Kunigo Juozo Laukaičio „Mažojo Katekizmo vaikeliams“ religijos terminų norminimas

A. RIMKUTĖ. Kunigo Juozo Laukaičio Mažojo Ka ekizmo aikeliams eligijos e minų no minimas 59 AUŠRA RIMKUTĖ Lie u ių kalbos ins i u as KUNIGO JUOZO LAUKAIČIO MAŽOJO KATEKIZMO VAIKELIAMS RELIGIJOS TERMINŲ NORMINIMAS Po e ių komisijos 100-mečiui Juozas Laukai is (1873–1952) – ienas s a biausių XX a. p adžios lie u ių bažny inės kalbos gai in ojų, puoselė ojų i eligijos e minijos no min ojų. Į šį da bą jis į aukė kunigus Al onsą Pe ulį i Adomą Jakš ą-Damb auską, su ku iais be eik d ejus me us aisė po e ių kalbą, kiek galėdami s engėsi ap aly i s a biausių maldų eks us nuo s e imybių i keis i jas lie u iškais žodžiais. 1909 me ais į Seinus susi inkę ga siausi ano me o kalbininkai – Jonas Jablonskis, Kazimie as Būga, Juozas Balčikonis i Ju gis Šlapelis, ka u su J. Laukaičiu i ki ais kunigais pe po ą mėnesių aps a s ė daug pag indi- nių lie u ių kalbos g ama ikos i ašybos aisyklių, su a kė s a besnių lie u- iškų maldų, giesmių, li anijų kalbą, pa i ino kai ku iuos eligijos e mi- nus. Vadinamosios Po e ių komisijos neleng o i k uopš aus da bo ezul a ai pi mą ka ą bu o paskelb i 1909 m. 9-ame Vado o nume yje. Po e ių komisijos pi mininkas kunigas J. Laukai is bu o uolus pa aisy ų- jų po e ių kalbos gynėjas. Pasi odžius nepalankiai k i ikai, jis gana g iež ai a sakė į Jono To o aičio s aipsnį Nauji po e iai (Po e ių Komisijos klaidos), ku iame kel as klausimas, a „ba ba izmai jau nesup an ami, i a jie jau jokiu būdu po e iuose nebegali lik i? <...> Gal Komisija máno, kad ienu ankos mos ėjimu iš lie u ių ši dies i d asios išplėš i iš aus senąją o mą, o jos ie oje inb uks naująją aip, kaip pa asa į su šakėmis, spa ais1, smaigais i ka imis sode išlupa iš žemės seną ąžuolą, o jo ie on inkiša jaunu ę obe- lai ę, ku i da i nežinia, a p igis?“ (To o ai is 1909: 296)2. S aipsnyje D . Jonui To o aičiui (Del po e ių aisymo) J. Laukai is ašė: „Kas y a skai ęs Pu iške ičiaus kalbas Rusų dumoje senajai als ybės a kai apgin i, ai „Vado o“ s aipsnyje „Nauji Po e iai“ gali pažin i Lie u os Pu iške ičių, ik 1 x spa as – kas u as, lope a (LKŽe). 2 Ci a ų kalba s aipsnyje ne aisoma. 60 KALBOS KULTŪRA | 82 ki oje di oje – gy enime seno iško, ne ikusio p akilniausių maldų e imo“, o Po e ių komisija di ba aip, kaip išmano i moka (Laukai is 1909d: 415). Lie u ybės gai inimo eiklą J. Laukai is p adėjo da mokydamasis Seinų kunigų semina ijoje. Jis p iklausė slap ai lie u ių klie ikų kuopelei (ku į laiką bu o jos ado u), ku i siekė a gai in i gim ąją kalbą, pla in i lie u išką spaudą. Kun. J. Vailokai is 1910 m. Šal inyje ašė, kad J. Laukai is lie u ių kalbos žinių sėmėsi iš ysk. An ano Ba anausko, „iš o mūsų g ažios kalbos b angenybių pažinimo šal inio“ i aip ge ai ją pažino, kad „šiandien ne u- ime Su alkijoje jam lygaus“ (Vailokai is 1910: 422). Ma y , odėl 1904– 1905 mokslo me ais Seinų semina ijoje p adėjus moky i lie u ių kalbos J. Laukai is apo pi muoju lie u ių kalbos dės y oju. Ak y i „p o eso iaus3 kun. J. Laukaičio eikla nepa iko sulenkėjusiems semina ijos dės y ojams. Jį adino „li omanu“, no s Laukai is isiems bu o ole an iškas iek au iniu, poli iniu, iek i eliginiu a ž ilgiu“ (Vaičiūnas 1996: 8). J. Laukai is bu o ienas iš 1905 m. Kaune įku os Š . Kazimie o d augi- jos k ikščionių aš ams leis i s eigėjų. Jis aip pa pi mininka o ais pačiais me ais įs eig ai knygų leidimo bend o ei „Laukai is, D a anauskas, Na - jauskas i B-ė“, edaga o laik aščius, žu nalus, ašė s aipsnius, į lie u ių kalbą e ė giesmes, psalmes, g ožinę li e a ū ą. Redaga o k ikščionių