Vedinių pateikimo sistemiškumas „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“

D. MURMULAITYTĖ. Vedinių pateikimo sistemiškumas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 71 DAIVA MURMULAITYTĖ Lietuvių kalbos institutas VEDINIŲ PATEIKIMO SISTEMIŠKUMAS BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNE ESMINIAI ŽODŽIAI: vedinys, aiškinamasis žodynas, sistemiškumas, pamatinis žodis, žodyninis straipsnis. Žodynu vadinamas ne bet koks, o leksikografiškai sutvarkytas žodžių rinkinys, pateikiantis jo naudotojui būtiną informaciją (KTŽ 240). Žodynai skiriasi paskirtimi, apimtimi, duomenų atranka, jų pobūdžiu bei pateikimo metodika, naudojimo būdu ir kt. Pagal išorinę formą skiriami tradiciniai (spausdintiniai, popieriniai) ir elektroniniai žodynai; pastarųjų, savo ruožtu, taip pat skirtinos dvi rūšys: kompiuterizuoti spausdintiniai žodynai (elektroninės popierinių žodynų versijos) ir duomenų bazių pagrindu sukurti originalūs elektroniniai žodynai (Jakaitienė 2005: 38–40; 293–296). Bene svarbiausias visus žodynus vienijantis bruožas yra sistemiškumas. Leksikos sisteminimas yra viena iš šiuolaikinės praktinės leksikografijos funkcijų (Морковкин 1993: 37). Ypač elektroninėje leksikografijoje, besiremiančioje duomenų bazėmis, sistemiškumas yra vienas esminių leksikografijos principų ir pagrindinių reikalavimų, keliamų geram žodynui. Sistemiška turi būti tiek žodyno mikrostruktūra, tiek makrostruktūra. Pastarajai priklauso ir tai, kaip pateikiami antraštiniai žodžiai – atskirais straipsniais ar vedinius viena ar kita forma įtraukiant į pamatinių žodžių straipsnius (Jakaitienė 2005: 35). Aiškinamuosiuose žodynuose (dažniau spausdintiniuose, taip pat elektroninėse jų versijose) įprasta kai kuriuos vedinius, ypač reguliariuosius, pateikti antraštinio žodžio straipsnyje (kuris neretai dar vadinamas ir lizdu, nors tai anaiptol nėra antraštinio žodžio darybos lizdas, nes jame pateikiami ne visi antraštinio žodžio dariniai ir neparodomi tų darinių tarpusavio santykiai). Į kito (pamatinio) leksinio vieneto straipsnį būna įtraukiami: • veiksmažodžių ir vardažodžių abstraktai – veiksmų ir ypatybių pavadinimai, • veikėjų ar vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai, • prieveiksmiai, 72 KALBOS KULTūRA | 85 • sangrąžiniai veiksmažodžiai ir daiktavardžiai, • deminutyvai, • žodžiai su neiginiais ir kt. Štai keliolika pavyzdžių iš įvairių lietuvių kalbos aiškinamųjų žodynų. Iš jų matyti, kad tame pačiame straipsnyje gali būti kelių rūšių įtrauktinių vedinių (pavyzdžiuose jie pabraukti1): gérti, gẽria, grė 1. ryti skystį, malšinti troškulį: Karvė gẽria iš kibiro. G. vandenį, pieną. Gẽriamas puodelis (iš kurio geria). Gẽriamas vanduo (kurį geria, tinkamas gerti). ǁ prk.: Dulkes, dūmus, smarvę g. (kvėpuoti). Tabaką g. (šniaukti, uostyti). 2. vartoti svaigiuosius gėrimus, girtauti: Kai negręs, tai geras vyras. Jis dar gẽria. 3. traukti, siurbti; skverbtis, sunktis: Kempinė gẽria vandenį. Vėjas kiaurai gẽria (perpučia). | sngr.: Vanduo į smėlį greitai gẽriasi. ◊ G. prašo (apie kiaurus batus). gėrjǁas, ~a dkt. (1) gėrkǁas, ~ė dkt. (2) gėrmas (2) gėrmasis (1) [DŽ6e]; kvėpúoti, kvėpúoja, kvėpãvo vks. (1) (kas) įkvėpti ir iškvėpti: Kambaryjè daug dmų, nėrà kuo kvėpúoti. ° Jis suñkiai kvėpúoja. • neig. nekvėpúoti kvėpãvimas dkt. v. (1,1) [MLKŽ]; klausýti, klaũso, klaũsė intr. K; SD343,279, R, BPII157, M [...] 4. refl. sutikti, susiderinti: Tėvas su vaikais nesiklaũso Rm. […] [LKŽe]; áiškǁus, ~i (3) 1. gerai matomas, šviesus, giedras: ~i šviesa. Á. dangus. 2. gerai matantis: ~ios akys. 3. lengvai suvokiamas, suprantamas: Á. raštas. Á. tarimas. Á. klausimas. ~u kaip dieną. ~u kaip ant delno (labai aišku). 4. lengvai suvokiantis: Á. protas. ~i galva. ~iai prv.: ~iai švietė mėnulis. Viską ~iai išdėstyti. ~ỹn prv. ~ýbė (1) ~ùmas (2) [DŽ6e]; mãžǁas, ~à (4) prš. d i d e l i s. 1. menkas savo apimtimi, dydžiu (aukščiu, ilgiu, pločiu): M. vaikas. ~os bulvės. M. kambarys, sodas, miestas. ~o ūgio žmogus. M. upelis. Jis kiek ~ėlèsnis. Koks jis ~utùkas, ~utlis, ~utėláitis! Iš ~ išbėgo, didžių nepavijo (tts.). 1 Cituojant žodyninius straipsnius stengiamasi išlaikyti originalią jų formą, praleistos straipsnių dalys žymimos [...]. D. MURMULAITYTĖ. Vedinių pateikimo sistemiškumas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 73 2. nedaug amžiaus turintis, nesuaugęs: Vaikai dar ~. Paliko ~iukùs, ~utėliùs kaip žvirblius. Atiduok peilį, nebūk m. (nesierzink). 3. negausus: M. būrys. ~à šeimyna. Ar ~a čia darbo! Iš didelio debesio m. lietus (tts.). 