Naujieji svetimžodžiai su šaknimi „blog-“ ir jų atitikmenys

JURGITA GIRČIENĖ Vilniaus pedagoginis universitetas NAUJIEJI SVETIMŽODŽIAI SU ŠAKNIMI BLOG- IR JŲ ATTITIKMENYS Straipsnyje aptariami naujieji svetimžodžiai, turintys šaknį blog-, ir jų lietuviški atitikmenys: įvairiais metodais tirti leksikos variantų konkurencinės vartosenos polinkiai ir kalbos vartotojų nuostatos. Taip pat nagrinėjamos lietuviškų variantų (ne)plitimo priežastys, remiantis tyrimo rezultatais, teikiama variantų rekomendacijų. Teigiama, kad blogo (angl. blog < weblog < web „tinklas (žiniatinklis)“ + log „įrašas“ < logging „kompiuterių programos atliekamų veiksmų sekos dokumentavimas“)1 sąvoka Lietuvoje pradėta vartoti apie 1999 m., sukūrus pirmąjį lietuvišką blogą www.gobbitas.lt (žr. Spiridavičiūtė 2007: 35). Šis reiškinys kompiuterijos žodynuose apibrėžiamas kaip „interneto svetainėje publikuojamų straipsnių (įspūdžių, naujienų, įvykių, pamąstymų ir kt.) rinkinys. Straipsniai paprastai publikuojami atbuline chronologine tvarka“ (KTAŽ 2007)2. Svetimžodis blogas (vartosenoje aptinkamas ir variantas weblogas) atsinešė nemažai – per 20 – giminiškų svetimžodžių. Dažniausiai vartojamas tos pačios šaknies svetimžodis blogeris „blogo rašytojas, autorius“, labai dažna, ne tik šios srities profesionalų, bet ir mokslo tyrėjų vartojama sąvoka blog(o)-sfera „blogų visuma“, kiek retesni rūšiniai aptariamojo reiškinio pavadinimai: audioblogas „medžiaga, pateikiama garso failuose“, videoblogas, vblogas, vlogas „medžiaga, pateikiama vaizdo failuose“, fotoblogas, flogas „fotografijų blogas“, moblogas „mobiliuoju telefonu kuriamas blogas“, link(b)logas „nuo 1 Šaltiniai, kuriais remiantis nustatytos pamatinės svetimžodžių formos ir apibrėžtys, pateikiami šaltinių sąraše. Nemaža dalis naujųjų svetimžodžių kol kas nėra įtraukti net į kalbos pokyčius fiksuojančius naujažodžių žodynus ar interneto enciklopedijas, tad jų apytikslės reikšmės nusakytos remiantis (kartais negausia) vartosena. 2 Išsamiau apie svetimžodžio etimologiją ir juo įvardijamo reiškinio apibrėžtį žr. šioje Kalbos kultūroje (Miliūnaitė 2008: 27–31) 50 KALBOS KULTŪRA | 81 rodų blogas“; prie rūšinių pavadinimų savotiškai šlietusi profblogas „profesionalo rašomas blogas“, splogas „spamo blogas“, superblogas „populiarus blogas“. Specialistams svarbios sąvokos blogferma „blogų talpinimo vieta“, blogorama „blogų apžvalga“, blogrolas „autoriaus mėgstamų blogų nuorodų sąrašas“, blogologas „blogų reitingavimo sistema“. Retas svetimžodis blogingas „blogo rašymas“ (nes konkuruoja su dažnesniu hibridu bloginimas), labai reti (vienkartiniai) svetimžodžiai blogerizmas „bloginimo sistema“, blogonautas „blogeris“, blogoinkubatorius „blogų talpinimo vieta“ (blogfermos sinonimas), blogodialogas „blogo dialogiškumas“, blogodepresija „būsena, kai neįmanoma rašyti blogo“. Vartosenoje aptikta nemaža (per 10) bendrašaknių darinių su lietuviškomis priesagomis. Dalis iš jų yra aplietuvinti minėtųjų svetimžodžių sinonimai, plg.: bloginimas, blògavimas, blogeriavimas ir blogingas; blògintojas, blogūnas, blogovas ir blogietis. Veiksmažodžio blòg-inti „rašyti blogą“ priesaga laikytina greičiau prisitaikymo prie lietuvių kalbos gramatinės sistemos, o ne darybos priemone (plg. Keinys 1984: 114; Mikelionienė 2000: 70). Vartosenoje pastebėtas sinonimas blòguoti (labai retas) ir keletas priešdėlinių vedinių: išblòginti, pablòginti, nublòginti, apiblòginti, priblòginti. Atitikmenų svetimžodžiui blògas pasiūlyta tik 2005 m. pradžioje. Pirmasis teikinys buvo kaupas. Jis vartosenoje neplito, kalbos vartotojų buvo kritikuojamas. 2007 m. sausio mėnesį Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banke (toliau – VLKK KB) jau buvo galima rasti dvižodį atitikmenį interneto dienoraštis. 2007 m. kovą VLKK svetainėje http://www.vlkk.lt/ atliekant kalbos vartotojų apklausą buvo siūloma balsuoti už tokius lietuviškus šios realijos pavadinimus: tinklaraštis, interneto dienoraštis, asmenraštis, mintynas (plačiau žr. Jakovlevas 2007: 15; Spiridavičiūtė 2007: 35). Kalbamuoju metu VLKK KB kaip galimi svetimžodžio blògas pakaitai teikiami interneto dienoraštis, tinklaraštis, asmenraštis; blogeris ir aplietuvintas jo variantas blògintojas vertinami kaip žargono žodžiai. Bendrinėje kalboje siūlomi vartoti lietuviški variantai (interneto) dienoraščių rašytojas, dienoraštininkas (žr. http://www.vlkk.lt/konsultacijos). Iš kalbos leidinių, kuriuose galima rasti informacijos ne tik apie svetimžodžio blògas, bet ir keleto kitų bendrašaknių svetimžodžių atitikmenis, minėtinas internetinis Kompiuterijos terminų aiškinamasis žodynas (KTAŽ 2007). Čia pateikiami lietuviški variantai tinklaraštis, interneto dienoraštis (weblog, blog); garsinis tinklaraštis, garsinis interneto dienoraštis (audio blog); vaizdo tinklaraštis, internetinis vaizdo dienoraštis (video blog, vlog); įrašius į J. GIRČIENĖ. Naujieji svetimžodžiai su šaknimi blog- ir jų atitikmenys 51 paieškos langelį žodžio fragmentą tinklarašt–, pateikiami tokie paieškos rezultatai: garso tinklaraštis, tinklaraštis, vaizdo tinklaraštis – tai tarsi rodytų žodynų rengėjus labiau linkstant prie skolinio blògas vienažodžio atitikmens (http://www.likit.lt/term/zodynas.html). Lentelėje pateikiami vartosenoje rasti ir kiti minėtų dažnesnių svetimžodžių su šaknimi blòg- atitikmenys (čia įtraukti ir kalbamuoju metu rekomenduojami žodynų teikiniai – beveik visi jie kartu laikytini ir vartosenos variantais). 1 LENTELĖ. Nau­jieji svetimžodžiai su šaknimi blòg- ir jų atitikmenys Svetimžodis (aplietuvintas sinonimas) Atitikmuo su tinklarašt– Kiti atitikmenys blògas (veblogas) tinklaraštis interneto dienoraštis, asmenraštis blogeris (blògintojas, blogovas, blogūnas, blògietis) tinklaraštininkas, tinklaraščio autorius, tinklarašys (interneto) dienoraštininkas, (interneto) dienoraščio rašytojas, interneto asmenraštininkas blòginti (blòguoti) rašyti (pildyti) tinklaraštį, tinklaraštininkauti, tinklaraščiauti rašyti interneto dienoraštį blogingas (blòg inimas, blòga vimas, blogeriavimas) tinklaraščio rašymas interneto dienoraščio rašymas blog(o)sfera tinklaraštija interneto dienoraščių visuma blogrolas tinklaraščių sąrašas interneto dienoraščių sąrašas blogorama tinklaraščių apžvalga interneto dienoraščių apžvalga audioblogas garso, garsinis tinklaraštis garsinis interneto dienoraštis, internetinis garso dienoraštis fotoblogas (flogas) fototinklaraštis, nuotraukų tinklaraštis fotodienoraštis moblogas judrusis, mobilusis tinklaraštis mobilusis interneto dienoraštis videoblogas (vblogas, vlogas) vaizdo tinklaraštis, videotinklaraštis vaizdaraštis, internetinis vaizdo dienoraštis 52 KALBOS KULTŪRA | 81 VARTOSENOS POLINKIAI Siekiant nustatyti leksikos variantų konkurencijos polinkius, daugiausia dėmesio skirta tikslinėi viešajai laisvajai vartosenai (dėl termino žr. Miliūnaitė 2008) – tinklaraščiams: 1) atlikta statistinė tinklaraščių analizė ir 2) anketinė tinklaraštininkų apklausa. Tiriamosios leksemos vartojamos ne tik tinklaraščiuose, bet ir plačiau, tad buvo tirta ir 3) bendroji vartosena: remiantis bendrąja interneto paieškos sistema Google, daryta statistinė analizė, leksikos variantų konkurencijos raidai nustatyti atliktas ir kokybinis tyrimas. 1. Leksikos variantams tirti buvo parinkti 45 lankomiausi tinklaraščiai, įtraukti į Lietuvos tinklaraščių enciklopedijos svetainėje paskelbtą Lietuvos tinklaraščių rinkiniai 2008 nugalėtojų sąrašą (http://visiblogai.lt/index.php/Rinkimai08) ir lietuviškų tinklaraščių reitingo svetainėje paskelbtą (2008 10 03) lankomiausių tinklaraščių lentelę (http://www.blogologas.lt/). Siekiant nustatyti dabartinę padėtį, tirti naujausi, t. y. pastarųjų mėnesių, tinklaraščių įrašai ir temų bei nuorodų sąrašai. Šešiuose tinklaraščiuose rūpimų leksemų neaptikta. Iš kitų 39 tinklaraščių 14-oje vartojami tik lietuviški variantai (tinklaraštis, rečiau tinklaraštininkas), 13-oje tik skoliniai (blogas, blogeris), toks pats skaičius (13) tinklaraščių pramaišiui vartoja skolintus ir lietuviškus variantus (tinklaraštis ir blogas, tinklaraštininkas ir blogeris). Iš pastarųjų penkiuose labiau linkstama prie lietuviškų pavadinimų: svetimžodžiai yra arba vienkartiniai, arba aptinkami tik nuorodose; arba nuosekliai renkamasi seniau pasiūlyta ir vartosenoje labiau paplitusi lietuviška variantą tinklaraštis, bet kol kas paliekamas svetimžodis blogeris ir kiti paplitusių atitikmenų neturintys blog- dariniai, arba svetimžodžiai atlieka aiškinamąją, metalingvistinę, funkciją, pvz.: “Blogas” – pirmiausia tai yra sulietuvintas angliškas terminas “Blog”, kuris yra originalaus termino “Weblog” sutrumpinimas. Jis lietuvių kalboje verčiamas, kaip tinklaraštis. Taigi išsiaiškinome, jog “Blogai” lietuvių kalboje vadinami tinklaraščiais. Tačiau kas tai per reiškinys? Tinklaraščiai – unikali erdvė, kurią gali valdyti pats jo autorius: nevaržomas rašyti savo mintis, publikuoti nuotraukas, talpinti nuorodas, sulaukti interneto vartotojų komentarų. Pirmieji tinklaraščiai internete aptinkami 1996–1997 metais JAV, kuomet keletas internautų asmeniniuose tinklalapiuose publikavo kasdienines savo naujienas. Turbūt pagrindinė tinklaraščių populiarumo priežastis – paprastumas ir laisvė. Šiuo metu tinklaraščiai yra taip išplitę, jog juos turi beveik visi – nuo savo džiaugsmais besidalijančių paauglių iki aukštas pareigas užimančių verslininkų bei organizacijų. Tinklaraščiams priskiriamos specializuotos interneto svetainės arba bendrųjų svetainių sritys, ku- J. GIRČIENĖ. Naujieji svetimžodžiai su šaknimi blog- ir jų atitikmenys 53 riose autoriai, vadinamieji “blogeriai” (tinklaraštininkai), išsako savo mintis, įvykius, pastebėjimus ir idėjas pasirinkta tema. Tinklaraščiuose dažniausiai komentuojamas pasirinktos temos turinys, toks kaip muzika, kinas, maistas, politika ar naujienos; daugelis tinklaraščių veikia kaip asmeniniai dienoraščiai. Tipinis tinklaraštis sudarytas iš teksto, paveikslėlių ir nuorodų į kitus “blogus”, puslapius ar kitokią su tinklaraščio tematika susijusią informaciją. Dauguma tinklaraščių yra tekstiniai, tačiau populiarūs ir “fotoblogai”, “videoblogai”. [http://kasyrablogas.lt]3 Šiuo konkrečiu atveju polinkį vartoti būtent lietuviškus terminus rodytų ir svetimžodžių grafinis išskyrimas. Atkreiptinas dėmesys į išretintu šriftu [išskirta – J. G.] žodžių junginį asmeninis dienoraštis – jis vartojamas ne kaip universalus svetimžodžio blògas atitikmuo (plg. tinklaraštis), bet kaip siauresnis terminas, vienos iš tinklaraščio rūšių pavadinimas. 2. Siekiant patikrinti, ar tinklaraščių leksikos variantų tyrimo rezultatai tikrai rodo dabartinius vartosenos polinkius, išsiaiškinti variantų pasirinkimo motyvus, galimą jų priklausomybę nuo demografinių bei socialinių veiksnių, buvo atlikta anketinė tinklaraštininkų apklausa. Teirautasi: 1) kurį (kuriuos) iš variantų (blogas / tinklaraštis / interneto dienoraštis / kita; blogeris / tinklaraštininkas / (interneto) dienoraštininkas / kita; bloginti / rašyti tinklaraštį / kita) respondentas vartoja ir kodėl; 2) ar varianto pasirinkimas priklauso nuo aplinkybių. Išplatinta per 50 anketų – jos pirmiausia buvo išsiųstos tirtų lankomiausių tinklaraščių autoriams, vėliau, siekiant didesnio reprezentatyvumo, dalyvių skaičius papildytas kitais respondentais (pvz., jaunesnio amžiaus). Gauta 21 anketa, dauguma jų – iš minėtų skaitomiausių tinklaraščių autorių. Respondentų amžius – 16–30 m.; apklausta 17 vyrų ir 4 moterys, beveik visų išsilavinimas – (nebaigtas) aukštasis, t. y. studijos arba pabaigtos (nuo 23 m.), arba tebeteisiamos (18–23 m.) – nelygu amžius; išskyrus vienintelio mokyklinio amžiaus (16 m.) atstovo ir vidurinį išsilavinimą turinčio 24-erių metų respondento. Daugiau nei trečdalio respondentų veiklos arba domėjimosi sritis, profesija susijusi su informacinėmis technologijomis; kiek mažiau – su ekonomika ir finansais, (interneto) reklama, rinkodara; esama teisės, personalo vadybos, istorijos, fizikos specialistų. Tiriamųjų 3 Čia ir toliau pavyzdžiuose aktualūs teksto elementai pajuodintu ar retintu šriftu yra išskirti straipsnio autorės, kalbinė raiška ir grafiniai ženklai (kabutės ir kt.) autentiški. 54 KALBOS KULTŪRA | 81 skaičius, kad ir nelabai didelis, iš esmės atitinka tinklaraščių tyrėjų ir pačių tinklaraštininkų piešiamą tipiško tinklaraštininko portretą: Atliktų tyrimų kol kas nėra, tačiau manoma, kad blogerių amžius Lietuvoje 15–30 metų (Spiridavičiūtė 2007: 36). Koks yra Lietuvos blogerio portretas? <...> Koks? Jaunas, galima sakyti, kad apie dvidešimties metų (galbūt šiek tiek vyresnis), vyras, baltasis, neakcentuojantis savo tikėjimo. Jis domisi kompiuteriais (gal net gi galima teigti dar griežčiau – programuotojas) arba marketingo specialistas. [www.nepo.lt/lt/nuomone/kritika/koks-tas-lietuvisko-blogerio-portretas, 2007 11 16] Ištyrus konkrečių leksemų (leksikalizuotų jų junginių) vartojimą, paaiškėjo, kad iš lietuviškų atitikmenų respondentai renkasi tik turinčius sudurtinio žodžio dalį tinklarašt- (išskyrus vienintelį atvejį, kai respondentas nurodo, kad renkasi interneto dienoraštį, nes jo tinklaraštis priklausantis būtent šiai tinklaraščių rūšiai). Atsižvelgiant į ilgesnę svetimžodžių vartojimo istoriją (naujadaras tinklaraštis ir jo vedinys tinklaraštininkas bei junginys rašyti tinklaraštį yra pasiūlyti vėliau negu pirmieji atitikmenys kaupas, interneto dienoraštis, asmenraštis; dienoraštininkas; rašyti interneto dienoraštį) galima teigti, kad minėtieji tinklarašt- vediniai gana sėkmingai konkuruoja su savo pirmtakais svetimžodžiais. Juos nurodė vartojantys panašus skaičius respondentų, plg.: rašyti (pildyti) tinklaraštį (14) / bloginti, rašyti (į) blogą (14: 11 ir 3); tinklaraštis (15) / blogas (16); tinklaraštininkas, tinklaraščio autorius (10: 5 ir 5) / blogeris, blogo autorius (18: 15 ir 3) (respondentai galėjo nurodyti vartojantys kelis tos pačios realijos pavadinimus). Kol kas tik pastarosios poros lietuviškieji variantai populiarumu kiek nusileidžia skolintiems – akivaizdu, kad iš galimų vienažodžių atitikmenų sunkiau kelią skinasi ilgokas sudurtinis vedinys tinklaraštininkas – tą pastebi ir patys tinklaraštininkai (plačiau žr. skyrių „Leksikos varianto pasirinkti lemiantys veiksniai“). Išnagrinėjus kiekvieno anketuoto respondento pasirinktus variantus, nustatyta, kad daugiau – per pusę (11) – respondentų pramaišiui vartoja lietuviškus (tinklaraštis, tinklaraštininkas (tinklaraščio autorius), rašyti (pildyti) tinklaraštį) ir skolintus (blogas, blogeris (blogo autorius), bloginti (rašyti blogą)) leksikos variantus. Dalis respondentų nurodė variantiškai vartojantys visų trijų porų dubletus, kitiems būdingos dvi varijuojančios pozicijos, dar kiti sinonimiškai vartoja tik vienos kurios iš trijų porų leksikos variantus (visoms trims grupėms atstovauja panašus respondentų skaičius). Trečioje respondentų grupėje (sąlygiškai vidutinis tinklaraštininkų amžiaus tarpsnis 18–26 m.) J. GIRČIENĖ. Nau jieji svetimžodžiai su šaknimi blog- ir jų atitikmenys 55 vyrauja 20–25 m. respondentai; palyginti su kitomis, čia daugiau moterų (3), santykiškai mažiau informacinių technologijų (toliau – IT) specialistų. Beveik perpus mažiau respondentų (6) pažymėjo vartojantys tik svetimžodžius blogas, blogeris (blogo autorius), bloginti (rašyti blogą). Vienas iš jų tekstiniuose komentaruose nurodė dalykinėje aplinkoje vartojantis lietuviškus tinklaraš- variantus, o kitas respondentas būtent šiuos „pastaruoju metu sugalvotus“ lietuviškus atitikmenis paminėjo kaip tinkamus vartoti palyginti su „seniau pasiūlytuoju pavadinimu interneto dienoraštis, kuris jo rašomam fotoblogui netinkąs“. Pastebėtina, kad visi šios grupės atstovai yra vyrai, priklausantys sąlygiškai vidutiniam ir vyriausiam tinklaraštininkų amžiaus tarpsniui (22–30 m.), dauguma IT specialistai. Mažiausiai respondentų (4) anketoje pažymėjo vartojantys tik lietuviškus pavadinimus tinklaraštis, tinklaraštininkas (tinklaraščio autorius), rašyti (pildyti) tinklaraštį. Tačiau tekstiniuose komentaruose trys iš jų nurodė neoficialioje aplinkoje vartojantys ir svetimžodžius. Taigi apibendrinant galima teigti, kad kalbamuoju metu būdingiausia variant iška skolinto ir lietuviško realijos pavadinimo vartosena (respondentų pasiskirstymą pagal lietuviškų ir skolintų leksikos variantų pasirinkti žr. žemiau pateiktame pav.). Šiai grupei priklausančius vieną moteriškosios ir tris vyriškosios lyties respondentus, tarp kurių du IT specialistai, galima laikyti jaunesnio tinklaraštininkų amžiaus tarpsnio (16–23 m.) atstovais. Anketinis tinklaraštininkų nuomonės tyrimas iš esmės patvirtino tinklaraščių tyrimo rezultatus. Skirtingais metodais nustatyti panašūs leksikos variantų vartosenos polinkiai: su svetimžodžiais realiai ir, turint galvoje nevienodą vartojimo tradiciją (atitikmenų nenaudai), gana sėkmingai konkuruoja – kalbamuoju metu yra beveik vienodai populiarūs – tik naujadarai, turintys sudurtinio žodžio dalį tinklarašt-, o kiti atitikmenys praktiškai ne- vartoja tik tinklarašt- vartoja tik blog- vartoja blog- ir tinklarašt- Tinklaraštininkų pasiskirstymas pagal anketos duomenis 56 KALBOS KULTŪRA | 81 vartojami; didelė dalis tinklaraštininkų kol kas pramaišiui vartoja tą pačią realiąją įvardijančius svetimžodžius ir jų atitikmenis. Tiesa, anketinė apklausa rodo kiek didesnį variantiškumo polinkį nei pačių tinklaraščių tyrimas: daugiau nei pusė anketas pildžiusių tinklaraštininkų nurodė pramaišiui vartojantys tos pačios realijos skolintą ir lietuvišką pavadinimus, o iš tirtų populiariųjų tinklaraščių, kuriems būdingas tas pats polinkis, tokių yra kiek mažiau (trečdalis). Šį skirtumą neabejotinai lemia tai, kad, kaip rodo komentarai, savo rašomus tinklaraščius dauguma autorių laiko vieša veikla, supranta kaip dalykinę, oficialiąją, rašytinę vartoseną, todėl stengiasi laikytis kalbos normų, rinktis lietuviškus variantus, o sakytine forma, neoficialiai bendrauja laisviau, dažniau renkasi įprastesnį skolintą variantą. Taigi tinklaraščiai – bent jau dalis jų – rodo tik viešai vartojamos leksikos polinkius, o anketos iliustruoja ir privačią vartoseną. 3. Siekiant reprezentatyviau ištirti bendrosios – ir (redaguojamos) oficialiosios, ir (neredaguojamos) neoficialiosios – vartosenos polinkius, be anketavimo ir tinklaraščių tyrimo, buvo pasitelkta paieškos sistema Google. Nustatyta, kad dažniausias yra svetimžodis blogas (3370 pavartojimų), beveik triskart retesnis jo vienažodis atitikmuo tinklaraštis (1370), o dvižodis interneto dienoraštis yra visai retas (266), atitikmens asmenraštis tiriamąja forma visai neaptikta4. Ištyrus šių leksikos variantų priesaginius vedinius ir (ar) sudėtinius pavadinimus, įvardijančius veiksmo atlikėją ir patį veiksmą, nustatyti panašūs polinkiai: dažniausias svetimžodis blogeris (5350), keliskart retesnis jo atitikmuo tinklaraštininkas (990), dienoraštininkas labai retas (6), variantų interneto dienoraštininkas ir asmenraštininkas neaptikta; iš lietuviškų variantų dažniausias rašyti tinklaraštį (1220), rašyti interneto dienoraštį labai retas (69), rašyti asmenraštį neaptikta (varianto bloginti vartosenos dažnumo nustatyti neįmanoma dėl homografo blõginti). Tam tikri Google paieškos netikslumai (pvz., dažnesnio žodžio gali būti pateikiama ne tik prašoma forma, bet gali pasitaikyti ir kitų linksnių) neleidžia šių rezultatų laikyti visiškai statistiškai patikimais – jie vertintini kaip atskleidžiantys bendruosius vartosenos polinkius. Atkreiptinas dėmesys, kad paieškos sistemos Google statistiniai duomenys atspindi ne kalbamojo meto padėtį, bet visą svetimžodžių ir nevienodu metu pasiūlytų jų atitikmenų vartosenos istoriją (svetimžodžio atveju ji objektyviai 4 Buvo tirta ne visa paradigma, o tik kiekvieno varianto naudininko linksnis (siekiant išvengti homografų blogas / blogas). Paieška atlikta lietuviškuose tinklalapiuose 2008 10 12. J. GIRČIENĖ. Naujieji svetimžodžiai su šaknimi blog- ir jų atitikmenys 57 ilgesnė; interneto dienoraštis yra senesnis teikinys nei tinklaraštis). Kitais dviem metodais tirta tikslinė auditorija ir būtent jos kurti tekstai – tinklaraščiai, taigi tam tikras, manytina, itin svarbus, vartosenos fragmentas, o paieškos sistema Google reprezentuoja vartosenos įvairovę nuo redaguojamos žiniasklaidos dublikatų iki dažnai privačius pokalbius primenančių pokalbių svetainių komentarų. Nepaisant minėtų skirtumų, šių leksikos variantų vartosenos polinkiai iš esmės sutampa: statistika liudija, kad vieninteliai realūs svetimžodžių konkurentai yra atitikmenys su dėmeniu tinklarašt-. Tai patvirtina ir kokybinio bendrosios vartosenos raidos tyrimo duomenys. Jie rodo, kad viešojoje oficialiojoje vartosenoje kalbamuoju metu matyti akivaizdus polinkis vartoti lietuviškus atitikmenis, dažniausiai būtent variantus su tinklarašt- (kiti variantai kartais pasirenkami kaip kontekstiniai sinonimai ar metakalbiniais sumetimais), pvz.: Kas yra tinklaraštininkai? Kuo juos laiko tradicinė žiniasklaida ir kokiais jie nori patys save matyti? Kuo lietuviška tinklaraštija skiriasi nuo užsieninės? Kaip sėkmingai rašyti savo interneto dienoraštį? Kiek svarbi taisyklinga lietuvių kalba internete? Ar įmanoma uždirbti iš tinklaraščių rašymo? Visos šios temos buvo aptariamos antrojoje Lietuvos tinklaraščių ir interneto konferencijoje “BlogIn 2008”. <...> Net nesinori tikėti, kad tai – ne profesionalų konferencija, o vieną pomėgį turinčių žmonių, ir dar tokių jaunų, susirinkimas. Beje, publika tikrai jauna, amžiaus vidurkis galėtų būti dvidešimt penkeri metai. [Adomas Rutkauskas, “BlogIn 2008”: moderni Lietuvos interneto konferencija, 2008 04 14, Veidas, interneto prieiga: http://www.veidas.lt/lt/leidinys.full/48033cb3856aa] Maždaug prieš porą metų lietuviški variantai teb uvo svetimžodžio, ir praktiškai tik vieno – blogo – palydovai. Tuomet dažniausiai vartotas interneto dienoraštis, pvz.: Sparčiai Lietuvoje išpopuliarėję internetiniai dienoraščiai (angl. blog) šalyje išsikovojo tvirtas pozicijas ir net įsiliejo į tradicinę laikomą žiniasklaidą. Tai teigia tokius dienoraščius rašantys autoriai, kurie kovo 14 dieną rinksis į pirmąją Lietuvos “blogerių” konferenciją. “Dėl vis didėjančios “blogų” autorių bendruomenės įtakos “blogai” pradedami vadinti piliečių žiniasklaida, nes dėl įkūrimo ir prieigos paprastumo jau tapo puikia visuomenės informavimo priemone, galinčia skleisti svarbiausias žinias efektyviau sparčiau už tradicinę spaudą, radiją ar televiziją”, – teigiama “blogų” autorių pranešime. Anot dienoraščio www.zudykreklama.lt autoriaus Arnoldo Rogoznyj, vadinamieji “blogeriai” pasižymi konstruktyvumu, savo srities išmanymu ir analize. “Blog” skiltis jau turi lietuviški naujienų portalai www.delfi.lt, www.alfa.lt, www.vz.lt, kai 58 KALBOS KULTŪRA | 81 kurie žymūs politikai. Pastebima, kad kai kurių “blogų” įrašai spausdinami ir spaudoje, komentuojami radijuje ar televizijoje <...> [“Blogai” Lietuvoje įsiliejo į tradicinę žiniasklaidą, teigia specialistai, 2007 02, balsas.lt] Tai suprantama, nes atitikmuo interneto dienoraštis, greta kaupo, asmenraščio, yra vienas iš ankstesnių lietuviškų variantų, tinklaraštis radosi kiek vėliau. Natūralu, kad kurį laiką lietuviški variantai konkuruoja ne tik su svetimžodžiu, bet ir tarpusavyje – kartais netgi tame pačiame tekste vartojami pramaišiui: Blogai, ar – kaip siūlo VLKK – interneto dienoraščiai (dar trečiajį – tinklaraščiai) sparčiai populiarėti Lietuvos internetinėje erdvėje pradėjo tik prieš porą metų, tačiau ir dabar yra daug žmonių, nežinančių, kas yra blogai. Blogai jiems yra tai, kas negerai, kai tuo tarpu lietuviškoje blogosferoje yra daugybė tikrai gerų dalykų. [Tomas Andriukonis, Keli štrichai lietuviško blogerio portretui, 2007 11 21, www.vtv.lt/naujienos] Intymiai skambantis interneto dienoraštis (weblogo kiti lietuviški pakaitai: tinklaraštis, asmenraštis) – perspektyvus kintančios žiniasklaidos produktas. <...> Plačias auditorijas interneto dienoraščiai pritraukia aktualumu, laisvumu, radikalumu, įvairumu ir galimybe rinktis bei aktyviai dalyvauti gausioji pranešimų grandinėje. O dabar atsisukime į tinklaraščio kūrimą ir išlaikymą. Geras tinklaraštis – subtilaus skonio, žvalios išminties ir neįkainojamo laiko kombinacija. Toks junginys pasižymi magnetine vartotojų, neišvengiamai ir tiekėjų trauka. Taigi kokybiškas tinklaraštis gali tapti pasipelnymo šaltiniu. [S. Štrimait y tė, Interneto dienoraštis komercijos baloje, 2007, http://www.universitetozurnalistas.lt/archyvas/unizur/unizur_5_6.html] Atitikmenų su dėmeniu tinklarašt- tinkamumą rodytų ir tai, kad oficialiojoje vartosenoje šalia dvižodžio lietuviško varianto interneto dienoraštis vėliau atsiranda kitas lietuviškas atitikmuo, pvz.: Antroje dalyje lektorius apžvelgs „blogosferą“ – interneto dienoraščių (tinklaraščių) erdvę „Integruok! Rinkodaros komunikacija 2008”. [2008 m. vasario 7–8 d., Vilnius, viešbutis „Crowne Plaza Vilnius”, konferencijos programa www.vcc.lt/lt/integruok] Iš pavyzdžio matyti pastangos lietuviškai apibūdinti ir kitą tinklaraštininkams svarbų terminą blogosfera. Pastebėtina, kad vartosenoje kalbamuoju metu jau esama atitikmenų beveik visiems svetimžodžiams, turintiems šaknį blog-, – šiuos poreikius geriausiai tenkina atitikmenys su dėmeniu tinklarašt- (jie yra dažniausi). J. GIRČIENĖ. Naujaieji svetimžodžiai su šaknimi blog- ir jų atitikmenys 59 LEKSIKOS VARIANTŲ ATRANKĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI Elektroninis svetimžodžių su šaknimi blog– ir jų atitikmenų diskursas, apklaustų tinklaraštininkų komentarai gana aiškiai atskleidžia atitikmenų, priklausančių tinklaraščio grupei, populiarumo, gebėjimo konkuruoti su svetimžodžiais ir kitais lietuviškais variantais priežastis. Pirmiausia keletas VLKK svetainės diskusijų erdvėje skirtingų autorių pateiktų komentarų: Web log iš anglų – tinklo raštas, taigi tinklaraštis. Parduotuvėje dirba pardavėjai, kirpykloje kerpa kirpėjai, o tinklaraštį rašo tinklaraštininkai. Internetinis dienoraštis dar dar (nors ir ilgokas), tačiau asmenraštis, kad ir apibūdina kas yra “blog”, kita vertus, nenusako pilnai, jog tinklaraštis egzistuoja internete, taip pat šis terminas sudaro prielaidą nuomonei, jog asmenraštis – kažkas asmeniško ir konfidencialaus, tuo tarpu tinklaraščiai nukreipti į sociumą. Lieka tinklaraštis. Klausėt neatidžiai – Donskis pavadino blogą dienoraščiu, bet bekalbant paaiškėjo, kad toks pavadinimas nelabai tikęs, nes dienoraštis yra intymus reikalas, o blogas yra atviras dienoraštis, t. y. nelabai nuoširdus, blogovas rašo žinodamas, kad jį skaitys visi. Esu girdėjęs, kad kalba – tai sistema. Blogas, blogeris, blogsfera, blogorama, blogferma. Panašiai apie leksikos variantus atsiliepia ir anketas užpildę tinklaraštininkai: Tinklaraštis yra pats informatyviausias pavadinimas, atitinkantis angl. „blog“ reikšmę (mat šis kilo nuo žodžių web (tinklas) ir log (šiuo atveju – chronologine tvarka išdėstyti įrašai, tarp informatikų dažnai vadinami tiesiog logais). Vartoju variantą tinklaraštis, nes blogas yra sulietuvintas angliškas žodis, o interneto dienoraštis neatitinka tinklaraščių esmės. Mano blogas nėra dienoraštis, šiek tiek kitokia forma pildomas. Tai fotoblogas ir negalėčiau pasakyti, kad tai, ką aš darau, galėtų vadintis dienoraštis. Gal pastaruoju metu sugalvotas terminas tinklaraštis ir galėtų būt vartojamas. Tiksliausiai apibūdina žmogaus veiklą: t. y. tinklaraštininkas yra tas, kuris rašo tinklaraštį. Be to, skamba itin gražiai. Vartoju variantą tinklaraščio autorius, nes blogeris yra sulietuvintas angliškas žodis, o tinklaraštininkas per ilgas ir per painus. Rašyti tinklaraštį – vienintelis pakenčiamai skambantis iš visų variantų, teisingai atspindi mintį. 60 KALBOS KULTŪRA | 81 Taigi komentarai rodo, kad kalbos vartotojams priimtiniausi svetimžodžių su šaknimi blog- atitikmenys, priklausantys tinklaraščio grupei: jų motyvacija yra aiški, sutampa atitikmenų ir skolinių semantinė apimtis, lietuviški variantai yra sistemiški (sudaro adekvačią svetimžodžiams sistemą), palyginti ekonomiški ir darūs. Šios ypatybės labai svarbios ir kuriant kitus vienažodžius, ir sudarant susijusius daugiažodžius pavadinimus, pvz.: teminis tinklaraštis, ekonominis tinklaraštis; tinklaraštinis slapyvardis, tinklaraštinė ekrano užsklanda; tinklaraštininkų skiltis ir pan. Daugiažodžių pavadinimų su dėmeniu tinklarašt- gausa taip pat liudija variantų, priklausančių tinklaraščio grupei, tinkamumą ir patrauklumą. Kalbos vartotojų nurodyti leksikos variantų privalumai ir trūkumai iš esmės atitinka Bendruosiuose naujųjų skolinių norminimo principuose pateiktus atitikmenų vertinimo kriterijus (plačiau žr. BNSNP 2007). Kriterijus atitinkantis lietuviškas variantas turi realias galimybes konkuruoti su pirminiu, įprastesniu svetimžodžiu, – jų neatitinkantis yra pasmerktas nesėkmei. Tai rodo ankstesni svetimžodžių ir jų atitikmenų konkurencijos tyrimai (žr. Girčienė 2005: 107–127). Svetimžodžių su šaknimi blog- ir jų lietuviškų atitikmenų tyrimas patvirtino ankstesnę išvadą, kad vartosena iš daugybės naujovių neabejotinai pasirenka tas, kurios pasirodo visuomeniškai tikslingiausios, funkcionaliausios (ten pat, 126–127). Remiantis įvairiais metodais nustatytais leksikos variantų konkurencinės vartosenos polinkiais ir kalbos vartotojų nuomone, tikslinga pateikti rekomendacinę svetimžodžių su šaknimi blog- ir jų atitikmenų, turinčių dėmenį tinklarašt-, lentelę. 2 LENTELĖ. Rekomenduojami svetimžodžių atitikmenys Svetimžodis Atitikmenys blògas tinklaraštis blogeris, blogintojas tinklaraštininkas, tinklaraščio autorius blòginti rašyti (pildyti) tinklaraštį blòginimas, blògingas tinklaraščio rašymas (pildymas) blog(o)sfera tinklaraštija blogrolas tinklaraščių sąrašas J. GIRČIENĖ. Naujieji svetimžodžiai su šaknimi blog- ir jų atitikmenys 61 2 lentelės tęsinys Svetimžodis Atitikmenys blogorama tinklaraščių apžvalga audioblogas garso tinklaraštis, audiotinklaraštis fotoblogas nuotraukų tinklaraštis, fototinklaraštis moblogas judrusis, mobilusis tinklaraštis videoblogas vaizdo tinklaraštis, videotinklaraštis IŠVADOS Vartosenoje funkcionuoja per dvidešimt svetimžodžių, turinčių šaknį blòg-, ir per dešimt bendrašaknių darinių su lietuviškomis priesagomis, laikytinų sulietuvintais svetimžodžių sinonimais, plg. blòginimas ir blogingas, arba svetimžodžiais, kur priesaga iš esmės yra prisitaikymo prie lietuvių kalbos gramatinės sistemos priemonė, pvz., blòginti. Dažniausi iš jų yra blògas, blo-geris, blòginti, blòginimas; blogosfera; audioblogas, fotoblogas, moblogas, videoblogas; blogorama, blogrolas. Visiems šiems svetimžodžiams esama lietuviškų atitikmenų. Jie iš esmės sudaro dvi grupes: susiję su vienažodžiu naujadaru tinklaraštis (tinklaraštininkas, rašyti tinklaraštį, tinklaraščio rašymas; tinklaraštija ir pan.) ir su dvižodžiu svetimžodžio blògas atitikmeniu interneto dienoraštis (interneto dienoraščio rašytojas, rašyti interneto dienoraštį, interneto dienoraščio rašymas; interneto dienoraščių visuma ir pan.). Nors dvižodis atitikmuo buvo pasiūlytas ir į vartoseną pateko kiek anksčiau nei vienažodis, kalbamuoju metu vartosenoje tarp lietuviškų vienos ir tos pačios realijos pavadinimų neabejotinai pirmauja naujadaro tinklaraštis grupės atstovai: iš oficialiosios redaguojamos vartosenos jie praktiškai jau yra išstūmę svetimžodžius, o neoficialiojoje, tarp jų ir tinklaraščiuose, sėkmingai su jais konkuruoja. Būtent šių atitikmenų priimtinumą rodo ir teigiami kalbos vartotojų, tarp jų ir tinklaraštininkų, atsiliepimai, ir tinklaraščio grupės žodžių ar jų junginių atitiktis Bendruosiuose naujųjų skolinių norminimo principuose išdėstytiems atitikmenų vertinimo kriterijams. Taigi reikėtų pagalvoti apie neperspektyvių variantų mažinimą. 62 KALBOS KULTŪRA | 81 ŠALTINIAI Ayto J. Oxford a Century of New Words, Oxford University Press, 2007. Merriam-Webster’s Online Dictionary, 11th Edition. Interneto prieiga: http://www.merriam-webster.com KTAŽ 2007: V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikova. Kompiuterijos terminų aiškinamasis žodynas. Interneto prieiga: http://www.likit.lt/?i=terminija/aiskinamasis_zodynas Laisvoji interneto enciklopedija „Vikipedija“: http://en.wikipedia.org/wiki/Main_Page VLKK KB: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų bankas. Interneto prieiga: http://www.vlkk.lt/konsultacijos LITERATŪRA BNSNP 2007: Bendrieji naujųjų skolinių norminimo principai. Interneto prieiga: http://www.vlkk.lt/i/news/267.doc Girčienė J. 2005: Naujųjų skolinių atitikmenys: struktūra ir vartosena, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Jakovlevas V. 2007: Interneto dienoraščių (blogų) įtaka internetinės žiniasklaidos turiniui Lietuvoje ir užsienyje: naujausios tendencijos. [Bakalauro darbas] Keinys S. 1984: Lietuvių kalbos hibridai (sąvoka, rūšys ir normiškumas). – Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, A serija, 3 (88), 113–124. Mikelionienė J. 2000: Šiuolaikiniai metodai kalbos naujovėms tirti. – Darbai ir dienos 24, 65–88. Miliūnaitė R. 2008: Tinklaraščių kalbos vieta dabartinės vartosenos schemoje. – Sociolingvistiniai lietuvių kalbos tyrimai. J. Jablonskio konferencijos pranešimų tezės. Interneto prieiga: http://www.lki.lt/php/files/08JJKonfTezes.doc Spiridavičiūtė G. 2007: Blogai kaip žiniasklaidos priemonė. [Bakalauro darbas] Gauta 2008 10 17 J. GIRČIENĖ. Naujieji svetimžodžiai su šaknimi blog- ir jų atitikmenys 63 NEW LOANWORDS WITH THE ROOT BLOG- AND THEIR EQUIVALENTS Summary The paper discusses new loanwords with the root blog- and their Lithuanian equivalents: it investigates the tendencies of using lexical variants and attitudes of language users and the reasons for the non-/acceptance of Lithuanian equivalents. The paper also offers recommendations on the research-based preference of lexical variants. The actual use has over twenty loanwords with the root blog- and over ten coinages consisting of the same root and a Lithuanian component. The coinages should be treated as near-Lithuanian synonyms of loanwords or loanwords which take a Lithuanian component as a means to adjust to the grammatical system of the Lithuanian language. The most frequent of them are the following: blògas, blògeris, blòginti, blòginimas; blogosfera; audioblogas, fotoblogas, moblogas, videoblogas; blogorama, blogrolas. All of them have Lithuanian equivalents. They fall into two groups: some of them are related to the one-word coinage tinklaraštis, the others are derived from interneto dienoraštis, a two-word equivalent of the loanword blògas. The investigation has attested to the fact that among the Lithuanian names of one and the same realia currently preference is given to the group of equivalents of the tinklaraštis type. The acceptability of the equivalents has been supported by language users as well as bloggers. Moreover, the equivalents are in conformity with the criteria of equivalent evaluation laid down in the principles of norm setting of borrowings. Therefore, a shift in reducing the number of unacceptable variants can be presumed. JURGITA GIRČIENĖ Vilniaus pedagoginis universitetas Studentų g. 39, LT-08106 Vilnius [email protected] 64 KALBOS KULTŪRA | 81