de- mok a ų sa ai aš į Šal inis ( is pi muosius nume ius pasi ašė Kazimie o P apuolenio4 a du, o nuo 4 iki 22-ojo – sa o a du, ėliau edaga imą pe - da ė Juozapui Vailokaičiui), aip pa bu o leidinio Šal inėlis (1906), ski o aikams moky is lie u ių kalbos, sumany ojas. Nuo 1908 m. udens im as leis i mėnesinis žu nalas ka alikų kunigams Vado as5, ku iame aisyklinga kalba bu o skelbiama pamokslų, kalbos pa a imų. Jo įkū ėjas aip pa bu o J. Laukai is. Be iso o, jis da pa ašė kele ą giesmių i ka ekizmą Mažasis ka ekizmas aikeliams. Ano P ano Ska džiaus, J. Laukai is „y a ienas iš mūsų negausių d asininkų, ku is pe isą sa o gy enimą y a daug ūpinęsis lie u ių ašomosios, isų pi ma bažny inės, kalbos obulinimu. Jis nebu o 3 J. Laukai is nuo 1902 m. (po yskupo An ano Ba anausko mi ies) bu o Seinų kunigų semi- na ijos p o eso ius. 4 Keis as su apimas – J. Laukai is pasi ašė uo me u gy enusio kanauninko, isuomenės eikė- jo i spaudos da buo ojo Kazimie o P apuolenio (1858–1933) a du. Kanauninkas padėjo gau i leidimą Šal inio laik aščiui leis i i , kaip ašoma knygoje Lie u ybės ko ų e pe uose: Vilniaus i Seinų k aš ai XIX a. pabaigoje – XX a. p adžioje, „ku į laiką ašėsi jo edak o- iumi“. Jis aip pa p isidėjo i p ie Vado o leidimo. Pasi ašinėjo į ai iais slapy a džiais (Kai iūkš y ė, Gudony ė 2009: 223). 5 Vado as ėjo iki 1914 m. Iki d ylik o nume io jį edaga o J. Laukai is, ėliau – Jus inas S au- gai is. A. RIMKUTĖ. Kunigo Juozo Laukaičio Mažojo Ka ekizmo aikeliams eligijos e minų no minimas 61 koks moky as kalbininkas specialis as, be ik mėgėjas p ak ikas, gana anks- i susidū ęs su lie u ių aš ų kalbos a osenos eikalu“ (Ska džius 1997: 420). Monsinjo as Al onsas S a inskas aip pa mini J. Laukai į, kaip ypač mėgusį lie u ių kalbą: „Pasi odo, pe ki ų kunigų pamokslus sėdėda o p ie al o iaus su blokno u ankose i užsi ašinėda o kalbos klaidas. Paskui aisy- da o...“ (S a inskas 1996: 13). Tai bu o ak y us isuomenės eikėjas. 1912 m. J. Laukai is Su alkų gu- be nijos bu o iš ink as į Ke i ąją Rusijos als ybės dūmą, ku ioje di bo iki 1917 m. udens. Gy endamas Sank Pe e bu ge Lie u os nepami šo. Pi - mojo pasaulinio ka o me ais bu o Lie u ių d augijos nuken ėjusiems nuo ka o šelp i Sank Pe e bu go sky iaus pi mininkas, įkū ė Lie u ių au os ka alikų sąjungą. 1918 m. g įžo į Lie u ą, 1936 m. bu o iš ink as į Ke i - ąjį Lie u os Seimą. 1946 m. so ie ų aldžia J. Laukai į a eš a o i nu eisė 7-e iems me ams kalėjimo. Mi ė Vladimi o kalėjime. Ap a us J. Laukaičio ak y ią kalbinę i isuomeninę eiklą, lieka pag in- dinis šio s aipsnio ikslas – jo išleis o Mažojo ka ekizmo aikeliams ijų leidimų (1904, 1907, 1914) eligijos e minija i jos ki imas; nus a y i, ko- kiais p incipais i no minimo k i e ijais jo ado au asi no minan eligijos e minus, o s a biausia – į e in i be eik p ieš šim me į išleis ų ka ekizmų eligijos e minų aisymus bend inės lie u ių kalbos a ž ilgiu. Pa s J. Lau- kai is ašė, kad „kaip labai y a eikalingas ka alikų po e iuose ienodumas, ge iausiai a jaučia kunigai, mokindami aikus ka ekizmo, kalbėdami kas š en adienis po e ius iš sakyklos bažnyčioje, kalėdodami i p iimdami už- sakus pake inusių es i a ba ekė i“ (Laukai is 1907: 417). Taigi oliau s aipsnyje bus apž elgiama, a jo išleis ų ka ekizmų eks uose esama minė- o ienodumo. KATEKIZMŲ RELIGIJOS TERMINIJA J. Laukaičio ka ekizmo išėjo ys leidimai: 1904 m. – Mažasis ka ekizmas aikeliams, p isi uošian iems į pi mą išpažin į i š en ą Komuniją ( i šelyje 1905 m., Vilnius), 1907 i 1914 m. – Mažasis ka ekizmas aikeliams, p isi- uošian iems į pi mąją išpažin į i š en ąją Komuniją (Seinai). Visi ka ekizmai ap obuo i. Ka ekizmo au o ius, suda y ojas a e ėjas nenu ody as, ačiau manoma, kad pa ašė J. Laukai is (Kai iūkš y ė, Gudony ė 2009: 167). Ski ia- si ka ekizmų apim is. Pi mas leidimas kiek umpesnis – 105 puslapiai, o 62 KALBOS KULTŪRA | 82 an as i ečias – po 115 puslapių. Pi majame nė a y me inių i aka inių maldų eks ų. Iš ijų ka ekizmo leidimų su ink a daugiau nei 1800 eligijos e minų, jų sinonimų i a ian ų. Kadangi ka ekizmo leidimų eks ai mažai esiski ia, kiek iename iš jų as a apie 600 ski ingų ienažodžių (be eik ečdalis) i sudė inių eligijos e minų, jų sinonimų i a ian ų. Apž elgus is J. Lau- kaičio Mažojo ka ekizmo aikeliams leidimus, galima pas ebė i am ik ą e- ligijos e minų kai ą, sa i us no minimo e apus i p incipus. Todėl galima kalbė i apie is eligijos e minų no minimo e apus: s e imybių a ojimą, jų kei imą lie u iškais a i ikmenimis i pe einamąjį e apą – kai p amaišiui a ojama s e imybė i lie u iškas e minas. Religijos e minais6 s aipsnyje laikomi žodžiai i žodžių junginiai, į a - dijan ys pag indines k ikščionių ikėjimo iesas, eligijos eikėjus, aip pa an gam ines bū ybes, eligines knygas i eks us, su ikėjimu susijusius eiksmus i eiškinius, sak amen us, nuodėmes, ydas, do ybes, eligines ap- eigas, bažny inius eikmenis (d abužius, jų dalis, li u ginius indus i pan.), Bažnyčios i eligines š en es, š enčiamas dienas i ki as su eligi- ja susijusias laiko są okas, į ai ias eligines ie as i s a inius, aip pa adminis acinį suski s ymą i k . Te minais laiky ini ne ien ik ieji, ik eligijai būdingi e minai, p z.: al o ius, angelas, apaš alas, Die o A inėlis, išpažin is, k ikš as, kunigas, nuodėmė, os ija, Pasku inis Teismas, p aga as, o- jus, sak amen as, Sūnus (Die o sūnus), Š enčiausioji T ejybė, Velykos i k ., nomenkla ū iniai pa adinimai, p z.: Ka alikų bažnyčia, Š en oji Romos baž- nyčia i k ., be i e minizuo i pap as osios kalbos (i ki ose s i yse a oja- mi) žodžiai, p z.: a is, a elė, dangus, duona, lazda, pasaulis, sodas, au ė, žal ys, žemė, žmogus i pan. Te minizuo ų žodžių u inys ski iasi nuo pa- p as ųjų žodžių, p z.: e minas a is eligijos eks uose a ojamas ikinčiojo eikšme, duona eligijoje y a d asinio peno, K is aus Kūno, aigi i jo A pi - kimo aukos simbolis, Didysis ke i adienis – pasku inės aka ienės diena, Didysis penk adienis – K is aus kančios i mi ies diena, sekmadienis – ne ik sep in oji sa ai ės diena, be i š en a diena, ski a Die ui ga bin i i ilsė is. Žodis sodas, kaip eligijos e minas, y a skais umo i y umo simbolis, aip pa žemiškasis i dangiškasis ojus. 6 Apie eligijos e mino samp a ą da ž . Rimku ė 2009: 172–177. A. RIMKUTĖ. Kunigo Juozo Laukaičio Mažojo Ka ekizmo aikeliams eligijos e minų no minimas 63 S e imybės J. Laukai is 1907 m. D augijos žu nale ašė: „Žy a as, g iešnas, g iekas“ o- kios pa e ės kaip i „abliubenyčia, ajemnyčia, apib ozy i, bliuznie s a, loska“. Tolygios šiukšlės bū inai eikia šalin mes i, nes jos bjau iai d asko lie u io ausį“ (Laukai is 1907: 418). Ka ekizmuose andama ik g iešnas, g iekas i ajemnyčia, nes y auja lie u iški a i ikmenys. Ap a iamuose Ma- žojo ka ekizmo aikeliams leidimuose palik os a o i šios į bend inę kalbą nepa ekusios s e imybės ( ienažodžiai e minai, einan ys i sudė inių e - minų dėmenimis), ku ios ne u i lie u iškų a i ikmenų7: x almužna8 MKV1 44, MKV2 36, MKV3 36 („išmalda“, lenk. jałmużna); x aniolas MKV1 17, MKV2 6, MKV3 6 („angelas“, lenk. anioł): Angelas Sa gas MKV3 6, Die o Angelas MKV3 106, ge asis Aniolas MKV3 6, š en as Angelas Sa gas MKV3 102, š en asis Aniolas MKV3 45; x A kaniolas MKV1 54, MKV2 