4. nesmarkus, silpnas: M. šaltis. M. skausmas. 5. nesvarbus, nežymus, nereikšmingas: ~à klaida. ~à dovana. ~ nuopelnai, laimėjimai. ~à bėda, kad nemoki – išmoksi. 6. kuris nežymios visuomeninės padėties: M. būdamas, su didžiais ponais nesigalynėk (tts.). ◊ Be ~a ko (bemaž, beveik). ~a ką (nesvarbu, nieko nereiškia). Būti ~esniám (nusileisti). Daug ~a (maždaug). ~a prv. ~ỹn prv.: Sveikata eina ~ỹn (mažėja). ~ùmas (2) [DŽ6e]; trob sf. (3) [...] 1. [...] gyvenamasis namas, pirkia: [...] Gyvenamoji trob NdŽ. [...] Buvo pamiškėj trobelýtė Sk. Mažon trobelùkėn jy gyvena Kb. [...] Trobalę sulipino – čia pat sukrito, suplyšo, supuvo Yl. [...] Turiam Kazimieruo duoti [dalies] trobalẽlei pasistatyti Krt. Buvo iš tėviškės žemės gavusi, pasistatė tokią trobalìkę Pln. [...] Varyk tas žemes, ligi kur valioji, tik mano trobikės nenuversk Pžrl. Buvo kelios trobìkės, o dabar ka išsiplėtė, miestas didelis pasidarė Vdk. Susitūpusi trobytẽlė Šts. Trobulãlė (menk.) Šts. Toki daba antai trobutẽlė y[ra] pastatyta Lž. Čia pasistatė trobùkę Alv. [...] Senukas pastatė trobelùkę DrskŽ. Pasistačiau trobùžę ant vandens JD20. Trobeliūkštẽlė menkiausia KlvrŽ. Pasiuntiniai prieš savo akis turėjo tiesiog juokingai mažą, it žąsų gardelį, ketvirtainę trobelytę Vaižg. [...] [LKŽe]; tirpǁùs, ~ (4) 1. lengvai tirpstantis: Netipios priemaišos. ~ (~ióji) kava. 2. kuris greitai, lengvai lydosi: Taukai – t. daiktas. ~ùmas (2) [DŽ6e]. Kitų kalbų žodynuose taip pat įprasta įvairius vedinius įtraukti į pamatinių žodžių straipsnius. Juose yra ir nepaminėtų rūšių įtrauktinių žodžių, tai priklauso nuo konkrečios kalbos gramatikos ir darybos ypatybių – pavyzdžiui, rusų ir lenkų kalbų žodynuose įvykio veikslo veiksmažodžių straipsniuose neretai pateikiami ir eigos veikslo veiksmažodžiai. Keletas pavyzdžių: līdzīgs -ais, līdzīga -ā, īp.; līdzīgi apst. 1. Tāds, kam ir aptuveni tādas pašas īpašības, pazīmes kā (kam) citam. Meita ir līdzīga mātei. Līdzīgi raksturi. Viņām ir līdzīgas balsis. Līdzīgi ģeogrāfiskie apstākļi. 2. Līdzvērtīgs, atbilstošs (parasti savstarpēji). L. partneris. Runāt kā līdzīgam ar līdzīgu. // Vienāds (pēc lieluma, vērtības). Sagriezt torti līdzīgās daļās. Sadalīt līdzīgi. Līdzīga nauda sar. – naudas summa, kas precīzi atbilst maksājuma vērtībai. ◊ līdzīgums v. lietv. [MLVVe]; 74 KALBOS KULTūRA | 85 ābOLS v. Ābeles auglis. Sulīgs, salds, skābs, sārts ā. Ābola serde, sēklas, miza. Ābolu sula, ievārījums, kompots. Žāvēti āboli. Sārts kā ā. – tāds, kam ir veselīga krāsa, ar veselīgu sārtumu (parasti par vaigiem, seju). Acs ā. – acs galvenā sastāvdaļa, apaļš ķermenis acs dobumā. ◊ Strīda ā. – strīda cēlonis./ ābolītis, -ša; āboltēns; āboltiņš. [LVV]; ДЕД, -a; м. 1. Отец отца или матери. 2. разг. Старый человек, старик. 3. мн.: дéды, -ов. Люди, жившие в старину, предки. Деды и прадеды; отцы и деды (предки). [...] < Дéдка, -и; мн. род. -док, дат. -дкам; м. Ласк. (1–2 зн.). Дéдкин, -a, -o. Дéдов, -a, -o. Дéдовский, -aя, -oe. Д. способ (старый, испытанный). Дедóк, -дкá; м. разг. (2 зн.). Дедýля, -и; м. Ласк. (1–2 зн.). Дедýлин, -a, -o. Дéдушка (см.). По-дéдовски, нареч. [БТСРЯ]; СЛОВА’РЬ, -я’, м. 1. Собрание слов (обычно в алфавитном порядке), устойчивых выражений с пояснениями, толкованиями или с переводом на другой язык. Толковый с. Энциклопедический с. Фразеологический с. Двуязычный с. Терминологический с. Словари синонимов, омонимов, антонимов. С. морфем (толкующий значимые части слов). 2. ед. Совокупность слов какого-н. языка, а также слов, употреблённых в каком-н. одном произведении, в произведениях какого-н. писателя или вообще употребляемых кем-н. Богатство русского словаря. Поэтический с. Пушкина. Он изъясняется по-английски с трудом: его с. очень беден. ǁ уменьш. слова'рик, -а, м. (к 1 знач.). ǁ прил. слова'рный, -ая, -ое. Словарная статья (главка словаря, посвящённая отдельному слову или фразеологизму, вынесенному в её заглавие). С. запас. [ТСОШ]; СТРО’ИТЬ 1, -о'ю, -о'ишь; -о'енный; несов. 1. что. Возводить, создавать какое-н. сооружение, здание, а также конструкцию, машину. С. дом. С. плотину. С. корабли, локомотивы. Ломать - не с. (посл.). 2. что. Созидать, создавать, организовывать. С. новый быт, новую жизнь. С. своё благополучие на чём-н. С. семью. 3. что. Мысленно создавать. С. планы. С. разные предложения. С. гипотезу. С. себе иллюзии. 4. что. Организовывать, основываясь на чём-н. С. доклад на точных данных. С. свою тактику на чём-н. 5. что. Выражать, формулировать. Правильно с. фразу. С. систему доказательств. 6. что. Вычерчивать на основании заданных размеров (спец.). С. треугольник. С. усечённый конус. 