scieee Open visual document viewer

Teisės terminai 1936 m. ir 2013 m. lietuviškuose tarptautinių žodžių žodynuose: lyginamasis tyrimas

Dalia Gedzevičienė

Abstract

The article analyses and compares the legal terms and their adjectival components recorded in the Lithuanian dictionaries of international words published in 1936 and 2013 (DIW 1936 and DIW 2013). The aim of studying the collected material is to evaluate the significance of these dictionaries for the legal language of the respective periods of independent Lithuania. A comparable number of legal terms and adjective components was recorded in both dictionaries (DIW 1936 – 738, DIW 2013 – 748). It may be concluded that DIW 1936 was a meticulously prepared and valuable source of legal terminology for its time, whereas the impact and significance of DIW 2013 for legal language are considerably lesser, because, firstly, the relative frequency of legal terminology decreased in DIW 2013 compared to DIW 1936, and secondly, during the latter period, legal terminology had already been extensively recorded and disseminated across a wide-ranging publicly accessible specialised sources.

Full text

Te minologija / Te minology 2025, N . 32, p. 1–18 Tu inio nuo oda / Con en s link ISSN 2669-2198 (elek oninis / online) Copy igh © 2025 Dalia Gedze ičienė. Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is an Open Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e c edi ed. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal „C ea i e Commons“ p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį. Recei ed: / Gau a: 2025-04-30. Accep ed: / P iim a: 2025-07-21. 1 TEISĖS TERMINAI 1936 M. IR 2013 M. LIETUVIŠKUOSE TARPTAUTINIŲ ŽODŽIŲ ŽODYNUOSE: LYGINAMASIS TYRIMAS Legal Te ms in he 1936 and 2013 Li huanian Dic iona ies o In e na ional Wo ds: A Compa a i e S udy DALIA GEDZEVIČIENĖ Lie u os socialinių mokslų cen o Teisės ins i u as El. paš as: [email p o ec ed] ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0001-8285-9692 Mokslinių y imų k yp ys: eisės kalba, eisės e minija, socialiai pažeidžiamų asmenų į a dijimas, koncep ualiosios me a o os eo ija. h ps://doi.o g/10.35321/ e m32-06 ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ ANOTACIJA S aipsnyje i iami i lyginami eisės e minai i jų būd a diniai dėmenys, už iksuo i 1936 m. i 2013 m. išleis uose lie u iškuose a p au inių žodžių žodynuose (TŽŽ 1936 i TŽŽ 2013). Ti ian su ink ą medžiagą siekiama į e in i šių žodynų eikšmę a i inkamo nep iklausomos Lie u os laiko a pio eisės kalbai. Abiejuose žodynuose as as panašus eisės e minų i jų būd a dinių dėmenų kiekis (TŽŽ 1936 – 738, TŽŽ 2013 – 748). S aipsnyje da oma iš ada, kad TŽŽ 1936 bu o kokybiškai pa eng as, naudingas i eikšmingas ienas iš o me o eisės e minijos šal inių, o TŽŽ 2013 į aka i eikšmė eisės kalbai ku kas menkesnė, nes, pi ma, TŽŽ 2013, lyginan su TŽŽ 1936, san ykinis eisės e minų skaičius sumažėjo, an a, ėlesniuoju laiko a piu eisės e minija iksuo a i skelb a daugelyje ki ų iešai p ieinamų specializuo ų šal inių. ESMINIAI ŽODŽIAI: eisės e minas, eisės kalba, a p au inių žodžių žodynas, e minijos šal inis. ABSTRACT The a icle analyses and compa es he legal e ms and hei adjec i al componen s eco ded in he Li huanian dic iona ies o in e na ional wo ds published in 1936 and 2013 (DIW 1936 and DIW 2013). The aim o s udying he collec ed ma e ial is o e alua e he signi icance o hese dic iona ies o he legal language o he espec i e pe iods o independen Li huania. A compa able numbe o legal e ms and adjec i e componen s was eco ded in bo h dic iona ies (DIW 1936 – 738, DIW 2013 – 748). I may be concluded ha 2 DIW 1936 was a me iculously p epa ed and aluable sou ce o legal e minology o i s ime, whe eas he impac and signi icance o DIW 2013 o legal language a e conside ably lesse , because, i s ly, he ela i e equency o legal e minology dec eased in DIW 2013 compa ed o DIW 1936, and secondly, du ing he la e pe iod, legal e minology had al eady been ex ensi ely eco ded and dissemina ed ac oss a wide- anging publicly accessible specialised sou ces. KEYWORDS: legal e m, legal language, dic iona y o in e na ional wo ds, sou ce o e minology. ĮVADAS Ti i i lygin i eisės e minus, už iksuo us d iejuose lie u iškuose a p au inių žodžių žodynuose, ku iuos ski ia be eik aš uoni dešim mečiai, paska ino iena bend a šių žodynų leidimo aplinkybė – iek pi mosios nep iklausomybės laiko a piu, adinamuoju a puka iu, kai pasi odė 1936 m. Ta p au inių žodžių žodynas ( oliau – TŽŽ 1936), iek a ku osios nep iklausomybės laiko a piu (nuo 1990 m. iki šiol), kai 2013 m. pasi odė Ta p au inių žodžių žodynas ( oliau – TŽŽ 2013), nebu o išleis a aiškinamojo keliakalbio eisės e minų žodyno. Ž elgian iš okios e minologiniu aspek u eikšmingos aplinkybės pe spek y os, šiame s aipsnyje užsib ėž as ikslas – emian is žodynuose as a medžiaga ( eisės e minais i jų būd a diniais dėmenimis) į e in i d iejų lie u iškų a p au inių žodžių žodynų kaip ienų iš uome inių eisės e minijos šal inių eikšmę eisės kalbai i eisės są okų is o ijos y imams. Šiam ikslui pasiek i išsikel i okie užda iniai: 1) palygin i abiejų žodynų eisės e minus i jų pa eikimo žodynuose būdus apskaičiuojan a) eisės e minų i jų dėmenų kiekį bei jo san ykį su isų žodyno an aš inių žodžių skaičiumi; b) eisės e minų i jų dėmenų skaičių pagal aišką ( e minų sudė į, kalbos dalis); c) eisės e minų i jų dėmenų skaičių pagal kilmės kalbas i kilmės kalbų nuo odų ski umus; 2) išski i abiem žodynams bend ų i ski ingų eisės e minų, jų dėmenų masy us bei jų pag indu nus a y i esminius e minų aiškos i apib ėžčių pokyčius. Taigi, šio s aipsnio y imo objek as y a ienas iš eisės e minijos šal inių – du ski ingais laiko a piais išleis i a p au inių žodžių žodynai, o šiuose žodynuose už iksuo a eisės e minija y a i iamoji medžiaga, padedan i nus a y i e minijos šal inio eikšmę o me o eisės kalbai, eisės są okų aidai i jos y imams. Teisės e minai iš abiejų žodynų ink i ankiniu būdu, s aipsnyje aiky i skaičia imo, lyginamasis i ap ašomasis anali inis me odai. S a bu a k eip i dėmesį į ai, kad a p au inių žodžių žodynai apsk i ai nė a pag indiniai eisės e minijos šal iniai dėl d iejų p iežasčių. Pi ma, pa ikimiausi eisės e minijos šal iniai y a į ai ių lygmenų eisės ak ai, eisės e minų žodynai, eisės mokslo da bai i specializuo os duomenų bazės; an a, a p au inių žodžių žodynai y a ne isos eisės e minijos, o ik am ik os speci inės jos dalies – a p au inių eisės e minų – šal inis. Vis dėl o s aipsnyje keliama hipo e inė p ielaida, kad pi muoju nep iklausomybės laiko a piu, nesan publikuo o lie u iško eisės e minų žodyno, juolab eks yno a duomenų bazės, TŽŽ 1936 šalia lie u iškų eisės ak ų i eisės mokslo da bų ben kele ą me ų (iki šalies okupacijos) galėjęs bū i ienas pag indinių eisės e minijos šal inių. 3 1936 m. pasi odęs Ta p au inių žodžių žodynas (TŽŽ 1936) nė a pi masis lie u iškas a p au inių žodžių žodynas 1 , be pi masis okios apim ies (1 064 psl.) sa o s ičių specialis ų kolek y o p o esionaliai pa eng as da bas. Šį žodyną suda ė ašy ojas Kazys Bo u a, žinomas is o ikas i enciklopedininkas P anas Čepėnas su žmona Albina Si u y e-Čepėniene, edaga o is o ikas i li uanis as Juozas Žiugžda, pe žiū ėjo, aisė eisininkas, biblio ilas p o . Vaclo as Bi žiška i iloso as p o . P anas Do ydai is. Iš iso žodyne paaiškin a apie 22 000 į ai ių žodžių, e minų i posakių. Taigi, šis žodynas, kaip pi mojo laiko a pio y imo objek as, pasi ink as dėl sa o bene dešim ka ų pi m akus p anoks ančios apim ies i o me o in elek ualų suda y ojų. A ku osios nep iklausomybės laiko a piu aip pa pasi odė ne ienas a p au inių žodžių žodynas 2 . Iš jų kaip an asis šio lyginamojo y imo objek as pasi ink as au o ių kolek y o pa eng as i 2013 m. išleis as Ta p au inių žodžių žodynas (TŽŽ 2013). Jame a ski ais s aipsniais paaiškin a apie 28 000 žodžių. Šis žodynas suda y as 2004 m. išleis o Ta p au inių žodžių žodyno pag indu. Iki šiol nė a išsamiau i a, kaip e minai iksuojami a p au inių žodžių žodynuose. Tam ik us eisės e minų pa eikimo TŽŽ 2013 b uožus y a ap a usi Dalia Gedze ičienė (2023). Iš a ski ų s ičių, ku ių e minija ink a iš a p au inių žodžių žodynų i analizuo a ienu a ki u aspek u, paminė ina polig a ija (Pe ė ienė, Mikalajūnai ė 2010) i medicina (B iaukienė 2004). Taip pa nag inė i adminis acinėje kalboje a ojamų a p au inių žodžių seman ikos pokyčiai (Vlada skienė 2004; Rudai ienė 2006; Vlada skienė 2014; Vlada skienė 2019) i am ik ų a p au inių žodžių a ojimas eisininkų kalboje (Koženiauskienė 2004). Į ai ių laiko a pių lie u ių eisės e minog a ijos padė į sa o publikacijose išsamiai nag inėja Al ydas Umb asas (2001; 2008; 2010; 2021; 2024 i k .). No s lie u ių e minologijoje susiklos ė adicija e minais laiky i ik daik a a džius i daik a a dinius žodžių junginius, ačiau mokslo i p ak ikos kalboje, ku ioje e minai unkcionuoja, ų o mų nepakanka, pi miausia čia neįmanoma išsi e s i be specialios eikšmės eiksmažodžių (Umb asas 2010: 14), ad šiame s aipsnyje i eiksmažodžiai ak uojami kaip sa a ankiški e minai. Būd a džiai šioje publikacijoje sa a ankiškais e minais nelaikomi i i iami kaip sudė inių e minų šalu iniai dėmenys. Taigi, šio da bo i iamąją medžiagą suda o TŽŽ 1936 i TŽŽ 2013 už iksuo i eisės są okas eiškian ys daik a a džiai, eiksmažodžiai i jų junginiai (sudė iniai e minai) bei eisės s i yje specialiąja eikšme a ojami būd a džiai, . y. sa a ankiški eisės e minai i jų galimi šalu iniai dėmenys, žodyne už iksuo i kaip a ski i žodžiai. Visa ši i iamoji medžiaga oliau eks e apibend in ai adinama eisės e minais. 1 Anks esni žinomi lie u iški a p au inių žodžių žodynėliai: Šlapelis Ju gis 1907: S e imų i nesup an amų žodžių žodynėlis: skai y ojams paleng inimas, Tilžė: Š iesa, 110 p.; M. i S. 1923: S e imų i a p au iškų žodžių žodynėlis, Šiauliai: „Vil ies“ d -jos leidinys, 84 p.; No kus Jonas 1924: S e imų i nesup an amų žodžių žodynėlis, Kaunas: „Vai os“ b- ė, 95 p. 2 P z.: Macke ičienė Aldona 1999: Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Gim inė; Vai ke ičiū ė Vale ija 2007: Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Žodynas; i k . 4 Siekian iš ap a iamų žodynų iš ink i eisės e minus, pi miausia bu o bū ina nus a y i eisės e mino a pažinimo i a ankos k i e ijus. Kadangi „ e minas y a ne koks ypa ingas žodis a pas o us žodžių junginys, be į a dijamasis kalbos iene as, ku io u inį a skleidžia e mininės eikšmės apib ėžimas“ (Gai enis 2002: 13), šiame s aipsnyje sąlygiškai žodžio eikšmė, pa eikiama TŽŽ 1936 i TŽŽ 2013, p ilygin a e mininės eikšmės apib ėžčiai. Vado aujan is šia nuos a a pag indiniu eisės e mino a pažinimo k i e ijumi bei eisės e mino požymiu pasi ink as eisės są okos apib ėž ies, a ba eikšmės, pa eikimas žodyne. Renkan eisės e minus iš a p au inių žodžių žodynų, siek a ap ėp i kuo daugiau su eisės s i imi susijusios leksikos: su ink į ai ių eisės šakų, ki ų šalių eisės sis emose a ojami (p z., bes as), aip pa i pasenę (p z., abjudikacija) bei bažny inės eisės (p z., konko da as) e minai. TEISĖS TERMINŲ KIEKIS 1936 M. IR 2013 M. TARPTAUTINIŲ ŽODŽIŲ ŽODYNUOSE Te minas šiame s aipsnyje sup an amas kaip mokslo, echnikos, meno a ki os s i ies są okos pa adinimas. Iš a p au inių žodžių eikšmių pa eikčių, ku ios sąlygiškai čia p ilyginamos e minų apib ėž ims, nus a y a, kad TŽŽ 1936 pa eik i 738, o TŽŽ 2013 – 748 a p au iniai žodžiai į a dija eisės są okas a ba eisės s i yje y a a ojami specialiąja eikšme. TŽŽ 1936 as i 738 eisės e minai i jų dėmenys suda o 3,35 p oc. isų šio žodyno an aš inių žodžių (22 000), o TŽŽ 2013 ap ik i 748 eisės e minai i jų dėmenys suda o apie 2,67 p oc. isų šio žodyno an aš inių žodžių (28 000). Lyginan an aš inių žodžių skaičių abiejuose žodynuose (22 000 TŽŽ 1936 i 28 000 TŽŽ 2013), ma y i, kad po 77 me ų išleis ame an ajame žodyne jų padaugėjo 6 000, . y. 27 p oc., is dėl o absoliu usis eisės e minų skaičius iš esmės nepaki o, o san ykinis skaičius ne sumažėjo. Tai odo, kad TŽŽ 2013 engėjų dėmesys eisės s ičiai nebu o olygiai padidėjęs kaip ki ų s ičių są okoms. Iš dalies okią padė į galima e in i kaip da so ie mečiu susiklosčiusios si uacijos ęs inumą: uome pa eng uose a p au inių žodžių žodynuose 3 i in mažai dėmesio bu o ski a okiems socialiniams mokslams kaip sociologija, psichologija, o ki os k yp ys, p z., ekonomika, poli ologija, bu o s ip iai ideologizuo os. An a e us, a p au inių žodžių žodynai engiami, be ki ų šal inių, emian is e minų žodynais, aigi i in ibo ą socialinių mokslų są okų skaičių TŽŽ 2013 galėjęs lem i i a i inkamų s ičių e minų žodynų ūkumas. 3 So ie ų okupacijos laiko a piu o iginalus lie u iškas a p au inių žodžių žodynas bu o pa eng as ik ėly uoju so ie mečiu – 1985 m. (K ie kauskas Valdema as 1985: Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija), iki o laiko p ak ikoje naudo asi usiškais a p au inių žodžių žodynais a ba e s ais iš usų kalbos i kiek p i aiky ais lie u ių kalbos a osenai, p z.: Lemchenas Chackelis 1951: Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla; Lemchenas Chackelis 1969: Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Min is. 5 Iš 738 TŽŽ 1936 i 748 TŽŽ 2013 as ų eisės e minų bei jų dėmenų 562 žodžiai y a abiejuose žodynuose už iksuo i ą pačią eisės są oką į a dijan ys i neben ik am ik ų o malių aiškos ski umų u in ys e minai. Tai y a abiem žodynams bend ų eisės e minų masy as. Pažymė ina, kad okios pačios aiškos leksemų y a ku kas daugiau, ačiau bend iems e minams nep iski iamos os, ku ios 1936 m. da ne u ėjo a ba 2013 m. jau ne u ėjo eisės są okos eikšmės. Nus a y a, kad pe bene aš uonis dešim mečius išliko s abilus mažiausiai 77 p oc. lie u iškos a p au inės eisės e minijos pama as, o likusius 178, a ba 23 p oc., eisės e minų suda o: 1) e minai, už iksuo i ik iename iš žodynų: a) TŽŽ 2013 y a okių eisės e minų, ku ių da nebu o TŽŽ 1936, šią si uaciją nulėmė iek naujų socialinių eiškinių kaip eisinio egulia imo objek ų, iek naujų eisės są okų a si adimas, p z.: alimen inis, disk iminuo i, genocidas, lobizmas, p eambulė, esocializacija i pan.; b) TŽŽ 1936 bu o okių eisės e minų, ku ių jau nė a TŽŽ 2013, šią si uaciją nulėmė eisinio egulia imo pokyčiai, eisės są okų i e minų joms į a dy i kai a, są okų neak ualumas i pan., p z.: ak iminacija, a eš an as, azilis, egzeku y a, ilegališkas, impuni e as, nunkupuo i, obse ancija, pe i akcija i pan.; 2) žodžiai, už iksuo i abiejuose i iamuosiuose žodynuose, ačiau e minine eikšme – ik iename iš jų: a) 2013 m. žodyne eisės są okos eikšme išplės i 1936 m. žodyne jau bu ę, ačiau eisės są okos neį a diję žodžiai, p z., kolizija TŽŽ 2013 u i an ąją eikšmę „įs a ymų, eguliuojančių uos pačius a ba a imus isuomeninius san ykius, p ieš a a imas“, o TŽŽ 1936 už iksuo a ienin elė kolizijos eikšmė – „ko a, susidū imas p iešingų jėgų, eikalų, sąlygų, nuomonių, jausmų“; aip pa iena iš nacionalinis eikšmių TŽŽ 2013 y a „p iklausan is isai als ybei, isos als ybės“, o TŽŽ 1936 nacionalinis eiškė ik „ au inis“; b) 1936 m. žodyne už iksuo i eisės są oką į a dijan ys žodžiai a žodžių junginiai, ku ie 2013 m. žodyne okios eikšmės jau ne u i, p z., TŽŽ 1936 deg adacija eiškė „pažeminimas, laipsnio a ki ų ku ių eisių a ėmimas“, o TŽŽ 2013 deg adacija apib ėžiama ik kaip laipsniškas kokių no s ge ųjų sa ybių nykimas, ko p as ėjimas, blogėjimas; iena iš e akcijos eikšmių TŽŽ 1936 bu o „ eismo sp endimo pakei imas dėl jo klaidingumo“, o TŽŽ 2013 e akcija e eiškia susi aukimą, sumažėjimą; 3) TŽŽ 1936 an aš inių žodžių są aše už iksuo i 53 sudė iniai eisės e minai, p z.: adminis acinė eisė, ci ilinė eisė, izinis asmuo, ju idinis asmuo, kasacinis skundas, no a ialinės su a ys i . . Dauguma šių TŽŽ 1936 esančių sudė inių e minų y a apę nea siejama šiuolaikinės lie u iškos eisės e minijos dalimi. TARPTAUTINIŲ TEISĖS TERMINŲ RAIŠKA P ieš ap a ian , kokios aiškos e minų as a a p au inių žodžių žodynuose, pažymė ina, kad eisės e minų dėmenimis a ba galimais dėmenimis šiame s aipsnyje į a dijami eisės s i yje specialiąja eikšme a ojami būd a džiai, a p au inių žodžių žodynų an aš inių žodžių są ašuose už iksuo i ne kaip žodžių junginio (sudė inio e mino) dėmenys, o kaip a ski i leksiniai iene ai, ku ių e mininė eikšmė iš yškėja iš jų eikšmių aiškinimo a 6 pa eik ų a osenos pa yzdžių. Pagal o maliąją aišką ( e mino sudė į) oliau s aipsnyje okie būd a džiai p iski iami e minų dėmenims, ikslus jų į a dijimas bū ų būd a diniai sudė inių e minų dėmenys. Iš isų TŽŽ 1936 už iksuo ų 738 eisės e minų i jų dėmenų 53 y a sudė iniai e minai i 685 ienažodžiai e minai bei jų dėmenys. 52 iš 53 sudė inių e minų y a d ižodžiai, 1 e minas − ižodis (ak y i enkamoji eisė). Visų šių sudė inių e minų pag indinis dėmuo y a daik a a dis, o šalu inių dėmenų esama d ejopų − dauguma jų y a a) de inamieji pažyminiai, iš eikš i būd a džiu (35), p z.: adminis aciniai ak ai, kome cinis eismas, se i u inė eisė, e balinė no a, a ba daly iu (1), p z., kal inamasis ak as, a ba b) aldomieji pažyminiai, iš eikš i daik a a džio kilmininku (17), p z.: ak edi y o aš as, ekzilio eisė, ga an ijų su a is, policijos p iežiū a. Šios TŽŽ 1936 už iksuo os sudė inių eisės e minų g upės neįmanoma palygin i su TŽŽ 2013 a i inkama e minų g upe, nes pas a ajame žodyne a p an aš inių žodžių nė a eisės są okas į a dijančių žodžių junginių – sudė inių e minų 4 . Bū ina a k eip i dėmesį, kad TŽŽ 1936, be jau minė ų 738 a p au inių eisės e minų i jų dėmenų, pa eik a i 10 lie u iškų eisės e minų: 3 iš jų y a ienažodžiai (akis a a, an s olis, nepakal inamumas) i 7 – sudė iniai e minai (asmens neliečiamybė, ypa ingi įs a ymai, ka o lauko eismas, lyg inis nu eisimas, ne esėjimo mokes is, a p au inė eisė, ečiųjų eismas). No s iš pi mo ž ilgsnio ai a odo kaip žodyno engėjų da bo nenuoseklumas, is dėl o iš žodyno edak o iaus J. Žiugždos (1936: 6) pa ašy os „P akalbos“ („G e a a p au inių žodžių žodyne <...> paaiškin i i kai ku ie lie u iški mokslo e minai“) ma y i, kad ai bu o sąmoningas i anuome , ūks an e minų žodynų, i in eikalingas žodyno engėjų sp endimas – kai ku iuos lie u iškus (ne a p au inius) e minus pa eik i i paaiškin i leidžiamame a p au inių žodžių žodyne. TŽŽ 2013 isi 748 eisės e minai i galimi jų dėmenys y a ienažodžiai. Pagal aišką jie p iklauso ims žodžių klasėms: daik a a džiams, eiksmažodžiams i būd a džiams. Apskaičiuo a, kad iš 738 eisės e minų i jų dėmenų, as ų TŽŽ 1936, ienažodžių e minų, eiškiamų daik a a džiu, y a 566, a ba 76,7 p oc. isų žodyne esančių eisės e minų; eiksmažodžiu – 69, a ba 9,8 p oc.; e minų dėmenų, eiškiamų būd a džiu, – 45, a ba 6,4 p oc.; sudė inių e minų – 53, a ba 7,1 p oc. Iš 748 eisės e minų i jų dėmenų, as ų TŽŽ 2013, daik a a dinių e minų y a 573, a ba 76,6 p oc. isų žodyne esančių e minų; eiksmažodinių e minų – 92, a ba 12,1 p oc.; e minų dėmenų, eiškiamų būd a džiu, − 83, a ba 11,3 p oc.; sudė inių e minų an aš inių žodžių są aše – 0 (1 pa .). 4 Bū ina p idu i, kad sudė inių eisės e minų kaip a osenos pa yzdžių TŽŽ 2013 pa eik a p ie 21 iš 83 eisės s i yje a ojamų būd a džių, p z.: p ie ju idinis – ju idinis ad esas, ju idinis asmuo, p ie k iminalinis – k iminalinis nusikal imas, p ie ope a y inis – ope a y inė in o macija i pan. Iš iso pa eik i 27 okie sudė inių e minų pa yzdžiai. Kadangi iš abiejų žodynų ink i ik an aš ynuose už iksuo i eisės e minai i jų galimi būd a diniai dėmenys, šie sudė inių e minų pa yzdžiai neįskai omi į bend ą TŽŽ 2013 eisės e minų sumą – skaičiuojami ik kaip an aš iniai žodžiai už iksuo i būd a džiai. 7 1 pa eikslas. Ta p au inių eisės e minų i jų dėmenų aiška pagal kalbos dalis TŽŽ 1936 i TŽŽ 2013 TARPTAUTINIAI TEISĖS TERMINAI – SKOLINIO IR DARINIO DILEMA P ieš p is a an abiejuose žodynuose as ų eisės e minų i jų dėmenų kilmės kalbų nuo odų s a is iką, bū ina apib ėž i k i e ijus, ku iais ado aujan is šios nuo odos apskaičiuojamos, nes abiejuose žodynuose ies dalimi žodžių (TŽŽ 1936 – ies dalimi ienažodžių daik a a dinių i eiksmažodinių e minų, būd a dinių dėmenų i sudė inių e minų, o TŽŽ 2013 – ies dalimi eiksmažodinių e minų i būd a dinių dėmenų) kilmės kalba nenu ody a, be o, TŽŽ 2013 p ie kai ku ių žodžių odykle eikiama nuo oda į ki ą s aipsnį, ku io an aš inis žodis a jo e imologija u ė ų padė i sup as i aiškinamojo žodžio kilmę. No s nė ieno žodyno engėjai nė a paaiškinę, kodėl ies dalimi žodžių nenu ody a kilmės kalba, galima da y i p ielaidą, kad ie žodžiai, ku ie u i lie u išką p iesagą i p ie ku ių nepa eik a kalbos kilmės nuo oda, eikiausiai ak uojami ne kaip skoliniai, be kaip da iniai, ku ių da ybos pama as y a ki as a p au inis žodis. Taip pa ikė ina, kad TŽŽ 1936 engėjai am ik ais a ejais ne u ėjo pakankamai duomenų nus a y i kai ku ių žodžių kilmę, be o, dalis žodžių be kilmės nuo odos galėjo lik i i pe klaidą. Mažiausiai keblumų apskaičiuojan e minus pagal jų kilmės kalbas kelia ienažodžių daik a a dinių e minų g upė, nes abiejuose žodynuose ies dauguma okių e minų y a nu ody a kilmės kalba (TŽŽ 2013 ji nu ody a ies isais 573 daik a a džiais, o TŽŽ 1936 nenu ody a ik ies 12 iš 566 daik a a džių, p z.: alsi ika as, asizmas). Tai liudija, kad žodynų engėjų jie laikomi skoliniais. Šių daik a a džių isos mo emos, išsky us galūnę, y a s e imos kilmės. Tikė ina, kad šie daik a a džiai į lie u ių kalbą pa eko ga a i, ik čia jiems, adap uojan p ie g ama inės lie u ių kalbos sis emos, bu o p idė os galūnės. Tokius žodžius laikan skoliniais 5 , nė a 5 Lie u ių kalbo y oje dalis mokslininkų okius daik a a džius laiko skoliniais, is dėl o ki i y ėjai nelie u iškus baigmenis u inčius daik a a džius, g e a ku ių lie u ių kalboje y a i a i inkamas seman iškai 0 100 200 300 400 500 600 700 Daik a a džiai Veiksmažodžiai Būd a džiai Sudė iniai e minai Te minų i jų dėmenų aiška TŽŽ 1936 TŽŽ 2013 8 p asminga juos da ybiškai skaidy i i analizuo i pagal da ybos ka ego ijas. Ve inan iš mo eminės analizės pe spek y os ma y i, kad didžioji dalis šių daik a a džių į lie u ių kalbą a ėjo su a p au inėmis p iesagomis. Daugiausia daik a a dinių ienažodžių a p au inių eisės e minų, už iksuo ų abiejuose žodynuose, u i a p au inę p iesagą -acija (apie 20 p oc. isų daik a a dinių e minų) i -ija (apie 19 p oc. isų daik a a dinių e minų), maždaug 40 p oc. daik a a dinių e minų būdinga iena iš šių s e imos kilmės p iesagų: -alas, -(i)an as, -a as, -(i)a as, -ažas, -ek as, -enas, -en as, -e is, -ė, -esas, -e as, -ika, -is as, -ė, -is ika, -i as, -izmas, -y a, -y as, -( )o ius, -ė, -(i)umas, -u as, -ū a; po ieną a du as a e minų su šiomis p iesagomis: -ada, -anas, -an as, -endas, -e is, -e a, -ezė, -ėja, -idas, -ie ė, -ie ius, -ik as, -ina, -inas, -ingas, -ionas, -isas, -izė, -y as, -olas, -onas, -o as, -ulas, -usas. Apie 20 p oc. likusių a p au inių daik a a dinių eisės e minų suda o e minai a) su s e imos kilmės p iešdėliu i p iesaga, p z., koalicija; b) ik su s e imos kilmės p iešdėliu, p z., p eambulė; a ba c) ne u in ys nei p iešdėlio, nei p iesagos, p z.: ak as, cenzas, ak as, no a, pasas, en a, s igma. Apibend inan pab ėž ina, kad s aipsnyje ap a i daik a a diniai e minai laikomi skoliniais i jų klasi ikacija bei apskaičia imas pagal kilmės kalbas nebu o p oblemiškas. Kiek ki okia si uacija iš yškėja ž elgian į eiksmažodinių eisės e minų i eisės s i yje specialiąja eikšme a ojamų būd a džių mo eminę sudė į – ku kas didesnė dalis šių leksemų, ski ingai nei p ieš ai ap a i daik a a diniai e minai, y a suda y os iš ieno a p au inio komponen o (pama o) i ieno lie u iško komponen o (p iesagos), neskai an galūnės, ad dalis okių e minų i jų dėmenų pag įs ai gali bū i laikomi ne skoliniais, o da iniais. Kad į eiksmažodinių e minų i būd a džių g upę abiejų žodynų engėjai ž elgė bū en iš okios pe spek y os, . y. bandydami nus a y i, ku ie iš jų į lie u ių kalbą a kelia o ga a i, o ku ių da ybos eiksmas į yko lie u ių kalboje, ma y i iš o, kad p ie nemažos dalies eiksmažodžių i būd a džių apsk i ai nė a kalbos kilmės nuo odos, o da p ie dalies TŽŽ 2013 eiksmažodžių i būd a džių odykle eikiama nuo oda į ki ą žodį. Visiems TŽŽ 1936 as iems 69 eiksmažodiniams e minams būdinga p iesaga -uo i, p z.: apeliuo i, jus i ikuo i, p o oguo i. 91 iš 92 eiksmažodinių eisės e minų, as ų TŽŽ 2013, u i lie u išką p iesagą -uo i, p z.: amnes uo i, ink iminuo i, eglamen uo i, suspenduo i, i 1 eiksmažodis – p iesagą -au i: ad oka au i. Lie u ių kalboje okios p iesagos, p idė os p ie s e imo kamieno, pi miausia a lieka mo ologinės adap acijos unkciją, pasi elkian jas žodis į aukiamas į kai ybos sis emą, aip pa am ik ais a ejais, kai „į kalbą gali bū i pasiskolinamas ne ienas ą pa į kamieną u in is žodis, i ada, kai ienas jų mo ologiškai sudė ingesnis, jau galima įžiū ė i sinch oninį da ybos yšį“ (Pake ys 2013– 2014: 2). Taigi, uome , kai leksemos da ybiškai suskaidy i neįmanoma, nes lie u ių kalboje ji ne u i pama inio žodžio, o p iesaga a lieka ik skolinio mo ologinės adap acijos unkciją, bei o maliai susijęs žodis, laiko ko eliaciniais da iniais. D ejopą okių daik a a džių ak a imą plačiau ap a ia Jolan a Vaskelienė P ak inėje bend inės lie u ių kalbos g ama ikoje (Balčiūnienė i k . 2024: 366–371). 9 i uome , kai lie u ių kalboje andama bend akamienių daik a a džių a būd a džių, galima da y i p ielaidą, kad okia p iesaga a lieka ne ik žodžio adap acijos g ama inėje lie u ių kalbos sis emoje, be i da ybos unkciją, i oks eiksmažodis jau gali bū i e inamas kaip da inys. S aipsnyje da oma p ielaida, kad bū en p ie okių žodyno engėjų da iniais ak uojamų eiksmažodžių kilmės nuo odos nepa eikiamos, o p ie ų, ku ie ak uojami kaip skoliniai, – pa eikiamos. TŽŽ 1936 iš 69 eiksmažodinių eisės e minų kilmės nuo oda pa eikiama p ie 60 žodžių, p z.: ap obuo i, no i ikuo i, o p ie 9 – nepa eikiama, p z.: bank u uo i, kodi ikuo i, kon oliuo i, legalizuo i. No s šiuo me u bū ų sudė inga a spė i, kokius žodžius pama iniais žodžiais TŽŽ 1936 engėjai laikė okių eiksmažodžių kaip kodi ikuo i i kompensuo i a ejais, oliau, apskaičiuojan e minus pagal jų kilmės kalbas, oks žodyno engėjų sp endimas nebus k es ionuojamas i šie žodžiai bus p iski iami p ie ų, ies ku iais kilmės kalba nenu ody a. Iš TŽŽ 2013 esančių 92 eiksmažodinių eisės e minų ies 36 žodžiais aip pa nenu ody a kilmės kalba, p z.: ad oka au i, kon iskuo i, licencijuo i, pa en uo i. Šių žodžių g upė s aipsnyje p iski iama p ie ų, ies ku iais kilmės kalba nenu ody a. Tikė ina, kad žodyno engėjų šie eiksmažodžiai laikomi da iniais. Pab ėž ina, kad „į adinamųjų a p au inių eiksmažodžių da ybinį s a usą lie u ių kalbo y oje dažniau žiū ima a sa giai, nes is o iškai jie i bend akamieniai daik a a džiai gali bū i pasiskolin i nep iklausomai, ad pa ies da ybos eiksmo lie u ių kalboje gali i nebū i į ykę, i ik žiū ėdami sinch oniškai ą yšį įžiū ime“ (Pake ys 2013–2014: 9). TŽŽ 2013 ies dalimi eiksmažodžių, kai ž elgian sinch oniškai aip pa bū ų galima įžiū ė i da ybos eiksmą, odykle eikiama nuo oda į numanomą pama inį žodį, p z.: amnes uo i [↑ amnes ija], kon ojuo i [↑ kon ojus]. Tokių eiksmažodžių TŽŽ 2013 y a 13. S aipsnyje šių eiksmažodžių kilmės kalba bus nus a oma pagal skliaus uose eikiamo numanomo pama inio žodžio kilmės kalbą. Kad kilmės i da ybinė a p au inių eiksmažodžių analizė y a sudė inga i diskusinė s i is, į odo i ne e ai ski ingas abiejų žodynų engėjų požiū is į o pa ies žodžio kilmę, p z., TŽŽ 1936 p ie žodžio alsi ikuo i nė a kilmės nuo odos, o TŽŽ 2013 nu odoma, kad jis kilęs iš lo ynų k. žodžio alsi ica e, i a i kščiai – TŽŽ 1936 ašoma, kad izuo i y a skolinys iš p ancūzų k., o TŽŽ 2013 ies izuo i isai ne eikiama jokia kilmės nuo oda, eikiausiai numanan , kad ai gali bū i da inys iš iza. Teisės e minų būd a dinių dėmenų g upė mo eminės sudė ies požiū iu skyla į d i dalis. Pi majai g upei p iski ini būd a džiai, ku iuos suda o s e imos kilmės kamienas i lie u iška galūnė. Paž elgus į okius kamienus įdėmiau, galima išski i d i a p au ines p iesagas -y us, -i i -alus, -i. Šios p iesagos aiškiai ma y i i TŽŽ 2013 šalia e mino pa eik ame e imone, ad aki aizdu, kad da ybos eiksmas su šia p iesaga, jei apsk i ai oks bu o, į yko ne lie u ių, be šal inio a a pininkės kalboje: p e en y us (p anc. p e en i ), impe a y us (lo . impe a i us), legalus (lo . legalis). TŽŽ 1936 pi mosios g upės būd a džių iš iso už iksuo a 8 iš 45, a ba 18 p oc. isų būd a dinių dėmenų: 3 iš jų su a p au ine p iesaga -y us, -i, p z., objek y us, i 5 – su p iesaga -alus, -i, p z., eks e i o ialus. TŽŽ 2013 16 kalbų žodžiai i posakiai, ku ie o me o lie u ių kalboje unkciona o kaip s e imos kalbos ci a os. Už iksuo a i nemažai ski ingos ašybos e minų. TŽŽ 1936 bu o kokybiškai pa eng as, e ingas i naudingas žodynas, pi muoju nep iklausomybės laiko a piu, nesan publikuo o lie u iško eisės e minų žodyno, juolab eks yno a e minų duomenų bazės, šalia lie u iškų eisės ak ų i eisės mokslo da bų ben kele ą me ų (iki šalies okupacijos) galėjęs bū i ienas pag indinių eisės e minijos šal inių, o TŽŽ 2013 į aka i eikšmė eisės kalbai ku kas menkesnė, nes čia san ykinis eisės e minų skaičius, apskaičiuo as lyginan su isų žodyno žodžių skaičiumi, y a mažesnis nei TŽŽ 1936, be o, an uoju nep iklausomybės laiko a piu eisės e minija iksuo a, skelb a, sis emin a daugelyje ki ų iešai p ieinamų specializuo ų šal inių (Lie u os Respublikos e minų banke, IATE duomenų bazėje, d ikalbiuose eisės e minų žodynuose i k .). ŠALTINIAI TŽŽ 1936: Ta p au inių žodžių žodynas, K. Bo u a, P. Čepėnas, A. Si u y ė-Čepėnienė, [Kaunas]: Sakalas. TŽŽ 2013: Ta p au inių žodžių žodynas, A. Kaulakienė, S. Keinys, B. Ku kulis, V. Račiūnai ė, V. Žalkauskas, Vilnius: Alma li e a. LITERATŪRA Balčiūnienė As a, D uk einis Albinas, Kazlauskai ė Rū a, Vaskelienė Jolan a 2024: P ak inė bend inės lie u ių kalbos g ama ika [P ac ical G amma o Common Li huanian Language], Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Bendo ienė Aldona, Bogušienė Vi ginija, Dagy ė Emilija, Da žinskai ė Toleina, G igas Gin au as, Gudžinskas Zigman as, Jukna Feliksas, Kinde ys Algiman as, Ku kulis B onislo as, K ie kauskas Valdema as, Mo kūnas Vaido as, Mudėnienė Regina, Ski man as Pe as 2004: Ta p au inių žodžių žodynas [Dic iona y o In e na ional Wo ds], Vilnius: Alma li e a. B iaukienė Bi u ė 2004: Medicinos e minai Ta p au inių žodžių žodyne [Medical Te ms in he Dic iona y o In e na ional Wo ds]. – Žmogus kalbos e d ėje [elek oninis iš eklius]: a p au inės mokslinės kon e encijos mokslinių s aipsnių inkinys, 2003 m. gegužės 8–9 d., Kaunas, 3(1), 559–565. Gai enis Kazimie as 2002: Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys [Li huanian Te minology: Ou line o Theo y and Regula ing], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. Gedze ičienė Dalia 2023: Dėl eisės e minų pa eikimo „Ta p au inių žodžių žodyne“ [On he Submission o Legal Te ms in he Dic iona y o In e na ional Wo ds]. – 17 Respec us Philologicus 43(48), 24–35. P ieiga in e ne e: h ps://www.zu nalai. u.l / espec us-philologicus/a icle/ iew/29669/30792. Koženiauskienė Regina 2004: Ta p au inių žodžių a ojimas eisininkų kalboje [In e na ional Wo ds in he Language o Lawye s]. – Skoliniai i bend inė lie u ių kalba, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 189–196. K ie kauskas Valdema as 1985: Ta p au inių žodžių žodynas [Dic iona y o In e na ional Wo ds], Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija. Lemchenas Chackelis 1951: Ta p au inių žodžių žodynas [Dic iona y o In e na ional Wo ds], Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. Lemchenas Chackelis 1969: Ta p au inių žodžių žodynas [Dic iona y o In e na ional Wo ds], Vilnius: Min is. Macke ičienė Aldona 1999: Ta p au inių žodžių žodynas [Dic iona y o In e na ional Wo ds], Vilnius: Gim inė. M. i S. 1923: S e imų i a p au iškų žodžių žodynėlis [Dic iona y o Fo eign and In e na ional Wo ds], Šiauliai: „Vil ies“ d -jos leidinys. No kus Jonas 1924: S e imų i nesup an amų žodžių žodynėlis [Dic iona y o Fo eign and Incomp ehensible Wo ds], Kaunas: „Vai os“ b- ė. Pake ys Ju gis 2013–2014: Naujųjų skolinių duomenų bazės eiksmažodžių mo ologija [Ve bal Mo phology in he Da abase o New Bo owings in o Li huanian]. – Taikomoji kalbo y a 3, 1–26. P ieiga in e ne e: h ps://www.zu nalai. u.l / aikomojikalbo y a/a icle/ iew/17480/16652. Pe ė ienė Angelika, Mikalajūnai ė Ži ilė 2010: 1936 m. „Ta p au inių žodžių žodyno“ polig a ijos e minai [P in ing T ade Te ms in In e na ional Wo ds’ Dic iona y o 1936]. – San alka. Filologija. Edukologija 18(4), 93–106. P ieiga in e ne e: h ps://www.ceeol.com/sea ch/a iclede ail?id=125445. Rudai ienė Vida 2006: Dėl a p au inių žodžių seman inių pokyčių adminis acinėje kalboje [On he Seman ic Va ia ion o In e na ional Wo ds in he Language o Managemen ]. – Specialybės kalba: y imas i dės ymas, Vilnius: Mykolo Rome io uni e si e o Leidybos cen as, 123–133. Šlapelis Ju gis 1907: S e imų i nesup an amų žodžių žodynėlis: skai y ojams paleng inimas [Dic iona y o Fo eign and Incomp ehensible Wo ds: Help o Reade s], Tilžė: Š iesa. Umb asas Al ydas 2001: Teisės e minijos padė is Lie u oje 1918–1940 me ais [The S a e o he Te minology o Law in Li huania in 1918–1940]. – Te minologija 8, 76–94. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/698/789. Umb asas Al ydas 2008: Lie u ių eisės e minog a ija: nuo ank aščių iki duomenų bazių [Li huanian Te minog aphy o Law: om Manusc ip s o Da abases]. – Specialybės kalba: e minija i s udijos: mokslinių s aipsnių inkinys, Vilnius: Mykolo Rome io uni e si e as, 100–109. 18 Umb asas Al ydas 2010: Lie u ių eisės e minija 1918–1940 me ais: pag indinių kodeksų e minai [Li huanian Legal Te minology in 1918–1940: Te ms o he Main Codes], Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Umb asas Al ydas 2021: Teisės e minijos a kyba Te minologijos komisijoje (1921–1926): Te minologijos komisijos 100-mečiui [The O de ing o Legal Te minology in he Te minology Commission (1921–1926): on he Occasion o he 100 h Anni e sa y o he Te minology Commission]. – Te minologija 28, 225–238. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/2102/2227. Umb asas Al ydas 2024: Legal Te minology Managemen in Li huania. – Glossa Iu idica XI, 11–28. Vai ke ičiū ė Vale ija 2007: Ta p au inių žodžių žodynas [Dic iona y o In e na ional Wo ds], Vilnius: Žodynas. Vlada skienė Rasuolė 2004: Dėl eisės ak ų e imo [On T ansla ions o Legal Ac s]. – Skoliniai i bend inė lie u ių kalba, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 177– 188. Vlada skienė Rasuolė 2014: Naujos a p au inių žodžių eikšmės adminis acinėje lie u ių kalboje [New Meanings o he In e na ional Wo ds o he Adminis a i e Li huanian Language]. – Taikomoji kalbo y a 3, 1–16. P ieiga in e ne e: h ps://www.zu nalai. u.l / aikomojikalbo y a/a icle/ iew/17482/16654. Vlada skienė Rasuolė 2019: Ta p au inių žodžių seman ikos pokyčiai adminis acinėje kalboje [Changes in he Seman ics o In e na ional Wo ds in Adminis a i e Language]. – Bend inė kalba 92, 1–13. P ieiga in e ne e: h p://www.bend inekalba.l /?92. Žiugžda Juozas 1936: P akalba [P e ace]. – Ta p au inių žodžių žodynas, [Kaunas]: Sakalas, 5–7.