Corpus-Based Analysis of the Slovak Term Naratív as an Example of Determinologisation

Te minologija Te minologija 2025, 32 omas, 1-24 puslapiai Tu inio nuo oda ISSN 2669-2198 (online elek oninis) Au o ių eisės © 2025 Jana Le ická. Leidė Lie u os kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i ojo p ieigos s aipsnis, pla inamas pagal "C ea i e Commons A ibu ion License" sąlygas, leidžiančias ne ibo ą naudojimą, pla inimą i dauginimą be ku ioje e pėje, jei nu odomas o iginalus au o ius i šal inis. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal C ea i e Commons‚ p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį. Gau as: 2025-09-22 P iim a: 2025-10-29 1 Slo akijos e mino "NARATIV AS" ko pusinė analizė DETERMINOLOGIZAcijos pa yzdys Slo akiško e mino na a í eks yninė analizė: de e minologizacijos pa yzdys JANA LEVICKÁ Ľ. Š ú Kalbų mokslo ins i u as, Slo akijos mokslų akademija El. paš as: jana.le icka@ko pus.juls.sa ba.sk ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0001-6027-604X Ty imų s i ys: e minologija, ko pusų ling is ika, e minologijos is o ija. "Panašu, kad ""doi.o g"" (h p: www.doi.o g.uk) y a inkamas e minas, kad bū ų galima nus a y i, a ""doi.o g"" y a inkamas e minas." ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ Abs akcija Šio y imo ikslas - išanalizuo i slo akų kalbos e mino "na a í ‚na a i e‘" naudojimą iek specializuo uose, iek žu nalis ikos eks uose, į auk uose į ko pusų duomenų bazes, siekian nus a y i ling is inius jo galimos de e minologizacijos odiklius. Pi moje s aipsnio dalyje ap a iama šio e mino dažnio analizė, o an oje - jo palyginimas su būd a džiais specializuo uose i žu nalis ikos eks uose. Konk ečiai kalban , dėmesys ski iamas e mino koloka imo būd a džių, ypač anomalių, skaičiui i seman iniam u iniui. Au o ius i ina, kad ši me odika gali a skleis i specializuo os i bend osios komunikacijos e minų naudojimo ski umus. Be o, ko puso duomenys odo, kad am ik ais a ejais e minas gali bū i pakeis as nepakeičian pa eiškimo eikšmės. Rak iniai žodžiai: de e minologizacija, kolokacija, ko pusas, būd a dis, asociacijos p iemonė. ANOTACIJA Šio y imo ikslas išanalizuo i slo akiško e mino na a í (na a y as‚) a ojimą specializuo uose i žu nalis iniuose eks uose, į auk uose į eks yno duomenų bazes, siekian nus a y i jo po encialios de e minologizacijos ling is inius odiklius. Pi moje dalyje nag inėjamas e mino a ojimo dažnis, o an ojoje lyginamos jo kolokacijos su būd a džiais specializuo uose i žu nalis iniuose eks uose. Ypa ingas dėmesys ski iamas šių kolokacijų skaičiui i seman iniam u iniui, ypač anomalijoms. Au o ė eigia, kad okia me odika gali a skleis i e mino a ojimo specializuo oje i bend ojoje komunikacijoje ski umus. Be o, eks yno duomenys odo, kad kai ku iais a ejais e miną galima pakeis i nepakeičian eiginio p asmės. ESMINIAI ŽODŽIAI: de e minologizacija, kolokacija, eks ynas, būd a dis, asociacijos ma as. 2 No s de e minologizacija nė a nežinomas eiškinys e minologijoje a ling is ikos s i yje, ji y a san ykinai ma ginali mokslinių y imų ema. Pap as ai jis apibūdinamas kaip p ocesas, 1 ku iuo konk ečias e minologinis iene as, iš p adžių eikian is siau ai specializuo oje komunikacijos s e oje, pa enka į kasdienę kalbą. Tai ienas iš e minologijos i bend o žodynų dinaminio yšio pasi eiškimų. Šio y imo ikslas - išanalizuo i slo akų kalbos e mino "na a í ‚na a i e‘" naudojimą, ku is dažnai pasi aiko žiniasklaidoje. Mes su elkime dėmesį į jo a si adimą iek specializuo uose, iek žu nalis ikos eks uose, į aukuo uose į ko pusų duomenų bazes, siekian nus a y i ling is inius jo galimos de e minologizacijos odiklius. DETERMINOLOGIZAcijos apib ėžimas 2 Slo akų ling is ikos s i yje de e minologizacijos są oką ik iausiai pi mą ka ą paminėjo Ján Ho ecký sa o knygoje "Základy slo enskej e minológie" (1956) (są okos žodžio o ma a p ci a ų): "Nė a neįp as a, kad ne okie labai " echniniai" e minai pa enka į įp as ą a ojimą i aip ampa "de e minologizuo i" (1956: 36). Bend oje knygoje "Dynamika slo nej zásoby súčasnej slo enčiny" šis e minas bu o apib ėž as kaip "p ocesas, ku iuo iš p adžių siau ai specializuo as e minas, u in is iksliai apib ėž ą eikšmę i ie ą am ik oje są okų sis emoje, y a iš ink as iš są okų sis emos, plačiai naudojamas i aip p a anda sa o apib ėžimo i sis eminę neabejo umą" (DVCS, 1989: 260). Julie Humbe -D oz i ki i pab ėžia šio ling is inio eiškinio daugialypinį pobūdį, naudodami šį e miną ne ik pašalin pa į p ocesą, be i jo ezul a ą (2019: 2). Běla Poš olko á (1980: 56) a k eipia dėmesį į ai, kad de e minologizacija yks a palaipsniui i dėl dažno am ik o e minologinio iene o naudojimo į akos, o kai ku iais a ejais jo populia umas aip pa aidina s a bų aidmenį. "De e minologizacijos p ocesą ""p adeda"" Ing id Meye i K is en Mackin osh (2000: 112), pagal ku ias de e minologizacija į yks a, kai e minas p adeda ""įsik eip i plačios isuomenės susidomėjimą.""" Šis akcen as a o ojams y a aki aizdus keliuose p ancūzų apib ėžimuose: Louis Guilbe (1975: 82, ci uojamas Humbe -D oz 2021: 10) eigia, kad kai e minas pe eina iš ieno 1 Išim is y a Běla Poš olko á 1984 m. monog a ija Odbo ná a běžná slo ní zásoba současné češ iny [Šiandieninės čekų kalbos specializuo as i bend as žodynas]. Vienas iš labiausiai ci uojamų y imų y a Ing id Meye i K is en Mackin osh da bas (2000), "Kai e minai pa enka į mūsų kasdienybę", ačiau aip pa eikė ų paminė i neseniai a lik ą Čekijos da bą Zuzana Hono á "Le e me dans sa a iabili é" i p ancūzų dise aciją Julie Humbe -D oz (2021): "De iniuo i de e minologiza imą: ou illée en co pus compa able dans le domaine de la physique des pa icules" (2020), ku ioje šis eiškinys y a susijęs, be ki a ko, su žinių pe da imo, lexicog a ijos i neologizmo klausimais. 2 Anglų kalbos ling is ikos s i yje galima as i a ian ą de- e minologizacijos e minu; p ancūzų ling is ikos s i yje naudojami ki i (k azi) sinoniminiai e minai, eiškian ys šį eiškinį: banaliza imas, dedomanializa imas, ulga iza imas, despecializacija (dé-specializacija). 3 "Kai kalbama apie e minologiją a konk ečią žodyną, ji įgyja naują eikšmę, ku ią lemia ne ik jos san ykis su naujuoju a skai os šal iniu, be i nauja kalbė ojų p o esinė aplinka (1973: 23, ci . Humbe -D oz 2021: 10)."" Robe as Galissonas (1978: 9) oliau i ina, kad šis p ocesas y a daugiau a mažiau sąmoningas i siekia paleng in i komunikaciją a p ekspe ų i pasauliečių. Tačiau ik keli au o iai paminėja de e minologizacijos pasekmes koncep ualiame lygyje - de e minologizacija lemia, kad e minas p a anda sa o ie ą (Poš olko á 1980: 55), aip pa p a anda sa o yšius dalinėje e minologijos sis emoje (Mikelionienė, Be kmanienė 2018: 238). Poš olko á nu odo, kad e minologinis iene as dėl o įgyja įp as ų žodžių būdingų b uožų. Šiuo žodžiu ji konk ečiai eiškia adinamąjį lanks umą ( ik iausiai de inamumą), o iene as įsi aukia į san ykius, įp as us nespecializuo ame žodynas (1980: 55). Žinoma, seman inis aspek as y a s a biausias de e minologizacijos apib ėžimuose. Iš p adžių e minologinės eikšmės pakei imų mas as bu o e inamas į ai iais būdais: kaip specializuo os eikšmės p a adimas (Masá 1991: 150), speci inių seman inių b uožų išnykimas (DVCS 1989: 266), seman inio ik umo p a adimas (Buzássyo á 1983: 135), eikšmės ikslumo p a adimas (Poš olko á 1980: 55), naujų kono acijų įgijimas (No á 387), iš empimas a ne iš uš inimas (No á 38: 38). Kaip apibend ina Klá a Buzássyo á, e mino eikšmė "padeda mažiau meaning (Meye , Mackin osh 2020: 115), o he eme gence o an en i ely di e en meaning speci inė, labiau isuo inė, silpnėja a ba keičiasi" (1983: 135). Taigi p adinio e mino seman inis u inys keičiasi i kai ku iais a ejais gali a si as i nauja eikšmė. Abu p ocesai yks a ienu me u. K aš u inis a ejis y a isiškas "specializuo ų b uožų" p a adimas, kai am ik a leksikinė o ma a lieka ik iš aiškos unkciją, o jos aizdinė eikšmė suku iama nespecializuo uose kon eks uose (Mikelionienė, Be kmanienė 2018: 239). Kalbų p ak ika odo, kad e minologinės i ne e minologinės eikšmės dažnai eikia lygiag ečiai - iena o iginalioje echninės komunikacijos s e oje, o ki a - bend oje kalboje (Poš olko á 1980; Buzássyo á 1983). Poš olko á ai adina a p sis emų homonimija (Poš olko á 1980: 56). Galiausiai, kai e minas pe eina iš specializuo os s i ies į žiniasklaidą, ka ais ne į įp as ą komunikaciją, jis įgyja iš aiškos i į ai esnio de inimo eks uose" (Buzássyo á 1983: 135). Kele as au o ių ski ia d iejų ipų de e minologizaciją: 1. plačia p asme (Poš olko á 1984: 106) a ba sensu la o (Holubo á 2001: 158), ku is eiškia populia ius e minus, ku ie dažnai pasi odo žiniasklaidoje i aip pa enka į pasauliečių kalbą, ku ie juos naudoja panašiai kaip ekspe ai, o ienin elis ski umas y a jų sup a imo laipsnis apie o iginalias są okas (Meye , Mackin osh 2000: 114); 2. siau esne p asme (Poš olko á 1984: 106) a ba sensu s ic o (Holubo á 2001: 159). 4 (Meye , Mackin osh 2000: 115). Leksikinė o ma nebe eiškia p adinės są okos i e omis aplinkybėmis gali ne ap i azeologizmo dalimi. Iš eo inių de e minologizacijos klausimų apž algos galime iš es i d i užduo is mūsų ko pusų analizei: 1. a siž elgian į ai, kad de e minologizacija lemia e miną, ku į naudoja dauguma kalbos bend uomenės, didinan jo dažnį kasdieniame bend a ime, mes pa ik insime na a y ų dažnį žu nalis iniuose eks uose; 2. a siž elgian į ai, kad de e minologizuo as e minas linkęs didin i sa o kombinuo umą, mes palyginsime jo kombinuo umą specializuo uose i žu nalis ikos eks uose. Konk ečiai kalban , mes išnag inėsime a) skaičius i b) bend ųjų būd a džių pobūdis. Analizuojan juos, mes su elkime dėmesį į jų seman inį u inį i kono aciją, aip pa į anomalius kolokacijas (ž . 3 dalį). Tačiau mes isiškai žinome, kad de e minologizacijos p ocesas u i neaiškias ibas i y a ienas iš ling is inių eiškinių, ku iam būdingas skalė inumas. Tai y a pasauliečių neapib ėž umas, kai enhanced by he ansi ion o e minological uni s in o e e yday communica ion, and by he naudojami koncep ualiai neaiškesni e minai. Tai da labiau padidina jų "koncepcinį nes abilumą". Čia aip pa aidina s a bų aidmenį žiniasklaida. No s jie leidžia pla in i mokslinius ezul a us i e minų įsisk e bimą į kasdienią kalbą, jie aip pa p isideda p ie jų seman inio u inio iš uš inimo i naujų eikšmių kū imo kasdieniame bend a ime (Humbe -D oz 2021: 27). Bū en aip y a su e minu "na a y us", ku is li e a ū os s udijose laikomas d ip asmišku, kaip mes apž elgsime ki ame sky iuje. Pasakojimas 3 Te minas "na a y us" kilęs iš s uk ū inės li e a ū os eo ijos apie pasakojimus, . y. na a ologijos, ku i išsi ys ė nuo šešiasdešim ojo dešim mečio idu io. Sa o eks e "Na a y o ibos" ga sus p ancūzų s uk u alis as Gé a d Gene e eigia, kad na a y as y a p ancūzų žodžio éci , eiškiančio "pasakojimas", e imas i apib ėžia jį kaip " ik o a išgal o o į ykio a į ykių se ijos aizda imą kalba, o iksliau ašy ine kalba" (Gene e 1976: 1). Be o, e minas "na a y as" sa o disciplinoje pa y ė didelę plė ą i daba jis sup an amas daug plačiau kaip "pagalbinis aizdas a kogni y inis kons uk as, ku į gali ak y uo i į ai ių ipų ženklai" (Ryan 2003; 2014). Iki maždaug de yniasdešim ojo dešim mečio e minas "na a y as" p iklausė be eik ik li e a ū os s udijų e minologijai, ačiau ai adikaliai pasikei ė XX a. pabaigoje, kai humani a iniuose moksluose p asidėjo adinamasis "na a y inis posūkis". Be o, šis me odas, iš p adžių o ien uo as į 3 Išsamesnę in o maciją apie na a ologinių y imų kilmę, is o iją i ans o macijas galima as i knygoje The Li ing Handbook o Na a ology (2014), J. D o ský's 2017 publikacijoje Od na a í nej g ama iky k in e disciplina i e na a í u [F om Na a i e G amma o Na a i e In e disciplina i y] a ba 2025 m. in e ne inėje knygoje Hype lexikon li e á no edných pojmo [THL, Li e a y Te ms Hype lexicon]. 5 li e a ū os s udijose, palaipsniui įsisk e bė į ki us mokslus i apo žymiai a pdisciplininiais (HLT 2025). Tai odo, kad na a y ą nė a leng a apib ėž i dėl d iejų p iežasčių: 1. pagal S a a a Macho á ipologiją (1995: 144), jis gali bū i su okiamas kaip pseudop esk ipcinis e minas, . y. oks, ku io koncep ualios ibos nus a omos konk ečio au o iaus, mokyklos a g upės su okimu a nuomone. Macho á a k eipia dėmesį į ai, kad apdo ojan šį e minų ipą (ku is apima daugumą humani a inių mokslų e minologijų), e minog a as niekada negali bū i ik as, kokia konk ečio e mino są okinė eikšmė specializuo ame eks e. Li e a ū os s udijų kon eks e ai pa i ina keli li e a ū os mokslininkai, ku ie pab ėžia, kad na a ologiniai e minai bu o koncep ualiai d ip asmiški jau s uk u alis iniame laiko a piu (D o ský 2017: 14); 2. dėl adinamo na a y aus posūkio na a ologiniai y imai palaipsniui įgijo in e medijinį, ansmedijinį i ne mul idisciplina inį pobūdį. Pe pas a uosius du dešim mečius na a y a aip pa bu o i iama disciplinose, ku ias galima klasi ikuo i kaip (daugiausia) ne e balines, okias kaip pan omima, ilmas a muzika. Šiose disciplinose dėmesys nuk eip as nuo o iginalių pasakojimo elemen ų (pe sonažų, na a o iaus, pe spek y os, laiko i e d ės) į siuže ą kaip pag indinį pasakojimo b uožą (D o ský 2017: 104). No s mes išsamiai neap a iame ski ingų na a y o su okimų šiose disciplinoje, s a bu pažymė i, kad na a y as - poli ologijoje i poli inėje inkoda oje - gali susijung i su is o ija, žymiai pakeičian in e p e acinę pe spek y ą au o iui. Kaip eigia Alžbe a Hanuliako á (2021: 31), "na a y ų aidmuo y a da y i į aką isuomenės su okimui i , galiausiai, jos sup a imui apie ealybę, pasakojan į ikinamas is o ijas". A odo, kad žu nalis iniuose eks uose eikšmingą aidmenį gali aidin i pasakojamų į ykių a is o ijų in e p e acijos i jų po eikio ga ėjui klausimas. Anali inė dalis Gene ally, de e minologisa ion can be obse ed wi h loanwo ds (DVCS 1989: 266– 267). Pi moji p iežas is y a ai, kad plačiajai isuomenei jos u i mažiau aiškią eikšmę; An oji p iežas is - jų dažnesnis naudojimas naujesnėse mokslo s i yse. Václa a Holubo á (2001: 156) y imuose nus a y a, kad e minai, ku ie bu o de e minologizuo i čekų kalboje, p iklausė s i ims, ku ios po 1989 m. apo isuo inio in e eso pag indas, p z., ekonomika, poli iniai mokslai, echnologijos i gam os mokslai. Tačiau ai ne aikoma e minui "na a i ", nes jo p adinė disciplina "li e a ū os s udijos" niekada nebu o plačiai ap a iama kasdieniame bend a ime. P iešingai, mes no ė ume šį 4 e miną išdės y i bend osios žodynų są aše. Nepaisan o, mes manome, kad jo a pdisciplininis pobūdis i plačiai naudojami na a ologiniai me odai, ypač is o ijoje i poli ologijoje, paska ino jo isuo inį i dažnesnį naudojimą, odėl jis įsisk e bė į žu nalis inę komunikaciją. Žinu ė 4 Toliau mes naudosime slo akų ek i alen ą. 6 "P ieš ai, kad Slo nik Cudzik Slo o žodynas bu o į auk as į Slo nik Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe which can occu o a ious easons, such as linguis ic economy o o name an unusual Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe Slo enskoe "specializuo as". Te minų į aukimo į šį žodyną k i e ijus y a "pi miniai e minų papli imas už šios s i ies ibų, apie ką, be ki a ko, liudija jų a si adimas į ai ių ipų eks uose" (Ja ošo á e al. 2006: 14). Pasak Pa iko Hankso, žodynų į ašai su eikia neaiškią, imp esionis inį žodžio eikšmės aizdą i labiau odo jo eikšmės po encialą (Hanks 2013: 88). Jis i ina, kad ko pusų į odymų analizė nepa eikia iesioginių į odymų apie am ik o iene o eikšmę, ik ne iesioginių užuominų apie jo naudojimo modelius. Mes ke iname aiky i Hankso leksikos no mos eo iją, . y. p o o ipinį leksikos iene o naudojimą didžiojoje dauguma naudo ojų, ku is aip pa a sispindi jo s a is iniame eikšmingoje eikšmėje, i jo kū ybinį naudojimą kalboje, žinomą kaip išnaudojimas (Hanks 2013: 211). Iš i pdami analizuojamo e mino su būd a džiais kolokacijas, bandysime nus a y i be kokius kū ybiškumo požymius, p z., be kokias sąmoningas anomalijas, posūkius a nuk ypimus nuo kolokacijos no mos (Hanks 2013: 147), eiškinio a si uacijos, a ba komunikacinį e ek ą. Ko pusų duomenų bazių ap ašymas "Slo akijos nacionalinio ko puso (SNK) ""p im co pus"" e sija 11.0 (public-all) y a u in i 5 daugiau nei 1,859 ml d. že onų." Tai leidžia mums konk ečiai ieško i žu nalis inių i specializuo ų duomenų a ski ai, a ba specializuo oje subko po a (p im-11.0-public-p i p im-11.0-public-in ), a ba il uojan paieškos užklausą į a i inkamus eks us. Didelė nauda, ne ik mūsų ko pusų ling is inei analizei, y a ai, kad už egis uojamas kiek ieno pasi ink ame ko pusyje esančio eks o leidimo me ai. Na a y specializuo uose eks uose Ieškodami žodžių o mų e minas na a í specializuo oje subko pus p im10.0-public-p (217 milijonų že onų), eikia a siž elg i į du ak us: 1. am ik o p ocen inio klaidingos lemma izacijos galimybė, nes na a í y a lo ynų kilmės paskolos žodis, p iim as į slo akų kalbą. 6 Dėl šios p iežas ies mes nusp endėme pi miausia ieško i eilu ės na a í . * i ada naudoki e neigiamą il o unkciją, kad iš paieškos ezul a ų pašalin umė e ne eikšmingas lemas, aip pa ašybos klaidas. Ieškojimo ezul a ai odo absoliu inį dažnį 2140 a ejų (9,85 7 ipm, ARF: 263,08); 5 Daugiau in o macijos asi e s e ainėje h ps: ko pus.sk. 6 Lema izacija y a pag indinės o mos (lemos) ankinio a au oma izuo o p isky imo žodžių o moms eks ų, į auk ų į ko pusų duomenų bazę, ezul a as. 7 Skaičius 9,85 a p skliaus ų odo san ykinį pasakojimo dažnį, ku is iš eiškia idu inį iene o pasi aikymo skaičių hipo e iniame eks e (ko pusas) su 1 milijono žodžių dydžiu i leidžia palygin i 7 "Na a i us - ai e minas, kilęs iš didak ikos, aikomosios psichologijos i aikomosios ling is ikos, ku is y a ""na a i o"" k azi-sinonimas." Tačiau mes jo neišb aukėme iš il uo ų konko dancijų, nes, a likę ankinį pa ik inimą, sužinojome, kad lemma izacija lėmė na a y i na a í um pa adigmų "pe žengimą". Ve inan i analizuojan a ski us konko dancijas, mes s a s ėme ik uos, ku ie u ėjo eisingas lemos na a y o mas. Iš iso na a y pasi odė 241 eks e be eik d idešim yje SNK ko pusų subdomenų. Jis bu o labiausiai papli ęs li e a ū os moksle i k i ikoje, po o - is o ijoje, ilme, pedagogikoje i 8 ki ose s i yse. No ė ume a k eip i dėmesį į ai, kad SNK p im co pus aip pa apima s aipsnius iš populia iųjų mokslų i specialiųjų in e esų žu nalų. Iš mūsų analizės pe spek y os, ai y a am ik as šališkumas. Laikui bėgan na a i as pi mą ka ą pasi odė "p im-10.0-juls-p " 1996 me ais. Šio subko puso eks uose jo pasi aikymo dažnis nuo 2013 m. iki 2023 m. s y uoja nuo 0,15 - 1,87 mmol Galiausiai eikė ų pab ėž i, kad šis pako pusas nė a suda y as iš kiekybinių, kokybinių a laiko ep ezen a y ių duomenų; Todėl šie s a is iniai duomenys negali bū i laikomi iksliu pasakojimo naudojimo specializuo oje kalboje ealiame pasaulyje a spindžiu. Na a i žu nalis iniuose eks uose Ieškodami žodžių o mų e minas na a í žu nalis ikos subko pus p im-11.0-public-in (1.265 ml d. že onų), mes a siž elgėme į abu eiksnius, kaip i anks esniame subko pus. Ieškojimas pa odė, kad absoliu us dažnis y a 1519 (1,20 pe milijoną, ARF: 217,01). 9 Šiame subko pusas na a y pasi odė 20 ski ingų šal inių, daugiausia duomenų iš SME laik aščio. Tačiau šis subko pusas y a šališkas dėl žu nalo į aukimo. Týždeň, apiman is ne ik žu nalis inius, be i populia iųjų mokslų eks us. Daba su elkime dėmesį į SME laik aščių duomenis. "Na a y " en y a 1018 ka ų, dažniausiai nuomonės s aipsniuose. Šis e minas pi mą ka ą pasi odė šiame šal inyje 2001 m. i nuo o laiko y a esamas, o jo san ykinis dažnio ezul a as (ipm) pasiekia 2014 m. - 0,01 p oc. Jo IPM bu o 2018 m. - 0,04 p oc., 2019 m. - 0,07 p oc., 2020 m. - 0,10 p oc., 2021 m. - 0,12 p oc. i iki 0,27 p oc. iki 2022 m. Tačiau 2023 m. jis pasiekė ik 0,10, nes subko pusas apima ik pi mųjų penkių me ų mėnesių MVĮ duomenis. į ai ių dydžių ko pusais (h ps://ko pus.cz). ARF ezul a as ( idu inis sumažin as dažnis) y a "modi ikuo as dažnis, ku is apsaugo nuo o, kad ezul a as bū ų pe nelyg pa eik as ienos ko puso dalies (p z., ieno a kelių dokumen ų), ku ioje y a didelė iene o koncen acija" (h ps: www.ske chengine.eu/a glossa y/). 8 Daugiau in o macijos apie s iliaus i žan o ano aciją galima as i Debná , Kmeťo á (2017). 9 No ė ume a k eip i dėmesį į ai, kad ARF ezul a as šiuo a eju y a išk aipy as, nes jis y a išk aipy as dėl o, kaip šiame subko pusyje apdo ojami SME dokumen ai. 8 Remian is s a is iniais duomenimis iš p im-11.0-public-p i p im-11.0-public-in i ypač iš SME laik aščio, galima da y i iš adą, kad pe pasku inį dešim me į pasakojimo dažnis ašy inėje komunikacijoje, ypač žu nalis ikos eks uose, didėja. Todėl galima laiky i, kad pi moji de e minologiza imo sąlyga y a į ykdy a. Pagal Slo ník slo ných spojení są oką. "Skai menų žodynas (angl. Dic iona y o Colloca ions, 2017) - ai na a y ų, su ku iais galima sujung i unikalų žodžių skaičių, aip pa jų sude inamumą, ai y a žodžių klasę, su ku ia galima sujung i eikšmingą žodį." Tačiau, ski ingai nei šiame konk ečiame leksikog a iniame da be, mes už ašėme ne ik dažniausius i ipiškiausius būd a džius, be i isą jų de inamumo spek ą - nuo ų būd a džių, su ku iais na a i as suku ia (po encialius) daugiakalbius e minus a įp as as kolokacijas, iki hapaxų, . y. dažnai ik a si ik inių pasi aikymų. Mes ypač domėjomės adinamaisiais nekanoniniais 2013: 219). Tačiau Hanksas (2013: 117) a k eipia dėmesį į ai, kad nuk ypimas nuo kombina o inės no mos y a san ykinai mažas - maždaug 10%. Tuo pačiu me u analizuojan šio ipo duomenis, a si anda am ik as sunkiai klasi ikuojamų duomenų p ocen as. Mes juos suski s ėme į pasku inę i colloca ions, i.e. hose ha a e anomalous in some way in e ms o hei con en (Hanks leksikiškai į ai ią g upę, adinamą miscellanea. Ka u pasi aikančios būd a džiai Adjek ai, de inami su na a í , bu o ieškomi naudojan "NoSke ch" ko puso adybininko "Colloca ions" unkciją iki de ynių pozicijų į kai ę. Šis pla us kolokacijos diapazonas bu o bū inas dėl o, kad na a y as su daugia unkciniais i ėmis pasi aiko ypač specializuo uose eks uose, p z., dicho ominiame i schema iniame o ali a iniame is o iniame na a e a ba agmen uo ame, mozaikinėje, a pusa yje susie iame na a e. Remian is paieškos ezul a ais, galima da y i iš adą, kad, nepaisan ski ingų absoliu ų na a y dažnių abiejuose subko po a, juose bu o as as panašus jo kolokacinių būd a džių skaičius. Specializuo oje subko pusėje (PRF) bu o iden i ikuo a 340 unikalių būd a džių lemų, susijusių su e minu, o žu nalis ikos subko pusėje (INF) - 305 unikalių būd a džių lemų ( ik 11% daugiau nei PRF inkinyje). Bend ai pasi aikančių būd a džių padalinimas į leksiko-seman ines g upes Dėl didelio iden i ikuo ų būd a džių skaičiaus i jų seman inės į ai o ės mes juos suski s ėme pagal jų eikšmę, a si adusią dėl pasi aikymo su na a y u i pla esniu kon eks u. Kele as a ejų bu o galima p iski i būd a džius į daugiau nei ieną g upę, p z., mode nizacijos "mode niza imas" gali bū i i u inio, i ke inimų g upėje. A i kščiai, d ama inis 9 d ama inis gali bū i suski s y as į d i g upes, nes jis a si ado INF pi mame, aip pa aizdiniame 10 p asme u bulen inis, ačiau skaičiuojamas ik ieną ka ą. Skaid umo ikslais bend ai pasi aikančius būd a džius išdės ėme abėcėlės a ka i pažymėjome uos, ku ie y a abiejuose subko po a. Galiausiai, mes pab ėžiame u in inius būd a džius, suku us iš au o ių g upės nuosa ų a dų, s ambiomis aidėmis, nes jie a s o auja a i am inkiniui i nė a į auk i į bend ą bend ųjų būd a džių skaičių. Visi abu subko po ų hapaxai y a į auk i į p iedėlį. 1 len elė. Abiejų subko po ų iden i ikuo ų būd a džių leksiko-seman inės g upės su s a is iniais duomenimis apie jų dydį, hapaxų skaičių i bend os būd a džių apim is Lemmų skaičius "Kalban skaičius Lemmų apie Lemmų skaičius ""PRF"" skaičius Lemmų i Lemmų skaičius Lemmų skaičius ""INF"" 1. o ma 29 5 12 3 4 3. e inim- as 49 64 24 36 17 8. būd a d- žius, au o iai y a: ""4"" - ""4"" - laikas 13 13 7 6 10. į ai ūs 41 27 28 17 12 ""4"" - ""7"" - ""7"" - ""9"" - ""9"" - ""9"" - ""9"" - ""9"" - ""9"" - ""9"" - ""9"" - ""9"" - ""9"" - ""9"" - ""9"" - ""9"" - ""9"" - ""9"" - ""9"" - ""9"" - ""9"" - ""9"" - ""9"" - ""9"" - ""9"" - """" - """" - """" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - "" - " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " " 1. adjec i es ela ing o he o m o na a í and i s o ganisa ion SPECIALISIJUS TEKSTUS (iš iso 29 būd a džiai): dlhý ‚long‘, jedno ný ‚uni o m‘, kohe en ný ‚cohe en ‘, komplexný ‚complex‘, mediálny média‘, ob azo o- ex o ý ‚image‘, ob azo ý ‚ isual‘, ob ázko o- ex o ý ob ázko ý ‚pic o ial- ex ‘, ‚o álný ‚pic o ial‘, o álny sú is, ozsiahly ‚ex ensi e‘, 10 Pa yzdžiui, pagal sa o eikšmę i pasi eiškimą skai meninių žaidimų s i yje mes p isky ėme būd a dį "kolabo acinis", "kolabo a y usis" į meno g upę, o ne į ke inimų g upę. 16 ezul a as, ku is linkęs pe e in i mažo dažnio po as, ku ios gali bū i ik a si ik iniai susida ymai. Du iš penkių bend ių būd a džių u i panašų logDice ezul a ą (nacionalis inis "nacionalis inis" i dezin o macinis "disin o macinis", o likę ys "konšpi acinis", "konspi a o iškas", "p o-K emlininis" i "dominan inis" ski iasi maždaug d iem aškais. Palyginus du logDice į e inimus, d iejų aškų ski umas odo, kad kolokacija su didesniu į e inimu y a maždaug ke u is ka us dažnesnė i uo pačiu me u s a is iškai s ip esnė (Rychly 2008), p z., būd a dis p ok emeľský y a s a is iškai s ip esnis i pasi aiko ke u is ka us dažniau su na a í INF nei PRF. PRF len elėje nu ody i būd a džiai pa enka į sep ynias iš dešim ies nus a y ų leksikos i seman ikos g upių, o INF būd a džiai a s o auja ik ke u ioms iš šių g upių, ypač ke inimų g upei (aš yniems) i e ninės g upės (šešiems). Pola umo b uožas aip pa y a 2 len elėje: PRF dalyje y a ienas būd a dis su eigiamu p e iksu i ke u i būd a džiai su neigiamu pola umu (du su neigiamu p e iksu i du su neigiamu kono acija). P iešingai, INF dalyje y a du būd a džiai su eigiamu p e iksu i ienuolika būd a džių su neigiamu polia umu, ku ie suda o daugiau nei pusę INF būd a džių len elėje (ke u i būd a džiai su neigiamu p e iksu i sep yni su neigiamu pola umu). nega i e conno a ion). Iš ados D iejų subko pusų būd a džių su ampa iš iso 102 lemmas (30% iš specializuo o subko puso pe spek y os i 33,4% iš žu nalis inio subko puso pe spek y os). Likę 66,6% iden i ikuo ų būd a džių žu nalis ikos eks uose, mūsų nuomone, gali bū i laikomi na a i o seman inio sude inamumo išplė imu, aip a sakydami į an ą mūsų y imo klausimą. Taip pa e a paminė i, kad ai y a e inimo i ke inimų g upės, ku iose y a mažiausia būd a džių dalis, i uo pačiu me u, ku ios labiausiai ski iasi polia umu i spal a. Mūsų seman inė analizė nus a ė ik kele ą nekanoninių būd a džių; Šie būd a džiai a si iko bū i nonce žodžiai. Con e sely, he analysis helped o emphasize wo seman ic ea u es in adjec i es om he INF ha a e unde ep esen ed in he PRF – exp essed pola i y and colloquial and pejo a i e colou ing, which Buzássyo á pe cei es as one o he symp oms o de e minologisa ion (1983: 135). Kaip minė a anksčiau, li e a ū os mokslininkai dažnai apibūdina e miną "na a i as" kaip neaiškią. Tam ik uose kon eks uose jo iksli lygia e iškumas dažnai y a p oblema iškas. Tačiau kai ku iais a ejais eks o au o ius pa enchezuoja jo sinonimą (p z., "indi idualios p aei ies in e p e acijos"). In ce ain jou nalis ic ex s, his e m can be subs i u ed wi hou al e ing he meaning o he s a emen – o example wi h he wo d p íbeh ‚s o y‛, o p es edčenie, p eds a a “belie , idea‛. Galima eig i, kad okio pobūdžio kon eks e o iginalus e minas p a anda yšį su sa o o iginaliu, konk ečiu eikšme i ampa konk ečios sinoniminės se ijos dalimi. 17 Galiausiai kiekybinės i kokybinės analizės pa odė, kad slo akų e minas "na a í " y a de e minologizuo as plačia p asme, nes jis dažnai pasi odo žiniasklaidoje i pasauliečių kalboje, ku ie jį naudoja ski ingu sup a imu nei ekspe ai. Tačiau šį a gumen ą u i em i d iejų ki ų pag indinių kalbų dalių, eiškiančiųsi ka u, analizė: a diniai i eiksmažodžiai. REFERENCES Buzássyo á Klá a 1983: Dynamika odbo nej e minológii [Dynamics in he Specialised Te minology]. – Jazyko edný časopis 34, 132–144. A ailable a : h ps://www.juls.sa ba.sk/ediela/jc/1983/2/JC_1983_2_LQ.pd . Debná Ma ek, Kmeťo á Beá a 2017: Bibliog a ická a š ýlo o-žán o á ano ácia dokumen o a ex o Slo enskom ná odnom ko puse [Bibliog aphic and S yle-Gen e Anno a ion o Documen s and Tex s in he Slo ak Na ional Co pus]. – Slo enský ná odný ko pus. Tex y, ano ácie, yhľadá ania, B a isla a: Mikula, 33–159. Ďu čo Pe e , Majch áko á Daniela e al. 2017: Slo ník slo ných spojení. Pods a né mená [Dic iona y o Colloca ions. Nouns], B a isla a: VEDA. D o ský Ju aj 2017: Od na a í nej g ama iky k in e disciplina i e na a í u [F om Na a i e G amma o Na a i e In e disciplina i y], Ružombe ok: Ve bum. Gablaso á Dana, B ezina Vacla , McEne y Tony 2017: Colloca ions in Co pus-Based Language Lea ning Resea ch: Iden i ying, Compa ing, and In e p e ing he E idence. – Cu en s in Language Lea ning Se ies: Expe imen al, Compu a ional, and Co pus‐Based App oaches o Language Lea ning: E idence and In e p e a ion 67, 155– 179. DOI: h ps://doi.o g/10.1111/lang.12225. Galisson Robe 1978: Reche ches de lexicologie desc ip i e, la banalisa ion lexicale: le ocabulai e du oo ball dans la p esse spo i e, con ibu ion aux eche ches su les langues echniques [Reche ches de Lexicologie Desc ip i e, la Banalisa ion Lexicale: le Vocabulai e du Foo ball dans la P esse Spo i e, Con ibu ion aux Reche ches su les Langues Techniques], Pa is: F. Na han. Géne e Gé a d 1976: Bounda ies o Na a i e. – New Li e a y His o y 8.1, 1–13. Glossa y. Ske ch Engine. A ailable a : h ps://www.ske chengine.eu/guide/glossa y/. Hanks Pa ick 2013: Lexical Analysis: No ms and Exploi a ions, London/Camb idge: The MIT P ess. DOI: h ps://doi.o g/10.7551/mi p ess/9780262018579.001.0001. Hanuliako á Alžbe a 2021: S a égie poli ickej eklamy [S a egies o he Poli ical Ad e ising], T na a: Uni e zi a s . Cy ila a Me oda T na e. Hype lexikon li e á no edných pojmo [Hype lexicon o Li e a y Te ms], ed. R. Mikuláš, B a isla a: Ús a s e o ej li e a ú y SAV, . . i. A ailable a : h ps://hype lexikon.sa .sk/ Holubo á Václa a 2001: K poje í de e minologizace [On he Concep o De e minologisa ion]. – Te mina 2000, ed. M. Žemlička, P aha and Libe ec: Galén a Technická uni e zi a Libe ci, 157–160. 18 Hono á Zuzana 2020: Le e me dans sa a iabili é [The Te m in i s Va iabili y], Os a a: Os a ská uni e si a. Ho ecký Ján 1956: Základy slo enskej e minológie [The Fundamen als o Slo ak Te minology], B a isla a: Vyda a eľs o SAV. A ailable a : h ps://www.juls.sa ba.sk/ediela/zaklady_slo enskej_ e minologie/zaklady_slo enskej _ e minologie.pd . Ho ecký Ján, Buzássyo á Klá a, Bosák Ján e al. 1989: Dynamika slo nej zásoby súčasnej slo enčiny [Dynamics o he Vocabula y o he Con empo a y Slo ak], B a isla a: Veda. Humbe -D oz Julie 2021: Dé ini la dé e minologisa ion: app oche ou illée en co pus compa able dans le domaine de la physique des pa icules [De ining De e minologisa ion: a Tooled App oach in Compa able Co pus in he Field o Pa icle Physics]: PhD Disse a ion, Uni e si y o Toulouse – Jean Jau ès & Uni e si y o Gene a. Humbe -D oz Julie, Pic on Au élie, Condamines Anne 2019: How o Build a Co pus o a Tool-Based App oach o De e minologisa ion in he Field o Pa icle Physics. – Resea ch in Co pus Linguis ics 7, 1–17. DOI: h ps://doi.o g/10.32714/ icl.07.01. Ja ošo á Alexand a, Buzássyo á Klá a, Bosák Ján 2006: Východiská a zásady sp aco ania slo níka [S a ing Poin s and P inciples o Dic iona y P ocessing]. – Slo ník súčasného slo enského jazyka A–G, B a isla a: Veda, 13–47. Macho á S a a a 1995: Te minog a ie [Te minog aphy]. – Manuál lexikog a ie, ed. F. Če mák, R. Bla ná, P aha: H&H, 13–47. Masá I an 1991: P í učka slo enskej e minológie [Handbook o Slo ak Te minology], B a isla a: Veda. Meye Ing id, Mackin osh K is en 2000: When Te ms Mo e In o Ou E e yday Li es: An O e iew o De- e minologiza ion. – Te minology 6, 111–138. Mikelionienė Ju gi a, Be kmanienė Auš a 2018: De e minologisa ion o Li huanian and English Technical Te ms: The Case o Appa a us. – Readings in Numani ies. Numani ies – A s and Humani ies in P og ess, eds. O. And eica, A. Ol eanu, 235–246. DOI: h ps://doi.o g/10.1007/978-3-319-66914-4_15. No á Jana 2018: Te ms Emb aced by he Gene al Public: How o Cope wi h De e minologiza ion in he Dic iona y? – P oceedings o he XVIII EURALEX In e na ional Cong ess: Lexicog aphy in Global Con ex s, Ljubljana, Slo enia, 387–398. Poš olko á Běla 1977: K li u odbo né e minologie na ná odní jazyk [On he In luence o Te minology on he Na ional Language]. – Slo o a slo esnos 38, 112–120. A ailable a : h p://sas.ujc.cas.cz/a chi .php?a =2439. Poš olko á Běla 1980: K speci ičnos i ýznamu e mínů [On he Speci ici y o he Meaning o e ms]. – Slo o a slo esnos 41, 54–57. A ailable a : h p://sas.ujc.cas.cz/a chi .php?a =2652. Poš olko á Běla 1984: Odbo ná a běžná slo ní zásoba současné češ iny [Specialised and Common Vocabula y o Con empo a y Czech], P aha: Academia. 19 Přehled základních pojmů ko puso é ling is iky [O e iew o Basic Concep s o Co pus Linguis ics]. A ailable a : h ps://wiki.ko pus.cz/doku.php/pojmy:p ehled_pojmu. Ryan Ma ie-Lau e 2003: On De ining Na a i e Media. – Image and Na a i e 6. A ailable a : h ps://www.imageandna a i e.be/ina chi e/medium heo y/ma ielau e yan.h m. Ryan Ma ie-Lau e 2014: Na a ion in Va ious Media. – The Li ing Handbook o Na a ology. A ailable a : h ps://www-a chi . dm.uni-hambu g.de/lhn/node/53.h ml. Rychlý Pa el 2008: A Lexicog aphe -F iendly Associa ion Sco e. – P oceedings o Recen Ad ances in Sla onic Na u al Language P ocessing (RASLAN 2008), eds. P. Sojka, A. Ho ák, B no: Masa yk Uni e si y, 6–9. A ailable a : h ps://www.ske chengine.eu/wp-con en /uploads/2015/03/Lexicog aphe - F iendly_2008.pd . Slo enský ná odný ko pus [Slo ak Na ional Co pus] – p im-11.0-public-p . B a isla a: Jazyko edný ús a Ľ. Š ú a SAV 2025. A ailable a : h ps://ko pus.sk. Slo enský ná odný ko pus [Slo ak Na ional Co pus] – p im-11.0-public-in . B a isla a: Jazyko edný ús a Ľ. Š ú a SAV 2025. A ailable a : h ps://ko pus.sk. Slo níko ý po ál Jazyko edného ús a u Ľ. Š ú a SAV [Lexicog aphic Po al o he Ľ. Š ú Ins i u e o Linguis ics], Slo ak Academy o Sciences. A ailable a : h ps://slo nik.juls.sa ba.sk/. The Li ing Handbook o Na a ology 2014, eds. P. Hühn, J. Ch is oph Meis e , J. Pie , W. Schmid . A ailable a : h ps://www-a chi . dm.uni-hambu g.de/lhn/index.h ml. Appendix Lexico-seman ic g oups o hapax adjec i es 1. adjec i es ela ing o he o m o na a í and i s o ganisa ion SPECIALISED TEXTS (12 adjec i e hapaxes in o al) digi álny ‚digi al‛, dicho omický ‚dicho omic‛, agmen a izo aný ‚ agmen ed‛, implici ný ‚implici ‛, p eple ený ‚in e wined‛, mozaiko i ý ‚mosaic‛, písomný ‚w i en‛, y mický ‚ hy hmic‛, schema ický ‚schema ic‛, ús ny ‚o al‛, i uálny ‚ i ual‛, izuálno- e bálny ‚ i ual- e bal‛ JOURNALISTIC TEXTS (3 adjec i e hapaxes in o al) implici ný ‚implici ‛, schema ický ‚schema ic‛, úspo ný ‚e icien ‛ 2. adjec i es ela ing o he con en o na a í and i s o ganisa ion SPECIALISED TEXTS (adjec i e hapaxes in o al) an agonis ický ‚an agonis ic‛, cyklický ‚cyclical‛, escha ologický ‚escha ological‛, expono aný ‚exposed‛, ak uálny ‚ ac ual‛, aus o ský ‚Faus ian‛, emslasho ý ‚ emslash‛, homogénny ‚homogeneous‛, i onický ‚i onic‛, komický ‚comic‛, konzis en ný ‚consis en ‛, kozmologicko-kozmogonický ‚cosmological-cosmogonic‛, k i ický ‚c i ical‛, 20 magický ‚magic‛, minimalis ický ‚minimalis ‛, ne ikčný ‚non- ic ion‛, objek í ny ‚objec i e‛, p o ichodný ‚con adic o y‛, p o i eči ý ‚inconsis en ‛, oz inu ý ‚ad anced‛, samos a ný ‚au onomous‛, seba e lexí ny ‚in ospec i e‛, spomienko ý ‚commemo a i e‛, symbolický ‚symbolic‛, ši oký ‚wide‛, špeci ický ‚speci ic‛, agický ‚ agic‛, umelý ‚a i icial‛, ži o ný ‚li e‛ JOURNALISTIC TEXTS (22 adjec i e hapaxes in o al) analy ický ‚analy ic‛, an agonis ický ‚an agonis ‛, an ide elope ský ‚an i-p ope y de elope ‛, au onómny ‚au onomous‛, ik í ny ‚ ic i ious‛, homogénny ‚homogenous‛, jasný ‚clea ‛, jednos anný ‚one-sided‛, ka as o ický ‚ca as ophic‛, komický ‚comic‛, mode nizačný ‚mode nising‛, my ologický ‚my hologic‛, nelogický ‚illogical‛, nespokojnos ný ‚ ull o dissa is ac ion‛, obja ný ‚o iginal‛, os ý ‚signi ican , c i ical‛, p ísny ‚consis en ‛, p o ichodný ‚con adic o y‛, spo ný ‚deba able‛, ši oký ‚wide‛, špeci ický ‚speci ic‛, agický ‚ agic‛ 3. adjec i es ela ing o he e alua ion o na a í SPECIALISED TEXTS (24 adjec i e hapaxes in o al) čudesný ‚s ange‛, ádny ‚bland‛, cha ak e is ický ‚ca ac e is ic‛, kánonický ‚canonical‛, kodi iko aný ‚codi ied‛, kon o e zný ‚con o e sial‛, kon enčný ‚con en ional‛, k ali ný ‚quali y‛, nega í ny ‚nega i e‛, ne ý azný ‚dull‛, no málny ‚no mal‛, pochybný ‚dubious‛, pok y ecký ‚hypoc i ical‛, p ija eľný ‚accep able‛, p os ý ‚plain‛, pú a ý ‚engaging‛, ezonujúci ‚ esonan ‛, ukážko ý ‚exempla y‛, učebnico ý ‚ ex book‛, ús edný ‚cen al‛, äčšino ý ‚majo i y‛, ýbušný ‚explosi e‛, yda ený ‚deligh ul‛, zmysluplný ‚meaning ul‛ JOURNALISTIC TEXTS (36 adjec i e hapaxes in o al) ag esí ny ‚agg essi e‛, bežný ‚common‛, blázni ý ‚ oolish‛, hlboký ‚in ense‛, chy ľa ý ‚ca chy‛, i acionálny ‚i a ional‛, jedo a o-lži ý ‚poisonously decei ul‛, kľúčo ý ‚key‛, mocný ‚migh y‛, módny ‚ ashionable‛, mylný ‚e oneous‛, nebezpečný ‚dange ous‛, nega í ny ‚nega i e‛, nekompa ibilný ‚incompa ible‛, nepekný ‚ugly‛, ne hodný ‚unsui able‛, ne kusný ‚ ulga ‛, nezmyselný ‚poin less‛, nudný ‚bo ing‛, ply ký ‚ la ‛, poklesnu ý ‚damaged‛, po chný ‚supe icial‛, p i odzený ‚na u al‛, e e enčný ‚ e e en ial‛, sces ný ‚misguided‛, sp á ny ‚co ec ‛, s e eo ypný ‚s e eo ypical‛, ška edý ‚nas y‛, š anda dný ‚s anda d‛, ollský ‚ oll‛, dý ‚ha d‛, hodný ‚sui able‛, yšinu ý ‚ba shi ‛, záke ný ‚wicked‛, zaujíma ý ‚in e es ing‛, zú alý ‚bloody‛ 4. adjec i es ela ing o he au ho (s) o na a í SPECIALISED TEXTS (6 adjec i e + 7 possesi e adjec i es hapaxes in o al) And eje o “And eje ’s”, Dziako “Dziak’s”, G ocho “G och’s”, Hu bano “Hu ban’s”, Ja ošo “Ja oš’s”, kolek í ny ‚collec i e‛, ľudský ‚human‛, masa yko ský 21 ‚Masa yk-like‛, mužský ‚masculine‛, neosobný ‚impe sonal‛, O čenášo “O čenáš’s”, Robbe-G ille o “Robbe-G ille ’s”, ženský ‚ emale‛ JOURNALISTIC TEXTS (8 adjec i e + 12 possesi e adjec i es hapaxes in o al) Aničkin “Anička’s”, an iso oso ský ‚an i-So os-like‛, Babišo “Babiš’s”, Hege o “Hege ’s”, Hobbeso “Hobbes’s”, Kisko “Kiska’s”, Ko lebo “Ko leba’s”, kolek í ny ‚collec i e‛, Miklošo “Mikloš’s”, Pelleho “Pelle’s”, plicko sko- ma inčeko ský ‚Plicka-Ma inček-like‛, p o ikisko ský ‚an i-Kiska-like‛, pu ino ský ‚Pu in-like‛, Sal iniho “Sal ini’s”, spoločný ‚common‛, S alino “S alin’s”, Sulíko “Sulík’s”, umpis ický ‚T ump-like‛, Zaľudného “Zaľudný’s” 5. adjec i es ela ing o he e nici y, na ionali y o geog aphical en i y SPECIALISED TEXTS (19 adjec i e hapaxes in o al) an iiz aelský ‚an i-Is aeli‛, balkánsky ‚Balkan‛, e nický ‚e hnic‛, e nocen is ický ‚e hnocen ic‛, ancúzsky ‚F ench‛, geopoli ický ‚geopoli ical‛, g éckocen ický ‚G eek- cen ic‛, lokálny ‚local‛, mul ie nický ‚mul ie hnic‛, nacionálny ‚na ional‛, pa io ický ‚pa io ic‛, poli ický ‚poli ical‛, žido ský ‚Jewish‛, p ouk ajinský ‚p o-Uk ainian‛, p o uský ‚p o-Russian‛, p o izápadný ‚an i-Wes e n‛, pseudo-balkanis ický ‚pseudo- Balkanis ‛, osmanský ‚O oman‛, slo ensko-nemecký ‚Slo ak-Ge man‛ JOURNALISTIC TEXTS (21 adjec i e hapaxes in o al) balkánsky ‚Balkan‛, geopoli ický ‚geopoli ical‛, juhoslo anský ‚Yougosla ‛, lokálny ‚local‛, ná odno-š á ny ‚na ional s a e‛, pa io ický ‚pa io ic‛, p oa ický ‚p o-A ican‛, p oeu ópsky ‚p o-Eu opean‛, p omosko ský ‚p o-Musco i e‛, p o ib uselský ‚an i- B ussels‛, p o ik emeľský ‚an i-K emlin‛, p o i ómsky ‚an i-Roma‛, so ie sko- uský ‚So ie -Russian‛, s edoeu ópsky ‚Cen al Eu opean‛, š á o o ný ‚s a e- o ming‛, ehe ánsky ‚Teh ani‛, uk ajinský ‚Uk ainian‛, ul apopulis icko-p o izápadný ‚ul apopulis -an i-Wes e n‛, iseg ádsky ‚Viseg ád‛, las enecký ‚pa io ic‛, západný ‚wes e n‛ 6. adjec i es ela ing o he his o ical pe iod o e en o o eligious, poli ical and ideological belie s SPECIALISED TEXTS (23 adjec i e hapaxes in o al) buddhis ický ‚Buddhis ‛, bu žoázno-nacionalis ický ‚bou geois-na ionalis ic‛, dejepisný ‚his o iog aphic‛, dejino o ný ‚his o y o ming‛, his o icko- e lexí ny ‚his o ical e lexi e‛, ideologický ‚ideological‛, ka olícky ‚Ca holic‛, komunis ický ‚Communis ‛, k esťanský ‚Ch is ian‛, ľa ico ý ‚le is ‛, ľudácko-au onomis ický ‚HSĽS- like-au onomis ‛, ma xis icko-leninský ‚Ma xis -Leninis ‛, medzi ojno ý ‚in e -wa ‛, neolibe álny ‚neolibe al‛, no malizačný ‚no malising‛, os ie enský ‚enligh ened‛, p os alinský ‚p o-S alin‛, socialis ický ‚socialis ‛, s alinis ický ‚S alinis ‛, s edo eký 22 ‚medie al‛, s e odejinný ‚wo ld-shaking‛, ianonský ‚T ianon‛, eľkomo a ský ‚G ea Mo a ian‛ JOURNALISTIC TEXTS (35 adjec i e hapaxes in o al) an ilibe álny ‚an ilibe al‛, an iúnio ý ‚an i-EU‛, ci ke nohis o ický ‚chu ch- his o y‛, ci ke ný ‚Chu ch‛, co ido ý ‚co id‛, dejinný ‚his o ical‛, džihádis ický ‚jihadis ‛, ašis ický ‚Fascis ‛, globalizačný ‚globalising‛, hegemonický ‚hegemonic‛, konze a í ny ‚conse a i e‛, k esťansko-konze í ny ‚Ch is ian-conse a i e‛, kul ú no-poli ický ‚cul u al-poli ical‛, ľudácky ‚HSĽS-like‛, ľa ico ý ‚le is ‛, nacis ický ‚Nazi‛, ná odo ecký ‚pa io ic‛, nelibe álny ‚illibe al‛, neolibe álny ‚neolibe al‛, os ie enský ‚enligh ened‛, pok oká sky ‚p og essi e‛, pomanches e ský ‚pos -Manches e ‛, pono emb o ý ‚pos -No embe ‛, po s alecký ‚ ebel‛, p o iepidemický ‚an iepidemic‛, p o ládny ‚p o-go e nmen al‛, p o isys émo ý ‚an isys emic‛, p o iu ečenecký ‚an i- immig a ion‛, epublikánsky ‚Republican‛, ežimo ý ‚ egime‛, sekulá no-konzumný ‚secula consume ‛, sexis ický ‚sexis ‛, socialis icko-osla ný ‚socialis celeb a o y‛, s alinis ický ‚S alinis ‛, s anícky ‚pa y‛, s edo eký ‚medie al‛ 7. adjec i es ela ing o he in en ion o he na a í SPECIALISED TEXTS (19 adjec i e hapaxes in o al) unkčný ‚ unc ional‛, konku ujúci ‚compe ing‛, manipula í ny ‚manipula i e‛, mo álny ‚mo al‛, my ologizačný ‚my hologizing‛, obe ný ‚sac i icial‛, osla ný ‚celeb a o y‛, p agma ický ‚p agma ic‛, p opagandis ický ‚p opagandis ic‛, psychologizujúci ‚psychologizing‛, sub e zí ny ‚sube si e‛, auma ický ‚ auma ic‛, ply ný ‚in luen ial‛, uni e zálny ‚uni e sal‛, e ejný ‚public‛, zás upný ‚subs i u i e‛, za ádzajúci ‚misleading‛, zjednocujúci ‚uni ying‛, z kadlo ý ‚mi o ‛ JOURNALISTIC TEXTS (37 adjec i e hapaxes in o al) bezpečnos ný ‚secu i y‛, dehumanizačný ‚dehumanizing‛, dodá ajúci ‚gi ing‛, ekonomický ‚economic‛, unkčný ‚ unc ional‛, in e ný ‚in e nal‛, ko upčný ‚co up ‛, k emeľsko-dezin o mačný ‚K emlin-disin o ma ion‛, mili a is ický ‚mili a is ic‛, mobilizačný ‚mobilizing‛, mocenský ‚powe -based‛, mo alis ický ‚mo alis ic‛, mo álny ‚mo al‛, mo alizá o ský ‚mo alizing‛, mý o o ný ‚my h- o ming‛, nep ipúšťajúci ‚no allowing‛, oslo ujúci ‚appealing‛, podpo ný ‚suppo i e‛, pod a ný ‚sub e si e‛, pola izačný ‚pola izing‛, pola izujúci ‚pola ising‛, poly unkčný ‚poly unc ional‛, popie ačský ‚p omo ing he denial o he esponsibili y‛, po o ná ací ‚compa a i e‛, p eda ačský ‚helping o sell he EU concep by emphasizing i s bene i s‛, p o-choice ‚p o- choice‛, p o es ný ‚p o es ‛, eklamný ‚ad e ising‛, simpli ikujúci ‚simpli ying‛, spásonosný ‚sa ing‛, uni e zálny ‚uni e sal‛, akz aný ‚so-called‛, ium alis ický ‚ iumphalis ‛, s a egický ‚s a egic‛, účinný ‚e ec i e‛, í ačský ‚suppo ing he a i al o mig an s o he EU in 2015‛, zdo o i ý ‚de ian ‛ 23 8. adjec i es ela ing o ime o empo al phenomena SPECIALISED TEXTS (7 adjec i e hapaxes in o al) budúci ‚ u u e‛, dnešný ‚p esen -day‛, dobo ý ‚pe iod‛, nesko ý ‚la e‛, no o znikajúci ‚newly eme ging‛, súbežný ‚pa allel‛, znikajúci ‚eme ging‛ JOURNALISTIC TEXTS (7 adjec i e hapaxes in o al) ak uálny ‚cu en ‛, denný ‚daily‛, dlhodobý ‚log- e m‛, dnešný ‚p esen -day‛, d es o očný ‚bicen ennial‛, počia očný ‚ini ial‛, ži ý ‚li e‛ 9. adjec i es ela ing o a and humani ies, a is ic o ms, media, an h opological cha ac e is ics Specialūs eks ai (37 adjek y ai) apologe inis omanas, au obiog a inis omanas, au obiog a inis omanas, au obiog a inis omanas, au obiog a inis omanas, au obiog a inis omanas, au obiog a inis omanas, au obiog a inis omanas, au obiog a inis omanas, au obiog a inis omanas, au obiog a inis omanas, au obiog a inis omanas, au obiog a inis omanas, au obiog a inis omanas, au obiog a inis omanas, au obiog a inis omanas, au obiog a inis omanas, au obiog a inis omanas, au obiog a inis omanas, au obiog a inis omanas, au obiog a inis omanas, au obiog a inis omanas, au obiog a inis omanas, au obiog a inis omanas, au obiog a inis omanas, au obiog a inis omanas, au obiog a inis omanas, au obiog a inis omanas, au obiog a inis omanas, au obiog a inis omanas, au obiog a inis omanas, omanas, omanas, omanas, omanas, omanas, omanas, omanas, omanas, omanas, omanas, omanas, omanas, omanas, omanas, omanas, omanas, omanas, omanas, omanas, omanas, omanas, omanas, omanas, omanas, omanas, omanas, omanas, omanas, omanas, omanas, omanas, omanas, omanas, omanas, omanas, omanas, omanas, omanas, omanas, omanas. 24 Žu nalis iniai eks ai adjek y ai hapaxes in o al) celko ý ‚o e al‛, exis ujúci ‚exis ing‘, ho o ý ‚ eady‘, možný ‚possible‘, ne yhnu ný ‚ine i able‘, odlišný ‚di e en ‘, ok ídlený ‚well-known‘, posledný ‚las ‘, p edchádzajúci ‚p e ious‘, p iamočia y ‚s aigh o wa d‘, p ý ‚ i s ‘, sebais ý ‚sel ‘, sp ie odný ‚companying‘, ýs upný ‚zem ou going‘, z yši ný ‚pe sis en ‘, esidual ‚‘