Kunigo Juozo Laukaičio „Mažojo Katekizmo vaikeliams“ religijos terminų norminimas

A. RIMKUT. Kunigo Juozo Laukaičius Majojo Ca ekisme pou en an s la no mminim des e mes de eligion 59 AUŠRA RIMKUTĖ Lie u ių kalbos ins i u as KUNIGO JUOZO LAUKAIČIO Il es à di e que MAJOŽ CATEKISME VAIKELIAMS RELIGIOS TERMIN NORMINIMAS Po e ių commission du 100-mechi Juozas Laukai is (18731952) l'un des plus impo an s XX a. commencemen Li uiniens bažny ines langues gai in ojs, puoselė ojų e eligion e minijos no min ojų. Dans ce a ail il inclusa les kunigus Al onsą Pe ulį e Adomą Jakš ą-Damb auską, a ec lesquels p esque deux ans aisè en po e ių kalbą, au an qu'en pou an s'e o cè en d'applique les ex es des plus impo an s maldés de s e imybių e les emplace les mo s Li u iškais. en 1909, les plus célèb es pa la eu s Jonas Jablonskis, Kazimie as Būga, Juozas Balčikonis e Ju gis Šlapelis, ensemble a ec J. Laukaičiu e au es kunigais, on examiné de nomb euses p incipales ègles de g ammai e e d'éc i u e de la langue li uanienne, su o kè en l'impo ance des li iques mald, giesmių, li anijų, on con i mé ce ains e mes de eligion. Vadinamosios Po e ių komisijos les ésul a s du a ail néleng o e k uopš aus u en p emiè e ois publiés en 1909 m. 9ème numé o de Vado o. Le p ésiden de la commission Po e ių p ies J. Laukai is é ai uolus p aisy ųjų po e ių dé enseu de la langue. Se posan mal eillammen c i iques, il a assez sé è emen épondu à Jono To o aicius a icle Nouji po e iai (Po e ių Komisijos klaidos), dans lequel es soule ée la ques ion, si ba ba izmes ne son plus comp is, e s'ils ne son plus pa aucun moyen po e iuses ne peu en plus es e ? <...> Peu Commission m'en, qu'un b as de main du cœu e de l'esp i des Li uiniens é échés e ex aus l'ancienne o me, e sa place inb uks la nou elle de la même açon que le p in emps a ec chakées, spa ais1, smaigais e ka imis sode é upe de la e e l'ancienne ąžuolą, e son lieu inkiša jaunu ę obelai ę, qui enco e e ne sai , ou p igis? (To o ai is 1909: 296)2. A isnyje D . Jonui To o aičiui (Del po e ių aisimo) J. Laukai is éc é: Quels es skai ęs Pu iške ičiaus kalbas Rusų dumje ieille o d e de l'É a dé end e, ce Vado o a icle Nauji Po e iai peu connaî e Li uanie Pu iške ičių, seulemen 1 x spa as pelleau, lope a (LKŽe). 2 Ci a es pa le dans l'a icle ne aisoma. 60 KALBOS KULTŪRA | 82 dans un au e sol […] ie seno iško, ne ikusio p akilniausių maldų e imo, e Po e ių komisija a aille ainsi, comme sa ano e moka (Laukai is 1909d: 415). Li u Li uanim des ac i i és J. Laukai is a commencé enco e app enan Seinų kunigų semina ijoje. Il appa enai sec è emen Li uiniens klie ikų kuopelei (qui à emps en é ai le che ), qui che chai à e i i i la ma e nel langue, dis ibuin i lie u išką spaudą. Kun. J. Vailokai is 1910 m. Šal inyje éc i é, que J. Laukai is des connaissances de langues Li uaniennes sėmėsi de ysk. An ano Ba anausko, ish ce no e belle langue de sou ce de la connaissance de b angenybių e si bien elle connaissai , que shiandien n'a ons Su alkijoje lui égale (Vailokai is 1910: 422). Ma y , donc 1904 1905 années scien i iques Seinų semina ijoje commençan à enseigne des Li uiniens J. Laukai is es de enu le p emie au cou s d'anglais. Ak y i p o eso iaus3 kun. J. Laukaičio ac i i és ne plaisaien aux sulenkėjusiens con é encie s du séminai e. Il l'a appelé li omanu, même si Laukai is é ai à ous olé an an au ni eau na ional, poli ique que eligieux (Vaičiūnas 1996: 8). J. Laukai is é ai un des 1905 m. Kaune ondée de Š . Kazimie o compagnie de ch é iens éc i s pou laisse s eige s. Il a égalemen p