„Murdyti(s)“, „murgdyti(s)“, „murkdyti(s)“ pateikimas žodynuose ir dabartinė vartosena

D. MurMulaitytė. Murdyti(s), murgdyti(s), murkdyti(s) presentación en diccionarios y actualidad vartosena 151 DAIVA MURMULAITYTĖ lietuvių kalbos institutas MURDYTI(S), MURGDYTI(S), MURKDYTI(S) PATEIKIMAS VOODyNuOSE y DaBartiNė VartOSENa ĮVaDaS Una de la futura Bendriné de la lengua lituanas (toliau BŽ) innovavių (y una de sus demoras razones) escritura y edatación no abėcėliškai, como se hacía antes, y agrupando palabras según sus comunes semánticas señas y harybą (liutkevičienė 2006: 9). así se pretende crear el vocabulario lo más sistemisk posible. atspirties tašku tomado computadorino Dabartinės lietuvių kalbos žodyno (toliau DŽ) 3oyo edición variante. Sus titulares palabras se dividen en léxicos semanticos grupos, datos analizados, corrigidos, llenados, investigada actualidad vartosena y más recientes fuentes lexicográficas (entre ellas y más tardes DŽ ediciones), y todo esto finalmente se convierte en nuevos artículos del diccionario1. escribiendo precesagas -iti veiksmažodžių y sus vedinių (integra este grupo pogrupio) artículos observado, que veiksmažodžių murdyti, murgdyti, murkdyti (taip mismo sus vedinių) mutuo ryšius diversosirūs DŽ y gana Lituvias lengua de diccionario (http: www.en.wikipedia.org www.wikipedia.org www.org www.en.org www.en.org www.en.org www.en.org www.en.en.wikipedia.org Presentina vartosena muestra ellos ante variantes2: šaknies murir murk- (exceptuando uno otro excepto) accionesmajodžiai tienen tapačias significados, y rečiausiai utilizados šaknies murgveiksmajodžiai suelen tiene menos significados que la variante principal con murk-. taigi escribiendo estos accionesmajodjes y sus vedinių artículos tuvieron cuestiones resolver: cuánto se puede basar ankstesniis lexicografinia 1 Dar vé. D. liutkevičienės artículo en este Talbos cultura tomo (p. 141150). 2 En el discbotyro el concepto de variante se entiende variado (LESS 1990: 80). En este artículo variantes se llaman del mismo unidad lingüística, en este caso de palabra, diferencias, atmainos, teniendo tapa que semántica y diferente raišką. El principal, nusistovėjęs, generrinėje el lenguaje exigido variante es norma (KtŽ 1990: 225, 134). 152BOS Cultura | 83 fuentes, si es posible mantener la continuación de estas palabras en ellas, si es posible proporcionar preferencia a la actual Wortosen de estos acciones, si su estudio permite a dichas palabras considerar variantes y muestra evidencia de probabilidades de su prevalecimiento, cómo armonizar BŽ y lKŽe, que uno de las variantes se considera un error, y t. t. por lo tanto, las respuestas a estas preguntas aún no están claras hasta el final, este artículo se propone recibir una discusión3 y críticas que permitan BŽ estas palabras correctamente, sin violar los requisitos de la norma y sin desgraficar los hechos. 1. tiriaMųJų VEiKSMaŽODŽių PatEiKiMaS VOODyNuOSE 1.1. D1Ž proporciona todos tres discutiblesos accionmajodžius, dos de ellos murdyti y murgdyti en un artículo: mùr(g)dyti, ~o, ~ė 1. gramzdinti, dardyti į vandenį, į purvyną: M., įm. qué a balą. Camiños del pueblo (pavasarį) išmùrdyti, no puede pavajiarse. 2. kimšti, kišti, grūsti: Šieną m. en daržinę. Saikas nukimštas, numùrdytas y con kaupu. Pilną daržinę pri mùr dė šieno. 3. sngr. klampoti, maudytis (dumble): Po plynes pakalnėje ~ytis. ~ (1)ymas mùrkdyti, ~o, ~ė 1. kišti en balą, nardyti, murdyti: Gyvulius balose ~o. ~esiéndose šieną trauké de balos. Todos baltinos sumùrkdió en katilą. 2. prk. velti, traukti en bėdą. ~ymas (1) DŽ1 nepriešdėlinių veiksmažodžių artículos en junto con vartosenos ejemplos se presentan y priešdėliniai bei sangrąžiniai antraštinių veiksmažodžių vediniai (DŽ1 Vii, Xi), de este modo a esta leyenda del diccionario aún entrado įmurdyti, išmurdyti, numurdyti, primurdyti, mur(g)dytis y sumurkdyti. Obviamente, que sumetimais de economismo un artículo presentado murdyti y murgdyti se consideran variantes, cuyos significados completamente coinciden. Dejando de vista de las ilustración presentadas, los antedėlinių vedinių, que todos hacer sólo de murdyti, se puede guėti, que este último variante y considerado principal. Juo se explica y separado artículo se presenta murkdyti, que sólo primera 3 Zodyno editorios petición (tarpininkaujant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vyr. specialistei aistei Pangonytei), sus opiniones cuidadosimu cuestiónim es izsakę doc. dr. Jurgis Pakerys y doc. dr. albinas Drukteinis. Būtų muy útil, si ellos aceptaran sus ideas desarrollarse y con ellas públicamente supliciertas más amplia sociedad. D. MurMulaitytė. Murdyti(s), murgdyti(s), murkdyti(s) pateikimas en diccionarios y actualía vartosena 153 significado coincide con otros dudas accionesmaodžiais y además ésta tiene aún para ellos nebūdingą trasladada significado. Sangrąžinis vedinys murkdytis neišskirtas aparte en significado (plg. mur(g)dyti 3. sngr. ). 1.2. DŽ2 se presentan sólo dos de los discutibles nepriešdėlinių veiksmaodžių: mùrdyti, ~o, ~ė 1. gramzdinti, dardinti en vandenį, į purvyną: Nemùrdyk así mùrkdyti, ~o, ~ė 1. dardinti en vandenį, murdyti: ~o vaiką į upę dar prigirdys. sngr. giliai. ‖ sngr.: Po dumblą ~ytis. 2. kimšti, kišti, grūsti: Šieną ~o į maišą, į daržinę. ~ymas (1) : ~ydamiesi šieną trauké de balos. 2. prk. velti, traukti en bėdą. ~ (1) y DŽ2, y en las ediciones posteriores los actosmajodžiai antesdėliniai, excepto nevedinius antesdėlio, se presentan en artículos separados. En esta edición hay algunos antesdélicos veiksmajodžių con šaknimi murg-, taigi en esencia DŽ2 proporciona de todos los tres šaknų (mur-, murg-, murk-) veiksmajodžių. Interesantemente, que murdyti y murkdyti y įmurdyti y įmurkdyti se presentan en artículos separados. Kitų priešdėlių vediniai con sus variantes, que contienen šaknį murg-, se presentan en el mismo mismo artículo (išmur(g)dyti, numur(g)dyti, primur(g)dyti, sumur(g)dyti, zamur(g)dyti), excepto pamurdyti y pamurgdyti, que se presentan por separado. Por jeje, pamurgdyti aiškinamas pamurdyti (no se indica en él). iliustraciniai ejemplos (tanto suturtintieji, tanto estetisinamente) en este caso no proporcionan posibilidad spėti, que variantų considerado principal. Pvz.: išmùr(g)dyti, ~o, ~ė ismauditi, subardinando en vandenį: I. šunelį. sngr. :Incrito en el río e izsimùr(g)dė todo. zamùr(g)dyti, ~o, ~ė 1. zakišti, zakimšti: Butelį con kamščiu ~o. 2. murgdant enckamuoti: Vaikai ~ys kačiuką. 3. zamaukšlinti: U. kepurę en la cabeza. de discusión accionesmajodíes y sus vedín semantína estructura se presenta similarmente como y tempranera edición del diccionario, excepto sangrąžinius accionesmajodžius, que yapublican por separado significamenes. DŽ3-4 se presentan todos 1.3. tres nepriešdėlinia accionesmajodžiai: mùrdyti, ~o, ~ė 1. gramzdinti, dardinti en vandenį, en purvyną: Nemùrdyk tan profundamente. sngr. : Po dumblą ~ytis. 2. kimšti, kišti, grūsti: Šieną ~o en maišą, en daržinę. 3. prk. traukti, velti en bėdą: Pats įkliuvo y me ~o. ~ (1) mùrgdyti, ~o, ~ė žr. murdyti mùrkdyti, ~o, ~ė 1. žr. m u rd y t i 1. 2. vé. murdyti 3 KalBOS Kultūra | 83 154 Júes significados arreglan de otra manera, t. y. perkeltinė significación traukti, velti en bėdą, tempreras en DŽ ediciones habida característica sólo accionmajodžiu murkdyti, ahora atribuye y accionmajodžiu murdyti, que considerado principalinu variantu, otros accionmajodžiu a él tan sólo mencionan. Además, murgdyti semántica coincide completamente con murdyti (caip y DŽ1), y murkdyti no tiene significativos kimšti, kišti, grūsti (esto característico de todos DŽ permisimos). más brillanskía DŽ3-4 innovovė ya noėra priešdėlinių veiksmažodžių variantų su -g-, que en la ankstesnė edición fueron presentados en una titraštė con la variante principal. Unointelis išmur(g)dyti (ese y único presentación de variantes en uno titrašté), matyt, perlevó per klaidą. taigi DŽ3-4 quedó sólo dos šaknies murgveiksmažodžiai murgdyti y išmurgdyti. 1.4. En Electrónicos DŽ5-6 la imagen en esencia cambiičia nebelieka variantos con šaknimi murk- (išskyrus prisimurkdyti), y šaknies murgveiksmažodžiai visur consecuentemente se indican en el variante principal murdyti y sus prededėlinius vedinius. Dará interés que en todas las DŽ publicaciones, excepto el primero, se presenta la segunda zamurdyti significado murdant (murgdant DŽ2) zakamuoti: Vaikai zamurdys kačiuką. sin embargo fundamento del adverbio artículo tales significaciones, por la cual pudiera referirse vedinys (plg. lKŽ proporcionada niurkyti, maigyti), no existe. 1.5. Discussibles accionesmajodžių y sus antedélicos vedinių presentación lKŽ y lKŽe diferencia. Primero señtina atención, que lKŽe murgdyti considerado error, corregomas en murkdyti, presentado sin iliustracinių pavyzdžių, no hay ni de su vedinių. Prusdintinis lKŽ proporcionan tanto murgdyti, tanto sangrąžinį y priešdėlinius su vedinius įmurgdyti, numurgdyti, nusimurgdyti, pamurgdyti, pasimurgdyti, primurgdyti, prisimurgdyti, sumurgdyti. Ellos todos se indican en murdyti o correspondientes priešdėlinius o sangrąžinius sus vedinius, ilustruojami ejemplos de vivoosios lengua y raštos. en general lKŽ atestiguada pluralidad de la misma o cercanos semántica de palabras con šaknimis mur-, murg-, murkir kt.: murà klampynė, purvynas; 1 mùras įmirkusi, pažliugusi tierra; mùras2, -à šlapias, pažliugęs; murdti, mùrda (mùrdi?), ėjo būti paskendusiam, skendėti, grimzdėti; murdýnas, murdỹnė klampi, pelkėta lugar, dumblynas; mrdinti (-yti), ina, ino zr. murdyti 4 (kišti u vandenį o comoip kokį skystį, gramzdinti, nar dinti); mrduloti, oja, ojo bet como prausti, murdyti; 1 murgti, D. MurMulaitytė. Murdyti(s), murgdyti(s), murkdyti(s) presentación en diccionarios y actualidad vartosena 155 mùr ga, ėjo smulkiai lyti, purkšti; murglà tiršta niebla; muy minulkus lluvia; muglinas, -à 1. sucio, impuro; 2. sukaitęs, suprakaitavęs; murg lýnas purvynas; murglỹnė labai klampi lugar, dumblynas; 2 muglinti, ina, ino purvinti, tepi; muglytis, ijasi, ijosi maudytis, turlytis; murgliarse, iuoja, iavo tepti, terlioti; murglótas, a su finulciu lluumi, miglót; murglóti, ja, yo smulkiai lynoti, dulksnoti; 3 mùrinas, -à 1. sucinto, murzino, echado; 2. nlapias, suplukęs, sušilęs; 1 mrinti, ina, ino 1. tepti, terlioti, murzinti. | refl. ; 2. mirirar, orinar; 2 mrinti, ina, ino murdyti; 2immrinti įmurdyti, įkišti; 2 izm rinti zr. izmurdyti 3 (važiuojant izminditi, izdrembti): Ishmùrinto el camino; mrioti, ioja, iojo 1. tepi, contaminti, suvinti; 2. refl. netikusiai praustis, terliotis; mrkyti, o (ia), ė maigyti, niurkyti; emprrkyti įkišti, įniurkyti; sumrkyti 1. sulamdyti, suniurkyti, sumaigiti; 2. sutraiškyti, sutriuškinti, sumurdyti; 3. sukišti en vandenį, sumerkti; murklỹnė zr. murglynė; 2 muklinti, ina, ino zr. 2 murglinti; murklóti, ja, yo klampoti, makoti; murknà atlydys, atodrėkis; murknùs, apsiniaukęs, darganotas; murksóti, mukso, jo 3. būti apsiniaukus; 1 murkšl smulkus llues; murlkšnti, na, no terlioti, purvinti, nochvariai qué hacer (p.ej., skalbti); 1 mrkšlinti, ina, ino tepti, terlioti; mrkšlioti, ioja, iojo 3. prastai, sucias mazgoti, lausti; murlótas, a apsiniaukęs; en finas gotas linnojante; 1 murkšlóti, ja, yo smulkiai lyti, lynoti; mrktelėti, ėja (ia), ėjo 1. sudaga pasinarte; 2. deiga entrarlįsti, įbėgti, šmurkštelėti; 2 mukti, ia, ė be paliovos lyti, merkti; 2 murla rūkas, migla; 2 murli klampi lugar, dumblynė; muliotis, iojasi, iojosi lynoti, folkti; mlliti, ija, ijo 1. contesti, tepti, drumsti; 2. refl. pliuškentis, taškytis, turlytis; mrti, sta (mūra), o 1. uipir, mirmir, težti; 3. klimpti, grimzti y kt. Dar plg. mrmaliuoti, iuoja, iavo zr. murlyti 2: Ančiukai mùrmaliuoja po clan; murmỹnė 1. klampynė; mrminti (yti), ina, ino 3. kišti, grūsti, murdyti; 5. refl. drivar por mal camino, clampoti. teniendo en mente tanto forma, como significación identidad o similitud, en el artículo examinados šaknų mur-, murg-, murkir otros aquí listados palabras aún se puede sieti con mirkti, merkti, maurai y pan. Gausūs lKŽ datos muestran que tanto šaknies murg-, tanto murkžodžiai forman nemažus darybos lizdus. ambos casos úsmanse posiciones antes balsį y pusbalsį (pvz.: murgėti, murgla, murkti (murkia, murkė), murkyti, murkna), por lo tanto šaknies murgrašybą considerar engaidinga debido a priebalsios asimiliaciones sería neteisinga. 156 KalBOS Kultūra | 83 rytų apibendrinus lKŽ ir lKŽe duomenis matyti, kad šaknies murveiksmažodžiai būdingesni žemaičiams ir vakarų aukštaičiams, o murg- / murk- – aukštaičiams. 2.EtMOlOGiNių ŠaltiNių DuOMENyS Ernsto Fraenkelio Lietuvos kalbos etimologiniame žodyne en la palabra muglinas permirkęs -gl kildinama desde -*dl, este palabra se asocia con mùrdyti, mùrti, mùras, muriti, máuras dumblas, purvas, también con la. murdi čiurkšlė, versmė (Sprudel), mùrdêt kunkuliuoti, murdinât drumsti, murga bala, clanas, nešvari būtybė (Pfütze, unreines Wesen), murît, -êt sutepti, supurvinti (Fraenkel 1965 472). Karlio Miūlenbacho y Janio Endzelyno palabra en murdinât 1. drumsti (vandenį); 2. daryti, que kunkuliuoten, burbuliuoten (vanduo); 3. daryti, que murktų (katė) puimai asociado con lie. mùrdyti (Wohl zu li. murdyti etwas im Wasser rüttelnd behandeln; ME 19251927: 668), y murga su lie. mùrti (ME 19251927: 669). latvių etimologías dicodyne con murdyti siejamas la. murdētb burbuliarse, kunkuliarse, rusų tarmybė мурдá purvas, purvynas. La principal significación de la raíz mostrąs tarm. murīt aptaškyti, sutepti, išterlioti, murga bala, clanas. latviško palabra de significado influencia turėjęs homonimas murdēta neaiškiai kalbėti, niurnėti, murmėti (Karulis 1992: 608609)4. Wojciecho Smoczyńskio Lituanian lengua etimologique de la palabra šaknies murkžodžiai murksti pasinerti, grimzti, murknà atodrėkis presentan etimologizando veiksmažodį merkti, šaknies murveiksmažodžiai y vardažodžiai (į)mùrti, mùrdyti(s), murdti, mùrinti, murà, mùras, mùrinas y kt. O murgti, murglà, murglti, basado le. m relaciones de significamientosu (1. dulkti, lynoti y 2. būti visomam como per miglą, shviesti esparcida shviesa, žybčioti, mirgėti), siejami con la. mùrgt gastar tiempo sin dormir, plūctis, kamuotis, mùrgi kliedesys, svaiciojimo; šmėklos; šiaurės pašvaistė, mùrguôt kliedėti, svaičioti, fantazuoti y presentan del palabra mirgėti etimologijoje (Smoczyński 2007: 378, 390, 404). 4 Plg. lie. mùrminti (yti), ina, ino 1. intr. Nmurmėti, niurnėti. 2. tr. erzinti, plegdyti: Kam mùrmini ellos, i. y. plegini! J 3. tr. kišti, grūsti, murdyti: Dukrele, mùrmink bien siūlus, que pintas mejor nukąstų Kp. 4. tr. urbinti, krapštyti: Dalgiakočiu ėmiau murmyti liūną, e atsivėrė eketėlė Slm. 5. refl. vajierse malo keliu, klampoti: Mùrminas po duobes, y gana Skr. (lKŽe). D. MurMulaitytė. Murdyti(s), murgdyti(s), murkdyti(s) pateikimas en diccionarios y actualinė vartosena 157 Viename de Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazės įrašų (http: baltetimologija.baltnexus.lt/?w=murdyti) murdyti purtyti gretinamas con las palabras serbųkroatų ( *mъrd) *mъrdpamati (sę) mr dati (ce) y slov slovensky correspondientes. mdati, bulg. mrdat, mrdvam, mrdana, le. mardać, merdać, s. č. mrdati (todos los significados similares movir, tocar). Datomenos sobre murgdyti, murkdyti no (mirado 2010 11 24). taigi la información sobre examinables accionesmažodžius en fuentes etimologicas es bastante diversa, en algunos casos levantando dudas. Nė en una etimología ellos no están minimi todos tres. Veikiausiai murdyti(s), murgdyti(s), murkdyti(s) laikytini diferentes palabras de origen. Žiūrint sinchroniamente el primero sietino con murti, tercero con merkti, mirkti. segundoas murgdy ti(s) akivaizdžiai no existe suskardėjęs murkdyti(s) variante. 3.SEMaNtiKa Principalína de abordajes accionesmaodjes murdyti, murgdyti, murkdyti significado es (ppr. no vez) kišti, dardinti en lystį o pan. terpę, ej.: murkdyti į vandenį, į sniegą; murkdyti purvyne (más de esta y otros significativos iliustracinių vartosenos ejemplos de vé. este artículo en el capítulo 5 del dado inicial en el artículo diccionario BŽ). de este significado surgió trasladeltinė significado kenkti, velti a bėdą, humillar, desprekinti, zlugdyti, ej.: buen nombre de la empresa ahora murkdomas purve; en los tribunales cermurar; sumurdido concurrent vargiai beatsigaus. Veiksmajodis murdyti savitas en que su vedinys išmurdyti también significa ištežinti, dañinti minant, važiuojant (apie kelius)5. Nótese que el ejemplo vartosena con esta significación зафиксирован только в первом из всех DЖ разрешений (жр. цитированную murgdyti статью), verdad, él erróneamente ilustrará anteriormente mencionada la primera significación. sin embargo experimentinėjus vartoseną panašu, que veiksmajodis exmurdyti en significado de extejinio se utiliza más frecuentemente. Su principaline dardinio en lystį o pan. terpę significadome relacionadas sangrąžinių vedinių murdytis, murgdytis, murkdytis significaciones klampoti, grimztant mudėti, kapanotis y pan. y maudytis, dardyti, pliuškentis; y es 5 Ko bueno, exmurdyti en este significado laikytinas priešdėlėtu, y no priešdėliniu veiksmažodžiu, i. i. causiniu preesagos -dyti vediniu iz izmurti, y no priešdėlio izvediniu iz murdyti. Este último artículo lKŽ este significado nourodoma. Sin duda, dependiendo del contexto, ismurcidos, como y muchos de otros preficiales y precesos contenidos de accionesmažodžių, dayba puede ser aclarada y antraip (urbutis 1978: 92). 158 KalBOS Kultūra | 83 perkeltinė significación vargti, kamuotis, enfrentarse con obstáculos, dėti esfuerzos basado en datos de las permisiones de DŽ impresdintinių, murkdyti no tiene significanzas su fuerza kišti, kimšti, grūsti, dorojantis su rūpesčiais, sprendžiant problemas ir pan.“, pvz., murkdytis skolose, intrigose, skandaluose. características de accionesmažodžiams murdyti y murgdyti. lKŽe proporciona įmurkdyti, primurkdyti y sumurkdyti vartosenos ejemplos, que muestran esta kimšimo, grūdimo significado: O quién aquí te įmurkdė en esa maišą? rš. Kuo sólo radęs, su maišą primurkdė Svn. Materiškė, sumurkdžiusi de vuelta en kašutę beišlendantį gaidį, nuskubėjo sus keliais P. Cvir. verdad, imprusdintiniame lKŽ los primeros dos sakiniai iliustruoja veiksmažodžius įmurgdyti y primurgdyti (indicando los mismos fuentes)6. 4.DaBartiNėS VartOSENOS atSPiNDyS iNtErNEtE investigando la actual acciónmažodžių murdyti(s), murgdyti(s), murkdyti(s) y priešdėlinių sus vedinių vartoseną pasitelkta el sistema Google paješkos (visualizada 2010 06 1620; sangrąžiniai veiksmažodžiai adicionalmente investigti 2010 11 08, obtener de hecho los resultados tempresnius). Los textos disponibles públicamente en Internet según la naturaleza de la comunicación condicionalmente pueden ser divididos en informcinius y comuniccinius, los últimos más prorrelincintini variantes de la forma (más o menos) escrita de privada sagytines lengua (Vaicekauskienė 2008: 7172). En este caso los datos estadísticos recopilar Internet textos no clasificando en mencionados parte, aunque a primera vista se puede decir que comuniccinio carácter textos fue más. esto es natural, porque tirtieji palabras son estilistiicamente marcados, característicos šnekamajai lenguaba. especialmente a menudo ellos se utilizan perkeltinas significadas. de parte textoi de carácter comuniccino quizá incluso y más importantes a este estudio como atsvara analizadas lexicográficas fuentes, de las cuales (dél dadas bastante desigualycio presentación) compleja 6 en general parte de ejemplos, imprusdintiniame lKŽ presentados con šaknim murg-, en la publicación electrónica pakoreguoti correspondientemente ilustruoja šaknies murkvemažodžių vartiksą (į tai BŽ editorių atkreipė doc. dr albinis Drukte). pluralidad pakoreguotųjų ejemplos son de viva lengua, palabras selectores podían escribirlos basándose basándose su regla de ortografía entendimiento (t. y. su -g-). lKJe organizadores pudo nutarus murgdyti considerar en caso de errónea ortografía, citaotieji y otros ejemplos vartosena ser pactados y dados regular de ortografía accionesmajodžių artículos. verdad, pegar y unos ejemplos de fuentes escritas, pero vieñas o por otras razones no particularmente confiables al sentido de la escritura ellos marcados sutrumpinimais BsP (= lietuviškos pasakos yvairios. Surinko Dr. J. Basanavičius. iiV parte. Chicago 19031905) y ršjau vertimų ir šiaip (= menos teišsiskiriančių raštų žodis o frases). D. MurMulaitytė. Murdyti(s), murgdyti(s), murkdyti(s) presentación en diccionarios y actualidad vartosena 159 decidir sobre la realąją menėtų veiksmažodžių vartoseną y reciprocio ryšius. buscada tanto simples, como sangrąžinių veiksmažodžių persona protectivos formas, así como eikiamųjų y noikiamųjų participantes. Dado paise search la longitud de la fila es limitada, y accionmazodžiai se caracteriza de formas gausa y variedadove, buscarse seleccionadas las más probėtinas, i.e. frecunias, formas (plg. aleksandravičiūtė 2008: 270). Por ejemplo, murdyti, murdytis caso paješkos hilutés eran tales: (1) Las formas ordinarias de protección personal murdyti Or murdau Or murdai Or murdo Or murdome Or murdote Or murdžiau Or murdei Or murdė Or murdysime Or murdėte Or murdydavau Or murdydavai Or murdydavo Or murdydavome Or murdymurdyte Or murdyse Or murdisi Or murdysime Or murdysime Or murdysite Or murdysime Or murdysime murdyk Or murdykite; Personal protegamosios sangrąžinės formas murdytis Or murdausi Or murdaisi Or murdosi Or murdomes Or murdotės Or murdžiausi Or murdeisi Or murdėsi Or murdėmės Or murdėtės Or murdydavausi Or murdydavaisi Or murdydavosi Or murdydavomeses Or murdydavomeses Or Or murdydavotes Or murdysis Or murdytųsi Or murdymurdy Or Or murdykites; (3) formas de los actores actuantes murdomas Or murdomo Or murdomam Or murdom Or murdomu Or murdomame Or murdomi Or murdomos O murdoms O murdoma O murdoma O murdomos O murdomai O murdomo O murdoms O murdoms O murdommurje; (4) las formas de participantes no activas murdytas Or murdyto Or murdytam Or murdytą Or murdytu Or murdytame Or murdytiem Or murdytam Or murdytais Or murdytuose Or murdyta O murdytas Or murdytom Or murdytytom Or murdytom O murdytose. Los resultados de la búsqueda se presentan en la tabla 1. En la primera (1) columna se presenta la estadística de las formas de protección personal de los simples, (2) sangrąžinių veiksmažodžių, (3) eikiamųjų y (4) eikiamųjų participantes (excepto las formas del nombre plural y del kilmininko, que coinciden con las formas de tercera persona de la sociedad y supuamaca, por lo que son calculados datos personales junto con las formas simples de protección). Pirmo en la fila de números dada de nepriešdėlinių, tolesnėse diversos prefipuestos que contienen de accionesodžių, ej., segunda en la fila į(si)murdyti, į(si)murgdyti, į(si)murkdy ti, tercera из(si)murdyti, из(si)murgdyti, из(si)murkdyti y t. t., estadística. también domėtasi de los discutibles accionesmajodžių abstractos, sus paieškos eilutes constituyeron plnos simples y sangrąžinių daiktavardžių kaitybos paradigmos. Veiksmų nombrinamientos vartosenos frecuenciaą muestra tabla 2-a. 166 KalBOS Kultūra | 83 inevitable defecto, porque tal caso parte de las palabras BŽ se presenta no tencslía. sin embargo esa parte es muy insignificé. La existencia y privalumos dvejopos referodas permite mostrar variantos skirtingumu, rečiaús variante sin embargo cae en diccionario, porque, basado giminichas palabras y kt. análisis, no hay vengtinas generrinėje kalboje. iVaŠDOS 1. Veiksmažodžius murdyti, murgdyti, murkdyti y sus sangrąžinius así como priešdėlinius vedinius BŽ se prevé presentar en esencia diferente que anteriormente editados diccionarios y sus versiones electrónicas. 2. Estos accionesmajodyj y sus vediniai en diversas publicaciones de la lengua actual y del diccionario académico se presentan bastante diferentemente, tad BŽ sería difícil mantener alguní aunque tęstinumą. Entrayendo armonizar en este caso difícilmente compatibles requisitos de estabilidad de la norma y primacía vartosena elegido diferenciado referenciado método de presentación de opciones. 3. Debido a frecuentísima vartosena y richísima semántica principales variantes BŽ serían consideradas šaknies murkveiksmažodžiai, a ellos se indican rečiau utilizados y casi tapačias significados conintys šaknies murveiksmažodžiai, que también se desglosan significmados y se presentan con ejemplos vartosena. rečiais y sólo en parte semánticamente coincidentes šaknies murgveiksmažodžiai también se presentan indicando en principales variantes, pero semánticamente no se dividen y neiliustruojan. 4. tal šaknies murgveiksmažodžių presentación constituye cuanto distorsionada su imagen semántica. sin embargo ellos presentando como correspondientes šaknies murveiksmažodžius, sería reconocido de dos variantes (turinčių šaknis murgir mur-) ligiavertiškumas y así sería contraštaraujama lKŽe, donde šaknies murgveiksmažodžiai se consideran error y corregidos. 5. Worint BŽ correctamente precisamente, sistemáticamente, no oponiujando a las exigencias de normas y noškraipant realizacion de vartosenas presentar accionesmažodžius murdyti(s), murgdyti(s), murkdyti(s) y sus prededėlinius vedones, sería muy pravartu izgir no solo leksikografos, sino también leksikologos, semanticos, darybos, etimologías, escritos (ypač) especialistas. esto exdiscutavos ya en la primera edición BŽ estos accionmajodyj y nemažų sus darybos lizdų palabras podrían ser presentadas nueva, corriendo todos los anteriores diccionarios ocurrentes errores así como inoligumas y mostrando la actual vartosená. D. MurMulaitytė. Murdyti(s), murgdyti(s), murkdyti(s) presentación en diccionarios y actualidad vartosena 167 ŠaltiNiai DŽ1 1954: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. atsak. red. J. Kruopas. 1 leidimas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros imprenta. DŽ2 1972: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. DŽ2 1972: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. DŽ2 1972: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. DŽ2 1972: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. DŽ2 1972: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. red. respuesta J. Kruopas. 2 edición, Vilnius: Mintis. DŽ3 1993: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. DŽ3 1993: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. DŽ3 1993: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. DŽ3 1993: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. DŽ3 1993: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. S. Keinys. 3 edición, Vilnius: Mokslo y enciklopedijas editorial. DŽ4 2000: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. DŽ4 2000: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. S. Keinys. 4 edición, Vilnius: instituto de lenguas Lituanas. DŽ5e 2003: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. S. Keinys. 5 (electroninis) publicación, Vilnius: Lituvians kalbos institutas. acceso por internet: www.lki.lt DŽ6e 2006: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. S. Keinys. 6 (electroninis) publicación, Vilnius: Lituvians kalbos institutas. lKŽ 1970: Dictionynas de la lengua Lietuvių 7, 8. 1966, atsak. red. J. Kruopas, Vilnius: Mintis. lKŽe 2005: Lietuvos kalbos žodynas 120 (variante electrónico). Vyr. red. G. Naktinienė, Vilnius: instituto de la lengua lituanos. Acceso por internet: www.lkz.lt Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, Kaunas: Vytauto Maggiojo universidadas. Acceda por internet: http://donelaitis.vdu.lt recursos de textos de Internet (naršyta paieškos sistema Google). litEratūra aleksandravičiūtė S. 2008: Paieškos sistemos Google posibilidades de uso investigando los fenómenos del lenguaje. Cultura de lenguas 81, 266282. Fraenkel E. 1965: Litauisches etymologisches Wörterbuch 2, Heidelberg: Carl Winter. universitätsverlag, Göttingen: Vandenhoeck y ruprecht. Karulis K. 1992: Latviešu etimoloģijas vārdnīca 1, rīga: avots. KtŽ 1990: Gaivenis K., Keinys S. Kalbotyros terminos Dictionary, Kaunas: Šviesa. de la lengua Lituvias etimologinio dicodyno base de datos. Prieiga por internet: http://etimologija.baltnexus.lt liutkevičienė D. 2006: Bendrinės lietuvių kalbos žodynas. Siekiamedad y realidad. Aiškinamųjų bendrinės kalbos žodynų aktualijos [Leksikografija ir leksikologija 1], Vilnius: lietuvių kalbos instituto, 918. ME 19251927: Mīlenbahs K. Latviešu valodas vārdnīca 2. red. J. Endzelīns, rīga: Kultūras fonds. Naktinienė G. 2000: Bendrinės kalbos žodynas y leksikos norminimo problemos. Cultura de lenguas 73, 1224. Pupkis a. 1980: Kalbos kultur pagrindai, Vilnius: Mokslas. 168 KalBOS Cultura | 83 Smoczyński W. 2007: Słownik etymologiczny języka litewskiego, Wilno: Wydawnictwo universitetu Wileńskiego. urbutis V. 1978: palabras de darybos teoría, Vilnius: Mokslas. Vaicekauskienė l. 2008: Nuji nuevos préstamos de normimo cuestiones. – Cultura de lenguas 81, 6579. Vitkauskas V. 1995: sobre lietuvių bendrinės kalbos žodyną. Cultura de lenguas 67, 8791. ЛЭС 1990: Лингвистический энциклопедический словарь. Гл. ред. В. Н. Ярцева, Москва: Советская энциклопедия. Recibió 2010 11 26 trEatMENt iN tHE DiCtiONariES a tHE CurrENt uSaGE OF tHE VERBS MURDYTI(S), MURGDYTI(S), MURKDYTI(S) Summary the article compares the presentation of the verbs murdyti(s), murgdyti(s), murkdyti(s) ‘dip (into), plunge (into) in different dictionaries of lithuanian, namely, six editions of the Dictionary of Contemporary Lithuanian (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas) and two editions of the Dictionary of Lithuanian (Lietu kalbos žodynas), which have been released both in the print and electronic versions, analyzes the current usage of the verbs, their interrelation and semantics. the analysis of frequency in the contemporary lithuanian language and semantic analysis of the verbs call for a new treatment of these verbs and their derivatives in the Dictionary of Standard Lithuanian. attempts to accommodadate the requirement of norm stability and the criterion of variable language use encouraged the application of differentiated approach to the inclusion of cross-references. yet this approach has certain drawbacks as it fails to accurately reveal the semantics of variants with the root murg-. Esperamos, este article will stimulate a discussion among lexicographers, lexicologists, language norm prescribers and other experts and will eventually allow to improve the treatment of the above-mentioned and other verbs in the Dictionary of Standard Lithuanian. DaiVa MurMulaitytė lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, lt-10308 Vilnius [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected]