„Arbata“: nuo žodžių – iki žodynų, nuo tekstų – iki tekstynų

246 Kalbos Kul ū a | 84 JURGITA GIRČIENĖ Lie u os edukologijos uni e si e as ARBATA: Nuo ŽoDŽIŲ – IKI ŽoDYNŲ, Nuo EKs Ų – IKI EKs YNŲ EsmINIAI žodžIAI: e imologija, seman ika, leksikog a ija, eks ynų ling is ika, aso- ciacijų ekspe imen as, sinonimai, bend ašakniai da iniai, s abilieji junginiai. s aipsnyje, emian is diach oniniais leksikos y imais i leksikog a iniais šal iniais, aip pa pe bend ąją in e ne inės paieškos sis emą p ieinamais iešąją i p i ačiąją a oseną ep ezen uojančiais eks ais bei eks ynais, žodinių asociacijų ekspe imen o medžiaga, nag inėjama skolinio a ba a e imologija, seman ika, san ykiai su sinoniminiais gė imus į a dijančiais lie u iškais žodžiais, bend ašakniai da iniai i a osenos polinkiai, pa ei- kiama leksikog a inių ekomendacijų. 1. algi das sabaliauskas žodį a ba à, sulydžiusį du isiškai ski ingų kalbų žodžius – lo ynų he ba (žolė) i pie ų kinų ē (a ba žolė), laiko ypa ingu, keis u skoliniu. lie u iai jį ga o iš lenkų (e > a : smoczyński 2007: 22), ku ie išlaikė s eiką pi mąjį šio žodžio komponen ą he ba a. lenkai šį žodį pasiskolino iš Vaka ų Eu opos kalbų, plg. olandų he ba hee (sabaliauskas 1966: 75: em asi sławski 1952: 416; sabaliauskas 1990: 244: em asi sławs- ki 1952: 416; Vasme 3 299, 4 311). Iš šiau ės kinų čhā kilo ki ų sla ų kalbų a ba os pa adinimas, plg. usų чaй i k . (sabaliauskas 1990: 244). Vaka ų Eu opoje šį gė imą įp as a adin i aip pa ienašakniais žodžiais – į ai iomis minė ojo iš pie ų kinų kalbos pasiskolin o žodžio ē modi ikaci- jomis: angliškai ea, p ancūziškai hé, i ališkai e, okiškai de Tee i k . (sabaliauskas 1994: 19). a ba a bei ją į a dijan is žodis lie u ą, palygin i su Vaka ų Eu opa, į ku ią XVI a. pabaigoje–XVII a. idu yje jos a ežė po ugalų i olandų jū ininkai, pasiekė palygin i neseniai – ik XVIII a. (lEK 1 1933: 929; lEb 1 1953: 236; sabaliauskas 1994: 19). a ba a iš p adžių pli o d a uo- se i mies uose, kaip i ki ose šalyse, be pamažu, ypač po 1863 m., pa- J. GI ČIENĖ. A ba a: nuo žodžių – iki žodynų, nuo eks ų – iki eks ynų 247 siekė i kaimą (lEK 1 1933: 929; lEb 1 1953: 236). eigiama, kad a ba- ą esan ėly ą skolinį liudija i one inės subs i ucijos paki imai: anks y- uosiuose skoliniuose sla ų balsis a pe eikiamas lie u išku o, ėliau – a, plg. b . капуста → lie. kopūs as, be le. he ba a → lie. a ba a (laučiū ė 1977: 95; ž . aip pa lKEŽb). ačiau ki i y ėjai kaip anks esnį a ian ą nu odo a minę skolinio o mą a bo à (smoczyński 2007: 22), plg. lKŽ pa eikiamą iden išką a ian ą a bo à (Kupiškis). Vėly ą a ba os pasi odymą odo i ašy iniai šal iniai: lenkų kalbos žodis ap inkamas XVIII a. kalbos paminkluose, lie u iškoji o ma a ba a andama naujesniuose aš uose (sabaliauskas 1990: 244). Lie u iškojoje enciklopedijoje eigiama, kad lenkijos i lie u os als ybėje pi masis a ba ą kaip kenksmin- gą kinų nuodą 1777 m.1 y a paminėjęs kunigas Klukas (lEK 1 1933: 929). Janas K zysz o as Klukas – 1739–1796 m. gy enęs lenkų gam ininkas, ku- niga ęs lenkijoje, be mokęsis i Vilniuje, y inėjęs lenkijos i lie u os lo ą bei auną, lenkų kalba išleidęs apie jas eikalų, ku ių bu o iš e s a i į lie u ių kalbą (lEb 12 1957: 146; VlE 10 2006: 294)2. Lie u iškojoje en- ciklopedijoje kaip an asis a ba os paminėjimo šal inis nu odomas XIX a. p adžios lie u os lenkų ašy ojo Chodzko’s3 1837 m. lenkų k. išleis as ap- sakymas Samowa (lEK 1 1933: 919)4. Lie u ių kalbos žodynas, iksuojan is „ isų lie u ių kalbos žodžių, pajėg ų už ašy i iš isų a mių i aš ų nuo 1547 m.“ (Vi kauskas 2002: 8) leksikog a inius i eks inius šal inius (ž . h p://www.lkz.l /dzl.php?3; h p://www.lkz.l /dzl.php?11), p ie pi mos žo- 1 1777-ieji kaip pi mieji a ba os paminėjimo me ai nu odomi i bos one leis oje Lie u ių enciklopedijoje (lEb 1 1953: 236. 2 Lie u iškosios enciklopedijos (lEK) iki 1944 m. išleis a ik iki J aidės, o a p bos one leis- oje Lie u ių enciklopedijoje (LEB) i Visuo inėje lie u ių enciklopedijoje (VlE) minimų šio au o iaus eikalų 1777 m. nenu odoma. Šiais me ais y a paskelb as šio au o iaus eikalo Roślin po zebnych, poży ecznych, wygodnych, osobliwie k ajowych, albo k ó e w k aju uży- eczne być mogą, u zymanie, ozmnożenie i zażycie, išleis o Va šu oje 1777 m., 1 omas O d zewach, ziołach og odowych i og odach (ž . Kluko muziejaus in e ne o s e ainės Muzeum Rolnic wa im. ks. K zysz o a Kluka in o maciją: h p://www.muzeum olnic wa.pl/pa on_mu- zeum.h ml). skai menine o ma šis eikalas (o ig. aš. Roslin po zebnych, pozy ecznych, wygodnych, osobliwie k aiowych, albo k o e w k aiu uzy eczne bye mogą, u zymanie, ozmno- zenie, i zazycie. Tom I <...> K zysz o a Kluka <...> w Wa szawie <...> Roku 1777) pa eik as s e ainėje: h p://books.google.l /books/abou / oslin_Po zebnych_Pozy ecznych_Wygo- dnyc.h ml?id=y6a5aaaacaaJ& edi _esc=y). 3 Čia nu odoma a do o ma Ignas, ašy oją ap ašančiame s aipsnyje – Igno as (lEK V 1937: 375), Visuo inėje lie u ių enciklopedijoje šis 1794–1861 m. gy enęs lie u os ašy ojas, ašęs lenkų kalba, į a dijamas kaip Ignacas Chodzka (lenk. Ignacy Chodźko) (VlE IV 2003: 81). 4 Čia a ojama sulie u in a pa adinimo o ma Samo a , be ašy oją i jo kū inius p is a- ančiame s aipsnyje pa eikiama . Samowa (lEK 5 1937: 376). 248 Kalbos Kul ū a | 84 džio a ba a eikšmės (medelis, iš ku io lapų e damas gė imas) nu odo Ju - gio amb aziejaus Pab ėžos (1771–1849) aš us (lKŽ). lKŽ ka o ekose konk e esnių duomenų ne as a, be šal iniu g eičiausiai laiky inas šio ieno iškiliausių XIX a. š ie ėjų, kunigo i bo aniko, pi mojo lie u os lo os y ė- jo Ju gio a. Pab ėžos bo anikos eikalo Taislius augyminis ank aš is (plačiau apie jį ž . Pab ėža 2009: 9 i . .), p. 372: 351. A ba a. – Thea. – / Thee s auch. Link.). – 1. A . Kinskyyny. – Th. chinensis. <...> 2. A . Žalooji. – Th. i idis. <...> 3. A . S a ioji. – Th. s ic a <...>5. 2. lie u iai a ba a adina ne ik iš ( e men uo ų) džio in ų a b medžio (lo . Thea: TB)6 lapelių gaminamą ka š ą gė imą – bal ąją (mažiausiai ap- di b a, iš pumpu ėlių su d iem pi maisiais lapeliais), žaliąją ( umpai e - men uo a), juodąją (ilgai e men uo a)7 i k . a ba as8. A ba a Lie u oje adinamas i be koks ka š as (ka ais – šal as) gė imas, pa uoš as ne ik iš į ai iausių žolelių, be i aisių, uogienės a pan. (išsky us ka ą i kaka ą). ai odo žodynų, a osenos i asociacijų ekspe imen o duomenys. Žodynuose a ba a gė imo eikšme pap as ai nusakoma kaip „gė imas su a ba žolėmis“ (DlKŽ, lKŽ), o a ba žolės – kaip a ba os žolės (lKŽ), 5 Dėkoju lie u ių kalbos ins i u o (lKI) leksikog a ijos cen ui i i u ei Pe okienei bei Joli ai u bana ičienei už galimybę pasinaudo i da neskelb o (nuo 224 p.) Ju gio a. Pab ė- žos ank aščio Taislius augyminis, saugomo Nacionalinėje Ma yno Maž ydo biblio ekoje, an osios dalies kopija i lKŽ ka o ekomis, aip pa kolegėms iš lKI Danu ei liu ke ičie- nei, Viole ai Meiliūnai ei i Vilmai Zubai ienei (Vilniaus uni e si e as), leidusioms pasi- naudo i sa o biblio ekomis. Ypač dėkoju a ba os e imologiją anksčiau a skleidusiam algi - dui sabaliauskui – už su eik ą galimybę pasidaly i šiandieninėmis įž algomis. 6 Visuo inėje lie u ių enciklopedijoje nu odomos d i a ba medžio ūšys: indijinis (lo . Thea assamica) i kininis a ba medis (lo . Thea sinensis) (VlE I 2001: 708). e minų banke, be Thea sinensis, pa eikiama i k . šios a ba medžių ūšies lo . pa adinimų a i ikmenų: Camel- lia sinensis, Thea i idis i k . ( b: h p:// e minai. lkk.l /pls/ b/ b. esul ). bū en šis lo . pa adinimas plačiai papli ęs lie u oje bei pasaulyje (ž . h p://l .wikipedia.o g/wiki/a ba- a i k .). Esama i k . klasi ikacijų, p z., enciklopedijoje B i annica nu odomos d i augalo Camellia sinensis ūšys: Kinijoje auginama C. sinensis sinensis i Indijos asamo p o incijo- je – C. sinensis assamica. Va osenoje esama i pas a ojo sinonimo Camellia assamica (h p:// www.ahmad ea.l /l ; h p://l .wikipedia.o g/wiki/a ba a; WEbs). 7 Kinijoje ji adinama audonąja a ba a (h p://l .wikipedia.o g/wiki/a ba a i k .); ne eikė ų jos painio i su lie u oje liaudiškai aip adinamu siau alapio aibs eglio (lo . Aspala hus linea is, angl. ooibos: alP 2005) gė imu. 8 Pagal e men acijos laiką ski iama i ki okių a ba os ūšių, p z., iš dalies e men uo a ulongo (oolong; kin. juodasis d akonas). a ba os klasi ikuojamos i pagal ki us k i e ijus (ž .: h p://l .wikipedia.o g/wiki/a ba a; h p://a ba osnamai.comy .com/; h p://www.a ba i nu- kas.l / i k .). J. GI ČIENĖ. A ba a: nuo žodžių – iki žodynų, nuo eks ų – iki eks ynų 249 džio in i i apdo o i a ba lapiai [ . y. a ba medžio lapeliai DlKŽ] a ki os a ba os žolės (DlKŽ). No s iš pas a osios apib ėž ies ma y i, kad a ba a gali bū i adinamas ne ik iš a ba medžio žalia os pa uoš as gė imas, is dėl o naujesniuose in e ne iniuose šal iniuose asociacijų su a ba žolėmis kelian į pasakymą a ba os žolės mėginama ikslin i, p z., be koks aisių a žolelių gė imas (Viki). okį eikšmės plė imo polinkį a spindi i a osena. Daba - inės lie u ių kalbos eks yno ( ), apimančio pe 100 mln. žodžių bei ep e- zen uojančio iešąją ašy inę a oseną, i bend osios in e ne o paieškos sis emos Google (h p://www.google.l – oliau In ), a spindinčios iešąją i p i ačiąją a oseną, y imo ezul a ai pa i ina, kad a ba a adinamas ne ik a ba medžio lapelių gė imas, aip pa leidžia eig i, kad a ba a šia eikš- me su okiama da kiek plačiau, nei nu odoma žodynuose, plg.: Kokią a ba ą labiausiai mėgs a e – juodą, žalią, bal ą, ulong, ais ažolių, aisinę? (www.a ba inukas.l a ba os mėgėjų apklausa); Žolelių i aisinės a ba os – gė imai, gaminami iš į ai ių augalų džio in ų aisių, uogų. Nuola a ojama s ip i a ba žolių a ba a nuodija o ganizmą (In ); Sma kiai pe šalus labai inka liepžiedžių, amunė- lių i mė ų a ba a (In ); Ga sėja sa o šakočiais i liepžiedžių a ba a ( ); A iečių uogienės a ba a. Tu bū dėl jos i aisinę a ba ą pamėgau. P isik auda au uogienės ečdalį puodelio i užpilda au ka š u andeniu (In ); Šal oji a ba a su uogiene. Įdedame uogienę i užpilame i in u andeniu, palaukiame min. i užpilame šal o andens (In ). eks yne pa eikiamų s abiliųjų – dažnai a ojamų – su skoliniu a ba a žodžių junginių,9 apimančių į ai ias ( ais a)žoles: žol(el)ių, ais ažolių, liep- žiedžių, amunėlių, mė ų, i „ ik ąją“ a ba ą, . y. žalią(ją) i juodą(ją), san y- kis pas a ųjų nenaudai ( okių pe pus mažiau). ai leis ų numany i „lie u iš- ką“ a ba os samp a ą. Panašius polinkius liudija i ko eliuojan ys lais ųjų asociacijų ekspe imen o10, ku iuo siek a nus a y i, kokias asociacijas sukelia žodis-s imulas a ba a, duomenys ( y ime daly a o 66 Vilniuje gy enan ys abiejų lyčių – daugiau mo e ų, į ai aus amžiaus – nuo 9 iki 68 m. – i iš- 9 Plačiau apie eks ynų ling is ikai s a bų s abiliųjų junginių klausimą ž .: imku ė 2006; Ma cinke ičienė 2010 i k . 10 asociacijų me odu ling is ų dažniausiai i iami kalbinio pasaulė aizdžio a spindžiai (ž .: Papau ėly ė-Klo ienė 2005; akelai ienė 2007 i k .), asociacinių laukų analizė pa eikia nemažai nekalbinių žinių – in o macijos apie isuomeninį gy enimą, ekonomiką, nacio- nalinės sa imonės elemen us, e inimą i pi menybės a ida imą kam no s (Papau ėly ė- Klo ienė 2005 i k .). be y a pag indo many i, kad iš asociacijų daugiau galima sp ęs i apie seman inių yšių i pačios kalbos s uk ū ą (ž . Za jalo a 2006: 151). Plačiau apie asociacijų me odą ž .: Papau ėly ė-Klo ienė 2005; Za jalo a 2006 i k . 250 Kalbos Kul ū a | 84 sila inimo esponden ai). Pa eik a kiek daugiau (41) asociacijų, apimančių į ai ias ( ais a)žoles: žolelių 4, žolelės 4; mė ų (mė inė) 3, mė os lapeliai 1; liepžiedžių 2, liepžiedžiai; čiob elių, čiob eliai 3; mede kų 2; melisa; amunėlių, amunėlės; ais ažolės i . ., i 37 asociacijos, apimančios žalią(ją) (16), juodą(ją) (19) i bal ą(ją) (2) a ba ą. D igubai daugiau okių asociacijų, ku ios siejasi su ikė inu ( ais a)žolių po eikiu, p z.: g ipas 2, gydan i 2, gydymasis, pagalba se gan , padeda pas eik i, liga, aminan i ( aminančio- ji) 3, ge as, amus miegas i pan., nei su numanomu a ba medžio lapelių a ba os eikimu, p z.: onizuojan i 3, onizuoja, nuo miego i pan. okie daba inės a osenos polinkius a spindin ys y imų ezul a ai liudija adi- cijų ąsą: ano e nologų, a ba a seniau lie u ių būda o e dama iš į ai ių ais ažolių – liepžiedžių, kmynų, amunėlių, žemuogių, b uknių, a iečių lapų i žiedų (Dundulienė 1991: 165). Nemažai asociacijų esama su žody- nuose kol kas neminimu a ba os „ aisiškumu“, . y. a ba a, pagamin a iš užpliky ų aisių gabaliukų: aisinė 11, aisiai 7. Vaisinė a ba a, šalia žaliosios i juodosios bei amunėlių i pelynų, andama i palygin i nedidelės apim ies Saky inės lie u ių kalbos eks yne (s ). Galiausiai bend osios in e ne o paieš- kos s a is iniai duomenys ( aisinė a ba a – apie 110 000 pa a ojimų, žole- lių a ba a – apie 170 000, žalioji a ba a – apie 112 000, juodoji a ba a – apie 61 70011) odo neabejo iną po eikį ikslin i a ba os, kaip gė imo, eikšmę, plg. gė imas su a ba žolėmis (DlKŽ, lKŽ). 3. Jeigu palygin i naujas, XVIII a. skolinys a ba a a ojamas be kokiam ka š am gė imui, išsky us ka ą i kaka ą, į a dy i, kyla klausimas, a anks- čiau lie u iams bu o nebūdingi ka š i gė imai, a a ba a aip išpopulia ėjo, kad lie u iškąjį ka š o gė imo pa adinimą ilgainiui išs ūmė? Žodynai odo, kad sa ų žodžių, ku iais ap a iamąją ealiją bū ų galima adin i, u ė a. Ka š as gė imas, kaip i i alas, adin as ka š imu (lKŽ). bū a i siau esnės eikšmės pa adinimų su šaknimi žol-12. ai ka š o ais ažolių gė imo pa a- dinimas žolikės, žolynė ( aip adin a i žolių p iaugusi ie a): Užs uobs žo- likių i nusik a ys [ligele]; Ramunelių u u susi inkusi, iš e du okią žolynelę (lKŽ). ai ne ik ka š ą žolių gė imą, be i an pilą, ne žolių s iubą į a - dijan ys bend ašakniai žodžiai žolienė, žolainė: Tylėdamas s iūbčiojo ka š ą 11 Žiū ė a 2011 12 10. s a is ika pa eikiama nea me us pasika ojančių a ejų. 12 už pi minę min į dėkoju lie u os edukologijos uni e si e o kolegei Žane ai Ma ke ičienei, pasidalijusiai sa o k aš e anksčiau a o ais šios šaknies ka š o gė imo pa adinimais. J. GI ČIENĖ. A ba a: nuo žodžių – iki žodynų, nuo eks ų – iki eks ynų 251 žolainę, s aigo nuo aš aus šal mėčių k apo; Ge ai bū ų žolienės išgė us (lKŽ). Kai ku ie iš šių žodžių gė imo eikšme ap inkami eks yne i (a ) pa ie- niuose eks uose: Iš i ė kažkokios žolienėsma malienės, sukošė į li inį bokalą i sugi dė „pacien- ui“ (In ); Vy ai, ik iausiai, be aka ienės? – S iklinės ka š os žolainės bū ų ne p o šalį, – sumu ma aukš asis. – Ge ais laikais šiose apylinkėse būda o pe alkas i kiau- lės kūno su „kulegėliu“, i alučio ( ); Mmm... simpapmončikas! – jaunylis gu iai pasičiumpa liauną moky ojos anką i apipila bučiniais iki pa alkūnės. – Nelepinki e mūsų – po s iklą žolainės [gali bū i i an pilo eikšme, J. G.], i už eks. Tau ai ik mašną p ikiš i, – d ebia ilg- šis i pe me ęs pusau oma į į ki ą anką a idžiai, ne nemi kčiodamas nuž elgia mo- ky oją ( ); P isipyliau okios, a sei , aminamai eikiančios žolienės, i ienu mauku išgė iau, – gal daba Kaspa as dings, p anyks, iššliauš jam ienam žinomais u eliais į sa o požemius. Be ne. Kylan pik umui, paju au, kad i jis isas įsi empė, įsi ęžė lyg sakydamas – ne, bičiuli, nepasiduosiu! Taip leng ai u manęs neį eiksi! Be ma- nyje jau bu o gimęs i nugalėjęs sp endimas, i aš ik dusliai nusijuokiau į jo nema- omą eidą – daba u man nebebaisus, Kaspa ai! Taip, s e y, daba u bejėgis! Išsi i iau labai s ip ios a ba os, užsimo iau sa o senu ėles ka ei iškas gali ė kelnes, įsispy iau į senus pusaulius, o an juodo nudyž o megz inio da užsi empiau odinį supleišėjusį š a ką (J. Kunčinas „Kaspa as“, ž . h p:// www. eks ai.l , oliau – Šlla). Vis dėl o iš pa eik ų a osenos ak ų ma y i, kad ai ė a ienka iniai g ožiniams eks ams būdingesni pa a ojimai, u in ys speci inę – ne i in kokybiško, ne i in e ingo (siūlomo, kai nė a alaus a mais o), aminamo- jo a k . ka š o gė imo eikšmę (ž . iš e in ąsias eks ų ie as). aigi no s lie u iškų žodžių ka š am gė imui į a dy i i u ė a, jie daba nebe a ojami, idu inio amžiaus a jaunesnės ka os a s o ams dažnai ne gi nežinomi. egis, su a ba a lie u iai bus pasiskolinę i pačią a ba os ce emoniją ( ai ienas s abiliųjų eks yno junginių, aip pa minimas i asociacijų ekspe i- men o daly ių). Many i, kad ka š as gė imas lie u iams nebu o i in būdin- gas, leis ų ne ien žodynų i ašy inės a osenos medžiaga, be i e nolo- gijos y imai: eigiama, kad a ba ą, e damą iš į ai ių asa ą p isi ink ų ais ažolių, „ als iečiai ge da o labai e ai“ (Dundulienė 1991: 165). adi- ciniai lie u ių gė imai bu ę midus, alus, sula, gi a ( en pa ). ai a spindi i au osaka: žinomesni midaus, alaus (alų midų gė iau), pieno (bal a pieno pu a) aizdiniai, naminės gi os mo y as (ge ą gi ą ge a ge ). ai pa i ina i ė- 252 Kalbos Kul ū a | 84 lesni li e a ū iniai pe sonažai: Pla ūs laukai... Kaimo oba... Mes nege da- ome a ba os... Ge da ome pieną, ūgpienį, pasukas, iš ūgas, g ie inę, naminę, andenį, pieną, ūgpienį... ( . Ga elis „Du ys, a ba au us kasdienybės p asmingumas“, Šlla). I ik daug ėliau, andan is isuomenės g ie inėlei, knygose „a ba a pak impa“: Kas aka as, kai ponia p adeda a ba ą, / An p imuso užkai us, i i (H. adauskas „Pa e onas“, Šlla). I nuo ada a ba os mo y as oli g ažu nesilps a, a i kščiai, s ip ėja: ja d elkia ne ik p oza, be i d ama, eseis ika, ne poezija: Ji pas a ė an s alo du puodelius, mažą, be eik žaislinį, a ba inuką, dubenėlį su aukso spal os pe sikų uogiene. Ji pak ie ė Ie ą p ie s alo, įpylė a ba os, i kamba yje paskli- do malonus i kažkoks labai pažįs amas k apas ( . ox „s ebuklų diena“, asyk.l ); ŽMONA. A neišgė us mums a ba os? Su cuk um?... Tu galėsi užsik ims i sal- dainiais ( . Ga elis „Du ys, a ba au us kasdienybės p asmingumas“, Šlla); Kas y a paslap is? ... Pe mainingos ilgų žiemos aka ų nuo aikos, šiluma nuo a - ba os puodelio, ple enan i mo e ų po e uose? (Z. imgailienė „ a y um einan is pe lie ų…“, ž . h p://www.samogi .l /kul u a/einan is_pe _lie u.h m); Valau s alą, plikau a ba ą / I knygą padžio ęs saulėkai oj / Imuosi ašy i eilė- aš į (K. Pla elis „a si ikimas skai an “, Šlla). Vis didėjan į a ba os populia umą, jos s a bą liudija ne ik g ožiniai, be i ki i eks ai. ai odo i bend osios in e ne o paieškos s a is iniai duome- nys, plg.: a ba a (apie 2 830 000 pa a ojimų) i ki as lie u ių mėgs amas gė imas pienas (apie 2 940 000). Pa i ina i Daba inės lie u ių kalbos eks yno pag indu pa eng o Dažninio ašy inės lie u ių kalbos žodyno (DŽ) duomenys, plg.: a ba a (64) i ki as minė as lie u iams nuo seno būdingas gė imas alus (47) (da plg. panašaus dažnumo y a k epšinis – 65). 4. Ka u su skoliniu adosi, plė ėsi i oliau linkęs plės is žodžio a ba a lizdas. Lie u ių kalbos žodyne pa eikiami ne 23 bend ašakniai žodžiai – hib idiniai da iniai, u in ys dėmenį a ba -: ai a ba au i, a ba a imas, a ba dėžė, a ba- ėlė, a ba ynas, a ba indis, a ba inė, a ba inėlis, a ba ininkas, a ba inis, a ba inukas, a ba y is, a ba k ūmis, a ba lapis, a ba mediniai , a ba medis, a ba namis, a ba ninkas, a ba pinigiai, a ba puodis, a ba - šaukš is, a ba uo is, a ba žolės (lKŽ). Jie isi, išsky us a ba indį, a ba- inėlį, y a ap ik i in e ne o a osenoje, be ik apie pusę iksuo i eks yne i kaip bend ašakniai a ba os žodžiai nu ody i ekspe imen o daly ių, adinasi, J. GI ČIENĖ. A ba a: nuo žodžių – iki žodynų, nuo eks ų – iki eks ynų 253 ik apie pusę y a dažniau a ojami (jie pa eik i iš e in u š i u). aigi lie u- iams s a bus i odėl populia us ne ik pasiskolin asis pama inis žodis a ba- a, be i nemažai ki ų su šiuo žodžiu susijusių ealijų. Pas ebė ina, kad a osenos i abiejų ekspe imen o dalių – asociacijų i bend ašaknių žodžių – analizė iš yškino žodyno pa eikiamos i a osenoje a siskleidžiančios am ik ų da inių (dalinę) eikšmės nea i ik į. Esama a e- jų, kai daik a a dis a ba inė a ojamas ne užkandinės, užeigos (DlKŽ, lKŽ), be dėžu ės a ba ai laiky i eikšme: dailias dėžu es su daug sky elių ekla- muojančioje s e ainėje po jų nuo auka už ašy a A ba inė, šalia – D uskinė i pan. (In ), plg. lKŽ pa eikiamą panašią ealiją į a dijan į pa ienės a - osenos da inį a ba dėžė. o a ba inis („indas a ba ai i i“ DlKŽ, lKŽ) i a ba inukas („indas a ba žolėms andeniu užpil i“ lKŽ; „indelis a ba žolėms užpliky i“ DlKŽ) plačiai a ojami ne ik žodynuose pa eik osiomis, be i bend esne – „indo andeniui i i“ – eikšme. Pa yzdžiui, in e ne o s e- ainėje, eklamuojančioje bui ies p ie aisus, a p jų i elek inius, andeniui už i in i, po jų nuo auka už ašy a A ba inukai (In ); Kalkes iš a ba inu- ko idaus galima pašalin i aip: ilgokai pa i inkime emaliuo ą a ba inuką ( ); Vanduo elek iniame i dulyje už i ė, i a ba inis išsijungė pe 4 min. (In ); Pasisa ino ne i elek inį a ba inį ( ). Į ai u ė ų a k eip i dėmesį naujų žodynų engėjai. beje, esama i daugiau bend ašaknių žodžių, a ojamų pla esne nei da ybos eikšme: ne ik a ba a, be i ka a maišoma a ba iniu šaukš eliu, ne ik a ba inėje, be i ka inėje už malonų ap a na imą palie- kama a ba pinigių. ačiau kaip apibend in as iešosios mai inimo įs aigos pa adinimas papli o ka inė. Va osenos bei ekspe imen o duomenys odo, kad a ba a i bend ašakniai žodžiai labiau siejami su jaukia namų e d e, ad y auja bū en okios asociacijos (šeima 3; TV, ilmas 2, so a 2, lo os apsikabinimas, an klodė, k ėslas; spin elė; knyga, ka inas (ka inukas) 2, lan- gas 2; ele onas; namai 7, naminė; i u ė namų; šiluma 12; židinys 4, muzi- ka, juokas; amybė ( amuma) 4 i pan.); čia i in e i su iešąja e d e susiję dalykai, p z., pa duo u ė, s e iama. Dažniausiai minimi bend ašakniai žodžiai, į a dijan ys namų apy okos daik us, p z., a ba inukas (52), ečiau – iešosios e d ės ealijas, p z., a ba inė (14), a ba pinigiai (3). Va osenos i ekspe imen o duomenys odo i ai, kad a ba os lizdas linkęs oliau plės is. Minė ini esponden ų pa eik i naujada ai a ba maišis, a ba aka onė, a ba (o)gė is, p iea ba inis (sumuš inis). Pi mieji ys aip pa ap ik i in e ne e. as a i daugiau žodynuose ne iksuo ų naujada ų, dažnai okazinių: man ie a ba aka iai iki šiol mielai ši dį glos o i p imena jaukius 254 Kalbos Kul ū a | 84 namus; a ba dienis: kas gi iš mūsų nemėgs a pasimėgau i miela d augija su ka š u puodeliu ka os a a ba ikės? Auska ai lais y u ėlis – a ba inukėlis; piena ba ės du puodukai: pieną už i inu i užplikau a ba žoles juo, labai pa- deda a silaiky i, su eikia so umo i jėgų; o ą a ba pienę ai bū inai išbandyk (In ). Vieni jų, kaip kad pas a asis, neabejo inai eikšmingi dėl e e en inės unkcijos, ki i okazionalizmai, p z., a ba žmogis, a ba šokis, išsiski ia s ilis- ine eksp esija. Žodynuose ne iksuo as, be linkęs plis i, daba inei a o- senai būdingas ienin elis a ba os gė imą žymin is eiksmažodis a ba in is (de ė ų pas a s y i jo pa eik ies žodyne galimybę), p z.: žodžiu, žmonės, amybės man eik, einu a ba in is (In ); Pe Riešės kaimelį leidžiuos andens, a ba inuosi <…> O s auningos min ys neša Ta ęsp ( . Šileika „No ėčiau pasikalbė i apie i ualus“, h p://cul u e.l /lmenas/). Palygin i su ki ais nau- jada ais šio žodžio a osenos s a is ika nemaža – 275 a ejai in e ne e), ne 10 jį kaip a ba os bend ašaknį nu odžiusių ekspe imen o daly ių i olesni šio eiksmažodžio da iniai, kai ku ie iš jų aip pa gana dažni – pasia ba- in i, p isia ba in i, p z.: bu o giminai ė ne ikė ai užlėkusi pasia ba in i; mums už eks p isia ba in i i smagiai pasisėdė i (In ). IŠVaDos skolinį a ba a, sulydžiusį d iejų kalbų žodžius – lo ynų he ba (žolė) i pie- ų kinų ē (a ba žolė), lie u iai ga o iš lenkų, ku ie išlaikė s eiką pi mąjį šio žodžio komponen ą he ba a. lenkai šį žodį pasiskolino iš Vaka ų Eu o- pos kalbų, plg. olandų he ba hee. No s, šiandieniniais duomenimis, lie u- iškuose ašy iniuose šal iniuose skolinys paminė as ik XIX a. pi mojoje pusėje, be , emian is lenkų kalbos aš ų, šį skolinį iksuojančių XVIII a., i ki ais duomenimis, da oma p ielaida, kad juo į a dijama ealija lie u ą galėjusi pasiek i XVIII a. Fundamen iniuose leksikog a iniuose šal iniuose nu odoma iena iš sko- linio a ba a eikšmių – „gė imas su a ba žolėmis“ (DlKŽ, lKŽ), . y. „džio- in ais i apdo o ais a ba medžio lapeliais a ki omis a ba os žolėmis“ (DlKŽ). ačiau daba inės a osenos analizės i asociacijų ekspe imen o duomenys odo, kad lie u iai šiuo skoliniu į a dija ne ik iš džio in ų a - ba medžio (lo . Thea) lapų, ki aip – a ba žolių, bei į ai iausių žolelių, be i iš džio in ų aisių gaminamą a be kokį ki ą ka š ą gė imą, išsky us ka ą i kaka ą. ai ska ina ikslin i a ba os, kaip gė imo, eikšmę.