ésidé ces mêmes années ins i uée des li es de la socié é d'édi ion Laukai is, D a anauskas, Na jauskas e B-ė, édagai des jou naux, magazines, éc ė des a icles, aduisi dans les langues li au es des giesmes, psalmes, g ožine li é a u e. Redaga o ch é iens démoc a es sa ai aš į Šal inis ( is p immuosius nume ius signaė Kazimie o P apuolenio4 nom, e de 4 à 22-ojo son nom, plus a d edaga imą pe da ė Juozapui Vailčiui), a égalemen é é édi o ial Šal inėlis (1906), des iné aux en an s d'app end e des langues Li uaniennes, sumany ojas. À pa i de 1908 m. udens p is p is p is laisse mensuel jou nal ka alikų kunigams Vado as5, dans lequel èglesinga langue a é é p oclamée pamokslų, kalbos pa a imų. Son onda eu é ai aussi J. Laukai is. En plus de ou cela, il a enco e éc i quelques chiesmių e ca ekismà Mažasis ka ekismás aikeliams. Ano P ano Ska džiaus, J. Laukai is y a l'un de nos negausių p ê es, qui au cou s de ou e sa ie es beaucoup soucieuxsi des éc i omoses Li uaniennes, ou d'abo d bažny ines, de la langue obulinimu. Il n'é ai 3 J. Laukai is depuis 1902 m. (ap ès é êque An ano Ba anausko mo ) é ai Seinų semijo des p êgues e du pe sonnel de p esse Kazimie o P apuolenio (18581933) nom. Kanauninkas a aidé ob eni pe mission au jou nal Šal inio pe me e e , comme éc i dans le li e Li uanie ko ų e pe uose: Vilniaus e Seinų k aš ai XIX a. débu XX a. débu , ku į laiką ašėsi jo edak o iumi. Il a égalemen con ibué e à la so ie de Vado . S'éc i ai a ec di e s pseudonymes na ijos p o eso ius. 4 Keis as su apimas – J. Laukai is pasi ašė uo me u gy enusio kanauninko, isuomenės eikė- (Kai iūkš y ė, Gudony ė 2009: 223). 5 Vado as ėjo jusqu 1914 m. Iki dwellik o nume io le le edaga o J. Laukai is, plus a d Jus inas S augai is. A. RIMKUT. Kunigo Juozo Laukaičius Majojo Ca ekisme pou en an s e mes de eligion no minemen 61 quel o mé langbinnik spécialis e, mais seulemen ama eu p a ique, assez ô con on u és a ec les éc i s li uanais de langue a osenos eikalu (Ska džius 1997: 420). Monsinjo Al onsas S a inskas men ionne aussi J. Laukai į, comme pa iculiè emen aimgusį Li uiniens langue: Pasi odo, pa des au es p ies lus pamokslus sédėdai à l'au o ial a ec blocno u dans les mains e засi ašinėda o pa oles aides. Ensui e aisydai ... (S a inskas 1996: 13). Ce é ai un ac i pe sonnage de socié é. 1912 m. J. Laukai is Su alkų gube nijos a é é élu dans Ke i ąją als ybės Rusijos duma, dans laquelle a a aillé jusqu 1917 m. au ens. Vi endamas Sank Pe e bu ge Li uanie ne l'oublšo. Le P emiè e gue e mondiale a é é le p ésiden de l'associa ion Li uaniennes ic ime de la gue e šelp i Sank Pe e bou g, qui a ondé la Li uanian Peoples Ka alikų sąjungą. m. 1918 įžo à Li uanie, 1936 m. a é é élu dans Ke i ąjį Lie u os Seimą. 1946 m. so ie s au o i é J. Laukai į a es s a o e condèseé 7-e iens ans de p ison. Mou ée Vladimi o en p isonime. Ap a us J. Laukaičio ac i ie linguine e sociale ac i i és, es e le p incipal objec i de ce a icle son éduqué Majojo ca ekisme pou en an s de ois édi ions (1904, 1907, 1914) la e minia de eligion e son au eis; dé e mine , quels p incipes e c i è es de no ma ion son guiden en no minan les e mes de eligion, e la plus impo an e é alue p esque a an un siècle les ca ekismes des e mes de eligion co ec ions en ce qui conce ne la commun inée langue Li uanienne. J. Laukai is éc i i que kaip ès es nécessai e uni o mi é dans les ka alikes po e ies, le mieux a jaučia les p êgais, en enseignan les en an s ca écisme, pa lan ous les jou s é iis po e ius de la sak yna à l'église, calėdodami e accep damies de po e des pake