Bendrinės kalbos regionai jaunųjų lietuvių kalbos bendruomenės narių požiūriu: kompetencija ir vaizdiniai

D. AliūkAitė, E. MErkytė-ŠvArciEnė. Bendrinės kalbos regionai jaunųjų lietuvių kalbos bendruomenės narių požiūriu: kompetencija ir vaizdiniai 155 DAIVA ALIŪKAITĖ vilniaus universiteto kauno humanitarinis fakultetas ERIKA MERKYTĖ-ŠVARCIENĖ vilniaus universiteto kauno humanitarinis fakultetas BEnDrinėS kAlBOS rEGiOnAi JAUnŲJŲ liEtUviŲ kAlBOS BEnDrUOMEnėS nAriŲ POŽiūriU: kOMPEtEnciJA ir vAiZDiniAi ESMINIAI ŽODŽIAI: bendrinė kalba, bendrinės kalbos regionai, paprastasis kalbos bendruomenės narys, bendrinės kalbos kompetencija, bendrinės kalbos vaizdinys, perceptyvioji dialektologija. ĮvADinėS PAStABOS Galima teigti, kad vietos žyma, kalbant apie bendrinės kalbos (bk) vartotoją, yra lydimasis požymis1. Paprastai apibūdinant bk atstovą minima veiksnių sistema, kuri apima vartotojo išsilavinimą, socialinę kultūrinę patirtį. Galų gale net tam tikra vartotojo profesija ar veikla gali būti aiški nuoroda į bk atstovą2. Šiaip ar taip, vietos žyma tarp reikšmingų veiksnių nepakliūva3. Pažymėtina, kad kalbant apie bk negalima visiškai nepaisyti miesto ir kaimo opozicijos, nes įprastai ši skirtis dažnai susijusi su jau minėtu išsila1 Žinoma, toks pastebėjimas netiktų kalbant apie tų šalių standartines kalbas (mūsų atveju – bk), kurių pagrindas yra sostinės kalba. 2 Bk paprastai siejama su viešojo kalbėjimo, t. y. tv, radijo ir pan. profesijų atstovais, nors ir šios sritys, kaip rodo naujausi sociolingvistų tyrimai, pasižymi įvairesne raiška pirmiausia todėl, kad tv, radijo laidų vedėjų vaidmenis atlieka ne tik tikslinio (t. y. šios srities) išsilavinimo atstovai (daugiau žr. tamaševičius 2012). 3 Žinoma, turint omenyje vartotojų tarminės patirties pasluoksnius ir bk pagrindo tarmę, kai kurių lietuvos regionų atstovus galima a priori numanyti galinčius būti geresniais bk atstovais nei kitų regionų, tačiau, neturint konkrečių duomenų, tai yra tik pasvarstymai. kitaip nei regioninių dialektų vartotojų, bk atstovų kalba jų kilmės ir gyvenamosios vietos neparodo. Be abejo, reikia pripažinti, kad tai yra optimistinis scenarijus. tiksliau būtų sakyti, kad bk atstovų kalba neturėtų išduoti jų kilmės ir gyvenamosios vietos. 156 kAlBOS kUltūrA | 85 vinimo (o ir socialinės kultūrinės patirties) veiksniu, kuris dažnai turi lemiamą įtaką formuojantis vartotojo bk įgūdžiams pirmiausia todėl, kad švietimo sritis a priori siejama su bk. Dėl objektyvių priežasčių (plg. išvystyta infrastruktūra, įsikūrusios mokymo įstaigos, darbo rinkos įvairovė ir pan.) miestai neabejotinai yra išsilavinusių kalbos bendruomenės narių traukos centrai, taigi mėginimas bk atstovus pirmiausia sieti su miestu iš dalies gali būti teisingas. Be to, ir tradicinėje dialektologijoje teikiama miesto ir kaimo perskyra, kuria remiantis tarmės atstovų pirmiausia ieškoma kaimuose (plg. nOrM kriterijų4), nors bk atstovų reikėtų ieškoti ir miestuose. Žinoma, būtų netikslu išsilavinusį kalbos bendruomenės narį vienareikšmiškai vertinti kaip potencialesnį bk atstovą, o menko išsilavinimo – kaip tikėtiną kitų atmainų, dažniausiai tarminių kodų, pusiau tarminių kodų, atstovą. toks požiūris labai supaprastina kalbos variantiškumo sampratą. kita vertus, šio straipsnio tiriamasis dalykas neįpareigoja svarstyti tikslių atitikčių tarp tam tikro vartotojo sociolingvistinio portreto ir jo kalbėsimo kodo. turint omenyje labai skirtingą įvairių šalių bk kūrimo(si), raidos istoriją, vartosenos tradiciją, dažnai net ir geolingvistų ar sociolingvistų teikiami teoriniai kalbos variantų sklaidos visuomenėje modeliai (plg. Peterio trudgillo trapecijos ar trikampio schemą, vaizduojančią regioninių akcentų ir socialinių kodų kliūčių sistemą, žr. trudgill 1983: 41) yra tikslūs tik iš dalies, t. y. tinkami konkrečios šalies kalbos variantiškumo situacijai apibendrinti, kai yra labai aiški visuomenės socialinė struktūra, gerai žinomi kalbinio ugdymo modeliai, taikomi toje visuomenėje, ir pan. taigi iš to, kas pasakyta, aiškėja, kad tyrėjai, pvz., sociolingvistai, geolingvistai, norminamosios kalbotyros atstovai ir pan., tipiško (o gal tiksliau – stereotipiško!) bk vartotojo sociolingvistiniame portrete vietos žymą gali patikrin ti tik tirdami konkrečią kalbos bendruomenę (gal net tiksliau – kalbos bendruomenės kartą). nemaža dėmesio standartinės kalbos (mūsų atveju – bk) sąvokai skiriantys teoretikai (apie tai žr. Hilton 2010: 58–69; apie teorines diskusijas dėl bk taip pat žr. Aliūkaitė 2009a: 164–168) reiškia dvejonių, ar standarto sakytinė forma apskritai egzistuoja. Pavyzdžiui, Deboros cameron teigimu, iš esmės tik rašymas realizuoja standartinės kalbos (t. y. bk) mitą (cit. iš Jafte 2000: 500). labiau gilintis į šias įžvalgas būtų galima turint tokį tiks4 Akronimas nOrM apibendrina tokį tarmės atstovo sociolingvistinį portretą: nonmobile, older, rural male = sėslus, vyresnio amžiaus, iš kaimo [paryškinta mūsų – D. A. ir E. M.