Kunigo Juozo Laukaičio „Mažojo Katekizmo vaikeliams“ religijos terminų norminimas

A. RIMKUT. Kunigo Juozo Laukaicius Majojo Ka ekismus kindelien Religions e minen no minim 59 AUŠRA RIMKUTĖ Lie u ių kalbos ins i u as KUNIGO JUOZO LAUKAIČIO MAJJOŽ KATEKISMO VAIKELIAMS RELIGIOS TERMIN NORMINIMAS Po e ių kommissions 100-mechi zu Juozas Laukai is (18731952) eine bedeu ends en XX a. an änglichen li auischen bažny ischen Sp ache gai in oie , puoselė oje und eligiös Te minijos no min oje . In diese A bei schloss e kunigus Al onsą Pe ulį und Adomą Jakš ą-Damb auską ein, mi denen as zwei Jah e aise en po e ių sp ach, so iel sie konn en s eb e abzuweichen wich igs en maldüx es on s e imybių und zu wechseln sie li awiškais wo en. 1909 Jah en in Seinus zusammengekommen be ühm es en ano me o kalbininkai Jonas Jablonskis, Kazimie as Būga, Juozas Balčikonis und Ju gis Šlapelis, zusammen mi J. Laukaičiu und ande en kunigais übe ein paa Mona en aps a s e en iel g öße e g undlegenden li auischen sp ach g amma iken und sch i ungs egeln, su e ke en li auische mald, giesmių, li anischen sp ach, bes ä ig en die Bedeu ung einige Religions e ms. Vadinamosios Po e ių Kommissions neleng o und k uopš aus A bei s E gebnisse e s mals wu den e ö en lich wu den 1909 m. 9-anem Vado o Nume i. Po e iųkommissions Vo si zende kunig J. Laukai is wa uolus pa aisy ųjų po e ių sp ach Ve eidige . Pasoudachen unwillkü lich K i ike n, e ziemlich s eng an wo e e e an Jono To o aicius A ikel Nauji po e iai (Po e ių Komisijas klidos), de die F age e hob, ob ba ba izmen schon nich e s anden we den, und ob sie schon au keine Weise po e iusen nich meh bleiben können? <...> Kann die Kommission mönn, dass eines handes mos ėjischem aus li auens He zen und geis aus äusch und aus aus die al e o m, und ih e s a inb uks neue, so wie ühling mi schakemi, spa ais1, smaiga und ka imis sode aus upp aus de E de al ą ąžuolą, und seine s elle inkiša jaunu ę obelai ę, die noch und nich weiß, ob p igis? (To o ai is 1909: 296)2. S aipsnyje D . Jonui To o aičui (Del po e ių aisimo) J. Laukai is sch ieb: Was is eadęs Pu iške ičiaus sp ach in de Rusų duma de al eige S aa so dnung zu e eidigen, das Vado o A ikel Nauji Po e iai kann kennenle nen Lie u os Pu iške ičių, nu 1 x spa as G ä e , Lope a (LKŽe). 2 Ci a en sp ich im A ikel ne aisoma. 60 KALBOS KULTŪRA | 82 einem ande en bode e Leben seno iško, ne ikusio p akilniausių maldų e imo, o Po e ių komisija a bei e so, wie weißano und moka (Laukai is 1909d: 415). Lie u os gai inimo Tä igkei J. Laukai is begann noch lehndend sich Seinų kunigų semina ijoje. E gehö e heim a li auische klie ike kuopelei (ku į Zei wa ih Lei e ), die sich bemüh e abzuwei in i die Mu e sp ache, pla in i lie u išką spaudą. Kun. J. Vailokai is 1910 m. Šal inyje sch eib , dass J. Laukai is li auische Sp achenkenn nisse sėmėsi aus ysk. An ano Ba anausko, isch das unse e schönžios Sp ache b angenybių Kenn nisquelle und so gu sie kann e, dass siandien hab ime Su alkijoje ihm Gleichen (Vailokai is 1910: 422). Ma y , deshalb 1904 1905 wissenscha Jah en Seinų semina ijā begein zu leh en li auens Sp achen J. Laukai is wu de e s ojam li auens Sp achs Lehns u o . Ak y i p o eso iaus3 kun. J. Laukaičius Ak i i ä en nich ig en sulenkėjusiem Semina ii Lek ü ojem. E ie ihn li omanu, obwohl Laukai is allen wa ole an iškas sowohl e hnisch, poli isch als auch eligiös hinsich lich (Vaičiūnas 1996: 8). J. Laukai is wa eine on 1905 m. Kaune geg ünde e Š . Kazimie o eigese z de Gesellscha de Ch is en an den S i e n. E wa auch Vo si zende de