inusių ou ekė i (Laukai is: 417 1907). Ainsi dans l'a icle, on au a un ape çu, si ses émises ca ekismes ex es exis en dans l'uniodi é men ionné. CATEKISME RELIGIONS TERMINIE J. Laukaicius ca équisme so i ois édi ions: 1904 m. Mažasis ka ekizmas pou les en an s, se p épa an à la p emiè e ép isin į e sac ą Komuniją ( i šelyje m., Vilnius), 1905 e 1914 m. Mažasis ka ekizmas pou les en an s, se p épa an à la p emiè e ép isin į e sac ąją Komuniją (Seinai). Tous les ca écismes app ou és. Ca echisme au eu , compa ai ojs ou aduc eu n'es pas indiqué, cependan on pense que éc è J. Laukai is (Kai iūkš y ė, Gudony ė 2009: 167). Di è e La ca equismes olume. La p emiè e édi ion es quelque peu plus cou e 105 pages, e 62 KALBOS KULTŪRA | 82 deuxième e oisième po 115 pages. Dans la p emiè e, il n'y a y me inių e aka inių maldų ex es. Des ois au o isa ions ca échismes assemblée plus de 1800 e mes de eligion, leu s synonymismes e a ian s. Puisque les ex s ai des au o isa ions ca échisisme peu esignie, dans chacun d'eux ou é en i on 600 di é en s unea odžių (beau ečdalis) e composi és e mines de eligion, leu s synonymismes e a ian s. En ape ce an ois J. Laukaicius Majojo ca équisme pou en an s pe misions, il es possible ema qué une ce aine eligion e mines kai ą, sa i us no mminemen é apes e p incipes. Pa conséquen , il es possible pa le de ois e mines de eligion de no mmina ion: s e imybių a ojimą, leu chi imą lie u iškais a i ikmenimis e pe einamąjį e apą quand p amaišiui u ilisée es s e imybė e lie u iškas e minus. Les e mes de eligion6 a icle son considé és des mo s e des mo s junginiai, in oquan p incipaux ibunaux ch é iens de la oi, ac eu s de la eligion, ainsi que des na u ali és su gammines, eligieux li es e ex es, des ac es e phénomènes liés à la oi, sac amen s, péchés, ydes, mo ali és, cé émonies eligieuses, ép eu es église (d abužius, leu s pa ies, indus li u giques e e c.), églises e au es ê es eligieuses, jou s de emps e concep s liés à la eligion, di e s lieux eligieux e adminis a i s, e c. Les e minais considy ini non seulemen les ais, seulemen à la eligion ca ac é is iques e mes, comme : al o ius, angelas, apô al, Dieu A inėlis, ép isin is, k ikš as, kunigas, nuodėmė, os ija, Pasku Teismasinis, p aga as, ojus, sak amen a, Sūnus (Dieu sūnus), Š enčiausioji T ejybė, Velykos e k ., nomenkla ū inie, comme. : Ka alikų bažnyčia, Š en oji Romos bažnyčia e k ., mais e e minizuo i pap as osios kalbos (i d'au es domaines a ojami) mo s, p z.: a is, a elė, dangus, duona, lazda, pasaulis, sodas, au ė, žal ys, žemė, žmogus e pan. le con enu des mo s e minisés di è e des mo s simples des inés, pa exemple: le e me a is dans les ex es de eligion es u ilisé en signi ica ion de c éancie , le pain eligieuse es du spi i uel oo, du Ch is us Kūno, aigi e de son sac i ice de La Redemp ion, G and jeudi de niè e ea ienès jou , G and end edi canadienus e jou de mo , dimanche non seulemen sep ième jou de semaine, mais aussi sain Ch is , Dieu lui ado e e ils s'a end e. Le mo ja din, comme e me de eligion, es un symbole de beau é e de pu e é, aussi bien e es eis e dangiquemen is pa adis. 6 Su le e me eligion concep é oi aussi Rimku ė 2009: 172177. A. RIMKUT. Kunigo Juozo Laukaičius Majojo Ca ekisme pou en an s les e mines de eligion no minemen 63 S e imybės J. Laukai is 1907 m. D augijos žu nale éc é: Žy a as, g iešns, g iekas elles même aleu s que e abliubenyčia, ajemnyčia, apib ozy i, bliuznie s a, loska. Tolygios o du eslées nécessai emen au de l'ex é ieu je e , ca ses bê eu iai d asko li u io usį (Laukai is 1907: 418). Dans le ca éizmu on ou e seulemen g iešns, g iekas e ajemnyčia, ca p é au lie u iški a i ikmenys. Aupa iamues Majojo ca echisme aux en an s pe misions laissées u ilise ce e dans commun inée langue nepa ekusios s e imybės ( ienažodžiai e minai, einan ys i sudė inių e minų dėmenimis), qui n'a Li u iškų a i ikmenų7: x almužna MK8V1 44, MKV2 36, MKV3 36 (išmalda, lenk. jałmużna); x aniolas MKV1 17, MKV2 6, MKV3 6 (angelas, lenk. a chioł): Angelas Sa gas MKV3 6, Angelas MKV3 106, le bon Aniolas MKV3 sain 6, Angelas Sa gas MKV3 102, le sain Aniolas MKV3 45; x aniolas MKV1 MKV2 54, MKV3 47 (a kangelas, lenk. a chanioł): Angelios Gab ijeliaus app eškimas MKV3 48; x chis , MKV1 24, MKV2 13, MKV88 MKV3 13 (Vis y k, lenk, czyściec): čysuska kančios; x chis MKV1 10, MKV XI, MKV XI, MKV3 (chyn, š a , čumas, č , lenk). czys o a, plg. lenk. czys ość); x douchie MKV1 7, MKV2 7, MKV3 62 (siela, lenk. dusza): douchie čysčiuje sou cian MKV3 46, douchie 65, pe i o en an el MKV3 humain douchie MKV3 IX; x g abas MKV1 35, MKV2 26, MKV3 25 (ka s as9, b us. гроб, lenk. g ób); x g iešnas MKV1 5, MKV2 VI, MKV3 VI (nuodėmingas, b us. g ěšnyj, lenk. g zesz ny, da plg. us. грешный); x ka unka MKV1 54, MKV2 47, MKV3 47 ( okia malda, lenk. ko unka); x nečys a a MKV1 79, MKV2 76, MKV3 VIII (nedo i a ea, paleis u ys ė, lenk. neczys o a); x pakū a MKV1 30, MKV2 20, MKV3 20 (a gaila, lenk. poku a): велика pakū a MKV3 84, épuisemen pakū os MKV3 82, Pakū os Sak amen a MKV3 70; 7 Nus a an e minų kilmę (i eikšmę) emiamasi A. Sabaliausko s udija lie u ių kalbos leksika (1990), D. U bo Ma yno Maž ydo aš ų (1998), J. Palionio XVIXVII a lie u i ašų a ankinu lie u ių žodynu (2004), ainsi que A. B ückne io Słownik e ymologický W polski (1974) e Smoczyo Słownik e ymologiczny języka li ewskiego (2007). Les e mes son p ésen és abėcėliškai, o iginalalo éc i u e, uneaskai os a dininko o me. 8 Signu x signi ien dans l'ac uelle commun inée le langage ne a o ini mo s. 9 Ka s as aussi bien skolinys, plg. b us. ko s a. 64 LEGBOS CULTŪRE | 82 x šliūbas MKV1 7, MKV2 61, MKV3 VIII („bažny inės su uok u ių apeigos“, lenk. ślub); x eselija MKV1 7, MKV2 61, MKV3 61 ( es u ės, b us. вяселле, lenk. wesele; es e le e minus li a iškas es u ės MKV3 VIII) e k . Synonymes e a ian es Menė ines e é angimi és, qui on se i composi es e mines êmenimis (g ondinai es ou secondai es) e sépa émen ca éizme, comme une oodžiai e mes de eligion, ne son pa a o s, exemple.: x asaba (asmuo, lenk. osoba, us. особа): Asaba ou Ypa a MKV1 15, MKV2 4, Ypa a MK ou AsabaV3 4 (asaba synonymimiquemen a ec le neologisme ypa a); x e gas (ke če dienis, b us. če é g, lenk. czwa ek): g andis MKC1 71, MKC2 66, g andis ke e gas MKC3 23; x kielikas ( au ė, lenk. kiich, ok. kelch): kielikas yno MKV1 MKV2 99, MKV3 99, pakyliko MKV1 MKV2 98, MKV3 98; x pė ny MKV1 (VV, pjá , lenk ej pią ek): g andis MKV1 1, MKV1 100, MKV2 100; x lo is (T, k .oj, da g, T ini as, Š enica, Š enica, Š enica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T až, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T až, T ažica, T ažica, T ažica, T ažica, T až, T ažica, T ažica, T až, T ažica, T až, T ažica, T ažica, T ažica, T až, T ažica, T a a, T a a, T ažica, T a a, T ažica, T a a, T a a, T a a, e ou ce qui es ce qui es ce qui es ce qui es ce qui es ce Po e ių commission dans les publiés po é ies lis és des s e imybių (išsky us aniolą i dūšią) n'es pas. J. Laukai is u ilisai même e dans la de niè e édi ion du ca écisme ces e mes nelie u iškus, ne išku. Peu -ê e son opinion ne coïncidai pas a ec kalbininkų p oposi ionnemen . Vado o žu nale J. Laukai is assez beaucoup éc i i su la langue. Les suje s de la langue il s'es e o cé aps a s y i nécessai es des plus us ou és dans nos éc i s e mes héologiques e philosophiques aleu e épouse les plus équemmen accep ées poske ies (Laukai is 1914: 201). J. Laukai is ne c aignai pas d'a oue ompés, pa exemple, au débu il éc è que aniolo chos i angelu impossible iena del o, que ous les Li uu es ka olikai ske sai e élonggai Li uanie de mažens moljiasi dans aniolą, e deuxièmemen , changés aniolą angelu, les gens e iblemen là pa sipicki an , disaien que ce es esąsdjiyojimas des Li uiniens liu e ių e kal inų, qui a - A. RIMKUT. Kunigo Juozo Laukaičio Majojo Ca ekisme en an eliams e mes de eligion no minimas 65 oja angelas. Pagaliaus iman de pi mykš ės e smės angelos, angelus lie u iškai išei ų angelius, -iaus, comme s ilius a [b]a pe sonnes u ilisé le nom: Teopilius. Todel angelas g eičiausia p ise du usų kalbos (Laukai is 1908b: 413). Au guide 7ème numé o, J. Laukai is appela à laisse aniolą, pa ce que ce mo d'o igine é angè e es ąs aussi ieux, que popiežius, yskups, klebonas, p abaščius10, pa apija e k ., e que ou simplemen il n'y a besoin au lieu de lui b uk i angelą (Laukai is 1909a: 300). Cependan dans un au e numé o il a déjà éc i qu'il allai u ilise le mo angelas (Laukai is 1909c: 102). Malheu eusemen , lui de ce e sugges ion n'a adhé ée Mažajame ca ekizme aux en an s le e me angelas n'exis e. S e im: apie a (auka, plg. lenk. o ia a), bi ma onė (Su i inimo sak amen a, lenk. bie zmowanie), g èce (nuodėmė, lenk. g zech, plg. us. гpex), ko a (bausmė, lenk.), mylis a (malonė, b us b us miласць, lenk. miłość), nodieja ( il is, b us b us nadzeja, lenk nadzieja), pekla (p aga as, lenk. piekło), sme k (mo is spa, ka . dea h, lenk. dea h), ka a ied (spain , sp. sp. dea h), sūds (sûd. dea h, b us. dea h, lenk. dea h, lenk. dea h), sumen. l'uni e s des mys è es), lenk. l'uni e s de l'uni e s, l'uni e s de l'uni e s, l'uni e s de l'uni e s, l'uni e s des mys è es, l'uni e s de l'uni e s e d'au e. Pa des exemples on oi que les a essayés éca e , mais nenueseklemen , ca il peu ou e e sépa émen us ojamų, e comme Li u iškų e minų sinonimų (dažniausiai éc i es en skliaus os ou po jung uko a ba). De nomb eux cas du Dieu de Dieu J. Laukai is donnai p é é ence aux e mes li uaniques, e.g.: apie a MKV1 73, plg. auka ou apie a MKV2 p oba MKV3 69, MKV3 69: Mišių apie a MKV1 74, Mišių auka a ba apie a MKV2 69, MKV3 69, MKV3 69, MKV46, MKV68, MKV66, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV78, MK78, MK78, MK78, MK78, MK78, MK78, MK78, MK78, MK78, MK78, MK78, MK78, MK80, MK80, MK70, MK80, MK80, MK80, MK80, MK80, MK70, MK70, MK70, (spa iednis) MKV3 60; g iešnas MKV1 5, MKV2 VI, MKV3 VI, plg. nusidėjėlis MKV1 84, MKV2 81, MKV3 81; MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, MK70, C'es un nom de klebone d'o igine la inique, déjà obsolè e e ne a o ina s e imosť (plačiau oi Klima ičius 1998: 10). KALBOS KULTŪRA | 82 e Dieu aimlis a ou g âce MKV1 67, sain es sac amen s aimlis a MKV1 23 sain es sac amen s de g âce MKV2 12, MKV3 12, expulsion11 g âce MKV1 84, MKV2 81, MKV3 81; mo is (sme is) MKV1 19, MKV2 9, MKV3 9, plg. mo is MKV1 19, MKV2 da 8, MKV3 8, MKV1 5, MKV2 VI e MKV66 MKV3; niek ikys ė (zabobonai) MKV1 58 p ie a ai (zabobonai) MKV2 51, MKV3 51; nusidėjimas (nuodėmė, g ecque) MKV1 88, MKV2 86, MKV36, MKV86, MKV96, MKV36, MKV39, MKV38, MKV39, MKV39, MKV39, MKV39, MKV39, MKV39, MKV39, MKV39, MKV39, MKV39, MKV39, MKV39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK39, MK3 A pupimo paslap is a ojimas MKV1 13, MKV3 1, 33, Š enčiausi T aicės paslap is MKV1 13, MKV2 1, MKV3 1; p aga as a ba pekla MKV1 24, plg. pekla a ba pekla MKV1 9, MKV2 X, MKV3 X, aussi plg. p aga as MKV1 24, MKV2 13, MKV3 13 pekla MKV1 65, 41, 8, 13, MKV2 MKV3 13, MKV2 MKV3 33, MKV2 MKV3 MKVV1 MKV1 MKV1 MKV1 MKV1 MKV1 MKV1 MKV1 MKV2 MKV2 MKV2 MKV1 MKV1 MKV1 MKV1 MKV1 MKV1 MKV1 MKV1 MKV1 MKV1 MKV1 MKV1 MKV1 MK2 MK2 MK1 MK2 MK1 MK1 MK2 MK1 MK1 MK2 MK1 MK2 MK2 MK2 MK2 MK2 MK2 MK2 MK3 MK3 MK3 MK3 MK3 MK3 MK3 MK3 MK3 MK3 MK3 MK3 MK3 MK3 MK3 MK3 MK3 MK4 MK4 MK4 MK4 MK4 MK4 MK4 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 MK5 ibunal (sūdas) MKV2 38, MKV3 38; 1904 m. ca ekizme es seulemen sūdas MKV1 46, le mo ibunal n'exis e enco e, plg. Dieu juge (sūdas) MKV2 13, MKV3 13 Dieu sūdas MKV1 23, Paskučiausiasis Teismas MKV2 38, MKV3 38 Paskučiausias Sūdas MKV1 23 Paskučiausiasis Te (Sūdas) MKV2 13, MKV3 13, uni e so inas ibunal MKV2 39, MKV3 39, MKV3 38 Paskučiausiasis Teismas (Sūdas) MKV2 MKV2 MKV3 Visa inis Paskučiausiasis Teismas MKV1 48, 46; il is (nodieja) MKV1 MKV2 41, 41, 41, MKV3 MKV1 58, 52, MKV2 103 e k . Bien que m. ca ekizme a o u neologizmą niek ikys ė MKV1 58 J. Laukai is emplaça pa le mo p ie a ai MKV2 51, MKV3 51, cependan skliaus ues laissa 11 1904 Ex išimas a dalysimas (nuodėmių) e inys du polkų kalbos; plg. lenk. ozg eszenie (Palionis 2004: 157), enco e plg. é iš i lenk. ésoud e. A. RIMKUT. Kunigo Juozo Laukaičio Majojo Ca ekisme en an eliams e mes de eligion des no minimas 67 lenkybę zabobonai. Un e me li u iške a synonymime, qui considy ine hib idu12, exemple., o ukojimas (apie a ojimas) MKV2 49, MKV3 49 (aukojimas, lenk. o ie ować, o ia owanie). Dans la p emiè e édi ion es seulemen apie a ojimen MKV1 56, enco e plg. L'appa i ion du Seigneu Jesu MKV1 55 e l'o ande du Seigneu Jésus (appa i ion) MKV2 48, MKV3 48. Fas a e plus hyb idins e mes de, qui commun inée le langage cessen de a ojamis, exemple., nepakū a ojimas MKV1 9, MKV2 X (nea gaila anje, plg. lenk. poku ować) e k . Majajame ca équizme aux en an s son des cas, où p emiè e es p ésen ée s e imybė ou ne a o inas hyb idinis e me, e seulemen ap ès son Li u iškas co espondemen (ka ais composi i e mis), exemple. : Bi ma onė ou pad ū inimas13 sain am ikėjime MKV1 7, MKV2 VIII, MKV3 VIII, Bi ma onė ou Pad ū inimas ikėjime MKV1 67, MKV2 62 (Bi ma onė ou Pa i inimas ikėjime MKV3 62); dans ou es les édi ions es u ilisé e mononouil e me Bi ma onė MKV1 70, MKV2 65, MKV3 65; neděldienis ou dimanche MKV2 53, MKV3 53, dans la p emiè e édi ion du mo dimanche n'exis e, es seulemen hyb ide neděldienis MKV1 59 (sekmadienis, plg. b us nedeľa), dans ou es les édi ions es u ilisé composi e e me Velykų neděldienis MKV1 36, MKV2 27, MKV3 26. Palyginan Majojo Ca ekisme aux en an s des e mes de eligion, on peu ema que , que J. Laukai is p é é é sui e s e imybių échangeimo p op es mo s de p incipe, su o mulua o, ma y , nusis o ėjusies de langue g ynimen adi ions, pa iculiè emen keliamas e g ildenamas de ce momen p adoje. Pa appo des exemples examinés oi , que de ce ains s e imybių, a o ų m. 1904 Mažajame ka ekizme aikeliams, 1907 e 1914 m. édi ions déjà plusė a ou elles u ilisées synonymiquemen a ec lie u iškais a i ikmenimis, géné alemen ou nissan p emie p emie à leu s mo s de langue. Synonymie J. Laukaičio ca écizmes indique que la e minija de eligion é ai enco e nonusis o ėjusi e que a é é che ché le plus app op ié e me concep s à in odui e. Dans de nomb eux cas di e sesakilmę, . i. lie u iškos e nelie u iškos o igines, eligion e minų sinonimiją peu ê e considé ée ondée, ma ainsi a é é isan g ynin i ou shalin i s animas o igine e minus e a o i lie u iškus. Bien que s ie as e pasaulis soien u ilisés dans les ca écismes synonymiquemen , cependan au men ionne le numé o 8 de Vado o de 1909, dans lequel J. Laukai is expliquai que [k]laidingai es pa a o is pasaulis 12 S aipsnyje hib idais les mo s considé és, ayan leu p op e o igine e cons i ués de mo s emp un és Keinys 1984: 115; Gai enis, 1990). 13 P éū ina ion su con i ma ion (plg. lenk. con i mdzienie). 1914 m. au o ise u ilisé le e me con i ma ion. 74 LEGBOS CULTŪRA | 82 La c éa ion e minologie de Li u iškos eligijos, e minų obulinimas, concep okes app op iamissimo mo paieška ilgas e k uopš us a ail, lequel kun. J. Laukai is a a assez éussie. Ce é ai pas seulemen la e minologie de eligion, mais e besi o mage s bend ines Li uiniens langue no minemen . ŠALTINIAI MKV1 – Mažasis ka ekizmas aikeliams, p isi uošian iems į pi mą išpažin į i š en ą Komuniją. Išda ė kun. J. Laukai is. Vilnius: Juozapo Za adzkio spaus- u ė, 1905 (an aš iniame lape 1904). – 105 p. MKV2 – Mažasis ka ekizmas aikeliams, p isi uošian iems į pi mąją išpažin į i š en ąją Komuniją. Išleido kun. J. Laukai is. An asai išleidimas. Seinai: Lau- kaičio i B- ės spaus u ėje, 1907. – 115 p. MKV3 – Mažasis ka ekizmas aikeliams, p isi uošian iems į pi mąją išpažin į i š en ąją Komuniją. Išleido kun. J. Laukai is. T ečiasai išleidimas. Seinai: Lau- kaičio i B- ės spaus u ėje, 1914. – 115 p. LITERATŪRA Il es B ück ne A. 1974: Słownik e ymologiczny języka polskiego, Wa szawa: Wiedza Powszechna. Gai enis K. 2002: Lie u ių e minologija: héo ies e a kybos me menys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Gai enis K., Keinys S . 1990: Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa. Jablo nskis J. 1935: Raš ai 4, Kaunas. Kai iūkš y ė N., Gudony ė A. 2009: Lie u os ko ų e pe uose: Vilniaus i Seinų k aš ai XIX a. pabaigoje XX a. p adžioje, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Keinys S . 1984: Li uiniens langues hyb ides (są oka, espèces e no miškumas). a aux de l'Académie Mokslų de Li uanie TSR. A sé ie, . 3 (88), Vilnius, 113125. Klima ičius J. 1998: Qui a Vy au o a a? Na i e langue 8, 810. Klima ičius J. 2002: Ka ekizmo kalba discou s ca ekizmas. La cul u e de la langue 75, 105–119. Klima ičius J. 2005: Leksikologijos i e minologijos da bai: no ma i is o ija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Lauka i is J. 1905: Mųsų bažny inė kalba. Vilniaus žinios 178, 4. Lauka i is J. 1907: À p opos po e ių uneodici é. D augija 4, 417420. Lauka i is J. 1908a: Talbos dalykai. Che 2, 202205. Lauka i is J. 1908b: Talbos dalykai. Che 4, 413414. Lauka i is J. 1909a: Talbos dalykai. Vodo 7, 296301. Lauka i is J. 1909b: Talbos dalykai. Che 8, 402406. A. RIMKUT. Kunigo Juozo Laukaičius Majojo Ca ekisme pou en an s les e mines de eligion no minemen 75 Lauka i is J. 1909c: Kalbos dalykai. – Vado as 9, 102. Lauka i is J. 1909d: D . Jonui To o aičiui (Del po e ių aisymo). – Vado as 12, 413–415. Lauka i is J. 1914: Les suje s du langage. Che 76, 201. LKŽe 2005: Dic ionyns des Li uanies 120 (19412002): élec onique a ian , Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga pa in e ne : www.lkz.l Palionis J. 1959: J. Jablonskio kalbiniai aisymai. Jonas. Jablonskis. Rink iniai aš ai 2, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, Palionis J. 2004: XVIXVII a. 5–54. lie u iškų aš ų a ankinis žodynas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Pi