„Arbata“: nuo žodžių – iki žodynų, nuo tekstų – iki tekstynų

Lingbos Kul ū a | 84 246 JURGITA GIRČIEN Uni e si à Li uana dell'educologia ARBATA: Nuo ŽOJŽI IKI ŽODYN, Nuo EKs IKI EKs YN EsmINIAI pa oležIAI: e imologia, seman ica, lexicog a ija, eks ynų ling is ika, asociacijų ekspe imen as, sinonimai, bend ašakniai da iniai, s abilieji junginiai. nell'a icolo, sulla base diac onis ici s udi del lessico e lexicog a ici on i, anche a a e so la comune sis ema di ice ca online accessibili pubblica e p i a a a oseną app esen an i es ii e ex ynai, ma e iali di espe imen o di associazioni e bali, iene esamina a l'e imologia, la seman ica, elazioni sinonimi di be imus in a bijančiais lie u iškais pa ole, bend ašakniai da iniai e a osenos polinkiai, iene p esen a a le accomandazioni leksikog a iche. 1. algi das sabaliauskas pa ola a ba à, sulydžiusį due comple amen e di e en i lingue pa ole la ynų he ba (žolė) e pie ų kinų ē (a ba žolė), empo pa icola e, queis u skoliniu. i li uani lo ice e e o dai lenkų (e > a : smoczyński 2007: 22), che man ennì sano il p imo componen e di ques o pa ola eba a. polkai ques o e mine lo p ele a ono da Occiden ali Eu opei lingue, plg. olandų he ba hee (sabaliauskas 1966: 75: em asi sławski 1952: 416; sabaliauskas 1990: 244: em asi sławski 1952: 416; Vasme 3 299, 4 311). Dal no d chinų čhā nacque al i sla ų lingui il nome del è, plg. usų чaй e k . (sabaliauskas 1990: 244). In Eu opa occiden ale ques o be imo è consue o chiama si anche una solašakniai pa ole a ie menzionio da sud cinì lingua pascoli o pa ola ē modi icazioni: angliškai ea, p ancūziškai hé, i ališkai e, okiškai de Tee e k . (sabaliauskas 1994: 19). a ba a e lei i nominan e pa ola Li uu à, ispe o con Occiden ų Eu opa, alla quale alla ine del XVI a.XVII a me à a. le po a ono po oghesi e olandų jū ininkai, aggiè ela i amen e ecen emen e solo XVIII a. (lEK 1 1933: 929; lEb 1 1953: 1994 236; sabaliauskas: 19). èa a all'inizio plen o nei palazzi e nelle ci à, come e in al i paesi, ma g adualmen e, specialmen e dopo 1863 m., pa- J. GIRČIEN. A ba a: dalla pa ole […] a dizionynų, da eks ų […] a eks ynų 247 siekė i kaimą (lEK 1 1933: 929; lEb 1 1953: 236). si a e ma che a ba ą esan ėly ą skolinį liudija i one inės subs i ucijos paki imai: anks y uosiuose skoliniuose sla ų balsis a asme iamo lie u išku o, successi amen e a, plg. b . capus a → lie. kopūs as, ma le. ea a → lie. a ba a (laučiū ė 1977: 95; z . anche lKEŽb). u a ia al i ice ca o i come p eceden i a ian e indicano a minę debinio o mą a bo à (smoczyński 2007: 22), plg. lKŽ p esen a o iden išką a ian ą a bo à (Kupiškis). Vėly ą a ba os appa izione indicano e sc i y iniai on i: lenkų kalbos pa ola i o a o XVIII a. linguis i paminklu, lie u iškoji o ma a ba a i o a a negli più ecen i sc i i (sabaliauskas 1990: 244). Li u iškoje enciklopedijoje si a e ma che polkijos i li u os als ybėje p imo a ba ą come kenksmingą kinų nuodą 1777 m.1 è menzėjęs kunigas Klukas (lEK 1 1933: 929). Janas K zysz o as Klukas 17391796 m. issu o polkų na u alis inkas, kuniga ęs lenkijoje, ma mokęsis e Vilniuje, y inėjęs lenkijos i lie u os lo ą bei auną, polkų kalba išleidęs apie juos eikalų, dei quali è s a a ado a e in lie u ių kalbą (lEb 12: 146 1957; VlE 10: 2006 294)2. Li u iškojoje enciklopedijoje come seconda on e di menzione del è iene indica a Samowa (lEK 1 1933: 919) del XIX a. inizia a li u os polkų ašy ė Chodzkos3 1837 m. lenkų k. diziona io della lingua Li ua ia, issojen e isų lie u ių kalbos žodžių, pajėg ų už ašy i iš isų a mių i aš ų nuo 1547 m. (Vi kauskas 2002: 8) lessicog a ici e ex ini on i (ž . h p://www.lkz.l /dzl.php?3; h p://www.lkz.l /dzl.php?11), p esso il p imo o1 1777-i come p imi anni a ba os menzėjimo indica i i bos one leis oje Lie u ių encopedijoje (lEb 1953 1: 236. 2 Lie u iškosios enciklopedijos (lEK) ino 1944 m. isleis a solo ino J aidės, e a bos one leis oje Lie u ių enciklopedijoje (LEB) e Visuo inėje lie u ių enciklopedijoje (VlE) minimų šio au o iaus eikalų m. 1777 nenu odoma. Negli anni 1777 è pubblica o dello s esso au o e del negozio Roślin po zebnych, poży ecznych, wygodnych, osobliwie k ajowych, albo k ó e w k aju uży eczne być mogą, u zymanie, ozmnożenie i zażycie, eslei o a Va šu oje m., 1 omas O d zewach, ziołach og odowych i og odach (ž . Kljausko muzie Muzeum in e ne o S e a Rolnic wa im. ks. K zysz o a. Kluka. in o mazioni: h p://wwwmuzeum olnic wa.pl/pa on_muzeum.h ml). o ma digi ale ques o eikalas (o ig. aš. Roslin po zebnych, pozy ecznych, wygodnych, osobliwie k aiowych, albo k o e w k aiu uzy eczne bye mogą, u zymanie, ozmnozenie, i zazycie. Tom I <...> K zysz o a Kluka <...> w Wa szawie <...> Roku 1777) ipo a o sul si o: h p://books.google.l /booksaaaaabou oslin_Po zebnych_Pozy ecznych_Wygodnyc.h ml?id=y6- a5=caaJ& edi _escy). 3 Qui indica a o ma del nome Ignas, sc i o ja ap ašančiame s aipsnyje Igno as (lEK V 1937: 375), Visuo inėje lie u ių enciklopedijoje ques o 17941861 m. issęs li eu os ašy ojas, ašęs lenkų kalba, į a dijamas kaip Ignacas Chodzka (lenk. Ignacy Chodźko) (VlE IV 2003: 81). 4 Qui iene usa a la o ma sulie u in a del nome Samo a , ma sc i o io e le sue ope e p esen a ančiame a icolo iene o ni a . Samowa (lEK 5 1937: 376). Kalbos Kul ū a | 84 džio a ba a signi icazioni (medelis, da cui le oghe e damas be imo) indica Ju gio amb aziejaus Pab ėžos (17712449) sc i us (lKŽ). lKŽ nei dossie conc e i di da i non o a, ma on e più p obabilmen e i enu a di ques o uno izchilis ici XIX a. sch ie ėjų, kunigo e bo anico, p imojo della Li uu as lo aos y ėjo Ju gio a. Pab ėžos bo anikos eikalo Taislius augym aš inis handis (plačiau ci ca lui ede e. Pab ėža 2009: 9 e . .), p 372: 351. Teba a. Thea. Thee s auch /. Link.). – 1. A . Kinskyyny. Th. chinensis. <...> 2. A . Žalooji. Th. i idis. <...> 3. A . S a ioji. Th. s ic a <...>5. 2. i li u i a ba a chiamano non solo dall ( e men uo i) djio in ų a b medžio (lo . Thea: TB)6 lapelli p odo a ka s ą gė imą bal ąją (l'imminen emen e apdi b a, da pumpu ėlių con due p imi lapeliai), zeliąją ( umpai e men ua a), juodąją (lgai e men ua a)7 e k . a ba as8. Teba a in Li uania è chiama o e qualsiasi ka š as (ka ais šal as) be andimen o, p epa a o non solo da a iee iausių e olelli, ma e aisių, uogienės o pan. (išsky us ka ą e kaka ą). ques o indicano da i espe imen o di ocynų, a osenes e associazioni. Gli o dodini a ba a nel signi ica o del be andimen o no malmen e si p esagio come gė imas su a ba žolėmis (DlKŽ, lKŽ), o a ba žolės come a ba os žolės (lKŽ), 5 Dėkoju Lie u os kalbos ins i u o (lKI) lexicog a ijos cen ui i i u ei liu ke ienei bei Vilmai Zumai ei (Viole Meiliūna) e Vilmai Zumai ei (Vilnius uni e si e as) pe la possibili à di s u a e da da un'esplenb o (nuo 224 p.) Ju gio a Pe o Pab ėžos Taislaus augyminis, conse a o nella Na ional manno a Maž ydo biblio eka, copia della seconda pa e e lKŽ ka o eis, così come Ma y. Pa icola men e ing azio l'e imologia del eba os p eceden emen e i elusiam algi dui sabaliauskii pe concessa possibili à di spa i si oggiinee inscognizioni. 6All'Uni e so issima enciclopedia dei Li uani indicano due specie a ba medgio: indijinis (lo . Thea assamica) e kininis a ba medis (lo . Thea sinensis) (VlE I 2001: 708). e mų banke, be Thea sinensis, p esen a a e k . isul a i di ques e a ba medžių ūšies lo . nomi co ispondmenų: Camellia sinensis, Thea i idis e k . ( b: h p. e minai. lkk.l /pls/ b/ b. p ecisamen e ques o lo . nome ampiamen e di uli ès in Li uania nonché nel mondo (ž . h p://l .wikipedia.o g/wiki/a ba a i k .). Esama e k . classi icazioni, ecc., encyclopedijā B i annica indica e due pian o Camellia sinensis specie: Kinijoje colinama C. sinensis sinensis e Indijas asamo p o incijoje C. sinensis assamica. Va osenoe esis e e dell'ul imo sinonimo Camellia assamica (h p:// www.ahmad ea.l /l ; h p://l .o gwiki/a ba a; WEbs). 7 In Cina essa è chiama a audonąja a ba a (h pl .wikipedia.o g/wiki://a ba a i k .);/ non bisogne ebbe la con onde e con in Li uania liaudicialmen e così chiamamo siau alapio aibs eglio (lo . Aspala hus linea is, angl. ooibos: alP 2005) be imo. 8 Secondo il empo di e men azione iene assegna a e d'al e ipi di è, eg., in pa e e men a o ulongo (oolong; kin. juodasis d akonas). a ba os sono classi ica i e secondo al i c i e i (ž .: h p://l .wikipedia.o g/wiki/a ba a; h p:///a ba osnamai.comy .com; h pwww.a ba i nukas.l e c.). J. GIRČIEN. Te: dalla pa ole […] a dizionì, da es i […] a eks ynì 249 dgio ini e a a i ea epii [i. e. a ba medžio lapeliai DlKŽ] o al e ea os e olė (DlKŽ). Anche se dalla ques 'ul ima de inizione si ede che ea a può esse e chiama o non solo da una be anda p epa a a da a ba emio g eggio, nondimeno in più ecen i on i online solle an e il de o delle associazioni con a ba žolėmis en a o di a a ne l'e ba di è, eg. qualsiasi be anda di u i o e be (Viki). ale signi ica i i plė imo polinkį i le e e a osena. Gli a uali es i della lingua li uana ( ), che comp ende su 100 mln. pa ole e che app esen a la pubblica sc i a a oseną, e della gene ale sis ema di paesaggi in e ne Google (h p://www.google.l qui di segui o In ), i le in en i pubblica e p i a a ho oseną, i isul a i dello s udio con e mano che a ba a iene chiama o non solo a ba med gėlių lap imas, pe me e anche di indica e che a ba a signi ica o è pe cepi o anco a quan o più ampiamen e, nei dic ionini, plg. :Qualì eba à più p e e i e buodà, e lią, bal ą, ulong, ais azoli, aisinę? (www.a ba inukas.l sondaggio degli aman i a ba os); E olelli e aisinės ba os be ande, p odo i da a ie pian e djio in ų isi, uogų. Nuola ama o e eba žolių consuma a a ba a uccija o ganismą (In ); Sma kiai pe šalus mol o inka liepžiedžių, amunėlių e mė ų a ba a (In ); Ga sėja con i amičiais e liepziedžių a ba a ( ); A iečių uogienės a ba a. P obabilmen e a causa di lei e aisinę eba à smégau. P isik auda o uogienės ečdalį puodello e iempia o calš u andeniu (In ); Ial oji è con uogiene. Aggiungiamo uogienè e cio iamo con acqua bolli a, aspe iamo min. e cio iamo acqua edda (In ). es iyne p esen a i s abiliųjų spesso us ojami con collinio a ba a pa ole di combinini,9 comp enden i a ie ( ais a)žoles: žol(el)ių, ais ažolių, lipžiedžių, amunėlių, mė ų, e ik ąją a ba ą, i. e. zalią(ją) e juodą(ją), appo o ques a ųjų nenaudai ( okių pe pus meno). ques o le pe me esse numanyi e lie u išką il conce o di eba os. Anašius polinkius liudija i ko eliuojan ys lais ių asociacijų ekspe imen o10, che ha ce ca o di s abili e quali associazioni causano la pa ola-s imulas a ba a, da i (lo s udio ha pa ecipa o 66 Vilniuje esiden i di ambo i sessi più donne, di di e sa e à da 9 a 68 m. e da9 Ques ione di ex ynų apie ling is ika s a bų s abilių junginių ž . imku ė 2006; Ma cinke ičienė 2010 e k . 10 me odo di associazioni linguis i più spesso s udia i i lessi del linguino mondiė aizdžio (ž .: Papau ėly ė-Klo ienė 2005; akelai ienė 2007 e k .), analisi dei campi associacionali o niscono non somme di conoscenze nonalbine in o mazioni sulla i a sociale, economia, elemen i di iden i à nazionale, alu azione e p io i à all'assegnazione a qualcuno (Papau ėly ėKlo ienė 2005 e k .). ma c'è mo i o di i ene e che dalle associazioni più si possa giudica e sulla seman iche elazioni e s essa s u u a della lingua (ž . Za jalo a 2006: 151). Pe più sul me odo delle associazioni c . : Papau ėly ė-Klo ienė 2005; Za jalo a 2006 e k . 250 Kalbos Kul ū a | 84 sila inimo isponden i). P esen a a quan o più (41) associazioni, comp enden i a ie ( ais a)žoles: e olelių 4, e olelės 4; mė ų (mė inė) 3, mė os lapeliai 1; liepžiedžių 2, liepžiedžiai; ciob elii, ciob eliai 3; mede kų 2; melisa; amunėlių, amunėlės; ais ažolės e . ., e 37 associazioni, che cop ono le e ali(ją) (16), juodą(ją) (19) e bal ą(ją) (2) a ba ą. Doppel più di ali associazioni, che si collegano con ikė inu ( ais a)e e o delle e be, eg.: in luenza 2, gua an i 2, gua igasi, aiu o se gan , aiu a a pasce e, mala ia, aminan i ( aminanan i) 3, buon, anquillo sonno, ecc., che con nubi a azione del e delle oglie del eba mejo, eg.: onojan i 3, onizuoja, dal sonno, ecc. Tali isul a i di ice ca i lessi dei cen i polonesi a uali es imoniano le adizioni: quella e nologica, a ba a dei li uani a ed, kmyn, žun, e d, zeniau, b uk, zenų, žied (Dunden: 165 1991). Nemažai associazioni esis a con diziona i ino a neminim eba os aisiškumu, . i. a ba a, p odo a da zapliky us aisių gamiukų: aisinė 11, u i 7. Vaisinė a ba a, accan o della e de e buodosios e amunėlių e pelynų, si o a e di ela i amen e mino e po a a Saky inės lie u ių kalbos eks yne (s ). In ine gene ali s a is iche di ice ca In e ne ( aisinė a ba a ci ca 110 000 pauz ojimų, e be a ba a ci ca 170 000, è e de ci ca 112 000, è ne o ci ca 60011) indica neabejo inà necessi à speci ica e eba os, come be anda, signi ica o, plg. be imas su a ba žolėmis (DlKŽ, lKŽ). 3. Se ela i amen e nuo o, XVIII a. skolinys a ba a iene usa o a qualsiasi be anda cals a eccezione ca ą e kaka ą, a icina e, so ge domanda, se p eceden emen e ai li uani e ano nonudini ka š i gė imai, o a ba a così ispopulia ėjo che il lie u iškį cals be e imo denominazione ilgainiui iš ūmė? Le pa ole indicano, che sa ų pa ole di cui discussiamąja ealiją sa ebbe possibile chiama e, u i a a. Ka š be e age, come e i al, chiama o ka š imu (lKŽ). esis a a e s u esnè signi ica i dei nomi con adice e oli-12. ques o è il nome del caldo be ande he bacee žolikės, žolynė (conosciu a anche come luogo p iaugusi delle e be): Užs uobs žolikių i nusik a ys [ligele]; Ramunelių u u iuni usi, spe se o quella zolynelę (lKŽ). ques o non solo ka š ą e oli be imen o, ma e an pilą, anche e oli s iubą į a dijan ys bend ašakniai pa ole žolienė, žolainė: Tylėdamas s iūbčiojo ka š ą 11 Žiū ė a 2011 12 10. s a is ica iene p esen a a nea me us pasika ojančių a ejų. 12 pe p ima ia men ì ing azio la collega dell'uni e si à edukologica li uana Žane ai Ma ke ičienei, pas e ijusiai il p op io k aš e p ecedu o us o ais ques a šaknies cals o be imo denominimimen i. J. GIRČIEN. Teba a: dalla pa ole […] a dizionynów, da eks ów […] a eks ynów 251 e olaina, igo da aš aus šal mėčių a apo; Buono sa ebbe l'e baenės išgė us (lKŽ). Alcune di ques e pa ole nel signi ica o di be e si i o ano eks yne e (o) pa ieni in es i: Issicolò qualchekodios e olienėsma malienės, sukošė in li inį bokalą e sugi dė pacien ui (In ); Uomini, p obabilmen e, senza cena? Vi klinske cals os e olaine sa ebbe non p o šalį, sumu ma al oasis. Ge ais empi in ques e icinanze e a ano pe alkas e kiaulės co po con kulegėliu, e alučio ( ); Mmm... simpapmončiko! gio aniil gu iai pasiciumpa liauną insegnan e manoà e apipila bačiniai ino a pa elbūnè. Nonelepinki e nos i po e klą zolainės [può esse e e an pilo signi ica o, J. G.], e za eche à. A e è solo mašną p ikiš i, d ebia lungšis e pe me ęs pusau oma į in al a mano a en amen e, anche non ba endo gli occhi nuo isgia insegnja ( ); P isipyliau ali, a sei , aminamai eikianche e oienè, e uno mauku isgė iau, o se o a Kaspa as dings, p anyks, iššliauš gli a uno conosciu i i u eliais in i p op i so emius. Ma no. Sullan ange i à, paen ii che anche lui u o coin ol emè, insi ęžė come dicendo no, amichuli, non cedosiamo! Così acilmen e u me non a e ai! Ma den o di me già e a na o e nogolėjęs decisione, e io solo so ocamen e mi sono sba azza o in il suo in isibileą iso o a u mi spebebbi più, Kaspa ai! Sì, s e y, o a u impo en e! Issi i iau mol o o ei eba os, zaimo ii i miei senu