selben Jah e einge ich e e Büche e ö en lichungsgesellscha Laukai is, D a anauskas, Na jauskas und B-ė, edaga e Zei aščius, žu nalus, sch ieb A ikel, übe se z e lie sche Sp ache Liesme, psalmes, g ožinę li e a u . Redaga o ch is lichen demok a en sa ai aš į Šal inis ( is p immuosius nume ius un e sch ieb Kazimie o P apuolenio4 namens, und on 4 bis 22-ojo seinem Namen, spä e edaga imą übe gab Juozapui Vailčiui), auch wa de Ve lag Šal inėlis (1906), zu echne e Kinde n zu le nen li auische Sp ache, sumany ojas. Sei 1908 m. udens em en lassen Mona inische Jou nal ka alikische Kunigams Vado as5, in dem egelinga Sp ache wu de e kbiama pamokslų, sp ach be a ungen. Sein G ünde wa auch J. Laukai is. Abgesehen da on, e noch sch ieb einige Liescha en und ka echizmą Mažasis ka echizmas kindelien. Ano P ano Ska džiaus, J. Laukai is y a eine on uns nich usių Geis lichen, de du ch sein ganzes Leben is iel kümme nsise li auische sch i omösige , o allem bažny liche , Sp achinbodulinimu. E wa nich 3 J. Laukai is sei 1902 m. (nach yskopo An ano Ba anausko Tod) wa Seinų Kunigų semijo und P asa A bei e s Kazimie o P apuolenio (18581933) namens. Kanauninkas hal bekommen Pe mission Šal inio Zei ungschechu zu lassen und, wie sch eib in dem Buch Lie u os ko ų e pe uose: Vilniaus und Seinų k aš ai XIX a. Ende XX a. An ang, ku į laiką ašėsi jeho edak o iumi. E ha auch beige agen und zu Vado s Ve ö en lichung. Pasi ašinėje mi e schiedenen Nickennamen na ijos p o eso ius. 4 Keis as su apimas – J. Laukai is pasi ašė uo me u gy enusio kanauninko, isuomenės eikė- (Kai iūkš y ė, Gudony ė 2009: 223). 5 Vado as ėjo bis 1914 m. Iki dwellik o numme io ihn edaga o J. Laukai is, spä e Jus inas S augai is. A. RIMKUT. Kunigo Juozo Laukaičius Majojo Ka ekismus kinde n eligiösen e minen no mmining 61 welche geschul lingubininkas specialis , abe nu ama eu p ak ikas, ziemlich ühig kon ö ęs mi li auischen aš ų sp ach a osenes eikalu (Ska džius 1997: 420). Monsinjo Al onsas S a inskas e wähn auch J. Laukai į, wie besonde s mögusig li auische Sp ache: Pasi odo, pe ande e Kunigos pamokslus säßėda o an dem Al a mi Blockno u in Händen und zassi ašinėda o Sp achan älle. Dann aisyda o... (S a inskas 1996: 13). Das wa ein ak i us Gesellscha sküns le . 1912 m. J. Laukai is Su alkų gube nies wu de ause wähl in Ke i ąją s aa Russlands duma, welche a bei e e bis 1917 m. he ens. Gy endamas Sank Pe e bu ge Lie u os nich e šo. E s es wel k iegs Jah e wa de P äsiden des Zweigs Sank Pe e bu g de li auischen Gesellscha ü on dem K ieg Shelp i be o ene, g ünde e Lie u ių nau os ka alikų sąjungą. 1918 m. įžo in Li uą, 1936 m. wu de ause wähl in Ke i ąjį Lie u os Seimą. 1946 m. so ie ische Regie ung J. Laukai į a es š a o und e eise e 7-e iem Jah em Ge ängnis. E s a b Vladimi o ge ängim. Ap a us J. Laukaičio ak i i ą kalbinę und ö en liche Ak i i ä en, bleib wich iges Ziel dieses A ikels sein ausge e ig e Mažojo ka echismus kindeliams d ei edi ionungen (1904, 1907, 1914) eligios e minija und ih ande is; es zus ellen, welchen P inzipien und No mminkk i e ien seine Füh ung bei no mmining Religions e men, und wich igs e zu bewe en as o hunde jah das ausgegebenen Ka ekismü Religions e min Rech symen de gemeins ines li auischen Sp ache hinsich lich. J. Laukai is sch ieb, dass kaip seh is benö ig e ka alikische po e iesen einhei lichkei , am bes es en a jauß p ies ige, leh end Kinde ka echismus, sp achend jedes eie agis po e ius aus dem sak yla in de ki che, kalėdodami und p iimmdamies pake o de inusių ode ekė i (Laukai is: 417 1907). somi wi d