„Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ struktūra, tikslai ir perspektyvos

D. Liutkevičienė. Bendrinės lietuvių kalbos dizionario struttura, obiettivi e prospettive 141 DANUT LIUTKEVIČIEN L'istituto delle lingue Lietuvių BENDRINS LIETUVI KALBOS OKODYNO StRuktŪRA, tikSLAi iR PeRSPektYvOS Leksikografijas instituto Lietuvių kalbos centre organizzato Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (toliau BŽ)1 sarà una pubblicazione normamassi destinata alla comunità, il cui scopo riflintėti reguliingą dabartinės bendrinės lietuvių kalbos žodžių vartoseną. Si sforza mantenere pesiusvilo tra la lessica ufficiale e schnekamosa della lingua e di alcune altre caratteristiche della lingua presentamento dizionario. mira: (1) il più grande possibile sistemicità; 2) mantenendo attuale la tradizioni dizionarie della lingua lituane perimamumo, Bendrinės lietuvių kalbos žodino preparimento gradualmente modernizzare e orientarsi in modernaikinė kitų kalbų leksikografiją. tali sono gli obiettivi principali. BŽ organizzatori, cercando di evitare sistemiche carenze, vocyną scrisse e redagavo lessionali semantiche gruppe2 (api questo anche cfr. Liutkevičienė 2006: 9). Naturalmente, di tutte le parole distinguere in singoli gruppi turbūt impossibile, perciò il dizionario è stato scritto e secondo abėcėlę. taigi il lavoro avvenne in parecchie fasi inizialmente le parole furono raggruppate secondo determinati temi e cominciato il cosiddetto teminis scritto così fu scritto: 1) anatomije, botanicas, chemies, dailės, philosophies, physicas, photographies, geographies, histories, kalbotyros, karybos, komputijos, kulinarijas, medicin, literaturos, muzikos, pedagogikos, psychologies, religions, sport, constructions, veterinaria, zoologies, zemdirbystės e kt. termini, apavo, bald, drabu, indų, professioni, taut e ktin; 2) gruppi veiksmažodžių (veiksmažodžiai, fare con i preposaggi -auti, -inti, -yti, -oti e kt., įstangos, parūpinamieji, priežastiniai, slinkties veiksmažodžiai); 3) alcuni gruppi būdvardžių (būdvardžiai, fare con i prefix -ėtas, -ykštis, -ingas, -ytas, -opas, -otas, -uotas, sudurtiniai būdvardžiai e kt.); 4) quando 1 Sull'iniziato a preparare BŽ obiettivi e principi fondamentali è stato scritto Gimtojoj kalboje (GK 1999), però, naturalmente, scrivendo dizionario l'approccio degli organizzatori a alcuni soggetti un po' altro. 2 qui BŽ organizzatori benissimo hanno aiutato J. Paulausko Sisteminis lietuvių kalbos žodynas (Paulauskas 1987), Русский семантический словарь (RSS, iii, 2002; iii, 2003). kALBOS kuLtŪRA | 83 cui parti della lingua būdiniai (prieveiksmiai), dalelytės, ištiktukai, įvardžiai, jaustukai, skaitvardžiai e kt. 142 tematico scrittura aveva e difetti […] lavoro ėjosi lėčiau, perché le parole bisognava gruppiare, paragonare le loro definizioni e etc. però pretalmai erano neabejotini. estryskėjo simili parzialmente parzialmente parzialmente parzialmente parzialmente parzialmente parzialmente parzialmente parzialmente parzialmente parzialmente parcialmente parcialmente parcialmente parcialmente parcialmente parcialmente parcialmente parcialmente parcialmente parcialmente parcialmente parcialmente parcialmente parcialmente parcialmente parcialmente parcialmente parcialmente parcialmente parcialmente parcialmente parcialmente parcialmente parcialmente parcialmente parcialmente parcialmente parcialmente parcialmente parcialmente parcialmente. Ad esempio, i nomi delle nazioni BŽ definitii così: ‘nazione, che vive in un certo luogo, parlanti talmerto gruppo lingua. Plg.: berbèrai4 