7. что. Делать что-н. (в соответствии со знач. следующего далее существительного) (разг.). С. гримасы (гримасничать). С. глазки (кокетничать, играя глазами). С. рожи (гримасничая, придавать лицу какое-н. неестественное выражение). 8. кого (что) из кого. Представлять, изображать себя или кого-н. кем-н. (разг. неодобр.). С. из себя простака, дурачка. С. из ребёнка вундеркинда. ǁ сов. вы'строить, -ою, -оишь; -оенный (к 1 знач.), постро'ить, -о'ю, -о'ишь; -о'енный (к 1, 2, 3, 4, 5 и 6 знач.) и состро'ить, -о'ю, -о'ишь; -о'енный (к 7 и 8 знач.). ǁ сущ. стро'йка, -и, ж. (к 1 знач.), построе'ние, -я, ср. (к 1 устар., ко 2, 4, 5 и 6 знач.) и постро'йка, -и, ж. (к 1 знач.). ǁ прил. строи'тельный, -ая, -ое (к 1 знач.). С. сезон. Строительные материалы. Строительная площадка. [ТСОШ]; D. MURMULAITYTĖ. Vedinių pateikimo sistemiškumas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 75 kabaret 1. «spektakl satyryczno-rozrywkowy; też: lokal, w którym odbywają się takie spektakle» 2. «absurdalna lub surrealna sytuacja» • kabaretowy • kabaretowość • kabarecik • kabareciarz, kabarecista [SJP]; pacha 1. «wgłębienie między wewnętrzną stroną ramienia a bokiem klatki piersiowej» 2. «otwór na ramię w ubraniu; też: część ubrania znajdująca się w miejscu wgłębienia pod ramieniem» • pachowy • paszka [SJP]; spić dk Xa, spity – spijać ndk I, ~any 1. «upić kogoś do nieprzytomności» 2. «pijąc zebrać płyn, zwłaszcza jego górną warstwę»: Ptaki spijali rosę z listków. spić się – spijać się « upić się alkoholem, być pijanym» [NSJP]; at·ten·tive [...] adj. [...] 1 paying attention; observant 2 considerate, courteous, devoted, etc. [an attentive husband] – syn. t h o u g h t f u l – at·ten´tive|ly adv. – at·ten´tive·ness n. [WNWD]; hair·style [...] n. a special style of hairdressing, often distinctive and fashionable – hair´styl´ing n. – hair´styl´ist n. [WNWD]. Iš pavyzdžių matyti, kad vediniai į pamatinių žodžių straipsnius įtraukiami juos pateikiant: • kaip atskirą leksemą (pvz., sangrąžiniai veiksmažodžiai), • kaip atskirą reikšmės atspalvį (pvz., sangrąžiniai veiksmažodžiai), • iliustraciniuose vartosenos pavyzdžiuose (pvz., deminutyvai, žodžiai su neiginiais), • straipsnio gale, po visos informacijos apie antraštinį žodį (pvz., veiksmažodžių ir vardažodžių abstraktai, veikėjų pavadinimai, prieveiksmiai); kartais (dažniau elektroniniuose žodynuose) jie rašomi iš naujos eilutės. Lietuvių kalbos institute taikant naujus metodus baigiamas rengti Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (toliau – BŽ), kurio koncepcijoje akcentuojamas sistemiškumo principas (Liutkevičienė 2010: 141). Jo stengiamasi laikytis ir pateikiant vedinius, kurie pagal leksinį savarankiškumą yra lygiaverčiai kitiems antraštiniams leksiniams vienetams. Todėl informacija apie juos turi būti ne mažiau išsami, įvairiapusė ir tiksli, o šito neįmanoma pasiekti nė vienu iš minėtų įtrauktinio vedinių pateikimo būdų. Taigi: • abstraktai (pvz., miáuktelėjimas, priglaudmas, paskiẽpijimas, broliã vima sis, audringùmas, aukštýbė, brangýbė, brolỹstė), 76 KALBOS KULTūRA | 85 • deminutyvai (pvz., ausẽlė, balandlis, namùkas), • prieveiksmiai (pvz., áiškiai, nuoseklia, aiškỹn, garsỹn), • veikėjų pavadinimai (pvz., griežkas, áuklėtojas), • neiginį turintys žodžiai (išskyrus veiksmažodžius, pvz., nedarnà, nedaũ ge lis, neddelis, neblõgas, nebloga, negiñčijamai) ir kiti vediniai (išskyrus sangrąžinius veiksmažodžius ir priešdėlio neveiksmažodžius) pateikiami analogiškai visiems kitiems BŽ leksiniams vienetams, t. y. jiems rašomi atskiri straipsniai. Juose vediniai iškeliami antraštiniais žodžiais, taigi patenka į abėcėlinę visų leksinių vienetų seką ir yra įprastai randami2. Sistemiškumas išlaikomas ir pateikiant informaciją apie vedinių kirčiavimą – kaip ir kitų vardažodžių atveju, nurodomos jų kirčiuotės; pažymėtina, kad įtrauktiniai deminutyvai paprastai būna pateikiami nepažymint jų kirčiuočių, nors pastarosios dažnai skiriasi nuo pamatinių žodžių, į kurių straipsnius deminutyvai įtraukti, kirčiuočių (žr. cituotus mãžas, trobà straipsnius iš DŽ6e ir LKŽe). BŽ vedinių straipsniuose remiantis vartosena išskiriamos ir atitinkamai išdėstomos visos numatytos pateikti jų reikšmės, kiekviena leksema žymima reikiamomis gramatinėmis, leksinėmis, stilistinėmis, vartojimo sričių ir kt. pažymomis bei iliustruojama būdingais vartosenos pavyzdžiais, parodančiais jų semantinį ir sintaksinį junglumą. Taigi informacija apie vedinius neapsiriboja tik jų ryšio su pamatiniu žodžiu fiksavimu, vedinių duomenys tokie pat išsamūs ir įvairapusiai kaip ir kitų antraštinių leksinių vienetų. Svarbiausia – tik straipsnyje galima pateikti semantinę vedinio struktūrą, reikšmių ir jų atspalvių hierarchiją, tarpusavio ryšius bei sąsajas su pamatinių žodžių reikšmėmis (abstraktų atveju). Įtrauktinis vedinio pateikimas nepaaiškina, neatskleidžia jo semantikos (ar nepakankamai, netiksliai ją paaiškina). Tarkim, veikėjų pavadinimai dažnai remiasi ne visomis, o tik kai kuriomis pamatinių veiksmažodžių reikšmėmis. Žodyno naudotojas to nesužino, jei vedinys tik įrašomas pamatinio žodžio straipsnio pabaigoje, pvz.: daiktavardžius ėjjas, ėjja, kurie remtųsi 5-ąja, 6-ąja ar 23-iąja veiksmažodžio eti reikšme, galima būtų įsivaizduoti tik kaip okazionalizmus: 2 Leksinių vienetų pateikimas abėcėlės tvarka nebėra toks aktualus elektroninėje leksikografijoje, nes jų paiešką atlieka kompiuteris. Tačiau spausdintiniuose žodynuose kai kurie į pamatinių žodžių straipsnius įtraukti vediniai yra atsidūrę tolokai nuo tos vietos, kurioje jie turėtų būti įrašyti laikantis abėcėlės (pvz., mezgėjas, -a, mezgimas ir mezgimasis atsiduria tarp megzdinti ir megztinis straipsnių, rovėjas, -a, rovikas, -ė ir rovimas – tarp rautas ir rautinis straipsnių ir pan. [DŽ4]). D. MURMULAITYTĖ. Vedinių pateikimo sistemiškumas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 77 eti, ena, jo 1. vykti iš vietos į vietą pėsčiomis, žingsniu: E. keliu. Jis ne jo, o bėgo. Čia kelelis pėsčių enamas. Ek šalin. Ename valgyti, šokti, medžioti. E. pro duris, per lauką, į mokyklą, miškan. [...] 5. važiuoti: Traukinys, autobusas ena. 6. slinkti (apie laiką): Dienos, mėnesiai ena. [...] 23. būti rodomam: Šiandien teatre ena „Skirgaila“. Geras filmas jo. ◊ Ek ek (sakoma stebintis, neigiant). ėjjǁas, ~a dkt. (1). ėjmas (2) [DŽ6e]. Be to, rašant atskirą vedinio straipsnį išvengiama pasitaikančio jo pateikimo kelis kartus, plg.: bendrýbǁė (1) bendras dalykas: Lietuvių ir latvių kalbos turi daug ~ių [DŽ6e]; 1 beñdrǁas, ~à (4) 1. priklausomas visiems: B. turtas. ~à virtuvė. 2. kartu daromas, atliekamas: B. darbas. B. gyvenimas. ~oms pastangomis padarysime. ~óji giminė (gram. apima žodžius, ta pat forma vartojamus ir vyriškąja, ir moteriškąja gimine). 3. vienodas, panašus: ~ siekiai. 4. suvestinis: ~à suma. 5. apimantis ko nors pagrindus: ~ojo lavinimo mokykla. ~a prv. ~ýbė (1). ~ùmas (2) [DŽ6e]; bendrýbė dkt. (1) tai, kas bendra, bendras dalykas, ypatybė, bruožas: Bendrýbė ir ats kirýbė (fil.). Lietùvių ir lãtvių kalb bendrýbės. Mẽs su tavim tùrime dau giaũ bend rý bių nei skirtýbių. • ant. atskirybė, skirtybė. [BŽ]. Grynieji abstraktai (veiksmų ar ypatybių pavadinimai) BŽ pateikiami nurodant pamatinį veiksmažodį ar vardažodį bei atitinkamą pastarųjų reikšmės numerį, o leksikalizuotieji apibrėžiami ar (ir) aiškinami sinonimais. Pavyzdžiai (dar gali būti redaguojami, nes žodynas nebaigtas rengti): giedójimas dkt. (1) 1. → giedoti 1: Hmno giedójimas. 2. → giedoti 2: Atsibùsti nuo paũkščių giedójimo. bendrininkãvimas dkt. (1) 1. dviejų ar daugiau asmenų tyčinis bendras dalyvavimas nusikaltime: Bendrininkãvimas gãli bti realizúotas neveikimù. 2. → bendrininkauti 2: Keli ieškõvų [atsakõvų] bendrininkãvimas civliniame proce sè. Pro cè si nis bendrininkãvimas. Privãlomasis [fakultatyvùsis] bendrininkãvimas. 78 KALBOS KULTūRA | 85 aiškùmas dkt. (2) 1. → aiškus 1: Prezideñto mẽtiniame pranešimè pasges ta aiškùmo. Kol nėrà aiškùmo, rusẽna vilts. Įmantrùmas keñkia stliaus [kalbõs] aiškù mui. 2. → aiškus 2: Garbaũs ámžiaus profèsorė stẽbina prõto aiškumù. Lga apsuñkino kabą, bet ne mókslinės mintiẽs aiškùmą. 3. → aiškus 3: Tartiẽs aiškù mui ugdýti yrà visókių pratmų. 4. → aiškus 4: Kóks rýto aiškùmas – dangujè nė de be s lio! 5. → aiškus 5: Erẽliai [kãtės] garsja regjimo aiškumù. baikštýbė dkt. (1) didelis, nepaprastas baikštumas, bailumas, baugumas: Kàs per baikštýbė vako! • ant. drąsybė. Neformaliai pateikiant abstraktus išryškėjo keletas problemų, su kuriomis galbūt nebuvo susidurta rengiant kitokios struktūros žodynus. Viena iš jų – gramatinės pažymos. BŽ stengiamasi nuosekliai žymėti ne tik daugiskaitinius, bet ir vienaskaitinius daiktavardžius. Lietuvių kalbos gramatikose teigiama, kad viena iš vienaskaitinių daiktavardžių rūšių yra daiktavardžiai, reiškiantys negalimas skaičiuoti abstrakčias sąvokas (LKG 1965: 175; plg. DLKG 1996: 66; Valeckienė 1998: 219). Sukonkretėję, įgiję naują reikšmę ar naują reikšmės atspalvį jie gali būti vartojami ir daugiskaitos forma. Tokia vartosena galima ir stilistiniais sumetimais. Šios leksemos, kaip minėta, BŽ pateikiamos