im A ikel wei e übe blick , ob seine ausgegebenen Ka ekismü-Tex e esge es genann e Einodigkei . KATEKISM RELIGIOSE TERMINIUM J. Laukaičius ka echismus ging d ei Ausgaben: 1904 m. Mažasis ka echizmas kinde n, ansch ei enden in e s e ausweisin į und heilige Kommuniją ( i šelyje m., Vilnius), 1905 und 1914 m. Mažasis ka echizmas kinde n, ansch ei enden in e s e ausweisin į und heilige Kommuniją (Seinai). Alle ka ekismase genehmigen. Ka ekismus Au o , E da ojs ode Übe se ze nich ange üh , jedoch annimm man, dass sch ieb J. Laukai is (Kai iūkš y ė, Gudony ė 2009: 167). Un e scheide sich ka ekismüße um ang. Die e s e Ausgabe is e was kü ze 105 Sei en, und 62 KALBOS KULTŪRA | 82 zwei e und d i e po 115 Sei en. In de e s en gib es y me ischen und nach lichen maldens Tex en. Aus d ei Ka ekismus-E läsungen zusammenges ell meh als 1800 Religions e minnen, ih e Synonymen und Va ian en. Weil ka echismus e laubnissen exs ai wenig esige , in jedem on ihnen ge unden e wa 600 e schiedene einsagodžių (be eik ečdalis) und zusammengese z e eligionens e minen, ih e synonymen und a ian en. Umblickend d ei J. Laukaicius Majojo ka echismus kindelien e laubnisse, kann beme ke we den eine gewisse Religions e minen kai ą, sa i us no minims e appen und p inzipien. Dahe kann man sp echen übe d ei Religions e minen no minimo E appen: s e imybių a ojimą, ih en kei imą lie u iškais a i ikmenimis und pe einamąjį e apą wenn p amaišiui e wende wi d s e imybė und lie u iškas e minus. Religions e minis6 A ikel gel en Wö e und Wö e e bindungen, e wähnenden Haup ine ch is liche Glaubensge ich e, Religions wi kėjus, sowie an ga ine Wesenhei en, eligiöse Büche und Tex e, mi dem Glauben e bundene Handlungen und E eignisse, sak amen us, sündämes, ydas, do ybes, eligiösen Ze emigen, ki žny ische No wendmenis (d abužius, ih e Teile, li u gischen indus und e c.), Ki che und eligiene sch en e, eie ba e Tage und ande e mi Religion e bundene Beg i e, di e se eligiöne und adminis a i e S a ungen, usw. Te minais gel eny ini nich nu ech e, nu de Religion eigena ige Te mine, beispielsweise: al o ius, angelas, apos alas, Go es A inėlis, ausweisin is, k ikš as, kunigas, nuodėmė, os ija, Pasku Teismas, haga as, ojus, sak amen a, Sūnus (Deinos sūnus), Š enčiausioji T ejybė, Velykos und k ., nomenkla ū inie Namenin, beispielsweise. : Ka alikų bažnyčia, Š en oji Romos bažnyčia und k ., abe und e minizuo i ein aosios Sp achen (i ande en Be eichen e wende ami) Wö e , beispielsweise: a is, a elė, dangus, duona, lazda, pasaulis, sodas, au ė, žal ys, zemė, žmogus und pan. Te minizuie en Wö e n un e schied de Inhal on gewöhnlichen Wö e n, z. B.: Te minus a is in Religions ex en e wende wi d liech ige Bedeu ung, b euna eligijoje is geis igen peno, Ch is usus Kūno, aigi und seine E lösungso e Symbol, G oße Donne s ag le z e Abenda ienes Tag, G oße F ei ag kanadische und Todes ag, Sonn ag nich nu sieben e Tag, sonde n auch de Woche Ch is i, Go es zu e eh en und ilse zen. Das Wo ga en, als Religions e m, is Schönhei und Reinhei symbol, auch i dischases und dangiškases pa ijs. 6 Übe den Beg i des Religions e s ande auch siehe. Rimku ė 2009: 172177. A. RIMKUT. Kunigo Juozo Laukaicius Majojo Ka ekismus kindelien Religions e minen no minim 63 S e imybės J. Laukai is 1907 m. D augijos Jou nal sch eib : Žy a as, g iešns, g iekas solche gleich We e wie und abliubenyčia, ajemnyčia, apib ozy i, bliuznie s a, loska. Tolygios Müllläs unbeding b auch beisei e we en, denn ih e bösu ig d asko li au io ohį (Laukai is 1907: 418). In den Ka ekismus inde sich