ėles ka ei iškas gali ė pan nes, en isipy iai in ecinos pusaulius, e su ne o nudyž o megz inio anco a zasi empiai odinį supleišėjusį š a ką (J. Kunčinas Kaspa as, z . h p:// www. eks ai.l , ul e io men e Šlla). Tu a ia dal sudde i a i dell'o oseno si ede che si a a ė a una ol ainiai gožiniams es im ca a e is iingesni pa o ojimai, u in ys speci inę non pa icola men e qualybiško, non pa icola men e alingo (siūlomo, quando non c'è bi a o cibo), aminamojo o k . cals o be i imo signi ica o (ž . iz e in o eks siasų ie as). aigi sebbene delle pa ole Li u iche al cals am be imì innomina e e u i a a, esse o a non b u ojami, ai app esen an i dell'e à media o jaunesnės gene azione spesso pe sino sconosciu i. egis, con a ba a i li uani sa à pascolinea e la s essa eba os ce imonia ( ai uno s abiliųjų eks yno junginių, anche menzione e associazioni espe imen o pa ecipan i). Pensa e che cals a be anda ai li uani non e a pa icola men e ca a e is ica, le pe me esse non solo ma e iale ocyn e sc i i inea a osena, ma e e nologie s udi: a e mano che a ba ą, e damą da a ie esa ą p ele a e dais azoli, als iečiai be e a mol o a amen e (Dundulienė 1991: 165). adizionali be imie li uanee osse o meus, bi a, sula, gi a ( en pa ). ques o i le e e au osaka: conoscomesni midaus, alaus (alų midų gė iau), la e (bal a pas a di la e) immaginici, naminė gi os mo i o (ge ą gi ą ge a ge ). ques o con e ma e en o- 252 Linguos Kul ū a | 84 lesni pe sonaggi le e a i: Pla ūs laukai... Kaimo oba... Noi non ge da amo eba os... Ge da amo pieną, ūgpienį, pasukas, iš ūgas, g ie inę, naminę, andenį, pieną, ūgpienį... ( . Ga elis Du ys, oppu e au us kasdienybės p asminumas, Šlla). E solo mol o più a di, o ando isuomenės g ie inėlei, nei lib i a ba a pak impa: Kas aka na, kad ponia zace a čają, An p imuso zakai us, i i (H. adauskas Pa e onas, Šlla). E da allo a il mo o eba os lungi g ažu non s anisce, al con a io, a o zea: ja d elkia non solo p osa, ma e d ama, esseis ika, anche poesia: Lei cos uì su a olo du puodelius, piccolo, quasi žaislinį, a ba inuką, dubenėlį con do a a colo e dei pe sikų uogiene. Lei in i ò Ie à a a ola, įpillò eos, e in s anza si spa se un piace ole e kažkoks mol o amilia e odo e ( . ox s ebuklų diena, asyk.l ); SPONNA. A è nonbè us ci ea? Con zuc um?... Tu po es i zazsik ims i doldainiais ( . Ga elis Du ys, o au us kasdienybės sensmingumas, Šlla); Qual è il seg e o? ...cambian i lunghe se a e d'in e no, l'umo e dalla azza di è, e enen e in i a i emminili? (Z. imgailienė a y um einan is pe lie ų..., c . h p://www.samogi .l /kul u a/einan is_pe _lie u.h m); Valau la a , nicau eba à I lib o la pgio ęs saulėkai oj Imuosi sc i e e eilė aš į (K. Pla elis a si ikimas skai an , Šlla /). Semp e c escen e popola i à del è, sua impo anza ne es imonia non solo g ožiniai, ma e al i es i. ques o e mos ano gene ali s a is iche di ice ca in e ne , plg.: a ba a (ci ca 2 830 000 pa a ojimų) e al a be anda p e e i a dei li uani la e (ci ca 2 940 000). A e mina e Daba inės lie u ių kalbos eks yno pag imu p epa a o Dažninio ašy inės lie u ių kalbos žodyno (DŽ) da i, plg.: a ba a (64) e al o menziona o li e iams nuo seno ca a e ingas gė imas alus (47) (da plg. di analoga equenza è k epšinis 65). 4. In u con il p es inio adosi, plė ėsi e ul e io men e endęs espandis della pa ola a ba a lizdas. nel diziona io della lingua li e ia engono anche 23 comun ašakniai pa ole hib idiniai da iniai, u in ys dėmenį a ba -: ques o a ba au i, a ba a imas, a ba dėžė, a ba ėlė, a ba ynas, a ba indis, a ba inė, a ba inėlis, a ba ininkas, a ba inis, a ba inukas, a ba y is, a ba k ūmis, a ba lapis, a ba mediniai, a ba medis, a ba namis, a ba ninkas, a ba pinigiai, a ba puodis, a ba šukš is, a ba , a ba žolės (lKŽ). Ques i u i, anne a ba indì, a ba inėlį, sono ile a i nel po osene in e ne , ma solo ci ca a me à issa i es oine e come co as inie eba os pa ole indica e dei pa ecipan i espe imen o, o e o, J. GIRČIEN. A ba a: da pa ole a dizionì, da es i a ex ynì 253 solo ci ca la me à sono più spesso u ilizza e (sono ipo a i in ca a e i e e i i). aigi Li u iani impo an e e quindi populia us non solo pascolin asis ondinis e di a ba a, ma e nemažai al i con ques a pa ola ela i e ealijah. No abile che la a osene e en ambe le pa i espe imen o associazioni e comun ašaknių pa ole […] analisi è yškino ocodino p esen a i e a oseneia a scluden i de e mina i da inių (dalinę) signi ica i i noni ik į. Esis ono casi, quando daik a a dis a ba inė iene usa o non snakandinės, užeigos (DlKŽ, lKŽ), ma dėžu ės a ba ai enu i nel signi ica o: dailies dėžu es con mol i sky elių pubblici a ojancejcejcejcejcejcejcejcej saj u pod nimi o og a uka zape sa A ba inė, accan o D uskinė e pan. (In ), plg. lKŽ analoga ealija in pa ienė a osenos da ėžė. o a ba inis (indas a ba ai i i DlKŽ, lKŽ) e a ba inuka (indas a ba žolėms andeniu za il i lKŽ; indelis a ba žolėms zapliki i DlKŽ) ampiamen e u ilizza i non solo nei diziona i ipo a i, ma e gene esne indo andeni bo i signi ica o. Ad esempio, un si o in e ne che pubblicizza appal i domes ici, a cui e ele ici, a bolli e all'acqua, so o di lo o o og a ia sc i e A ba inukai (In ); Il calkes dall'in e no a ba inuko può esse e imosso così: pa oneggiokai pabiancio emaliuo ą a ba inuką ( ); L'acqua nell'ele ico caldullio chiude a, e eba ino si spegne a in 4 min. (In ); Ado ò pe sino e ele ico eba ino ( ). A ques o do ebbe o p es a e a enzione i p odu o i di nuo i dizionini. beje, esama e più comun ašaknių pa ole, a ojamų più ampie che da ybos signi ica o: non solo a ba a, ma e ka a maišoma a ba iniu šaukš eliu, non solo a ba inėje, ma e ka inėje pe malonų ap a na imą paliekama a ba pinigių. pe ò come sommend i o la denominazione dell'is i uzione di is o azione pubblica papli o ka inė. Va osena bei espe imen o da i indicano che a ba a e com ashakniai pa ole più si associano con jaukia spazio domes ico, dunque p e ale p ecisamen e ali associazioni (šeima 3; TV, ilm 2, so a 2, bedos apsikabinimas, an klodė, k ėslas; spin ella; lib o, ka in (ka inuk) 2, ines a 2; ele ono; casai 7, naminė; cucina domes ica; calo e 12; ocola e 4, musica, ba u e; amybė ( amuma) 4 e e c.); qui i in a amen e con pubąja e d e ela i e cose, ecc., negozio, s e iama. Più spesso minimi comuni adice pa ole, a icinan i ogge i di ci colazione domes ica, eg., a ba inuk (52), čiau eal à dello spazio pubblico, eg., a ba inė (14), a ba pinigiai (3). Va osenos e espe imen o da i indicano anche il a o che il eba os nido endęs ul e io men e espandisi. Minė ini esponden ì o ni e naujada ai a ba maišis, a ba aka onė, a ba (o)gė is, p iea ba inis (sumuš inis). I p imi e si o ano anche online. o a o e più nei diziona i ne ixua i naujada ų, spesso okazinių: mi quei eba aka iai ino adesso mielai cuo e glos o e icena jaukius Kalbos Kul ū a | 84 case 254; a ba dienis: chi di noi non piaccia pimègau i ca ia compagnia con calda azza di ca è o ea ikes? Auska ai lais y u ėlis a ba inukėlis; piena ba es du puodukai: pienà za inu e zaplikau a ba žoles juo, mol o aiu a a silaiky i, con e isce sa umo e jėgų; e quella eba pienè ques o necessa iamen e p o a e (In ). Alcuni di lo o, come che ques 'ul imo, neabejo inai signi ica i i a causa e e en ina unzione, al i okazionalismi, ecc., a ba žmogis, a ba šokis, si dis ingue s ilis ine esp essionija. Nei ocodini non issa o, ma enden e a di onde e, alla a uale a osenna è ca a e is ico unico agmazidis a ba in is che signi ica eba os gė imą (de ė ų pas a s y i il suo g azie ocodyne possibili à), ecc.: pa ola, pe sone, amybės man eik, ado a ba in is (In ); Pe Riešės kaimelį lasciuos dell'acqua, eba inuosi <...> O s auningos pensie i neša Ta ęsp ( . Šileika No ėčiau paskalbė i apie i ualus, h p://cul u e.l /lmenas/). Pa agona e con al i nuo iada ai di ques a pa ola a osenos s a is i nemaža 275 casi online), pe sino 10 lo come eba os comm ašaknį indicžiusių espe imen o pa ecipan i e successi i ques o a imazonio da iniai, alcuni di lo o anche abbas anza equen i pasia ba in i, p isia ba in i, ecc.: e a giminai ė imp o isamen e za lekusi pasia ba in i; ci bas e à p isia ba i i e di e i a pasicede e (In ). IVaDos bo oinio a ba a, sulydžiusį due linguaggi pa ole […] la ynų he ba (žolė) e pie ų kinų ē (a ba žolė), i li uani ice e e o da polkų, che man engono sano il p imo componen e di ques a pa ola eba a. polkai ques o e mine si è p es a o da Occiden ali lingue eu opee, plg. olandų he ba hee. Sebbene, oggiiniais da i, in Li u išku sc i i iniuose on i bo oinys menziona o solo XIX a. p imo a me à, ma, sulla base polkų kalbos aš ų, ques o skolinį isuojančių XVIII a., e al i da i, si a assunzione, che con lui innominijama ealija lie u ą galėjusi aggiunge e XVIII a. Le on i lessicog a iche ondamen ali indicano una del debi o a ba a signi icazioni gė imas su a ba žolėmis (DlKŽ, lKŽ), i.e. djio in ai e a a i lapeliai di eba mezio o al e e be di è (DlKŽ). u a ia le a uali analisi a osene e da i dell'espe imen o di associazioni indicano che i li uani a ques o debi o a icinano non solo da djio in ų a ba medgio (la . Thea) ogli, al imen i a ba žolių, nonché a ie e ole ie, ma e dai djio in ų isi p odo i o qualsiasi al o cals à be imen o, ecce o ca ą e kaka ą. ques o inco aggia a p ecisa e il signi ica o del è, come be anda.