u i žodžiu ka ed oje aikomas e minologijos dės ymo me odas y a eiksmingas mokan is e mini ugsė. bu o įgy endinamas mokslinių y imų p ojek as Te minologijos me odų mokymo mode niza imas a pdalykinėse nologijos i ugdan e minologijos įgūdžius. Tuo ikslu 2020 m. sausio – 2021 m. dės u i žodžiais, daly a o sep ynių e minologijos s udijos ašy ojai. Šiame s aipsnyje apž elgiama p ojek o eikla i ezul a ai, s a būs į e imą aš u i e imą žodžiu o ien uo am e minologijos mokymui i mokymuisi. Šio ikslas p ika ed oje aikomo e minologijos dės ymo me odo eiksmingumo y imo ezul a ai, aip siekian p isidė i p ie e imo aš u i žodžiu mokymui ski o s a y i Skopjės š en ųjų Ki ilo i Me odijaus uni e si e o Ve imo aš u i žodžiu e minologijos dės ymo obulinimo. ESMINIAI ŽODŽIAI: į e imą o ien uo a e minologija, e minologijos ku sų engimas, e minologinė kompe encija, e minologijos mokymas, e imas aš u i žodžiu. 1. INTRODUCTION Te minologija šiandien y a a ski as akademinis ku sas daugelyje uni e si e ų isame pasaulyje. Te minologija u i a pdisciplininį pobūdį dėl glaudžio yšio su ki omis disciplinomis, okiomis kaip e imas (Cab é 2010; Thelen 2015; Fische 2020; Fó is 2022), in o macinis mokslas i echnologija (Bowke , Ma shman 2012; Ji, Oakes 2019; Hadley e al. 2022; Ro hwell e al. 2023) i . . Anksčiau ski ingi au o iai i e minologijos moky ojai e minologijos mokyme aikė į ai ius i dažnai imp o izuo us me odus i aip p anešė apie į ai ius šios s i ies iššūkius. Mon e o Ma ínez i Fabe bu o a p pi mųjų, ku ie nus a ė bibliog a ijos ūkumą dėl ge iausio e minologijos mokymo būdo, dėl ku io moky ojai dažnai aikė e minologijos mokymo modelius, ku iuos jie asmeniškai s ebėjo a pa y ė pe sa o akademinę ka je ą (Mon e o Ma ínez, Fabe 2009: 91). Ne i šiandien, ai p oblem s ill pe sis s a ce ain uni e si ies. 53Te minologija | 2023 | 30 Te minologijos žinios aidina s a bų aidmenį e imų (Kau z 2000: 20; Kelly 2005: 26; Cab é 2010: 358; Mon e o Ma ínez, Fabe 2019: 1; Fische 2020: 65) i e ėjų (Kalina Ding 2002: 126; 2013: 2) mokyme. Kal enböck i Mehlmaue -La che (2005) pab ėžia, kad e minologijos s i is u i in eg uo i po eikius i pageida imus iek s uden ų, iek moky ojų požiū iu į ai, ką i kaip moky i. A odo, kad as i inkamą e minologijos mokymo modelį is da gali bū i sudė inga, nes nė a uni e salaus sp endimo. Be o, a odo, kad e minologijos mokymo iššūkiai šiandien ys osi aplink mokymo p og amų modi ika imą, kad jie a i ik ų e ėjų i e ėjų žodžiu aidmenis nuola besikeičiančioje e imo i e imo žodžiu inkoje (Sazdo ska Pigulo ska, Popo ska 2021: 58) i aplink e minologinės kompe encijos įgijimą skai meniniame amžiuje (Fische 2020; Li: 2023: 760). Tai odo, kad eikia iš naujo į e in i e minologijos mokymo me odus, siekian didin i naujo es i in eg uo i naujus me odus, u inčius į akos mokymosi eiksmingumui. Šio s aipsnio ikslas - p is a y i nacionalinio mokslinių y imų p ojek o, ski ų e minologijos mokymo me odams mode nizuo i bakalau o e imo i in e p e a imo s udijose, me odiką i ezul a us, ku is bu o įgy endin as au o iaus ins i ucijoje. Šiame s aipsnyje aip pa pa eikiami s uden ų apklausos y imų ezul a ai, ku iais siekiama nus a y i e minologijos mokymo me odų eiksmingumą. Te minologija y a ienas iš a pdisciplininių e imo i e imo žodžiais s udijų amsčių. Te minologinė kompe encija e imui eiškia e ėjo gebėjimą naudo is e minų a s o aujamomis žiniomis, aip pa as i ge iausią specializuo os są okos a i ikimą ikslinėje kalboje (Mon e o Ma ínez, Fabe 2019: 4). Mon e o Ma ínez i Fabe (2009: 92) pa eikia pasiūlymą dėl e minologinės kompe encijos įgijimo e imo mokymui. Te minologinės kompe encijos y a bū inos bend o e imo (Fabe 2004: 479) i e imo žodžiu (S oll 2009: 67) kompe encijos plė ai i u ė ų bū i e minologijos mokymo p og amų dėmesys. Ve ėjų mokymo p og amose Cab é daugiausia dėmesio ski ia e imui o ien uo ai e minologijai kaip o ien acijai, ku i leidžia s uden ams įgy i bū inas 54 Te minologijos mokymo me odų mode niza imas in In e disciplina y T ansla ion and In e p e ing S udies Milena Sazdo ska Pigulo