47, MKV3 47 („a kangelas“, lenk. a chanioł): A ka- niolo Gab ijeliaus ap eiškimas MKV3 48; x čysčius MKV1 24, MKV2 13, MKV3 13 („skais ykla“, lenk. czyściec): čysčiaus kan- čios MKV3 88; x čys a a MKV1 10, MKV2 XI, MKV3 XI („g ynumas, š a umas, y umas“, lenk. czys o a, plg. lenk. czys ość); x dūšia MKV1 7, MKV2 7, MKV3 62 („siela“, lenk. dusza): dūšia čysčiuje kenčian i MKV3 46, dūšia mažo aikelio MKV3 65, žmogaus dūšia MKV3 IX; x g abas MKV1 35, MKV2 26, MKV3 25 („ka s as“9, b us. гроб, lenk. g ób); x g iešnas MKV1 5, MKV2 VI, MKV3 VI („nuodėmingas“, b us. g ěšnyj, lenk. g zesz ny, da plg. us. грешный); x ka unka MKV1 54, MKV2 47, MKV3 47 („ okia malda“, lenk. ko unka); x nečys a a MKV1 79, MKV2 76, MKV3 VIII („nedo ybė, paleis u ys ė“, lenk. ne- czys o a); x pakū a MKV1 30, MKV2 20, MKV3 20 („a gaila“, lenk. poku a): didelė pakū a MKV3 84, išpildymas pakū os MKV3 82, Pakū os Sak amen as MKV3 70; 7 Nus a an e minų kilmę (i eikšmę) emiamasi A. Sabaliausko s udija Lie u ių kalbos leksi- ka (1990), D. U bo Ma yno Maž ydo aš ų žodynu (1998), J. Palionio XVI–XVII a. lie u iš- kų aš ų a ankiniu žodynu (2004), Lie u ių kalbos žodynu, aip pa A. B ückne io Słownik e ymologiczny języka polskiego (1974) bei W. Smoczyńskio Słownik e ymologiczny języka li ewskiego (2007). Te minai pa eikiami abėcėliškai, o iginalo ašyba, ienaskai os a dinin- ko o ma. 8 Ženklu „x“ žymimi daba inėje bend inėje kalboje ne a o ini žodžiai. 9 Ka s as – aip pa skolinys, plg. b us. корста. 64 KALBOS KULTŪRA | 82 x šliūbas MKV1 7, MKV2 61, MKV3 VIII („bažny inės su uok u ių apeigos“, lenk. ślub); x eselija MKV1 7, MKV2 61, MKV3 61 („ es u ės“, b us. вяселле, lenk. wesele; y a i lie u iškas e minas es u ės MKV3 VIII) i k . Sinonimai i a ian ai Minė inos i s e imybės, ku ios eina sudė inių e minų dėmenimis (pag in- diniais a ba šalu iniais) i a ski ai ka ekizme, kaip ienažodžiai eligijos e - minai, nė a pa a o os, p z.: x asaba („asmuo“, lenk. osoba, us. особа): Die o Asaba a ba Ypa a MKV1 15, MKV2 4, Die o Ypa a a ba Asaba MKV3 4 (asaba sinonimiškai a ojamas su neologizmu ypa a); x če e gas („ke i adienis“, b us. če é g, lenk. czwa ek): didysis Če e gas MKV1 71, MKV2 66, didysis ke e gas MKV3 23; x kielikas („ au ė“, lenk. kielich, ok. Kelch): kielikas yno MKV1 100, MKV2 99, MKV3 99, pakylėjimas kieliko MKV1 99, MKV2 98, MKV3 98; x pė nyčia („penk adienis“, b us. pjá nica, lenk. pią ek): didžioji Pė nyčia MKV1 34, MKV2 24, MKV3 24; x T aicė („T ejybė“, lenk. T ójca, da plg. lo . T ini as): Š enčiausia T aicė MKV1 13, Š enčiausioji T aicė MKV2 1, MKV3 1; x žėlabnas („gedulingas“, plg. lenk. żałoba): gedė inos Mišios (žėlabnos) MKV1 100, gedimosios Mišios (žėlabnos) MKV2 100, MKV3 100; x žy a as („įsčios“, lenk. żywo ): aisius žy a o MKV1 5, MKV2 VI, MKV3 VI i k . Po e ių komisijos paskelb uose po e iuose iš a dy ų s e imybių (išsky us aniolą i dūšią) nė a. Kodėl J. Laukai is ne i pasku iniame ka ekizmo leidi- me a oja šiuos nelie u iškus e minus, neaišku. Galbū jo nuomonė nesu- apo su kalbininkų siūlymu. Vado o žu nale J. Laukai is gana daug ašė apie kalbą. Kalbos dalykų sky- elyje jis s engėsi „aps a s y i eikalingiausių a ojamų mūsų aš uose eo- loginių i iloso inių e minų e ę i iš ody i dažniausiai su inkamas paklai- das“ (Laukai is 1914: 201). J. Laukai is nebijoda o p isipažin i klydęs, pa- yzdžiui, iš p adžių jis ašė, kad aniolo keis i angelu negalima „ iena del o, kad isi lie u iai ka alikai ske sai i išilgai Lie u ą iš mažens meldžiasi į aniolą, o an a, pakei us aniolą angelu, žmonės baisiai uo pasipik in ų, a- ydami, kad ai esąs pamėgdžiojimas lie u ių liu e ių i kal inų, ku ie a - A. RIMKUTĖ. Kunigo Juozo Laukaičio Mažojo Ka ekizmo aikeliams eligijos e minų no minimas 65 oja angelas. Pagaliaus iman iš pi mykš ės e smės angelos, angelus lie u iš- kai išei ų angelius, -iaus, kaip s ilius a [b]a žmonių a ojamas a das: Teopi- lius. Todel angelas g eičiausia paim a iš usų kalbos“ (Laukai is 1908b: 413). Vado o 7-ame nume yje J. Laukai is agino palik i aniolą, nes šis s e imos kilmės žodis esąs oks pa senas, kaip popiežius, yskupas, klebonas, p abaš- čius10, pa apija i k ., i kad is ik nė a eikalo ie oj jo b uk i angelą (Lau- kai is 1909a: 300). Tačiau ki ame nume yje jis jau ašė, kad eikė ų a o i žodį angelas (Laukai is 1909c: 102). Deja, pa s šio siūlymo nesilaikė – Maža- jame ka ekizme aikeliams e mino angelas nė a. S e imybės: apie a („auka“, plg. lenk. o ia a), bi ma onė („Su i inimo sak amen as“, lenk. bie zmowanie), g iekas („nuodėmė“, lenk. g zech, plg. us. гpex), ko a („bausmė“, lenk. ka a), mylis a („malonė“, b us. мiласць, lenk. miłość), nodieja („ il is“, b us. надзея, lenk. nadzieja), pekla („p aga- as“, lenk. piekło), sme is („mi is“, b us. смерць, lenk. śmie ć), spa iednis („išpažin is“, lenk. spowiedź), sūdas („ eismas“, b us. суд, lenk. sąd), sume- nija („sąžinė“, b us. суменне, lenk. sumenie), s ie as („pasaulis“, b us. свет, lenk. świa ), ajemnyčia („paslap is“, lenk. ajemnica) i kai ku ios ki os a - ojamos isuose ka ekizmo leidimuose. Iš pa yzdžių ma y i, kad jas bandy- a šalin i, ačiau nenuosekliai, nes galima as i i a ski ai a ojamų, i kaip lie u iškų e minų sinonimų (dažniausiai ašomos skliaus uose a ba po jung uko a ba). Daugeliu a ejų J. Laukai is eikė pi menybę lie u iškiems e minams, p z.: apie a MKV1 73, plg. auka a ba apie a MKV2 69, MKV3 69: Mišių apie a MKV1 74, Mišių auka a ba apie a MKV2 69, MKV3 69, š en ų Mišių apie a MKV1 44; išpažin is (spa iednis) MKV1 81, MKV2 78, MKV3 78, da plg. š en a išpažin is MKV1 66, MKV2 78, š en a išpažin is (spa iednis) MKV1 74, MKV2 70 – š en oji išpažin is MKV3 61, š en oji išpažin is (spa iednis) MKV3 83, elykinė išpažin is (spa iednis) MKV3 60; g iešnas MKV1 5, MKV2 VI, MKV3 VI, plg. nusidėjėlis MKV1 84, MKV2 81, MKV3 81; malonė MKV2 9, MKV3 9 – mylis a MKV1 5, MKV2 V, MKV3 V, Die o malonė MKV1 67, MKV2 9, MKV3 62 – Die o mylis a MKV1 7, MKV2 VIII, MKV3 VIII, Die o malonė (mylis a) MKV2 61, MKV3 61, Die o malonė a ba mylis a MKV1 68 10 P ãbaščius (lenk. p oboszcz < ok. P obs , ček. p oboš < lo . p oposi us), p abõščius (b us. p obašč) – ka alikų pa apijos aldy ojas, klebonas (LKŽe). Tai lo yniškos kilmės klebono pa adinimas, jau pasenusi i ne a o ina s e imybė (plačiau ž . Klima ičius 1998: 10). 66 KALBOS KULTŪRA | 82 i Die o mylis a a ba malonė MKV1 67, š en ų sak amen ų mylis a MKV1 23 – š en ųjų sak amen ų malonė MKV2 12, MKV3 12, iš išimo11 malonė MKV1 84, MKV2 81, MKV3 81; mi is (sme is) MKV1 19, MKV2 9, MKV3 9, da plg. mi is MKV1 19, MKV2 8, MKV3 8, alanda sme ies MKV1 5, MKV2 VI i alanda mi ies MKV3 VI; niek ikys ė (zabobonai) MKV1 58 – p ie a ai (zabobonai) MKV2 51, MKV3 51; nusidėjimas (nuodėmė, g iekas) MKV1 88, MKV2 86, MKV3 86; sudė iniuose e mi- nuose a ojama nusidėjimas (dažniausiai) a ba nuodėmė: kūniškas nusidėjimas MKV1 91, MKV2 89, MKV3 89, pi map adis nusidėjimas MKV1 20, MKV2 64, MKV3 86, pi map adis nusidėjimas a ba nuodėmė MKV1 19, MKV2 86, MKV3 86, pi mųjų gimdy ojų nusidėjimas MKV1 20, MKV2 9, MKV3 9, sunkus nusidėjimas MKV1 67, MKV2 62, MKV3 81, užkie ėjimas nusidėjimuose MKV1 9, MKV2 X, MKV3 X, ačiau – g iekų a leidimas MKV1 6, MKV2 36, MKV3 VI i nusidėjimų a leidimas MKV1 45, MKV2 76, MKV3 76; pasaulis MKV2 29, MKV3 29 – s ie as MKV1 12, MKV2 39, MKV3 39, pasaulio pabaiga MKV1 42, MKV2 34, MKV3 38 – s ie o pabaiga MKV1 46; paslap is ( ajemnyčia) MKV1 55, MKV2 48, MKV3 48, plg. A pi kimo paslap is MKV1 13, MKV3 1, Š enčiausiosios T aicės paslap is MKV1 13, MKV2 1, MKV3 1; p aga as a ba pekla MKV1 24, plg. pekla a ba p aga as MKV1 9, MKV2 X, MKV3 X, da plg. p aga as MKV1 24, MKV2 13, MKV3 13 – pekla MKV1 8, MKV2 13, MKV3 13, p aga o a ai MKV2 33, MKV3 33 – peklos a ai MKV1 41, p aga o nelais ė MKV1 22, MKV2 11, MKV3 11, užsidi bimas p aga o MKV1 81, užsipel- nymas p aga o MKV2 78, MKV3 78; sąžinė (sumenija) MKV1 75, MKV2 71, MKV3 71, plg. sąžinė MKV1 70, MKV2 65, MKV3 65, Sąžinės Skaičius (Rokunda sumenijos) MKV1 77, MKV2 73, MKV3 73; s e imybė okunda (lenk. achunek) a ojama ik sudė iniuose e minuose; eismas (sūdas) MKV2 38, MKV3 38; 1904 m. ka ekizme y a ik sūdas MKV1 46, žodžio eismas da nė a, plg. Die o eismas (sūdas) MKV2 13, MKV3 13 – Die o sūdas MKV1 23, Paskučiausiasis Teismas MKV2 38, MKV3 38 – Paskučiausias Sūdas MKV1 23 – Paskučiausiasis Teismas (Sūdas) MKV2 13, MKV3 13, isuo i- nas eismas MKV2 39, MKV3 39, Visuo inas Paskučiausiasis Teismas (Sūdas) MKV2 38, MKV3 38 – Visa inis Paskučiausias Sūdas MKV1 46; il is (nodieja) MKV1 48, MKV2 41, MKV3 41, il is MKV1 58, MKV2 52, MKV3 103 i k . No s 1904 m. ka ekizme a o ą neologizmą niek ikys ė MKV1 58 J. Lau- kai is pakei ė žodžiu p ie a ai MKV2 51, MKV3 51, ačiau skliaus uose paliko 11 Iš išimas „a leidimas (nuodėmių)“ – e inys iš lenkų kalbos; plg. lenk. ozg eszenie (Palio- nis 2004: 157), da plg. iš iš i – lenk. ozwiązać. A. RIMKUTĖ. Kunigo Juozo Laukaičio Mažojo Ka ekizmo aikeliams eligijos e minų no minimas 67 lenkybę zabobonai. Vienas lie u iškas e minas u i sinonimą, ku is laiky i- nas hib idu12, p z., paaukojimas (apie a ojimas) MKV2 49, MKV3 49 („au- kojimas“, lenk. o ie ować, o ia owanie). Pi mame leidime y a ik apie a oji- mas MKV1 56, da plg. Viešpa ies Jezaus apie a ojimas MKV1 55 i Viešpa ies Jėzaus paaukojimas (apie a ojimas) MKV2 48, MKV3 48. Ras a i daugiau hib idinių e minų, ku ie bend inėje kalboje nebe a ojami, p z., nepakū a- ojimas MKV1 9, MKV2 X („nea gaila imas“, plg. lenk. poku ować) i k . Mažajame ka ekizme aikeliams y a a ejų, kai pi ma pa eikiama s e imy- bė a ba ne a o inas hib idinis e minas, o ik po jo lie u iškas a i ikmuo (ka ais sudė inis e minas), p z.: Bi ma onė a ba pad ū inimas13 š en am i- kėjime MKV1 7, MKV2 VIII, MKV3 VIII, Bi ma onė a ba Pad ū inimas ikė- jime MKV1 67, MKV2 62 (Bi ma onė a ba Pa i inimas ikėjime MKV3 62); isuose leidimuose a ojamas i ienažodis e minas Bi ma onė MKV1 70, MKV2 65, MKV3 65; nedėldienis a ba sekmadienis MKV2 53, MKV3 53, pi - mame leidime žodžio sekmadienis nė a, y a ik hib idas nedėldienis MKV1 59 („sekmadienis“, plg. b us. нядзеля), isuose leidimuose a ojamas sudė- inis e minas Velykų nedėldienis MKV1 36, MKV2 27, MKV3 26. Palyginus Mažojo Ka ekizmo aikeliams leidimų eligijos e minus, gali- ma pas ebė i, kad J. Laukai is mėgino laiky is s e imybių kei imo sa ais žodžiais p incipo, su o muluo o, ma y , nusis o ėjusios kalbos g yninimo adicijos, ypač keliamos i g ildenamos o me o spaudoje. Iš ap a ų pa yz- džių ma y i, kad kai ku ių s e imybių, a o ų 1904 m. Mažajame ka ekizme aikeliams, 1907 i 1914 m. leidimuose jau nebė a a ba jos a ojamos sino- nimiškai su lie u iškais a i ikmenimis, pap as ai eikian pi mumą sa o kal- bos žodžiams. Sinonimija J. Laukaičio ka ekizmuose odo, kad eligijos e - minija da bu o nenusis o ėjusi i kad bu o ieškoma inkamiausio e mino są okai į a dy i. Daugeliu a ejų į ai iakilmę, . y. lie u iškos i nelie u iš- kos kilmės, eligijos e minų sinonimiją galima laiky i pag įs a, ma aip bu o siekiama g ynin i a ba šalin i s e imos kilmės e minus i a o i lie- u iškus. No s s ie as i pasaulis ka ekizmuose a ojami sinonimiškai, ačiau e a paminė i 1909 m. 8-ame Vado o nume yje išspausdin ą s aipsnelį Kalbos dalykai, ku iame J. Laukai is aiškino, kad „[k]laidingai y a pa a o as pasaulis 12 S aipsnyje hib idais laikomi žodžiai, u in ys sa os kilmės i skolin ų žodžių suda omųjų dalių (Keinys 1984: 115; Gai enis, Keinys 1990). 13 Pad ū inimas – „su i inimas“ (plg. lenk. po wie dzienie). 1914 m. leidime a ojamas e - minas pa i inimas. 74 KALBOS KULTŪRA | 82 Lie u iškos eligijos e minijos kū imas, e minų obulinimas, są okai inkamiausio žodžio paieška – ilgas i k uopš us da bas, ku į kun. J. Laukai- is di bo gana sėkmingai. Tai bu o ne ik eligijos e minijos, be i besi o - muojančios bend inės lie u ių kalbos no minimas. ŠALTINIAI MKV1 – Mažasis ka ekizmas aikeliams, p isi uošian iems į pi mą išpažin į i š en ą Komuniją. Išda ė kun. J. Laukai is. Vilnius: Juozapo Za adzkio spaus- u ė, 1905 (an aš iniame lape 1904). – 105 p. MKV2 – Mažasis ka ekizmas aikeliams, p isi uošian iems į pi mąją išpažin į i š en ąją Komuniją. Išleido kun. J. Laukai is. An asai išleidimas. Seinai: Lau- kaičio i B- ės spaus u ėje, 1907. – 115 p. MKV3 – Mažasis ka ekizmas aikeliams, p isi uošian iems į pi mąją išpažin į i š en ąją Komuniją. Išleido kun. J. Laukai is. T ečiasai išleidimas. Seinai: Lau- kaičio i B- ės spaus u ėje, 1914. – 115 p. LITERATŪRA B ück ne A. 1974: Słownik e ymologiczny języka polskiego, Wa szawa: Wiedza Powszechna. Gai enis K. 2002: Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys, Vil- nius: Lie u ių kalbos ins i u as. Gai enis K., Keinys S . 1990: Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa. Jablo nskis J. 1935: Raš ai 4, Kaunas. Kai iūkš y ė N., Gudony ė A. 2009: Lie u ybės ko ų e pe uose: Vilniaus i Seinų k aš ai XIX a. pabaigoje – XX a. p adžioje, Vilnius: Mokslo i encik- lopedijų leidybos ins i u as. Keinys S . 1984: Lie u ių kalbos hib idai (są oka, ūšys i no miškumas). – Lie u os TSR Mokslų Akademijos da bai. A se ija, . 3 (88), Vilnius, 113–125. Klima ičius J. 1998: Kas a Vy au o a a? – Gim oji kalba 8, 8–10. Klima ičius J. 2002: Ka ekizmo kalba – kalbos ka ekizmas. – Kalbos kul ū a 75, 105–119. Klima ičius J. 2005: Leksikologijos i e minologijos da bai: no ma i is o ija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Lauka i is J. 1905: Mųsų bažny inė kalba. – Vilniaus žinios 178, 4. Lauka i is J. 1907: Apie po e ių ienodumą. – D augija 4, 417–420. Lauka i is J. 1908a: Kalbos dalykai. – Vado as 2, 202–205. Lauka i is J. 1908b: Kalbos dalykai. – Vado as 4, 413–414. Lauka i is J. 1909a: Kalbos dalykai. – Vado as 7, 296–301. Lauka i is J. 1909b: Kalbos dalykai. – Vado as 8, 402–406. A. RIMKUTĖ. Kunigo Juozo Laukaičio Mažojo Ka ekizmo aikeliams eligijos e minų no minimas 75 Lauka i is J. 1909c: Kalbos dalykai. – Vado as 9, 102. Lauka i is J. 1909d: D . Jonui To o aičiui (Del po e ių aisymo). – Vado as 12, 413–415. Lauka i is J. 1914: Kalbos dalykai. – Vado as 76, 201. LKŽe 2005: Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (1941–2002): elek oninis a ian as, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. – P ieiga pe in e ne ą: www.lkz.l Palionis J. 1959: J. Jablonskio kalbiniai aisymai. – Jonas. Jablonskis. Rink i- niai aš ai 2, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 5–54. Palionis J. 2004: XVI–XVII a. lie u iškų aš ų a ankinis žodynas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Pi oč kinas A. 1977: P ie bend inės kalbos iš akų, Vilnius: Mokslas. Rimku ė A. 2005: Nelie u iški XIX a. galo – XX a. p adžios ka alikų ka e- kizmų eligijos e minai. – Te minologija 12, 42–66. Rimku ė A. 2009: 1883–1916 m. ka ekizmai i jų eligijos e minų eikš- minės g upės. – Te minologija 15, 156–179. Sabal iauskas A. 1990: Lie u ių kalbos leksika, Vilnius: Mokslas. Ska džius P. 1997: P el. J. Laukai is kalbininkas. – Rink iniai aš ai 2, Vil- nius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 420–428. Smocz yński W. 2007: Słownik e ymologiczny języka li ewskiego, Wilno: Uni- e sy e u Wileńskiego. S a inskas A. 1996: P ela as, mylėjęs žmones i kalbą. – Dieno idis 16, 13. To o ai is J. 1909: Nauji po e iai (Po e ių Komisijos klaidos). – Vado as 11, 294–305. U bas D. 1998: Ma yno Maž ydo aš ų žodynas, Vilnius: Mokslo i enciklo- pedijų leidybos ins i u as. Vaičiūnas A. 1996: P ela o šlo ės i kančių keliai. – Apž alga 17 (273), 8. Vailokai is J. 1910: Kunigas Juozapas Laukai is. – Šal inis 27, 422. Gau a 2009 06 15 76 KALBOS KULTŪRA | 82 STANDARDISING RELIGIOUS TERMS IN PASTOR JUOZAS LAUKAITIS’S CATECHISM MINOR FOR CHILDREN Summa y A he beginning o he 20 h cen u y Juozas Laukai is (1873–1952) was among hose ou s anding igu es who che ished he Li huanian chu ch language and who was e y much conce ned abou s anda dising Li huanian eligious e ms. He was chai o he so-called P aye Commission and one o he i s o ake ca e o he language o p aye s and o p omo e hei Li huanian e sion. The pape aims a discussing he e ms and hei e olu ion in he h ee edi ions (1904, 1907 and 1914) o J. Laukai is’s Ca echism Mino o Child en (Mažasis ka- e kizmas aikeliams). The pape also aims a iden i ying p inciples and c i e ia o s anda dising eligious e ms, e alua ing amendmen s made in ca echisms pub- lished almos one hund ed yea s ago in e e ence o s anda d Li huanian. F om he h ee edi ions o he Ca echism he e we e abou 600 di e en one- s em (almos one hi d o all e ms) and compound eligious e ms, hei synonyms and a ian s collec ed. All edi ions con ained some Li huanian eligious e ms, e.g. Die as (‘God’), duona (‘b ead’), d asia (‘spi i ’), K aujas (‘blood’), Kūnas (‘body’), našlė (‘widow’), Sūnus (‘son’), anduo (‘wa e ’), elnias (‘de il’), žal ys (‘g ass- snake’) e c., some bo owed e ms which had no equi alen s a he ime o hei o eign o igin migh ha e been o e looked, e.g. almužna (‘alms’), aniolas (‘angel’), a kaniolas (‘a changel’), čysčius (‘pu ga o y’), čys a a (‘chas i y’), dūšia (‘soul’), g a- bas (‘co in’), g iešnas (‘sin ul’), ka unka (‘can icle’), pakū a (‘ epen ance’), šliū bas (‘wedding’), eselija (‘ma iage’) e c. Mos e ms we e used synonymously, e.g. auka – apie a (‘o e ing’), išpažin is – spa iednis (‘con ession’), nusidėjimas o nuodėmė – g iekas (‘sin’), bausmė – ko a (‘punishmen ’), malonė – mylis a (‘me cy’), mi is – sme is (‘dea h’), paslap is – ajemnyčia (‘sec e ’), p aga as – pekla (‘hell’), pasaulis – s ie as (‘wo ld’), eismas – sūdas (‘ ial’), il is – nodieja (‘hope’) e c. (p e e ence was usually gi en o he Li huanian e m). The s anda disa ion o eligious e ms by J. Laukai is could be ea ed as he mos gene al app oach o s anda dising he e ms o he ield. Spelling and syn ac ic a i- e ies o he e ms as well as hei synonyms ound in he h ee edi ions o he Ca - echism Mino o Child en sugges ha eligious e ms we e s ill a he inconsis en . AUŠRA RIMKUTĖ Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email p o ec ed]