Vedinių pateikimo sistemiškumas „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“
Full text
D. MURMULAITYT. Vedinių pateikimo sistemiškumas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 71 DAIVA MURMULAITYTĖ Lietuvių kalbos institutas VEDINI PATIKIMO SISTEMIŠKUMAS BENDRINS LIETUVI KALBOS VOODYNE ESMINIAI VOODŽIAI: vedinys, éškinamasis dictionn, sistemiškumas, fondinis diction, dictionnis article. Le dictionnaire est appelé non n'importe quel, mais lexicographiquement suttorkytes collection de mots, fournissant à son utilisateur l'information essentielle (KTŽ 240). Les mots diffèrent destination, volume, données sélections, leur nature ainsi que présentation méthodologie, utilisation manière et kt. Selon la forme externe, sont distingués traditionnels (spausdintiniai, papieriniai) et électroniques dictionnaires; ces derniers, à son tour, aussi distingueront deux espèces: informatisés imprusdintines dictionnaires (électronises papierines dicynes versions) et bases de données bases créées originalūs dictionnaires électroniques (Jakaitienė 2005: 3840; 293296). Bene le plus important tous les dicynus unifie le traitžas est sistemiškumas. La systémisation du lexique est l'une des fonction de la contemporaine pratique lexicographie (Морковкин 1993: 37). Epais dans la lexicographie électronique, besiremiançant bases de données, systèmeškumas est l'un esminių lexicographies principes et principales exigences, soulevés à bon dictionnaire. Systemique doit être à la fois le vocodine microstructure, et la macrostructure. La dernière dépend et c'est comment sont présentés les titulaires mots des articles séparés ou vedinius une forme ou une autre incluant dans des mots fondamentaux articles (Jakaitienė 2005: 35). Dans les dictionnaires expliquants (de plus en plus pressdintinaires, ainsi que électroniques dans leurs versions) c'est habituel certains vedins, surtout régulières, donner le titre du mot article (qui n'est souvent encore appelé et lizdu, bien que ce anaiptol ne soit le titre du mot donation nest, car il y sont présentés pas encore tous le titre du mot et non montrés ces relations mutuelles). Dans un autre article (de base) unité lexicale sont incluses: • actionmajodžių et vardažodžių abstracts noms d'actions et caractéristiques, • acteurs ou vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai, • prieveiksmiai, Voici quelquesolika exemples de différents mots de l'expression de la langue lituanienne. De ceux-ci, on voit que dans le
72 LEGBOS KULTÜRA | 85 • sangrąžiniai veiksmažodžiai et daiktavardžiai, • deminutyvai, • mots avec négiginiais et kt. même article peut être de plusieurs espèces inclusionnins vedinių (pichatges ils pabraukti1): gérti, gẽria, grė 1. riti lystį, malšinti troškulį: Karvė gẽria is kibiro. G. vandenį, lait. Bẽriamas coupel (duquel geria). Lẽa est potable (kurį boit, apte à boire). prk. : Dulkes, fumums, smarvę g. (kvėpuoti). Tabaką g. (šniaukti, uostyti). 2. utiliser svaigiuosius boissons, butauti: Kai negrès, c'est bon homme. Il est encore gẽria. 3. traukti, siurbti; skverbtis, sunktis: Kempinė gẽria vandenį. Le vent kiaurai gẽria (perpučia). | sngr. : L'eau dans le sable rapidement gẽriasi. G. pršo (apie kiaurus batus). gėrjas, ~a dkt. (1) gėrkas, ~ė dkt. (2) bormas (2) bormasis (1) [DŽ6e]; kvêpúoti, kvêpúoja, kvêpãvo vks. (1)cas) inspirépti et épanchépti: Kambaryjè beaucoup dmų, nėrà quoi respirpúoti. ° Il suñkiai kvėpúoja. • neig. nevépúoti respirépãvement dct. v. (1,1) [MLKŽ]; kuulýti, klaũso, klaũsée intr. K; SD343,279, R, BPII157, M [...] 4. refl. accepterti, susiderinti: Père avec des enfants nesiklaũso Rm. [...] [LKŽe]; áiskus, ~i (3) 1. bien visible, shviesus, giedras: ~i shviesa. Á. cielus. 2. bien voyant: ~ios yeux. 3. facilement percepotiable, compréhensible: Á. raštas. Á. tarimas. Á. question. ~u comme journée. ~u comme sur delno (très évidemment). 4. facilement percepoyant: Á. intelleas. ~i tête. ~iai prv.: ~iai švietė mėnulis. Viską ~iai išdėstyti. ~n prv. ~ýbė (1) ~ùmas (2) [DŽ6e]; mãžas, ~à (4) prš. d i d e l i s. 1. mencas de son volume, tailležu (aukščiu, ilgiu, pločiu): M. enfant. ~os pommes. M. kambarys, jardin, ville. ~o auggio homme. M. upelis. Il combien ~ėlèsnier. Qu'est il ~utùkas, ~utlis, ~utėláitis! ~~ Isbėgo, bigžių nepavijo (tts.). 1En citant des dictionnaires articles, on s'efforce de maintenir originalië leur forme, les parties omises des articles sont marquées [...].