nu g iešns, g iekas und ajemnyčia, denn weh en li awiški Übe einsmenys. Ap a iamu in Majojo ka echismus kindele n e laubnissen gelassene e wenden diese in gene inę sp ache nepa ekusios s e imybės ( ienažodžiai e minai, einan ys i sudė inių e minų dėmenimis), welche keine li auischen Übe einsmenungen7: x almužna8V1 44, MKV2 36, MKV3 36 (išmalda, lenk. jałmużna); x aniolas MKV1 17, MKV2 6, MKV3 6 (angelas, lenk. a ch. anioł): Angelas Sa gas MKV3 6, Angelas Deus MKV3 106, gu e Aniolas MKV3 heiligas 6, Angelas Sa gas MKV3 102, heiligasis Aniolas MKV3 45; x aniolas MKV1 MKV2 54, MKV3 47 (a kangelas, lenk. a chanioł): A chaniolos Gab ijeliaus ap eißung MKV3 48; x chys čV1 24, MKV2 13, MKV88 MKV3 13 (Vis y kla, lenkische czyściec): MKV3 88; x chys MKV1 10, MKV XI, MKV XI, XI, MKV3 (Kynum, š a , č a , MK 88). czys o a, plg. lenk. czys ość); x Duschie MKV1 7, MKV2 7, MKV3 62 (siela, lenk. dusza): Duschie čysčiuje leidchian i MKV3 46, Duschie 65, kleino Kindels MKV3 Menschen Duschie MKV3 IX; x g abas MKV1 35, MKV2 26, MKV3 25 (ka s as9, b us. гроб, lenk. g ób); x g iešnas MKV1 5, MKV2 VI, MKV3 VI (nuodėmingas, b us. g ěšnyj, lenk. g zesz ny, da plg. us. грешный); x ka unka MKV1 54, MKV2 47, MKV3 47 ( okia malda, lenk. ko unka); x nečys a a MKV1 79, MKV2 76, MKV3 VIII (nedo ybė, paleis u ys ė, lenk. neczys o a); x pakū a MKV1 30, MKV2 20, MKV3 20 (a gaila, lenk. poku a): g oße pakū a MKV3 84, aus üllung pakū os MKV3 82, Pakū os Sak amen a MKV3 70; 7 Nus a an e minų kilmę (i bedeu ung) emiamasi A. Sabaliausko s udie de Leksika de Sp achen (1990), D. U bo Ma yno Maž ydo aš ų (1998), J. Palionio XVIXVII, a li auischen Raš ų a ankiniu slo ynu (2004), sowie A. B ückne io Słownik e ymologický Wka polskiego (1974) bei W. Smoczyński Słownik e ymologický slo a li ewskiego (2007). Te mininai we den angegeben abėcėliškai, o iginalalo sch i yba, einaskai os a dne n o m. 8 Zeinklu x ma kiimi in de gegenwä igen bend ine e Sp ach ne a o ini Wö e . 9 Ka s as auch Skolinys, plg. b us. ko s a. 64 LEBBES KULTÜRE | 82 x šliūbas MKV1 7, MKV2 61, MKV3 VIII („bažny inės su uok u ių apeigos“, lenk. ślub); x eselija MKV1 7, MKV2 61, MKV3 61 ( es u ės, b us. вяселле, lenk. wesele; is und li auisches Te minus es u ės MKV3 VIII) und k . Synonime und Va ian en Menė inen und emimkei en, die e wende gehen zusammengese z e Te min de Kleidemen (g ündlichen ode sei lichen) und ge enn ka ekizme, als einsäodzlich Religions e men, sind nich pa a o en, beispielsweise: x asaba (asmuo, lenk. osoba, us. особа): Go es Asaba ode Ypa a MKV1 15, MKV2 4, Ypa a MK ode AsabaV3 4 (asaba synonymisch mi neologismus ypa a); x e gas (ke ke i adienis, b us. če é g, lenk. czwa ek): g oßes Če e gas MKV1 71, MKV2 66, g oßes ke e gas MKV3 23; x kielikas ( au ė, lenk. kielich, ok. Kelch): kielikas weino MKV1 MKV2 99, MKV3 99, MKV1 MKV2 98, MKV3 98; x pä ny MKV1 (penk y is, MKV, lenk ej pią ek), MKV1 100, MKV1 MKV1 MKV1 MKV2 MKV3, MKV2 MKV3, MKV1, MKV1, MKV1 MK4, MK4, MK4, MK4, MK4, MK4, MK4, MK4, MK4, MK4, MK5, MK5, MK5, MK5, MK5, MK5, MK6, MK6, MK6, MK6, MK6, MK6, MK6, MK6, MK6, MK6, MK6, MK6, MK6, MK6, MK6, MK6, MK6, MK6, MK6, MK6, MK6, MK6, MK6, MK6, MK6, MK6, MK6, MK6, MK6, MK6, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK7, MK8, MK8, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK9, MK Po e ių komisions e ö en lich en po e ie n au ge üh en s e imybių (ischsky us aniolą und dūšią) gib es nich . J. Laukai is benu z e soga und in de le z en ka echismus e ö en lichung diese nelie u iškus e minus, neaišku. Vielleich seine Meinung nich übe eins imm e mi kalbinike s Vo schlagung. Vado o Magazine J. Laukai is ziemlich iel sch ieb übe Sp ache. Spoba Themen Ab eilung e s ebe e e aps a s y i e o de ings en ben o ig en in unse en Sch i en heologischen und philosophischen Te minen We und ausbußen häu ig zu gehende Paklei e (Laukai is 1914: 201). J. Laukai is nich gedau e zu bekennen i ęs, zum Beispiel, zunächs e sch ieb, dass aniolo keis i angelu nich da iena del o, dass alle li auischen ka olikai ske sai und ausilgai Li uä aus mažens be jiasi in aniolą, und zwei , geände aniolą angelu, Leu e sch ecklich da an siche sichend, sagin en, dass es es es es es es es is pamąsdžiojimas li auische liu e ių und kal ine , die a - A. RIMKUT. Kunigo Juozo Laukaicius Majojo Ka ekismus kindeliam eligionischen e minen no minimas 65 oja angelas. Pagaliaus iman aus pi mykš ės e smės angelos, angelus li awiisch geheni ų angelius, -iaus, wie s ilius a [b]a Menschen e wende e Name: Teopilius. Todel angelas g eičiausia genommene aus usų kalbos (Laukai is 1908b: 413). Füh os im 7. Numme ame J. Laukai is o de e zu lassen aniolą, weil dieses emden U sp ungs Wo esąs so al is , wie popiežius, yskops, klebonas, p abaščius10, pa apija und k ., und dass doch nu keine No wendalo s a dessen b uk i angelą (Laukai is 1909a: 300). jedoch in eine ande en Numme sch ieb e schon, dass man e wenden soll e das Wo angelas (Laukai is 1909c: 102). Leide , selbs dieses Vo schlags nich gehal en Mažajame ka ekizme kindeliem Beg i angelas gib . S e im: apie a (auka, plg. lenk. o ia a), bi ma onė (Su i inimo sak amen a, lenk. bie zmowanie), g iekas (nuodėmė, lenk. g zech, plg. us. гpex), ko a (bausmė, lenk.), mylis a (malonė, b us b us mielasć, lenk. miłość), nodieja ( il is, b us nadzeja, lenk nadzieja), pekla (p aga as, lenk. pieklo), sme k (mi is spa, ka is, lenk. dea hnis), ka a ied ( wel ansich ung, sp. spowiednis), sūzd ( e. b us, b us. sudden. sūda), lenk. sum, lenk. lenk. lenk. lenk. lenk. lenk. lenk. lenk. lenk. lenk. lenk. lenk. lenk. lenk. lenk. lenk. lenk. lenk. lenk. lenk. lenk. lenk. lenk. lenk. lenk. lenk. lenk. lenk. lenk. lenk. lenk. lenk. lenk. lenk. lenk. Aus Beispielen sieh , dass sie e such wo den schal en, jedoch nenuosekli, denn man inde und einzeln e w ojamų, und als li auischische Te minen Synonymen (dazüglich sch eiben sich skliaus en ode po jung uko ode ). In ielen Fällen Go es Go es J. Laukai is gab Vo züge li auischen Te minen, z. Mk. apie a MKV1 73, plg. auka ode apie a MKV2 p oba MKV3 69, MKV3 69: Mišių apie a MKV1 74, Mišių auk a ba apie a MKV2 69, MKV3 69, MKV3 69, MKV3 69, MKV46, MKV66, MKV68, MKV66, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV68, MKV, MKV, MKV, MKV, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, (spa iednis) MKV3 60; g iešnas MKV1 5, MKV2 VI, MKV3 VI, plg. nusidėjėlis MKV1 84, MKV2 81, MKV3 81; MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, MK, Das is la einische U sp ungs Klebons Name, schon e al usi und ne a o ina s e imybė (plačiau sieh Klima ičius 1998: 10). KALBOS KULTŪRA | 82 und Go es lielis a ode gnäde MKV1 67, heil e sak amen en lielis a MKV1 23 heilig e sak amen en gnäde MKV2 12, MKV3 12, auslöschimo11 gnäde MKV1 84, MKV2 81, MKV3 81; mi is (sme is) MKV1 19, MKV2 9, MKV3 9, plg. mi is MKV1 19, MKV2 8, MKV3 8, MKV3 8, MKV1 5, MKV2 VI und MKV6 de Tod niek ikkei (zabobonai) MKV1 58, MKV3 51 p ie a ai (zabobonai) MKV2 55, MKV3 51, MKV3 51, MKV36, MKV58, MKV66, MKV66, MKV68, MKV68, MKV68, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV96, MKV9, MKV9, MKV96, MKV9, MKV9, MKV9, MKV9, MKV9, MKV9, MKV9, MKV9, MKV9, MKV9, MKV9, MKV9, MKV9, MKV9, MKV9, MKV9, MKV9, MKV9, MKV9, MKV9, MKV9, MKV9, MK99, MKV9, MKV9, MKV9, MK99, MK99, MKV, MKV, MKV, MKV, MKV, MKV, MKV, MKV, MK A puppimo paslap is a ojimas MKV1 13, MKV3 1, 33, Š enčiausi T aicės paslap is MKV1 13, MKV2 1, MKV3 1; p aga as a ba pekla MKV1 24, plg. pekla a ba p aga as MKV1 9, MKV2 X, MKV3 X, da plg. p aga as MKV1 24, MKV2 13, MKV3 13 pekla MKV1 65, 41, 8, 13, MKV2 V3 13, MKV2 MKV3 33, MKV2 MKV3 VVVV1 MKV1 MKV1 MKV1 MKV1 MKV1 MKV1 MKV1 MKV1 MKV2 MKV2 MKV2 MKV1 MKV1 MKV1 MKV1 MKV1 MKV1 MKV1 MKV1 MKV1 MKV1 MKV1 MKV1 MK2 MK2 MK2 MK2 MK2 MK3 MK3 MK3 MK3 MK3 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK7 MK ge ich (sūdas) MKV2 38, MKV3 38; 1904 m. ka echizme is nu sūdas MKV1 46, des Wo es ge ich is noch nich , plg. Go es ge ich (sūdas) MKV2 13, MKV3 13 Go es sūdas MKV1 23, Paskučiausiasis Teismas MKV2 38, MKV3 38 Paskučiausias Sūdas MKV1 23 Paskučiausiasis Te (Sūdas) MKV2 13, MKV3 13, Uni e so inas ge ich MKV2 39, MKV3 39, MKV3 38 MKV2 MKV3 Visa inis Paskučiausiasis Teismas (Sūdas) MKV1 48, MKV1 46; il is (nodieja) MKV1 MKV2 MKV3 41, 41, 41, MKV1 58, MKV2 MKV3 103 und k . Obwohl m. ka ekizme wa e e neologizma niek ikys ė MKV1 58 J. Laukai is e se ze e wo lich p ie a ai MKV2 51, MKV3 51, jedoch skliaus uose blieb 11 1904 Aussch išimas a leidimas (nuodėmių) e inys aus polkischen Sp ache; plg. lenk. ozg eszenie (Palionis 2004: 157), noch plg. aus iš i lenk. lösen. A. RIMKUT. Kunigo Juozo Laukaicius Majojo Ka ekismus kindeliim eligionens e minen no minimas 67 lenkybę zabobonai. Ein li auisches Te min ha Synonym, de gehal en wi d hib idu12, beispielsweise, op ojimas (apie a ojimas) MKV2 49, MKV3 49 (aukojimas, lenk. o ie ować, o ia owanie). In de e s en Ausgabe is nu abie a ojung MKV1 56, noch plg. Des He n Jesuus Abi auchung MKV1 55 und Des He n Jesu Op e ung (Abi auchung) MKV2 48, MKV3 48. Fas a und meh hyb idischen Te minen, die gene in in de Sp ache nich meh e ojam, z. B., nepakū a ojimas MKV1 9, MKV2 X (nea gaila imas, plg. lenk. poku ować) und k . Mažajame ka ekizme kindelien sind älle, wo zue s o ges ell wi d s e imybė ode ne a o inas hyb idinische e m, und nu nach ihm li auenskas en sp echung (ka ez zusammengese z es e mis), beispielsweise. : Bi ma onė ode pad ū inimas13 heiligem glaubėjime MKV1 7, MKV2 VIII, MKV3 VIII, Bi ma onė ode Pad ū inimas ikėjime MKV1 67, MKV2 62 (Bi ma onė ode Pa i inimas ikėjime MKV3 62); in allen edi ionen wi d e wende und einwo iges e m Bi ma onė MKV1 70, MKV2 65, MKV3 65; nedėldienis ode sonnadenis MKV2 53, MKV3 53, in de e s en edi ion des wo es sonnadenis nich , is nu hyb ids nedėldienis MKV1 59 (sekmadienis, plg. b us nedeľa), in allen edi ionen wi d e wende zusammengese z e e m Velykų nedėldienis MKV1 36, MKV2 27, MKV3 26. Palyginus Majojo Ka ekismus kindeliem e laubungen eligions e minen, kann man beme k haben, dass J. Laukai is be o zug e zu olgen s e imybių wei ims eigenen wo en p inzipi, su o muluo o, ma y , nusis o ėjusios sp ach g ynigung adi ionen, besonde s keliamas und g ildenamas de oom zei p esse. Aus ab a ische Beispielen sieh , dass einige s e imybių, a o ų 1904 m. Mažajame ka ekizme kindeliem, 1907 und 1914 m. e ö en nissen schon nich meh ė a ode sie e wende we den synymisch mi li awiškais en sp echmenimis, no male weise be ei end e s enum ih en sp ach Wö e n. Synonymie J. Laukaičius ka ekismen zeigen, dass Religions e minija noch wa nenusis o je i und dass wu de gesuche angenehms es Beg i beg i e einnam ie en. In ielen Fällen e schiedenakilmę, . i. li auische und nelie u iische U sp ungs, Religions e minen synonymiją kann gehal en we den beg ünde , ma so wu de e such g ynin i ode schalin i emimas U sp ungs Te ms und e wenden li aui iškus. Obwohl s ie as und pasaulis in den ka echismen e wende we den synonymisch, jedoch we zu e wähnen im 1909 8. Numme on Vado o ausged uckin ą a iknelį Kalbos dalykai, in dem J. Laukai is e klä ha , dass [k]laidingai sind pa a o is pasaulis 12 S aipsnyje hib idais gehal ene Wo e, die ih e eigenen He kun und on geliehenen Wö e n zusammenges ell en Teilen (Keinys 1984: 115; Gai enis, 1990). 13 Pod ü igung su i igung (plg. lenk. bes ädzienie). 1914 m. e laubime e wende e Te min bes ä igung. 74 LOKBOS KULTÜRE | 82 Lie u iškos eligions Te minie s scha en, Te minen e bulinimas, Beg i en angamamams es Wo es paieška ilgas und k uopš us A bei , den kun. J. Laukai is a bei e e ziemlich e olg eich. Es wa nich nu Religions e minien, sonde n und besi o muojančios bend inės li auensischen Sp achen no mining. ŠALTINIAI MKV1 – Mažasis ka ekizmas aikeliams, p isi uošian iems į pi mą išpažin į i š en ą Komuniją. Išda ė kun. J. Laukai is. Vilnius: Juozapo Za adzkio spaus- u ė, 1905 (an aš iniame lape 1904). – 105 p. MKV2 – Mažasis ka ekizmas aikeliams, p isi uošian iems į pi mąją išpažin į i š en ąją Komuniją. Išleido kun. J. Laukai is. An asai išleidimas. Seinai: Lau- kaičio i B- ės spaus u ėje, 1907. – 115 p. MKV3 – Mažasis ka ekizmas aikeliams, p isi uošian iems į pi mąją išpažin į i š en ąją Komuniją. Išleido kun. J. Laukai is. T ečiasai išleidimas. Seinai: Lau- kaičio i B- ės spaus u ėje, 1914. – 115 p. LITERATŪRA B ück ne A. 1974: Słownik e ymologiczny języka polskiego, Wa szawa: Wiedza Powszechna. Gai enis K. 2002: Lie u ių e minologija: heo ien und a kybos me menys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Gai enis K., Keinys S . 1990: Kalbo y os e minų ā dynas, Kaunas: Sch iesa. Jablo nskis J. 1935: Raš ai 4, Kaunas. Kai iūkš y ė N., Gudony ė A. 2009: Lie u os ko ų e pe uose: Vilniaus und Seinų k aš ai XIX a. Ende XX a. beg i en, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų leidungsins i u . Keinys S . 1984: Lie u ių kalbos hib idai (są oka, A enys und no miškumas). A bei de Lie u os TSR Mokslų Akademijos. A se ija, . 3 (88), Vilnius, 113125. Klima ičius J. 1998: Was a Vy au o a a? Gebu ssp ache 8, 810. Klima ičius J. 2002: Ka ekizmo sp ich Sp ache ka ekizmas. Sp achkul u 75, 105–119. Klima ičius J. 2005: Leksikologijos i e minologijos da bai: no ma i is o ija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Lauka i is J. 1905: Mųsų bažny inė kalba. Vilniaus žinios 178, 4. Lauka i is J. 1907: Übe po e ių Einodigkei . D augija 4, 417420. Lauka i is J. 1908a: Kalbos dalykai. Füh ung 2, 202205. Lauka i is J. 1908b: Kalbos dalykai. Füh ung 4, 413414. Lauka i is J. 1909a: Kalbos dalykai. Vado 7, 296301. Lauka i is J. 1909b: Kalbos dalykai. Füh ung 8, 402406. A. RIMKUT. Kunigo Juozo Laukaicius Majojo Ka ekismus kindelien Religions e minen no minim 75 Lauka i is J. 1909c: Kalbos dalykai. – Vado as 9, 102. Lauka i is J. 1909d: D . Jonui To o aičiui (Del po e ių aisymo). – Vado as 12, 413–415. Lauka i is J. 1914: Talbossachen. Füh ung 76, 201. LKŽe 2005: Lie u ių kalbos žodynas 120 (19412002): elek onische Va ian , Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga pe in e ne ą: www.lkz.l Palionis J. 1959: J. Jablonskio kalbiniai aisymai. Jonas. Jablonskis. Rink ische sch i e 2, Vilnius: S aa ybliche poli ische und wissenscha liche 5–54. Li e a u e ö en lichung, Palionis J. 2004: XVIXVII a. li awiische Raš ų a ankinis Wö e yn, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų e ö en al ungsins i u . Pi oč kinas A. 1977: P ie bend inės kalbos iš akų, Vilnius: Mokslas. Rimku A. 2005: Nelie u ė iški XIX. a. galo XX a. anhal s ka alikische ka echismüch Religions e minai. Te minologie 12, 4266. Rim ėku A. 2009: 18831916 m. Ka ekizmai und ih e Religions e minen signi ikmines G uppen. Te minologie 15, 156179. Sabal iauskas A. 1990: Lie u ių kalbos leksika, Vilnius: Mokslas. Ska džius P. 1997: P el. J. Laukai is kalbininkas. Rink iniai aš ai 2, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų Ve lagsins i u , 420428. Smocz yński W. 2007: Słownik e ymologiczny języka li ewskiego, Wilno: Uni e sy e u Wileńskiego. insk S a as A. 1996: P ela as, gelėjęs Menschen und Sp ache. Dieno idis 16, 13. To o ai is J. 1909: Nauji po e iai (Po e ių Kommission ehle ). Vado as 294–305. 11, U bas D. 1998: Ma yno Maž ydo aš ų slo ynas, Vilnius: Mokslo und encyclopedijų leidybos ins i u . Vaičiūnas A. 1996: P ela o šlo ės und kančių keliai. Übe blick 17 (273), 8. Vailokai is J. 1910: Kunigas Juozapas Laukai is. Quelle 27, 422. Emp ange 2009 06 15 76 LEBBES KULTÜRE | 82 STANDARDISING RELIGIOUS TERMS IN PASTOR JUOZAS LAUKAITISS CATECHISM MINOR FOR CHILDREN Summa y A he beginning o he 20 h cen u y Juozas Laukai is (18731952) was among hose ou s anding igu es who che ished he Li huanian chu ch language and who was e y much conce ned abou s anda dising Li huanian eligious e ms. He was chai o he so-called P aye Commission and one o he i s o ake ca e o he language o p aye s and o p omo e hei Li huanian e sion. The pape aims a discussing he e ms and hei e olu ion in he h ee edi ions (1904, 1907 and 1914) o J. Laukai iss Ca echism Mino o Child en (Mažasis ka e kizmas aikeliams). The pape also aims a iden i ying p inciples and c i e ia o s anda dising eligious e ms, e alua ing amendmen s made in ca echisms published almos one hund ed yea s ago in e e ence o s anda d Li huanian. F om he h ee edi ions o he Ca echism he e we e abou 600 di e en ones em (almos one hi d o all e ms) and compound eligious e ms, hei synonyms and a ian s collec ed. All edi ions con ained some Li huanian eligious e ms, e.g. Go es (‘God), B o (‘b ead), Geis ia (‘spi i ), K aujas (‘blood), Kūnas (‘body), našlė (‘widow), Sūnus (‘son), anduo (‘wa e ), elnias (‘de il), g asssnake (‘g asssnake) e c., some bo owed e ms which had no equi alen s a he ime o hei o eign o igin migh ha e been o e looked, e.g. almužna (‘alms), aniola (‘angel), a kaniolas (‘a changel), čis ačius (‘pu ga o y), čis a a (‘sinchi y), dūša (‘co), g ūkas (‘coul), g ösel (‘g ösel), baskinas (‘ka in), kanin (‘peni ance), šliola (‘looking), eselija (‘ma iage) e c. Mos e ms we e used synonymously, e.g. auka apie a (‘o e ing), ausweisin spa iednis (‘con ession), nusidigung o nuodėmė g iekas (‘sin), bausmė ko a (‘punishmen ), malonė mylis a (‘me cy), mi is sme is (‘dea h), pasl sec e is nyčia (‘sec e ), p aga as pekla (‘hell), pasaulis s ie as (‘wo ld s), ge ich mas das nod (‘ ial), il is hope e c. (p e e ence was usually gi en o he Li huanian e m). The s anda disa ion o eligious e ms by J. Laukai is could be ea ed as he mos gene al app oach o s anda dising he e ms o he ield. Spelling and syn ac ic a ie ies o he e ms as well as hei synonyms ound in he h ee edi ions o he Ca echism Mino o Child en sugges ha eligious e ms we e s ill a he inconsis en . AUŠRA RIMKUTĖ Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email p o ec ed]