scieee Open visual document viewer

Seven Good Reasons for a Better Account of Fine-grained Polysemy in Terminological Resources

Marie-Claude L’Homme

Abstract

A quick look at terminological resources can give the wrong impression that polysemy is something that occurs only occasionally in specialized domains. These kinds of resources seldom account for the different meanings a linguistic unit or expression can carry in the same domain and, even when they do, the distinction between closely related meanings is not explained in ways that would allow unfamiliar users to grasp them correctly. This can be explained partly by the fact that polysemy is considered to be reduced or non-existent in specialized subject fields. It can also be explained by the theoretical assumption still relayed in some textbooks that the “ideal” term is typically monosemic. However, multiple meanings do co-exist in given specialized domains and corpora and many reasons would justify a more adequate treatment of polysemy in resources. We examine seven reasons in this article: subject field boundaries are not enough; imprecise definitions; general language dictionaries are not enough; different meanings affect combinatorics; lexical relations are linked to distinct meanings; different government patterns; different equivalence relations.

Full text

Ma ie-Claude L'Homme 6Se en Good Reasons o a Be e Accoun o Polysemy in Te minological Resou ces Fine-g ained doi.o g/10.35321/ e m31-01 Sep ynios ge os p iežas ys, kodėl e minologiniuose šal iniuose ge iau apibūdinama smulkios g anulės polisemija Sep ynios s a ios p iežas ys e minijos iš ekliuose labiau a siž elg i į smulkiąją polisemiją MARIE-CLAUDE L’HOMME Obse a oi e de linguis ique Sens-Tex e, OLST Uni e si é de Mon éal A B S T R A C T G ei as e minologinių šal inių apž alga gali duo i klaidingą įspūdį, kad polisemija y a kažkas, kas pasi aiko ik e ka čiais specializuo ose s i yse. Tokie iš ekliai e ai a siž elgia į ski ingas eikšmes, ku ias ling is inis iene as a iš aiška gali u ė i oje pačioje s i yje, i ne kai jie ai da o, glaudžiai susijusių eikšmių ski umas nė a paaiškinamas aip, kad nepažįs ami a o ojai galė ų juos eisingai sup as i. Tai gali bū i iš dalies paaiškin a uo, kad specializuo ose eminėse s i yse polisemija laikoma sumažin a a ba neegzis uojančia. Tai aip pa gali bū i paaiškin a eo ine p ielaida, ku i is da pa eikiama kai ku iuose ado ėliuose, kad "idealus" e minas pap as ai y a monoseminis. Tačiau kelios eikšmės egzis uoja ka u am ik ose specializuo ose s i yse i ko pusuose, o dėl daugelio p iežasčių bū ų pa eisinama inkamesnė iš eklių polisemijos nag inėjimas. Šiame s aipsnyje nag inėjame sep ynias p iežas is: nepakanka eminių s ičių ibų; ne ikslūs apib ėžimai; bend ojo kalbos žodynų nepakanka; ski ingos eikšmės eikia kombina o iką; leksikiniai san ykiai y a susiję su ski ingomis eikšmėmis; ski ingi y iausybės modeliai; ski ingi lygia e iškumo san ykiai. Mik osensas. KEYWORDS: polysemy, e minological esou ce, egula polysemy, al e na ion, ANOTACIJA Paž elgus į e minijos iš eklius gali susida y i klaidingas įspūdis, kad polisemija ik e ka čiais pasi aiko dalykinėse s i yse. Tokie iš ekliai e ai a spindi ski ingas eikšmes, ku ias kalbinis iene as a posakis gali oje s i yje u ė i pačioje, i , ne jei a spindi, a imų eikšmių ski umas nė a paaiškinamas aip, kad nežinan ys 7Te minologija | 2024 | 31 a o ojai galė ų jas eisingai su ok i. Tai iš dalies galima paaiškin i uo, kad poliTai aip pa galima paaiškin i eo ine p ielaida, ku ios is da semija specializuo ose dalykinėse s i yse laikoma su aldy a a ba neegzis uojančia. laikomasi kai ku iuose ado ėliuose, kad idealus e minas pap as ai y a iena eikšmis. Tačiau am ik ose s i yse i specializuo uose eks ynuose egzis uoja kelios eikšmės, i y a daug p iežasčių, ku ios pa eisin ų inkamesnį polisemijos ak a imą e minijos iš ekliuose. Šiame s aipsnyje nag inėjame sep ynias p iežas is: dalykinių s ičių ibų nepakankamumą; apib ėžčių ne ikslumą; bend osios kalbos žodynų e iškumo san ykius. neuž ek inumą; ski ingų eikšmių po eikį kombina o ikai; leksinių san ykių sąsają su ski ingomis eikšmėmis; ski ingus aldymo modelius; ski ingus lygia- ESMINIAI ŽODŽIAI: polisemija, e minijos iš eklius, egulia ioji polisemija, kai a, mik op asmė. 1. ĮVADINimas1 G ei as e minologinių šal inių apž alga gali duo i įspūdį, kad polisemija y a e as eiškinys specializuo ose s i yse. A siž elgian į ling is inius iene us konk ečiose eminėse s i yse, e minologai dažnai nesugeba sp ęs i polisemijos (Dela igne 2022), da labiau, kai domeno ibos y a labai ikslios. Te minų bankuose i ki uose domenoje speci iniais iš ekliais są okos siejamos su eminiais laukais i jų eikšmės sup an amos šiuo pag indu. Daugiažodžių a dų į ašymas ie oj ieno žodžio e minų y a papildomas eiksnys, ku is p isideda p ie įspūdžio, kad polisemija y a neįp as a specializuo ose s i yse (L[…]Homme 2024b). Tiesą sakan , daugiakalbiai iene ai dažnai y a neaiški, kai jie laikomi ilgesniais iš aiškais. Aps a s yki e "žalią" žaliosios echnologijos a žaliosios zonos s i yje: žalia y a daugiažodis būd a dis, ačiau žaliosios echnologijos s i yje ji eiškia "mažiau kenkian i aplinkai". žaliojoje e d ėje jis gali bū i apib ėžiamas aip: "su augalininkys e". Te minologiniai iš ekliai gali į ašy i žalią echnologiją i žalią e d ę, ačiau nedaugelis į ašo žalią kaip ieno žodžio e miną i d i ką ik paminė as eikšmes. T ečiasis eiksnys, ku is gali paaiškin i sumažin ą a neegzis uojančią polisemiją specializuo uose šal iniuose, y a dėmesio ūkumas eiksmažodžių i būd a džių e minams (pa ykslu, ką ik paminė as būd a dis žalias), ku ie odo polisemijos o mas, ku ios ne u i į akos a dams, ku ie nu odo subjek us. 1 Šis s aipsnis bu o p i aiky as iš p is a ymo, pa eik o penk osios Ta p au inės e minologijos kon e encijos "Te minologijos moksliniai, adminis aciniai i š ie imo aspek ai", ku ią Lie u os kalbos ins i u as su engė Vilniuje, Lie u oje, 2023 m. spalio mėn. Ma ie-Claude L’Homme 8Se en Good Reasons o a Be e Accoun o Fine-g ained Polysemy in Te minological Resou ces We could go on and lis o he ac o s, bu hey canno hide he ac kad polisemija pasi eiškia specializuo ose s i yse i ko pusuose, kaip bus pa ody a šiame s aipsnyje. Mes i iname, kad jis aip pa u ė ų bū i ge iau a s o aujamas e minologiniuose šal iniuose i paaiškinamas aip, kad ai bū ų naudinga naudo ojams. Šiame s aipsnyje pa eikiame sep ynias pag įs as p iežas is, kodėl eikia a siž elg i į polisemiją, ypač į smulkią polisemiją, i paaiškin i eikšmės ski umus specializuo uose šal iniuose. Pa yzdžiai paim i iš d iejų iš eklių, ku ie y a su ink i Mon ealio uni e si e e, DiCoEn i o (2024) i "F amed DiCoEn i o" (2024). 2. POLISEMIJA IN Specialios s i ys? Ski ingai nei įp as a bend ojo kalbos žodynų p ak ika, kai eikšmės, susijusios su daugiakalbėmis leksemomis, y a suski s y os i o ganizuojamos hie a chiniu būdu, e minologiniai iš ekliai, ypač e minų bankai, apibūdina są okas a ski uose į ašuose, ski inguose nuo ki ų.2 Šių d iejų me odų ski umai dažnai pab ėžiami e minologijos li e a ū oje.3 Kai ku ie au o iai ne gi nu odo monosemiją kaip idealią sa ybę, ku i a ski ia e mino eikšmę nuo žodžio eikšmės.4 Tačiau specializuo ose s i yse i ko pusuose egzis uoja kelios eikšmės, odėl e minologai dažnai u i da y i eikšmių ski umus, ku ie gali apim i d i a daugiau konk ečios s i ies eikšmių a ba konk ečios s i ies i ki ų eikšmių. Li e a ū a e minologijoje ka ais nag inėja 2 […]<...> p ak ikoje, nes duomenų dalyko lauko s uk ū a a ski ia homonimus, p iklausančius ski ingiems dalyko laukams. Tokiu būdu e minologiniai žodynai iš engia p oblemos nus a y i a ski as žodžių eikšmes i nume uo i bei suski s y i juos į ieną į ašą. (Sage 1990: 56). 3 […]Koncepcijos i e minų monosemija apima ienos są okos p incipą, pagal ku į e minologas u i nag inė i ieną są oką ienu me u, nes a bu, a ai y a ienkalbė, a daugkalbė e minologijos į ašas, a specializuo as žodynas. Tai y a isiškai p iešinga polisemijos p incipui, ku is aikomas bend osios kalbos žodynuose, ku iuose leksikog a inis į ašas apima kele ą pojūčių, iš ku ių kiek ienas a spindi ski ingą są oką […] (Pa el, Nole 2001: 22). Leksikog a iniai žodynai i susiję iš ekliai su elkia dėmesį į žodžius i jų po encialiai daugialypius apib ėžimus, . y. žodžius i jų ieną a daugiau eikšmių. P iešingai, e minologinių iš eklių į ašai nag inėja a ski as są okas a ski uose į ašuose, pažymė uose ienu a daugiau e minų i galimų ek i alen ų ki oje kalboje […]...[…] (W igh 2022: 91). 4 […] Jei palyginame bend ojo kalbos žodyną i e minologiją šiuo a ž ilgiu, ma ome, kad šios d i sis emos labai ski iasi. Dauguma bend osios kalbos leksikono žodžių u i daugybę eikšmių. Kiek iena ling is inė o ma y a susijusi su daugybe eikšmių (kai ku ios y a aiškiai susijusios iena su ki a […]...>. Teo iniu požiū iu e minai u ė ų bū i iena eikšmingi i u ė i ieną eikšmę i ik ieną pa adinimą co esponding o one o m. <…> A e m in he sys em o a subjec ield should iden i y only one concep […]...> […] (Cab é 1999: 40). Te minologija - e minologija (angl. e minology) - e minologija (angl. e minology) - e minologija (angl. e minology) - e minologija (angl. e minology) - e minologija (angl. e minology) - e minologija (angl. e minology) - e minologija (angl. e minology) - e minologija (angl. e minology) - e minologija (angl. e minology) - e minologija (angl. e minology) - e minologija (angl. e minology) - e minologija. Polisemija a ba e minų eikšmė aip pa dažnai s a s oma iš ki ų pe spek y ų, okių kaip d ip asmybė (S e ne 2022), neapib ėž umas (Ande sen 2007), a iacija (ypač diak oninė a iacija, Temme man 2000), požiū ių aškai (Condamines, Rebey olles 1996), ka ego izacijos ski umai (Bowke 2022; Diki-Kidi i 2022; A aúz León, Reime ink 2010). Nedaugelyje e minologijos ado ėlių iesiogiai kalbama apie polisemiją. Bu o į ody a, kad polisemija y a ne ik pasika ojan is eiškinys okiose s i yse kaip kompiu e ija i aplinka, be ji gali u ė i ski ingas o mas, ku ios bu o iš i os leksikos seman ikoje (L[…]Homme 2020a, 2024b), pa yzdžiui: […] Regulia i polisemija (Ap esjan 1974), p z., eiklos […] ezul a o polisemija su sugaunimu (1) a ba eiklos […] p iemonės polisemija su gabenimu (2). a. FAO a p au inis eiksmų planas dėl jū ų paukščių a si ik inio suga imo mažinimo ž ejyboje su ilgomis linijomis (FAO IPOA-Seabi ds). b. Didelė dalis žu ų, sugau ų mais ui, ski a a p au inėms inkoms. (2) a. Elek inių anspo o p iemonių naudojimo asmeniniam anspo ui ska inimas. b. Daugiau nei 90 p ocen ų isų mo o inių anspo o p iemonių a oma na os p oduk ais. […] pakai inių o mų, ku ios gali sukel i polisemiją, p z., agen o […] p ie aiso pakai inio naudojimo su už e š uoju medžiaga (3). (3) a. Kai ku iose ie o ėse požeminis anduo gali bū i už e š as mine aliniais nuodai, pa yzdžiui, ne eguliuojama kasyba g eičiausiai a senic - see A senic con amina ion o g oundwa e . išski ia gy sidab į į o ą, di ožemį i andenį, už e šdama egioną i kelia pa ojų jo gy en ojams. […] Mik osensai (C use 1995; C o , C use 2004), pa yzdžiui, sub ilus ski umas, ku is ma omas a p auginimo (4), eikla, ku i susijusi su medžiais, i auginimo (5), žemės ūkio eikla. (4) Kele as To eja sa gybinių augalų bu o pasodin i pie iniuose Apalačių kalnuose, nes Flo idos pak an ės bu einė nebegali išlaiky i gy ybingos populiacijos. (5) ie iniai ūkininkai pap as ai pašalina isus medžius iš miško sklypo p ieš sodindami sa o mais o augalus a kome cinį augalą naujai iš aly ame sklype <...> Ma ie-Claude L'Homme 10 Sep ynios ge os p iežas ys, kodėl ge iau skaičiuo i smulkių g ūdų Polysemy in Te minological Resou ces Be šių polisemijos pasi eiškimų, ki as aip pa galima as i specializuo ose s i yse (ž . pa yzdžiui, Du án-Muñoz, Jiménez-Na a o 2023 apie judėjimą i išgal o as eiksmažodžių eikšmes u izmo s i yje). Te minologiniuose šal iniuose šios ski ingos eikšmės e ai už ašomos5 i ne kai jos už ašomos, jų ski umai nė a apibūdinami aip, kad juos a o ojai galė ų leng ai sup as i. Šiame s aipsnyje pa eikiame sep ynias p iežas is, kodėl manome, kad ši si uacija u ė ų pasikeis i. 3. TEMOS RJOS RINKAI Nė a pakankamai Kaip minė a aukščiau, e minologijoje, be i ki ose susijusiose s i yse, e minų eikšmė pap as ai laikoma iš anksčiau apib ėž ų domenų pe spek y os. Kai ku iuose iš ekliuose, ku ių ikslas - a s o au i žinių o ganizacijai ( ezau ams, on ologijoms i e minologinėms žinių bazėms), domenas aip pa su eikia pag indą, pagal ku į apib ėžiamos są okos (o ne eikšmės), esančios lauko žinių s uk ū oje, susijusios su ki omis są okomis i aiškiai a ski os nuo šių ki ų są okų. Konk ečiau a ian , specializuo i iš ekliai i ypač e minų bankai kiek ieną e minų į ašą sieja su am ik u dalyko lauku. Domenos gali bū i konk ečios (p z., žiedinė ekonomika a p og ama imas) a ba daug pla esnės (p z., aplinka a kompiu e ių mokslas). Šis požiū is u i neiš engiamą pasekmę - nu aukia galimus pojūčių yšius, ku iuos bū ų galima paaiškin i, jei bū ų im asi pla esnės pe spek y os. Tai eiškia, kad ne kai am ik o e minologijos p ojek o dalyko laukai y a ap ibo i, pa ies domeno e ike ės dažnai nepakanka, kad bū ų galima klasi ikuo i ski ingas eikšmes iš ekliuose. Pa yzdžiui, s a egija bū ų naudinga a ski i augalą (4) nuo augalą (5), siejan pi mąjį su miškų naikinimo s i imi, o an ąjį su žemės ūkiu. Tačiau joks domeno ibojimo me odas neleis ų mums a ski i egulia ios polisemijos (1) i (2) a ba pakai inių, okių kaip (3) ilius uo a, nes šios eikšmės g eičiausiai pasi aiko oje pačioje domenoje a ba konk ečiame ko puse. 5 L[…]Homme (2024a) išanaliza o 45 polizeminių elemen ų pa yzdį aplinkos s i yje. Šių 45 leksikinių elemen ų bu o paim a iš DiCoEn i o (2024) i a i iko 96 ski ingas eikšmes (ski umai bu o nus a y i emian is leksiko-seman iniais k i e ijais). Kiek ienas mėginio leksikos elemen as bu o pažiū ė as ke u iuose ski inguose šal iniuose, ku iuose daugiausia dėmesio ski iama aplinkai. Analizėje aip pa bu o a siž elg a į papildomas eikšmes (jaučių, ku ios nebu o už ašy os DiCoEn i o). Šių iš eklių polisemijos san ykis s y uoja nuo 1,06 iki 1,64 (p ieš DiCoEn i o 2,23 san ykį). 11Te minologija | 2024 | 31 Fu he mo e, domain labels can e en lead o some con usion o use s e minologinių iš eklių, aikomų šią domeno e ike ės s a egiją. Iden iškos eikšmės gali bū i laikomos ski ingomis, jei jos y a susijusios su ski ingomis s i imis. Pa yzdžiui, Te mium Plus® e minų banke inklas apibūdinamas 22 į ašuose. Dalis šių į ašų apib ėžia inklą kaip a s o ą. esen a ion o a g aph o ela ions; o he s de ine ne wo k as an o ganized con igu a ion o compu e s. E en i he domain label changes, we can ha dly deduce om his high numbe o e m eco ds ha ne wo k has 22 di e en meanings o ha he domain alone igge s a need o c ea ing a new en y. 4. Ne eisingos apib ėž ys A odo gana aki aizdu, kad nepakankamas eikšmių apib ėžimas a ski umai a p d iejų pojūčių neiš engiamai lemia ne ikslius apib ėžimus. Nepaisan o, ai dažnai pasi aiko e minologiniuose šal iniuose, ku iuose nepa yks a a ski i egulia ių polisemijos eiškinių a ski ingų eikšmių, a si andančių dėl pakai inių. A k eipki e dėmesį į šią Pa k and Allaby (2017) aplinkos i apsaugos žodynas pa eik ą už e š umo apib ėžimą: Už e š i: už e š i a ba pada y i neš a iu a neš a iu, susisiekus a ba sumaišydamas. Apib ėžime nea ski iamos d i "kon aminuo i" eikšmės, nu ody os 3 punk e. Pa yzdys (3) a. u i "con amina e" a ejį, ku is u i du a gumen us, i (3) b. "con amina e" ins ancija imą su imis a gumen ais. Už e š umas 1: X (žalingos medžiagos) ~ Y (plo as) (3) a. Kai ku iose ie o ėse požeminis anduo gali bū i už e š as mine aliniais nuodai, pa yzdžiui, už e š as 2: X (agen as, a senic - see A senic con amina ion o g oundwa e . eikla) ~ Y (plo as) su Z (žalingąja medžiaga) (3) ne eguliuojama kasyba g eičiausiai išski ia gy sidab į į o ą, di ožemį i andenį, už e šdama egioną i kelia pa ojų jo gy en ojams. 1 už e š umas eiškia si uaciją, kai kenksminga medžiaga pa enka į gam os objek ą (eže ą, di ožemį, upę), keičia jo sudė į i p isideda p ie jo deg adacijos. "Kon aminacija 2" eiškia si uaciją, kai" Ma ie-Claude L[…]Homme 12 sep ynios ge os p iežas ys, kodėl ge iau apskai y i smulkių g ūdų agen ą a ba agen as ykdančią eiklą, dėl ku ios Polysemy in Te minological Resou ces kenksminga medžiaga ampa gam os subjek o sudedamoji dalis i ją sugadina. Pa k and Allaby (2017) žodynas neleidžia a o ojams a ski i eikšmės, ku ioje daly auja agen as a ba p iežas is (3) b., nuo ki o į ykio, ku iame nė a išo inės p iežas ies (3) a. Ki ais a ejais e minologiniai iš ekliai gali už ašy i ik ieną eikšmę […]. Apib ėžime a siž elgiama į 6 (b) naudojimo są oką, be ne į 6 (a) eiklos są oką. o a polysemous uni . Fo ins ance, he GEMET Thesau us (2024) de ines ha es as ollows: “The amoun o measu e o he c op ga he ed in a sea- (6) a. A k ies gy ūnų gy ybiškai s a bių bu einių apsauga ampa p ipažin a iek A k ies iduje, iek už jos ibų, kaip esminė iek A k ies laukinės gam os išsaugojimui, iek A k ies gy en ojų a iam jos ga ybai. b. medienos su inkimo kiekis i laikas, įskai an p ieškome cinį i kome cinį ploninimą, a anką i iški pimą, u ės į akos pagamin os medienos kokybei i kiekiui, o ai u ės į akos anglies dioksido saugojimui i biologinei į ai o ei. 5. Apsk i ai ski umų eikšmė Jei iene ai nė a į ašy i e minų bankuose a specializuo uose žodynuose a ba jei ūks a konk ečios eikšmės, iš eklių naudo ojai gali juos ieško i bend uose kalbos žodynuose. Tačiau, ne jei šie pas a ieji saugyklos a siž elgia į daugybę domeno speci inių eikšmių, jie gali nesugebė i už iksuo i ski umų, ku ie y a s a būs iš specializuo ų domenų pe spek y os. Aps a s ykime eiksmažodį "į es i" pa yzdžiais (7). (7) a. […] į es i pakei imus iesiai į eks ą. b. […] poli inis pasip iešinimas nyks ančios ūšies į ežimui į neapgy endin ą bu einę. No s iek (7) a., iek (7) b. galima pa a azuo i kaip "kažkas kažką kažku įdeda", e minologas, di ban is su nyks ančių ūšių ema, gali su ok i seman inę moduliaciją a p d iejų eiksmažodžio ins ancijų. Tai galima pa i in i, a siž elgian į san ykius, ku iuos kiek ienas "in oduce" a ejis u i su ki ais iene ais: 7a. jis u i san ykius su "inse ", "dele e" i "edi "; Tuo a pu į edimas (7) b. pasi odo oje pačioje leksikinėje pa adigmoje kaip i paka o inis į edimas, į edimas, kolonizacija i apgy endinimas. 13Te minologija | 2024 | 31 As shown in Table 1, he Me iam-Webs e (online dic iona y) makes i e meaning dis inc ions o he ansi i e e b, some o which a e b oken į du a penkis sub-jau imus. Oks o do anglų kalbos žodynas ski ia aš uonis eikšmes, ku ios aip pa suski s y os į sub-jau imus. Abu žodynai apib ėžia bend ą kažko kažku įdėjimo eikšmę (Me iamo-Webs e io žodynas - 5 p asmė, o Oks o do žodynas - 1b p asmė), ačiau joks ski umas a pa yzdys neleis ų naudo ojui, ku is di ba su "in oduce" (į es i) išnykimo pa ojuje esančių ūšių ko puse, su ok i eiksmažodžio ypa umus, kai jis siejamas su šia ema. 1 len elė. Į es i ( ansi y us) Me iam-Webs e (2024) i Oks o do anglų žodynas (2024) "MERRIAM-WEBSTER" 1: ado au i a ba paskelb i o icialiai a: ekomendacija: pa yzdžiui, b: pa eik i p elimina ias paaiškinimo a pagy imo sukel i susipažin i su ak u, skelbimu a pas abas apie c: pi mą ka ą p is a y i (kažką, pa yzdžiui, ak o ių a dainininką) iešai d: o icialiai a o icialiai p is a y i a paskelb i a ba o icialiai pe skai y i įs a ymus e: o icialiai p is a y i eisme a isuomenėje 2 ado au i a ba a neš i ypač pi mą ka ą 3a: įdieg i b: įdieg i į p ak iką a naudo i 4 a neš i į kažko žinią 5 ie a, į e p i Oks o do anglų kalbos žodynas 1a: Nu es i a a es i į ie ą, a ba į kažko idų a idu į b: Įdė i a įdė i iš išo ės, į e p i. c: į es i a ba a es i (asmenį) į isuomenę a o ganą; aip pa […] į būseną a būklę (seno inę). Ma ie-Claude L'Homme 14 Sep ynios ge os p iežas ys ge esniam smulkiojo g ūdų Polysemy in Te minological Resou ces skaičia imui 2 Į es i (daik ą) į am ik ą eiksmų a minčių s e ą; į auk i kai ku ių eiksmų me u a ba li e a ū inėje a meninėje kompozicijoje; p idė i a ba į e p i kaip unkciją a elemen ą. 3 Naudo i a ba p ak ikuo i; į es i į modą a ba modą; į es i (įs a ymą, pap o į i . .). 4 […] A neš i, sukel i, sukel i, sukel i, paska in i. Pasenęs. 5 Į es i (laikas, eiksmas, eikalas i . .); pa eik i p elimina ius a pa engiamuosius dalykus; p adė i, a ida y i, p adė i. 6† A neš i (asmenį) į kažko žinią; inicijuo i; moky i, moky i. Pasenęs. 7Susipažin i asmeniškai; a: a skleis i apsk i imui. o icialiu būdu, paskelbian asmeniškai, ypač a skleis i asmeniui a a dą, i ulą a ki ą iden i ika imo o mą. b: o icialiai nu es i į asmens bu imą; o icialiai p is a y i, kaip ūmuose, a ba asamblėjoje, kaip Lo dų a Bend uomenių ūmuose, d augiją i . . c: iš es i į isuomenę; Speci inis, šiuolaikiniame a ojime, a neš i (jauna ponia) […] iš. d: susipažin i su pa i imi, apibūdin i, make acquain ed wi h, a hing, by ac u- aizduo i i . . a ba su ja susisiek i. 8† Fo maliai p is a y i (ad esą a panašų dalyką). Pasenęs. A neš i į asmens pažinimą a pažinimą i . . ; pa eik i įs a ymo p ojek ą a p iemonę pa lamen ui i . . 21Te minologija | 2024 | 31 ji y a nesude inama su ko pusu pag įs a analize, ku i neiš engiamai eda p ie s ebėjimo, kad ski ingos specializuo os eikšmės egzis uoja ka u i są eikauja ko pusuose. In ou opinion, he examples p esen ed in his a icle a e compelling Tai y a į odymas, pa eisinan is ikslią ski ingų eikšmių ap ašymą specializuo uose šal iniuose, da labiau, nes bend i kalbos šal iniai gali nepas ebė i s a bių ski umų am ik ose eminėse s i yse. Naudo ojams, ku ie ieško iš eklių, kad su as ų in o maciją apie e minų kombina o iką, pa adigmines i sin agmines san ykius bei ikslias lygia e iškumo galimybes, eikia ap ašymų, ku ie pe žengia są okų išdės ymą žinių s uk ū ose. Tam, kad e minologiniuose iš ekliuose bū ų a siž elgiama į polisemiją aip, kad naudo ojams bū ų aiškios eikšmės ski umai, eikia k uopščiai pe žiū ė i jų daba inę s uk ū ą i kompilia imo me odus. Mes pasiūlėme (L[…]Homme 2020a) al e na y ias s a egijas, ku ios gali bū i suku os polisemijos ep ezen acijai: e minologinių san ykių są ašas i ep ezen acija, konk ečių eikšmių išdės ymas didesniuose seman iniuose ėmuose i . . Šios (i ki os) s a egijos bu o įgy endin os iš ekliuose, ku iuose į ašoma kompiu e ių i aplinkos e minologija. Tačiau no in pasinaudo i šiais naujais me odais, e minologai u i susipažin i su naujais p incipais i me odais, ku ie padė ų jiems pa i in i eikšmių ski umus i a s o au i eikšmėms iš ekliais. REFERENCES Aldes ein Ad iana, Cab é Ma ia Te esa 2002: The speci ici y o uni s wi h specialized meaning: Polysemy as an explana o y ac o . – D.E.L.T.A. 18, 1-25. Ande sen Øi in 2007: Inde e minacy, Con ex , Economy and Well- o medness in Specialis Communica ion. – Inde e minacy in Te minology and LSP, ed. Bassey An ia, Ams e dam/Philadelphia: John Benjamins, 3-14. Ap esjan Ju i 1974: Regula polysemy. – Linguis ics 142, 5-32. Bowke . Lynne 2022: Mul idimensionali y. – Theo e ical Pe spec i es on Te minology: Explaining Te ms, Concep s and Specialized Knowledge, ed. Pamela Fabe , Ma ie-Claude L’Homme, Ams e dam/ Philadelphia: John Benjamins, 127-147. Cab é Ma ia Te esa 1999: Te minology: Theo y, Me hods and Applica ions, Ams e dam/Philadephia: John Benjamins. Condamines Anne, Rebey olles Jose e 1996: Poin de ue en langue spécialisée. – Me a 42(1), 174-184. C o William, C use D. A. 2004: Cogni i e Linguis ics, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess. C use D. A. 1995: Polysemy and ela ed phenomena om a cogni i e linguis ics iewpoin . – Pa ick Sain -Dizie , & E elyn Viegas (eds.). Compu a ional Lexical Seman ics, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess, 33-49. Dela igne Valé ie 2022: La no ion de domaine en ques ion. À p opos de l’en i onnemen . – Neologica 16, 59. DiCoEn i o 2024: Dic ionnai e ondamen al de l’en i onnemen . A ailable a : h ps://ols .ling.umon eal.ca/ dicoen i o/mo eu /sea ch-en i o.cgi?ui=en&mode= e me&lang= &p ec=exac &equi=1& q=. Ma ie-Claude L’Homme 22 Se en Good Reasons o a Be e Accoun o Fine-g ained Polysemy in Te minological Resou ces DiCoIn o – Dic ionnai e ondamen al de l’in o ma ique e de l’In e ne . A ailable a : h ps://ols .ling. umon eal.ca/dicoin o/mo eu /sea ch.cgi. Diki-Kidi i Ma cel 2022: Cul u al Te minology. An In oduc ion o Theo y and Me hod. – Theo e ical Pe spec i es on Te minology: Explaining Te ms, Concep s and Specialized Knowledge, ed. Pamela Fabe , Ma ie-Claude L’Homme, Ams e dam/Philadelphia: John Benjamins, 197-216. Du án-Muñoz Isabel, Jiménez-Na a o E a Lucia 2023: Mo ion Ve bs in Ad en u e Tou ism: A Lexico- Seman ic App oach o Fic i e Meaning. – In e na ional Jou nal o English S udies 23(1), 27–48. F amed DiCoEn i o 2024: – A F amed Ve sion o DiCoEn i o. A ailable a : h ps://ols .ling.umon eal.ca/ dicoen i o/ amed/index.php. GEMET Thesau us 2024. A ailable a : (h ps://www.eione .eu opa.eu/geme /en/ hemes/. Kocou ek Ros isla . 1991: La langue ançaise de la echnique e de la science. Ve s une linguis ique de la langue sa an e, Niemeye : Osca B ands e e . L’Homme Ma ie-Claude 2020a: Re isi ing polysemy o e minology. – Lexicog aphy o Inclusion. Eu alex 2020. P oceedings, ed. Z. Ga iilidou, M. Mi siaki, A. Flia ou as, Alexand oupolis, G eece, 415-424. L’Homme Ma ie-Claude 2020b. Lexical Seman ics o Te minology: An In oduc ion, Ams e dam/ Philadelphia: John Benjamins. L’Homme Ma ie-Claude 2024a: Managing polysemy in e minological esou ces. – Te minology 30(2), 216–249. L’Homme Ma ie-Claude 2024b: Polysemy and Rep esen a ion o Meaning in Te minology. – Aspec s o Cogni i e Te minology S udies, ed. Sil ia Molina Plaza, Na a Ma o o, Be lin: De G uy e , 73-94. León A aúz Pila , Reime ink A iane 2010: Knowledge Ex ac ion and Mul idimensionali y in he En i onmen al Domain. – P oceedings o he Te minology and Knowledge Enginee ing (TKE) Con e ence, Dublin: Dublin Ci y Uni e si y. Me iam-Webs e Dic iona y 2024. A ailable a : h ps://www.me iam-webs e .com/. NeoVisual. Disco e he e minological s uc u e o he ield o he en i onmen . A ailable a : h ps://ols .ling. umon eal.ca/dicoen i o/neo isual/. Ox o d English Dic iona y 2024. A ailable a : h ps://www.oed.com/dic iona y. Pa k Ch is, Allaby Michael 2017: Ox o d Dic iona y o he En i onmen and Conse a ion, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess. Pa el Sil ia, Nole Diane 2001: Handbook o Te minology, O awa: Minis e o Public Wo ks and Go e nmen Se ices Canada. Sage Juan C. 1990. A P ac ical Cou se in Te minology P ocessing, Ams e dam/Philadelphia: John Benjamins. S e ne Becke 2022: Explaining Ambigui y in Scien i ic Language. – Syn hese 200(354). Temme man Ri a 2000: Towa ds New Ways o Te minology Desc ip ion. The Sociocogni i e App oach, Ams e dam/Philadelphia: John Benjamins. Te mium Plus® . A ailable a : h ps://www.b b. e miumplus.gc.ca/ p 2alpha/alpha- a.h ml?lang= a. W igh Sue Ellen 2022: Te minology and S anda ds. – Theo e ical Pe spec i es on Te minology: Explaining Te ms, Concep s and Specialized Knowledge, ed. Pamela Fabe , Ma ie-Claude L’Homme, Ams e dam/ Filadel ija: Džonas Benjaminas, 87-110. 23Te minologija | 2024 | 31 SEPTYNIOS SVARIOS PRIEŽASTYS TERMINIJOS IŠTEKLIUOSE LABIAU ATSIŽVELGTI Į SMULKIĄJĄ POLISEMIJĄ San auka Te minologijoje polisemija dažnai nepas ebima a ba s a s oma iš ki ų pe spek y ų (d ip asmiškumas, a ian iškumas, homonimija i k .). Apib ėžian są okas konk ečiose dalykinėse s i yse e minologams ne eikia u ė i eikalų su daugybe eikšmių i a spindė i eikšminių ski umų okiuose iš ekliuose kaip e minų bankai i specializuo i žodynai. Iš ekliuose, ku iais siekiama pe eik i konk ečių dalykinių s ičių žinių s uk ū ą ( ezau ai, on ologijos i e minologinės žinių bazės), s i is suda o pag indą, ku iuo emian is išdės os są okos (o ne eikšmės) apib ėžiamos,omosomos žinių s uk ū oje, susiejamos su ki omis są okomis i aiškiai nuo jų a ski iamos. Šiame s aipsnyje, naudodamiesi aplinkos s i ies pa yzdžiais, pa odome, kad polisemija y a labiau papli usi specializuo ose dalykinėse s i yse nei pap as ai manoma. Žinoma, su elkus dėmesį į eikšmes anksčiau ap ibo ose s i yse, sumažėja polisemijos ikimybė. Tačiau kodėl polisemija nedažna e minijos iš ekliuose, paaiškina okie eiksniai kaip sudė inių e minų į aukimas, nepakankamas dėmesys eiksmažodžiams i būd a džiams, ku iems būdingos ki okios polisemijos o mos nei daik a a džiams, žymin iems iene us. Pa eik i pa yzdžiai y a pag įs i pa i imi, įgy a ku ian du specializuo us aplinkos s i ies e minų iš eklius, . y. DiCoEn i o i F amed DiCoEn i o, i naudojan is specializuo ais eks ynais, suda y ais ku ian šiuos iš eklius. Dauguma mūsų nus a y ų eikšminių ski umų nė a už iksuo i ki uose su aplinka susijusiuose iš ekliuose. Pasisakome už adek a esnį polisemijos ak a imą e minijos iš ekliuose i pa eikiame sep ynias p iežas is, kodėl eikšminiai ski umai u ė ų bū i aiškiai a spindė i i paaiškin i: 1) dalykinių s ičių ibų nepakankamumas; 2) apib ėžčių ne ikslumas; 3) bend osios kalbos žodynų neuž ek inumas; 4) ski ingų eikšmių po eikis kombina o ikai; 5) leksinių san ykių sąsaja su ski ingomis eikšmėmis; 6) ski ingi aldymo modeliai; 7) ski ingi lygia e iškumo san ykiai. Gau a 2024-04-27 Ma ie-Claude L’Homme Obse a oi e de linguis ique Sens-Tex e, OLST Uni e si é de Mon éal El. paš as mc.lhomme@umon eal.ca