dkt. dgs. (2) gruppo nazioni, che vivono in Nord Africa, parlanti degli afrazijiečių di origine berberù lingue: Didžióji dals berbèrų gyvẽna káimuose, dals kla jõkliai o pusiáu klajõkliai. bretònai dkt. dgs. (2) nazione, abitante Bretaneses pusiasalyje, parlanti una celta delle lingue e francūz: Bretònų kalbà. buriãtai dkt. dgs. (2) nazione, vivente Buriatijoje, Nord Mongolijoje, Nord Rytų kinijoje, parbanti una mongolų kalbų: Buriãtų kalbà. lãtviai dkt. dgs. (2) nazione, che vive in Lettonia, parlanti una eastern baltų kalbų: Lãt vių kalbà. I corrispondenti attributivi, fattiytų da popoli o nomi di popolazione, assegnati due o più significativi e definita come: 1. ‘inquilino a determinati abitanti di un'area, alla loro cultura o a quest'area; 2. ‘nell'area prodotta, ritrovata, ecc. ; 3. (se si parla di una nazione che ha la sua lingua) ‘tos nationos kalbõs, ta lingua scritto, permesso ed etc. Plg.: kazãchiškas, kazãchiška bdv. (1) caratteristico kazachams, loro culturaūrai o kazachijai: Kazãchiškas svetingùmas. Kazãchiškas mastas mán nepatko, js laba rie bùs. 2. kazachijoje randamas, prodotto: Kazãchiška naftà. 3. kazachų kalbos, kazachų kalba parašytas, leidžiamas e pan. : Kazãchiški lakraščiai. mozambikiẽtiškas, mozambikiẽtiška bdv. (1) caratteristico mozambikiecim, loro culturaura o Mozambik: Pietùms válgėme paga mozambikiẽtišką recèptą 3 Naturalmente, quei schemì definitici sono stati osservati non in tutti i casi, qualche volta atrodè molto logiškiau e più chiaro una altra parola o il suo significato o definiti tutto diversamente. 4 qui e ulteriormente menzionų parole definitys, esempi e kt. dopo la finale redagazione ancora può cambiare. D. Liutkevičienė. Bendrinės lietuvių kalbos vocodino struttura, obiettivi e prospettive 143 ruõš tą višteną. 2. In Mozambico cresciuto, prodotto ed ecc. : Mozambikiẽ tiš ka mẽdvilnė. Baldų denomininimenti schema di definizione scelta è questa: ‘come sembra, a chi destinato. Plg.: fòtelis dkt. (1) minkštas arredo con atlošu e handtūriai, ppr. un uomo per sedenere; plg. krėslas: Susirañgė fòtelyje. Ssk in fótelį, àš atsissiu su kėds. lóva dkt. (1) arredamento di legno o metallico rėmo e chiuzzino, ppr. avtraucto audiniu, su cui dormeama: Viengùlė [dvigùlė, dviaũkštė] lóva. Siaurà [plat, trum pà] lóva. Priklók lovą. Guk in lóvaa e dormók. stãlas dkt. (4) ardo con plokščiu cima e una o più gambe (talvolta con stalčiais, spintelėmis), su cui si mangia, scrive e etc. : Rãšomasis [su lañks to masis, virtùvės, tèniso, kompiùterio] stãlas. Sstis presso [už] stãlo. Alti dal taãlo. Padeñgti [nuriñkti, nušlúostyti] stãlą. Priežastinių veiksmažodžių definizione schema5 è ‘daryti, egtis così che vyktų pamatiniu veiksmažodžiu nusakytas veiksmas. Plg.: áušinti, áušina, áušino vksm. (ką, kuo) fare, che auštų, viestų: Áušinti peną. Óru áu questa casa condensãtorius (tech.). Áušinamasis skỹstis (tech.). | neig. (ko): Neáu shink pirtiẽs, greičiaũ chidarýk durs. | sngr. : Gãrindamas vándenį áugalas áušina si (bot.). vėsnti, vėsna, vėsno vksm. 1. (ką) fare, che ventrebbero (1 r.), šaltų (oras): Lietùs vės no órą. Jra vésna klmatà. 2. (ką) fare, che fredstų (2 r.), aušinti: Vėsnti sriù bą. 3. (ką) fare, che ventrebbero (patalpos), isaušinti: Vėsnti pitį. Vjo vėsnami kamba ria. 4. (ką) fare, che sušilęs ventù, atsigaivintų vėsuma: Vasiai e daržóvės vės na organzmą. 5. (ką) fare, che fredstų (4 r.), diminuėtų įkarštis: Vėsnti entuziãzmą [nir questo]. Descrivendo le parole in temi, uniodžio escludono i loro significati. uno tale esempio menėtų būdvardžių (kazãchiškas, mozambikiẽtiškas e t. t.) significazioni. come abbiamo visto, ne sono almeno due. inoltre sono fornite anche altre leksiche semantiche: se a rùmba, tángo, válsas dei nomi di danzi viene indicata significato (ar significazioni atspalvis) ‘muzika, quella stessa significazione ha e altre danzi kadrìi nomi segnalanti parole fokstròtas, kadrlis o rokenròlas. 5 azionimajodžius inserusti in schemas piuttosto complessa e spesso affatto inutile. Il loro interpretazione sovente subìndosi ad altri dėsni. Circa uno veiksmažodžių grupę dar plg. Jasionytė, Zai kauskas (2006: 146169). 144 kALBOR kuLtŪRA | 83 Plg.: rùmba dkt. (1) di origine cubanean vivo pramoginis porinis šokis. | suo musica. tángo dkt. vyr. nekait. argentiniecci di origine medio tempo aistringo diveroginis parinis danzais con staigiais stopptelėjimais: Šiẽmet lisvájam šõkiui jiẽ pasiriñko aistrngą tángo. | suo musica. valsas dkt. (1) di medio tempo gracingo diveroginis porinis danzais, šokamas girando giro. | suo musica o simile musica di operey: J. Štráus válsai. fokstròtas dkt. (2) greito tempo diveroginis parinis danzais, šokamas chiuožiamu passo: Fokstròtas paplto po I mondinio kãro. | suo musica. personalelis dkt. (2) un tempo medio danza con varie figure, che danza un pareggio numero di coppie. | suo musica. rokenròlas dkt. vns. (2) americani di origine greito tempo pramoginis parinis danzais. | suo musica. Lavorando in tale metodo, smastei selezionare parole, che dovrebbero entrare in BŽ (apie parole selranką ancora cfr. Lazauskaitė, Liutkevičienė 1998: 205 207; naktinienė 2006: 19). nel dizionario vengono inclusi anestèzia, diabetà, kataraktà, se il consumatore turbūt tikėsis trovare e anestètiką, diabètiką o glaukòmą. Se in dizodyne si trovano tutti i nomi degli abitanti degli stati attualmente esistenti, deve essere e tutti da tale tipo daiktavardžių fare aggredizi, non solo alcuni di loro. la prossima fase è stata descrivere le rimanenti parole secondo abėcėlę. temmi descritti parole sono state e temmi redaguati. allora tutte le gruppi di parole juntabile secondo abėcėlė. Bendrinės lietuvių kalbos žodyje atsisakyta lizdinio parole pateikimo (su alcuni alcuni lizdinio parole pateikimo vantaggi e difetti plačiau žr. Jakaitienė 2005: 50, 5556; vaskelienė 2006: 5571; Melnikienė 2009: 168179), caratteringo plurelium aiškinamųjų žodynų: in esso singolaisni articoli descrivono būdmažodžių ir prievardžių vediniai, veiksveiksmiai ir pan. Sumažinta riferodinio spegnimento (api alcune riferodinio spegnimento problemi ancora cfr. Svetikienė 2006: 181191). nello stesso articolo del dizionario lasciati deminutyvai e neiginii, però in futuro, apparentemente, in singoli articoli dovrebbe alzare e loro (plčiau su tale presentazione difetti vedi Šepetytė 2006: 209219). Per curiosità si può confrontare diversi termini indicazione in questo dizionario e Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (toliau DŽ6e 2006)6, che è uno dei principali Bendrinės lietuvių kalbos žodyno fonti. 6 BŽ sudarytojai come fonti usavano tuttei Dabartinės lietuvių kalbos žodyo edizioni, tuttavia principale, naturalmente, era la più recente sextas (elettronico) edizione. D. Liutkevičienė. Bendrinės lietuvių kalbos dizionario struttura, obiettivi e prospettive 145 DŽ6e BŽ giẽdr|as, ~à (4) 1. che be cielų, shviesus, soleėtas: G. cielous, air, rytas. 2. tyras, chiaro: G. acqua. 3. prk. divermas: ~à umoraika. ~os ore. ~a prv. ~n prvỹ. ~ýbė (1) ~ùmas (2) giedra prv. 1. → giedras 1: Giedra šviẽ qui sáulė. 