apibrėžtos ar aiškinamos sinonimais, o transpoziciniai vediniai (t. y. tokie, kurių darybos ir leksinė reikšmės sutampa), arba, kitaip tariant, grynieji abstraktai, nurodomi į pamatinę leksemą. Atrodytų, kad pastarieji, neleksikalizuoti, abstraktūs veiksmo ar ypatybės pavadinimai turėtų būti žymimi sutrumpinimu vns. (vienaskaitinis), tačiau toli gražu ne kiekvieną atskiru straipsniu iškelto abstrakto leksemą galima taip pažymėti3. Nereti atvejai, kai abstrakčiai leksemai labai sudėtinga suformuluoti leksikografinę apibrėžtį (tai būdinga transpoziciniams vediniams, todėl jie ir aiškinami nuorodiniu būdu), o kartais pavartojamos ir įprastai skambančios daugiskaitinės jos formos rodo bent jau prasidėjusią leksikalizaciją. Patyrinėjus veiksmažodžio abstrakto bėgiojimas vartoseną, rasta gausybė pavyzdžių, kuriuose vartojama daugiskaitinė šio žodžio (visomis trimis numatytomis BŽ pateikti reikšmėmis) forma: Nors žaidimai, vaikščiojimai ar bėgiojimai gerina šuns figūrą ir neleidžia priaugti svorio, yra labai svarbu, kad šuo sportuodamas neperkaistų. Katės – naktiniai gyvūnai: dieną daugiausia išsiparpia, o naktį viskas prasideda: bėgiojimai, miaukimai, žaidimai. Reguliarūs rytiniai bėgiojimai Londone, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Ne naujiena tie jų [seimūnų] bėgiojimai iš 3 Apie abstrakčiųjų daiktavardžių daugiskaitą dar žr. diskusinį Ramunės Vaskelaitės straipsnį Abstrakčiųjų daiktavardžių daugiskaitos vartojimas ekonomikos kalboje ir norma šiame Kalbos kultūros tome, p. 190–215. D. MURMULAITYTĖ. Vedinių pateikimo sistemiškumas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 79 vienų partijų į kitas. Kaskart, kai reikia važiuoti į komandiruotę, prasideda bėgiojimai ir prašinėjimai, kad kažkas gyvūną prižiūrėtų. Daugiskaitinės abstrakčių daiktavardžių formos gali būti vartojamos norint sustiprinti reikšmę, parodyti reiškinio intensyvumą, tęsimąsi, kartojimąsi ar konkrečius daiktavardiškai suvokiamos ypatybės ar veiksmo pasireiškimo atvejus (LKG 1965: 178–181). Svarbu ir pamatinio žodžio semantika. Tarkim, fiziniai veiksmai gali būti kartojami, skaičiuojami, todėl jų pavadinimų daugiskaita yra įprastesnė, pvz., minėtasis bėgiojimas ir cituotose jo iliustracijose pasitaikę kiti veiksmažodžių abstraktai (miaukimas, prašinėjimas, vaikščiojimas). Taip pat: Vairuotojai nespėja susižinoti, kur budi policijos pareigūnai, ir nebegali apie tai žibintų blykstelėjimais perspėti kitus. Kai kurie pakrantės gyventojai sako per audrą matę apie 90 žaibo blykstelėjimų. Polka su patrepsėjimais. Jau pavargau nuo kraustymųsi, noriu turėti savo namus. Tačiau iš psichinę veiklą ar įvairias būsenas, santykius reiškiančių veiksmažodžių padaryti abstraktūs daiktavardžiai daugiskaitines formas, tikėtina, įgauna daugiau stilistiniais sumetimais ir jų pasitaiko rečiau, pvz.: Kiek galvų – tiek galvojimų. Po ilgų svarstymų ir galvojimų darbo nutariau nekeisti. Visi tavo planavimai nuėjo šuniui ant uodegos. Iš pavyzdžių matyti, kad vertinant abstrakto buvimą vienaskaitiniu daiktavardžiu daug kas priklauso nuo konkretaus pamatinio veiksmažodžio semantikos. Esant abstrakto daugiskaitinės vartosenos pavyzdžių ar bent akivaizdžiai tokios vartosenos galimybei (paremtai analogiškos semantikos pavyzdžiais), abstraktus BŽ tuo tarpu nutarta žymėti sutrumpinimais ppr. vns., atkreipiant dėmesį, kad paprastai, bet ne visada, vartojamos vienaskaitinės pažymėto žodžio formos, pvz.: brangmas dkt. ppr. vns. (2) → brangti: Degal brangmas skãtina nusikals tamù mą. Bùto núomos brangmas. Lietuvõs bsto rinkà metùs pradjo brangimù. Va liùtų riñkoje brangimùs fiksãvo JAV dòleris ir Japònijos jenà. bėdójimas dkt. ppr. vns. (1) → bėdoti: Dar venas dãžnas bėdójimas – dėl polti nės kultros stokõs. Įgrso nuolatnis bėdójimas, verkmas, skundmasis dėl meñknie kių. Besakiai bėdójimai ir pesimstinės núotaikos tapa tautiniù brúožu. baugnimas dkt. ppr. vns. (1) → bauginti: Prevarta gãli bti ne tik fzinė, bet ir psi chològinė: baugnimas, grasnimai, týčiojimasis. | sngr.: Istèrija, baugnimas ir bau gnimasis nėrà oriõs laikýsenos póžymis. paáiškinimas dkt. (1) 1. ppr. vns. → paaiškinti 1: Ženkl paáiškinimas. 2. sngr. ppr. vns. → paaiškinti 2 (sngr.): Papldomas taisỹklių pasiáiškinimas. 3. sngr. ppr. vns. → paaiškinti 3 (sngr.): Neįtkinamas pasiáiškinimas. 4. sngr. pareigūnui pateikiamas raštas, kuriuo aiškinamos nusižengimo priežastys, dėl ko nors teisinamasi: Dėl lšų švastymo js pàteikė pasiáiškinimą. 86 KALBOS KULTūRA | 85 vienetų duomenims, atskleisti jų sintaksiniai ryšiai, junglumas, kurį vienodai gerai galima parodyti abiem sangrąžinių veiksmažodžių pateikimo būdais – tiek savarankišku, tiek įtrauktiniu. Pagrindiniai sangrąžinių veiksmažodžių įtraukimo į pamatinių veiksmažodžių straipsnius trūkumai: 1) didžioji dalis sangrąžinių veiksmažodžių BŽ neturi antraštinių (pagrindinių) formų; 2) sangrąžinių veiksmažodžių leksemos tarpusavyje nesudaro semantinės struktūros, nes pamatinių paprastųjų veiksmažodžių straipsniuose išdėstomos ne nuosekliai, iš eilės, o pagal semantinį ryšį su pastarųjų leksemomis; 3) pats įtrauktinis pateikimas yra nevienalytis – keli minėti būdai pagal sangrąžinių veiksmažodžių leksikalizacijos laipsnį. Dėl įtrauktinio sangrąžinių veiksmažodžių pateikimo nesistemiškai (turint galvoje visą žodyną) pateikiami ir jų abstraktai. Atskiru straipsniu dedami tik tie sangrąžiniai daiktavardžiai, kurie, kaip ir pamatiniai veiksmažodžiai, neturi nesangrąžinių atitikmenų, pvz., džiaugmasis, juokmasis. Kiti sangrąžiniai daiktavardžiai įtraukiami į atitinkamų nesangrąžinių daiktavardžių (taigi šiuo atveju – net ne pamatinių žodžių) straipsnius ir naudotojas nemato jų antraštinių (pagrindinių) formų, nebent sangrąžinį daiktavardį reikėtų taip pat pateikti straipsnio antraštėje dėl skirtingo kirčiavimo (Liutkevičienė, Naktinienė, Vosylytė 2010: 246). Pvz.: atnaũjinimas dkt. (1) 1. → atnaujinti 1: Sen badų atnaũjinimas. 2. → atnaujinti 2: Kompiùterių atnaũjinimas. 3. → atnaujinti 3: Tesmo procèso at naũ jinimas. | sngr.: Lėtnio uždegmo atsinaũjinimas. karščiãvimas dkt. (1) 1. → karščiuoti 1: Ligónio karščiãvimas trùko keliàs dienàs. Váistai nuo karščiãvimo. 2. sngr. → karščiuoti 2 (sngr.): Karščiãvimasis nie ka dà nedúoda naudõs. mušmas dkt. (2), mušmasis sngr. (1) 1. → mušti 1: Mušmas rankà [diržù]. Buvaũ testas už duktes mušmą. Nevalià baũsti [áuklėti] vako mušimù. Muši mù prõ to neįkrsi. Ne tek mušmo, kek rėkmo (flk.). | sngr.: Mušmasis ir prasivar džiãvi mas ródo vako agresyvùmą. Mušmusi paauglia išleja enèrgijos pér tek lių. […] 13. sngr. → mušti 20 (sngr.): Mušmasis į mókslą [į aukštúomenę]. 14. sngr. → mušti 21 (sngr.): Ir k tókiu sàvo mušmusi užgyvena? Vėlesniuose BŽ leidimuose, ypač elektroninėse jų versijose, nuo pamatinių paprastųjų veiksmažodžių reikėtų atskirti iš jų padarytus sangrąžinius. Pastarieji, kaip ir jų abstraktai (sangrąžiniai daiktavardžiai), taip pat pateiktini atskirais straipsniais. Tuomet sangrąžiniai žodžiai turėtų būti randami kaip ir visi kiti BŽ leksiniai vienetai, vadinasi, taip pat sistemiškai būtų sustruktūrinti ir jų duomenys. Tik tokį vedinių pateikimą BŽ būtų galima laikyti sistemišku. D. MURMULAITYTĖ. Vedinių pateikimo sistemiškumas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 87 BAIGIAMOSIOS PASTABOS 1. Aiškinamuosiuose žodynuose, ypač tradiciniuose, vediniai neretai vienu ar kitu būdu įtraukiami į jų pamatinių (ar giminiškų) žodžių straipsnius. Tokio pateikimo esama ne tik lietuvių, bet ir kitų kalbų žodynuose. Dažniausiai pamatinių žodžių straipsniuose pateikiami reguliarieji vediniai (abstraktūs veiksmų ar ypatybių pavadinimai ir kt.), kokie būtent – priklauso nuo kiekvienos kalbos žodžių darybos ir gramatikos ypatybių. 2. Vedinius laikant tokiais pat savarankiškais leksiniais vienetais kaip ir jų pamatiniai bei kiti antraštiniai žodžiai, jų duomenis reikia pateikti taip pat išsamiai ir tiksliai kaip ir pastarųjų. Tam netinka įtrauktinis vedinių pateikimas. Vediniams formuotini atskiri žodyniniai straipsniai. Tik tokiu būdu galima atskleisti žodžio semantinę struktūrą ir apibūdinti jį visais kitais (gramatiniu, kirčiavimo, stilistiniu, vartojimo sričių ir t. t.) aspektais. 3. Bendrinės lietuvių kalbos žodyno koncepcijoje akcentuojamas sistemiškumo principas. Jo stengiamasi laikytis ir pateikiant vedinius. Tai pavyksta ne visais atvejais, nes žodynas buvo pradėtas kurti kaip tradicinis, spausdintinis. Jo rengimui įžengus į baigiamąjį etapą, keisti kai kurių vedinių pateikimo metodiką nėra racionalu. Tačiau įtrauktinių vedinių neturėtų likti vėlesniuose BŽ leidimuose, ypač elektroninėse jų versijose, kurias rengiant turėtų kisti ir BŽ duomenų struktūra. 4. BŽ atskirais straipsniais bus pateikiami veiksmažodžių ir vardažodžių abstraktai, deminutyvai, žodžiai su neiginiais (išskyrus veiksmažodžius). Veiksmažodiniai priešdėlio nevediniai, siekiant pernelyg nedidinti žodyno apimties, tuo tarpu paliekami pamatinių veiksmažodžių straipsniuose. Sangrąžinių veiksmažodžių ir daiktavardžių pateikimas taip pat išlieka nevienalytis, didžioji jų dauguma pateikiami pamatinių paprastųjų veiksmažodžių straipsniuose. Tarpusavyje, kaip atskira ir savita leksikos grupė, sangrąžiniai veiksmažodžiai BŽ pateikiami laikantis tradicinės (DŽ1) sistemos, tačiau ši sistema nedera su pagrindiniu sistemiškumo reikalavimu, taikomu visai šio aiškinamojo žodyno leksikai – vienodai tiksliai pateikti ir išsamiai paaiškinti (ypač semantiškai) visus leksinius vienetus. 5. Vienodinant formalųjį vedinių pateikimą susiduriama su nenumatytomis dalykinio pobūdžio problemomis, savo ruožtu taip pat trukdančiomis nuosekliai laikytis sistemiškumo principo. Pavyzdžiui, tik išsamiai ištyrus vienaskaitinę ir daugiskaitinę abstraktų vartoseną, juos šiuo aspektu suklasifikavus ir griežtai nustačius pateikimo metodiką, būtų galima tikėtis, kad 88 KALBOS KULTūRA | 85 žodyne vienaskaitiniai ir abi skaičiaus formas turintys abstrakčias sąvokas žymintys daiktavardžiai yra tinkamai pažymėti. Ši problema išryškėjo tik iškėlus abstraktus iš pamatinių veiksmažodžių ir vardažodžių straipsnių ir prireikus pažymėti jų gramatines ypatybes, taigi siekiant sistemiškai pateikti visus BŽ leksinius vienetus. Ji gali būti išspręsta tik sutelkus žodynininkų, gramatikų, normintojų ir kitų kalbos specialistų pajėgas. 6. Turint galvoje, kad anksčiau ar vėliau pasirodys ir elektroninė BŽ versija, sistemiškas vedinių pateikimas padėtų išvengti problemų, su kuriomis susiduriama kompiuterizuojant tradicinį žodyną, kai reikia atsižvelgti į daugybę nesuvienodintų formalaus duomenų pateikimo dalykų. Vedinius traktuojant kaip kitus leksinius vienetus ir atitinkamai, sistemiškai juos pateikiant, žodyno duomenis galima tiksliau perkelti į duomenų bazę. Tikslesnė, mažiau išimčių numatanti pastarosios duomenų struktūra sudarytų daugiau galimybių įvairiam jų tyrimui, neabejotinai tikslesnė būtų statistinė duomenų analizė. Tai numatoma įgyvendinti rengiant vėlesnius BŽ leidimus. 7. Sistemiškumas buvo ir išlieka BŽ rengėjų siekiamybė. Baigiamas rengti žodynas kai kuriais atžvilgiais bus sistemiškesnis už savo pirmtakus. Kai kurių nesistemiškumo apraiškų buvo neįmanoma išvengti kuriant žodyną ne elektroninės duomenų bazės pagrindu. Naudojimasis sistemiškiau sutvarkytais jos duomenimis ateityje leistų išvengti daugelio formalių klaidų ir netikslumų bei nuosekliau tobulinti jau parengtą žodyną, taip pat juo remiantis parengti tobulesnes, įvairesnes, moksliškai kokybiškesnes lietuvių kalbos norminimo, mokymo ir mokymosi priemones. ŠALTINIAI BŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (rengiamas). DŽ1 1954: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Ats. red. J. Kruopas. 1 leidimas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. DŽ2 1972: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Ats. red. J. Kruopas. 2 leidimas, Vilnius: Mintis. DŽ4 2000: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. S. Keinys. 4 leidimas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. DŽ6e 2006: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. S. Keinys. 6 (elektroninis) leidimas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. LKŽe 2005: Lietuvių kalbos žodynas 1–20 (elektroninis variantas). Vyr. red. G. Naktinienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga per internetą: <www.lkz.lt>. D. MURMULAITYTĖ. Vedinių pateikimo sistemiškumas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 89 LVV 1987: Latviešu valodas vārdnīca, Rīga: Avots. MLKŽ 2010: M. Norkaitienė, R. Šepetytė, Z. Šimėnaitė. Mokomasis lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Baltos lankos. MLVV 2003–2008: Mūsdienu latviešu valodas vārdnīca. Red. Dr. philol. I. Zuice na. LU Latviešu valodas institūts. Prieiga per internetą: <www.tezaurs. lv/mlvv>. NSJP 2002: Nowy słownik języka polskiego, Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN. SJP: Słownik języka polskiego, Wydawnictwa Naukowego PWN. Prieiga per internetą: <http://sjp.pwn.pl>. WNWD 1988: Webster’s New World Dictionary of American English, 3rd college edition. Editor-in-chief V. E. Neufield. Cleveland and New York: Webster’s New World. БТСРЯ 2002: Большой толковый словарь русского языка, Санкт-Петербург: Норинт. ТСОШ – Толковый словарь русского языка С. И. Ожегова и Н. Ю. Шведовой. Prieiga per internetą: <http://slovari.ru/default.aspx?s=0&p= 244>. LITERATūRA DLKG 1996: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Red. V. Ambrazas. 2 leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Jakaitienė E. 2005: Leksikografija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. KTŽ 1990: K. Gaivenis, S. Keinys. Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas: Šviesa. Liutkevičienė D. 2010: „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ struktūra, tikslai ir perspektyvos. – Kalbos kultūra 83, 141–150. Liutkevičienė D., Naktinienė G., Vosylytė K. 2010: Veiksmažodžiai ir jų abstraktai „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“. – Leksikografija ir leksikologija 2, 235–251. LKG 1965: Lietuvių kalbos gramatika 1. Vyr. red. K. Ulvydas. Vilnius: Mintis. Valeckienė A. 1998: Funkcinė lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Морковкин В. В. 1993: О предпосылках системного лексикографирования. – Прагматика словаря. Под ред. О. Ю. Богуславской. Москва, 31–39. Gauta 2012 08 29 90 KALBOS KULTūRA | 85 THE SYSTEMATICITY OF THE PRESENTATION OF DERIVATES IN BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS (DICTIONARY OF STANDARD LITHUANIAN) Summary The Lithuanian language institute is using new methods in preparation of Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (Dictionary of Standard Lithuanian) the concept of which emphasizes the principle of systematicity – one of the main requirements of a quality dictionary. This article discusses how successful the attempts to apply this principle have been when presenting derivates in this dictionary and what difficulties have been faced. Different derivates are researched: verbal and nominal abstracts, diminutives, derivates with the negative prefix neand reflexive verbs. The comparison with other dictionaries of the Lithuanian language (Dabarti nės lietuvių kalbos žodynas (Dictionary of Contemporary Lithuanian), academic Lietu vių kalbos žodynas (Dictionary of the Lithuanian Language), etc.) and explanatory dictionaries of the other languages (Latvian, Russian, Polish, English) is made and the main principles and methodology of the presentation of derivates in Bend rinės lietuvių kalbos žodynas are introduced. The main principle is that derivates (except for verbs with the prefix neand the majority of reflexive verbs) are presented not in the entries of underlying words, but as separate entries. In such entries the presentation of abstract nouns (for instance miauktelėjimas, priglaudimas, paskiepijimas, broliavimasis, audringu mas, aukštybė, brangybė, brolystė), diminutives (for instance auselė, balandėlis, namu kas) and words except for verbs with a negative prefix (for instance nedarna, nedaugelis, nedidelis, neblogas, neblogai, neginčijamai) is analogous with the presentation of other lexical units. Different meanings are separated according to their usage, each lexeme has appropriate grammatical, lexical, stylistic, usage field and other marks and illustrative examples of usage which reveal the semantic and syntactic valency are presented. Transpositional derivates and abstracts (names of qualities or actions) are presented with their underlying nomen or verb and the number corresponding to one of the meanings. Lexicalized abstracts are defined or (and) explained through synonyms. The non-formal presentation of abstract nouns raised a number of problems which were probably not encountered when preparing dictionaries with a different structure. For instance, grammars suggest that abstract nouns are usually used in singular, though not every lexeme of an abstract noun presented in a separate entry can be marked as vns. (sing.) – quite a lot depends on the semantics of a particular verb. This aspect of abstract noun presentation is still being discussed. There are two ways of presenting words with the prefix nein Bendrinės lietu vių kalbos žodynas. Nouns, adjectives and adverbs are presented in separate D. MURMULAITYTĖ. Vedinių pateikimo sistemiškumas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne 91 entries and verbs – in the entries of the corresponding underlying verbs as their illustrative examples. The consistent application of the principle of systematicity and the presentation of such verbs analogically to the presentation of other parts of speech which have a negative prefix would enlarge the volume of the dictionary substantially and extend the term of preparation. It would take even longer if at the final stage twofold presentation (incorporated and separate) of reflexive verbs was changed. Thus in the meantime an exception is made for these two groups with the hope to return to this issue and to search for alternative solutions in future editions. KEYWORDS: derivate, defining dictionary, sistematicity, underlying word, dictionary entry. DAIVA MURMULAITYTĖ Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected]