Tarptautinės fonetinės abėcėlės (TFA) lietuviški terminai

Te minologia Te minology / 2025, No 32, p. 126 Indice del con enu o Con en s link / ISSN 2669-2198 (ele oninis online) Copy igh © 2025 Rima Bakšienė, Agnė Čepai ienė, Joli a U bana ičienė. Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is an Open Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e c edi ed. // Ispede o Li u iens lingua ins i u o. Ques o a icolo è di accesso ape o, dis ibui o so o i e mini di licenza di C ea i e Commons a ibuzione, che pe me e di usa e, dis ibui e e ip odu e il con enu o in qualsiasi suppo o, indicando au o i e on e. Recei ed: Gau a: 2025-05-30. / Accep ed: Accep a o: 2025-08-01. 1 TARPTAUTINS FONETINS ABCLS (TFA) LIETUVIŠKI TERMINALI The Li huanian Te ms o he In e na ional Phone ic Alphabe (IPA) RIMA BAKŠIEN L'is i u o delle lingue Lie u ių El. pos a: [email p o ec ed] ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0002-6716-0776 Mokslinių y imų k yp ys: dialek ologija, geoling is i ka, ekspe imen inė one ika, onologija. AGN ČEPAITIEN L'is i u o delle lingue Lie u ių El. pos a: [email p o ec ed] ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0002-6018-0520 Mokslinių y imų k yp ys: dialek ologija, geoling is i ka, socioling is ika, saky inės lie u ių kalbos ypa ybės. JOLITA URBANAVIČIEN L'is i u o delle lingue Lie u ių El. pos a: joli a.u bana ici[email p o ec ed] ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0002-5514-2263 Mokslinių mokslinių y imų k yp ys: ekspe imen inė one ika, onologija, leksikog a ija, geoling is ika, socioling is ika. h ps://doi.o g/10.35321/ e m32-07 ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ ANOTATIA S a snyje iene p esen a o e analizza o S a u ina Commissione della lingua li uani app o a o one os e minų inkinys, comp enden e in e nazionali one inės abėcėlės (TFA, angl. In e na ional Phone ic Alphabe [IPA]) nomi dei segni in Li uania. In o ale engono esamina i 166 heading e mini, suddi isi in due pa i: 1) sulie u i i e mini 2 in e nazionali, eg., glo alinis; 2) lie u iški e minai, p z., ge klinis. Vediamo di is a la sinonimia dei e mini in e nazionali e Li u iški, del c i e io di scel a p incipale a ian e, di alcuni nuo i e mini Li u iški c eazione aspe i e ca a e ingiausi se di e mini daybos b uožai. ESMINIAI VODŽIAI: one ica, in e nazionale one inė abėcėlė, e minų sinonimija, e minų da yba, e minų lie u inimas, TFA len elė. ABSTRACT The pape p esen s and analyzes he se o phone ic e ms app o ed by he S a e Commission o he Li huanian Language. I consis s o he labels o In e na ional Phone ic Alphabe (IPA) cha ac e s in he Li huanian language. A o al o 166 e ms ha e been analysed, di ided in o wo g oups: 1) Li huanised in e na ional e ms; 2) Li huanian e ms. The synonymy o in e na ional and Li huanian e ms, he c i e ia o selec ing he main a ian , some aspec s o he c ea ion o new Li huanian e ms, and he mos cha ac e is ic ea u es o he o ma ion o he e ms se a e e iewed. KEYWORDS: phone ics, In e na ional Phone ic Alphabe , synonymy o e ms, o ma ion o e ms, Li huanisa ion o e ms, IPA cha . ĮVADAS 1886 m. A Pa igi è is i ui a la p incipale o ganizzazione one ica In e nazionale one ikų asociacija (ž . IPhA), il cui scopo p omuo e e la one ica y imus e a iai ų p a ico applicazione di ques a scienza. Allo s esso empo c ea a e nel 1888 pe la p ima ol a pubblica a In e nazionale one ica abėcėlė (TFA, angl. In e na ional Phone ic Alphabe [IPA]), de ini i i suoi ondamen ali p incipi. Si a a di un sis ema di segni uni e sali dedica o a sc i e e i suoni di u e le lingue del mondo, la cui base cos i uisce gli sc i i la yniški pe alsi e p iebalsi, complemen a i diak i ikai koa ikuliacinėms e p ozodinėms peculia i àam žymė i nonché u i ques i segni innominijan i e mini (ž . IPA 2020; desc izione de aglia a c . HIPA 1999; anco a c . 1 allega o). Du an e il pe iodo di i a di quasi un secolo e mezzo uncan e dell'associazione TFA più ol e co e i e pidya a (plg. is o ines edakcijas hIPA 2018), ada a a e usa a s udiando mol i linguì e lo o a ia n ų (ž . PHWL). I p incipali TFA zaşay mo p incipi sono pubblica i nella scien i ica i is a della In e nazionale one ica associazione (angl. Jou nal o he In e na ional Phone ic Alphabe [JIPA]) e nel suo sepa a o se ie di a icoli TFA ansk ipzioni esempi (angl. Illus a ions o he IPA). In ques a scheda 2023 m. pubblicui o e bend inesa dei ca a e i di oce della lingua li uanee desc izione e ansk ipzioni TFA segno con ilus azione (ž . Bakšienė and k . 2023). Ques a p ima p ima pubblicci ja pubblica a nel p es igionale in e nazionale di one ica, dedica a comunina lingua Li uani, basįs a ino a ol au o i Li uanei esegu ai spe imen a i i y imais. Fo nendo Li u išką TFA ilius ację, conside a a e in quel momen o in Li uania u icialmen e app o a a TFA se di segni comuninei lingua (ž . VLKK K-25). Cen esimo g ynin ais bend inės lie u ių kalbos (i a mių) ga sų ansk ipcijos p incipais e e asi ce cando non solo lie u iškų ga sų a i ikmenų TFA sis ema, 1 ma e lo o 1 Las ąjį šim me į Lie u oje gy a o Ju gio Ge ulio (Geo go Ge ullio) 1930 m. ada a a soinnamomoji kopenhaginė ansk ipcija (ž . Ge ullis 1930), suppo a a ai suoni Li uanei ada a a In e nazionali one ikų 3 pa adin i ski ų e minų. Po eikis p ecisa e e a o za e Li u išką TFA accolinio appa so pubblicus menė ą TFA ilius ację da JIPA i is a collegio edi o iale iu as p opos a maneggia e TFA len elę (angl. IPA cha ) e in e ak y ią sua e sione (ž . TFA LT2 2025) in lingua lie u ių. P ima di u o TFA segni pe così de i co ispondimen i Li u iški sono s a i discussi e app o a i dalla Commissione S a ale della lingua Li uania Ta ies i ki čia imo pakomisėje (ž . VLKK 2024), dopo di che In e nazionale Fone ikų asociacijos Abėcėlės, znakų i š i ų komisijoje (a ngl. The Alphabe , Cha s and Fon s commi ee o he In e na ional Phone ic Associa ion) e pubblica i g e a di al i più di duedici linguis i classi ica i di e mini (ž . IPA cha s). 2 Lo scopo di ques o a icolo p esen a e angliški TFA e minų lie u iškus a i ikmenis e a is a e gli aspe i p obleminici, s u quali si è incon a a nella p epa azione del accol a. A ine di ealizza e si scelgono i seguen i compi i: 1) discu e e TFA li a iškų a i ikmenų più impo an i c i e i di selezione e ijus; 2) elenca e i p incipali a i di sinonimia del se di e mini TFA; 3) s isce a e i più ca a e is ici pa icola i delibe a dei e mini del se TFA. Gli obbie i i assun i si ico ono a me odi desc i i i, compa a i i e quan i a i i. Obge o di ice ca TFA segnali lie u iški pa adinimai. In o ale engono esamina i 166 heading e mini, suddi isi in due pa i: 1) sulie u i i e mini in e nazionali, eg., glo alinis; 2) lie u iški e minai, p z., ge klinis (ž . 2 p iedą). Rinkinyje dis ingi i (pa yškin i) au o i dei o ni i p incipali a ian i, spesso jais sceglie e lie u išką consumo adizione u in ys e mininai. Con ques o insieme, app o a o dei specialis i one ici li uani, si in ende diminui e e mini di e sii azione in la o i scien i ici, ispu i ica e e consolida e TFA e miniją, con o me alla egola uno e mine una signi icazione, e p omuo e e lei usa e nei negozi di one ica e onologia li uani. TFA TERMINIJA ANKSTESNIUOSE LIETUVI FONETIKOS DARBUOSE A ski ų kalbo y os s ičių e minija s uden emen e co ela a con quelli se o i s iluppo. All'inizio XX. p incipalmen e e mini one ici si o a Jono Jablonskio (ž . Keinys 1967: 25), Kazimie o Būgo (19581961) e Mykolo Du io (1929) nei la o i. All'epoca e a klojami u e Li u iškos one inės e minijos ondamen i, p incipalmen e o ien andosi in manca manca mų e minų kū imą. S'è p ocesso spa i o TFA pubblicazione e po eikis la ada a si alla nazionale sis ema di suoni. La p ima ol a comun inè i suoni dei li uani TFA sc i menimi isc i e e 1922 m. del linguis ico s edò Richa do Ekblomo guidėlye, a longiini adica i sulla sis ema di ask ipzione dei suoni dei li uani, anco a connomą come kopenhaginė ansk ipcija, c eò Ju gis Ge ulis (Ge ullis 1930) (anche z . 1 isnašą). associazioni 1925 m. A Copenaghen ado a a TFA edazione. Ci ca lie u ių a mių ansk ipciju TFA ašmenimis plačiau s . Bakšienė, Čepai ienė 2024 e en min. li . 2 Ques a commissione dal 2011 m. s olge un p oge o, cui solo slas accoglie e e di onde e in lingua o iginalo p epa a o TFA abeles. Ques o non è solo aduzioni le e ali di e mini da inglese in al a lingua o nendo co ispondenze di e mini, de e esse e i e i o la p a ica e adizione di ice che one iche del paese (più c . IPA cha s). 4 XX a. medie ie nel campo della one ica la o a a J. Ge ulio mokinė Elzbie a Mikalauskai ė, educazione acquisi a a Be lino, Leipcigo, Ambu go uni e si à. Nei suoi la o i lei sėmėsi e mini TFA, u ilizza a segni TFA nonché o nì TFA sulla base c ea a delle lingue li uane balsių e p iebalsių klasi ikacijas (Mikalauskai ė 1975: 22, 37). Ideologicamen e con a ie la cosidde a Lening ad kalbo y os skola app esen a e i i ina Vale ija Vai ke ičiū ė, p epa a a Fone ikos sky ių (i ki ą ga sų klasi ikacijos e siją) p imaia accademina Lie u ių kalbos g ama ika (LKG 1965). Quindi, la scienza one ica del so ie mecio in Li uania iuscì a congiunge e scien i iche ideazioni, eninan chias sia dall Ry ų, sia da Vaka ų. Tu a ia TFA e mini e sc i i in quel pe iodo sis eminghie usa e solo in pa ilioni, spesso pa agona iosi, nelle ope e scien i iche, ad esempio, g e inan lie u ių e anglų kalbų balsius (S ece ičius 1960: 2948) e pan. Fino ol spe a o la e minologia della one ica pu a nel XX a. nono decennio aggiunse nuo a di ezione s u u alismo onologia, usci a dal P ahos linguis icino bū elio e glosema ikos idėjų. In ques o pe iodo c ea a nazionale one ica e onologia e minija, che signi ica i amen e consolida a negli s udi An ano Pake io (1986), monog a ijoje Fonologija (1981), di Alekso Gi denio onda o e delle scuole di onologia li uane. Alla e minologia one ica assegna i e p ozodie, come componen i di onologia, s i is e lei ak ualūs e mini (Pak e ys 1982; Gai enis, Keinys 1990). XX a ine. TFA sc i enis comincia o applica o sop a u o ad al e lingue pubblica e in g amma iche del linguaggio li uaneo, plg. : Li huanian G amma (LG 2006: 1617), Грамматика литовского языка (GLJ 1985: 1314). Con i segni TFA in oduci a e Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje (DLKG 2005). No abi a o che TFA uni e sali à pa icola men e si ada a pa agona i agli a uali bal i linguaggi la o i, quando la s essa ansk ipzione sis ema bisogna isc i e e di e si linguaggi suoni, ad esempio, TFA sc i menys usa e Li u ianski ins i u o se ijoje Bal ų kalbų ga synas XXI a. inizio. Ques o ha inco aggia o la c eazione nuo a 3 e miniją, ad esempio, pa lando di p iebalsius, abbandona a me a o iche e mini die asis e minkš asis al lo o pos o im a usa e i e mini in e nazionali pala alinis (žymin pi minę pala alizaciju) e pala alizuo as (į a dijan an inę pala alizaciju) (U bana ičienė i k 2019: 22). TFA sis ema anche pasi elk a ce cando one icamen e classi ica e i suoni della lingua li uanee. Tali classi icazioni nel con es o TFA p opos eè Ju gis Pake ys (2014: 8892), Ry is Amb aze ičius e As a Leskauskai ė (2014: 164167), As a Kazlauskienė (2018: 45). R. Amb aze ičius e A. Leskauskai ė ce ca ono della lingua li uania ada a si TFA sc i menis (e co isponden i e minus) pa aginando ingles e lingue li uanee p iebalsių F2 lokusų signi ica i. Negli ul imi anni TFA p ecisa a e consolida a e in al e comm ines linguis iche li uani 3 I se ie lib o: Balsių i ga sų są eikos ins umen inis y imas (Ja osla ienė i k . 2019), II lib o: P iebalsių ins umen inis y imas (U bana ičienė i k . 2019); III lib o: Li u ians e la ians linguų sonan ų kompa a amasis akus inis i pe cep y inis y imas (U bana ičienė, Tape ė 2023). 5 nei la o i dei ice ca o i (ž . : Š age is 2022; Kazlauskienė 202 3; Kazlauskienė i k . 2023; Kazlauskai ė 2024: 1318 e k . ). A causa one ik os speci iškumo lie u iškus (e non solo) ques a s i as e min us eko c ea e sop a u o specialis i, pe ché accan o alla one ica, onologijos, p ozodijos, mo onologijos ( a pinės disciplinas a p onologijos i mo ologijos, ž . DLKG 2005: 17) s ilup ojosi s a is iche della lingua acus ika, pe cep y iniai, s a iniai e k . ga sų y imai. Quindi, ai e minologi e agli specialis i one ici è do u o la o a e sindac. Nella p ima Li u iškame Kalbo y os e minų žodyne (Gai enis, Keinys 1990) è s a o apsi i o dei e mini pu aosios one ica, onologijos, p ozodijos e mo onologijos (Kazlauskai ė 2000: 26). A ski us one ikai (2008) e ocynėlius des ina i alla onologia p epa ée Rima Bakšienė (Bace ičiū ė) (2011). Acus ine one ica e miniją glaus ai e illus a i amen e s izze ae R. Amb aze ičius (2011), spe imen ine one ikos A. Kazlauskienė (2018), E aldas Š age is (2022). TFA TERMIN RINKINIO STRUKTŪRA IR PROBLEMINIAI ASPEKTAI Sulie u in ų in e nazionali e Li u iških TFA e minų sinonimija Pascel o a icolo ogge o TFA segnali Li u iški pa adinimai one ikos e minijoje palygin i naujas. Anche se la scienza one ica dei li uani già ben a anza o, e minija (non solo TFA segni) a ia […] nesama nomi di alcuni enomenici (especialmen e lingue li uanee non essungiem) innomina e (plg. one ikos e minų analizę Kazlauskai ė 2000: 2531; anco a c . ques o a icolo posky į Sulie u in ip a a u iniai i lie u iški TFA e minai). Rilanciando TFA segnali Li u iški pa adinimų se inio, anche neiš enga a e minų sinonimijos. 4 Anche se la sinonimija e minologijoje può de e mina e una mancanza di p ecisione e chia ezza, u a ia l'assenza di sinonimi non è uno dei equisi i nello o ma e nuo i e minis (plg.: Keinys 1980; Gai enis 2002 e k .; gua da anche Mi ke ičienė 2015: 3959; 2020: 118). Tu a ia conside a a onda a solo la sinonimia dei e mini li uani e in e nazionali (Klima ičius 1975; anche c . Kazlauskai ė 2000: 25; Mi ke ičienė 2020: 118 e k .), e si con addis ingue c ea analizzabile TFA e mų inkinys. 5 Li u iškame TFA collezione p edomina sinoniminiai e mina i (64 pe cen o.) (ž . 2 p iedą). Sinonimicamen e o ni i sulie u in ų in e nazionali e li a iche co ispondmen di g uppo dominano una o odžiai e mini (57 pe c. di u i i sinoniminių e minų). Essi sono d ejopi: a) lie u iškas e 4 S aipsnyje TFA e mini dei sinonimi sono conside a i lo s esso segno con i nomi di e si (sulie u in as in e nazionale e lie u iškas) che non hanno alcun signi ica o dis inzione delle onali à e spesso in e p e a i come duplice i (Gai enis 2014: 200 e k .). Ci ca ne ienodą sinonimų apsk i ai e sinonimų e minologijoje samp a ą c. : Klima ičius 1975: 91122; Zemle ičiū ė 2001: 3538; Mi ke ičienė 2015: 3959; 2020: 118 e k . 5 Come mos ano le ice che ino ad oggi, la sinonimia dei e mini è ca a e is ica e di mol i al i se o i e mini: iz ikos (Kaulakienė 2009); in o ma ica, in o ma izia (Kaulakienė 2000: 2328; Celiešienė 2011: 2330; Aukso iū ė e k . 2018); medicina (Zemle ičiū ė 2001: 3439); di i i (Umb asas 2004: 100118); cos uzioni (S unžinas 2005: 726); as ologias (Vaskelai ė 2021: 192223); (Vaskelai ė ekonomikos 2022); abbigli (Rimku ė-Ganusauskienė 2023) e k . Da s . Mi ke ičienė 2015: 39. 6 e mine in e nazionale, eg.: puciamasis ika y as (angl. ica i e), sklandusis /ap oksiman as 6 (angl. app oximan /); b) e mine li e iško e ib ido, ecc.: ližu ėlinis u ulia inis (angl. u ula ), paminkš ėjęs pala alizuo as (angl. pala alized), abilūpis bilabialinis (angl. bilabial), den inis 7 den alinis (angl. den al), ge klinis glo alinis (angl. glo al / /). Raccondioja i usa e unažodžių e minų maggio pa e, conside ando a pla esnę a osenos adizione nei la o i one ici li uani, cos i uisce lie u iški e mininai. I e mini composi i i sono anche ca a e is ici sinonimiškumas, li cos i uisce da due a qua o deieni, ecc.: la e alinis ika y asė šoninis pučiamasis (angl. la e al ica i e), ska dusis labiopala alinis ap oksiman ska dusis lūpinis pala inis / sklandusis (angl. oiced labial-pala al app oximan ). Pa ziale ali e mini cos i ui i da lie u iche e in e nazionali pa ole, ecc.: nasal explosimo (angl. nasal elease), la e alinis explosimo (angl. la e al elease), ska dusis al eolola e alinis iendūžis ska dusis al eolinis šoninis iendūžis (angl. oiced al eola la e al lap). Esis e e ali casi di sinonimia, quando TFA con addomini dei nomi dei segni in lingua li uana cos i uiscono dispa odos sanda os e minini, plg. unažodį e d ižodį e minus, ecc.: labioden alinis lūpinis dan inis (angl. labioden al), pala alinis gomu io mediu inis (angl. pala al), laminingalizuo o più a klinis (angl. pha yngealized), lamininis be o e ongu ioakinis (angl. laminal); una pa olaodį e ižodį e mus, ad esempio: apikalinis ine della linguao p iešakinis (angl. apical /); d ižodį e ižodį e minus, ecc.: al eolopala alinis puchiamasis al eolinis pala alinis puchiamasis (angl. al eolo-pala al ica i es); ižodį e ke u žodį e minus, ecc.: ska dusis labio elia inis ap oksiman as ska dusis lūpinis gomu inis sklandusis (angl. oiced labial- ela app oximan ), duslusis labio elia inis puchiamasis duslusis lūpinis gomu inis puchiamasis (angl. oiceless labial- ela ica i e). Alla comuni à one ica in e nazionale di ea de ini i o TFA e mini dei e mini in Li uania cos i uisce un se in abelėje pa yškin i pag indiniai TFA e minų a ian ai (ž . 2 p iedą and TFA LT 2025; TFA LT2 2025). P incipali lis a di e mini dominano: a) lie u iški (65 pe cen o), al non sulie u in i in e nazionai (35 pe cen o) e mini; b) una oodžiai (59 pe cen o), al non composi i (41 pe cen o) e mini. Ques o, a al i cose ( ichlumo, chia ezza), lėmė e usuas enea lo o a osena nei p incipali la o i di one ica e onologia (plg. : Ge ullis 1930; Mikalauskai ė 1975; Gi denis 2003; Pake ys 2003; Amb aze ičius, Leskauskai ė 2014; Pake ys 2014; Kazlauskienė 2018; Ja o sla ienė e k . 2019; U bana ičienė e k . 2019; Kazlauskienė e k . 2023). 6 Nag inėjando e mini, negli esempi engono o ni i solo i composedamen i dei e mini. Tu i i e mini см. 2 allega o. 7 Ib idais a icolo sono conside a i u i i e mini, il cui kamiene esis a di al i linguì šaknų o da ybos a iksų (ž . : Kazlauskienė e k . 2011: 56; VLEe e k . ). 7 Sulie u in i in e nazionali e lie u iški TFA e mini Lie u iški TFA e minai Solo Li u iškų e minų, senza lo o sulie u in ų a i ikmenų, p incipalmen e sono TFA balsių i supe segmen inių elem en ų dalyje, p z.: ienadūžis (angl. ap o lap), sp ag elėjimai (angl. clicks); p incipale ki is (angl. p ima y s ess), skiemens iba (angl. syllable b eak), kylan is (angl. ising) e k . (ž . 2 p iedą). La maggio pa e di lo o già di li ę e uni e salmen e acquis alėję nei la o i di scienza one ica li auiana, u a ia in alcuni casi, p epa ando TFA accolinio, bisogna a paieško i p eclaus Li u iško a i ikmens, pe ché a ia i ia dei la o i one ici dei au o i keli usa e e minini i pačiai one inei conce oi chiama i. TFA balsių posis emi è p esen e di due g adi di ape u a di medio solle amen o balsių (angl. close-mid e open-mid). Nei p eceden i la o i di one ica, solo cominciando a basa si più a i amen e TFA classi icazione dei suoni, è s a o usa e mezzo chiuso(jo), mezzo ape o(jo) balsio e mini (ž .: Ja osla ienė 2015: 117; Bakšienė, Čepai ienė 2017: 105135). Tu a ia lunghiini si a e mò Li u iški co ispondmenys medio chiuso e medio ap iesniss (ž .: Kazla uskienė 2018; Ja osla ienė e k . 2019; Bakšienė, Čepai ienė; VLKK K-25 2024), che e o ni i nella inale accol a TFA. Rende olo li uanišką TFA se , pa icola men e mol e discussioni susci ò il e mine inglese clicks, desc i en e una ce a nepulmoninių (allega i non eshalepian , ma įk epian o ą) p iebalsių g upę, ca a e is ica khoisanų lingua di amiglia, ad esempio, a ojamą agliu inacinėje zulų kalboje e a ikuliuojama con ce e sp ag elimais (Degės 2012: 40). In Li u iško le e a u a ali p iebalsie a 8 ol e engono chiama i čepsimaisiais (ž . VLEe). Tu a ia il e mine čepsimieji p iebalsiai è s ilis iciamen e cono oa o, ha me a o inio a spal į, ol e a ques o, ne isiamen e accu a amen e desc i e ques e p iebalsių a ikuliazione. Conside a o è o ni e e semplicemen e sulie u in ą pa ola inglese kliksas, u a ia non ispe e ebbe il p incipio di e icienza della c eazione dei e mini, secondo il quale il e mine o ni o do ìs esse e chia o e comp ensibile almeno pe gli specialis i del campo (Gai enis 2002: 96). Kliksas anche e one ici della lingua li uani nekelia associazioni con speci ine p iebalsių a ikuliacija (sp ag elėjimu, aukš elėjimu lie žu iu), ad VLKK Ta ies i ki čia imo pakomisėje bu o s a s oma e minologizuo i lie u i ā žius sp ag elėjimai, aukš elėjimai, pliaukš elėjimai. Anche è s a o ce ca o di co isponden i in lingue la ine […] conside a e in medicina si usano e mini a ulsiniai a ulsy iniai, pe ò anche essi non sono p ecisi, pe ché più desc i e il dis acco di pa e dal u o (p.e., pa e di osso dis acco, a plišimą, dis acco dalla sua pa e p incipale). Quindi, in ques o caso scel a e minologizza i la pa ola li e iška sp ag elėjimai. Bend inè linguaggi pa ole pa e sando e mini si ispe a la e mini cos i uimen o pu ezza, e icienza, economia p incipi di (Gai enis 2002: 58; Bielinskienė e k . 2014: 137151; Ru kienė 2015: 5658). TFA diak i ikų g upėje angliško e minis c eaky oiced desc i e kimią, ūkinėjančią balsio a ikuliację. Anche in lingue Li uanee ali sis emini suoni non siama, ma 8 I ice ca o i no ano che la lingua zulu ha cinque balsius e mol i p iebalsi, ecc.: dan inio [c], semiau al eolinio [q], al eolinio šoninio [x] e k . P iebalsie possono a e e aspi uo i, ska džiuosi so liuosi e k . a ian i, di cui quan o uno può esse e p esun o con cosidde e spa ag elėjimais o čepsėjimais (Degėsys 2012: 40; VLE /e). 8 ali casi di a icolazione possono appaica e, specialmen e a mėse, ad esempio, dicendo balsius con e aičių lauž ine p iegaide. A ques a desc ūzione scel o il co isponden e li e iško ge gždžian is ska dusis, pe ché pa ecipi ė o ma in mol e pa ole nų (ž . E. kalba) iene o ni a p ecisamen e oce, ai segni del suono nusaki i, inol e, ques o e mine già usa o al i au o ių, desc ūbendo peculia i à in onazione della lingua Li uania (ž . Kazlauskienė k . 2023: 89). 9 Especialmen e mol o lie u iškų one os e minų a ija imo esama supe segmen inių iene ų i p ozodijos dalyje. Ques ių s ičių lie u ių kalbo y os la o i nei e mini nenusis o ėję, s i is p ozodijos, specialmen e lie u ių kalbos in onacija, quan o meno s udiinė a, solo negli ul imi anni appa so s ambesnių p ozodijos da bų (Kazlauskienė 2023; Kazlauskienė i k 2023). Uno dei più one ica nei negozi a iujan i e mini di azės pauzių ( idinės, sin agmų ibų i galinės) iboženklius [|] e [] į a dijan ys pa adinimai. Nell'inglese ques i segni nsako composi i keliajodžiai e minai mino ( oo ) g oup e majo (in ona ion) g oup. al p imo segno [|] desc i e e nei la o i scien i ici li uani spesso usa e e minini in onacinio uni o pauzė idinės azės (sin agmos) pabaiga sin agmos ibų pauzė, e al secondo [] in onacinio uni o pabaiga e azės pabaiga /. Po discussioni inale li e iškame TFA accol a pe abiemeni segni decisè o ni e analogiškos s uk ū os ižodžius lie u iškus e minus: idinės azės pabaiga i in onacinės azės pabaiga. Tono kon ū o cambiamen i nsakan i angliškų e minų po a high ising low ising lie u iškai изверста yškiai kylan is silpnai kylan is, sebbene pe l'ul imo, conside ando TFA inkinį, anche nemažai discus ua a, quale lie u iškas p ie eiksmis più accu a amen e i ind ebbe menkesnį ono / g ado di cambiamen o. Un al o ono segni in g uppo ex a high ex a low di un paio di e mini inglesi, non un ono con ū o ki im ą, ma un pas o ų suo li ello, è ado o in Li uaniano inunciando al e mine in e nazionale e anche con l'ausilio di lie u išką p ie eiksmį mol o basso o mol o al o. Un imp o isa o abbassamen o o aumen o del li ello ono TFA in angliškame a ian e è desc i o in e mini downs ep ups ep, che in Li uania iene o ni o chiama e šuolis žemyn šuolis aukš yn /; la pa ola shuolis già è di enu o un e mine consue o, segnalincio qualì sia epe i i cambiì, usa o in mol i al i scienze a ee, plg.: ene gia shuolis ( isikoje), p ezzi shuolis (ekonomikoje) e k . (ž . TB). F azės in onacijos k ei ės kilimui o k i imui žymė i des ina i TFA segni [] e [] in angliškame a ian e desc i i come global ise global all, pe ò li aducendo abbandona a in e nazionale pa ola globalus, scel o consue udine li e iškas comun asis kilimas / comun asis kilimas. Nella pa e p osodia TFA esis e il e mine anglišco linking, o ni o con spiegazione scliaus uose (absence o a b eak), desc i inančio diak i iką lankelį [ ], ansc i endo spesso a ojamà kli ikam p esso ki čiuo i pa ole p ijung i. Pe ques o e mine, conside ando 9 Lie u iškas TFA e minų inkinys p obabilmen e anco a sa à p ecisa o, quindi in u u o s a s y inas e più b e e būd a dinis ques o e mine a ian e ge gždus. Fin che non è s a o conside a o, pe ché ale pa ola non se e nessun singolo diziona io della lingua li uanea, pe ò plg. gi gždus gi gždan is, g e gždžian is (ž . E. kalba). 9 lie u išką inkinį, è s a o sugge i i qualche lie u iški a i ikmenys: jung is glaudi sąsaja samplaika e e c., pe ò in ine scel o as kalbo y oje consue issimo (pa yimui, sin aksėje) e minas šliejimas, paaiškinimas skliaus uose iz e s as come pe ūkio nebu imas /. Sulie u i i I e nazionali TFA e mini Alcuni e mini TFA nei la o i di one ica dei li uani sono usa i i in a amen e, pe ché nel linguaggio li uani non iama ale a icolazione dei suoni, ad esempio: non c'è nepulmoninių (angl. nonpulmonic), o neplau inių, p iebalsių, a iamų non espulciando, ma includendo a ą in pulmčius; non ci sono speci ici dei osi, a iamo con [ ] a spal iu, che ca a e is ichi inglese di ame ikie iškam a ian e ( okį ga sų a imą, chiamaminą angl. ho ici y, ma mi specialus diak i ikas), e pan. Uno dei mezzi pe innomina e in lingua Li uanea nuo amen e appa sa one ina conce o sulie u in i in e azionale e m. Scegliendo ques o pe co so, sono possibili di e se 10 a ian i: 1) si p ele a e is igą in e nazionale e mą (p idingan solo lie u išką galūnę); 2) si p ele a e in e nau ină šaknį, a da ybos modelį p i aiky i da lingua li uanies; 3) p ele a e da ybos modelį, e e mine šaknį e a iksus im i dal li uanian lingua (ž . Gai enis 2014: 327; anco a plg. D o inas 2002: 20). Li uinan TFA e mini in e nazionali, più spesso è s a o appendu o il secondo ib ido modo di do e dei e mini, quando alla in e nazionale šaknia si aggiunge lie u iška p eesaga (pe più sui TFA ink inio do e peculia i à c . posk y yje Būdingesni TFA e minų 11 doybos b uožai). In de aglio discu e emo alcuni e esnius sulie u in us e mini in e nazionali. TFA di u e le lingue p ibalsi p incipalmen e si di idono in due g uppi p incipali: suppumi empuciando da polmoni comp essu o lusso d'a ia (angl. pulmonic consonan s) e a iculiuojamu includendo a ą in pol ius (angl. non-pulmonic consonan s). Gli ul imi p ibalsie nel se TFA secondo il modo di disco so si di idono in e classi: 1) p ibalsie, i quali dicendo eccessi a p essione dell'a ia si o ma non nei polmoni, e ac e ocali, gola, za ė us balsaskylę (angl. ejec i es); 2) ipalli, gene a i p esso gomu io e p onuncia i con speci icino sp ag elėjimu del lingua io, aukš elėjimu (angl. clicks; plačiau ž . posky yje Lie u iški TFA e minai); 3) p iebalsie, che pe di e os acoli eni a supe a a esplosione, di igenci la co en e d'a ia non e so es e ni, ma e so in e i (angl. implosi es). Tu i ques i Li uanei pa lo y a menkai conosciu i suoni nusp ęs a in odu e sulie u in ais in e nau iniais e mina is. Menzionė omè due maggio i classi di p iebalsi desc i i come p incipali sceglie e e mini pulmoninis e nonpulmoninis ( Dal lo . pulmonis plau is), che sono ben no i, ad esempio, in medicina. Dedica a a i iu a e 12 10 Są oka sulie u in as e mine in e nazionale nell'a icolo desc i ono e ib idi (p z., u ulia inis), e al linguaggio li uano g ama ine sis ema p ide in i skoliniai (p z., kliksas). Scel a a o i pla esnę signi ica o u in į desc ūdinimą lie u ininimas, comp enden e e one inį, e g amma icinio e mini in e nazionali adap a imą, plg.: angl. ica i e lie . ika y as; angl. pha yngeal lie . a ingalinis /. Al i ice ca o i ques o enomenio anco a in ia ija come g ama izzazione (D o inas 2002: 20) o adap a imą (Kalėdienė 2008: 5060). 11 Le pa ole in e nazionali secondo ada amen o al sis ema della lingua li uana possono esse e di di e si g adi: 1) non ada a i (nekai omi); 2) minimamen e ada a e (aggiungendo solo inimen i); 3) su icien emen e ada a i ( u in ys lie u iškų da ybos a iksų) (Kalėdienė 2008: 52). Li uinan TFA one ici e minus essi sono s a i ada a i su icien emen e, . y. aggiudando lie u iški da ybos a iksai. 12 Pulmonologia scienza, s udian e i polmoni e le lo o mala ie, c . TŽ 2008: 617. 16 LITERATŪRA Alb igh Robe W. 1958: The In e na ional Phone ic Alphabe : I s Backg ounds and De elopmen , Indiana Uni e si y Resea ch Cen e in An h opology, Folklo e, and Linguis ics, publica ion 7, Blooming on: Indiana Uni e si y P ess. Amb aze ičius Ry is 2011: Kalbos akus ika glaus ai [Language Acous ics Concisely], Kaunas: Technologija. Amb aze ičius Ry is, Leskauskai ė As a 2014: P iebalsių akus inės ypa ybės: pala alizacija i balsingumas [Acous ic Cha ac e is ics o Consonan s: Pala aliza ion and Voicing], Kaunas: Technologija. Aukso iū ė Albina, Gai eny ė-Bu le Jolan a, Labanauskienė Sol i a, Mi ke ičienė As a, S unžin as Robe as, Umb asas Al ydas, Zemle ičiū ė Palmi a 2018: Lie u iškos in o ma ikos i kompiu e ijos e minijos y imai [Resea ch in o Li huanian Te minology o In o ma ics and Compu ing], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Bace ičiū ė Rima 2008: Fone ikos e minai: Žodynėlis i mokomosios užduo ys [Phone ic Te ms: Glossa y and Educa ional Tasks], Vilnius: Vilniaus pedagoginio uni e si e o leidykla. Bakšienė Rima 2011: Fonologijos e minai: žodynėlis i mokomosios užduo ys [Phonology Te ms: Glossa y and Educa ional Tasks], Vilnius: Edukologija. Bakšienė Rima, Čepai ienė Agnė 2017: Ta p au inės one inės abėcėlės aikymo lie u ių a mių ga sams galimybės [Oppo uni ies o In e na ional Phone ic Alphabe Applica ion o he Sounds o Li huanian Dialec s]. – Bal is ica 52(1), 105–135. Bakšienė Rima, Čepai ienė Agnė 2024: Ta p au inės one inės abėcėlės ašmenys lie u ių a mė y oje [In e na ional Phone ic Alphabe Cha ac e s in Li huanian Dialec ology], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h ps://doi.o g/10.35321/e- pub.135. a-lie u iu- a me y oje. Bakšienė Rima, Čepai ienė Agnė, Ja osla ienė Ju gi a, U bana ičienė Joli a 2023: S and a d Li huanian. – Jou nal o he In e na ional Phone ic Associa ion, 1–31. A ailable a : h ps://www.camb idge.o g/co e/jou nals/jou nal-o - he-in e na ional-phone ic- associa ion/a icle/abs/s anda d-li huanian/eC7F33eC51FCe- 8F7142a63D99C38199D. Bielinskienė Agnė, Kazlauskienė As a, Rimku ė E ika, Tamošiūnai ė Au elija 2014: Lie u ių bend inė kalba: no mos i a osena [S anda d Li huanian Language: Language No ms and Usage], Kaunas: Ve sus au eus. Böhme Ge ha d 2003: Sp ach -, Sp ech -, S imm – und Schlucks ö ungen 1: Klinik [Language, Speech, Voice and Swallowing Diso de s 1: Clinic], S u ga : Gus a Fische Ve lag. 17 Būga Kazimie as 1958–1961: Rink iniai aš ai 1–3 [Selec ed Wo ks 1–3], suda ė Z. Zinke ičius, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. Celiešienė Vilija 2011: Į ai iakilmė sinonimija – dėsningas lie u iškos kompiu e ijos e minijos no minimo e apas [He e ogeneous Synonymy: A Regula S age in he P ocess o S anda disa ion o Li huanian Compu e Science Te minology]. – San alka: Filologija, Edukologija 19(1), 25–30. C ys al Da id 2011: A Dic iona y o Linguis ics and Phone ics, 6 h edi ion, Malden: Blackwell Publishing. Degėsys Gedimina s 201 2: Zulų kalba – kaip A ikos paukščių čiulbėjimas [The Zulu Language – Like he Chi ping o A ican Bi ds]. – Spec um 2(17), 38–41. DLKG 2005: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika [G amma o Mode n Li huanian], ed. V. Amb azas, 4-asis papildy as leidimas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. D o ina s Vincen as 200 2: A lie u iški leksikologijos e minai? [A e he Lexicology Te ms Li huanian?]. – Žmogus i žodis I, 18–21. Du ys Mykolas 1929: Kalbos mokslo pag indai [Fundamen als o Linguis ics], Kaunas: Š y u ys. E. kalba: Lie u ių kalbos iš eklių in o macinė sis ema „E. kalba“ [Li huanian Language Resou ces In o ma ion Sys em E-Language]. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l / [žiū ė a 2025-05-25]. Ekblom Richa d 1922: Manuel phoné ique de la langue Li uanienne [Phone ic Guide o he Li huanian Language]. – A chi es d’é udes o ien ales 19, S ockholm: No s ed . Gai enis Kazimie as 2002: Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys [Li huanian Te minology: Ou line o Theo y and No malisa ion], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. Gai enis Kazimie as 2014: Rink iniai aš ai [Selec ed Wo ks], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Gai enis Kazimie as, Keinys S asys 1990: Kalbo y os e minų žodynas [Dic iona y o Te ms o Linguis ics], Kaunas: Š iesa. Ga š ienė Anice a, I ošku ienė Regina 1993: Logopedija [Logopedy], Kaunas: Š iesa. Ge ullis Geo g 1930: Li auische Dialek s udien [Li huanian Dialec S udies], Leipzig: Ma ke & Pe e s Ve lag. Gi denis Aleksas 1981: Fonologija [Phonology], Vilnius: Mokslas. Gi denis Aleksas 2003: Teo iniai lie u ių onologijos pag indai [Theo e ical Founda ions o Li huanian Phonology], Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. GLJ 1985: G amma ika li o skogo jazyka [G amma o he Li huanian Language], ed. V. Amb azas, Vilnius: Mokslas. 18 HIPA 1999: Handbook o he In e na ional Phone ic Associa ion: A Guide o he Use o he In e na ional Phone ic Alphabe , ed. N. Esling, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess. hIPA 2018: His o ical cha s o he In e na ional Phone ic Alphabe . A ailable a : h ps://www.in e na ionalphone icassocia ion.o g/IPAcha s/IPA_his /IPA_his _201 8.h ml. IPA 2020: In e na ional Phone ic Alphabe ( e ised o 2020). A ailable a : h ps://www.in e na ionalphone icassocia ion.o g/con en / ull-ipa-cha [žiū ė a 2025-05-15]. IPA cha s: IPA cha s in o he languages. A ailable a : h ps://www.in e na ionalphone icassocia ion.o g/IPAcha s/IPA_cha _ ans/IPA_c ha s_T.h ml [žiū ė a 2025-05-15]. IPhA: In e na ional Phone ic Associa ion. A ailable a : h ps://www.in e na ionalphone icassocia ion.o g/ [žiū ė a 2025-05-15]. Ja osla ienė Ju gi a 2015: Lie u ių kalbos umpųjų i ilgųjų balsių kiekybės i kokybės e alonai [Quan i y and Quali y Ta ge s o he Sho and Long Vowels in S anda d Li huanian]. – Bend inė kalba 88, 1–17. P ieiga in e ne e: h p://www.bend inekalba.l /H ml/88/Ja osla iene_bk_88_s aipsnis.pd . Ja osla ienė Ju gi a, G igo je s Ju is, U bana ičienė Joli a, Ind ičāne Inese 2019: Bal ų kalbų ga synas XXI a. p adžioje 1: Balsių i ga sų są eikos ins umen inis y imas [Sounds o he Bal ic Languages in he Ea ly 21s Cen u y: An Expe imen al S udy o Vowels and Coa icula ion], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h ps://doi.o g/10.35321/e-pub.1.bal u-ga synas. Juškienė Gina 2008: P iešmokyklinio amžiaus aikų a imo ūkumai i onologinės analizės gebėjimai [P onuncia ion De ec s and Phonological Analysis Abili ies P eschool Child en]: magis o da bas, Šiauliai: Šiaulių uni e si e as. Kalėdienė Laima 2008: Ta p au inių daik a a džių adap a imas: žodžio galas [Adap a ion o In e na ional Subs an i es: he End o Wo ds]. – Specialybės kalba: e minija i s udijos, Vilnius: Mykolo Rome io uni e si e o leidybos cen as, 50–60. Kaulakienė Angelė 2000: Kompiu e ijos e minijos sinonimija: yd a a bū inybė [Synonymy in he Te minology o Compu e Science: Faul o Necessi y]. – Te minologija 6, 23– 28. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/721/812. Kaulakienė Angelė 2009: Lie u ių izikos e minijos aida [The De elopmen o Li huanian Physical Te minology], Vilnius: Technika. Kazlauskai ė Gi a 2000: Lie u iškų i a p au inių one ikos e minų sinonimija [Synonymy o Li huanian and In e na ional Phone ic Te ms]. – Te minologija 7, 25–31. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/710/801. 19 Kazlauskai ė Rū a 2024: Fone ika. – P ak inė bend inės lie u ių kalbos g ama ika [P ac ical G amma o S anda d Li huanian], A. Balčiūnienė, A. D uk einis, R. Kazlauskai ė, J. Vaskelienė, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Kazlauskienė As a 2018: Bend inės lie u ių kalbos one ikos i onologijos pag indai [Founda ions o S anda d Li huanian Phone ics and Phonology], Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. P ieiga in e n e e: h ps://po alc is. du.l /se e /api/co e/bi s eams/b558511b-6c9b-47 7-ba28- 7e488e8d0a55/con en . Kazlauskienė As a 2023: Bend inės lie u ių kalbos skiemuo [The Syllable in he S anda d Li huanian Language], Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. Kazlauskienė As a, De eške ičiū ė Sigi a, Sabony ė Regina 2023: Bend inės lie u ių kalbos in onacija: azės cen as, ibos i žymėjimas [S anda d Li huanian In ona ion: Ph ase Cen e, Bounda ies and Ma king], Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. P ieiga in e ne e: h ps://ebooks. du.l /eb/3160/bend ines-lie u iu-kalbos-in onacija- azes-cen as- ibos-i -zymejimas/. Kazlauskienė As a, Rimku ė E ika, Bielinskienė Agnė 2011: Bend oji i specialybės kalbos kul ū a: ado ėlis aukš ųjų mokyklų s uden ams [Common and P o essional Language Usage: A Tex book o Highe Educa ion S uden s], Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. P ieiga in e n e e: h ps:// alpykla.elaba.l /elaba- edo a/objec s/elaba:4622103/da as eams/MAIN/con en . Keinys S asys 1967: Lie u ių e minologijos kū imo apž alga (ik i 1940 m.) [O e iew o Li huanian Te minology De elopmen (Un il 1940)]. – Kalbo y a 18. Keinys S asys 1975: P iesaginė lie u iškų e minų da yba [Su ixa ion o Li huanian Te ms]. – Lie u ių kalbo y os klausimai 16, 7–56. Keinys S asys, 1979: Galūninė e minų da yba [Flexional De i a ion o Te ms]. – Lie u ių kalbo y os klausimai 19, 155–183. Keinys S asys 1980: Te minologijos abėcėlė [Alphabe o Te minology], Vilnius: Mokslas. Klima ičius Jona s 1975: Ta p au inių i lie u iškų e minų sinonimija e minog a ijoje [Synonymy o In e na ional and Li huanian Te ms in Te minog aphy]. – Lie u ių kalbo y os klausimai 16, 91–123. Kniūkš a P ana s 1976: P iesagos -inis būd a džiai. Da yba, eikšmės, g ama iniai sinonimai [Adjec i es wi h he -inis Su ix. Fo ma ion, Meanings, G amma ical Synonyms], Vilnius: Mokslas. LG 2006: Li huanian G amma , ed. V. Amb azas, Vilnius: Bal os lankos. LKG 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1: Fone ika i mo ologija (daik a a dis, būd a dis, skai a dis, į a dis) [Li huanian G amma 1: Phone ics and Mo phology (Noun, Adjec i e, Nume al, P onoun)], ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is. 20 Ma hews Pe e H. 2007: The Concise Ox o d Dic iona y o Linguis ics, second edi ion, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess. Mikalauskai ė El zbie a 1975: Lie u ių kalbos one ikos da bai [S udies in Li huanian Phone ics], Vilnius: Mokslas. Mi ke ičienė As a 2015: Kai ku ie e minų sinonimijos aspek ai [Some Aspec s o Synonymy o Te ms]. – Te minologija 22, 39–59. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/518/608. Mi ke ičienė As a 2020: A e minų sinonimija y a ūkumas? [Is Synonymy o Te ms an Impe ec ion?] – Bend inė kalba 93, 1–18. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l /bend inekalba/a icle/ iew/899/1112. Pake ys An anas 1982: Lie u ių bend inės kalbos p ozodija [The P osody o S anda d Li huanian], Vilnius: Mokslas. Pake ys An anas 1986: Lie u ių bend inės kalbos one ika [The Phone ics o S anda d Li huanian Language], 1-asis leidimas, Vilnius: Mokslas. Pake ys An anas 2003: Lie u ių bend inės kalbos one ika [The Phone ics o S anda d Li huanian Language], 3-iasis leidimas, Vilnius: Enciklopedija. Pake ys Ju gis 2014: Kalbos kons uk o ius. Į adinės paskai os [Language Cons uc o . In oduc o y Lec u es], Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. PHWL: The Phonology O The Wo ld’s Languages, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess. A ailable a : h ps://global.oup.com/academic/con en /se ies/p/ he-phonology-o - he-wo lds-languages-pwl/?cc=l &lang=en&. Rimku ė-Ganusauskienė Auš a 2023: Ap angos pa adinimai: XXI amžiaus 2-ojo dešim mečio šal inių pag indu [Clo hing Names: on he Basis o Sou ces F om he Second Decade o he 21s Cen u y]: mokslo s udija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h ps://doi.o g/10.35321/e-pub.70.ap angos-pa adinimai. Ru kienė Lina 2015: Technologijų specialis ų p o esinė kalba: sis ema i a osena [The P o essional Language o Technology Specialis s: Sys em and Usage], Vilnius: Technika. S unžinas Robe as 2005: S a ybos e minijos sinonimija [Synonymy o Building and Ci il Enginee ing Te minology]. – Te minologija 12, 7–26. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/635/726. S ece ičius B onius 1960: Lie u ių i anglų kalbų balsių lyginimo klausimu [On he Compa ison o Li huanian and English Vowels]. – Mokslo da bai: Užsienio kalbos 9, Vilnius: Vilniaus als ybinis pedagoginis ins i u as, 29–48. Š age is E aldas 2022: Ekspe imen inė one ika [Expe imen al Phone ics], Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. 