2. → giedras 2: Giedra čiur lẽ na upẽlis. | Širdyjè kažkap giedra lid na. 3. → giedra 3: Ir skursda m jiẽ sùgeba Živénti djiugia ir giedra. giẽdras, giedrà bdv. (4) 1. senza debesų, neapsiniaukęs; shviesus, soleėtas, vaiskus: Giẽd ras dangùs. Giedrojè padángerà nár dė kregždùtės. • ant. apsiniaukęs, apniukęs, debesuotas. | cui, sotto cui tempo cieli senza nube, neapsiniaukęs; shviesus, soleėtas: Giẽdrą nãktį gẽra estrellaž dès stebti. Vãkar bùvo giedrèsnė dienà. Mán e giedrù, e darganótu óru pajryje smagù. • ant. apsiniaukęs, apniukęs, darganotas. giẽdra bev. giedras ar: Jei rýt bùs giẽdra, tvarkýsime kapùs. • ant. apsiniaukę, debesuota. 2. tiras, trasparuro, chvarus: Giẽdras vanduõ. | shviesus, chiarous, tyras: Merginà guardarejo in j ãtviru giedrù žvilgsniù. | skardus, suambus, chiarous: Da tol atáidi giẽdras varpẽ lių skambji mas. 3. divertmas, smagus: Bu vaũ apdova nó tas giedrù šypsniù. Gied rà vai kỹstė. giedrýbė dkt. (1) (ppr. grande) giedru mas: O già dangaũs vaiskùmas, o già óro gied rýbė! giedrỹn prv. 1. → giedras 1: Keliáuda mi džiaũgėmės šviesjančiu dangum vis tolỹn, vis giedrỹn. | Diẽnos kaskat jo giedrỹn, ora tasėsi. 2. → g iedras 2. 3. → giedras 3: Núotaika su quanto ve na dai nà jo giedrỹn. giedrùmas dkt. (2) 1. → g iedras 1: Ne ap sãkomas dienõs giedrùmas iš pat rý to. 2. → giedras 2: Tókį dvãsios gied rù mą fino tõl buvaũ patýrusi solo bažnýčioje. 3. → giedras 3: Mažàsis artstas vi sùs pa ke r suo šỹpsenos giedrumù. 146 kALBOS kuLtŪRA | 83 DŽ6e BŽ rùsišk|as, ~a (1) →r u s a i: R. parola. ~os lettere. ~ prvai. : Kalbėti ~ai. ~ùmas (2) rùsiškai prv. → rusiškas 3: Kalbti rù siš kai. rùsiškas, rùsiška bdv. (1) caratteristico ai russi, alla loro cultura o a Russia: Rùsiš ka pirts [krósnis]. 2. In Russia prodotto: Rù siškas virdulỹs. Rùsiška kosmèti ka. Rùsiški lėktùvai. 3. rusų kalbos, rusų kalba scritto: Rùsiškos radės. rusiškùmas dkt. (2) → rusiškas 1: Kr ti kas pabržia, che j labiáusiai dõmi na Dosjèvskio rusiškùmas. quando le parole vengono presentate da singoli articoli, smasčiau mostrare i loro significati, significativi atspalvius, inserire esempi. Penseremmo che ai consumatori tale ringraziamento sia più confortevole. come visto da esempi, dicodyne chiarezza sumetimais abbandonata tildės, attojančios parte della parola. Pavyzijioni chirciuojami tutte le parole, non solo intitolato. BŽ accanto a tutte le parole viene indicata parte della lingua, in alcuni casi e numero o giminė, e accanto veiksmažodžių e di alcuni būdvardžių o daiktavardžių (keblesniai casi) sintactico congiunto7. Esso contrassegna del quesitifico aggredito kas piùniis (senza precinzione o con precinzione, scliausti). Semantino junglumo delle parole mostrato iliustraciniais esempi. Plg.: ãctas dkt. vns. (2) dal vino e kt. ottenuta una liquide acutamente acrista, usata come spiccante, a cibi conservati e a marinare: Ãcto rūgšts [eseñcija]. Actù pa gár di no salotàs. alimeñtai dkt. dgs. (2) fondi che secondo la legge devono pagare i genitori ai figli o i figli ai genitori: Prisitesti alimentùs. balsúoti, balsúoja, balsãvo vksm. (dėl ko, contro cosa, per cosa, cosa) durante le elezioni o comunque cosa collettivamente decidendo addebitare voto, reikšti opinię balsu (biuleteniu) o sollevando mano: Deputãtai balsãvo per sutartiẽs ratifikãmento. Dù moglieónès balsã vo contro jõ paslymą. Kàs voúoja per ta che pubblicinỹs bavventurato spáus din ti? Stiañdien balsúosimo nutarmo projèktà. 7 BŽ sudarytojai utilizzavi Lituvians kalbos veiksmažodžių junglumo žodynu (Sližienė 1998, 1994, 2004), Dabartinės lietuvių kalbos gramatika (DLkG), Kalbos patarimais (kP S1, kP S2, kP S3) e kt. Tra l'altro, alcuni di parole o significativi junglumà dovuto stabilire stessi. D. Liutkevičienė. Bendrinės lietuvių kalbos žodino struttura, obiettivi e prospettive 147 plnas, pilnà bdv. (3) 1. (ko) completamente pripillito, occupato: Pririnkaũ dv plnas pin ti nès grỹbų. 2. (ko) molto avente, nel quale molto co è: Kẽlias plnas duobi. 3. (ko) contenuto, kupin (jausmo, curapesčio, peculiarità): Esù pilnà džiaũgsmo [méi lės, bái mės]. rappresentãzione dkt. (1)am) → rappresentare: Atstovãzione klieñtui. Junglumo marcazione neblegotinai sarà utile agli utenti, non solo con teiks informazioni grammaticali, ma e aiuterà evitare alcuni errori linguistici. una di BŽ innovii come intrazioni elevati e più frequentemente utilizzati dvižodžiai o keliažodžiai termini o šiaip realijų denomininimai. Plg.: afgãnų kùrtas alto caccialinis shuo smailėjančiu snukiu e lunghi sfacciati capelli; amerikiẽtiškasis fùtbolos regbį ricordante di due squadre per 11 giocatori sport game con ovaliu kulioliu; buodóji mãgija maginiai atti a cattivo scopo raggiungere, con l'aiuto degli spiriti malvagi; Lultimo giudizio in alcune religioni giudizio, che surengs all'umanità Dio, venuto mondo appaga. Nell'introitinea vengono tirati non solo generinii parole, ma e non poche tikrinių questo più diffulitę Lituania e mondo locovardzie, principali nomi religiini e pan. BŽ organizzatori opinione, agli utenti tale informazione molto paranki. Attualmente il testo del dizionario già tutto finisce di scrivere e edaguare temmi. allora aspetta istetisinis, abėcėlinis tutto testo redagazione. Ordino organizzatori questo lavoro neabejotinai palegvins recentemente terminata kurti Bendrinės lietuvių kalbos ordino darbinė database, in cui addimo il testo del ordino e in esso jungiamo secondo abėcėlę. Basée singirus parole già ora è possibile correggere, riempire. In futuro, ovviamente, la base ancora richiederà migliorare. Ji neabejotinai palegvins lavoro sia primoio, sia e successivi BŽ permessi organizzatori. ŠALtiniAi DŽ6e 2006: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. vyr. red. S. keinys. elektroninis leidimas, vilnius: Lietuvių kalbos institutas. 148 kALBOS kuLtŪRA | 83 LiteRAtŪRA DLkG 1994: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Red. v. Ambrazas, vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Gk 1999: Pristatome rengiamą bendrinės kalbos žodyną. – Gimtoji kalba 7, 1–10. Jakaitienė e. 2005: Leksikografija, vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Jasionytė e., Zaikauskas e. 2006: ilokucinių veiksmažodžių reikšmės aiškinimas bendrinės kalbos žodyne. – Leksikografija ir leksikologija 1: Aiš kinamųjų bendrinės kalbos žodynų aktualijos, vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 149–169. kP S1 2003: Kalbos patarimai. Sintaksė: linksnių vartojimas, vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. kP S2 2003: Kalbos patarimai. Sintaksė: prielinksnių ir polinksnių vartojimas, vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. kP S3 2003: Kalbos patarimai. Sintaksė: įvairūs dalykai, vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. L a z a u s k a i t ė v., L i u t k ev i č i e n ė D. 1998: valgių ir gėrimų pavadinimai „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“. – Lietuvių kalbotyros klausimai 40, 205–217. L i u t k ev i č i e n ė D. 2006: Bendrinės lietuvių kalbos žodynas. Siekiamybė ir realybė. – Leksikografija ir leksikologija 1: Aiškinamųjų bendrinės kalbos žo dynų aktualijos, vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 9–18. Melnikienė D. 2009: Dvikalbiai žodynai Lietuvoje: megastruktūros, makro struktūros ir mikrostruktūros ypatumai, vilnius: vilniaus universiteto leidykla. Murmulaitytė D. 2006: kai kurių daiktavardžių apibrėžimas „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“. – Leksikografija ir leksikologija 1: Aiškinamųjų bend rinės kalbos žodynų aktualijos, vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 34–54. n a k t i n i e n ė G. 2006: Svarbesnieji Bendrinės lietuvių kalbos žodyno semantikos aspektai. – Leksikografija ir leksikologija 1: Aiškinamųjų bendrinės kal bos žodynų aktualijos, vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 19–33. Pa u l a u s k a s J. 1987: Sisteminis lietuvių kalbos žodynas, vilnius: Mokslas. RSS i–ii 2002: Русский семантический словарь 1, 2. Ред. Н. Ю. Шведова, Мо сква: Азбуковник. RSS iii 2003: Русский семантический словарь 3. Ред. Н. Ю. Шведова, Мо сква: Азбуковник. Sližienė n. 1994: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 1, vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. D. Liutkevičienė. Bendrinės lietuvių kalbos žodyno struktūra, tikslai ir perspektyvos 149 Sližienė n. 1998: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 2(1), vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. S l i ž i e n ė n. 2004: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 2(2), vilnius: Lietuvių kalbos institutas. S ve t i k i e n ė D. 2006: kai kurios išvestinių būdvardžių ir iš jų padarytų prieveiksmių pateikimo aiškinamuosiuose lietuvių kalbos žodynuose problemos. – Leksikografija ir leksikologija 1: Aiškinamųjų bendrinės kalbos žo dynų aktualijos, vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 181–191. Š e p e t y t ė R. 2006: Dėl žodžių iliustravimo jų vediniais aiškinamuosiuose lietuvių kalbos žodynuose. – Leksikografija ir leksikologija 1: Aiškinamųjų bendrinės kalbos žodynų aktualijos, vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 209–220. vas k e l i e n ė J. 2006: Dėl kai kurių darinių pateikimo „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“. – Leksikografija ir leksikologija 1: Aiškinamųjų bendrinės kalbos žodynų aktualijos, vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 55–71. Ricevuto 2010 09 14 tHe StRuCtuRe, AiMS AnD FutuRe ProspPeCtS OF tHe DICTIONARY OF STANDARD LITHUANIAN Summary the Centre of Lexicography at the institute of the Lithuanian language is currently compiling the Dictionary of Standard Lithuanian. it is a prescriptive general dictionary whose editors aim to register the correct usage of contemporary Lithuanian. An attempt has been taken to achieve a balance between formal and colloquial uses of words. the compilers have also sought: 1) to apply a more systematic approach, and 2) to gradually modernize the process of compilation by implementing insights from modern lexicographic publications of other languages into the context of the Lithuanian lexicographic tradition. to achieve systematicity, the Dictionary of Standard Lithuanian is not only edited but also written by dealing with separate lexico-semantic or derivational word groups. A complete view of similar words allows to formulate definitions more accurately and, when necessary, to create defining patterns as well as distinguish the senses more precisely. Systematicity also makes the process of word selection easier. the compilers give preference to shorter dictionary entries hence verbal, adjectival, adverbial etc. derivatives of nouns are presented in separate entries rather than in one entry of the nominal headword. Compounds that are