ska žinias i s a egijas, kad jie galė ų inkamai i g ei ai di b i su specializuo ais e minais į ai iuose eks uose (Cab é 1999: 13). Thelen ap a ia d iejų ipų e minologines o ien acijas, . y. eo ijai o ien uo ą e minologiją i e imui o ien uo ą e minologiją, o e imui o ien uo a e minologija eikia kaip " a pininkas" a p eo ijai o ien uo os e minologijos i e imo (Thelen 2015: 348[…]349). Ve imui o ien uo ą me odą i ia Fische is, ku is pab ėžia, kad e minologijos eo ija gali p isidė i p ie e imo s udijų (Fische 2022: 8). Pagal W igh i W igh (1993) e imui o ien uo a e minologija u ė ų apim i eiklą, apimančią į ai ius e minologijos aspek us: žinių aldymą, kalbos plana imą, e minologijos iš eklius i są okų sis emų ep ezen aciją. Aus e müehl pab ėžia, kad e imų mokymo p og amose e minologijos mokymui i e minologijos aldymui eikia holis inio ( eo iniu požiū iu pag įs o, į p ojek us o ien uo o i bend ada bia imo) požiū io (Aus e müehl 2012: 3). Ve imui o ien uo as e minologinis da bas (TOT) u ė ų su eik i e ėjams galimybę į ašy i, sis ema izuo i i nuosekliai naudo i daugiakalbią e minologiją (Fabe , León A aúz 2021: 590). Į e ėją o ien uo as e minologinis da bas (IOT) eiškia e minologinį pasi engimą in e p e uo i užduo is naudojan į ankius i so wa e applica ions (S oll 2009: 67) and s a egies o dealing wi h speci- alis e ms (Hebens ei , Soukup-Un e wege 2011: 308). Skopje e imo i e imo žodžiu ka ed a siūlo sep ynis e minologijos ku sus bakalau o lygiu, ku ie dės omi makedonų, anglų, okiečių i p ancūzų kalbomis. S uden ai p adeda p adinį ku są "Pa uošimas e imui i e imui žodžiu", po o - specializuo us e minologijos ku sus "Teisė", "Poli iniai y imai", "Ekonomika", "Medicina", "ICT e minologija" i "Diploma inis bend a imas". Tačiau kai ku iuose iš šių ku sų e minologija nė a mokoma naudojan isiškai į mokinį o ien uo ą požiū į į pag indinius e minologijos ku sų dizaino elemen us, okius kaip mokymo me odika, e inimo me odai i ne įgy os įgūdžiai, ka u pami š an s uden ų nuomonę apie aikomų me odų mokymosi e ek y umą. Todėl bu o pas ebė a, kad eikia pe žiū ė i i mode nizuo i e minologijos ku sų dizainą i im is pi mųjų pas angų didin i konsolidaciją akul e o lygiu i galbū i uni e si e e. 55Te minologija | 2023 | 30 nacionalinis lygis. Tai bu o mo y acija pasiūly i mokslinių y imų p ojek ą nacionaliniam uni e si e o mokslinių y imų komi e ui, ku io ikslas - apib ėž i sis emingą e minologijos mokymo me odiką i pasiūly i naujo iškas e imo i e imo į žodžius o ien uo ų e minologijos ku sų me odikas. Pedagoginių i me odinių p incipų ūkumas e imo mokymo s i yje p aei yje pa eikė e imo kaip akademinės disciplinos s a usą (Colina, 2003). Todėl y a pag įs a da y i ą pa į apie e minologijos mokymą, jei pag indiniai me odiniai p incipai nė a sis emos ikslai, u inys, mokymo būdas i echnologijos unkcijos, įjungiamos skai meniniame amžiuje, . y. di b inio ically de ined. A ansla ion-o ien ed e minological compe ence can be de eloped when e minology cou ses in eg a e ca e ully selec ed eaching in elek o amžiuje (Li 2023: 760). 3. Tikslai i me odai. K i iniai punk ai Te minologijos mokymas Pag indiniai e imo s udijų e minologijos mokymo p ojek o elemen ai y a: ku sų ikslai, u inys, mokymo me odika i e inimas (Mon e o Ma ínez, Fabe 2009: 2; Alcina 2011: 4). Iš p adžių bu o da oma p ielaida, kad e minologijos mokymo i mokymosi e ek y umas y a glaudžiai susijęs su holis inio, į moky oją o ien uo o požiū io, apimančio pag indinius š ie imo elemen us, in eg a imu. Šis modelis bu o naudojamas kaip pi miau minė o mokslinių y imų p ojek o įgy endinimo pag indas. No in išanalizuo i e minologijos ku sų padė į, au o ius a liko p adinę analizę, kad nus a y ų e minologijos mokymo k i inius aškus, ku iuos eikia pa obulin i. Šiame s aipsnyje pa eikiamas au o iaus ka ed os me odas, ku iuo siekiama į eik i iššūkius, suku ian ge esnę mokinio cen inę aplinką, palankią e ek y iam (online) e minologijos mokymui i mokymuisi e imo i e imo žodžiu s udijose, o galu inis ikslas - pa eng i s uden us e ek y iai eik i būsimoje p o esinėje aplinkoje. Siekdamas išanalizuo i p ojek o įgy endinimo sėkmę, au o ius a liko mokinių cen inę klausimynų apklausą. 3.1 P ojek o apž alga Nacionalinis mokslinių y imų p ojek as "Te minologijos mokymo mode niza imas" Me hods a In e disciplina y T ansla ion and In e p e ing S udies” was implemen ed a he au ho ’s depa men in Janua y 2020–Sep embe 2021, 56 Te minologijos mokymo me odų mode niza imas in In e disciplina y T ansla ion and In e p e ing S udies Milena Sazdo ska Pigulo ska p ojek o na iais y a ienas p o eso ius, du docen ai i ienas y esnysis dės y ojas. P ojek o ikslas bu o page in i isus he e minology cou ses design and o examine s uden s’ opinion on he e ec i eness o he applied app oach in e minology lea ning h ough a ques ionnai e. Pi masis p ojek o komponen as bu o ke u ių pag indinių e minologijos ku sų dizaino elemen ų paka o inis e inimas. Į aukian į isus pag indinius elemen us mokinį o ien uo ą požiū į, suku iama aplinka, ska inan i mokinio au onomiją, ku i, kaip į ody a, u i eigiamą po eikį s uden ų mo y acijai (Ho á h 2007: 113; Huszá né P ikle 2020: 104). An asis p ojek o komponen as bu o p og aminės į angos į ankių i cesia ų naudojimas in e ne inio mokymo applica ions o e minology managemen , which p o ed pa icula ly ne- me u dėl COVID-19 pandemijos: s uden ai negalėjo iziškai lanky i skai meninės labo a o ijos i u ėjo pasikliau i echnologijomis, kad galė ų di b i su e minologijos p ojek ais iš namų. Technologijos su eikė galimybę ka ed os kompiu e ių labo a o ijai ap i skai menine labo a o ija, ku ioje s uden ai aip pa sukū ė echnologines kompe encijas, ku ios bu o he basis o c ea ing a echnically equipped dis ance lea ning cen e. 3.2 P ojek o ezul a ai 3.2.1. Pe žiū ė os e minologijos ku sų p og amos i ikslai A siž elgdami į e minologijos ku sų p adžią au o iaus ka ed oje, mokymo me odai ne isada p isidėjo p ie e minologinės kompe encijos ugdymo, o ik p ie e minologinės e minų są ašų kū imo, o p ie e ėjo gebėjimo įgy i glossa ies. A e minological sub-compe ence does no e e o he acqui- žinių, ku ias a s o auja šie e minai (Mon e o Ma ínez, Fabe 2009: 92). Pag indinis e imui i e imui o ien uo o e minologijos mokymo užda inys u ė ų bū i į auk i s uden us į p obleminiu pag indu mokymąsi pe p oblemų sp endimo eiklą, kai s uden ai sp endžia esamus ealaus gy enimo e minus, ak y ios mokymosi aplinkos i pa i ies, ku ios maksimaliai padidina s uden ų nological p oblems, hus acqui ing skills necessa y o a u u e p o ession in ansla ion and in e p e ing. As Johnson and Johnson (2018: 1) explain, he ole o ins uc o s is e ol ing om p esen e o in o ma ion o he įsi aukimą, dizainas. 57Te minologija | 2023 | 30 Table 1. Compa ison o objec i es a eache -cen ed and lea ne -cen ed e minology cou ses (Šal inis: Sazdo ska Pigulo ska, Popo ska 2021: 15) Te minologijos plė a Žodžių žodynas Te minologijos plė a "Kompe encija s uden ams" Ve imas i e inimas Ski ingi e minologijos me odai e minologijos da bo me odai Koo dinuo i e minologijos mokymo i Didelis p iklausomybė nuo e minologijos p ak ikos Balansas a p eo ijos i p ak ikos e minology Paskai a Bend ada bia imo eikla Indi idualūs e minologiniai y imai P obleminis mokymasis i p ojek inis mokymasis 1 len elėje pa eikiami ski ingi e minologijos mokymo p oceso aspek ai, dėl ku ių bu o imp o izuojami mokymo me odai, didžiuliai e minologijos ku sų ha we e imp o ed. The p e iously non-sys ema ic eaching app oaches mokymo p og amų sp agai, p z., pag indinių įgūdžių, okių kaip e minologijos kasyba a skai meniniai įgūdžiai, išb aukimas i . . Bend ada biaujan is mokymasis e minologijos ku suose padidino s uden ų a sakomybę už sa o mokymąsi, sa a ankišką aldymą, sa a ankišką o ganiza imą, pasi ikėjimą sa imi i mo y aciją. Coosed mokymasis, komandinis mokymasis, pe a i e lea ning includes ac i e lea ning p ocedu es, such as p oblem-ba- bend ada biaujan is mokymasis, bend aamžių padedamas mokymasis i . . (Johnson, Johnson 2018: 1). 3.2.2. Pe žiū ė a mokymo i mokymosi me odika P ojek o pi mojo komponen o eikla ęsėsi pe žiū in mokymo i mokymosi me odiką. Mon e o Ma ínez i Fabe (2009: 8) siūlo e minologijos mokymo modelį, ku is ska ina mokinio au onomiją: bū en , sėkmė e minologijos mokymo i mokymosi p ocese y a įmanoma, kai s uden as y a ne ik pasy us dės y ojo mokomų žinių im u as, be ampa ak y iu mokiniu, ku is ieško in o macijos i ak y iai asimiliuoja in o maciją, o ai p isideda p ie eikšmingo mokymosi (Alcina 2011: 3). 58 Te minologijos mokymo me odų mode niza imas in In e disciplina y T ansla ion and In e p e ing S udies Milena Sazdo ska Pigulo ska 2 len elė. Mokymo i mokymosi me odikos palyginimas p ieš i po p ojek o (Šal inis: Sazdo ska Pigulo ska, Popo ska 2021: 16) Moky ojų cen as: Moky ojas y a In o macijos Moky ojų cen as: pag indinis ak y aus asimiliacijos šal inis in o macija Mokymasis pe pe da imą Mokymasis pe a adimus i sa a ankišką y inėjimą T umpojo laiko a pio e minologijos žinios Iš naujo p i aiky os žinios naujoms si uacijoms a ei yje užduo ys i eikla, ska inančios mokinio sa a ankiškumą įsimin i Moky ojų asmeninė pa i is Daly aujan ge iausios p ak ikos pa i imi pe in e ne inį semina ą apie e minologijos mokymo me odus T&I s udijoms, eikia holis iškai aiky i moky ojui o ien uo ą me odą, . y. isais pag indiniais aspek ais: nuo ku sų p og amos i ikslų iki me odikos i mokinio e inimo. T adicinių e minologijos mokymo p a imų ezul a as y a ai, kad s uden ai pasy iai gauna dės y ojo pe duo as žinias i mechaniniu i pasika ojančiu e minologijos mokymu, aip įgyja umpalaikių e minologijos žinių, ku ios negali bū i paka o inai panaudo os naujose užduočiose a si uacijose a ei yje i ku ios nepa eikia s uden ams sa a ankiškai sp ęs i e minologines p oblemas. 3.2.3. Mokininkų au onomija e minologijos ku suose Moky ojo au onomijos są oka y a pag indinė e imo i e imo žodžiu š ie imo s i yje (Fang, Mo is 2021; Bolaños-Medina, Núñez 2022). Mokymosi au onomija eiškia gebėjimą p isiim i a sakomybę už sa o mokymąsi i a sakomybę už isus šio mokymosi aspek us (Holec 1981: 3). Te minologijos moky ojų pag indinė užduo is u ė ų bū i ska in i mokinius ak y iai daly au i mokymuose naudojan į ai ius me odus, nes okiu būdu įgy os žinios nė a leng ai pami š amos, kai baigia e minologijos ku są, be gali bū i paka o inai panaudo os ki ose užduočiose a ku suose, aip už ik inan ilgalaikę žinių išlaikymą. Todėl ienas p ojek o ikslų bu o mo y uo i s uden us ak y iai daly au i e minologijos mokymosi p ocese i aip iš eng i e minologijos mokymosi paka o inai. 59Te minologija | 2023 | 30 1 pa eiksle pa ody a, kad mokinio au onomija page ina e minologijos e iciency, s uden mo i a ion, sel -o ganisa ion, sel -con idence, in e ac- ion and exchange o knowledge, and use o esou ces o au onomous mokymąsi, e minologinius y imus i mokymąsi. 3.2.4. Siekian suku i naujo iškesnes eiklą, ska inančią besimokančiųjų au onomiją, p ojek o komandos na iai su engė in e ne inį semina ą "Te minologijos mokymo me odai e imo i (a ba) e imo mokymui", ku is yko 2021 m. bi želį i ku iame daly a o penkiolika p o eso ių i dės y ojų iš au o iaus ka ed os, ki ų akul e ų, ki ų akul e ų iš als ybinių i p i ačių uni e si e ų bei Makedonijos leksikog a ijos cen o. Semina ų ikslas bu o bend ai apmąs y i e ek y iausią e minologijos mokymo p ak iką i klasės a in e ne inę eiklą, ku i, emian is jų pa i imi, padidina mokinio au onomiją i mo y aciją. Daly iai dalijosi e ek y iausiomis e minologijos mokymosi me odomis iš sa o p ak ikos: p oblemos pag indu mokymasis, bend ada biaujan ys p ojek ai, imi uo as p ojek inis mokymasis, s ažuo ė (ins i ucinė p ak ika), skai ymo medžiagų diskusija klasėje i . ., ku ios pa uošė s uden us sa a ankiškai sp ęs i e minologines p oblemas i paka o inai panaudo i šias žinias ki ose užduočiose i ku suose. Be o, isi semina ų daly iai iš eiškė Mokymasis e ec i eness ( e en ion o žinios, gau os paka o inai naudojan išmok ą e minologiją Moky ojų o ien a imas apie sa a ankiško mokymosi iš eklius i a siliepimai apie p obleminius užsiėmimus Veiksmas ie oj paskai os, bend ada bia i- mas i žinių kei imasis su bend aamžiais Didesnė s uden ų mo y acija, pasi ikėjimas sa imi, sa a ankiška o ganiza imas 1 pa eikslas. Mokymosi au onomijos naudos e minologijos ku suose (Šal inis: Sazdo ska Pigulo ska, Popo ska 2021: 91) 66 Te minologijos mokymo me odų mode niza imas in In e disciplina y T ansla ion and In e p e ing S udies Milena Sazdo ska Pigulo ska Ty imai, ku iuose pa eikiamos šios pag indinės ekomendacijos dėl o, kaip page in i daba inį e minologijos mokymą e imo i e imo žodžiu s udijose Šiau ės Makedonijoje (Sazdo ska Pigulo ska, Popo ska 2021: 91–93): […] už ik in i pakankamą semes o alandų skaičių isiems e minologijos ku sams; […] me odologijos požiū iu aiky i mokymosi pe a adimą modelį, komunikacinį me odą pe ak y ius y imus i eiklą, ku i ska ina mokinių au onomiją i padidina mo y aciją; […] pa eng i s uden us sa a ankiškai sp ęs i e minologinius klausimus; […] aiky i šiuolaikinius in e ne inius e minologinius iš eklius, e minologijos p og aminės į angos p iemones i bend ada bia imo echnologijas; […] aiky i o macinį e inimą isuose e minologijos ku suose. Galiausiai galima da y i iš adą, kad pag indinis e imui i e imui į žodžius o ien uo ų e minologijos ku sų ikslas - moky i i pa uoš i s uden us e ek y iai eik i p o esiniame kon eks e i paka o inai panaudo i įgy as e minologijos žinias i išmok ą p ak iką, iek eo inę, iek p ak inę, ki ose užduočiose i ku suose, aip pa i sa o būsimoje p o esijoje. Tai gali bū i eiksmingai pasiek a aikan p o esiją pag įs ą moky oją o ien uo ą požiū į (No d 1991), ku is u ė ų ap i nea ski iama moky oją o ien uo os e imo i e imo žodžiu pedagogikos dalimi. Galiausiai galu inis ikslas y a paska in i s uden us oliau naudo i įgy ą e minologiją susijusią p ak iką i p og aminę į angą, . y. p iemones pe isą sa o s udijas i p o esinius ekspe imen inius y imus, kai pi miniai okių y imų ezul a ai gali bū i oliau i išsamiau išbandy i sional ca ee s, only imp o ing hem wi h u u e wo k. T ansla ion- and in e p e ing-o ien ed e minology eaching equi es mo e a en ion and i išsiaiškin i. Šioje knygoje pa eik i ezul a ai gali padė i ki iems pedagogams i moky ojams, susidū usiems su panašiomis e minologijos mokymo dilemomis. 67Te minologija | 2023 | 30 ANNEX 1 Lea ne - ocused Ques ionnai e 1. Kokius e minologijos ku sus jūs iki šiol lankė e? (Teisė, poli ika, ekonomika, medicina, IKT a diploma iniai yšiai)? 2. Did you egula ly a end hose classes? a. Yes b. No c. Ka ais 3. A mano e, kad e minologijos ku sų, ku iuose daly a o e, p ak iški p a imai i eikla y a eiksmingi e minologijos mokymuisi? a. Taip, a. Ne c. Tik ka ais Explain why: __________________________________________________ 4. A jums labiau pa inka mokymosi au onomija, a moky ojo pasi ikėjimas, kai moko ės naujos e minologijos? A s uden ai u ė ų ak y iai daly au i e minologijos mokymuose? (Jūs negali e pasi ink i abiejų, nes jie y a isiškai p iešingi pagal p igim į) a. Aš labiau mėgs u mokinio au onomiją b. Aš labiau mėgs u moky ojo pasi ikėjimą Explain why: __________________________________________________ 5. A mano e, kad gali e sa a ankiškai išsp ęs i e minologinius klausimus į ai iose s i yse (p z., eisėje, ekonomikoje, medicinoje, IT i . .)? a. Taip, b. Ne c. Tik ka ais Explain why: __________________________________________________ A esa e pa enkin as asmenine pažanga, ku ią pasiekė e mokydamiesi e minologijos ku suose, ku iuose daly a o e? (A k eipki e dėmesį, kad po ik 10 klasių negali e ap i konk ečios s i ies ekspe u). Taip, b. Ne a. Taip, b. Ne c. Aš nesu ik as Explain why: __________________________________________________ 7. Did you imp o e you digi al skills a any o he e minology cou ses you ha e a ended so a ? a. Taip, aip 68 Te minologijos mokymo me odų mode niza imas b. c. Nė a. Skai meniniai in In e disciplina y T ansla ion and In e p e ing S udies Milena Sazdo ska Pigulo ska įgūdžiai nė a s a būs e minologijos aldymui 8. A mano e, kad gali e e ek y iai moky is e minologijos, kai pamokos yks a in e ne e? Explain why: __________________________________________________ 9. A jums labiau pa inka apibend inamasis e inimas (baigiamasis egzaminas e minologijos ku so pabaigoje) a o macinis e inimas (sa ai iniai es ai pe isą e minologijos ku są)? a. Aš labiau mėgs u apibend inamąjį e inimą b. Aš labiau mėgs u o muojamąjį e inimą 10. A mano e, kad s a bu, kad s uden ai iš eikš ų sa o nuomonę apie Explain why: __________________________________________________ e minologijos mokymo p a imų i eiklos, ku ias dės y ojas aiko į ai iuose e minologijos ku suose, eiksmingumą? a. Taip, b. Ne, ne Explain why: __________________________________________________ 11. Daly audamas e minologijos ku se, ku ioje iš šių eiklos ūšių bū umė e pasi engęs daly au i, kad e ek y iau išmok umė e e minologiją am ik oje s i yje (š ai gali e pasi ink i daugiau nei ieną a sakymą): a. s ažuo ė ins i ucijoje, o ganizacijoje, įmonėje i . . b. indi idualios p oblemos sp endimas (s uden as u i a ski ai pa eik i paaiškinimą a as i sp endimą konk ečiai ealios e minologinės dilemos); c. bend ada bia imas y inė i e minologiją su ki ais s uden ais; d. komandinis da bas, p z. imi uo as p ojek inis mokymasis; e. in e iu, konsul acijos su ekspe ais (ad oka as, gydy ojas, bankininkas, ekonomis as). . e imo semina as su s uden ais, moky ojais i p o esionaliais e ėjais 12. How can e minology cou ses be imp o ed? Wha would you change so ha e minology lea ning can become mo e e ec i e o s uden s? 69Te minologija | 2023 | 30 REFERENCES Alcina Ampa o (ed.) 2011: Teaching and Lea ning Te minology: New S a egies and Me hods, ed. A. Alcina, Ams e dam/Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 1–35. Aus e müehl F ank 2012: Using concep mapping and he web as co pus o de elop e minological compe ence among ansla o s and in e p e e s. – T ansla ion Spaces 1, 54–80. Bolaños-Medina Alicia, Núñez Juan L. 2022: Au onomy suppo , c i ical hinking, and mo i a ion as key p edic o s o ansla o ainees’ s a egic compe ence. – Ac oss Languages and Cul u es 23, 131–147. Bowke Lynne, Ma shman Elizabe h 2012: T ansla ion echnologies as seen h ough he eyes o educa o s and s uden s: ha monizing iews wi h he help o a cen alized eaching and lea ning esou ce. – Global T ends in T ansla o and In e p e e T aining: Media ion and Cul u e, eds. S. Hubsche -Da idson, M. Bo odo, London/New Yo k: Con inuum In e na ional Publishing G oup, 69–94. Cab é Ma ia Te esa 1999: Te minology. Theo y, Me hods and Applica ions, Ams e dam/Philadelphia: John Benjamins. Cab é Ma ia Te esa 2010: Te minology and ansla ion. – Handbook o T ansla ion S udies, eds. Y. Gambie , L. an Doo slae , Ams e dam/Philadelphia: John Benjamins, 356–365. Colina Sonia 2003: T ansla ion Teaching om Resea ch o he Class oom: A Handbook o Teache s, USA: McG aw-Hill. Ding Yan 2013: E ec s o domain knowledge on consecu i e in e p e ing pe o mance. – 19 h In e na ional Cong ess o Linguis ics, ed. Dépa emen de Linguis ique de l’Uni e si é de Genè e, Swi ze land, Gene a, 1–20. Fabe Pamela 2004: Te minological compe ence and enhanced knowledge acquisi ion. – T ansla ionskompe enz, eds. P. A. Fleischmann, J. Schmi , G. Wo jak, Tübingen: S au enbu g, 479–499. Fabe Pamela, León A aúz Pila 2021: Designing e minology esou ces o en i onmen al ansla ion. – The Ox o d Handbook o T ansla ion and Social P ac ices, eds. J. Meng, S. La iosa, online edn, Ox o d Academic, 587–615. DOI: 10.1093/ox o dhb/9780190067205.013.7. Fabe Pamela, León A aúz Pila , P ie o Velasco Juan An onio 2009: Seman ic ela ions, dynamici y, and e minological knowledge bases. – Cu en Issues in Language S udies 1, 1–23. Fabe Pamela, Mon e o Ma ínez Sil ia 2019: Te minology. – The Rou ledge Handbook o Spanish T ansla ion S udies, eds. R. Valdeón, Á. Vidal, New Yo k: Rou ledge, 247–266. Fang Xiaoqing, Mo is Philip (eds.) 2021: Cul i a ion o s uden ansla o au onomy in UK highe educa ion. – English Language Teaching 14, Canadian Cen e o Science and Educa ion, 41–57. DOI: 10.5539/el . 14n5p41. Fische Má a 2020: De eloping e minology compe ence, wi h special ocus on ecognising e ms. – Fi - o -Ma ke T ansla o and In e p e e T aining in he Digi al Age, eds. R. Besznyák, M. Fische , Cs. Szabó, Uni ed S a es/Spain: Ve non A and Science Inco po a ed, 65–78. Fische Má a 2022: Ho izon al and e ical e minology wo k in he con ex o EU ansla ions. – Po a Lingua 1, 7–15. DOI: h ps://doi.o g/10.48040/PL.2022.1.1. Fó is Ágo a 2022: T ansla ion and Te minology. Theo y and P ac ice in Hunga y, Budapes /Pa is: KRE – L’Ha ma an. Hadley James Luke, Tai alkoski-Shilo K is iina, Teixei a Ca los S. C., To al An onio (eds.) 2022: Using Technologies o C ea i e-Tex T ansla ion, Rou ledge Ad ances in T ansla ion and In e p e ing S udies, New Yo k: Rou ledge. Hebens ei Ge no , Soukup-Un e wege I mga d 2011: Te minologiemanagemen als Wissensmodellie ung ü das Communi y In e p e ing. – Modelling he Field o Communi y In e p e ing. Ques ions o Me hodology in Resea ch and T aining, eds. C. Kainz, E. P unč, R. Schögle , Wien/Be lin: LIT Ve lag, 298–325. Holec Hen i 1981: Au onomy and o eign language lea ning, Ox o d: Pe gamon. Ho á h Ildikó 2007: Au onomous lea ning: wha makes i wo k in pos g adua e in e p e e aining. – Ac oss Languages and Cul u es 8(1), 103–123. DOI: 10.1556/Ac .87.2007.1.6. Huszá né P ikle Má ia Rená a 2020: Mo i a ion, Au onomy and Assessmen in T ansla ion S udies BA Classes: Doc o al Disse a ion, Pécs: Uni e si y o Pécs. Ji Meng, Oakes Michael (eds.) 2019: Ad ances in Empi ical T ansla ion S udies, De eloping T ansla ion Resou ces and Technologies, Camb idge/New Yo k: Camb idge Uni e si y P ess. Johnson Da id W., Johnson Roge T. 2018: Coope a i e lea ning: he ounda ion o ac i e lea ning. – Ac i e Lea ning - Beyond he Fu u e, 59–70. DOI: 10.5772/in echopen.81086. 70 Te minologijos mokymo me odų mode niza imas in In e disciplina y T ansla ion and In e p e ing S udies Milena Sazdo ska Pigulo ska Kalay Dilşah, Fedo enko S i lana, Gu ye a Liudmyla, Kolomiie s S i lana 2020: S uden ų e minologinės kompe encijos o ma imas "moodle" pag indu suku ame e-mokymosi ku se. […] Aukš asis išsila inimas 16, 104 […] 111. DOI: 10.20535-2410-8286.216980. Kalina Syl ia 2002: Ve inimo kokybė i jos išanks inės sąlygos - isapusiško požiū io sis ema. […] In e p e a imas XXI amžiuje, ed. G. Ga zone, M. Viezzi, Ams e damas/Filadel ija: John Benjamins, 122–130. Kal enböck Gun he , Mehlmaue -La che Ba ba a 2005: Kompiu e iniai ko pusai i kalbos klasė: apie kompiu e ių ko pusų po encialą i ap ibojimus kalbos mokyme. […] A k eipki e dėmesį į 17 (1) 65 […] 84. DOI: 10.1017/S0958344005000613. Kau z Ul ich 2000: Handbuch Didak ik des Übe se zens und Dolme schens, München: Iudicum, Goe he- Ins i u as. Do o hy Kelly 2005: Ve imo ins uk o ių ado ėlis: e leksinės p ak ikos e imo ado ėlis, Mančes e is/No hamp onas: S . Je ome. Li Zhiping 2023: e imui o ien uo os e minologinės kompe encijos ugdymas di b inio in elek o e oje. […] 2022 m. An oji a p au inė kon e encija apie šiuolaikines š ie imo echnologijas i me odus Socialiniai mokslai (ICMETSS 2022), 760[…]767. Mon e o Ma ínez Sil ia, Fabe Bení ez Pamela 2009: Te minologinė kompe encija e imui. […] Te minologija 15 (1), 88[…]104. DOI: 10.1075/ e m.15.1.05mon. Nikolae a So iya, Ko ol Ta iana 2021: Fo macinis e inimas e imo klasėje: g įž amojo yšio ciklo užda ymas. Ta p au inis š ie imo e inimo i y imų žu nalas 10(2), 738746. DOI: 10.1159ije e. 10i2.21274 No d Ch is iane 1991: Teks o analizė e čian , Ams e damas: Rodopi. Pöllabaue Sonja 2017: Te minologijos klausimai iešojoje a nyboje. Nuo p ieinamumo pe psicho e apiją iki laukimo są ašų. […] Nep o esionalus e imas žodžiu i e imas, naujausia echnika i a ei is o an eme ging ield o esea ch, eds. R. An onini, L. Ci illo, L. Rossa o, I. To esi, John Benjamins Publishing Company, 131–155. Ro hwell And ew, Moo kens Joss, Fe nández-Pa a Ma ía, D ugan Joanna, Aus e muehl F ank ( edak o ius.) 2023: Ve imo į ankiai i echnologijos, Londonas/Niujo kas: Rou ledge. Sazdo ska Pigulo ska Milena 2021: pa i inio mokymosi in eg a imas i ualiame e imo klasėje. ITRI XX a p au inės kon e encijos apie e ėjų žodžiu i e imų aidmenis i apa ybę nuola besikeičiančiame pasaulyje, Šiau ės Ko ėja, Seulas, 43-53. Sazdo ska Pigulo ska Milena, Popo ska Solzica (eds.) 2021: P i acnik so nas a ni ak i nos i po e minoloski p edme i o nas a a po p e edu anje i olku anje, Skopje: Filoloski akul e Blaze Koneski. Ch is ina Schä ne 2005: Ve imo s uden ų pasi engimas ealiam pasauliui: po eikiai, me odai, ap ibojimai. […] Apie e imo eo ijos i e imo p ak ikos yšį, . J. Pee e s, F ank u as: Pe e Lang, 237 […] 248. Siko a Iwona 2014: šiuolaikinis e minologinės kompe encijos, adybos i e minologijos mokymo me odas, pag įs as Lenkijos aukš ojo mokslo įs aigų siūlomais e imų ku sais. […] Specialiųjų ikslų kalbos daugiakalbiame, anskul ū iniame pasaulyje, 19-ojo Eu opos specialiųjų ikslų kalbų simpoziumo p o okolas, d. G. Budin, V. Lušicky, Vienos: Vienos uni e si e as, S oll Ch is oph 2009: Jensei s simul an ähige Te minologiesys eme. "Me odes de 500–508. Vo e lage ung und Fixie ung on Kogni ion im A bei sablau p o essionelle Kon e enzdolme sche ", T ie is: "WVT Wissenscha liche Ve lag" (WVT mokslinis leidėjas) T ie is. Thelen Ma cel 2015: Te minologijos i e imo są eika a ba ku e minologija i e imas Ve imas Susi ikimas. T ans-kom 8(2), 347381. Sue W igh Ellen, W igh Leland D. ( edak o ius) 1993: Mokslinis i echninis e imas, Ams e damas Filadel ijos "John Benjamins" ba as. Bend o ė. 71Te minologija | 2023 | 30 TERMINOLOGIJOS MOKYMO METODŲ MODERNIZAVIMAS TARPDALYKINĖSE VERTIMO RAŠTU IR ŽODŽIU STUDIJOSE San auka S aipsnyje nag inėjamas i iamasis klausimas, a , s uden ų nuomone, e minologijos mokymo me odas, aikomas Skopjės š en ųjų Ki ilo i Me odijaus uni e si e o Ve imo aš u i žodžiu ka ed oje, y a eiksmingas mokan is e minologijos dalyko i ugdan įgūdžius, įgy endinus nacionalinį mokslinių y imų p ojek ą Te minologijos me odų mokymo mode niza imas a pdalykinėse žodžiu e imo aš u i s udijose. ikslas P ojek o ski i daugiau dėmesio į besimokan įjį o ien uo am požiū iui pag indiniuose e minologijos ku sų kū imo elemen uose. Šiame s aipsnyje apž elgiama p ojek o eikla i ezul a ai, s a būs į e imą aš u i žodžiu o ien uo am e minologijos mokymui i mokymuisi. Tikslas p is a y i Skopjės š en ųjų Ki ilo i Me odijaus uni e si e o Ve imo aš u i žodžiu ka ed oje aikomo e minologijos mokymo me odo eiksmingumo y imo ezul a us, aip p isidedan p ie e imo aš u i žodžiu obulinimo. Šis y imas odo, kad e minologijos mokymo i mokymosi eiksmingumas y a susijęs glaudžiai su holis iniu požiū iu į pag indinius mokymo elemen us, p adedan mokymo me odika i ikslais bei baigian s uden ų e inimu, . y. į e imą aš u i žodžiu o ien uo os e minologijos kompe encijos įgijimas y a glaudžiai susijęs su isapusišku į besimokan į o ien uo u požiū iu e minologijos ku suose. Galima da y i iš adą, kad e minologijos dės y ojai, ak y iai į aukdami s uden us į mokymosi p ocesą, u i ku i aplinką, ska inančią besimokančiųjų sa a ankiškumą. Vienas s a biausių mokymo me odų u ė ų bū i p oblemų sp endimo būdai, padedan ys sa a ankiškai sp ęs i e minologinius klausimus i aip pa eng i s uden us e ėjo aš u i žodžiu p o esijai. Į besimokan įjį o ien uo ą klausimyno ezul a us odo, kad eikia daugiau di b i in eg uojan echnologijas e minologijos ku suose, . y. bend ada bia imu g įs ą p ojek inį e minologijos mokymąsi i p ak ika a ba p o esija g indžiamą mokymąsi, ku ie u ė ų į besimokan į o ien ą ap i e imo aš u i žodžiu pedagogikos dalimi. Pag indinis e imo aš u i žodžiu e minologijos ku sų ikslas išmoky i i pa uoš i s uden us eiksmingai unkcionuo i p o esinėje eikloje, paka o inai aiky i įgy as e minologijos žinias i įgy ą p ak iką ki oseo yse i ku suose bei būsimoje p o esinėje eikloje, aip pa ska in i s uden us oliau aiky i su e minologija užduo ą įgy ą p ak iką i susijusias IT p og amines p iemones i p o esinėje ka je oje. Gau a 2023-10-06 Milena Sazdo ska Pigulo ska Ss. Cy il and Me hodious uni e si e as […]Blaze Koneski[…] Filologijos akul e as Bl d. Goce Delce 9A 1000 Skopje, Šiau ės Makedonija El. paš as milena.sazdo ska@ l .ukim.edu.mk