Iš kur „jõrė“ ir kas iš „jõrės“

Les langues Cul u e | 86 256 DIsKusIJos, sVa s YMaI, Pas abos JONAS KLIMAVIČIUS IŠ Où OÕR E Quel IŠ OÕRS ESMINIAI VOIRŽI: é ange s, noms; jo ė, Jo ūnė, Jo is. Dalykas Li uiniens dans le dialo y e déjà cen aines d'années clai us, mais plus que demišim is is con ondus. m. 1912 sank Pe e bu ge sépa émen à l'imp ession so i enco e assez jeune, mais b endusio e déjà p oduc i kalbininko Kazimie o būgos, o emen pasnieşusio dans e imologiją, Impe a o iškosios mokslų akademijos édi ionui usiškai pa ašy a s udija Li uanica (49 p.). La p emiè e pa ie de elle es consac ée s ko l i nių de usses langue ch onologie (comme bien sû , p incipalemen ela i eine). ūpimas cas […] us. je (iš p osl. a) lie . skoliniuose es son: яворь → jõ a as, ярь → jõ ė (ou ė: пятница → pė nyčia). Immédia emen il au di e: géné ique us. je co espond emen es en (in): cinq: cinq, pята: pen is, opять: a pen , зять: žen as; вязь: inkšna, мять: min i... acile de dé ini g e inan géné ique bend ybę iso: žem. e p . mensa e skolinį mėsa. us. ярь bend ybė se ai *en is ou *ė is, mais elle n'exis e. Jo ės e elle kininiques mo s des signi ica ions e sou ces se a dé aillémen indique quelque plus a d, e main enan su i a di e que aucun d'eux ne exis e ni l'ancienne éc omosios, ni la nou elle bend inės langues lexicikos duomuo e aucune signi ica ion elle inu ile, aigi a clai emen s e i my b ė s s a us. cependan p asilenkimų a ec ce e é i é bu a pas un, ai bou shiai negandai n'y a, e pada inių son même duques. Pa ce K. būgos ishaškinimu n'a usé le dicynis e Jonas ba on: zлень žalumas, e da ylai; žalumynai, (pa asa io) jó ė; da žo ės-ių; zaliuonys-ių, zalesas (pelesiai), зеленться jo uo i lŽ 1924. Po quelques décennies e Vy au as ba on a ec Vincu Galiniu: zélёный 1. e lies, J. KlIMaVIčIus. De où jõ ė e qui du jõ ės 257 zals as, zaliuk, zaliuonėlis, jo ùs, зеленоватый zals as, žalzganas, jõ s as, зеленеть 2. e зеленеться zaliąć, jo úo i lKŽ I 1967. Il passa p esque un demi-siècle, a an Zigmas Zinke ičius émi K. būgos Rink inių aš ų i omį e jo ės suje de in acilemen accessible (būga 1958: 347). Me is p écédemmen so i e lKŽ IV 1957. ici a ec ou es les p imai es e su inies (ka o inies) sou ces (i 2 signi icmées) dé aillée p ésen ée jõ ė 1. žaluma (pa asa io): Commen jõ ė žaliuoj alsėdžiai. Pažalia o comme jõ ė a. Kaša auskas. Jõ ė es žalesa pa asa į a. Juškos žodynas [i a. Pab ėžos jo ybė], 2. G èces pein es; mé al pažalia emen ( a io junginys): Medis e alias i jõ ė. E ce qui es jõ ė? Tokia e la pei ée J. Jablonskis (sans dou e, de e esaiches a mes); a. Kaša auskas (sans sen inelle). sui an būd a džiai jo us š iesiai žalias: Laukas jo us, pie a jo i, e li s. Daukan as. Selon la di e si é des a b es di e ses couleu s [ . y. couleu s]: déjà amsiai, déjà clai emen jo i ou upu į gels a s. Daukan as (i abs ac jo umas s. Daukan as), jo s as žals as s. Daukan as, eiksmažodžiai jo úo i žali: Žolė, medisou i son úo[ja] p in a į, . y. žali žuo[ja]; jõ uo i bŽ ( . y. lŽ 1933), jo ia i: Dygs a, aug, jo iuoja, žydi e necha b andį s. Daukan as (da e a. Pab ėža), jo i p adė i zalia i; da y is e am; žal i s. Daukan as, pajo in i pažalin i a. Pab ėža. Ne colo inių (comme cla i ie de l'é imologie, pi mesnių) signi ica ions es jo as [lKŽ IV j es in e se] pa asa io sėja; asa inie ja ai: E pasėjau beaucoupel jo ų, oi, oi, oi, de ces jo ų beaucoup bajo ų, oi, oi, oi Li uiniens au osakos man aš ynas. Puisque localisa ions n'y es , si se ai de du e issemen de la su ace non anspose (co espondan à bajo ų), ne a miquemen se ai jo ių, donc la même jo ė (a jo is), e non jo as (cis phoniquemen ne pou ai ê e usybė, e se ai déjà lenkybė). cependan pou des a ealines mo i a ions ce e possibili é se ai possible neben seulemen comme quel nau osakinis elic . Da es būd a dis jo inis anks y as (apie plan esus): Jo ines bul es pi kau a. Juškos lexynas e iš įsęs (?): [augalų] Siūlai jo iniai a. Pab ėža, būd a dis daik a a dis a. Pab ėžos naujada as jo inė miesues su pu enų ausūnų šeimos sap o i inis g ybas (Peziza ae uginosa) e eiksmaž ai aug i, plis ie i (?) : jo ma as s iėjo, que la oisième pa ie beliko s. Dauke o. aigi jo ės giminė didoka, signi ica ions di e si o é nemaža, supe icie de consomma ion necheina de e esaiches a mes e épandimen a mée, équnumas menkokas. le phénomškinys semble nesenas e pas nyks an , mais simplemen neišpli ęs, susilaikęs. Tous les mo s jo ės giminės lKŽ IV 1957 donne sans é imybes ma quinčio c ožiuka (×). K. būgos Li uanica (1912) déjà é ai e enybė, son Rink inių aš ų I omo (1958) n'é ai pas enco e, ainsi que p obablemen pas enco e e E ns o s. Daukan o aš ų eks ų engėja kalbininkė bi u ė Vanagienė dans ses composa y ues mo synėliuose jo in i s. Dauk I jo ė i s. Dauk 1976, II s. DaukŽ II 1995, II s. DaukŽ e V 1984 Les Kul u e | 86 258 F aenkelio Li auisches e ymologisches Wö e buch I . (lEW I 1962), ėjusio sąsiu iniais depuis 1955 m., du co espondan sąsiu inium (a ec p. 194195). E. F aenkelis ou ni e s. Daukan o Būdo die a a dį Jõ is, -ė de g üne Go ode Gö in des F ühlings. Shi ai au é éle e é i ie : Vadino le [dieu], comme j'ai di , Jo e, néanmoins kožnas sai , que p in emps, la neige pad ibus, que kielė la glace expi a, adod dans les champs e les buissons Jo ė, d'ailleu s, žalesa s. Dauk I 1976 503. d'ailleu s, lKŽ IV 1957 ce s. Daukan o (pa umpi é depuis p in emps) a ibué... à Jon Jabonski (ma y , i é de son mo de ca e ou de éc i s, où appo é comme du du duo mo s) e pada (gal J. Jablonskio) comme exemple commun du langage. Da es Jo ė s dieus s. Dauk I 1976 504 e sa ê e: La p emiè e ê e é ai de p in emps, T i m p o s, ou Jo ės š en e appelle s. Dauk I 1976 539. ici onc ionne p obablemen à bal iško, mais neskaid aus die a a džio T impas added p ès du p op e s. Daukan o mo i é nauja a dis Jo ė (p iuž iš e T impo giminė g ama inė a i ly inė? )), nesup a us, ė jo kaskasch wo d ( neli ai žemai iškas!..). comme ès populaudique o mulée a osenne un exemple es p ésen é doublemen mažybinė Jo ė: paa o s okodami, dejuoja senu įp očiu: Ai Jo u a le, kame esi? s. Dauk I 503 (da e 541). p ésen en comme lKŽ 1957, . i. IV sans sl. (sla e é). mais E. F aenkel le a déjà clai emen di : Zug unde lieg uss. ja ь Somme ko n, Somme ge eide, E zeugungsk a , G ünspan (lEW I 1962). Il a é é c éé en 1962 e es