Vedinių pateikimo sistemiškumas „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“

D. MURMULAITYT. Vedinių pa eikimo sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos žodyje 71 DAIVA MURMULAITYTĖ Lie u ių kalbos ins i u as VEDINI PATEIKIMO SISTEMIŠKUMAS BENDRINS LIETUVI KALBOS VODYNE ESMINIAI VODŽIAI: edinys, aiškinamasis ā dynas, sis emiškumas, pama inis ā dodis, ā dyninis a ikulas. Il diziona io iene chiama o non qualsiasi, ma lexicog a icamen e su o ky os se di pa ole, che o nisce al suo u en e l'in o mazione essenziale (KTŽ 240). Le pa ole di e iscono des inazione, po a a, selezione dei da i, lo o na u a e me odica di p esen azione, modo di uso e k . Secondo la o ma es e na si dis inguono adizionali (spausdin iniai, papie iniai) e ele onicei diziona i; ques 'ul e io i, a sua ol a, anche dis inibili due specie: compu e izza i s ampusdin iniai dizionni (ele oniche papie ine dizionynas e sioni) e basi di da i basi c ea e o iginalūs ele oniiniai dizionni (Jakai ienė 2005: 3840; 293296). Bene più impo an e u i i dizionini uni ican e b uožas è sis emiškumas. La sis ema izzazione del lessico è una delle con empo anea p a ica lexicog a ia unzioni (Морковкин 1993: 37). Especialmen e nella lexicog a ia ele onica, besi emiancia a banche da i, sis emiškumas è uno essenziali p incipi di lexicog a ia e equisi i ondamen ali, solle a i a un buon diziona io. Sis emiška de e esse e sia mic os u u a del ocodino, sia mac os u u a. Ques a ai dipende e ques o, come engono p esen a e in i olamen i pa ole di singoli a icoli o edini una o al a o ma inse endo in base pa ole di a icoli (Jakai ienė 2005: 35). Nei diziona i esplicamuosi (spessì più s ampausdin iniuose, nonché ele oniche nelle lo o e sioni) è consue o alcuni edini, specialmen e egola io ii, me e e del i olo pa ola a icolo (che non di ado anco a si chiama e lizdu, anche se ques o anaip ol non è del i olo pa ola daib nes , pe ché in esso engono p esen a i non anco a u i del i olo pa ola da iniai e nepa odomi quelle elazioni ecip oche). Nell'a icolo di un'al a (pie a ia) uni à lessicale engono inclusi: • azionimažodžių i a dažodžių abs ak ai nomi di azioni e ca a e is iche, • p o agonis i o a dažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimai, • p ie eiksmiai, Ecco qualche decina di esempi da a i e mini di spiegazione della lingua li uanea. Da lo o si ede che nello s esso a icolo può 72 KALBOS KULTÜRA | 85 • sang ąžiniai eiksmažodžiai e daik a a džiai, • deminu y ai, • pa ole con neiginiai e k . esse e di di e se specie inkluuk inių edinių (ipigaziniose jie pab auk i1): gé i, gẽ ia, g ė 1. i i skys į, malšin i oškulį: Ka ė gẽ ia da kibi o. G. andenį, pieną. Gẽ iamas coppello (dal quale ge ia). Po abile acqua (ku į ge ia, ada o a be e). p k. : Dulkes, umumus, sma ę g. (k ėpuo i). Tabaką g. (šniauk i, uos y i). 2. usa e s aigiuosi be andus, be e au i: Kai neg ęs, ques o buon uomo. Lui anco a gẽ ia. 3. auk i, siu b i; sk e b is, sunk is: Kempinė gẽ ia andenį. Ven os kiau ai gẽ ia (pe pučia). | sng . : Vanduo in sabėlì apidamen e gẽ iasi. G. p šo (apie kiau us ba us). gė jas, ~a dk . (1) gė kas, ~ė dk . (2) liqu amas (2) liqu amasis (1) [DŽ6e]; k ėpúo i, k ėpúoja, k ėpã o ks. (1)cas) inspi a e e esc apèp i: Kamba yjè mol i dmų, nė à cui s èpúo i. ° Egli suñkiai s ėpúoja. • neig. nekpúo i espėpãuzione dk . . (1,1) [MLKŽ]; klausý i, klaũso, klaũsė in . K; SD343,279, R, BPII157, M [...] 4. e l. su ik i, suside in i: Pad e con i bambini nesiklaũso Rm. [...] [LKŽe]; áiškus, ~i (3) 1. bene isibile, š iesus, gied as: ~i š iesa. Á. cielous. 2. bene eden e: ~ios occhi. 3. acilmen e pe cepokiamas, comp endamas: Á. aš as. Á. a imas. Á. ques ione. ~u come gio no. ~u come su delno (p imi chia o). 4. acilmen e pe cepocen e: Á. p o as. ~i es a. ~iai p .: ~iai š ie ė mėnulis. Viską ~iai išdės y i. ~n p ỹ. ~ýbė (1) ~ùmas (2) [DŽ6e]; mãžas, ~à (4) p š. d i d e l i s. 1. mencas del suo olume, dydžiu (aukščiu, ilgiu, pločiu): M. bambino. ~os pa a e. M. kamba ys, gia dino, ci à. ~o ūgio uomo. M. upelis. Lui quan o ~ėlèsnis. Quale è ~u ùkas, ~u lis, ~u ėlái is! ~~ Ispėgo, didžių nepa ijo ( s.). 1Quando ci ano gli a icoli diziona i si s o za di man ene e o iginalią lo o o ma, le pa i di a icoli omesse engono segnala e [...]. D. MURMULAITYT. Vedinių pa eikimo sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos žodyne 73 2. nedaug amžiaus u in is, nesaaugęs: Vaikai da ~. Lascio ~iukùs, ~u ėliùs come ghi blius. A iduok il col ello, nebūk m. (nesie zink). 3. negausus: M. bū ys. ~à šeimyna. ~A a qui la o o! Da g ania nube m. piu ( .d.). 4. nesma kus, debpnas: M. šal is. M. dolo e. 5. insigni icbus, nežymus, ne eikšmingas: ~à aida. ~à donana. ~ nuopelnai, laimėjimai. ~à bèda, che nonoki impa e ai. 6. che sconosciu o di condizione sociale: M. būdamas, con g andiis ponais nesigalynėk ( s.). Be ~a ko (bemaž, quasi). ~a cosa (nespe o, nien e non signi ica). Bū i ~esniám (nusleis i). ~a (maždaug). ~a p . ~n p ỹ. : S eika a a ~ỹn (mažėja). ~ùmas (2) [DŽ6e]; ob s . (3) [...] 1. [...] abi abile casa, pi kia: [...] Gi enamoji ob NdŽ. [...] Fu pamiškėj obelý ė Sk. Mažon obelùkėn jy i e Kb. [...] T obalę sulipino qui pa suk i o, suplyšo, supu o Yl. [...] Tu iam Kazimie uo da o i [dalies] obalẽlei pasis a i i K . Fu da ė iškės e a ice usi, pasis a ė okią obalìkę Pln. [...] Va yk quel zemes, ligi do uoi, solo miei obikės nenu e sk Pž l. Fu qualche obìkè, e o a ka espalė è, la ci à g ande pasida è Vdk. Susi upolusi oby ẽlė Š s. T obulãlė (menk.) Š s. Toki na u a an ai obu ẽlė y[ a] cos ui a Lž. Qui pasis a è obùkę Al . [...] Senukas cos uì obelùkę D skŽ. Pasis ai obùžę su acqua JD20. T obeliūkš ẽlė menkiausia Kl Ž. Pasiun iniai da an i ai p op i occhi a e a semplicemen e idocemen e piccola, i žąsų ga delį, ke i ainę obely ę Vaižg. [...] [LKŽe]; solpùs, ~ (4) 1. acilmen e solps an is: Ne ipios impa išos. ~ (~ióji) ka a. 2. che apidamen e, acilmen e lydosi: Taukai . daik as. ~ùmas (2) [DŽ6e]. Al ì linguaggi dic iona i sono anche consue o a ius edinius include e in ondamen ali pa ole a icoli. In lo o ci sono e non menziona e specie inclusik ini pa ole, ques o dipende dalla speci ica lingua g amma icosa e doiby peculia i à ad esempio, dizionini di lingue ushe e polkų a icoli in a i del eiksmažodžių a enio non a i engono p esen a i e eigos a i del eiksmažodžiai. Qua as esempiozi: līdzīgs -ais, līdzīga -ā, īp. ; ugualmen e aps . 1. Tāds, com e app ossima i amen e quelle s esse ca a e is iche, indicazioni kā (kam) ci am. Mei a i līdzīga mā ei. Simila amen e aks u i. Viņām e uguali oce. Simili ci cos anze geog a iche. 2. Equi alen e, co isponden e (pa as i ecip ocamen e). L. pa ne is. Runā kā līdzīgam o līdzīgu. // Vienāds (pēc g anduma, alo i). Sag iez o i simili nelle pa i. Sadalī ugualmen e. Līdzīga nauda sa . mone a summa, che p ecīzi co esponde al alo e del pagamen o. līdzīgums . lie . [MLVVe]; 74 KALBOS KULTūRA | 85 ābOLS . Ābeles auglis. Sulīgs, salds, skābs, sā s ā. Ābola se de, sēklas, miza. Ābolu sula, ie ā ījums, kompo s. Žā ē i āboli. Sā s kā ā. quello, cui e eselīga k āsa, o eselīgu sā umu (pa as i pa aigiem, seju). Acs ā. acs gal enā sas ā daļa, apaļš ķe menis acs dobumā. S īda ā. s īda cēlonis./ ābolī is, -ša; ābol ēns; ābol iņš. [LVV]; ДЕД, -a; m. 1. Отец отца или матери. 2. azg. S agio uomo, ecchio. 3. mn. : dédy, -ов. Gli uomini, issu i ecinu, an enki. Dedì i p adedi; pa ci e nonni (p edki). [...] < Дéдка, -и; mn. od. -dok, da . -dkam; m. Ласк. (12 zn.). Дéдкин, -a, -o. Дéдов, -a, -o. Дéдовский, -aя, -oe. D. modo ( ecchioy, испытанный). Дедóк, -дка; m. azg. (2 zn.). Dedýlja, -i; m. Ласк. (12 zn.). Dedýlin, -a, -o. Дэдушка (см.). Po-dédo ski, нареч. [BTsRYA]; СЛОВА’РЬ, -я’, м. 1. Собрание слов (обычно в алфавитном порядке), устойчивых выражений с пояснениями, толкованиями или с переводом на другой язык. Толковый с. Энциклопедический с. Фразеологический с. Двуязычный с. Терминологический с. Словари синонимов, омонимов, антонимов. С. морфем (толкующий значимые части слов). 2. ед. Совокупность слов какого-н. языка, а также слов, употреблённых в каком-н. одном произведении, в произведени- ях какого-н. писателя или вообще употребляемых кем-н. Богатство русского словаря. Поэтический с. Пушкина. Он изъясняется по-английски с трудом: его с. очень беден. ǁ уменьш. слова'рик, -а, м. (к 1 знач.). ǁ прил. слова'рный, -ая, -ое. Словарная статья (главка словаря, посвящённая отдельному слову или фразеологизму, вынесенному в её заглавие). С. запас. [ТСОШ]; СТРО’ИТЬ 1, -о'ю, -о'ишь; -о'енный; несов. 1. что. Возводить, создавать какое-н. сооружение, здание, а также конструкцию, машину. С. дом. С. пло- тину. С. корабли, локомотивы. Ломать - не с. (посл.). 2. что. Созидать, со- здавать, организовывать. С. новый быт, новую жизнь. С. своё благополучие на чём-н. С. семью. 3. что. Мысленно создавать. С. планы. С. разные предложения. С. гипотезу. С. себе иллюзии. 4. что. Организовывать, основываясь на чём-н. С. доклад на точных данных. С. свою тактику на чём-н. 5. что. Выражать, формулировать. Правильно с. фразу. С. систему доказательств. 6. что. Вы- черчивать на основании заданных размеров (спец.). С. треугольник. С. усечён- ный конус. 7. что. Делать что-н. (в соответствии со знач. следующего далее существительного) (разг.). С. гримасы (гримасничать). С. глазки (кокетничать, играя глазами). С. рожи (гримасничая, придавать лицу какое-н. неестествен- ное выражение). 8. кого (что) из кого. Представлять, изображать себя или кого-н. кем-н. (разг. неодобр.). С. из себя простака, дурачка. С. из ребёнка вундеркинда. ǁ сов. вы'строить, -ою, -оишь; -оенный (к 1 знач.), постро'ить, -о'ю, -о'ишь; -о'енный (к 1, 2, 3, 4, 5 и 6 знач.) и состро'ить, -о'ю, -о'ишь; -о'енный (к 7 и 8 знач.). ǁ сущ. стро'йка, -и, ж. (к 1 знач.), построе'ние, -я, ср. (к 1 устар., ко 2, 4, 5 и 6 знач.) и постро'йка, -и, ж. (к 1 знач.). ǁ прил. строи'тельный, -ая, -ое (к 1 знач.). С. сезон. Строительные материалы. Строительная площадка. [ТСОШ]; D. MURMULAITYT. Vedinių pa eikimo sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos žodyne 75 kaba e 1. spek akl sa y yczno- oz ywkowy; eż: lokal, w k ó ym odbywają się akie spek akle 2. absu dalna lub su ealna si uazione • kaba e owy • kaba e owość • kaba ecik • kaba ecia z, kaba ecis a [SJP]; pacha 1. wgłębienie między wewnę zną s oną amienia a bokiem kla ki pie siowej 2. o wó na amię w ub aniu; eż: pa e ub ania o ająca się w miejscu wgłębienia pod amieniem • pachowy • paszka [SJP]; spić dk Xa, spi y spijać ndk I, ~any 1. upić kogoś do niep zy omności 2. pijąc zeb ać płyn, zwłaszcza jego gó ną wa s wę: P aki spijali osę z lis ków. spić się spijać się upić się alkoholem, być pijanym [NSJP]; a · en· i e [...] adj. [...] 1 paying a en ion; obse an 2 conside a e, cou eous, de o ed, e c. [an a en i e husband] syn. h o u g h u l a · en ́ i e|ly ad . a · en ́ i e·ness n. [WNWD]; hai ·s yle [...] n. a special s yle o hai d essing, o en dis inc i e and ashionable hai ́s yl ́ing n. hai ́s yl ́is n. [WNWD]. Dall'esempi si ede che ediniai in a icoli di pa ole ondamen ali si inse iscono p esen andoli: • come sepa ą leksemą (p z., sang ąžiniai eiksmažodžiai), • come sepa ą signi icazioni a spal į (p z., sang ąžiniai eiksmažodžiai), • ilius aciniuose a osena esempi (p.i., deminu y ai, pa ole con neigin), • a icolo, po u e in o mazioni su i ola i à pa ola (p z., eiksmažodžių e a dažodžių abs ac , nomi degli agen i, p e eiksm); a ol e (spessniau nei diziona i ele onici) essi si sc i ono da nuo a igau è. dei Li uani ins i u e applicando nuo i me odi inisce di p epa a e Bend inės lie u ių kalbos žodynas ( oliau BŽ), il cui conce o accen ua il p incipio sis emiškumo (Liu ke ičienė 2010: 141). Di esso si s o za segui e e p esen ando edini, che secondo leksinį sa a ankiškumą sono lygia e čiai alle al e in aš iniams leksiniams une . Pe an o le in o mazioni su di lo o de ono esse e non meno comple e, a ii ipacese e accu a e, e ciò impossibile aggiunge e in nessuno dei menziona i modi di p esen azione edini inclusi o. Quindi: • abs ac (p.ex., miáuk elėjimas, p iglaudmas, paskiẽpijimas, b oliã ima sis, aud ingùmas, aukš ýbė, b angýbė, b olỹs ė), 76 KALBOS CULTÜRA | 85 • deminu y ai (p z., ausẽlė, balandlis, namùkas), • p ie eiksmiai (p z., áiškiai, nuoseklia, aiškỹn, ga sỹn), • nomi degli a o i (p.ez., g iežkas, áuklė ojas), • neiginì u in ys pa ole (išsky us eiksmažodžius, например, neda nà, nedaũ ge lis, neddelis, neblõgas, nebloga, negiñčijamai) e al i ediniai (išsky us sang ąžinius eiksmažodžius e p iešlio ne eiksmažodžius) engono p esen a i analogicamen e a u i gli al i BŽ. leksiniams uni , y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y y. In lo o ediniai engono solle a i i a ini pa ole, ace ca a in abėcėlinę di u e le leksinių iene ų seką e sono abi ualmen e i o a i2. Sis emiškumas iene man enu a e o nendo in o mazioni su edinių ki čia imą come e pe gli al i a dažodžių, engono indica e le lo o ki čiuo ės; si no i che gli inse uk iniai deminu y ai gene almen e sono p esen a i senza segnimin i lo o ki čiuočių, anche se le ul ime spesso di e iscono dalle pa ole di base, in cui gli a icoli deminu y ai, ki čiuočių (ž . ci o us mãžas, obà a icoli da DŽ6e e LKŽe) inclusi. BŽ edini a icoli in base a osena escludono e adegua amen e dispos e u e p e is e o ni e lo o signi icazioni, ciascema leksema segnalima adegua i g amma icali, lexiciche, s ilis iche, se o i di consumo e e c. e illus a a segnalingai ca a e is ici a osena esempi, mos ančiais il lo o seman inio e sin aksinio junglum. Quindi l'in o mazione su edini non si limi a solo lo o yšio con il onda i o pa ola isssa im, i da i edini sono così al e an o comple i e a iei apusiai come e al i an aš ini leksinių iene ų. La più impo an e solo a icolo può o ni e la seman ica s u u a edino, signi ica i i e la lo o a spal ių ge a chiją, ecip oco legšius nonché in e azioni con ondamen ini pa ole signi ica i (abs ak ų caso). Inclusiona io edino p esen azione nonaaiškina, nonskleidžia la sua seman ica (a insu icien emen e, noneccesly ją spiega). Ta kim, i nomi degli a o i spesso si basa non di u i, ma solo di alcuni ondamen ali compo mazodžių signi ica i. L'u en e della pa ola lo non sa, se edinys solo iene egis a o alla ine dell'a icolo della pa ola base, eg.: daik a a džius ėjjas, ėjja, che bassiesi 5-ąja, 6-ąja o okaziąja nel signi ica o del e bo e i, si po ebbe immagina e solo come ak ualionalizmo: 23 Leksinių iene ų pa eikimas abėcėlės a ka nebė a oksus elek oninėje leksikog a ijoje, pe ché la lo o paie è e e ua a da un compu e . Tu a ia nei diziona i s ampdin inici alcuni edini inclusi in a icoli di pa ole ondamen ali sono a sidū ę olokai da quella posizione in cui do ebbe o esse e sc i i man enendo abėcėlės (p.g., mezgėjas, -a, mezgimas e mezgimasis a sidu ia a megzdin i e megz inis a icoli, o ėjas, -a, o ikas, -ė e o imas a au as e au inis a icoli e pan. [DŽ4]). D. MURMULAITYT. Vedinių pa eikimo sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos žodyne 77 e i, ena, jo 1.usci e da luogo a luogo a piedi, passo: E. keliu. Egli non jo, ma uggì. Qui kelelis pesi enamas. Ek calin. Ename egy i, danza i, caccia e. E. p o du is, pe campo, in scuola, miškan. [...] 5. iaggia e: T aukinys, au obus ena. 6. slink i (apie empo): Dei, mesi ena. 23. [...] esse e odomam: Oggi ea o ena Ski gaila. Buono ilm jo. Ek ek (di o me a iglia si, nega i ando). ėjjas, ~a dk . (1). ėjmas (2) [DŽ6e]. Inol e, sc i endo sepa a o l'a icolo edino si e i a occo en ecio il suo p esen azione più ol e, plg.: bend ýbė (1) comune a gomen o: Lie u ių i la ių kalbos u i daug ~ių [DŽ6e]; 1 beñd as, ~à (4) 1. appa enu o a u i: B. pa imonio. ~à cucina. 2. insieme a omas, esegui o: B. la o o. B. i a. ~omm con gli s o zi a emo. ~óji giminė (g am. comp ende pa ole, la s essa o ma a ojamus e mas iškąja, e eme iškąja gimine). 3. uni o modas, panašus: ~ sikiai. 4. somma io: ~à somma. 5. comp endan is ko no s basius: ~ojo l'a inimen o scuola. ~a p . ~ýbė (1). ~ùmas (2) [DŽ6e]; bend ýbė dk . (1) ciò che comune, comune cosa, peculia i à, b uožas: Bend ýbė i a s ki ýbė ( il.). Li uù e lã ių pa l bend ýbės. Mẽs su a im ù ime dau gia bend ý bių nei ski ýbių. • an . a ski ybė, ski ybė. [BŽ]. G ũynieji abs ac a ( eiksmų o peculia i azioni denomininimi) BŽ engono p esen a i indicando pama inio eiksmažodį o a dažodį nonché co isponden e nume ì di signi icazioni las a ųjų, a leksikalizza ieji de ini èziami o (i ) aiškinami sinonimais. Pa yzdžiai (da può esse e edagua i, pe ché il diziona io non ini o p epa i): giedójimas dk . (1) 1. → giedo i 1: Hmno giedójimas. 2. → giedo i 2: A sibùs i dal paũkščių giedójimo. cod ininkãzione dk . (1) due o più pe sone yčinis comune pa ecipazione c imin ime: Bend ininkã gãli b i ealizúo as ne eikimù. 2. → compagininkau i 2: Keli iškõ ų [a sakõ ų] cod ininkãzione ci liniame p oce sè. P o cè si nis condi ininkãmen o. P i ãlomasis [ akul a y ùsis] cod ininkãmen o. 78 KALBOS KULTÜRA | 85 chia oùmas dk . (2) 1. → chia ous 1: P ezideñ o mẽ iniame comunicimè pasges a chia oùmo. Kol nė à chia oùmo, usẽna il s. Įman ùmas keñkia s liaus [kalbõs] chia où mui. 2. → chia ous 2: Ga baũs ámžiaus p o èso ė s ẽbina p õ o cla umù. Lga apsuñkino kabą, ma non mókslinės min iẽs cla ùmą. 3. → chia ous 3: Ta iẽs chia où mui ugdý i y à isókių p a mų. 4. → chia ous 4: Kóks ý o chia oùmas dangujè nė de be s lio! 5. → chia ous 5: E ẽliai [kã ės] ga sja egjimo cla umù. baikš ýbė dk . (1) g ande, s ao dina ie baikš umas, bailumas, baugumas: Kàs pe baikš ýbė ako! • an . da ąsi à. In o malmen e p esen ando abs ac us esiliškėjo qualche p oblema, con le quali o se non è s a a incon a a p epa ando di un'al a s u u a diziona i. Una di ques e ma e unicaskai inius g ama inės pažymos. BŽ s engiamasi nuosekliai žymė i ne ik daugiskai inius, daik a a džius. nelle g amma iche della lingua Li ua ia si a e ma che una delle unaaskai inių daik a a džių specie sono daik a a džiai, eiškian ys impossibil calcola e abs akčias concep as (LKG 1965: 175; plg. DLKG 1996: 66; Valeckienė 1998: 219). Sukonk e ėję, acquis iję nuo o signi ica o o nuo o signi ica o i al ì essi possono esse e u ilizza i e o ma plu iskai o. Tokia a osena possibile e s ilis iniais sume imais. Ques e leksema, come menziona a, BŽ engono p esen a e de ini e o spoglia e sinonimais, a anspoziciniai ediniai ( . i. quelli, i cui da ybos e leksinė signi icanze su ampa), o, in al o di e, pynieji abs ac a, indica i in pama ina leksemą. A e ebbe o, che gli ul imi, nonlessikalizza i, as a ūs nomegimi di azione o ca a e is ica do ebbe esse e segnalimi su o inio ns. (singaskai ino), pe ò oli g ažu non ogni singolo a icolo solle a o leksemà abs ac può così segnala e3. Ne e i casi, quando abs akčiai leksemai mol o complica a su o mula e leksikog a inę de in ì ( ai ca a e is ica anspoziciniams ediniams, quindi essi e si spiegano indicodiniu modo), e qualche ol a pa a ojame e abi uamen e chamban en i plu iskai nei sue o me indicano almeno già iniziėjusią leksikalizację. Pa y inėjus ope ma e bio abs ac o bėgiojimas a oseną, as a abbondanza esempi, nei quali iene usa a mol eiskai inė di ques a pa ola ( u e e p e is e BŽ ipo a e signi icmazioni) o ma: Anche giochiimi, passeggijimai o bėgiojimai miglio ana shuns igu e e non lascia p iaug i peso, è mol o impo an e che shuo spo odamas nonpe kais ų. Ka ės animali no ini: gio no p incipalmen e išsipa pia, e no e u o comincia a: bėgiojime, miaukimai, giochi. Regola ius i ini bėgiojimai a Lond a, indipenden emen e da condizioni me eo ologiche. Ne no iena quelle lo o [seimūnų] bėgiojime di 3 Sob e abs acakciones daik a a džių daugiskai ą da . si eda diskusinį Ramunės Vaskelai ės a icolo Abs akcijų daik a a džių daugiskai os a ojimas ekonomikos kalboje i no ma in ques o Kalbos kul ū os omo, p. 190215. D. MURMULAITYT. Vedinių pa eikimo sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos žodyne 79 ienų pa ijų į ki as. Ogni ol a, quando bisogna guida e in comandi uo è, inizia a bègiojime e p eghiinėjime, che qualcuno animali una p onos icasse. Moliskai iche o me as ac chii di obik a o dzii possono esse e u ilizza e pe a o za e il signi ica o, mos a e in ensi à di enomeno, ęsimusi, ip ojimusi o conc e is cosach a a diamen e pe cepi e ca a e is iche o azione di mani es azione (LKG 1965: 178181). Impo an e e seman ica della pa ola base. Ta kim, le azioni isiche possono esse e ipe u e, con eggia e, quindi i lo o nomi plu ici a è consue a, eg., menziona oci bėgiojimas e nelle ci a e sue illus azioni appaikę al i a imajodžių abs ac i (miaukimas, p ašinėjimas, camminjimas). Anche: I conducen i nespėja susižino i, do e budi u iciali della polizia, e nebegali su ques o ghibin ų blyks elėjimais pe me e e al i. Alcuni esiden i cos ie e dicono pe emp ą edu a ci ca 90 uligio lashks elimen i. Polka con pa epsėjimen i. Già pau a o da k aus ymųsi, oglio a e e le mie case. Tu a ia di psichinę a i i à o a ie s a e di s a o, appo ius eiškiančių eiksmažodžių a e abs ac ūs daik a a džiai plu iskai ine o me, cioja, įgauna più s ilis iniais sume imais e lo o pasi aiko ečiau, например. : Quan o gal ų an o gal ojimen i. Po lunghi conside s imen i e gal ojimen i la o o nu a ò non cambia e. u e le ue piani icazioni andò al cane sul codaio. Da esempi si ede, che alu ando l'abs ac esse e con unaaskai iniu daik a a džiu mol o che dipende dal conc e o ondamen o del eiksmazodio seman ica. Esis endo as a o plu iskai ine a osena esempi di o almeno e iden emen e ale a osena possibili à (pa em ai analogiškos seman ikos esempi), abs ac us BŽ quel a pu deca a žymė i su umpinimais pp . ns., a eipiando a enzione, che gene almen e, ma non semp e, u ilizza e o me uniscai ine segno del pa ola, ecc.: b angmas dk . pp . ns. (2) → b ang i: Degal b angmas skã ina nusikals amù mą. Fù o le umide p eangam. Li uõs bs o inkà me ùs p adjo b angimù. Va liù iñkoje b angimùs iksã o JAV dòle is e Japònijos jenà. bójimas dk . pp . ns. (1) → bėdo i: Da enas dãžnas bėdójimas pe pol i nės kul os s okõs. Įg so cos an enis bėdójimo, piamo, complamasis pe meñknie kių. Besakiai bėdójimai e pesims inės núo aikos apa au iniù b úožu. paugnimas dk . pp . ns. (1) baugin i: P e a a gãli b i non solo zinė, ma e psi chològinė: baugnimas, g asnimai, ýčiojimasis. | sng . : Is è ija, baugnimas e bau gnimasis nė à o iõs laikýsenos póžymis. paáiškinimas dk . (1) pp . ns. → spiega e 1: Sigenkl paáiškinimas. 2. sng . pp . ns. → spiega e 2 (sng .): Papldomas aisỹklių pasiáiškinimas. 3. sng . pp . ns. → spiega e 3 (sng .): Neį kinamas pasiáiškinimas. 4. sng . all'u iciale iene p esen a a una le e a, cui spiega i n o esengimen o agioni, pe c'è qualcosa legaliamasi: A causa lšų sh as imo js pà eikė pasiáiškinimą. 86 KALBOS KULTÜRA | 85 uni à di da iim, i ela e le lo o sin aksiniai connessioni, junglumo, che ugualmen e bene si può mos a e abiem sang ąžinių eiksmažodžių p esen azione modi sia sa a ankišku, sia inkluuk iniu. P incipali sang ąžinių eiksmažodžių inclusione in ondamen ali a imožodžių a icoli: 1) la maggio pa e sang ąžinių eiksmažodžių BŽ non ha in aš inių (pag indinių) o me; 2) sang ąžinių eiksmažodžių leksemos ecip ocamen e nesuda o seman inės s uk ū os, pe ché ondamen inių pap as ųjų eiksmažodžių a ikniuobūda secondo sang ąžinių eiksmažodžių leksikalizacijos laipsniu. A causa inclusu ino sang ąžinių eiksmažodžių pa eikimo nesis emiškai ( u in se išdės omos ne nuosekliai, iš eilės, o pagal seman inį yšį su pas a ųjų leksemomis; 3) pa s į auk inis pa eikimas y a ne ienaly is – keli minė i in men e u a il diziona io) engono o ni i e lo o abs ac s. A ski u a icolo si me ono solo quelle sang ąžiniai daik a a džiai, che, come e pama iniai eiksmažodžiai, non ha nesang ąžinių a i ikmenų, ecc., giougmasis, juokmasis. Ki i sang ąžiniai daik a a džiai engono inclusi in co isponden i nesang ąžinių daik a a džių (quindi in ques o caso anche non delle pa ole ondamen ali) a icoli e u en e non ede le lo o i azioni (pagg undinių) o me, neben sang ąžinį daik a a dį do ebbe anche o ni e i olo dell'a icolo a causa di di e en e ki čiazione (Liu ke ičienė, Ninienak ė, Vosyly ė 2010: 246). P z.: a naũjinimas dk . (1) 1. → aggio na e 1: Sen badų a naũjinimas. 2. → aggio na e 2: Kompiù e ių a naũjinimas. 3. → aggio ni e 3: Tesmo p ocessèso a naũ jinimas. | sng . : Lè nio l'in iammamo a enuaggiunimen o. calščiãmen o dk . (1) 1. → calščiuo i 1: Ligónio calščiãmen o ùko keliàs dienàs. Váis ai dal calščiãmen o. 2. sng . → ka ščiuo i 2 (sng .): Ka ščiã imasis nie ka dà nedúoda naudõs. mušmas dk . mušmasis sng . (2), (1) 1. → muš i 1: Mušmas handà [di žù]. Bu aũ es a pe duk es mušmą. Ne alià baũs i [áuklė i] ako mušimù. Muši mù p õ o neįk si. Non ek mušmo, kek ėkmo ( lk.). | sng . : Mušmasis i p asi a djiã i mas ódo ako agg essi ùmą. Musmusi adolesclia isleja enè gijos pé ek lių. [...] 13. sng . → muš i 20 (sng .): Mušmasis in mókslą [į aukš úomenę]. 14. sng . → muš i 21 (sng .): I k ókiu sà o mušmusi adi ena? Vėlesniuose BŽ pubblicazioni, specialmen e ele oniche nelle lo o e sioni, dai ondamen ali semplici eiksmažodžių sa ebbe necessa io sepa a e da lo o pada y us sang ąžinius. Ques i ul imi, come e i lo o abs ac s (sang ąžiniai daik a a džiai), anche ipo ini in singoli a icoli. Allo a sang ąžiniai pa ole do ebbe o esse e o a i come e u e le al e BŽ leksiniai uni à, o e o, così come sis ema icamen e sa ebbe s u u ū in i e i lo o da i. Solo ale consegimimen o edinių BŽ sa ebbe possibile conside a e sis emišku. D. MURMULAITYT. Vedinių pa eikimo sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos žodyne 87 uno o al o modo inse i i nei lo o pama inių (a giminiškų) pa ole di BAIGIAMOSIOS PASTABOS 1. Aiškinamuosiuose žodynuose, ypač adiciniuose, ediniai ne e ai a icoli. Tokio g azieimo esis a non solo lie u ians, ma e di al e lingue diziona i. Più spesso dei pa ole ondamen ali negli a icoli engono p esen a i egola ia ie ediniai (abs ak ūs azioni o ca a e is iche denomininimi e e c.), quali p ecisamen e dipende da ogni lingua delle pa ole doybos e ca a e is iche g amma icche. 2. Vedini i enendo ali al e an e sa a ankiškais leksiniais uni à come e lo o pama iniai nonché al e in i olazioni pa ole, i lo o da i bisogna o ni e al e an o de aglia amen e e p ecisamen e come e ques a ųjų. Tam non ale inkluuk inis edinių pa eikimas. Vediniams o muo ini singoli a icoli ocynini. Solo in ale modo è possibile i ela e la s u u a seman ica della pa ola e desc i e lo in u i gli al i (g ama iniu, ki čia imo, s ilis iniu, se o i di consumo e . .) aspe i. 3. Bend inės lie u ių kalbos dizodyno concep ijoje accen ua o p incipiali à sis emici. Di esso si s o za segui e e p esen ando edinius. Ques o iesce non in u i i casi, pe ché il diziona io è s a o inizia o cos ui e come adizionale, imp usdin ino. La sua p epa azione en ando in una ase inalizia, coglie e alcuni edinių pa eikimo me odikà non è azionale. Tu a ia inclusik inių edinių non do ebbe es a e in successi e edizioni BŽ, specialmen e nelle lo o e sioni ele oniche, che nella p epa azione do ebbe chis i e s u u a dei da i BŽ. 4. BŽ in singoli a icoli sa anno p esen a i eiksmažodžių e a dažodžių abs ac , deminu y ai, pa ole con nega i i (ischy us eiksmažodžius). Veiksmažodiniai p iešdėlio ne ediniai, ce cando oppoelyg nonidin i olodyno olum ii, quel in appoli lascia i pama inių eiksmažodžių a icolini. Sang ąžinių eiksmažodžių e daik a a džių pa eikimas anche imane i egaly is, la g ande maggio anza di lo o engono p esen a i pama inių pap as ųjų eiksmažodžių a icoli. In e pusa ije, come sepa a o e sa i a g uppo lessikos, sang ąžiniai eiksmažodžiai BŽ engono o ni i man enendo adicinė (DŽ1) sis ema, u a ia ques a sis ema nede a con p incipale sis emiškumo equisi oimo, applicomo u a di ques o aiškinamojo dizodyno leksikai unodai p ecisamen e o ni e e de aglia amen e spiega e (ypač seman iškai) u i i lessinius une us. 5. Vienodinando o mųjį edinių pa eikimą si con on a con imp e is i p oblemi di ca a e e sogge i o, sua ol a a sua ol a anche os acolan i coe en emen e segui e sis emiškumo p incipio. Pe esempio, solo app o ondi amen e s es ando singasci ica e polinci ica abs ac s dei a osenà, lo o in ques o aspe o suklassi ica us e igo osamen e nessačius me odikà della p esen azione, si po ebbe aspe a e che 88 KALBOS KULTūRA | 85 Ve odyne ienaskai iniai e en ambi nume ius o me u in ys abs akčias są okas žymin ys daik a a džiai sono adegua amen e segnala i. Ques o p oblema è yskėjo solo iškėlus abs ac us da pama inių eiksmažodžių e a dažodžių a icoli e necessa iekus segnala i le lo o g amma icale peculia i à, aigi ce cando sis ema icamen e o ni e u i BŽ leksinius une us. Essa può esse e isol a solo su elu kus dizionнікаў, g amma ikų, no min ojų e al i linguis i specialis i o ze. 6. A endo in men e che p ima o poi appa i à e ele onica BŽ e sione, sis emiškas edinių pa eikimas pad ebbe e i a e i p oblemi con cui si incon a compu e izzando il adizionale diziona io, quando bisogna p ende e in conside azione una mol i udine nesu ienodin ų o malaus sogge i di p esen azione da i. Vedini a ando come al e lexicini uni à e co isponden emen e, sis ema icamen e lo o p esen ando, da i del diziona io si possono più p ecisamen e as e i e in da abase. Tiksnė, meno esimčių numa an i ques 'ul ima s u u a dei da i cos i ui ebbe più possibili à a iam lo o s udiamen o, neabejo inai ikslesnė sa ebbe s a is ica analisi dei da i. Ques o si p e ede di ealizza e in p epa azione successi e BŽ au o izzazioni. 7. Sis emiškumas è s a a e imane BŽ o ganizza o i aspi ami à. Finisca p epa a i diziona io in alcuni aspe i sa à sis emišchio ispe o ai suoi p edecesso i. Alcuni dei nesis emi o mi à appaiacchi e a impossibile e i a e c eando diziona io non di base di base di da i ele onica. L'u ilizzo più sis emico i i dei suoi da i in u u o pe me e ebbe e i a e mol i o mali e o i e non ikslumų nonché consis en emen e miglio a e già pa eng ą ocyną, anche sulla base di esso p epa a e obulesne, a iei esne, moksliškai qualybiškesne mezzi di no mminamen o, insegnamen o e app endimen o della lingua Li uania. ŠALTINIAI BŽ – Bend inės lie u ių kalbos žodynas ( engiamas). DŽ1 1954: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. A s. ed. J. K uopas. 1 leidimas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. DŽ2 1972: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. A s. ed. J. K uopas. 2 leidimas, Vilnius: Min is. DŽ4 2000: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys. 4 leidimas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. DŽ6e 2006: Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys. 6 (elek o- ninis) leidimas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. LKŽe 2005: Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (elek oninis a ian as). Vy . ed. G. Nak inienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga pe in e ne ą: <www.lkz.l >. D. MURMULAITYTĖ. Vedinių pa eikimo sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos žodyne 89 LVV 1987: La iešu alodas ā dnīca, Rīga: A o s. MLKŽ 2010: M. No kai ienė, R. Šepe y ė, Z. Šimėnai ė. Mokomasis lie u ių kalbos žodynas, Vilnius: Bal os lankos. MLVV 2003–2008: Mūsdienu la iešu alodas ā dnīca. Red. D . philol. I. Zui- ce na. LU La iešu alodas ins i ū s. P ieiga pe in e ne ą: <www. ezau s. l /ml >. NSJP 2002: Nowy słownik języka polskiego, Wa szawa: Wydawnic wo Naukowe PWN. SJP: Słownik języka polskiego, Wydawnic wa Naukowego PWN. P ieiga pe in e ne ą: <h p://sjp.pwn.pl>. WNWD 1988: Webs e ’s New Wo ld Dic iona y o Ame ican English, 3 d college edi ion. Edi o -in-chie V. E. Neu ield. Cle eland and New Yo k: Webs e ’s New Wo ld. БТСРЯ 2002: Большой толковый словарь русского языка, Санкт-Петербург: Норинт. ТСОШ – Толковый словарь русского языка С. И. Ожегова и Н. Ю. Шведо- вой. P ieiga pe in e ne ą: <h p://slo a i. u/de aul .aspx?s=0&p= 244>. LITERATURA DLKG 1996: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Red. V. Amb azas. 2 edizione, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų edikla. Jakai ienė E. 2005: Leksikog a ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. KTŽ 1990: K. Gai enis, S. Keinys. Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa. Liu ke ičienė D. 2010: Bend inės lie u ių kalbos žodino s u u a, obie i i e p ospe i e. Cul u a di lingua 83, 141150. Liu ke ičienė D., Nak inienė G., Vosyly ė K. 2010: Veiksmažodžiai and hei abs ac s Bend inės lie u ių kalbos žodyne. Lessicog a ia e lexicologia 2, 235251. LKG 1965: G amma ica della Li uania 1. Vy . ed. K. Ul ydas. Vilnius: Min is. Valeckienė A. 1998: Funkcinė lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Морковкин В. В. 1993: О предпосылках системного лексикографиро- вания. – Прагматика словаря. Под ред. О. Ю. Богуславской. Москва, 31–39. Rice u a 2012 08 29 90 KALBOS KULTÜRA | 85 THE SYSTEMATICITY OF THE PRESENTATION OF DERIVATES IN BENDRINS LIETUVI KALBOS GUODYNAS (DICTIONARY OF STANDARD LITHUANIAN) Summa y The Li huanian language ins i u e is using new me hods in p epa a ion o Bend inės lie u ių kalbos žodynas (Dic iona y o S anda d Li huanian) he concep o which emphasizes he p inciple o sys ema ici y one o he main equi emen s o a quali y dic iona y. This a icle discusses how success ul he a emp s o apply his p inciple ha e been when p esen ing de i a es in his dic iona y and wha di icul ies ha e been aced. Di e en de i a es a e esea ched: e bal and nominal abs ac s, diminu i es, de i a es wi h he nega i e p e ix neand e lexi e e bs. The compa ison wi h o he dic iona ies o he Li huanian language (Daba i nės lie u ių kalbos žodynas (Dic iona y o Con empo a y Li huanian Language), academic Lie u ių kalbos žodynas (Dic iona y o he Li huanian Language), e c.) and explana o y dic iona ies o he o he languages (La ian, Russian, Polish, English) is made and he main p inciples and me hodology o he p esen a ion o de i a es in Bend inės lie u ių kalbos žodynas a e in oduced. The main p inciple is ha de i a es (excep o e bs wi h he p e ix neand he majo i y o e lexi e e bs) a e p esen ed no in he en ies o unde lying wo ds, bu as sepa a e en ies. In such en ies he p esen a ion o abs ac nouns ( o ins ance miauk elėjimas, p iglaudimas, paskiepijimas, b olia imasis, aud ingu mas, aukš ybė, b angybė, b olys ė), diminu i es ( o ins ance auselė, balandėlis, namu kas) and wo ds excep o e bs wi h a nega i e p e ix ( o ins ance neda na, nedaugelis, nedidelis, neblogas, neblogai, neginčijamai) is analogous wi h he p esen a ion o o he lexical uni s. Di e en meanings a e sepa a ed acco ding o hei usage, each lexeme has app op ia e g amma ical, lexical, s ylis ic, usage ield and o he ma ks and illus a i e examples o usage which e eal he seman ic and syn ac ic alency a e p esen ed. T ansposi ional de i a es and abs ac s (names o quali ies o ac ions) a e p esen ed wi h hei unde lying nomen o e b and he numbe co esponding o one o he meanings. Lexicalized abs ac s a e de ined o (and) explained h ough synonyms. The non- o mal p esen a ion o abs ac nouns aised a numbe o p oblems which we e p obably no encoun e ed when p epa ing dic iona ies wi h a di e en s uc u e. Fo ins ance, g amma s sugges ha abs ac nouns a e usually used in singula , hough no e e y lexeme o an abs ac noun p esen ed in a sepa a e en y can be ma ked as ns. (sing.) qui e a lo depends on he seman ics o a pa icula e b. This aspec o abs ac noun p esen a ion is s ill being discussed. The e a e wo ways o p esen ing wo ds wi h he p e ix nein Bend inės lie u ių kalbos žodynas. Nouns, adjec i es and ad e bs a e p esen ed in sepa a e D. MURMULAITYT. Vedinių pa eikimo sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos žodyne 91 en ies and e bs in he en ies o he co esponding unde lying e bs as hei illus a i e examples. La coe en e applicazione del p incipio o sys ema ici y and he p esen a ion o such e bs analogicamen e o he p esen a ion o o he pa s o speech which ha e a nega i e p e ix would enla ge he olume o he dic iona y subs an ially and ex end he e m o p epa a ion. I would ake e en longe i a he inal s age wo old p esen a ion (inco po a ed and sepa a e) o e lexi e e bs was changed. Thus in he mean ime an excep ion is made o hese wo g oups wi h he hope o e u n o his issue and o sea ch o al e na i e solu ions in u u e edi ions. KEYWORDS: de i a e, de ining dic iona y, sis ema ici y, unde lying wo d, dic iona y en y. DAIVA MURMULAITYTĖ Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email p o ec ed]