Iš savojo krašto kalbos istorijos

Da s o ia della p op ia lingua e i o iale 329 I SAVOJO KRAŠTO LEGABOS ISTORIJOS Da neužmi šo na oji žemė zymaus lie u ių a mių y inė ojo i kalbos is o iko Kazio Mo kūno (19292008), gimusio pe š . Kazimie ą Pliakalnio unkiemyje, icino Kuniškių, Ukme gės aj. O e non do ebbe dimen ica e mol i la o i la sua pe i a a: p incipalmen e la sua cu aciu isleis a kolek y inis eikalas p aėjusio šim mečio lie u ių dialek ologijos Lie u ių kalbos a las (IIII, 19771991), insieme con co-au o i pub p epa a a la p ima ch es oma ija lie u ių a mių lie u ių kalbos a mės (1970), sc i a pe 300 likai ia į ausių a mių i kalbos is o ijos klausimais. Quelli, con cui il kalbinis a più in imamen e comunica a, ico da, con quale pa icola e amo e e calo e Kazys Mo kūnas pa la a di na ina. Anch'inc edibilmen e en isie gesso, a e ò a ges i e e edaggia e l'ul ima pubblicazione della sua i a Ve smės edi ice pubblica a monog a ija Gel onai (2009) da se ie Lie u os alsčiai. Una dei suda y oi Vidos Gi ininkienė opinione, ques o lib o di Įžymių žmonių capi ulus [...] è a si monumen o a amoumo kalbininkui, wa il am žmogui e bend aminči. Ma non anco a u o in lib i messo. T a ando il pe sonale a chi io del linguis a, abbiamo o a o un piccolì pagel usių ogų iboš ello (5 p.). Nell'occhio c i o sop a u o u icius 30 m. ma zo 1970 d. Di e o e dell'is i u o di s o ia del Pa i o Romo Ša maičio liš as N .1 19/9 con allo ainio Li u ių kalbos i li e a ū os ins i u o di e o e Kos o Ko sako ezoliucija d g. Mo kūnui. Così, o a mol o inespe o, modo R. Ša mai is a siun è pluoš elį ie o a džių da exio Ukme gės apsk i ie Pabáisko alsčiaus, suo na i o Žùklių illaggio apilinkių. Nas au o che ques i loco a dzii già p eceden emen e sono s a i inclusi in Li u ians lingua ins i u o loco a džių ka o eką. Va dyno sc i u a della la o a ice scien i ica senio Ma ijos Razmukai ės a e mazione, maggio pa e dei lo o insegnan i locali sono s a i isc i i anco a 1935 anni. 1 Raš e usa o la san umpa No. 330 LINGUAS CULTŪRA | 82 Romo Ša maičio accol aiseni loco a džiais Kazys Mo kūnas così e nonusa o. E è chia o pe ché a causa di mol i udine inespe oio записнаящего lasik ų ki chiaimen o e ansponazione in comun inée lingua Li uanei e o i. Jas bisogna a ipa a e. E l'allo a ele a o s a us poli ico e sociale di R. Ša maičio, a quan o pa e, non gli ha pe messo di a lo2. Sull'elabo azione di ques o elenco dei loco a di s ampa co egge e chia e appa i ikime. Me aggiaga coinc in a con l'is i u o della lingua Li uania a dyno ka o eca3. I ie o a di engono p esen a i a uale sc i a, non asc ibuo i. Edi o ee e le no e indica e nelle ci azioni (ž . addeda o p iedą lis o loco a džių). Oggi, che e e oneamen e essu e isc i e, ques i loco a di possono esse e es imoni della s o ia del p op io k aš o, iscolbamen e denuncijan i su qui nasciu i pe sone amo e a na a e a. Rice u a 2009 12 07 DANGUOL MIKULNIEN L'is i u o delle lingue Lie u ių P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email p o ec ed] 2 Romas Ša mai is, g. 1909 m. Žukliuose (Ukme gės aps.), e a no o a i is a del mo imen o i oluziona io (plačiau ž . Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 10, 1983, 537). 3 Tu o l' su ik inamen o la o o esegui o is i uu o della lingua Li uania Va dyno scoglio senio scien i ica la o a ice Ma ija Razmukai ė. Pe ques o le ing azio since e. Da s o ia della p op ia lingua e i o iale 331 RAŠTAS (copija) P ole a i di u i i paesi, uni e i! P ole a i di u i paesi, uni e i! PARTIJOS ISTORIJOS INSTITUTAS p esso il Comi a o Cen o del Pa i o Comunis a Li uano MARXISMO-LENINISMO INSTITUTO p esso TSKP CK FILIALAS Vilnius, Lenino p osp., 12 Tele . No 9-53-58 ИНСТИТУТ ИСТОРИИ ПАРТИИ при Центральном Комитете Коммунистической Партии Литвы ФИЛИАЛ ИНСТИТУТА МАРКСИЗМА-ЛЕНИНИЗМА при ЦК КПСС Вильнюс, просп. Ленина, 12 Тел. 9-53-58 No 19/94 Vilnius, 30 ma zo d. 1970 Вильнюс LIETUVI LINGUBOS IR LITERATUROS INSTITUTO DIRETTORI5 d g. K. KORSAKUI Siunčiu Ukme gės apsk i ies Pabaisko alsčiaus (daba Ukme gės ajono K ikš ėnų adybinio ūkio e i o ija) una lis a di alcuni loco a džių. Juos conosce solo apyseniai pe sone, issu e nelle neišski s u e in monkiemius illaggi. Il illaggio Žuklių 1935 m. è s a o esci s i o in singkiemius. Gio animas ecuosius loco a džius già za e šo. Vie o a dzii include ini in lie u iškų pa adinimų ka o eką,6 come monumklas della lingua. Appendas: menziona o elenco. R. / ŠARMAITIS*/ PARTIJOS ISTORIJOS INSTITUTO p esso LKP CK DIRTORIUS7 4 Apa inėje lai ėje pa e del oglio è chia amen e isc i a la sigla di egis azione del aš o: Lie u ių Kalbos i Li e a ū os Ins i u e GAUTA 1970 m. mese IV. 7 d. N . 88. Salia aš ą isc i usio pe sona pa ašas. 5 Nel ma gine supe io e sinis o del oglio inciso in inchios o blu Kos o Ko sako ezoliucija con pa ašu D g. Mo kūnui i da a 70. IV. 8. 6 La sc i u a di o zia inco e ida. 7 Sop aš pa edes isc i omas pa ašas R. Ša mai is. 332 LEGBOLE CULTŪRA | 82 PRIEDAS Ukme gės apsk izione Pabaisko alsčiaus i e o a d ž i a i Žùklių Ma ga õnės k ūmai. Čižnmiškis8 a bmai. Užùšulnės9 a bmai. Duobùlis10 bosco. Pčkakalnis a bmai. Š i igailos e Žygiman o du an e la gue a su di lui s anėjusios pūčkos, pabūklai. Degmai sco di i a bus i, ganyklos. P iek nis a bmai. Vals iečiai da Žuklių illaggio giu ò d a ininkui Olšauskui, che nelies del d a ininko a bus os. Kapčiai s abilì i con ini dei cespugi. Dùbės11 a bus i p esso Ži najų eže o, dal la o del illaggio Žuklių. Ki pičnà12 schlypas molinės žemės. In esso 19201930 m. u ono o ganizza e gegužine. Sennaio g e a s a iona a ka čema, nella quale aišinęsi als iečiai, su ažia ano mal i g ūdų in Ju donių malūną, s oppin į p esso Ži najos upelio, uscen ezio da Ži najų eže o. Malūnas ope ò dal XIX a. ine ino al 1968 m. K ẽsnakalnis13 mon agna p esso Ži najų eže o. S ùdupės14 g io ys15, con cui sco e id o con enen e di mine ali di e o nell Ži najų eže ą. Našliùpė16 alėnis, a a e so cui con luisce il uscello in Ži najų eže ą. Š i igailos e Žygiman o du an e gue a (1435 m.) mo ausių ka ių našlės ėjusios šiuo slėniu i ieškojusios eže e p igi dy ų sa o y ų. Da quel empo ques o alėnisupelis e a ęs il nome Našlių upės. 8 Insc i endo ascis a n. Pa eik a ly is e oneamen ei suki čiuo a. 9 Insc i a secondo a ima Užùšulnos. Pa eik a ly is e oneamen e suki čiuo a. 10 Insc i a secondo a ima Dabùlis. Pa eik a ly is e oneamen e suki čiuo a. 11 Passa a ly is e oneamen e suki čiua a. 12 Passa a ly is e oneamen e suki čiua a. 13 Insc i a K snakalnis. 14 Pasciu a ly is e oneamen e suki čiua a. 15 Pa a o a a minė ly is g io is. 16 Pasciu a ly is e oneamen e suki čiua a. Dal p op io k aš o lingua s o ia 333 Žiemõs kẽlias s ada dal illaggio Žuklių in Ži najų eže o pa eę. Užšalus eže ui, lui Žuklių kaimo als iečiai baudžiauninkai ažiuoda ę in Ži najų d a ą la o a e. Lankà17 pasca icino a Ži najų eže o. Ragẽlis luogo p esso Ži najų eže o. Alka campo, la o ama e a. Pečia ýs a18 mon agna p esso Ži najų eže o. T aknia ais as. Pasenis19 ais o. pės ã as alėnis, a a e so cui sco e uscellio nello Ži najų eže ą. Spókiškis20 mon agna. Dielnė21 pie a. Juoduñgas22 ais as. Upẽlis upelis. Bend à pie a, che ogni anno qualcuno comp a a nusišienau i. Vlnonės pas a. Pamėlinỹs bala. Smėlỹnė su a. Pla oja pla ūs als iečių šniū ai. Dublė23 ske siniai e a sklypai. Má giai24 ienkiemis, bala, pie a, a as; Ma gių balos abipus Ži naja a elio. Alkà di a. Ži nijà25 uscello; da Ži najų eže o esce in Š en osios upę. Magaznas26 g ūdams s occa e edi icio s i nas. Du an e il P imo gue a mondiale i con adini già nonosse a ono in esso g ūdų. M. 1925 Pabaisko s a oe is Remeikis nuspi e a il magazino e nug io ęs sienojus usci ežė. To õ iškiai illaggio, nel quale si insediò o o ii, ca ia ę dalla pa e Žygiman a du an e la sua gue a con Š i igaila. Qui pa e piliakalnis, che u s a o supil a o in ono e dei mo i solda i. 17 G e a p esen a a a minė ly is Lunkà. 18 Pasciu a ly is e oneamen e suki čiua a. 19 Pasciu a ly is e oneamen e suki čiua a. 20 Passa a ly is e oneamen e suki čiua a. 21 Pa eik a ly is e oneamen ei suki čiuo a. 22 Nullando no minę ly į, si basa su 1936 m. isc izione. Qui è s a a da a a minė ly is Jaduñgas. 23 Pa eik a a minė ly is Dubiãla. 24 Pa eik a ly is e oneamen e suki čiuo a. 25 Pa eik a a minė ly is Ži nyjà. 26 Pa eik a ly is e oneamen ei suki čiuo a. 334 LINGUAS CULTŪRA | 82 Vin a à uscello, che esce da Olšausko d a o ais o e p o Pabaiską sco e nella Š en osios iume. Š i igailos e Sigiman o du an e la gue a ques o uscello s a o osono dal sangue dei solda i. Vin a os icos an e si o i sepol a kunigaikš y ė, mo a du an e ques o gue a. illaggio Gailinų T inãgė pie a. Užùbaliai27 pie a. Pa é smis pas a. Kap as as pas a. Alksnõ ės a bmai. Pakama ėlỹs a bmai. Užúolakės28 campo. Ti õnas pas a. Dubu lis pio a. Vai elškių illaggio žuolỹ ė29 ais elis. Ožk as as ais as (daban nusausi o). Ìlgabalis30 pie a. Belazã iškis31 cespmai e pio a. Žañdupės32 boscas. Ilga as is ais o, a a e so lui passa un uscello. Tu onlis33 kimsė a pie a. Šá kinė laukas, nuokalnė. Samanýnas34 ais as. Pakanės35 pie a. Gaidžiã ais is36 ais elis. Pupalaiškis37 pie a. T ãkas k ūmelis. 27 Pasciu a ly is e oneamen e suki čiua a. 28 Pa eik a ly is e oneamen e suki čiuo a. 29 Pa eik a a minė ly is Užuolỹ ė. 30 Pasciu a ly is e oneamen e suki čiua a. 31 P esen i a e oneamen e isc i a e suki čiuo a ly is. 32 Pa eik a a minė ly is Žuñdupis. 33 Nonuki čiuo a. 34 Nonuki čiuo a. 35 Pa eik a a minė ly is Pakanos. 36 Pasciu a ly is e oneamen e suki čiuo a. 37 Nonuki čiuo a. Da s o ia della p op ia e a di lingua 335 Pa ijõs ienkiemis Pa ijà unkiemis; ci sono qua o enu e. Ilgóji38 pie a. Lãpės kálnas mon agna. Kals kálnas mon agna (l p esun a i amen e). Gailiùnka39 a bmai. Vaisgẽniai40 ais as (nusausin o). G igalino as as41 ais as. B azlkos k mai a bumi ( ecenii così chiama i). Villaggio U nžių Óžia ais is ais as. Kaza eskà42 ais as. Ba knų piliãkalnis43 Bagùžiškių illaggio Padumblỹs pie a. Didžiãbalė44 pie a. Lesonkų miškẽlis45 miškelis. Pa ijà uscello. Gžėgn illaggio K iẽnlaukis miškelis. Gailiùnka a bamas. Kulia a bus o. Villaggio G gždžių Gi iãmiškis k ūmai. Degėsia ais as. Má giai ais as, k ūmai. 38 Paik a ly is e oneamen e suki čiuo a. 39 Pa eik a ly is e oneamen ei suki čiuo a. 40 P esen i a secondo sa imą isc i a ly is Vaizgẽniai. 41 Nonuki čiuo a. 42 P esen i a secondo a imą isc i a o ma Kaza ska. 43 Nonuki čiuo a. 44 Pa eik a a minė ly is Didžiãbala. 45 Nonuki čiuo a. 336 LINGUAS CULTUREA | 82 Vaisgẽnių ienkiemis Kimsỹnė46 ais as. Negli anni di occupazione hi le iana du an e gli a i di gue a sudo i e unkiemyie ex due sodizioni. Zasc i a 1968 m. maggio 18 d. Žukliuose da locali als iečių, susi inkusių į es u es, žodžių. Tu i ques i illaggi o a ien ano in K ikš ėnų adybinio ūkio (Ukme gės ajone) e i o io. R. Ša mai is47 46 Nonuki čiuo a. 47 Sop aš pa a dės è R. Ša maičio pa ašas. Red. no a. I nomi dei illaggi in ques a lis a sono s a i ipo a i nesuki čiuo i. Taciclicamen e essi chichiuojano così: Žùkliai, Gailinai, Vai elškiai, Pa ijà, U nžiai, Bagùžiškiai, Gėgžna, G gždžiai, Vaisgẽniai.