21 TB: Lie u os Respublikos e minų bankas [Te m Bank o he Republic o Li huania]. P ieiga in e ne e: h ps:// e minai. lkk.l / [žiū ė a 2025-05-23]. TFA LT 2025: Ta p au inė one inė abėcėlė [The In e na ional Phone ic Alphabe ]. P ieiga in e ne e: h p://de .in e na ionalphone icassocia ion.o g/IPAcha s/common_ iles/pd s/pd s_ IPA_cha s_T/IPA_Kiel_li .pd [žiū ė a 2025-05-23]. TFA LT2 2025: Ta p au inė one inė abėcėlė (in e ak y i) [The In e na ional Phone ic Alphabe (in e ac i e)]. P ieiga in e ne e: h p://de .in e na ionalphone icassocia ion.o g/IPAcha s/IPA_cha s_TI/IPA_cha s_TI.h ml#li [žiū ė a 2025-05-23]. T ask Robe L. 2006: A Dic iona y o Phone ics and Phonology, London, New Yo k: Rou ledge. TŽŽ 2008: Ta p au inių žodžių žodynas [Dic iona y o In e na ional Wo ds], 2-asis leidimas, Vilnius: Alma li e a. Umb asas Al ydas 2004: Bend ašakniai d ižodžių eisės e minų sinonimai i a ian ai 1918–1940 m. Lie u os kodeksuose [Synonyms and Va ian s o Conjuga e Two- Wo d Te ms o Law in Li huanian Legal Codes o 1918–1940]. – Te minologija 11, 100–118. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/656/747. U bana ičienė Joli a, Ind ičāne Inese, Ja osla ienė Ju gi a, G igo je s Ju is 2019: Bal ų kalbų ga synas XXI a. p adžioje 2: P iebalsių ins umen inis y imas [Sounds o he Bal ic Languages in he Ea ly 21s Cen u y: an Expe imen al S udy o Consonan s], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h ps://doi.o g/10.35321/e- pub.2.bal u-ga synas. U bana ičienė Joli a, Tape ė Jana 2023: Bal ų kalbų ga synas XXI a. p adžioje 3: Lie u ių i la ių kalbų sonan ų lyginamasis akus inis i pe cep y inis y imas [Sounds o he Bal ic Languages in he Ea ly 21s Cen u y: A Compa a i e Acous ic and Audi o y S udy o Sono an s], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h ps://lki.l /wp- con en /uploads/2023/09/Bal u_kalbu_ga synas_XXI_a_p ._3_knyga_2023.pd . Vaskelai ė Ramunė 2021: Sinoniminės aiškos as ologijos e minijoje p iežas ys [Reasons o Synonymous Exp ession in he Te minology o As ology]. – Te minologija 28, 192– 224. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/2096/2226. Vaskelai ė Ramunė 2022: Mak oekonomikos e minija: sinonimijos p iežas ys [Mac oeconomic Te minology: Reasons o Synonymy]: mokslo s udija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h ps://doi.o g/10.35321/e-pub.46.mak oekonomikos- e minija. 22 VLEe: Visuo inė lie u ių enciklopedija [Uni e sal Li huanian Encyclopedia]. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as. P ieiga in e ne e: h ps://www. le.l [žiū ė a 2025- 05-30]. VLKK 2024: Ta p au inės one inės abėcėlės (TFA) e minų lie u iškų a i ikmenų są ašas [Lis o Li huanian Equi alen s o In e na ional Phone ic Alphabe (IPA) Te ms]. P ieiga in e ne e: h ps://www. lkk.l /ak ualiausios- emos/ a is-i -ki cia imas/ a-ipa- e minai?lang=l [žiū ė a 2025-05-11]. VLKK K-25: Rekomendacija dėl a p au inės one inės abėcėlės p i aikymo bend inės lie u ių kalbos ga siniams iene ams žymė i [Recommenda ion on he Applica ion o he In e na ional Phone ic Alphabe o he Phone ic Uni s o he S anda d Li huanian]. P ieiga in e ne e: h p://www. lkk.l / lkk-nu a imai/p o okoliniai- nu a imai/ ekomendacija-del- a p au ines- one ines-abeceles-p i aikymo-bend ines- lie u iu-kalbos-ga siniams- iene ams-zyme i [žiū ė a 2025-05-11]. Zemle ičiū ė Palmi a 2001: Sinoniminiai „Medicinos enciklopedijos“ e minai [Synonymic Te ms o „Medicinos enciklopedija“]. – Te minologija 8, 34–39. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/695/786. 23 1 appendice. In e nazionale one inė abėcėlė (dal IPA 2020) 24 2 appendice. Lis a delle co ispondenze Li uaniche delle Te mi In e nazionali one iche abėcėlės (TFA) TFAus (IPA) Sulie u in a o e minus bilabial bilabialinis e mine in e nazionale abilūpis labioden al Li u iškas e minus CONSONAN- (PULMONIC) TS (PULMONIN- PRIMALSIAI PRIMALSIAI IAI) babioden alinis lūpinis dan inis den al dan inis al eola al eolinis pos al eola pos al eolinis zaal eolinis e o lexinis ela ela inis goma inis zaakalinis la e alis la e al u u io u ula u uli u uli u uli linguėlinis pha y a ingalinis yglinis glo al glo alinis plos explosi e explosi e nasal nasalinis nasalis o lap o iendine ica i e ica i e ica i e la e alis (PLAUTINI- AI) pala al pala alinis ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e gomu io medio ill ib an as ibpamasis ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e ica i e CONSONANTS ica i e ica i e (NON-PRIBALSI- ica i e ica i e AI PRIBALSIAI ica i e ica i e ica i e al eolinis ica i al eolinis puchiamasis OTHER SYMBOLS KITI FEMMELESS LABIAL- ela ica i e su lusis labio elia inis su lusis labio elia inis VO oicamasis p ima io sca dusis labio elia inis sca dus labios la e alis su lusis oicamasis labial-pala al su lusis labiopala inis su lusis suicalis pala inis su lusis epiclessis epiglo al app o i a i e su lusis epiglo is su lusis su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is 25 su lu is su lu is su lu is su lu is high mol o al i al i al i mid su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is medio low bas downs ep su lu is su lu is šuolis aukš yn ups ep su lu is su lu is šuolis basso ising kylan is su lu is su lu is close-mid medio su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is chia esnysis long ilgasis su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is ones and wo d accen s su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is onai e pa ola ki čiai ex a su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is su lu is low mol o basso su lu is su lu is su lu is su lu is (absence o a b eak) schliejimo (pe ūkio assenzia) le el li ello con ou kon ū as ex a