oč kinas A. 1977: P é bend inès langue des akes, Vilnius: Mokslas. Rimku A. 2005: Nelie u iški XIX a. galo XX a. débu des ca equismes ca haliques des e mes de eligion. Te minologie 12, 4266. Rim ėku A. 2009: 18831916 m. ca ekizmai e leu eligion des e mes signi icmines g oupes. Te minologie 15, 156179. La Commission es in i ée à p ésen e des p oposi ions de modi ica ions à la di ec i e. Sabal iauskas A. 1990: Li u iens langues leksika, Vilnius: Mokslas. Ska džius P. 1997: P el. J. Laukai is kalbininkas. Rink iniai aš ai 2, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų Publishing Ins i u e, 420428. Smocz yński W. 2007: Słownik e ymologiczny języka li ewskiego, Wilno: Uni e sy e u Wileńskiego. Ins S a as A. 1996: P ela as, aimé les gens e la langue. Dieno idis 16, 13. o To i is J. 1909: Nouji po e iai (Po e ių Komisijos klaidos). Vado as 11, U bas 294–305. D. 1998: Ma yno Maž ydo aš ų žodynas, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų leidybos ins i u as. Vaičiūnas A. 1996: P ela o šlo ės e kančių keliai. Re ue 17 (273), 8. Vailokai is J. 1910: Kunigas Juozapas Laukai is. La sou ce 27, 422. Reçu 2009 06 15 76 LEGBOS CULTUREL | 82 STANDARDISING RELIGIOUS TERMS IN PASTOR JUOZAS LAUKAITISS CATECHISM MINOR FOR CHILDREN Ca echisme mineu pou les en an s Summa y A he beginning o he 20 h cen u y Juozas Laukai is (18731952) was among hose ou s anding igu es who che ished he Li huanian chu ch language and who was e y much conce ned abou s anda dising Li huanian eligious e ms. He was chai o he so-called P aye Commission and one o he i s o ake ca e o he language o p aye s and o p omo e hei Li huanian e sion. The pape aims a discussing he e ms and hei e olu ion in he h ee edi ions (1904, 1907 and 1914) o J. Laukai iss Ca echism Mino o Child en (Mažasis ka e kizmas aikeliams). The pape also aims a iden i ying p inciples and c i e ia o s anda dising eligious e ms, e alua ing amendemen s made in ca echisms published almos one hund ed yea s ago in e e ence o s anda d Li huanian. F om he h ee edi ions o he Ca echism he e we e abou 600 di e en ones em (almos one hi d o all e ms) and compound eligious e ms, hei synonyms and a ian s collec ed. All edi ions con ained some Li huanian eligious e ms, e.g. Dieu (‘God), pain (‘b ead), spi i ua (‘spi i ), K aujas (‘blood), Kūnas (‘body), našlė (‘widow), Sūnus (‘son), anduo (‘wa e ), elnias (‘de il), jaul ys (‘g asssnake) e c., some bo owed e ms which had no equi alen s a he ime o hei o eign o igin migh ha e been o e looked, e.g. almužna (‘alms), aniola (‘angel), a kaniolas (‘a changel), čūščius (‘pu ga o y), čūs a a (‘sinchi y), dūša (‘co), g ūbaskas (‘coul), g ûls (‘ca eu ), basquin, kan (‘ epen a ion), šliola (‘looking), eselija (‘ma iage) e c. Mos e ms we e used synonymously, e.g. auka apie a (‘o e ing), iscon ession spa iednis (‘con ession), nusidėjimas o nuodėmė g ecs (‘sin), bausmė ko a (‘punishmen ), malonė mylis a (‘me cy), mi is sme is (‘dea h), pasl sec e is ajemnyčia (‘sec e ), p aga as pekla (‘hell), pasaulis s ie as (‘wo ld s), jugmas dasū (‘ ial), il hope nodieja (‘hope) e c. (p e e ence é ai usually gi en o he Li huanian e m). The s anda disa ion o eligious e ms by J. Laukai is could be ea ed as he mos gene al app oach o s anda dising he e ms o he ield. Spelling and syn ac ic a ie ies o he e ms as well as hei synonyms ound in he h ee edi ions o he Ca echism Mino o Child en sugges ha eligious e ms we e s ill a he inconsis en . AUŠRA RIMKUTĖ Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email p o ec ed]