- Š.] vyras (žr. chambers, trudgill 1998: 29). D. AliūkAitė, E. MErkytė-ŠvArciEnė. Bendrinės kalbos regionai jaunųjų lietuvių kalbos bendruomenės narių požiūriu: kompetencija ir vaizdiniai 157 lą, pasirinkus tam tikrą teorinę perspektyvą ir sukaupus duomenų. Šio straipsnio tikslas yra pasvarstyti, kodėl bk paprastųjų kalbos bendruomenės narių požiūriu tampa įvietintu kodu, t. y. tokia atmaina, kuri susiejama su kokiu nors konkrečiu miestu, regionu ar kt. PErcEPtyviOSiOS DiAlEktOlOGiJOS tyriMŲ trADiciJA kAiP Bk vAiZDiniŲ tyriMO GAliMyBė Perceptyviosios dialektologijos (angl. perceptual dialectology) paradigma (apie perceptyviosios dialektologijos nuostatas daugiau žr. Preston 1988: 373–395; 1989; 1999: xxiii–xl; long 1999: 198–226; inoue 1999: 147; Diercks 2002: 51–70; Evans 2002a: 95–975; taip pat žr. Aliūkaitė 2006: 88–89; 2007: 52–61), įteisinusi paprasto kalbos bendruomenės nario6 požiūrį pirmiausia tarmėtyros tyrimuose, iš esmės sudarė galimybę rastis vadinamajai kalbos jausmo (vok. Sprachgefühl)7 perspektyvai ne tik su tarminiu diskursu susijusiuose tyrimuose. taigi tiriamoji problema – bk regionai jaunųjų lietuvių kalbos bendruomenės narių akimis – svarstoma tiriant paprastųjų kalbos bendruomenės narių bk variantų vaizdinius. Beveik objektyvi tų vaizdinių projekcija, kuri ir tampa šio straipsnio analizės objektu, yra kalbos vartotojų ir vertintojų kalbinės nuostatos dėl tekstų-stimulų taisyklingumo, suprantamumo, panašumo į bk, patrauklumo ir, žinoma, 5 Pažymėtina, kad čia pateikiami tik chrestomatiniai perceptyviosios dialektologijos paradigmos atstovų darbai, kuriuose vienokiu ar kitokiu aspektu kuriama, tikslinama, pildoma metodologija. Daugiau apie perceptyviosios dialektologijos tyrimus pasaulyje žr. HPD1 1999; HPD2 2002; PD 2010. 6 terminu paprastasis kalbos bendruomenės narys straipsnyje įvardijami tie kalbos bendruomenės nariai, kurie neturi profesionalių kalbinių žinių. Šiais metais perceptyviosios dialektologijos, liaudies kalbotyros (angl. folk linguistics) atstovai Berlyne vykusiame 19-ajame sociolingvistikos simpoziume vienoje iš baigiamųjų renginio diskusijų „Folk linguistics and society: Discussion“ svarstė, koks tiriamasis asmuo atitinka neprofesionalaus kalbos bendruomenės nario kriterijų. Prie bendros nuomonės taip ir neprieita. Dichotomija profesionalus vs neprofesionalus kiekvienu atveju sietina su tiriamuoju dalyku. netgi tiriamuoju atveju nėra visiškai teisinga teigti, kad tyrimo dalyviai neturi profesionalių žinių. Mokyklose moksleiviai gauna žinių apie bk, jie mokomi bk (per lietuvių kalbos pamokas), net ir instrumentinė mokytojų dalykininkų kalba dažnai yra bk ar bent jau stengiamasi, kad būtų bk. kita vertus, kaip tik toks tiriamųjų „profesionalumo laipsnis“ lemia tyrimo intrigą – ar mokykla daro reikšmingą poveikį paprastojo kalbos bendruomenės nario kalbiniam išprusimui. 7 Daugiau apie H. Büldo 1939 m. suformuluotą „kalbos jausmo“ ir „kalbos tikrovės“ (vok. Sprachwirklichkeit) skirtį žr. Goeman 1999: 136. 158 kAlBOS kUltūrA | 85 tekstų-stimulų lokalizacija vadinamuosiuose mentaliniuose žemėlapiuose (angl. mental map)8. tekstų-stimulų taisyklingumo, suprantamumo, panašumo į bk, patrauklumo, mentalinio žemėlapio užduotys – tai tradicinės perceptyviosios dialektologijos tyrėjų darbų dalys. tyrimų metu išsiaiškinami taisyklingiausi, patraukliausi ir pan. kalbos bendruomenės narių požiūriu tarminiai kodai. iš mentalinio žemėlapio užduoties, kai tiriamieji girdimus tarminius tekstus-stimulus turi lokalizuoti žemėlapyje, nustatoma vartotojų tarmių kontinuumo (ir erdvinė) nuovoka. lygiai taip pat bk tekstų-stimulų įtraukimas į perceptyviosios dialektologijos tyrimus leidžia tyrėjui įvertinti paprastojo kalbos bendruomenės nario nuostatas, įsitikinimus dėl bk, taip pat vietos vertę bk kalbėtojo sociolingvistiniame portrete, t. y. nustatyti, ar paprastasis kalbos bendruomenės narys bk atstovą sieja su kokiu nors regionu. Galima teigti, kad, nustačius paprastųjų kalbos bendruomenės narių bk vietos parametrus, tam tikru laipsniu išsiaiškinama ir vartotojų perceptyvioji bk kompetencija. toks sociolingvistinės kompetencijos segmentas yra svarbus tikslinant, viena vertus, gimtosios kalbos ugdymo gaires, kita vertus, reikšmingas apskritai kalbant apie kultūrinį lavinimą, kurio neatsiejama dalis yra (turėtų būti!) ir tarminis švietimas. Be to, tam tikru laipsniu bk vaizdinių sistema atskleidžia ir vartotojų tarmės kompetenciją, t. y. tyrimu išsiaiškinama, ar tarminis kodas atskiriamas nuo netarminio. Šios žinios svarbios ir geolingvistams, ir sociolingvistams, ir norminamosios kalbotyros atstovams. Pažymėtina, kad, rengiant šiame straipsnyje kalbamo tyrimo instrumentą, nuspręsta bk tekstus-stimulus įtraukti į perceptyvųjį tyrimą, vadovaujantis tam tikra tyrimų tradicija ir patirtimi. Atliekant 2004–2006 m. „tarminio kalbėjimo suvokimo ir vertinimo“ tyrimą, gauti vieno iš vertintų tarminių tekstų-stimulų, kuriame buvo realizuoti tik vadinamieji lydimieji rytų aukštaičių anykštėnų bruožai, duomenys leido fiksuoti netikslų paprastųjų kalbos bendruomenės narių bk vaizdinį. net 40,63 proc. visų res8 Greta Willio Dierckso (2002) pasiūlyto mentalinio žemėlapio termino perceptyviosios dialektologijos tyrėjų darbuose vartojamas ir pažintinio, kognityviojo žemėlapio (angl. cognitive map) terminas (pvz., clopper 2004: 6). Be to, kad kartais tyrėjai panašia reikšme pavartoja ir okazinius terminus (labai tikėtina, kad pačių susikurtus, be aiškios tradicijos), pavyzdžiui, kognityvusis peizažas (angl. cognitive landscape) ir mentalinis peizažas (angl. mental landscape) (žr. Wales 1999, paskaitos medžiaga). Daugiau apie mentalinio žemėlapio užduotis perceptyviosios dialektologijos tyrėjų darbuose žr. Aliūkaitė 2007: 174–182; Aliūkaitė 2009b: 164–179). D. AliūkAitė, E. MErkytė-ŠvArciEnė. Bendrinės kalbos regionai jaunųjų lietuvių kalbos bendruomenės narių požiūriu: kompetencija ir vaizdiniai 159 pondenčių ir 31,92 proc. visų respondentų9 teigė minėtąjį tarminį tekstą nesiskiriant nuo bk (daugiau apie šį tyrimą žr. Aliūkaitė 2009a: 160–187). Panašūs duomenys gauti ir per 2008 m. tarminių nuostatų tyrimą (žr. Aliūkaitė, Merkytė 2009: 259–274)10. Užfiksuotas netikslus bk vaizdinys paskatino tęsti tyrimus, siekiant išsiaiškinti ir kitus su bk susijusius aspektus. taigi ir šiuo atveju bk įvietinimo problemos svarstymo pagrindas yra kompleksinio perceptyviosios dialektologijos tyrimo, pirmiausia skirto tarminio kalbėjimo (tk) suvokimui ir vertinimui tirti, duomenų dalis. tyrimas vyko 2009 m. lapkritį, 2010 m. gruodį ir 2011 m. sausį. Atliekant perceptyviosios dialektologijos tyrimą, aiškintasi apriorinės tk vertinimo nuostatos, tk diskurso kūrėjo sociolingvistinio portreto bruožai, konkrečių tk tekstų-stimulų suvokimas ir vertinimas pagal suprantamumo, taisyklingumo, estetikos ir panašumo į bk kriterijus, iš mentalinio žemėlapio užduoties duomenų tirta paprastųjų kalbos bendruomenės narių tarmių kontinuumo orientacija. tarp tiriamiesiems teiktų vertinti 13 tekstų-stimulų įterpti ir 3 bk tekstai-stimulai. Šie 3 tekstai-stimulai neabejotinai atstovauja bk normoms (tarties ir kt. lygmenimis), nes buvo sudaryti iš įrašų kompaktinės plokštelės, pridėtos prie Lietuvių kalbos bendrinės tarties (2004) knygelės. Plokštelės įrašai buvo skirti mokyti taisyklingos tarties žurnalistus, aktorius, pedagogus, teisininkus11. Pagal kalbinių priemonių įvairovę visi 3 bk tekstai-stimulai yra lygiaverčiai – tai žodingi, vaizdingi meninio stiliaus fragmentai. Pirmo tekstostimulo kalbėtoja yra moteris, antro ir trečio – vyras. tiriamieji ir tk tekstus-stimulus, ir bk tekstus-stimulus vertino pagal taisyklingumo, patrauklumo, suprantamumo ir panašumo į bk kriterijus. 9 tyrimo imtis – 13–17 metų amžiaus 548 respondentai. tyrime dalyvavo Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos, Ukmergės Šilo vidurinės mokyklos, kauno „Ąžuolo“ katalikiškos mokyklos, Marijampolės 6-osios vidurinės mokyklos, Alytaus rajono Pivašiūnų vidurinės mokyklos, Skuodo rajono Bartuvos vidurinės mokyklos, kretingos rajono kartenos vidurinės mokyklos ir rokiškio rajono Pandėlio vidurinės mokyklos mokiniai. 10 tyrime dalyvavo 46 kauno Milikonių vidurinės mokyklos mokiniai (atlikti tyrimą padėjo mokytojos Audronė Babajan ir violeta Sventkauskienė) ir 40 lukšių vinco Grybo vidurinės mokyklos mokinių (atlikti tyrimą padėjo mokytoja Aldona Urbaitienė). 11 tarminiai tekstai-stimulai pasirinkti, siekiant atskleisti visą lietuvos tarminę įvairovę. 6 tekstai-stimulai priklauso aukštaičių tarmei (t. y. vakarų aukštaičiams kauniškiams (2 tekstai), vakarų aukštaičiams šiauliškiams, pietų aukštaičiams, rytų aukštaičiams panevėžiškiams, rytų aukštaičiams širvintiškiams), o 4 – žemaičių tarmei (t. y. vakarų žemaičiams, pietų žemaičiams raseiniškiams, šiaurės žemaičiams kretingiškiams, pietų žemaičiams varniškiams). 9 tarminiai tekstai-stimulai paimti iš lktcH (2004), o vakarų aukštaičių kauniškių (Šakių r.) tekstasstimulas – iš lt (2005). Jų suvokimo ir vertinimo analizei šiame straipsnyje dėmesio skiriama tik tiek, kiek to reikia, siekiant aiškiau aptarti tiriamąją straipsnio problemą. 160 kAlBOS kUltūrA | 85 Pastebėtina, kad, vertinant bk tekstą-stimulą, panašumo į bk kriterijus, tyrėjo akimis, gali pasirodyti perteklinis ir prieštaraująs logikai, tačiau, sudarant tyrimo instrumentą, paprastajam kalbos bendruomenės nariui tokia strategija yra pagrįsta. tyrimu siekiama aiškintis ne bk kaip abstrahuotos sistemos vertę, o bk vaizdinį paprastojo kalbos bendruomenės nario sąmonėje, taigi tokia užduotis (t. y. panašumo į bk kriterijus) kaip tik ir lemia galimybę išsiaiškinti paprastojo kalbos bendruomenės nario turimo bk vaizdinio atitiktį ar neatitiktį bk realizacijai. Be to, vertinimui išreikšti tiriamiesiems teikta semantinio diferencialo vertinimo skalė leido fiksuoti vertinamo teksto-stimulo atitiktį bk (žr. 1 pav.). 1 PAv. Semantinio diferencialo vertinimo skalė12 Šio straipsnio tiriamajai problemai svarstyti pati svarbiausia yra perceptyviosios dialektologijos tyrimo mentalinio žemėlapio užduotis. Mentalinio žemėlapio užduotyje tiriamųjų buvo prašoma pažymėti ir užrašyti vietovę, iš kurios, jų manymu, yra kalbėtojai. Užduotyje pateikiamas žemėlapis su sužymėtomis savivaldybių ribomis ir centrais, atsižvelgiant į tai, kad tiriamieji yra jaunosios kartos atstovai ir jiems gali trūkti geografijos žinių. tokią prielaidą kelia ir perceptyviosios dialektologijos principų kūrėjas Dennisas r. Prestonas (1989). Straipsnyje nagrinėjami tyrimo, vykdyto kauno, klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, telšių ir Alytaus miestuose, duomenys13. Anonimiškas kiekvieno miesto tiriamųjų grupės tyrimas buvo vykdytas po 30–40 min. Bendra tyrimo imtis – 276 respondentai. tiriamųjų amžius – 14–18 metų. 12 tyrimuose gali būti naudojamos ir kitokios, pvz., 5, 6, 9 balų, skalės (daugiau žr. Al-Hindawe 1996: [1–9]). 13 Aptariamasis tyrimas vykdytas ne tik minėtuose miestuose. iš viso buvo sukaupta daugiau kaip 500 anketų iš visos lietuvos (pvz., Šakių, kalvarijos, kartenos, kretingos, varnių, radviliškio, ramygalos, varėnos ir kt.), tačiau straipsnyje apsispręsta analizuoti tik 6 geolingvistiškai skirtingos kalbinės aplinkos miestų tiriamųjų duomenis, nes kituose tyrimo punktuose tiriamųjų imtys buvo labai netolygios (nuo kelių iki keliolikos asmenų). taigi kalbėti apie polinkius, kol nesukaupta pakankamai ir tolygių duomenų, būtų neobjektyvu. Atlikto tyrimo anketos saugomos vilniaus universiteto kauno humanitarinio fakulteto lietuvių filologijos katedroje. D. AliūkAitė, E. MErkytė-ŠvArciEnė. Bendrinės kalbos regionai jaunųjų lietuvių kalbos bendruomenės narių požiūriu: kompetencija ir vaizdiniai 161 Bk AtPAŽiniMAS ir lOkAliZAciJA: kOMPEtEnciJA ir vAiZDiniAi Pastebėsime, kad tyrime dalyvavo skirtingos kalbinės aplinkos tiriamieji (žr. 1 lentelę). 1 lEntElė. tyrimo dalyviai kalbinė aplinka Miestas tiriamųjų skaičius vakarų aukštaičiai kauniškiai14 kaunas 35 vakarų aukštaičiai šiauliškiai Šiauliai 40 rytų aukštaičiai panevėžiškiai Panevėžys 53 Pietų aukštaičiai Alytus 46 vakarų žemaičiai klaipėdiškiai klaipėda 56 Šiaurės žemaičiai telšiškiai telšiai 46 nors XXi amžiuje labai išplėtotas (ir, pripažinkime, pagrįstai) diskursas apie tarmių vienodėjimą, mišimą, supanašėjimą su bk, tačiau naujausi geolingvistiniai tyrimai lietuvoje rodo, kad ne visus domenus tarminis kodas linkęs užleisti15. Sąmoningųjų nuostatų lygmeniu galima kalbėti net apie tarmių atgimimą. Žinoma, pripažintina, kad dažnai dera kalbėti ne apie tradicinę tarmę, t. y. aiškų, diskretų, su tam tikru arealu susiejamą kalbėjimo variantą, bet apie tam tikrą kodą kontinuumą tarp bk ir tarmės, t. y. regiolektą. regiolektas žymi tam tikrą bk ir tarmės santykių, panašėjimo, išlyginimo (kryptis: tarmė → bendrinė kalba) darinį (daugiau apie regio14 toliau straipsnyje vartojami grupių kodiniai trumpiniai: vAk – kauno Milikonių vidurinės mokyklos tiriamieji (atlikti tyrimą padėjo lietuvių kalbos mokytoja Audronė Babajan), vAš – Šiaulių lieporių gimnazijos (padėjo socialinių mokslų, lietuvių kalbos, technologinio, meninio ir kūno kultūros ugdymo skyriaus vedėja reda Šteimantienė), rAp – Panevėžio „Aušros“ vidurinės mokyklos (padėjo pavaduotoja Daina Jasiūnaitė) tiriamieji, PA – Alytaus Adolfo ramanausko-vanago gimnazijos (padėjo pavaduotoja rita Baubonienė), vŽk – klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos (padėjo pavaduotoja vida rudokienė), ŠŽt – telšių „Džiugo“ vidurinės mokyklos (pagelbėjo pavaduotoja Janina Šalkauskytė) tiriamieji. 15 Žr. projekto „Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai lietuvoje: punktų tinklo optimizacija ir interaktyvioji tarminės informacijos sklaida“ (projekto kodas nr. vP1-3.1-ŠMM-07-k-01-028, vadovė prof. Danguolė Mikulėnienė) svetainę www.tarmes.lt, kurioje pateikiami naujausio tarmių tyrimo duomenys, t. y. trumpi pokalbių, monologų fragmentai iš visos lietuvos. Skelbiama medžiaga rodo, kad tarmiškai žymėta raiška būdinga skirtingų kartų atstovams. 162 kAlBOS kUltūrA | 85 lektą žr. Hoppenbrouwers 1982: 186–196). Olandų tyrėjo kornelijaus Antonijaus Johanneso Hoppenbrouwerso pasiūlytas regiolekto terminas kai kurių autorių (plg. Bellmann 1998: 23–34) dažnai pasirenkamas ir kelių panašėjančių tarmių dariniui įvardyti. Sudarant tiriamųjų imtį pirmiausia vadovautasi tuo, kad tyrimo dalyviai turi būti iš skirtingos kalbinės aplinkos, tai svarbu analizuojant gautus tyrimo duomenis. nors, turint omenyje skirtingų raiškų mišimą, panašėjimą, t. y. regiolektą, tiriamųjų suskirstymas į vakarų aukštaičių kauniškių, šiauliškių ir kt. tarminės aplinkos tiriamuosius yra labiau sąlygiškas ir kiek per griežtas. vis dėlto sakyti, kad tiriamieji yra iš skirtingos kalbinės aplinkos, teisinga. neabejotina, kad skirtingų grupių tiriamųjų nuostatos dėl tk ir bk, taip pat tarmių vaizdinių ir bk vaizdinių sistema priklauso nuo jų gyvenamosios vietos, kuri turi savitos raiškos (tarmės, regiolekto ar kt. – tai nebėra taip svarbu) žymę. Svarbu pridurti, kad net didmiestyje neprarandama galimybė girdėti grynai tarminę ar tam tikrą tarmiškai žymėtą raišką ar bent jau turima tarminės raiškos vaizdinių16. tai, žinoma, susiję su sąlygiškai vėlyva migracija į miestus, taigi ir gana trumpa urbanistine tradi16 Projekto „Miestai ir kalbos“ vykdytojų duomenys rodo, kad visų pagrindinių didmiesčių (vilniaus, kauno, klaipėdos) gyventojai teigia gana gerai skiriantys tarmes (žr. kliukienė 2010: 95, 99). 2 PAv. Mentalinio žemėlapio užduotis D. AliūkAitė, E. MErkytė-ŠvArciEnė. Bendrinės kalbos regionai jaunųjų lietuvių kalbos bendruomenės narių požiūriu: kompetencija ir vaizdiniai 163 cija. kita vertus, čia svarbus ir vadinamųjų socialinių tinklų (angl. social network)17 su giminėmis ar pažįstamais nevienodoje tarminėje aplinkoje tankis, kuris lemia bent jau percepcinius skirtingos raiškos įgūdžius, vadinasi, gali turėti įtakos ne tik vadinamajai tarmės, bet ir bk kompetencijai. išskleidžiant trijų bk tekstų-stimulų, kurie tyrimo anketoje buvo koduoti F, i ir M raidėmis (žr. 2 paveikslą, kuriame pateikiami anketų fragmentai su atlikta mentalinio žemėlapio užduotimi18), vertinimus, pirmiausia pasakytina, kad tyrimo duomenys leidžia pagrįstai kalbėti apie netikslų jaunosios kartos kalbos bendruomenės narių bk vaizdinį. Griežtai teigti, kad bk suvokimo kompetencija yra ribota, nebūtų visiškai tikslu ir teisinga, nes tiriamieji visus tris bk tekstus-stimulus pagal taisyklingumo ir panašumo į bk kriterijų vertina labai aukštais balais (7-balėje semantinio diferencialo skalėje), taigi tvirtai atskiria juos nuo kitų dešimties vertintų tk tekstų stimulų (žr. 2 lentelę ir 3 pav.)19. 2 lEntElė. Bk tekstų-stimulų taisyklingumo ir panašumo į bk įverčiai (balais) kriterijus tiriamųjų grupė Bk tekstai-stimulai F I M rAp taisyklingumas 6,0 5,3 5,8 Panašumas į bk 5,9 5,2 5,9 PA taisyklingumas 6,5 6,2 6,1 Panašumas į bk 6,5 6,3 6,3 vAš taisyklingumas 6,4 6,2 6,2 Panašumas į bk 6,3 6,1 6,0 17 Apie socialinių tinklų sampratą daugiau žr. Milroy, Milroy 1992. 18 Pastebime, kad bk tekstai-stimulai siejami su didmiesčiais. Šis polinkis vienas dažniausių tarp visų grupių tiriamųjų, žr. toliau straipsnyje. 19 Jau minėta, kad šiame straipsnyje tk tekstų-stimulų vertinimo duomenys neanalizuojami, – tai kitų straipsnių dalykas. kad būtų galima palyginti, trumpai pažymėsime, jog tik vakarų aukštaičių kauniškių tarmės teksto-stimulo, kurį aukščiausiais balais vertino visų grupių tiriamieji, aukščiausias taisyklingumo vertinimo vidurkis yra 5,5 balo, aukščiausias panašumo su bk vertinimo vidurkis yra 5,8 (taip vertina vŽk grupės tiriamieji); kitų 9 tekstų-stimulų taisyklingumo ir panašumo su bk įverčiai yra daug žemesni, plg. pietų aukštaičių tekstostimulo panašumas į bk vertinamas 4,1 balo, taisyklingumas – 3,7 balo (taip vertina rAp grupės tiriamieji); šiaurės žemaičių kretingiškių teksto-stimulo panašumas į bk vertinamas 3,2 balo, taisyklingumas – 3 balais (taip vertina PA grupės tiriamieji) ir t. t. 170 kAlBOS kUltūrA | 85 binei gimtinei, t. y. Šiauliams. Žinoma, labai tikėtas ir lauktas rezultatas, kad nė vienas tiriamasis iš ŠŽt grupės bk kodo nesusiejo su kalbine gimtine. Pridurtina, kad tokie duomenys yra svarbūs ir geolingvistiškai. taigi matyti, kad raiškus tarminis pasluoksnis tikslina bk kompetenciją. kitokias įžvalgas dėl kalbinės gimtinės skatina kauno miesto (vAk) tiriamųjų bk tekstų-stimulų vertinimai. Galima kalbėti apie autostereotipinę jaunųjų kauniečių nuostatą – kaune kalbama taisyklingiausiai, taigi kalbama bk. kauno miesto lietuviškumas nekvestionuojamas, tą patvirtina ir naujausi sociolingvistų duomenys (plg. ramonienė 2011); šiuo atžvilgiu atrodo visai pagrįsta, kad bk tekstai-stimulai priskiriami kauno miestui. tyrėjai pažymi (plg. Milroy 2001: 539), kad paprastieji kalbos bendruomenės nariai standartinę kalbą (tiriamuoju atveju – bk) dažnai sutapatina su tautine kalba. Manytina, kad ir šiuo atveju abstrahuoti kalbos konceptai, t. y. bk ir tautinė kalba, suplakami. Dalis tiriamųjų taisyklingiausius, panašiausius į bk (tai atskleidžia atitinkami įverčiai) tekstus-stimulus priskiria lietuviškiausiam lietuvos miestui. Žinoma, neatmestinas ir jau minėtasis kalbinės gimtinės veiksnys. logiškas ir dėsningas polinkis aukščiausiais balais vertintą tekstą sieti su savo gyvenamąja vieta. ypač tai pasakytina tada, kai vertintojai jaučiasi kalbiškai saugūs, ir jų kodas turi atvirąjį prestižą. Manytina, kad kaip tik toks bk ir savo gimtojo kodo sujungimo modelis gali būti būdingas kai kuriems jauniesiems kauniečiams. kalbant apie vAk tiriamųjų grupę reikia pasakyti, kad užfiksuotas dar vienas polinkis. Dalis kauno miesto tiriamųjų bk tekstus-stimulus buvo linkę lokalizuoti kuo arčiau kauno, pavyzdžiui: kėdainiuose (F tekstą-stimulą – 17,1 proc. i tekstą-stimulą – 5,7 proc.), kaišiadoryse (i tekstą-stimulą – 8,6 proc., M tekstą-stimulą – 5,7 proc.). tokius duomenis iš dalies galėjo lemti jau minėtas kalbinės gimtinės veiksnys – galėjo būti samprotaujama pagal modelį: taip kalbama, jei jau ne artimiausioje aplinkoje, tai tikrai kur nors netoli. Apskritai kai kurių tiriamųjų grupių duomenys skatina mintį dėl bk zonų, kurios yra arti didmiesčių. tyrimas rodo, kad į bk zoną pakliūva kaišiadorys, kėdainiai, vilkaviškis, Šakiai ir trakai. tik PA grupės tiriamieji bk tekstų nepriskyrė kaišiadorims. kėdainiuose bent po kartą ir bent vieną iš bk tekstų lokalizavo visų grupių tiriamieji (jau minėta, kad tarp vAk grupės tiriamųjų fiksuotas netgi polinkis). vilkaviškyje ir Šakiuose taip pat iš kiekvienos grupės tiriamųjų buvo tokių, kurie priskyrė bent vieną iš bk tekstų šiems miestams. D. AliūkAitė, E. MErkytė-ŠvArciEnė. Bendrinės kalbos regionai jaunųjų lietuvių kalbos bendruomenės narių požiūriu: kompetencija ir vaizdiniai 171 Manytina, kad trakai tiriamųjų dažnai pažymimi kaip bk zona ir neatskiriami nuo vilniaus. kitaip paaiškinti, kodėl trakai mentaliniame žemėlapyje yra gana svarbi zona, yra neįmanoma, plg.: 27,5 proc. vAš grupės tiriamųjų šiame mieste lokalizuoja i tekstą-stimulą ir 10 proc. – M tekstąstimulą; 10,9 proc. ŠŽt trakams taip pat priskiria M tekstą-stimulą; trakuose M tekstą-stimulą lokalizuoja ir 5,7 proc. rAp grupės tiriamųjų. Pažymėsime, kad stebina tas faktas, jog tarp stereotipinių bk miestų nepakliūva Marijampolė22. Šiam miestui bk tekstai-stimulai priskirti vos kelis kartus: F tekstą-stimulą po vieną sykį lokalizavo vAš ir ŠŽt tiriamieji; i tekstą-stimulą po vieną sykį priskyrė PA, vAk ir vAš tiriamieji; vienas vŽk tiriamasis Marijampolei priskyrė M tekstą-stimulą. tokie duomenys leidžia manyti visaip. Gali būti, kad Marijampolė paprastiesiems kalbos bendruomenės nariams turi didesnę geolingvistinę vertę, t. y. labiau siejama su tarminiu kalbėjimu negu su bk. kita vertus, tikėtina ir tai, kad kaip tik raiškos atžvilgiu netikslus bk vaizdinys yra taip nutolęs nuo realiosios bk, kad objektyviai artimesni bk kodai paprastųjų kalbos bendruomenės narių yra nebelaikomi panašiais į bk. Be abejo, tai rodytų ypač prastą paprastųjų kalbos bendruomenės narių bk kompetenciją. Žinoma, turint tik nuostatų duomenis, griežtai apibendrinti būtų neteisinga. tiriamųjų nebuvo klausta, kur kalbama taisyklingiausiai, kur kalbama bk, kur kalbama panašiausiai į bk ir pan. taigi negalima būti tikriems, kad jei būtų buvę pateikti kitokie klausimai ir kitokios tekstų suvokimo užduotys, Marijampolė būtų buvusi lygiai taip pat vertinama kaip žymėtas miestas, sietinas ne su bk, bet su tk. Galima pasakyti, kad tiriamieji mentalinio žemėlapio užduotyje iš viso pažymėjo 41 vietovę (miestą ar miestelį) (3-ioje lentelėje parodyta, po kiek skirtingų miestų kiekvienu atveju paminėta). kai kurie miestai (vietovės) jau ima įgyti prototipinę bk miesto (vietovės) vertę (dėl taip vertinamo vilniaus miesto žr. Čičirkaitė, vaicekauskienė 2011: 57–76). tai, žinoma, 22 Plg.: prisimintinas laimos Grumadienės 1980 m. sociolingvistiniais metodais tirtas subjektyvusis kalbos vertinimas. tyrėjos gauti duomenys rodė buvusias kitokias nuostatas. tuomet tyrime dalyvavo 45 vyresniųjų klasių moksleiviai iš vilniaus mokyklų. 44 proc. apklaustųjų teigė, kad normine kalba šneka vilniaus miesto gyventojai. Beveik tokia pati dalis mokinių nurodė, kad literatūrine (t. y. bk) kalba šnekama Suvalkijoje ir kapsuke (dab. Marijampolėje) (po 42 proc.), 31 proc. sudarė atsakymai, kuriuose normine laikoma kauno gyventojų kalba, 24 proc. – rytų Aukštaitijos. kai anketoje buvo paprašyta atsakyti į klausimą, ar vilniečių, ar suvalkiečių kalba panašesnė į literatūrinę, 56 proc. apklaustųjų nurodė suvalkiečius, 27 proc. – vilniečius, likusieji neatsakė į klausimą. Paprašyti palyginti marijampoliečių ir kauniečių kalbą, 49 proc. mokinių labiau vertino marijampoliečių, o 22 proc. – kauniečių (daugiau žr. Grumadienė 1980: 91–93). 172 kAlBOS kUltūrA | 85 yra nuostatų ir įsitikinimų lygmens dalykai. Sociolingvistinė bk samprata, išskirianti bendrinę kalbą variantų sistemoje, tiriamiesiems nėra aiški. kita vertus, tik sisteminiai kodų stebėjimo tyrimai užtikrintų kalbos tikrovės (vok. Sprachwirklichkeit) (apie H. Büldo kalbos tikrovės ir kalbos jausmo skirtį daugiau žr. Goeman 1999: 136) duomenis ir būtų pagrindas kalbėti apie tikslų ar netikslų bk vaizdinį, tačiau tai jau kitų tyrimų tikslai. 3 lEntElė. Mentaliniame žemėlapyje vardytų miestų ir miestelių skaičius tiriamųjų grupė Paminėta miestų ir miestelių F tekstas-stimulas i tekstas-stimulas M tekstas-stimulas rap 16 16 20 PA 9108 vaš 7 13 17 ŠŽt 14 12 16 vŽk 11 14 22 vak 11 15 15 iŠvADOS ir PriElAiDOS Atsakant į tiriamąjį klausimą – kodėl paprastųjų kalbos bendruomenės narių požiūriu bk tampa įvietintu kodu – minėtini du svarbiausi aspektai. Perceptyviojo tyrimo duomenys vertinti kaip diagnostiniai. viena vertus, paaiškėja liaudiškoji taksonomija per se, kita vertus, taip apčiuopiamos išryškėja taikomosios, praktinės kalbos tyrėjų veiklos kryptys, tikslintinos kalbinio ugdymo gairės ir pan. Gera jaunųjų kalbos bendruomenės narių bk suvokimo kompetencija skatina įžvalgą, kad bk neabejotinai funkcionuoja švietimo srityje, kita vertus, iš mentalinio žemėlapio užduoties aiškėja, kad šis kodas nėra aiškiai konceptualizuotas, t. y. kalbinio ugdymo procese tinkamai neatskiriamas nuo regioninių, socialinių variantų ir pan. tyrimo rezultatai akivaizdžiai rodo, kad norminamosios kalbotyros ir sociolingvistikos paradigmoje teikiama bk samprata tiriamiesiems yra menkai žinoma, ir bk jų sąmonėje tampa įvietintu kodu, vadinasi, beveik pakliūva į regioninių variantų sistemą. Žinoma, teigti, kad bk yra regioninių variantų sistemos narys, iš esmės D. AliūkAitė, E. MErkytė-ŠvArciEnė. Bendrinės kalbos regionai jaunųjų lietuvių kalbos bendruomenės narių požiūriu: kompetencija ir vaizdiniai 173 yra ydinga. tačiau tokia paradoksali bk suvokimo schema tarp vartotojų veikia ir, manytina, netgi gali turėti įtakos kalbiniam vartotojų skoniui ir kalbinėms preferencijoms. ryškėjantis polinkis bk asocijuoti su vilniumi ir kaunu rodo, kad jaunosios kartos kalbos bendruomenės nariai turi sumišusius socialinės kultūrinės traukos centrų ir kalbos idealų vaizdinius. tokį bk įvietinimą galima aiškinti savitu sostinės ir apskritai didmiesčio kompleksu. Žinoma, kalbant apie paprastąjį kalbėjimo vertintoją, tai labai dėsninga ir natūralu. Didmiestis yra socialinė siekiamybė, vadinasi, tampa ir kalbine siekiamybe. todėl ir bk kodas paprastojo vertintojo požiūriu yra labiau didmiesčio, o ne kurio nors kito miesto, kodas. Situacija, kad konkurenciniai santykiai išryškėja būtent tarp vilniaus ir kauno, yra labai tikėtini: vilnių lemia minėtasis sostinės statusas, kauną – lietuviškiausio miesto vaizdinys. labai skirtingų šalių perceptyviosios dialektologijos atstovai23 gauna panašių duomenų, t. y. teigiamos kultūrinės, socialinės konotacijos vietovės įprastai surenka teigiamus įverčius ir vertintojų mentaliniuose kalbėjimo variantų žemėlapiuose. tas pat pasakytina ir apskritai dėl kalbinės gimtinės vaizdinio mentaliniuose žemėlapiuose (tiriamuoju atveju dėl bk minėtini tik klaipėda ir kaunas). taigi nuvertinti paprastųjų kalbos bendruomenės narių įsitikinimų ir vaizdinių jokiu būdu nedera. netikslus paprastojo kalbos bendruomenės nario vaizdinys negali būti laikomas neteisingu. tiesiog reikia labai aiškiai atskirti tyrėjo ir vartotojo požiūrius. tyrėjo požiūriu būtų neteisinga teigti, kad bk yra lokalizuojamas kodas, nes jis operuoja bk mokslinės apibrėžties, apskritai konceptualizacijos duomenimis. vartotojo, t. y. paprastojo kalbos bendruomenės nario, požiūriu yra teisinga teigti, kad bk yra įvietinamas kodas, nes vartotojas remiasi tvirtai įsigalėjusiais24 ar labai efemeriškais stereotipais, nuostatomis, kalbiniu skoniu ir pan., t. y. tais dydžiais, kuriems apskritai negali būti taikomas klaidos kriterijus, nes tokiu atveju paprastasis kalbos bendruomenės narys iš karto būtų perkeliamas į ekspertų lygmenį. vadinasi, ir dvi žinių sistemos, profesionalo ir mėgėjo, būtų sumaišytos, o tai jau kognityvieji dalykai, kurių privalu paisyti. neabejotina, kad netikslūs paprastųjų kalbos bendruomenės narių bk vaizdiniai yra atskiras ir gana svarbus tiriamasis objektas. 23 Pavyzdžiui, tirti prancūzų kalbos variantai kanadoje kvebeke (žr. Evans 2002b: 83–86), turkijos dialektai (žr. Demirci, kleiner 1999: 263—282), olandų bk ir tarmės Olandijoje (žr. Bezooijen 2002: 13–30) ir kt. 24 reikia pripažinti, kad kai kurie teiginiai netgi turi realų pagrindą – plg. Kaunas lietuviškiausias miestas, tai kur kitur bk vartotojų gali būti. 174 kAlBOS kUltūrA | 85 litErAtūrA Al-Hindawe J. 1996: considerations when constructing a Semantic Differential Scale. – La Trobe Papers in Linguistics 9, [1–9]. Aliūkaitė D. 2006: Perceptyvinės dialektologijos tyrimai: dialekto vaizdinys. – Valoda dažādu kultūru kontekstā. Zinātnisko rakstu krājums 16, Daugavpils: Saule, 87–95. Aliūkaitė D. 2007: Tarminis kalbėjimas ir bendrinė kalba: objektyviųjų ir subjektyviųjų skirtumų kultūrinė vertė. Daktaro disertacija, vilniaus universitetas. Aliūkaitė D. 2009a: Bendrinės kalbos vaizdiniai: kvazistandarto problema. – Respectus Philologicus 16 (21), 160–187. Aliūkaitė D. 2009b: Perceptyviniai dialektų tyrimai: mentalinis žemėlapis. – Respectus Philologicus 15 (20), 164–179. Aliūkaitė D., Merkytė E. 2009: Sociolingvistinis tarminių kodų taisyklingumo tyrimas. – Kalbos kultūra 82, 259–274. Bellmann G. 1998: Between Base Dialect and Standard language. – Folia Linguistica XXXii 1–2, 23–34. chambers J. k., tr u d g il l P. 1998: Dialectology. Second Edition. cambridge: cambridge University Press. clopper c. G. 2004: Linguistic Experience and the Perceptual Classification of Dialect Variation. Dissertation, Stanford. Čičirkaitė r., vaicekauskienė l. 2011: Vilniaus klausimas bendrinės lietuvių kalbos sampratose: metalingvistinių vilniečių komentarų tyrimas. – Darbai ir dienos 56, 57–76. Demirci M., kleiner B. 1999: the Perception of turkish Dialects. – Handbook of Perceptual Dialectology 1. Ed. by D. r. Preston. Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing company, 263—282. Diercks W. 2002: Mental Maps. linguistic-Geographic concepts. – Handbook of Perceptual Dialectology 2. Ed. by D. long, D. r. Preston. Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing company, 51–70. Evans B. 2002a: An Acoustic and Perceptual Analysis of imitation. – Handbook of Perceptual Dialectology 2. Ed. by D. long, D. r. Preston. Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing company, 95–112. Evans B. 2002b: Attitudes of Montreal Students towards varieties of French. – Handbook of Perceptual Dialectology 2. Ed. by D. long, D. r. Preston. Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing company, 71—93. Goeman A. c. M. 1999: Dialects and the Subjective Judgments of Speakers: remarks and controversial Methods. – Handbook of Perceptual Dialectology 1. Ed. by D. r. Preston. Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing company, 135–146. D. AliūkAitė, E. MErkytė-ŠvArciEnė. Bendrinės kalbos regionai jaunųjų lietuvių kalbos bendruomenės narių požiūriu: kompetencija ir vaizdiniai 175 Grumadienė l. 1980: Subjektyvusis kalbos vertinimas. – Kalbos kultūra 39, 91–93. Hilton n. H. 2010: Regional Dialect Levelling and Language Standards: Changes in the Hønefoss Dialect. PhD thesis, University of york. Hoppenbrouwers c. A. J. 1982: Language change: A Study of Phonemic and Analogical Change with Particular Reference to S.E. Dutch Dialects, Meppel: knips repro. HPD1 1999: Handbook of Perceptual Dialectology 1. Ed. by D. r. Preston. Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing company. HPD2 2002: Handbook of Perceptual Dialectology 2. Ed. by D. long, D. r. Preston. Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing company. inoue F. 1999: classification of Dialects by image: English and Japanese. – Handbook of Perceptual Dialectology 1. Ed. by D. r. Preston. Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing company, 147–160. Jafte A. 2000: introduction: non-standard Orthography and non-standard Speech. – Journal of Sociolinguistics 4/4, 497–513. kliukienė r. 2010: tarmės mieste: mokėjimas, vartojimas ir kalbinės nuostatos. – Miestai ir kalbos, vilnius: vilniaus universiteto leidykla, 91–105. lktcH 2004: Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija (su kompaktine plokštele). Sudarytojai r. Bacevičiūtė, A. ivanauskienė, A. leskauskaitė, E. trumpa. vilnius: lietuvių kalbos instituto leidykla. long D. 1999: Mapping nonlinguists’ Evaluations of Japanese language variation. – Handbook of Perceptual Dialectology 1. Ed. by D. r. Preston. Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing company, 198– 226. lt 2005: Lietuvių tarmės, 2 dalis. Sudarytojai r. Bacevičiūtė, k. Juškevičius, A. leskauskaitė, k. Morkūnas, D. Mikulėnienė, E. Ožeraitis, l. telksnys, D. vaišnienė, A. vidugiris ir kt. vilnius: lietuvių kalbos institutas, Matematikos ir informatikos institutas. Milroy J. 2001: languages ideologies and the consequences of Standardization. – Journal of Sociolinguistics 5/4, 530–555. Milroy l., Milroy J. 1992: Social network and Social class: toward an integrated Sociolinguistic Model. – Language in Society 21, 1–26. Pakerys A., Pupkis A. 2004: Lietuvių kalbos bendrinė tartis (su kompaktine plokštele), vilnius: Gimtasis žodis. PD 2010: Perceptual Dialectology: neue Wege der Dialektologie. Ed. by ch. A. Anders, M. Hundt, A. lasch. Berlin, new york: De Gruyter. Preston D. r. 1988: Methods in the Study of Dialect Perceptions. – Methods in Dialectology. Ed. by A. r. thomas. clevedon: Multilingual Metters, 373—395. 176 kAlBOS kUltūrA | 85 Preston D. r. 1989: Perceptual Dialectology: Nonlinguists’ Views of Areal Linguistics, Dordrecht: Foris. Preston D. r. 1999: introduction. — Handbook of Perceptual Dialectology 1. Ed. by D. r. Preston. Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing company, xxiii–xl. ramonienė M. 2011: kalbų vartojimas darbe didžiuosiuose lietuvos miestuose. – Lietuvių kalba 5, [1–15]. tamaševičius G. 2012: Žiniasklaidos lyderių lingvistinė kompetencija visuomenės transformacijų kontekste. Daktaro disertacija, vytauto Didžiojo universitetas, lietuvių kalbos institutas. trudgill P. 1983: Sociolinguistics: an introduction to language and Society. london: Penguin Books. van Bezooijen r. 2002: Aesthetic Evaluation of Dutch. – Handbook of Perceptual Dialectology 2. Ed. by D. long, D. r. Preston. Amsterdam, Philadelphia: John Benjamins Publishing company, 13—30. Wales k. 1999: north and South: A linguistic Divide? – Inaugural Lecture, June 10. Gauta 2012 11 05 rEGiOnS OF tHE StAnDArD lAnGUAGE FrOM tHE POint OF viEW OF yOUnG MEMBErS OF tHE litHUAniAn lAnGUAGE cOMMUnity: cOMPEtEncE AnD iMAGES Summary System of factors which is referred to when modelling a representative of a standard language includes education as well as social and cultural experience of a user. User’s profession or activity could also become a clear reference to the potential representative of the standard language speakers. From a theoretical perspective location mark is not one of the important factors, though theoretical models not always precisely correspond to the system of user’s attitudes and beliefs. the aim of this article is to discuss why the standard language becomes a localized code in the point of view of the young members of the language community. the researched problem – regions of the standard language from the point of view of the young members of the lithuanian language community – is being discussed researching the images of the standard language variants prevalent in this group of users. linguistic attitudes of the language users and estimators towards correctness, intelligibility, similitude to the standard language and appeal of text- D. AliūkAitė, E. MErkytė-ŠvArciEnė. Bendrinės kalbos regionai jaunųjų lietuvių kalbos bendruomenės narių požiūriu: kompetencija ir vaizdiniai 177 stimuli and localization of text-stimuli in so-called mental maps provide more or less an objective projection of these images. the investigation of the standard language localization issue is based on a part of the data collected during a complex research of perceptual dialectology carried out in november 2009, December 2010 and January 2011. A task of mental map of perceptual dialectology is the most important for the research of this issue. the research was carried out in schools and gymnasiums of kaunas, klaipėda, Panevėžys, Šiauliai, telšiai and Alytus. A total sample of the research included 276 respondents at the age of 14–18. the research data shows that the standard language is unlocalized only in scientific perspective. in the taxonomy of the members of the language community this code is associated with particular places. the place marker is not stereotypically unambiguous and accurate, but certain trends can be established. two clear markers of the sociolinguistic portrait of the standard language user can be brought out: more frequently the standard language user is associated with major cities of lithuania (vilnius or kaunas) rather than other towns and the standard language user can be the user of the respondent’s linguistic homeland code. Data from some of researched groups suggests an idea about the standard language zones near the cities or major towns. the research shows that kaišiadorys, kėdainiai, vilkaviškis, Šakiai and trakai could be included into such zones. During the task of mental mapping the participants of the research marked 41 places (large or small towns) in total. Some of these places start gaining the value of prototypic standard language place. this is the matter of attitudes and views and the respondents are not aware of the sociolinguistic concept of standard language. Only systemic research of the code observation would ensure “linguistic reality” of the data and become the basis for talking about the precise image of the standard language. KEYWORDS: standard language, regions of the standard language, ordinary member of the language community, standard language competence, standard language image, perceptual dialectology. DAivA AliūkAitė vilniaus universiteto kauno humanitarinis fakultetas Muitinės g. 8, lt-44280 kaunas [email protected] ErikA MErkytė-ŠvArciEnė vilniaus universiteto kauno humanitarinis fakultetas Muitinės g. 8, lt-44280 kaunas [email protected]