The Status and Terminology of the Hungarian Legal and Administrative Language

Te minologija Te minologija 2025, 32 omas, 1 […] 21 puslapis Tu inio nuo oda ISSN 2669-2198 (online elek oninis) Copy igh 2025 Ágo a Fó is i Ádám Rixe . Išleido Lie u os kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos s aipsnis, pla inamas pagal "C ea i e Commons A ibu ion License" sąlygas, leidžiančias ne ibo ą naudojimą, pla inimą i ep odukciją be ku ioje e pėje, jei nu odomas o iginalus au o ius i šal inis. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal C ea i e Commons‚ p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį. Gau as: 2025-09-19 (Gau a). P iim as: P iim a: 2025-10-14. 1 Veng ijos eisinės eisės s a usas i e minologija I adminis acinė kalba 1 Veng ų eisinės i adminis acinės kalbos s a usas e minija ÁGOTA FÓRIS Ká oli Gáspá Re o muo os bažnyčios uni e si e as Veng ijoje, Veng ija El. paš as: [el. paš as apsaugo as] ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0002-7599-0323 Ty imų s i ys: aikomosios ling is ikos, e minologijos, p o esinės komunikacijos. ÁDÁM RIXER Ká oli Gáspá Re o muo os bažnyčios uni e si e as Veng ijoje, Veng ija El. paš as: [el. paš as apsaugo as] ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0002-6945-0312 Ty imų s i ys: ju isp udencija, adminis acinė eisė. (h ps: www.doi.o g 10.35321 e m32-03) ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ Abs akcija S aipsnio ikslas - pa eik i apž algą apie Veng ijos eisinę i adminis acinę kalbą bei e minologiją, įskai an akademinių leidinių, aukš ojo mokslo i eisės ak ų kalbą; be o, s aipsnyje pa eikiama planuojamos Veng ijos e minologijos s a egijos apž alga, Veng ijos eisinės i adminis acinės kalbos e minologijos s a usas i padė is. Ty imo me odas y a apž alga i e inimas, pag įs as paskelb ais s aipsniais i diskusijomis p ojek o sis emoje. Mes siūlome, kad pagal echninius s anda us i e minologijos ekomendacijas e minologija u ė ų bū i skelbiama a i ose e minologijos duomenų bazėse, nes e minologijos duomenų bazės y a s a bios p iemonės ska inan nacionalinį e minologijos sude inimą. Visų pi ma bū ų bū ina susie i eisinę i adminis acinę e minologijos s a egiją su bend ąja Veng ijos e minologijos s a egija. Nuo o laiko, kai 1 Šis y imas bu o emiamas p ojek o "A Veng ijoje eikia eisinės i adminis acinės kalbos e o mos?" Teisės akul e o "Ká oli Gáspá Uni e si y o he Re o med Chu ch in Hunga y" e minologijos s a egijos "Teisės i adminis acinės kalbos" kū imas 2022-2024 m. 2 mokslas Veng ijoje y a d ikalbis, eng ų i anglų kalbomis, mes siūlome pa eng i abiejų kalbų e minologijos s a egiją eisės i adminis a imo akul e ams bei uni e si e ams i pe ei i p ie papildomo d ikalbiškumo. RAKTINIAI ŽODžiai: kalbos poli ika i plana imas, e minologijos s a egija, eng ų e minologijos s a egija, eisinė i adminis acinė kalba, aiški komunikacija. ANOTACIJA Šio s aipsnio ikslas apž elg i eng ų eisinę i adminis acinę kalbą bei e minologiją, įskai an mokslinių publikacijų, aukš ojo mokslo i eisės ak ų kalbą. Be o, s aipsnyje p is a omi planuojamos eng ų e minologijos s a egijos apma ai i eng ų eisinės bei adminis acinės kalbos e minijos s a usas i būklė. Ty imo me odas apž alga i e inimas, g indžiami publikuo ais s aipsniais i diskusijomis p ojek o kon eks e. Remian is echniniais s anda ais i e minologinėmis ekomendacijomis, e minus siūloma skelb i a i ose e minų duomenų bazėse, nes šios bazės y a s a bus į ankis, ska inan is de in i e miniją nacionaliniu mas u. Ypač s a bu susie i eisinės i adminis acinės e minologijos s a egiją su bend ąja eng ų e minologijos s a egija. Kadangi mokslo kalba Veng ijoje y a d ikalbė eng ų i anglų kalbos, siūloma pa eng i abi kalbas apimančią e minologijos s a egiją eisės i adminis a imo akul e ams bei uni e si e ams i pe ei i p ie papildomos d ikalbys ės modelio. ESMINIAI ŽODŽIAI: kalbos poli ika i plana imas, e minologijos s a egija, eng ų e minologijos s a egija, eisinė i adminis acinė kalba, aiški komunikacija. Įžanga Nuo 2022 m. iki 2024 m. bu o ykdomas d ejų me ų mokslinių y imų p ojek as, ski as iš i i i apib ėž i cha ak e is ikas, susijusias su eisinės i adminis acinės kalbos bei e minologijos s a usu i ko pusu Veng ijoje (Rixe 2023). Šiame s aipsnyje pi miausia bus pa eik a e minologijos poli ika, pag įs a a i inkamomis gai iomis, aip pa Veng ijos e minologijos s a egijos kū imo pag indas. Toliau pa eikiame s aipsnio ikslą i me odiką. Rezul a us ap a iančiame sky iuje ap a iama Veng ijos eisinės i adminis acinės kalbos padė is, nag inėjamas jos naudojimas aukš ojo mokslo, mokslinių y imų i eisės ak ų s i yje. Ki ame sky iuje apž elgsime, kaip bu o ska inamas pap as as kalba i ge esnis bend a imas, o paskui p is a ysime eiksmus, ku ių bu o im asi, kad eisinė i adminis acinė e minologija bū ų p ieinama. Kalbų poli ika i plana imas, i e minologijos poli ika Te miną "kalbų plana imas" į edė Haugen (1959). Vėliau Kloss (1969) a sky ė s a usą i ko pusą kaip kalbos plana imo hiponimus. S a uso plana imas susijęs su kalbos socialiniu i eisiniu s a usu i jos unkcijomis, o ko pusų plana imas susijęs su o maliais kalbos pokyčiais (leksija, ašyba i . .). Plana imas isų pi ma apima komunikacijos p oblemų, ku ioms eikalingas ko puso plana imas, s a egijų, kaip šiuos sunkumus į eik i, i užduočių, ku ias eikia sp ęs i nacionaliniu a a p au iniu lygiu, e inimą. Pasak Tolč ajaus Nagy (2005: 233), no s pa s kalbos plana imo ys ymasis yko iš kelių k ypčių, jo p incipai isada apėmė iek s a usą, iek ko puso plana imą. Ski ingos kalbos plana imo endencijos bu o suku os emian is ski ingomis is o inėmis adicijomis i me odikomis, įskai an adicinio kalbos ugdymo p ak iką (ž . Nek apil 2008) i XIX a. kodi ikacijos eiklą. Gazzola i ki i a k eipia dėmesį į ai, kad y a daug ski ingų kalbos poli ikos i plana imo (LPP) ipų, o LPP y a p ocesas i ezul a as uo pačiu me u. Poli ikos ciklo e apai y a (1) "kalbų klausimo a si adimas", (2) da bo a kės nus a ymas, (3) poli ikos o ma imas i p iėmimas, (4) 3 įgy endinimas i (5) a lik o i gau ų ezul a ų e inimas" (Gazzola e al. 2024: 4). Bend ieji kalbos plana imo klausimai bu o išplės i iki LSP (specialių ikslų kalba) i e minologijos mo ininėje kalboje. UNESCO (In o e m 2005) e minologijos poli ikos gai es a ski ia bend ą kalbos plana imą nuo speci inės kalbos plana imo. Te minologijos poli ikos gai ėse eigiama, kad kalba a lieka s a bų aidmenį ku ian i palaikan žinių isuomenę bei su umpinan skai meninį ski umą. Skai meninė sp aga a si anda ka u su "ne ienodybe p ieigos p ie in o macijos i žinių, ku i sa o uož u y a susijusi su nelygybe kalbų p ieigos" (In o e m 2005: V); i […]Nea i inkama e minologija y a ienas s a biausių nelygybės kalbų p ieigos eiksnių, i ai sukelia […] unkcinį ne aš ingumą[…] in o macijos p ieigos i kompiu e ių naudojimo kon eks e[…] (In o e m 2005: V). […] Veng ijos e minologijos ys ymasis S a egija Pe dešim mečius keliuose a p au iniuose dokumen uose bu o pab ėž a e minologijos s a bą daugiakalbiškumui, kul ū inės į ai o ės išsaugojimui i isuo inei p ieigai p ie in o macijos i žinių. Te minologijos s a egijos bend ieji p incipai pi mą ka ą bu o paskelb i a p au iniuose dokumen uose 2000-aisiais me ais. Pagal UNESCO gai es (In o e m 2005) e minologijos poli ika y a o malizuo ų sp endimų i ikslų koo dina imo s a egijų inkinys i (a ba) am ik os socialinės g upės (p z., am ik os kalbų bend uomenės) a als ybės e minologija. Nacionalinė e minologijos poli ika y a iešoji s a egija, ku i o muojama poli inių sp endimų p iėmimo lygiu šalyje a ba daugiau a mažiau au onominėje kalbos bend uomenėje […]... […] siekian suku i a ba eguliuo i a si andančias i esamas e minologijas į ai iems ikslams […] (In o e m 2005: 4). Remian is a i inkamu s anda u, e minologijos poli ika y a "p incipų i s a egijų inkinys, naudojamas kaip pag indas am ik os kalbos a ba s i ies e minologijos kū imui i egulia imui" (ISO 29383:2020). Fo he de elopmen o a gene al Hunga ian e minology s a egy, as a s a ing poin , UNESCO gai ės (In o e m 2005) i ISO s anda as "ISO 29383:2020 Te minologijos poli ika […] kū imas i įgy endinimas" bu o naudojami. S anda as su eikia bend ą ado ą, ačiau, kaip jis pab ėžia sa o įžangoje, iš ik ųjų nė a d iejų isiškai ienodų si uacijų, o kiek ienos šalies a o ganizacijos e minologijos s a egija bū inai y a unikali. Nacionaliniu lygiu e minologijos poli ika pap as ai y a eisinis dokumen as a ba in o macinė s a egija, o mažesnėse 4 o ganizacijose ji pap as ai y a da bo s au o i pagalbinės echnologijos naudojimo gai es, dažnai be žodžio e minologija. Pagal UNESCO gai es i ski ingas nacionalines p ak ikas 2018 m. bu o pasiūly a pa eng i Veng ijos nacionalinę e minologijos s a egiją. Veng ijos i užsienio mokslinių ins i u ų i o ganizacijų a s o ai daly a o kaip pak ies i p anešėjai kon e encijoje, ku i bu o su eng a am, kad bū ų pada y a pag indinė eikla. Kon e encijos o ganiza o iai i kalbė ojai ka u siekė bend ada biau i, nus a y i s a egiją i susi a i dėl p incipų, ku ie lėmė Veng ijos e minologijos s a egijos kū imą i jos paskelbimą (Fó is, Bölcskei 2019b). Šioje knygoje au o iai- edak o iai pa eikė ekomendacijas dėl eng ų e minologijos s a egijos kū imo. Tai y a: […] […] Vidu inės ukmės (4-10 me ų) s a eginio plano, adinamos "žaliosios knygos", ku i gali p adė i diskusijas, paskelbimas, kad bū ų pa eng as dokumen as apie e minologijos s a eginius planus. Pagal Vy iausybės dek e o 38-2012 38 sky ių. (III. 12.) dėl s a eginio y iausybės adminis a imo, Žaliojoje knygoje a k eip as dėmesys į s a biausius neišsp ęs us e minologijos klausimus kaip poli ikos s i į i ska inama a i inkamas įs aigas nag inė i šiuos klausimus s a eginės y iausybės kon olės sis emoje. […] Pa eng i adinamąjį e minologijos s a egijos plano p ojek ą. […] Te minologijos s a egijos pa a iamosios a ybos įkū imas. […] Remian is e minologijos s a egijos plano p ojek o pa engimo i paskelbimo a siliepimais: išsamus e minologijos s a egijos planas i p og ama. […] Veng ijos nacionalinio e minologijos po alo įkū imas. […] Veng ijos nacionalinės e minologijos duomenų bazės kū imas i jos sąnaudų plano, medžiagų i žmogiškųjų iš eklių išanks inių eikala imų engimas[…] (Fó is, Bölcskei 2019a: 18). Po kele ių me ų, ado aujan is šiomis ekomendacijomis, HUN-REN Veng ijos ling is ikos mokslinių y imų cen as jau ga o d i do acijas šioje s i yje i išleido Žaliąją knygą (P ószéky 2 e al. 2023; www.ny ud.hu), ku ioje pa eikiami s a eginiai Veng ijos e minologų e minologijos y imai. Žaliąją knygą suda o ke u ios dalys: 1. Bend ieji e minologijos s a egijos klausimai; 2. Konk e i e minologijos s a egijos klausimai; 3. S anda ai i ašymas; 4. Bibliog a ija. IV dalyje, knygos pabaigoje, bu o paskelb a pasi ink a e minologijos s a egijos bibliog a ija, li e a ū os inkinys, ku iame daugiausia dėmesio ski iama e minologijos s a egijos bend iems p incipams i me odams, suski s y i pagal šias ke u ias emas: e minologijos s a egijos p incipai; e minologijos duomenų bazės p ojek as; nacionalinės iešosios e minologijos duomenų bazės i po alai Eu opoje i pag indinės a p au inės e minologijos duomenų bazės; iešai p ieinamos kalbos duomenų bazės, ku iose pa eikiami eng ų kalbos e minai […] 2 Nuo 2025 m. ugpjūčio 1 d. - ELTE kalbininkys ės y imų cen as. 5 Apie Veng ijos ling is inius ko pusus i duomenų bazes, nacionalinius i Eu opos p ojek us ž . knygą, apibend inančią Tamás Vá adi ado aujamus pasiek us ezul a us (Dodé, Ludányi 2021). No s Gazzola i ki i (2024: 1) kalba poli iką i plana imą isų pi ma laiko y iausybių (nacionaliniu, egioniniu, ie iniu i galbū a p au iniu lygiu) i a i inkamų ins i ucijų isose iešosios poli ikos s i yse, Veng ijoje isapusiška, aiški y iausybės pa eng a kalba poli ika da neegzis uoja. Tačiau, mūsų nuomone, okia iešoji įs aiga kaip Veng ijos mokslų akademija (www.m a.hu) - nuola bend ada biaudama su a i inkamais sek o iais, uni e si e ais i e minologijos o ganizacijomis - galė ų bū i inkama ją aldy i. 3 Likusios ekomendacijos, p z., nacionalinės e minologijos duomenų bazės i po alo sukū imas, bu o įgy endin os Veng ijos nacionalinės e minologijos s a egijos, ku ios ikslas bu o suku i Veng ijos nacionalinę e minologijos duomenų bazę i e minologijos po alą (Fó is 2024a; anks esnių me ų publikacijos šiuo klausimu bu o su ink os į knygą: Fó is 2025). Tikslas i me odika Šio s aipsnio ikslas - su eik i apž algą apie Veng ijos eisinę i adminis acinę kalbą bei e minologiją, įskai an akademiniuose leidiniuose, aukš ojo mokslo i eisės ak uose naudojamą e minologiją. Ši apž alga pag įs a d ejų me ų mokslinių y imų p ojek o, a lik o nuo 2022 m. iki 2024 m., ezul a ais. Ty ime naudojama a ejo y imo me odika, siekian a lik i išsamią dalyko u inio analizę ealiame pasaulyje. Rezul a ų apž alga i san auka apima išsamią daugelio šal inių su ink ų duomenų apž algą, jų analizę, siekian nus a y i pag indines emas i modelius, i šių ezul a ų sin ezę į išsamų ap ašymą. Analizė g indžiama paskelb ais s aipsniais i diskusijomis p ojek o sis emoje, aip pa li e a ū a apie eisinę i adminis acinę kalbą bei e minologiją, akademinėmis i p o esinėmis in e ne o s e ainėmis bei monog a ijomis (analizė i sin ezė anks esnių esea ch). Veng ijos eisinis i adminis acinis s a usas Kalba Teisinė i adminis acinė kalba aukš ojo mokslo s i yje No s plačiai p ipažįs ama, kad įs a ymai i kalba y a a pusa yje susiję (p z., Ka pen, Xan haki 2017; Tie sma, Solan 2021; Biel, Kockae 2023; Engbe g 2023; D inóczi e al. 2025), o įs a ymai gali bū i įgy endinami pe kalbą, e a a k eip i dėmesį į ai, kad eng ų kalba 3 Pa yzdžiui, Veng ijos e minologijos a yba, MaTT, www.ma .hu. 6 uni e si e ai e ai siūlo ku sus, ski us eisinės kalbos a bend a imo mokymui. Toliau pa eikiame kele ą eisės š ie imo b uožų. Veng ų kalba y a mokymo kalba aš uoniuose eisės akul e uose i Ludo ikos iešosios a nybos uni e si e e Veng ijos aukš ojo mokslo s i yje. Iš p adžių bu o siūloma, kad Veng ijos eisės akul e e (Veng ijos eisės akul e e) bū ų siūlomi eisės i li e a ū os ku sai, o ėliau - eisės i li e a ū os ku sai (Veng ijos eisės akul e e) - Veng ijos eisės akul e e (Veng ijos eisės akul e e) i Veng ijos eisės akul e e (Veng ijos eisės akul e e) - Veng ijos eisės akul e e (Veng ijos eisės akul e e). ELTE eisės akul e as aip pa kele ą me ų uni e si e iniame adijuje engia podcas ą "Teisė i li e a ū a". Didėja mokiniams ski ų mokinių eismų konku sų skaičius (Rixe 2024) iek eng ų, iek anglų kalbomis, i šie konku sai g ei ai apo populia ūs a p s uden ų. Ki a e us, ik ke u i iš aš uonių Veng ijos eisės akul e ų siūlo e o ikos a eisinės komunikacijos ku sus, in eg uo us į mokymo p og amą. Pa yzdžiui, "Teisinis mąs ymas i bend a imas" y a p i alomas ku sas Miskolco uni e si e o Teisės akul e e; Panašiai "Teisinis mąs ymas i eisinė e o ika" y a p i alomas ku sas Pázmány Pé e ka alikų uni e si e o eisės akul e e, o "Teisinis bend a imas" - Pécs uni e si e o eisės akul e e. Teisės mokyklose nė a specialaus ling is ikos a e minologijos ku so, no s ling is inė analizė y a ienas iš pag indinių eisinės eiklos įgūdžių. Vienas s a biausių eisės i kalbos san ykių elemen ų (be o, kad isi eisės ak ai iš eiškiami kalba) y a ai, kad pi masis eisės ak ų i a ski ų sp endimų aiškinimo žingsnis isada y a adinamasis g ama inis aiškinimas, . y. žodžių, iš aiškų, są okų i azių analizė eisės ak uose i a ski ose sp endimuose, pag įs a g ama inėmis aisyklėmis i seman ika, i jų palyginimas su e inamu konk ečio a ejo is o iniais ak ais. Keliasi klausimas, a , jei ling is inė analizė i eisinė e minologija y a okia pag indinė eisinės p o esijos dalis, nė a pa eisinama moky i eisinės i adminis acinės LSP a ba eisinės e minologijos kaip a ski o dalyko uni e si e inio lygio eisinės š ie imo s i yje. Mes nema ome jokių okių pa yzdžių Veng ija: a i inkamos žinios adiciškai y a "sklaidy os" a p į ai ių dalykų (Į adas į eisę, Teisės is o ija, Teisės komunikacija, Įs a ymų eo ija i dogma inės žinios apie į ai ias eisės šakas) (p z., D inóczi, No ák 2015). Tačiau keli au o iai aiškų i p ieinamą bend a imą laiko e iniu eikala imu i jį į aukia į e ikos ku sų mokymo p og amą eisinėje š ie imo s i yje (Tó h 2017; Néme h 2022). Teisės akul e uose Veng ijoje eisės žinios pap as ai dės omos kaip pag indinių eisės ku sų (p z., Į adas į eisę, Kons i ucinė eisė) dalis, ačiau ai ik iena iš daugelio šių ku sų emų, o kalbinis kon eks as aip pa y a labai ibo as. A pažindamos ai, dauguma ins i ucijų siūlo eisės s udijų (Jogalko ás an, p z., KRE eisės akul e as) a ba eisės eo ijos (Tö ényhozás an, p z., Teisės akul e as, 7 Pécs) kaip p i alomi a ba pasi enkami dalykai, ku iuose kalbiniai klausimai i kon eks ai aip pa y a plačiau ap a iami. "Pazmagi Pé e s ka alikų uni e si e o eisės akul e as siūlo olesnį mokymą iešosios a nybos egulia imo i kodi ika imo s i yje eng ų kalba, o 2024 m. Győ Is án Széchenyi uni e si e as p adėjo eisės i aldymo s udijų p og amą anglų kalba." Ta p ak edi uo ų magis an ū os mokymo p og amų anksčiau bu o specializuo as įs a ymų leidybos engimo mokymas ie iniam lygmeniu eng ų kalba (helyi jogszabály-sze kesz ő szakjogász szaki ányú o ábbképzés), ku is jau ku į laiką nebu o siūlomas. Aukš ojo mokslo iešosios adminis a imo s i yje (Ludo ikos iešosios a nybos uni e si e as, iešojo aldymo akul e as) įs a ymų leidybos klausimai akcen uojami p i alomoje pag indinėje s i yje (Szabályozás és kodi ikáció, anglų kalba: Reglamen as i kodi ikacija), ačiau ne i šioje s i yje kalbos sky ius y a nedidelis. Apsk i ai galima pasaky i, kad eng ų eisinės i adminis acinės kalbos mokymas nė a p io i e as ad oka ų i iešųjų adminis a o ių mokyme Veng ijoje. Žinoma, Veng ijos eisinės i adminis acinės kalbos padė į aip pa labai į akoja ai, kad, iš dalies dėl ERASMUS bend ada bia imo, S ipendium Hunga icum s ipendijų i iš dalies dėl y iausybės i uni e si e ų ling is inės s a egijos, eisės i adminis acinių akul e ų ku sų anglų kalba (i ečiau okiečių i p ancūzų kalbomis) skaičius didėja. Anglų kalbos magis an ū os s udijų p og amų i anglų kalbos dak a o s udijų ku sų skaičius aip pa žymiai padidėjo pe pasku inį dešim me į. De yni Veng ijos uni e si e ai u i eisės dok o an ū os mokyklas, o ienas uni e si e as u i iešojo adminis a imo dok o an ū os mokyklą (www.dok o i.hu), i o icialiai eng ų kalba y a daugumoje jų mokymo kalba, ačiau iš dok o an ų pap as ai ikimasi, kad jie gali skelb i anglų kalba, i y a galimybė (i p ak ika) ašy i dise acijas anglų kalba i lanky i pamokas anglų kalba. (Vienas iš šių uni e si e ų y a And ássy Gyula uni e si e as, ku mokymo kalba y a okiečių kalba.) Todėl, be eng ų kalbos, anglų kalba aip pa apo s a bi akademiniame ašyme i įs a ymuose. Ji aip pa ampa mokymo kalba daugelyje Veng ijos uni e si e ų, kaip anglų kalbos mokymas (EMI). Teisinė i adminis acinė kalba y imuose i leidiniuose Pas a uoju me u akademiniuose y imuose į yko eikšmingi pokyčiai, ku ie pa eikė eisinės kalbos s a usą i naudojimą. P ieš dešim me į bu o leng a suda y i Veng ijos au o ių užsienio kalbomis pa ašy ų y imų i monog a ijų są ašą am ik ose eisės s i yse i am ik omis emomis (Rixe 2013). Šiandien leidiniai anglų kalba i a p au inis mokslinių y imų bend ada bia imas apo įp as a. Veng ų kalba bu o išleis a kele as ado ų, ienas iš jų y a apie Veng ijos iešojo adminis a imo e o mą nuo 2010 m. 8 Zol án iešojo adminis a imo plė os p og ama (Pa yi, Rixe 2014). Jei publikacijos pa ašy os užsienio kalba, ne pag indinėms są okoms i są okoms (p z., e minui közigazga ási eljá ásjogi ügy él, […]pa y o an adminis a i e au ho i y p ocedu e[…]) eikia specialių paaiškinimų. Anglų kalbos leidiniai gali aidin i s a bų aidmenį nuosekliau naudojan anglų kalbą Veng ijos akademinėje s e oje i apibūdindami Veng ijos eisinės i adminis acinės kalbos e minologiją i są okų sis emą anglų kalba. Rixe is (2013: 7) jau p ieš dešim me į pažymėjo, kad anglų kalba pe ėmė bu usių lo ynų, okiečių i usų kalbų aidmenį, apdama a pininkaujančia kalba Veng ijoje, ne ik sup an an kaimyninius žmones, be i į ai iose mokslų i akademinių disciplinų s i yse, įskai an eisę i iešąjį adminis a imą (no s, žinoma, ji is da nė a išski inė). Jis aip pa a k eipė dėmesį į ai, kad anglų kalbos leidinių a eju dažnai ūks a e minologinio i koncep ualaus nuoseklumo; i eng ų i anglų kalbų iešosios eisės i adminis a imo žodynas bū ų bū inas. Jis a k eipė dėmesį į bū inybę plė o i Veng ijos adminis acinės eisės dok iną, nes nuoseklus, aiškus i skaid us adminis acinės ( eisinės) e minologijos naudojimas y a bū ina sąlyga didesniam daly a imui a p au inio aldymo li e a ū oje (Rixe 2013: 21[…]22). Šiuolaikinis disku sas pab ėžė eisinės e minologijos duomenų bazės bū inybę, ku i pakeičia žodynų po eikį. A siž elgdami į e minologijos s a egijos ekomendacijas i a siž elgian į D inóczi i No ák (2015) nuomonę, mes da ome iš adą, kad bū ina sude in i adminis acinės eisės e minologiją i są okas, isų pi ma suku i e minologijos duomenų bazę i paskelb i Veng ijos e minus, są okas i adminis acinės eisės są okų inklą su anglų ek i alen ais. Te minologijos duomenų bazės y a s a bios p iemonės, ski os ska in i e minologijos ha monizaciją nacionaliniu mas u i g ei ai i nuosekliai skelb i naujai p iim us e minus. Šiuo me u Veng ijos mokslų akademija i Veng ijos uni e si e ai mano, kad leidiniai anglų kalba y a s a biausi, o a p į ai ių akademinės ka je os eikala imų publikacijos i ci a os anglų kalba y a e ingesnės nei eng ų kalba. Klausimas y a oks: kokį po eikį šis poky is u ės eng ų eisinės i adminis acinės kalbos naudojimui, nepaisan iš jo a si andančių p o esinių p i alumų i a p au inės naudos? Šiuo me u a odo, kad akademiniame lygyje eisinė i adminis acinė kalbos naudojimas jau apo d ikalbis: eng ų i anglų, ačiau kyla klausimas, a pasiek as eng ų i anglų d ikalbis? whe he he language o legisla u e and o adminis a ion and go e nance has al eady Veng ijos mokslų akademija aip pa p ipažino šią si uaciją. Nuo jos įkū imo 1825 m. iena iš jos pag indinių misijų bu o ska in i eng ų kalbos naudojimą. 2023 m. Akademija p adėjo iešą in e ne inį diskusijų o umą apie eng ų kalbą kaip mokslo kalbą. Pag indinės diskusijų o umo iš ados bu o paskelb os Akademijos in e ne o s e ainėje: Akademija oliau s a s o eng ų kalbą i 9 Veng ijos LSP kaip nacionalinės s a eginės s a bos klausimas; emia eng ų i anglų kalbų d ikalbią naudojimą moksle, . y. mokslinį d ikalbiškumą; pageidauja em i eng ų kalbą daugiausia skai meninės pa amos o ma; i aip pa i ina, kad anglų kalba moksluose y a s a bi (MTAMN). Tačiau kai ku ie Veng ijos ling is ai i ina, kad Akademija iš ik ųjų nedaug da o, kad palaiky ų eng ų kalbos kaip mokslo i akademinės kalbos naudojimą (Fe enc 2018; Kon a 2025). Ki aip a ian , pe ėjimas p ie d ikalbiškumo, a odo, palankesnis sub akciniam d ikalbiškumui nei adi y iam d ikalbiškumui, o pas a asis bū ų inkamesnis (ž . Kon a Lambe 1981; Phillipson 2003; 2025). Įs a ymuose esan i eisinė i adminis acinė kalba Ki os aplinkybės sus ip ina, o ne pada o neiš engiamą, no mų aiškumo eikala imą Veng ijos eisinėje i adminis acinėje kalboje, . y. eikala imą pa enkin i po eikį, kad no miniai i konk ečiai eisiniai ak ai bū ų kuo aiškesni, pap as esni i skaid esni. Didėjan ys eikala imai i lūkesčiai šiuo a ž ilgiu galbū susiję su uo, kad eisinių no mų aiškumo ūkumas apo ne ik nepa ogumų šal iniu, be i sulė inančiu eiksniu i g ėsme šiuolaikinėms inkos ekonomikoms i masinėms demok a ijoms. Tik oji eisinių eks ų p ieinamumas y a (išanks inė) daugelio pag indinių eisių ykdymo sąlyga, o eisinių šal inių p ieinamumas aip pa y a kons i ucinis įpa eigojimas, ačiau nė a su a imo dėl o, kaip nus a y i, eglamen uo i, ma uo i i už ik in i p ieinamumą, aip page inan p ieinamumą p ie eks ų. Dek e as 61/2009 Veng ijos eisingumo i eisėsaugos minis o eisės ak ų engimo (XII. 14) nuos a uose eigiama, kad eisės ak ų p ojek ai u i bū i su o muluo i pagal eng ų kalbos aisykles aiškiu, sup an amu i nuosekliu būdu (dalis 2). Judi Tó h sa o y imuose pa odo, kad aiškumo eikala imas y a su o muluo as kaip lūkesčiai iš iso 270 Veng ijos eisės šal inių, ačiau jo u inio […] ką ai eiškia […] isiškai ūks a nag inėjamuose eisiniuose eks uose (Tó h 2023: 157). Taip pa s a bu a k eip i dėmesį į ai, kad is naujesnės i naujesnės de egulacijos bangos (Veng ijoje idu iniškai kas ke e ius penkis me us) pap as ai ne u i aiškių ling is inių ikslų. Pe pas a ąjį dešim me į bu o kele as nesėkmingų y iausybės p og amų, ski ų eng ų eisinės i adminis acinės kalbos supap as inimui, s anda iza imui i a naujinimui: […] Viena iš jų bu o "Magya y Zol án" iešojo adminis a imo plė os p og amos kalbos subp og ama, ku ioje bu o bandoma supap as in i eglamen ų kalbą (konk ečiai 11 y iausybės dek e ų), ačiau ai nebu o sėkminga, nes dėl idinio eisinės sis emos sudė ingumo labai sunku įsikiš i į kalbą izoliuo oje eisinės sis emos ie oje (Nagy 2014). 16 Veng ijos ling is ikos mokslinių y imų cen o [HUN-REN, nuo 2025 m. ugpjūčio 1 d. ELTE] in e ne o s e ainė. Galima as i ad esu: www.ny ud.hu [įeina: 2025 m. ugsėjo 12 d. IATE (In e ak y i e minologija Eu opai). Galima as i ad esu: h ps: www.ia e.eu opa.eu [Įeina: 2025 m. ugsėjo 12 d. IEC 82079-1:2019 P oduk ų naudojimo in o macijos (naudojimo ins ukcijų) engimas […] 1 dalis: P incipai i bend ieji eikala imai. In o e m 2005: Te minologijos poli ikos gai es. Te minologijos poli ikos o ma imas i įgy endinimas kalbų bend uomenėse, Pa yžius: UNESCO. Galima as i ad esu: h punesdoc.unesco.o g://images/0000114407/140765e.pd . ISO 29383:2020 Te minologijos poli ika […] Vys ymas i įgy endinimas. Teisės i li e a ū os podcas as [Jog és i odalom podcas ]. Galima as i: h ps: www.ajk.el e.hu/jog-es-i odalom-podcas [įeina: 2025 m. ugsėjo 12 d. LRTB: Lie u os Respublikos e minų bankas [Lie u os Respublikos e minų bankas]. Galima as i ad esu: h p:// e minai. lkk.l / [įei a: 2025 m. ugsėjo 12 d. MTAMN: A Magya Tudományos Akadémia és a magya nyel [Veng ijos mokslų akademija i eng ų kalba]. Viešasis in e ne inis diskusijų o umas. Galima as i: h ps: www.m a.hu/da a/dokumen umok/egyeb_dokumen umok/2024/197_KGY_magy a _nyel _ edelme_ja asla ok.pd [Įei a: 2025 m. ko o 18 d.] PLM - pap as os kalbos judėjimas. Galima as i: h ps: www.plainlanguage.go /guidelines/wo ds://use-simple-wo ds/ph ases [Įei a: 2025 m. ugsėjo 12 d.] Szily Kálmán 1902: A magya nyel újí ás szó á a [Veng ijos kalbos žodynas] Re o ma], Ho nyánszky Vik o as. Baigė. Galima as i ad esu: h ps: e min.im.go .hu [įeina: 2025 m. ugsėjo 12 d.] REFERENCES Adle Ma k 2012: The Plain Language Mo emen . – The Ox o d Handbook o Language and Law, ed. P. Tie sma, L. Solan, Ox o d: Ox o d Handbooks Online, 67–83. A ailable a : h ps://doi.o g/10.1093/ox o dhb/9780199572120.013.0006. Biel Łucja 2023: Va ia ion o Legal Te ms in Monolingual and Mul ilingual Con ex s. Types, Dis ibu ion, A i udes and Causes. – Handbook o Te minology 3: Legal Te minology, eds. Ł. Biel, H. J. Kockae , Ams e dam/Philadelphia: John Benjamins, 90–123. A ailable a : h ps://doi.o g/10.1075/ho .3. a 1. Biel Łucja, Kockae Hend ik J. (eds.) 2023: Handbook o Te minology 3: Legal Te minology, Ams e dam and Philadelphia: John Benjamins. A ailable a : h ps://doi.o g/10.1075/ho .3. 17 Dobos Csilla 2023: Az in aling ális o dí ás jogi aspek usa. Fo dí ás udományi szempon ok a jogi-közigazga ási e üle en [The Legal Aspec o In alingual T ansla ion. T ansla ional Viewpoin s in Legal and Adminis a i e Fields]. – Glossa Iu idica 10(3), 105–132. A ailable a : h ps://doi.o g/10.55194/GI. 2003.3.6. Dodé Réka, Ludányi Zsó ia (eds.) 2021: A ko pusznyel észe ől a neu ális hálókig. Köszön ő kö e Vá adi Tamás 70. szüle ésnapjá a [F om Co pus Linguis ics o Neu al Ne wo ks], Budapes : Nyel udományi Ku a óközpon . A ailable a : h ps://mek.oszk.hu/22100/22157/22157.pd . D inóczi Tímea 2010: Minőségi jogalko ás és adminisz a í e hek csökken ése Eu ópában [The Quali y o Legisla ion and he Reduc ion o Adminis a i e Bu dens in Eu ope], Budapes : HVG ORAC. D inóczi Tímea 2015: Concep o Quali y in Legisla ion – Re isi ed: Ma e o Pe spec i e and a Gene al O e iew. – S a u e Law Re iew 36(3), 211–227. A ailable a : h ps://doi.o g/10.1093/sl /hm 008. D inóczi Tímea, No ák Ba nabás 2015: Linguis ic App oach in Legisp udence – Te minology, T ansla ion S udies and Da abases. – Theo y and P ac ice o Legisla ion 3(1), 113–129. A ailable a : h ps://doi.o g/10.1080/20508840.2015.1041707. D inóczi Tímea, Pennisi Giulia Ad iana, Xan haki Helen (eds.) 2025: Language o Legisla ion and Legisla ion Th ough Language, New Yo k: Rou ledge. A ailable a : h ps://doi.o g/10.4324/9781003430308. Engbe g Jan (ed.) 2023: Be ween Tex , Meaning and Legal Languages: Linguis ic App oaches o Legal In e p e a ion. (Founda ions in Language and Law Book 8), Be lin: De G uy e Mou on. Feke e Balázs 2018: Ké szemesz e „jog és i odalom‛ szeminá ium apasz ala ai ól [Two Semes e s o ‚Law and Li e a u e‛ Semina Expe iences]. – Ius i ia meghallga : Tanulmányok a „Jog és i odalom” kö éből, eds. K. Bodná , B. Feke e, Budapes : MTA Tá sadalom udományi Ku a óközpon Jog udományi In éze , 221–231. Fe enc Vik ó ia 2018: A magya udományos nyel nyel ökológiai megközelí ésből [Hunga ian Scien i ic Language om Ecolinguis ic App oach]. – Magya Tudomány 179(3). A ailable a : h ps://doi.o g/10.1556/2065.179.2018.3.6. Fó is Ágo a 2023: A e minológias a égia szempon jai a jogi-közigazga ási e üle en [Aspec s o he Te minology S a egy in he Legal and Adminis a i e A ea]. – Glossa Iu idica 10(3), 35–64. A ailable a : h ps://doi.o g/10.55194/GI. 2023.3.2. Fó is Ágo a 2024a: A magya e minológias a égia meg alósí ásának pe spek í ái [The Implemen a ion Pe spec i es o he Hunga ian Te minology S a egy]. – Hunga ológiai É köny 25(1), 78–86. 18 Fó is Ágo a 2024b: The His o y and Recen T ends o Te minology in Hunga y in he 21s Cen u y. – Te minologija 31, 53–74. A ailable a : h ps://doi.o g/10.35321/ e m31- 03. Fó is Ágo a (ed.) 2025: Magya e minológias a égia. Te ek és meg alósí ha óság [Hunga ian Te minology S a egy. Plans and Feasibili y], Budapes : KRE – L’Ha ma an. Fó is Ágo a, Bölcskei And ea 2019a: P e ace. – Te minológias a égiai kihí ások a magya nyel e üle en [Te minology S a egy Challenges in he Hunga ian Language A ea], eds. Á. Fó is, A. Bölcskei, Budapes : L’Ha ma an–OFFI Z ., 14−19. Fó is Ágo a, Bölcskei And ea (eds.) 2019b: Te minológias a égiai kihí ások a magya nyel e üle en [Challenges o Te minology S a egy in he Hunga ian Language A ea], Budapes : L’Ha ma an–OFFI Z . A ailable a : h ps://www.o i.hu/o i- akademia/kiad anyok/ e minologias a egiai-kihi asok-a-magya -nyel e ule en. Fó is Ágo a, B. Papp Esz e , Bölcskei And ea 2023: Váloga o e minológias a égiai bibliog á ia [Selec ed Bibliog aphy on Te minology S a egy]. – A magya e minológias a égia kialakí ása. Zöld köny , eds. G. P ószéky, Á. Fó is, E. B. Papp, A. Bölcskei, V. Lipp, Budapes : Nyel udományi Ku a óközpon , 331–348. A ailable a : h ps://doi.o g/10.18135/ e m.2023.16. Gáspá End e, Somssich Réka 2019: A magya jog o dí a: Az Igazságügyi Minisz é ium á ogó o dí ási p ojek je a magya joganyag angol nyel ű elé he őségének biz osí ásá a [Hunga ian Law in T ansla ion: he Minis y o Jus ice’s Comp ehensi e T ansla ion P ojec o Ensu e ha Hunga ian Law is A ailable in he English Language]. – Fon es Iu is (1), 55–60. Gazzola Michele, G in F ançois, Ca dinal Linda, Heugh Ka hleen 2024: Language Policy and Planning: F om Theo y o P ac ice. – The Rou ledge Handbook o Language Policy and Planning, eds. M. Gazzola, F. G in, L. Ca dinal, K. Heugh, New Yo k: Rou ledge, 1–31. A ailable a : h ps://doi.o g/10.4324/9780429448843-1. Haugen Eugen 1959: Planning o a S anda d Language in Mode n No way. – An h opological Linguis ics 1(3), 8–21. Kán o Ákos 2023: Digi alizáció és au oma izációs lehe őségek a jogalko ásban [Oppo uni ies o Digi iza ion and Au oma ion in he Legisla i e P ocess]. – Pa lamen i Szemle 8(2), 39–56. Ka pen Ul ich, Xan haki Helen (eds.) 2017: Legisla ion in Eu ope. A Comp ehensi e Guide o Schola s and P ac i ione s, Ox o d: Ha Publishing. Kloss Heinz 1969: Resea ch Possibili ies on G oup Bilingualism: a Repo , Quebec: In e na ional Cen e o Resea ch on Bilingualism. Kon a Miklós 2025: Az angol nyel a mai Magya o szágon [The English Language in Hunga y Today]. – A szocioling isz ikai ku a ás á sadalmi ha ásai, eds. Cs. Bodó, 19 G. Szabó, Budapes : ELTE Eö ös Kiadó, 287–299. A ailable a : h ps://doi.o g/10.21862/Szocioling isz ika/2024/8122.287. Lambe Wallace E. 1981: Bilingualism and Language Acquisi ion. – Annals o he New Yo k Academy o Sciences 379(1), 9–22. A ailable a : h ps://doi.o g/10.1111/j.1749- 6632.1981. b41993.x. Láncos Pe a L. 2014: Az uniós jog öbbnyel űsége ál al ámasz o o dí ási kihí ások, különös ekin e el az Eu ópai Bí óság Fo dí ási Főigazga óságának apasz ala ai a [T ansla ion Challenges Posed by Mul ilingualism in EU Law, Wi h Pa icula Re e ence o he Expe ience o he Eu opean Cou o Jus ice’s Di ec o a e-Gene al o T ansla ion]. – Glossa Iu idica 1(1), 92–107. Lesznyák Ágnes 2010: Az Eu ópai Uniós in ézmények e minológiai ada bázisa: a IATE. [Te minology Da abase o he Eu opean Union Ins i u ions: he IATE]. – Magya Te minológia 3(2), 161–182. A ailable a : h ps://doi.o g/10.1556/MaTe m.3.2010.2.3. Majzikné Bausz Ágo a 2008: Az e-ko mányza , e-közigazga ás p oblémái és e minológiai ona kozásai Magya o szágon [The P oblems and Te minology o E-go e nmen in Hunga y]. – Magya Te minológia 1(1), 59–76. A ailable a : h ps://doi.o g/10.1566/MaTe m. 1.2008.1.5. Nagy Balázs Á. 2014: Mié olyan nehéz a jogszabályok nyel i egysze űsí ése? [Why is Simpli ying he Language o Legisla ion so Di icul ?]. – Glossa Iu idica 1(2), 101– 113. Nek apil Jiří 2008: Language Cul i a ion in De eloped Con ex . – The Handbook o Educa ional Linguis ics, eds. B. Spolsky, F. M. Hul , Malden (MA): Wiley-Blackwell, 251–265. A ailable a : h ps://doi.o g/10.1002/9780470694138.ch18. Néme h Gab iella 2022: Közé he ő, isz ességes, ha ékony és kompe ens – E ikai minőségbiz osí ás a e kísé le ek az igazságügyi szaké ői köz eműködésben [Clea , Fai , E ec i e and Compe en . An Expe imen in E hical Quali y Assu ance in Fo ensic Consul ing]. – Jog – Állam – Poli ika 14(1), 161–176. Néme h Gab iella 2023: A jogi no ma és a jogi szaknyel é he őségének össze üggései a digi ális é ben. Jogászi nézőpon ok és a közé he őség [The Rela ionship Be ween Legal No ms and he In elligibili y o Legal Language in he Digi al Space. Legal Pe spec i es and In elligibili y]. – Glossa Iu idica 10(5–6), 115–134. A ailable a : h ps://doi.o g/10.55194/GI.2023.5-6.7. Pa yi And ás, Rixe Ádám (eds.) 2014: Hunga ian Public Adminis a ion and Adminis a i e Law, Passau: Schenk Ve lag. Pe uzzo Ka ia 2023: Legal Te ms ha T a el. Cons ain s o P esen ing Na ional Legal Te minology o In e na ional Audiences. – Handbook o Te minology 3: Legal 20 Te minology, eds. Ł. Biel, H. J. Kockae , Ams e dam/Philadelphia: John Benjamins, 152–172. A ailable a : h ps://doi.o g/10.1075/ho .3.leg1. Phillipson Robe 2003: English-Only Eu ope? Challenging Language Policy, London: Rou ledge. A ailable a : h ps://doi.o g/10.4324/9780203696989. P ószéky Gábo , Fó is Ágo a, B. Papp Esz e , Bölcskei And ea, Lipp Ve onika (eds.) 2023: A magya e minológias a égia kialakí ása. Zöld köny [De elopmen o he Hunga ian Te minology S a egy. G een Pape ], Budapes : Nyel udományi Ku a óközpon . A ailable a : h ps://doi.o g/10.18135/ e m.2023. Rixe Ádám 2012: Jog és szépi odalom [Law and Li e a u e]. – Ius um Aequum Salu a e 8(2), 165–194. Rixe Ádám 2013: A magya közigazga ás idegen nyel ű i odalmának egyes jellegze ességei az elmúl negyedszáz esz endőben [Some Cha ac e is ics o he Hunga ian Public Adminis a ion Li e a u e in Fo eign Languages in he Las Qua e Cen u y]. – P o Publico Bono – Magya Közigazga ás 3(3), 4–22. Rixe Ádám 2023: Szükség an-e Magya o szágon jogi-igazga ási szaknyel újí ás a? Gondola ok egy ku a ás ma gójá a [Is The e a Need o Legal and Adminis a i e Language Re o m in Hunga y? Re lec ions on he Ma gins o a Resea ch]. – Glossa Iu idica X(3), 93–103. A ailable a : h ps://doi.o g/10.55194/GI.2023.3.1. Rixe Ádám 2024: A magya jogi-igazga ási nyel megújí ása I. A beszédmondás szín e ei a joghallga ók éle ében [The Renewal o he Hunga ian Legal and Adminis a i e Language I. The A enas o Speech in he Li e o Law S uden s]. – 60. S udia in hono em And ea Domokos, ed. Á. Czine, Budapes : Ká oli Gáspá Re o má us Egye em Állam- és Jog udományi Ka , 291–307. Tie sma Pe e M., Solan Law ence M. (eds.) 2021: The Ox o d Handbook o Language and Law, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess. A ailable a : h ps://doi.o g/10.1093/ox o dhb/9780199572120.001.0001. Tolcs ai Nagy Gábo 2005: Nyel i e ezés: P obléma ázla [Language Planning: P oblem S a emen ]. – Nyel észe ől – ál oza osan, eds. I. Lans yák, I. Vančoné K emme , Dunasze dahely: Fó um Kisebbségku a ó In éze , G amma Nyel i I oda, 233–255. Tö ök Be ná , Ződi Zsol 2021: A mes e séges in elligencia szabályozási kihí ásai [The Challenges o A i icial In elligence Regula ion], Budapes : Ludo ika Egye emi Kiadó. Tó h Judi 2017: Az akadálymen es jogalkalmazói kommunikáció ól [On Accessible Legal Communica ion]. – Magya Jogi Nyel (2), 14–19. A ailable a : h ps://joginyel .hu/az-akadalymen es-jogalkalmazoi-kommunikacio ol/. Tó h Judi 2022: A közé he őség úgy, ahogy a jogalko ó elképzeli [Cla i y as he Legisla o En isages i ]. – Közjogi Szemle (4), 20–27. 21 Tó h Judi 2023: A közé he őség ku a ha ósága és a jogi nyel e o mja? [Resea ching Accessibili y o he Re o m o Legal Language?]. – Glossa Iu idica 10(3), 153–166. A ailable a : h ps://doi.o g/10.55194/GI.2023.3.8. Umb asas Al ydas 2023: Lie u os Respublikos e minų bankas: 20 me ų po įs a ymo p iėmimo [Te m Bank o he Republic o Li huania: 20 Yea s A e Passing he Law]. – Te minologija 30, 142–167. A ailable a : h ps://doi.o g/10.35321/ e m30-7. Vadász Pál, Gö ög Gyö gy 2022: A kis jogi i odák jö őjé ől a mes e séges in elligencia ejlődésének ényében [The Fu u e o Small Fi ms as A i icial In elligence Con inues o E ol e]. – Közjegyzők Közlönye (3), 42–59. Xan haki Helen 2011: Quali y o Legisla ion: An Achie able Uni e sal Concep o a U opian Pu sui ? – Quali y o Legisla ion, ed. M. T a a es, Baden-Baden: Almeida, Nomos, 75–85.