D. MURMULAITYT. Vedinių pateikimo sistemiškumas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 73 2. peuug amžiaus turintis, nesaaugęs: Vaikai dar ~. Paliko ~iukùs, ~utėliùs comme chverblius. Atiduok le couteil, nebūk m. (nesierzink). 3. negausus: M. būrys. ~à šeimyna. ~Ar a ici du travail! De grand nuage m. pluie (tds.). 4. nesmarkus, faibnas: M. šaltis. M. douleur. 5. insignificbus, nežymus, nereikšmingas: ~à faida. ~à donana. ~ nuopelnai, laimėjimai. ~à bèda, que neuki apprendras. 6. qui inconnue de la situation sociale: M. būdamas, avec最大is ponais nesigalynėk (tts.). Be ~a ko (bemaž, presque). ~a quoi (ne importe, rien ne signifie). Būti ~esniám (nusleisti). ~a (maždaug). ~a prv. ~n prv. : Santé va ~ỹn (mažėja). ~ùmas (2) [DŽ6e]; trob sf. (3) [...] 1. [...] habitableis maison, pirkia: [...] Gyvenamoji trob NdŽ. [...] A été pamiškėj trobelýtė Sk. Mažon trobelùkėn jy vit Kb. [...] Trobalę sulipino ici même sukrito, suplyšo, supuvo Yl. [...] Turiam Kazimieruo donner [dalies] trobalẽlei pasistatiti Krt. A été de pèreviškės terre reçue, pasistatée telle trobalìkę Pln. [...] Varyk ce zemes, ligi où veux-toi, seulement mon trobikės nenuversk Pžrl. était quelques trobìkées, et maintenant ka répandėté, la ville grande posidaré Vdk. Susitupusi trobytẽlė Šts. Trobulãlė (menk.) Šts. Toki nature antai trobutẽlė y[ra] bâtieta Lž. Là pasistatée trobùkę Alv. [...] Senukas construit une trobelùkę DrskŽ. Pasistais trobùžę sur l'eau JD20. Trobeliūkštẽlė menkiausia KlvrŽ. Pasiuntiniai devant ses yeux avait simplement riocément petitą, it žąsų gardelį, ketvirtainę trobelytę Vaižg. [...] [LKŽe]; disspùs, ~ (4) 1. facilement solpstantis: Netipios ajoutaišos. ~ (~ióji) kava. 2. qui rapidement, facilement lydosi: Taukai t. daiktas. ~ùmas (2) [DŽ6e]. Les dictionnaires d'autres langues ont également coutume divers vedins inclure dans des mots fondamentaux articles. Ils contiennent et non mentionnées espèces inclusionnels de mots, cela dépend de la langue concrète grammaire et de la fabrication caractéristiques par exemple, dans les dictionnaires des langues ruses et polkes des articles de actes de événements sont souvent présentés et eigos actes de actes. Quelques exemples de: līdzīgs -ais, līdzīga -ā, īp. ; similairement apst. 1. Tāds, qui et environ telles mêmes qualités, caractéristiques comme (kam) citam. Meita ir līdzīga mātei. Līdzīgi raksturi. Viennent et semblables voix. Līdzīgi géographiques circonstances. 2. Equivalent, correspondant (parasti mutuellement). L. partneris. Runāt kā līdzīgam ou līdzīgu. // Vienāds (après grandeura, valeurs). Sagriezt torti semblables piècesās. Sadalīt similairement. Līdzīga nauda sar. somme de argent, ce qui précisément correspond au coût du paiement. līdzīgums v. lietv. [MLVVe];
74 KALBOS KULTūRA | 85 ābOLS v. Ābeles auglis. Sulīgs, salds, skābs, sārts ā. Ābola serde, sēklas, miza. Ābolu sula, ievārījums, kompots. Žāvēti āboli. Sārts comme ā. celui, qui et veselīga krāsa, ou veselīgu sārtumu (parasti par vaigiem, seju). Acs ā. acs principalá sastāvdaļa, apaļš ķermenis acs dobumā. Strīda ā. strīda cēlonis./ ābolītis, -ša; āboltēns; āboltiņš. [LVV]; ДЕД, -a; m. 1. Отец отца или матери. 2. razg. C'est un vieux homme, vieрик. 3. mn. : dédy, -ov. Les gens, vivant v vieinu, ancki. Grands et pra-grands; patts et grandys (avantki). [...] < Дéдка, -и; mn. genre. -dok, date. -dkam; m. Lask. (12 zn.). Dédkin, -a, -o. Dédov, -a, -o. Dédovsky, -aya, -oe. D. moyen (vieux, испытанный). Dédók, -dká; m. rozg. (2 zn.). Dédýlja, -i; m. Lask. (12 zn.). Dédýlin, -a, -o. Déduška (cf.). Po-dédovski, нареч. [BTSRYA]; СЛОВА’РЬ, -я’, м. 1. Собрание слов (обычно в алфавитном порядке), устойчивых выражений с пояснениями, толкованиями или с переводом на другой язык. Толковый с. Энциклопедический с. Фразеологический с. Двуязычный с. Терминологический с. Словари синонимов, омонимов, антонимов. С. морфем (толкующий значимые части слов). 2. ед. Совокупность слов какого-н. языка, а также слов, употреблённых в каком-н. одном произведении, в произведениях какого-н. писателя или вообще употребляемых кем-н. Богатство русского словаря. Поэтический с. Пушкина. Он изъясняется по-английски с трудом: его с. очень беден. ǁ уменьш. слова'рик, -а, м. (к 1 знач.). ǁ прил. слова'рный, -ая, -ое. Словарная статья (главка словаря, посвящённая отдельному слову или фразеологизму, вынесенному в её заглавие). С. запас. [ТСОШ]; СТРО’ИТЬ 1, -о'ю, -о'ишь; -о'енный; несов. 1. что. Возводить, создавать какое-н. сооружение, здание, а также конструкцию, машину. С. дом. С. плотину. С. корабли, локомотивы. Ломать - не с. (посл.). 2. что. Созидать, создавать, организовывать. С. новый быт, новую жизнь. С. своё благополучие на чём-н. С. семью. 3. что. Мысленно создавать. С. планы. С. разные предложения. С. гипотезу. С. себе иллюзии. 4. что. Организовывать, основываясь на чём-н. С. доклад на точных данных. С. свою тактику на чём-н. 5. что. Выражать, формулировать. Правильно с. фразу. С. систему доказательств. 6. что. Вычерчивать на основании заданных размеров (спец.). С. треугольник. С. усечённый конус. 7. что. Делать что-н. (в соответствии со знач. следующего далее существительного) (разг.). С. гримасы (гримасничать). С. глазки (кокетничать, играя глазами). С. рожи (гримасничая, придавать лицу какое-н. неестественное выражение). 8. кого (что) из кого. Представлять, изображать себя или кого-н. кем-н. (разг. неодобр.). С. из себя простака, дурачка. С. из ребёнка вундеркинда. ǁ сов. вы'строить, -ою, -оишь; -оенный (к 1 знач.), постро'ить, -о'ю, -о'ишь; -о'енный (к 1, 2, 3, 4, 5 и 6 знач.) и состро'ить, -о'ю, -о'ишь; -о'енный (к 7 и 8 знач.). ǁ сущ. стро'йка, -и, ж. (к 1 знач.), построе'ние, -я, ср. (к 1 устар., ко 2, 4, 5 и 6 знач.) и постро'йка, -и, ж. (к 1 знач.). ǁ прил. строи'тельный, -ая, -ое (к 1 знач.). С. сезон. Строительные материалы. Строительная площадка. [ТСОШ];
D. MURMULAITYT. Vedinių pateikimo sistemiškumas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 75 kabaret 1. spektakl satyryczno-rozrywkowy; też: local, w którym odbywają się takie spektakle 2. absurdalna lub surrealna situation • kabaretowy • kabaretowość • kabarecik • kabareciarz, kabarecista [SJP]; pacha 1. wgłębienie entre interne stroną ramienia a bokiem klatki piersiowej 2. otwór na ramię w ubraniu; też: partie ubrania trouvant se w w miejscułębienia pod ramieniem • pachowy • paszka [SJP]; spić dk Xa, spity spijać ndk I, ~any 1. upić kogoś do nieprzytomności 2. pijąc zebrać płyn, zwłaszcza jego górną warstwę: Ptaki spijali rosę z listków. spić się spijać się upić się alkoholem, być pijanym [NSJP]; at·ten·tive [...] adj. [...] 1 paying attention; observant 2 considerate, courteous, devoted, etc. [an attentive husband] syn. t h o u g h t fu l at·ten ́tive|ly adv. at·ten ́tive·ness n. [WNWD]; hair·style [...] n. a special style of hairdressing, often distinctive and fashionable hair ́styl ́ing n. hair ́styl ́ist n. [WNWD]. Par des exemples on voit que vediniai dans des mots de base articles sont incluses les présentant: • comme séparé leksemą (p.ex., sangrąžiniai veiksmažodžiai), • comme séparé significations atspalvį (p.zv., sangrąžiniai veiksmažodžiai), • iliustraciniuose vartosenos exemples (p.iez., deminutyvai, mots avec neigin), • article, po toutes les informations sur le titre titre du mot (p.ex., veiksmažodžių et vardažodžių abstractes, noms des acteurs, préveiksm); parfois (dežniau dans les dictionnaires électroniques) ils sont écrits de nouvelle ligneutée. du Lituanien institute utilise de nouvelles méthodes finit de préparer Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (toliau BŽ), dont la conception accentuée le principe sistemičnosti (Liutkevičienė 2010: 141). Il s'efforce de suivre et en présentant vedins, qui selon le lexicinį savarankiškumą sont lygiaverčiai aux autres titulaires leksiniams unités. Par conséquent, l'information à leur sujet doit être non moins complète, variiriapersée et précise, et ce qui est impossible d'atteindre ni un des mentionnés moyens de présentation vedinis inclusif. Ainsi: • abstracts (p.x., miáuktelėjimas, priglaudmas, paskiẽpijimas, broliã vima sis, audringùmas, aukštýbė, brangýbė, brolỹstė),
76 LEPBOS KULTÜRA | 85 • deminutyvai (pvz., ausẽlė, balandlis, namùkas), • prieveiksmiai (pvz., áiškiai, nuoseklia, aiškỹn, garsỹn), • les nommages des acteurs (pvz., griežkas, áuklėtojas), • neiginį turintys mots (išskyrus veiksmažodžius, например, nedarnà, nedaũ ge lis, neddelis, neblõgas, nebloga, negiñčijamai) et autres vediniai (išskyrus sangrąžinius veiksmažodžius et priešdėlio neveiksmažodžius) sont présentés analogiquement à tous les autres BŽ. leksiniams unités, t y leur sont écrits des articles séparés. Ils y vediniai soulèvent des titulaires mots, de sorte tombe dans abėcėlinę de tous les unités leksiniens seką et sont coutumiquement trouvés2. Systémiskume est maintenue et en fournissant des informations sur vedinių kirčiavimą comme et pour les autres vardažodžių, sont indiquées leurs kirčiuotės; notons que inclusuktiniai deminutyvai sont généralement présentés sans marqueryment leurs kirčiuočių, bien que les dernières diffèrent souvent des mots fondamentaux, dans lesquels articles inclus deminutyvai, kirčiuočių (žr. citaotus mãžas, trobà articles de DŽ6e et LKŽe). BŽ vedins articles sur la base vartosena distinguées et respectivement disposées toutes prévues donner leurs significations, chaque leksema marquéeima requises grammaticales, lexiconiques, stylistines, domaines de consommation et etc. et illustrée avec des signes caractérigues vartosenes exemples, montrančiais leur semantiniu et synaksiniu junglum. Ainsi l'information sur vedines ne se limite pas seulement leur liaison avec le fondatif mot fixsavim, les données vedines sont aussi complètes et diversesirapusiai que et d'autres antraštines leksinių vienetų. Le plus important seulement dans l'article, il est possible de donner la structure sémantique vedino, les significations et leur atspalvių hiérarchiją, mutuel lišius ainsi que les interventions avec les mots fondamentaux significations (abstraktes cas). Inclusionnel vedin présentation neaaiškina, neskleidžia sa sémantique (ou insuffisamment, nonexclkliai la explique). Tarkim, les dénominations des acteurs se basent souvent pas de toutes, mais seulement de certaines fondées actionsmajodžių significations. L'utilisateur du mot ne l'a pas su, si vedinys seulement est enregistré à la fin de l'article du mot de base, eg.: daiktavardžius ėjjas, ėjja, qui bassieraient sur 5-ąja, 6-ąja ou okaziąja le sens du verbe eti, on pourrait l'imaginer seulement comme aktualionalisme: 23 La présentation des unités lexicales en ordre alécélèse n'est plus telle dans la lexicographie électronique, car leur paie est effectuée par ordinateur. Cependant, dans les dictionnaires imprimdintins certains dans les mots fondamentaux articles inclus vediniai sont atsidūrę tolokai de celle place dans laquelle ils devraient être écrits tenant abėcėlės (p.ex., mezgėjas, -a, mezgimas et mezgimasis atsiduria entre megzdinti et megztinis artikļi, rovėjas, -a, rovikas, -ė et rovimas entre rautas et rautinis artikļi et pan. [DŽ4]).
D. MURMULAITYT. Vedinių pateikimo sistemiškumas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 77 eti, ena, jo 1.aller de la place à la place à pied, pas en pas: E. keliu. Il na jo, mais a couru. Voici un peu de pésčių enamas. Ek chalin. Ename manger, dansti, chasser. E. pro duris, par champ à, dans école, miškan. [...] 5. circuler: Traukinys, autobus ena. 6. slinkti (apie temps): Les jours, moisi ena. 23. [...] être rodomam: Aujourd'hui théâtre ena Skirgaila. Bon film jo. Ek ek (dites étonnant, négant). ėjjas, ~a dkt. (1). ėjmas (2) [DŽ6e]. En outre, en écrivant un distinct article vedinien, évite-t-on l'occurrence de son présentation plusieurs fois, plg.: bendrýbė (1) communas sujet: Lituvies et latvies langues ont beaucoup ~ių [DŽ6e]; 1 beñdras, ~à (4) 1. appartenant à tous: B. fortune. ~à cuisine. 2. fait ensemble, effectué: B. travail. B. vie. ~oms des efforts ferons nous. ~óji giminė (gram. comprend mots, la même forme ustojamus et mâriškąja, et femeriškąja gimine). 3. vienodas, panašus: ~ sikiai. 4. résumé: ~à somme. 5. comprenant kofs basesus: ~ojo lvinimo école. ~a prv. ~ýbė (1). ~ùmas (2) [DŽ6e]; bendrybée dkt. (1) ce qui est commun, commun sujet, particularité, traožas: Bendrýbė et ats kirýbė (fil.). Lituù et lãtvių parl bendrýbės. Mẽs avec tonim tùrime bend rý bių nei skirtýbių. • ant. atskirybė, skirtybė. [BŽ]. dau gia Grũynieji abstracts (veiksmų ou caractéristiques dénominations) BŽ sont présentés indiquant fondamental veiksmažodį ou vardažodį ainsi correspondante lastarųjų significations numberį, et leksikalizētieji définieziami ou (ir) aiškinami synonymimais. Pavyzdžiai (encore peut être édagués, car le dictionnn n'a pas fini rengti): giedójimas dkt. (1) 1. → giedoti 1: Hmno giedójimas. 2. → giedoti 2: Atsibùsti du paũkščių giedójimo. communrininkãvement dkt. (1) deux ou plus de personnes tyčinis joint en participation crimintime: Bendrininkã gãli bti realizúotas neveikimù. 2. → conjointininkauti 2: Keli iškõvų [atsakõvų] codrininkãvement civliniame proce sè. Pro cè si nis communrininkãvement. Privãlomasis [fakultatyvùsis] communrininkãvement.
78 KALBOS KULTÜRA | 85 clairùmas dct. (2) 1. → clairus 1: Prezideñto mẽtiniame pranešimè pasges ta clairùmo. Kol nėrà clairùmo, rusẽna vilts. Įmantrùmas keñkia stliaus [kalbõs] clairementù mui. 2. → clairus 2: Garbaũs ámžiaus profèsorée stẽbina prõto clairumù. Lga apsuñkino kabą, mais pas mókslinées mintiẽs clairùmą. 3. → clairus 3: Tartiẽs clairù mui ugdýti yrà visókių pratmų. 4. → clairus 4: Kóks rýto clairùmas dangujè nė de be s lio! 5. → clairus 5: Erẽliai [kãtės] garsja regjimo clarumù. baikštýbė dkt. (1) grand, extraordinaire baikštumas, bailumas, baugumas: Kàs per baikštýbė vako! • ant. drąsność. Informellement présentant abstractus émergeait quelques problèmes, avec lesquelles peut-être n'a pas rencontré en préparant d'autre structure des dictionnaires. Une d'entre elles mais et gramatinės pažymos. BŽ stengiamasi nuosekliai žymėti ne tik daugiskaitinius, unicaskaitinius diktavardžius. Les grammaires de la langue Lituanie affirme que l'une des unaskaitinių daiktavardžių espèces sont daiktavardžiai, reiškiantys incapim compterti abstakčias concepts (LKG 1965: 175; plg. DLKG 1996: 66; Valeckienė 1998: 219). Sukonkretėję, acquijée une nouvelle signification ou un nouveau signification atspalvį ils peuvent être consommés et forme pliskaites. Tokia vartosena est possible et stylistiniais sumetimais. Ces leksemes, comme mentionnée, BŽ sont présentées définies ou expliquées synonymément, et transpoziciniai vediniai (t. i. tels, dont darybos et leksinė significations sutampa), ou, autrement dit, grynieji abstracta, sont indiqués dans fondini leksemą. Attrût, que les derniers, non lexikalisés, abstraits nommages d'acte ou caractéristique devraient être signifiants sutturnement vns. (singaskaitnis), mais toli gražu pas chaque individuel article émis un abstract leksemą peut ainsi marquer3. Souvent des cas, où abstakčiai leksemai très difficile de suformuler lexikografinée définitiontį (ça caractéristique transpoziciniams vediniams, donc ils et expliqués manière référodiniu), et parfois pavartojames et habituellement sonnant ses formes pluriskaitnées indiquent au moins déjà entamée leksikalization. Patyrinėjus actionmajoudi abstractto bėgiojimas vartoseną, trouvée abondance exemples, où est utilisée beaucoupiskaitinė de ce mot (tous trois prévues BŽ fournir significmėmis) forme: Bien que jeux, promenadesjimai ou bėgiojimai améliorent shuns figure et n'autorise priaugti poids, est très important que shuo sportodamas neperkaistų. Katės noctinaires animaux: journée principalement išsiparpia, et nuitement tout commence: bėgiojimai, miaukimai, jeux. Regulaires matinines bêgiojimes à Londres, indépendamment de conditions météo. Ne nouvelle ceux leurs [seimūnų] bėgiojimai de 3 À propos des daiktavardžių daugiskaitą dar. voir le discussion article de Ramunės Vaskelaitės Abstraktions daiktavardžių daugiskaitos usage dans le langage de l'économie et norma dans ce Talbos kultur tome, p. 190215.
D. MURMULAITYT. Vedinių pateikimo sistemiškumas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 79 vienų partijų į kitas. Chaque fois, quand il faut conduire dans commandiruoté, commence la bègiojimai et demandesinėjimai, que quelqu'un animalne prêter attention. Beaucoupiskaitées formes abstraits des diktavardžių peuvent être utilisées pour renforcer la signification, montrer l'intensité d'un phénomène, tęsimąsi, rétojimąsi ou concrets diktavardiquement perçus caractéristiques ou action des cas de manifestation (LKG 1965: 178181). Important et du mot fondamental sémantique. Tarkim, les actions physiques peuvent être répétées, calculées, donc leur nommage pluriel est habituelle, eg., mentionnési bėgiojimas et dans cités ses illustrations appaikées d'autres actionsmajodžių abstraits (miaukimas, prašinėjimas, marchojimas). Aussi bien: Les conducteurs nespėja susižinoti, où budi policiers officiels, et nebegali à ce sujet jibintų blykstelėjimais perspéter autres. Certains résidents côtières disent pendant temprą vué environ 90 éclairo flashkstelements. Polka avec patrepsėjimais. J'ai paussé de kraustymųsi, je veux avoir ma propre maison. Cependant de psychinée activités ou diverses étatsas, rapportsus reiškiančių veiksmažodžių faire abstraits daiktavardžiai pluriskaitines formes, espérée, įgauna plus stylistiniais sumetimais et leurs pasfaiko rčiau, exemple. : Combien de têtes autant de galvojiments. Après longs considérstiments et galvojiments de travail n'ai décidé pas changer. tous tes planifications sont allés au chien sur la queue. Par des exemples on voit, que évaluant l'abstracte présence uneaskaitiniu daiktavardžiu beaucoup qui dépend du concret du fondement actionmajordio sémantique. Existant d'abstracto multiscaitine vartosenne exemples ou au moins akivaizdžiai telle vartosenne possibilité (paremtai analogiques exemples sémantiques), abstractus BŽ ce tarpu décarta markeré sutrumpinements ppr. vns., attreipiant attention, que généralement, mais pas toujours, utilisées les formes unaskaitines marqué du mot, exemple.: brangmas dkt. ppr. vns. (2) → brangti: Degal brangmas skãtina nusikals tamù mą. Bùto loomas cherangmas. Lituõs bsto rinkà metùs commenjo brangimù. Va liùtait riñkoje brangimùs fiksãvo JAV dòleris et Japònijos jenà. bójimas dkt. ppr. vns. (1) → bėdoti: Dar venas dãžnas bėdójimas parce polti nės kultros stokõs. Įgrso permanentnis bėdójimas, plemas, complamasis pour meñknie kių. Besakiai bėdójimai et pesimstinės núotaikos tapa tautiniù brúožu. baugnimas dkt. ppr. vns. (1) bauginti: Prevarta gãli bti non seulement fzinė, mais et psi chològinė: baugnimas, grasnimai, týčiojimasis. | sngr. : Istèrija, baugniment et bau gnimasis nėrà oriõs laikýsenos póžymis. paáiškinimas dkt. (1) ppr. vns. → expliquer 1: Jeenkl paáiškinimas. 2. sngr. ppr. vns. → expliquer 2 (sngr.): Papldomas taisỹklių pasiáiškinimas. 3. sngr. ppr. vns. → expliqué 3 (sngr.): Neįtkinamas pasiáiškinimas. 4. sngr. au fonctionnaire est présenté une lettre, par lequel s'expliquent n'unižengement les raisons, pour qu'un quoi se juridique: En raison lšų shvastimo js pàteikė pasiáiškinimą.
86 KALBOS KULTÜRA | 85 unités de données, révélées leurs synaksiniai liens, junglumas, qui unidé bien peut être montré abiem sangrąžinių veiksmažodžių présentation modes tant savarankišku, tant inkluuktiniu. Les principaux sangrąžinių veiksmažodžių inclusion dans les articles fondatoires veiksmažodžių défauts: 1) la plus grande partie sangrąžinių veiksmažodžių BŽ n'a pas des formes titulaires (pagrindinių); 2) sangrąžinių veiksmajodžių leksemos mutuellement nesudaro semantines structures, car fondinaires simples des veiksmajodžių articleniuobūdai selon sangrąžinių veiksmajodžių leksikalizations degré. En raison inclusionnel sangrąžinių veiksmažodžių se išdėstomos ne nuosekliai, iš eilės, o pagal semantinį ryšį su pastarųjų leksemomis; 3) pats įtrauktinis pateikimas yra nevienalytis – keli minėti présentation non-systemiquement (turint à la tête tout le dictionnaire) sont présentés et leurs abstracts. Aittiru article ne sont mis que ceux sangrąžiniai daiktavardžiai, qui, comme et pamatiniai veiksmažodžiai, n'a pas nesangrąžinių atitikmenų, exemple., džiaugmasis, juokmasis. Diti sangrąžiniai daiktavardžiai sont incluses dans des articles correspondants non sangrąžinių daiktavardžių (donc dans ce cas même pas des mots fondamentaux) et utilisateur ne voit pas leurs formats d'intérieurs (pagrindinių), nebent sangrąžinį daiktavardį devrait aussi être donné en titre de l'article en raison d'un kirčiaissement différent (Liutkevičienė, Ninienaktė, Vosylytė 2010: 246). Pvz.: atnaũjinimas dkt. (1) 1. → mettre à jour 1: Sen badų atnaũjinimas. 2. → mettre à jour 2: Kompiùteries atnaũjinement. 3. → mettre à jour 3: Tesmo processèso at naũ jinimas. | sngr. : Lėtnio enflmo relâchement. fiéchiãment dct. (1) 1. → feuxčiuoti 1: Ligónio feuchchiãment trùko keliàs dienàs. Váistai contre le chaudčiãvement. 2. sngr. → karščiuoti 2 (sngr.): Karščiãvimasis nie ka dà nedúoda naudõs. mušmas dkt. mušmasis sngr. (2), (1) 1. → mušti 1: Mušmas handà [diržù]. Buvaũ testas pour duktes mušmą. Nevalià baũsti [áuklėti] vako mušimù. Muši mù prõ ce neįkrsi. Ne tek mušmo, kek rėkmo (flk.). | sngr. : Mušmasis et prasivar djiãvi mas ródo vako agressivùmą. Musmusi adolesclia isleja enèrgijos pér tek liu. [...] 13. sngr. → mušti 20 (sngr.): Mušmasis dans mókslą [į aukštúomenę]. 14. sngr. → mušti 21 (sngr.): Et k tókiu sàvo mušmusi avecvievena? Vėlesniues BŽ éditions, particulièrement électroniques dans leurs versions, du fondements simples des actionsmažodžių reikėtų séparer de eux padarytus sangrąžinius. Ces derniers, comme et leurs abstraits (sangrąžiniai daiktavardžiai), aussi bien présentinis séparés articles. Alors sangrąžiniai mots devraient être trouvés comme et toutes les autres BŽ leksiniai unités, c'est-à-dire, aussi bien systématiquement serait structurūrinti et leurs données. Seul tel présentement vedins BŽ serait possible de considérer systémique.
D. MURMULAITYT. Vedinių pateikimo sistemiškumas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 87 une ou autre manière incluent dans leurs pamatinių (ar giminiškų) BAIGIAMOSIOS PASTABOS 1. Aiškinamuosiuose žodynuose, ypač tradiciniuose, vediniai neretai mots des articles. Tokio du remerciement existe non seulement Lituiniens, mais et d'autres langues dictionnaires. Le plus souvent des mots fondamentaux articles présentent des régulières vediniai (abstraktus actions ou caractéristiques dénominations et etc.), quie précisément dépend de chaque langue de mots de douves et caractéristiques grammaticales. 2. Les Vedinis considérant de telles mêmes autvarankiškais leksiniais unités que et leurs pamatiniai ainsi que d'autres titulaires mots, leurs données faut donner aussi détaillément et précisément que et cesarųjų. Tam ne convient incluuktinis vedinių pateikiment. Vediniams formuotini séparés dicyniniai articles. Seulement de cette manière il est possible divulguer la structure sémantique du mot et décrire celui-ci tous autres (gramatiniu, kirčiavimo, stilistiniu, domaines de consommation et t. t.) aspects. 3. Bendrinės lietuvių kalbos ordonyne conception dans l'accentué système principe. De lui s'efforce respecter et en présentant vedinius. Cela réussit pas en tous cas, car le dictionnaire a été commencé construire comme traditionnel, printudintinis. Son préparation entrant dans l'étape finalisante, chanter certaines vedines présentement methodikà n'est pas rationu. Cependant inclusiktinių vedinių ne devrait rester dans les versions ultérieures BŽ, particulièrement électroniques de leurs versions, dont la préparation devrait chsti et la structure des données BŽ. 4. BŽ dans des articles séparés seront présentés des actionsmažodžių et vardažodžių abstraits, deminutyvai, mots avec des négatifs (išskyrus veiksmažodžius). Veiksmažodiniai avantdėlio nevediniai, dans le but tropelyg nediditi le vocodyne volumties, ce tarpu laissés des pamatinių veiksmažodžių articlesniels. Sangrąžinių veiksmažodžių et daiktavardžių présentation reste également inégalytis, la grande majorité d'entre eux sont présentés des articles fondamentinių paprastųjų veiksmažodžių. Interpusavie, comme séparé et savita groupe de lexiques, sangrąžiniai veiksmažodžiai BŽ sont fournis tenant traditionnelle (DŽ1) système, cependant ce système nedera avec le principal système exigim, applicable à toute ce clarifiant lexiikai unodai précisément donner et détaillément expliquer (y compris sémantiquement) tous les unités lexiconiques. 5. Vienodinant formųjį vedinių pateikimą se heurte avec des imprévus de caractère subjectif, son tourne aussi empêchant également cohéremment suivre systèmeškumo principe. Par exemple, seulement en étudiant en détail la monocaitine et la policaitine abstracts vartoseną, les ayant dans cet aspect sous classifiée et strictement nustachés méthodekę de présentation, on pourrait s'attendre à ce que
88 KALBOS KULTūRA | 85 Verdyne uneaskaitiniai et les deux formes de nombre ayantintys abstracts concepvokes signiintys daiktavardžiai sont correctement marqués. Ce problème éryškėjo seulement iškėlus abstractus de fondatoires veiksmažodžių et vardažodžių articles et nécessitéiks marquer leurs caractéristiques grammaticales, taigi visant systématiquement fournir tous BŽ lexinius unités. Elle peut être résolue que sutilkus dicyninaires, grammatikes, normintojs et autres spécialistes de la langue. 6. Ayant à l'esprit que plus tôt ou plus tard apparaîtra et la version électronique BŽ, systématique vedinių présentation aiderait à éviter les problèmes avec lesquels se rencontre en informatisant le dictionnaire traditionnel, quand il faut prendre en compte la multitude de nonvienodintes formales de données présentation sujets. Vedins traitant comme d'autres lexicinius unités et respectivement, systématiquement les présentant, les données du dictionnaire peut plus précisément déplacer dans la base de données. Tiksnée, moins exemptes de prémanti structure des dernières données constitueraient plus de possibilités diversem leur étude, neabejotinai tikslesnée serait statistique analyse des données. Cela est prévu mettre en œuvre dans la préparation de ultérieures BŽ autorisations. 7. Systemiškumas a été et reste BŽ organisateurs aspiramybė. La finisamas préparer le dictionnaire par certains aspects sera systèmeiskueur que ses prédécesseurs. Certains des manifestations de nesystemialité était impossible éviter en créant le dictionnaire non base de base de données électronique. L'utilisation plus systématiquement soignées de ses données permettrait à l'avenir éviter de nombreuses formales erreurs et nonikslumų ainsi que conséquemment améliorer déjà parengtée dictionnaire, ainsi que sur sa base prêter tobulesnes, diverseses, sciencequement quybiškesnes moyens de normminement, de enseignement et d'apprentissage de la langue Lituanien. ŠALTINIAI BŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (rengiamas). DŽ1 1954: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Ats. red. J. Kruopas. 1 leidimas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. DŽ2 1972: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Ats. red. J. Kruopas. 2 leidimas, Vilnius: Mintis. DŽ4 2000: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. S. Keinys. 4 leidimas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. DŽ6e 2006: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. S. Keinys. 6 (elektroninis) leidimas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. LKŽe 2005: Lietuvių kalbos žodynas 1–20 (elektroninis variantas). Vyr. red. G. Naktinienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga per internetą: <www.lkz.lt>.
D. MURMULAITYTĖ. Vedinių pateikimo sistemiškumas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 89 LVV 1987: Latviešu valodas vārdnīca, Rīga: Avots. MLKŽ 2010: M. Norkaitienė, R. Šepetytė, Z. Šimėnaitė. Mokomasis lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Baltos lankos. MLVV 2003–2008: Mūsdienu latviešu valodas vārdnīca. Red. Dr. philol. I. Zuice na. LU Latviešu valodas institūts. Prieiga per internetą: <www.tezaurs. lv/mlvv>. NSJP 2002: Nowy słownik języka polskiego, Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN. SJP: Słownik języka polskiego, Wydawnictwa Naukowego PWN. Prieiga per internetą: <http://sjp.pwn.pl>. WNWD 1988: Webster’s New World Dictionary of American English, 3rd college edition. Editor-in-chief V. E. Neufield. Cleveland and New York: Webster’s New World. БТСРЯ 2002: Большой толковый словарь русского языка, Санкт-Петербург: Норинт. ТСОШ – Толковый словарь русского языка С. И. Ожегова и Н. Ю. Шведовой. Prieiga per internetą: <http://slovari.ru/default.aspx?s=0&p= 244>. LITERATURA Il est DLKG 1996: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. DLKG 1996: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. DLKG 1996: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. DLKG 1996: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. DLKG 1996: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. DLKG 1996: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Red. V. Ambrazas. 2 édition, Vilnius: Mokslo et encyclopedijų éditeur. Jakaitienė E. 2005: Leksikografija, Vilnius: Mokslo et encyclopedijų éditions institut. KTŽ 1990: K. Gaivenis, S. Keinys. Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas: Šviesa. Liutkevičienė D. 2010: Bendrinės lietuvių kalbos žodino structure, objectifs et perspectives. Culture de la langue 83, 141150. Liutkevičienė D., Naktinienė G., Vosylytė K. 2010: Veiksmažodžiai et leurs abstracts Bendrinės lietuvių kalbos žodyne. Lexicographie et lexicologie 2, 235251. LKG 1965: Grammatica de la Lituanie 1. Vyr. red. K. Ulvydas. Vilnius: Mintis. Valeckienė A. 1998: Funkcinė lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo et encyclopedijų leidybos institutas. Морковкин В. В. 1993: О предпосылках системного лексикографирования. – Прагматика словаря. Под ред. О. Ю. Богуславской. Москва, 31–39. Reçu 2012 08 29
90 KALBOS KULTÜRA | 85 THE SYSTEMATICITY OF THE PRESENTATION OF DERIVATES IN BENDRINS LIETUVI KALBOS OKODYNAS (DICTIONARY OF STANDARD LITHUANIAN) Les produits dérivés sont considérés comme des produits à base de base de base et sont considérés comme des produits à base de base de base. Summary The Lithuanian language institute is using new methods in preparation of Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (Dictionary of Standard Lithuanian) the concept of which emphasizes the principle of systematicity one of the main requirements of a quality dictionary. This article discusses how successful the attempts to apply this principle have been when presenting derivates in this dictionary and what difficulties have been faced. Different derivates are researched: verbal and nominal abstracts, diminutives, derivates with the negative prefix neand reflexive verbs. The comparison with other dictionaries of the Lithuanian language (Dabarti nės lietuvių kalbos žodynas (Dictionary of Contemporary Lithuanian Language), academic Lietu vių kalbos žodynas (Dictionary of the Lithuanian Language), etc.) and explanatory dictionaries of the other languages (Latvian, Russian, Polish, English) is made and the main principles and methodology of the presentation of derivates in Bend rinės lietuvių kalbos žodynas are introduced. The main principle is that derivates (except for verbs with the prefix neand the majority of reflexive verbs) are presented not in the entries of underlying words, but as separate entries. In such entries the presentation of abstract nouns (for instance miauktelėjimas, priglaudimas, paskiepijimas, broliavimasis, audringu mas, aukštybė, brangybė, brolystė), diminutives (for instance auselė, balandėlis, namu kas) and words except for verbs with a negative prefix (for instance nedarna, nedaugelis, nedidelis, neblogas, neblogai, neginčijamai) is analogous with the presentation of other lexical units. Different meanings are separated according to their usage, each lexeme has appropriate grammatical, lexical, stylistic, usage field and other marks and illustrative examples of usage which reveal the semantic and syntactic valency are presented. Transpositional derivates and abstracts (names of qualities or actions) are presented with their underlying nomen or verb and the number corresponding to one of the meanings. Lexicalized abstracts are defined or (and) explained through synonyms. The non-formal presentation of abstract nouns raised a number of problems which were probably not encountered when preparing dictionaries with a different structure. For instance, grammars suggest that abstract nouns are usually used in singular, though not every lexeme of an abstract noun presented in a separate entry can be marked as vns. (sing.) quite a lot depends on the semantics of a particular verb. This aspect of abstract noun presentation is still being discussed. There are two ways of presenting words with the prefix nein Bendrinės lietu vių kalbos žodynas. Nouns, adjectives and adverbs are presented in separate
D. MURMULAITYT. Vedinių pateikimo sistemiškumas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 91 entries and verbs in the entries of the corresponding underlying verbs as their illustrative examples. La cohérente application du principe de systematicity and the presentation of such verbs analogically to the presentation of other parts of speech which have a negative prefix would enlarge the volume of the dictionary substantially and extend the term of preparation. It would take even longer if at the final stage twofold presentation (incorporated and separate) of reflexive verbs was changed. Thus in the meantime an exception is made for these two groups with the hope to return to this issue and to search for alternative solutions in future editions. KEYWORDS: derivate, defining dictionary, sistematicity, underlying word, dictionary entry. DAIVA MURMULAITYTĖ Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected]