„Draugiškas“, „Draugingas“, „Draugus“
Full text
J. Klimavičius. Amigiškas, amigosingas, amigos 133 JONAS KLIMAVIČIUS lietuvių kalbos institutas Draugiškas, Draugingas, Draugus alfonso Eidinto livros procureok Moscovo sfinkso recenzijoje Patrauklus narrativão sobre independência praradimento 1940 m. (Mokslo Lietuva, 2006 22 10, 13) prof. arnoldas Piročkinas encontrou e nemaža linguagem coisas que violam a cultura (10). Pré alguns nenorminių, pasenusių e netaisyklinga darybos palavras (10) atribuído e draugingas. Contudo, não fornece recenzente deste palavra de consumo a. Eidinto no livro nem exemplos, nem significâncias, portanto nos resta de todo não-luisku, se ele recenzento considerado por algo nenorminiu, ou de todo netaisyklingu. Seu argumento autoritetas: Kas ne kas teisintų žodžius draugingas, draugingumas, frequentemente ustojamus a. Eidinto knygoje, Dabartinės lietuvių kalbos žodyno pavyzdžiu. no entanto, creio, deveria seguir Jono Jablonskio opiniões, que dessas palavras não deveriam usar: eles keistini sistema da língua lituana características palavras de amigas, amigasškumas (10). Devido à mencionada opinião de J. Jablonskio, jablonskininkas (Jablonskio specialist) toda corretus significado drougiškas palavra amiga J. Jablonskis realmente taisê (JablR iv 1935: 316, 329; v 1936: 223; J.JablRR ii 1959: 298, 307, 512). É uma correção muito simples aqui realmente mais característico amigável 1. budding a amigo, bičiuliškas: Traugiškas pasielgimas (J. Jablonskis). Sėsim amiguicamente, ėsim dešerą šuniškai (J. Brodovskio Dictionary) lKŽ ii2 1969. Mas há e 2. drougus, likęs draugauti (J. Šlapelis, m. Šalčius) lKŽ ii2 1969. Krinta em olho já Konstantino sirvydo zodyno (1642) draugingas: Towárzyski Familiaris, socialis, sebrißkas draugingas taigi um -iškas, outro -ingas /. Ferdinando Nesselmanno ódyne (1851) clara diferença: draugingas e draugus gesellig, o draugiszkas gemeinschaftlich, allgemein. Draugingas está e nos novos escritos. Já 1938 m. imama de outra norminti nativa língua jornalço Klausimų kraitelėje a. s. (t. y. antanas salys) diviri: Būdvardžiu draũgiškas pasakome esmines, mais internos, peculiaridades, vokiškai kameradschaftlich, rusiškai товарищеский, a draugngas vėl significa muito amigos turintį e, além disso,
134 KalBos KulTūRa | 81 likusį draugauti, vok. gesellig, rusų общительный. sakome: amigoing homem geralmente é e amigaskal (GK 1938: 4 56; a.salR i 1979: 254). Esta distinção fortalecida e em 1938 m. stasio Šalkauskio preparado no dicionário Geral filosofia Terminija: Draugingas homem tem muitos amigos, e muitos amigos tem homem, tendęs draugauti. Normalmente sociável homem amigável e age. Amigiškas atitudem em relação aos seus amigos é amigiško lojalnosti žymė (s.ŠalkR ii 1991: 216). Depois de anos ela consolidada leonardo Dambrausko parengtoje, antano salio e Prano skardžiaus redaguoto livrogelê Kalbos patarėjas (1939). Tezaurinis lKŽ ii1 1947 a palavra draugingas fornece principalmente de daiktavardžio draug 1. draugystė, draugija, būrys, krūva (senheiros escritos e 2. „šeima, šeimyna“ (vakarų dzūkai) padarytą – 1. „didelės draugės (šeimos), tarmės) e gausus: Draugingos bitės marcinkónys. como teu bulbos, ou amigaingas (ou muito sob o arbusto)? veisieja. Isso deveria ser homonimo (ísitos separações nãopadaryta e lKŽ ii2 1969, só essa significância aqui já 3.). Šita homoniminė daryba restusi neatskleista e P. skardžiaus 1943 m. livroje Lietuvių kalbos žodžių daryba. Toliau lKŽ ii1 1947 vai amigoingo 2. amigável, agradável e só 3. turįs ou likęs ter amigos, mas lKŽ ii2 1969 isso já amigos 1. claramente ėmėsi norminti DŽ1 1954: amigos 1. ter ou propenso a ter amigos, embora não esteja inteiramente coerente: parente […] e 1. ter muitos parentes, e 2. artimas, giminiškas: giminingi palavras como giminiškas: giminiškos tautos, giminiški jausmai. Fazia mais DŽ ėjo não do normativo rigorismo umareikšmiškumo, e por um simples regrasismo e estilistinių išgalių įvairovės caminho: draugingas 1. Tendo ou disposto a ter amigos, 2. linkęs draugauti, draugiškas DŽ2 1972, DŽ3 1993, mas não é completamente contínuo: kininingas só artimas, kininiškas DŽ2, embora depois 1. ter muitos parentes, 2. irmimos espíritos, kinimiška DŽ3. mais importante, que a palavra amigoingas kità, não J. Jablonskio taisyta, mas falbai necessária significado no norminamajame palavra é. Em alguns diccionários bílingues sinónimos virtinais pilamos without reikiama dfti: общительный любистąs bendrauti, sueigus, draugus, дружеин, другишка; talbus, bičiuliškas; sociomeniškas RiKŽ ii 1967, melhor gostandois sociati, draugingas, draugus, kalbus, sociomeniškas RiKŽ ii 1983. Gerai distinguima amigiškas дружеский, to va ри щеский и дружеинг общительный; companheiro iRKŽ 1971. Mas lRKŽ 1988 só amiguês, e ao invés draugingas adicionado... draugininkas общительный <...> человек. atribui sociable 1. 1) amigos, amigos, respondendo a viktoro Kamantausko knygelės Trumpas kalbos netaisyknėlio
J. Klimavičius. Amigiškas, дружеин, draugus 135 lingbus [ 2) amigiškas, cordial] e friendly 1. 1) draugiškas alKŽ 1975 (neskiriama e draugingas friendly, e draugiškas friendly; amicable laKŽ 1979 e 1991); sociável (mėgstąs comunicar) sociable; (greit susidraugaująs) liant lPKŽ 1992 (drogiškas нет!..), mais precisamente sociable amistoso, agradus, liant 2) prk. amistoso, meilus; prieraišus e amical bichiuliškas, draugiškas PlKŽ 1976, embora sociable e socialus, visuomeniškas, linkęs bendraugiškas amichevole litKŽ 2003, semelhantes draugingas amichevole, socievole, draugiškas 1. amichevole, benigno, affabile itlKŽ 2005, socievole drauti PlKŽ 2004; draugingas – affabile, socievole; (draugiškas) amichevole, goststantis bendrauti; amigiškas, amichevole bičiuliškas, draugiškas, affabile lipšnus, mielas, malonus, prielankus, nuoširdus itlKŽ 2002; sociable draugiškas, komunikabilus, amigable 1) draugiškas e draugiškas amigable, sociable (draugingas não) ispl, lispKŽ 2004. Assim vemos bastante consistentes significados drougingas e drougiškas introduzimento em palavras diferentes em muitas línguas, taigi bastante fundamentada e necessária divisão de draugingo e draugiško e em língua lituânica, embora ele ainda não esteja completamente nusistov draugingas é e draugiškas retsykiais e draugingas, friendingas e socialis ou descromasis (menkiausia raiška) stantis benneskyr, por exemplo. : Outra coisa, por que as pessoas tão gostam de se comunicar, é que elas não conseguem exkęsti sozinatvės a.ŠopenhGia 1994 185. A grande drauti. Beje, reikia pažymėti tam tikrą draugingo ir mėgstančio bendrauti dar maioria das pessoas pensamento e espírito tão também monotoniški, <...>. Aquele assunto explica não só isso, por que eles são tão amistosos e tão gosta slampinėti bandos <...> a.ŠopenhGia 1994 186, plg. dar polinkis comunicar (tenpat, 187), reikmė comunicar (tenpat, 189), embora isso antes bendringuma. e o que, se e J. Jablonskis essas diferenças de significados sabia? Galbų mokėjo, significações foram bastante atidus. a. Piročkinas afirma: Jablonskis tentou keisti būdvardžius svetingas = vaišingas, vaišus (v 18, 204), giminingas = giminus (v 184185) e melagingas = nãoikras, ilegėtas, sumeluotinis (v 224) (a.PiročkJJKT 1986: 74). dalykai (1928), por causa da palavra convidingas Kamantausko taisimo į lingumų ir barbarizmų žodynėlis (1928) taisymus (teikinys – po antraštinio žodžio; kartais yra komentarų) savo tęstiniu straipsniu „mūsų kalbos žodyvaišingas, vaišus J. Jablonskis priekaiujašta lhe: ir aqui o autor necessariamente precisou de textos claros de linguagem operuoti (JablR v 1936: 204), i. e. fornecer exemplos de erros tais. Jablonskis explica: Pačiam me estranho, parece, não
KalBos KulTūRa | 81 tekę vartoti raštuos, embora a palavra estraningas a um certo significado poderia ser, claro, e utilizado (šalia žuvingo ežero, poetingo krašto); 136 palavras de vaišingas, vaišus significadome ele (zodis svetingas), naturalmente, nėr vartotinas... (JablR v 1936: 204). J. Jablonskis aqui nada concretamente netaiso, e sua abordagem estritamente darybiška. No entanto, apenas seu insuficiente é e leksinės significâncias, susquilosčiusios microsistema: vaišingas mėgstantis vaišinti, geras vaišintis DŽ1, mėgstantis vaišinti, gerai vaišinantis DŽ2,3 (: vaišės; plg. e vaišinti duoti deliciosiai valgyti ar beber DŽ3) e hostingas kuris mėgsta gostius, vaišingas DŽ, vaišingas DŽ2,3 (: svečias; gustinhos e convidisbūti sveči, plėti DŽ3, o bastiš, hotel, sveči, vaišti DŽ). Šiuodviejų atriburados significativos proximidade confirmado dados da língua viva lKŽ Xiv 1986: convidingas mėgstantis svečius, malonly, vaišingai juos priimantis, sutinkantis: Foi anie svetingi, su tais svetukais liuob pravalgysnai viską veivržė. O católico convidinho cuida de que na sua casa ao passageiro fosse boa a. Baranauskas. [Kareivis] foi hospitalmente recebido e guodotas tartum muito pas gerá homem de J. BasanlP mlm 1902 2 214 (Gražiškiai) // kuriame agradamente recebama, sutinkama: Pirkion (į pirkios sieną) indėk tilto grindą svetinga bus [pirkia] valkiniñkai. completamente fundamentada de sinónimos eilutês dominantė é vaišingas, e nela convidingas (a.lybersŽ 1981). v. Kamantausko nada netaisyta, só marcada: melag ingą significado atualine vartoja ivinskis e valančauskis. J. Jablonskio (não neste, mas no outro artigo) raidiosamente mantytase só da significância do dar [em realidade deveria ser meningas (: menas) como justo, enganosigo], mas desconheta (?) os dados autenticos da língua: melagingas reclamação J. BasanlPY 1904 27, 23 melagingai apskundė J. BasanlP mlm 1898 1 41, 1966 melagingai Ramýgala (lKŽ vii). Jablonski talvez ainda não podia saber, Piročkinas já podia... Giminingą v. Kamantauskas taiso em giminus (shį toma de Kazimiero Būgos escritos). J. Jablonskis, contrariamente neguenta a. Piročkinas, escrevo: Pats eu aconselho leitorói taisiti a palavra giminingas visur palavra giminus nemokėsiu, até não sabino, em que significado é kame empregoto a palavra giminingas, até não sabino, realmente falando, o que significa onde escrito no falboj giminus: <...> (JablR v: 1936 184). lKŽ iii 1956 giminus giminiškas: giminus, kurs par (t. y. per) žanatvę (t. y. vedybas) inėjo em aquela giminę a. Juškos žodynas. As línguas Kuršių houta kininias, mas não tolygios com a latvių língua K. Būga. Patrumpitado este K. Būgos sentença é e DŽ2,3. J. Jablonskis nedraugingi pessoas são taisęs e em nedraugūs, nedraugiški (?)..., nepalankūs (JablR iv 1935: 329). Jablonskininkas a. Piročkinas to mesmo de
J. Klimavičius. Amigiškas, amistingas, amigos 137 não men. o e lKŽ ii1 amigos, lKŽ ii2 amigos 1. linęs draugauti, draugiškas, malonus ilustruojamas e J. Jablonskio sakiniu: Ele muito amigos (tuoj apaixonaja). Shitai transferida e em DŽ1, permaneceu DŽ2, striukiau e DŽ3, embora isso dificilmente é um duomuo importante da língua generrinesa. Mas a partir disso vemos que J. Jablonskis a palavra amigos usava de dós significados 1) draugiškas, 2) draugingas. portando-se, não pode afirmar-se que ele peikęs a palavra amistingas de todo não, só significado drougiškas nelaikė būdingu. a. Piročkinas corretamente diz que prisões - atributos […]muito raros casos fazem-se de daiktavardžių, reiškiančių gyvus padarus (a. PiročkJJKT 1986: 73). Muitos desses baseadai taisęs J. Jablonskis poetingas, heroingas, patriotingas, inteligentingas... Só não deve formalmente darybiškai olhar. Entuziastingas realmente não é entuziasto lietuviškas vedinys, isso emprinio rus. enttuziast-ический, lenk. entuzjast-yczny preessaga do Lituuvismo pãkaita (substitução) resultado. Entuziastinho entrachiuoja em uma longa virtina parecidos atriburzijos, de tudo não liguusių com nomes de pessoa ambicingo, cerimonial, emocioningo, energing, harmoning, caprizingo, competente, konkurencingo, manieringas, pretenzingo, principiingo, tendencingo..., só reiškiantes peculiaridades de pessoa. e nada necessário formalistas isigandus invadir nesama diferença: entuziastingo kupins entuziazmo, e entuziastiškas turintis entuziazmo. Naturalmente, mikrosistemiškumo deveria observar-se se é só antipatiškas, nãoikslinga preferemybę fornecer simpatingam. Também não deve não ver e diferenças significativas. Turbūt ninguém ainda não distingue contrário e inimíško, às vezes até acentua a diferença: completamente contrária e insataikomai inimishiška NŽa 2006 12 569. Mas não normal, que no normminame vocabulário é só sistemingas (žinoma, e outroõs significância sisteminis), e os próprios kalbininkai sem abejo, fundamentalmente ustoja e palavras sistemiškas, sistemiškumas: <...>, bend rinė kalba must be not only sistemiška GK 1997 4 1. sistemiškumas do idioma é um variável fenômeno, contendo intrinių prieštaravimų (ten patimų). sistemaismo da língua particularmente enfatiza e a língua como sistema exigem pesquisar strukturalistai K. Gaiv, s. KeinKTŽ 1990. Terminų sistemiškumas K. GaivlT 2002 40. a teoria e prática da cultura da língua muito importante é sistemiškumo veiksnys a. PupkKKs 2005 51. nomes de pessoas lituanichas no entanto é já menėti melagingas, svetingas, também pakeleivingas, paleistuvingas, rėksningas; niekšingas (ir niekšiškas), pranašingas (ir pranašiškas), veidmainingas (ir veidmainiškas). e de isso darybos sistema negriūva.
138Linguos KulTūRa | 81 Bet ar tikrai draugingas padarytas iš draugas? P. skardžiaus sakoma: „Tam tikrais atvejais, atrodo, kad priesagos -ingadariniai gali būti sudaromi tiek iš daiktavardžių, tiek iš būdvardžių“ (P. skardlKŽD 1943 – RR i 1996: 114). Tų casos duas páginas, entre elas amigoingas drougiškas, sėbriškas szDi 371 (K. sirvydo slovynas, 1713) (: draũgas e draugùs freundlich, freundschaftlich, leutsellig) (tenpat, 115). Isso é notado e na acadêmica tritomê gramatikoje lKG i 1965: 558). No entanto, ainda há e outra possibilidade de fazimento amigoing mėgstantis draugę, быть в дружбе: amigo 2. // kompanija // sucesso, paslinksminimas, 4. cheima; família (prévi e contratinias) lKŽ ii2. P. skardžius tal da indústria alternativa vê bastante freqüentemente bailngas (: báilė), baimn gas (: báimė), baisngas (: basas, baisà), gailngas e gáilingas (: galas, gáilė), laimn gas (: láima, láimė), malonngas (: malónė), méilngas (: méilė), narsn gas (: mókslas), nangas (: nasas), noringas (: nóras), vargas (: vaRR 1996 114116. Alguns vedinių e fundamentos palavras kirčiação esta alternativa muito reforça: báilingas (: báilė), báimingas (: báimė), gáilin gas (: gáilė), méilingas (: méilė). iŠvaDa Taisyklingas darybos só não de amigo, e de amigo a palavra amigo, fundamentadoi corretomai significado drougiškas, é preciso não só deixar no significado linkęs draugauti, mėgstąs draugę, visuomeniškas, mas e divulisti vartosenoje. J. Jablonskis daryboje era dėsnininkas, para ele isso era mais importante, mas desde seus tempos darybos ciência muito faro avançegė. Além disso, não se pode não ver, que algumas das darinhas (svetingas, melagingas,...) significâncias são não darybos, e resultado da semantína desenvolvação. Niuansuotai kalbai necessário e amistingas (gal até e socialaus correspondência), e bendringas (: bendrauti? plg. nértingas: nertėti), bendringumas įkyriem, estranimiems komunikabilus, komunikabilumas substituir. ŠalTiNiai alKŽ 1975 Anglųlietuvių kalbų žodynas. formou a. laučka, B. Piesarskas, E. stasiulevičiūtė, vilnius. J. BasanlPY ii 2004 Lietuviškos pasakos yvairios 2. surinko J. Basanavičius, Chicago.
J. Klimavičius. Draugiškas, draugingas, draugus 139 J. BasanlP mlm i 1898 Lietuviškos pasakos 1. Medega lietuviškai mitologijai. surinko J. Basanavičius, shenandoah Pa. J. BasanlP mlm ii 1902 Lietuviškos pasakos 2. Medega lietuviškai mitologijai. surinko J. Basanavičius, shenandoah Pa. DŽ1 1954 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vilnius. DŽ2 1972 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vilnius. DŽ3 1993 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, vilnius. K. GaivlT 2002 K. Gaivenis. Terminologia Lietuvių, vilnius. K. Gaiv, s. KeinKTŽ 1990 K. Gaivenis, s. Keinys. Kalbotyros terminos vocynas, vilnius. GK – gimtoji kalba (žurnalas). ispl, lispKŽ 2004 v. v. Petrauskas, a. Rascón. Ispanųlietuvių, lietuviųispanų kalbų žodynas, vilnius. itlKŽ 2002 v. v. Petrauskas. Italųlietuvių linguas diccionário, vilnius. laKŽ 1979 B. Piesarskas, B. svecevičius. Lituviansanglų kalbų žodynas, vilnius. laKŽ 1991 B. Piesarskas, B. svecevičius. Lituviansanglų kalbų žodynas, vilnius. litKŽ 2003 s. m. lanza. Lituviansitalų kalbų žodynas, vilnius. litKŽ 2005 B. Žindžiūtė-michelini. Lituviansitalų kalbų žodynas, vilnius. lKŽ ii1 1947 Lietuvių kalbos žodynas 2, Kaunas. lKŽ ii2 1969 Lietuvių kalbos žodynas 2, vilnius. lKŽ iii 1956 Lituvians kalbos žodynas 3, vilnius. lKŽ vii 1966 Lietuvių kalbos žodynas 7, vilnius. lKŽ Xiv 1986 Lituvians kalbos žodynas 14, vilnius. lPKŽ 1992 i. Karsavina, s. Kairiūkštytė. Lietuviųfracūzų kalbų žodynas, vilnius (i leid. 1962). lRKŽ 1971 a. lyberis. Lituviasrusas línguas diccionário, vilnius. lRKŽ 1988 a. lyberis. Lituviasrusas línguas diccionário, vilnius. NŽa Naujasis lininys aidai (žurnalas). PlKŽ 1976 Francêslietuvių línguas diccionar. formou a. Juškienė, m. Katilienė, a. Kaziūnienė, vilnius. PlKŽ 2004 J. J. Balaišienė. Francêslietuvių línguas diccionário, vilnius. a. PupkKKs 2005 a. Pupkis. Estudos de cultura das línguas, vilnius. RiKŽ ii 1967 Rusųlietuvių kalbų žodynas 2. Paruošė v. Baronas, v. Galinis, vilnius. RlKŽ ii 1983 Rusųlietuvių kalbų žodynas 2. sudarė Ch. lemchenas, vilnius. a.ŠopenhGia 1994 a. Šopenhaueris. aforizmai da sabedoria da vida. Vert. a. Tekorius, vilnius.
140Ibos KulTūRa | 81 liTERaTūRa J. BalčRR i 1978: J. Balčikonis. colettinos escritos 1, vilnius. GK – gimtoji kalba (žurnalas). JablR iv 1935: Jablonskio escreve 4. Red. J. Balčikonis, Kaunas. JablR v 1936: Jablonskio escreve 5. Red. J. Balčikonis, Kaunas. J. JablRR ii 1959: J. Jablonskis. electinos escritos 2. constituíram J. Palionis, vilnius. a.lybersŽ 1981: a. lyberis. Sinonimais diccionário, vilnius. lKG i 1965: Lituvians kalbos gramatika 1. vyr. red. K. ulvydas, vilnius. a. PiročkJJKT 1986: a. Piročkinas. Jono Jablonskio da linguagem taisymai, Kaunas. a.sal.R i 1979: a. salys. escritos 1, Roma. P.skardlKŽD 1943 RR i 1996: P. skardžius. das palavras da língua Lietuvių da doyba. colettinos escritos 1, vilnius. s.ŠalkR ii 1991: s. Šalkauskis. escretai 2, vilnius. Recebido 2008 04 21 Draugiškas, Draugingas, Draugus summary The well-formed word draugingas built from draug (and not from draugas) is usually corrected when it has the meaning of ‘friendly. However, it should be preserved in the meaning of ‘fond of being with other people, sociable and disseminated in actual use. Jablonskis was very consistent in building new words; however, linguistics, and word-building in particular, has developed much further since then. moreover, it cannot be overlooked that the meanings of some derivatives (e.g. svetingas, melagingas) are the result of semantic development rather than word-building. To express different shades of meaning, the language needs both: draugingas (which might serve as an equivalent of socialus) and bendringas (:bendrauti? cf. nértingas: nértėti), bendringumas which could replace more irritating foreign words komunikabilus, komunikabilumas. JoNas Klimavičius lietuvių kalbos institutas P. vileišio g. 5, lT-10308 vilnius