aujou d'hui u ilisé dans de nomb eux domaines. se é é an à Janu o ębskiu appelle que même 1944 m. F anzas spech as nežinojęs jo ės s e imumo, cependan indique e pou K. būgą beaucoup anks esnį pi mą jo ės skolinimąsi kons a a usį aleksand ą b ückne į son do a o dise a ion Die slawischen F emdwö e im Li auischen (1877; aigi 35 m. plus ô pou būgą). dans son meilleu a ail 1927 m. Słownik e ymologiczny języka polskiego (pe spaudas 1970 m.) a. b ückne is, é imologizuodamas lenk. ja psn. wiosna (ja ka 1) asa ojus, 2) jauniklė a is, ja y 1) asa inis, 2) psn. jeunes; o us, solide, gu us, 3) psn. yškus, skaisčiaspal is, ja zyna 1) da žo ės, ja zyć się 1) žė ė i, kibi kščiuo i; jaaiža u i; 2) spindė i, š ies i lelieŽ 1979), p incipalemen no e p osla išką kilmę e nous impo an s dalyką n'y a kininiško a i ikmens Li uanien kalboje (p idu kime nė bal ų kalbose), e con inue kininiuoja a ec ok. Jah (go . jē ) es a es . ja - me ai, g . Hō ā mon s du emps; Hō, me ai os me ai, lo . ho nus me inis, šieme is sEJP 1970. J. KlIMaVIčIus. D'où jõ ė e ce qui es de jõ ės 259 Maxo Vasme io Russisches e ymologisches Wö e buch (19501958, us. e . 19641973) ce eikalu lKŽ IV 1957 enco e ne pou ai aide , mais nepassaignée beaucoup de e plus a d. us. a m. asa ojus, ce k . sl. яра p in emps, sen. us. яръ p in aniis; asa inis p osl. ja ъ giminiški a es . yā me ai, g . ρ emps du année; me as, ρos emps; années, go . jē me ai, lo . Hō nus šieme is, a égalemen une la ge giminę dans les langues sla es (ЭСРЯ IV 1973), d'où ici menė ini seulemen ca ac é ingų signi ica ions usiški mo s, u in ys en langue li uanien des co espondances kininiques: рица asa ojus; asa učiai ( ugiai, k iečiai), яровуна a m. asa ojus, ja o úще a m. soma ojienne; ярка, ярочка jauniklė (nesiė ia usi) a is, яроводье a m. (upės) p in emps inondynis, ya uтка čiužu ė ( hlaspi) lKŽ IV 1985, ярина яровое, яровик šiem gy ulys a ba augalas, ярчук šuniukas, ярец bebme inis ja as, ярица jauniklė a is (ja úna ilna, bulg. zina ožkų gau ai; šiu k auduseklas a d abužis): as, p is ian e , š iφος ožys, lo . a ies a ies a in, a mže is. ai ė iukas; ya ye pchyoly pi masis asa os spiečius ЭСРЯ IV 1973 ( oliau ei ų яровой (яровой хлеб, яровые), ярый (i ярость), яростный, яровитый, ярить, яриться. Ya úlo Joninių nak ies pik osios o ce du chassemen šiaudinė baidyklė aupa a an en ée comp end e comme des païens di ini é, mais non p ou ée. Ya osla (plg. Igo io sakmės jaрый Тур Всеволод) liéamas e a ec g . εωρóς s ip us, nelKŽ IV 1957 a mieš as“ (apie yną), ne eisingai – su lo . ῑ a „pyk is“ (ЭСРЯ IV 1973). inco ec emen à jo ės 1. p idėjo i 2. G èces pein es; du mé al pâalia emen (...) en ai cela es e imologique (pas séman ique) homonime au e skolinys de us. ярь II (ярь1 a m. asa ojus, ярь2 p as . = яроcть KlŽ IV 1985), qui lui es aussi skolinys de id. g . < nj. g . άρι(ου), plg. sen. g . ός nuodai (ЭСРЯ IV 1973). Pa p ūsų langue se é èle olimiausia e imologinė signi ica ion p . go me ka š is: och. a ä me asa a, a m. e m šil as, e šiluma, g . θερμός šil as, θερμασσα k osnis, lo . o mus ka š as (ПЯ II 1979), bien asa a p . dagis: lie . daga (: deg i) ka š is; de lius, dago i im i, aly i de lių, go . ( ok. Tag) dagsdiena (PYA I 1975, PKEŽ I 1988). Jõ ė, heu eusemen i, nepa eko dans Daba inės lie u ių kalbos žodyną (1954, 1972, 1993...), même dans son ce ain pi m akus Lie u ių kalbos ašybos žodyną (Kaunas, 1948, 148381), Lie u ių kalbos ado o (lie u ių em inių bend uomenė, biele eld, 1950) žodyną (157604). mais dans Li uiniens éc omosios langues le ocodyne V . (lie u iškai okiška pa ie, cons i uée al edas sennas e an anas salys, Heidelbe g, 1968) Tik inių a dų 260 Lis e des langues Kul ū a | 86 sans dou e, cons i uée an ano salio, pa eko Jo ūnė (salys 1983). Elle ne plus de son (zemaičio!) composée de jo ės ou s. Daukan o Jo ės, e p isée de Vinco MykolaičioPu ino Raš ų II . (1960) d ama izuée poème Skal ių me gelė aldo o Jo gės duk e s a do. ois ans plus a d dans Kazio Kuza inio e b onio sa ukyno Li u iens noms e imologique peu pa ce que le nom li é ai e, Jo ūnės n'exis e (lVEŽ 1971). cependan šiuodbieux au eu s, don le second lie u iškųjų e qui son issus de au es bal es langues des noms aiškinimus e in oduc ion pa ašė (lVKŽ 1987: 12), beaucoup plus la ge nomyne donnée: Jõ is lie . ; de sen. Li uiniens p in emps zalio (= zalumos lVKŽ 2005) die o (pagal s. Daukan ą) nom de Jõ is: lie . jõ ė žalymas, p in emps žaluma, jo ùs žalias, jo -iuo i žaliuo i; peu -ê e de ce nom un edinys plus dis imes (= pou suis lVKŽ 2005) es . Jõ igis; ici aussi insé ée Jõ igė, ump. Jõ ė, mais il n'y a Jo ūnės (lVKŽ 1987). Jo ūnė e Jo ūnas (ū) es lVKŽ 2005. Wojciechas smoczyński ai deux con ekaiš us lKŽ IV 1957: 1) b ak kwali ika o a sl. słowiańskie ès jus eingą ( incamą e Vy au o Vi kausko lKŽ 2006), 2) ne dis ingue signi ica ions asa ojus, pa asa io sėja, qui esą u d'exemples de e liuoj ou pažalia o comme jo ė (sEJl 2007), bien qu'elle en éali é n'es pas elle aiški comme jõ o, qui nebū ini es seulemen g e iminė (oboczna) o me. L'au eu lui-même peu p ikiş i localisa ions s ygies (bū ų a a ealinė pažyma žm. żmudzki). De lui indiquées Jó -upė (sinkopinis a . Jó pė) aleksand o Vanago p ésen ée localisa ion lapės (p ie Kauno) so ina de e esaiches plo o, e a. Vanagas e negiminiuoja a ec jo è (Jó pės -ó!): Pi mojo sando jo le poin de dépa neaiški. Plg. Ja -ups. On ne sai pas, si ce čekiškės upė a džio, kamienas ja sie inas a ec plu. Ja à ež. s .[ėdasai] g eičiausiai inoug iškos kilmės (suom. jä i eže as), ou į ikimiau kilęs iš a d. Jã as (lHEŽ 1981). Jõ ė 4. zielona a ba, comme p écédemmen di , es pas signi ica ion, mais homonime. Į el a ko ek ū os klaida: jo iuoja, žydi e ne a (= neša) b andį. Dai a sinke ičiū ė, men ionnan Jo io nelie u iškas (gal puslie u ių?) o mes Io is, Yo is e hyb idinį nauja a dį Jo mándas (sinke ičiū ė 2011: 225 e 219), su le même Jo į ien ne di . lKŽe 2013 ou po seno ei. Klaida de science ou du moins science nesu u ima plin a. Pasga o jo ę non seulemen nau osakos e e hnog aphie puoselė ois. li uanis as algis uzdila, expliquan lenk. Ja osław, éc i : lenk. ja y ce jeunes, gai us, ž alus, gu us, o s e es commun a ec l'ancienne pa ole bal es jo ė pa asa io žaluma, š iežuma (uzdila 2013 12: publici ai e déjà a du pain Jo ė 6). J. KlIMaVIčIus. De où jõ ė e qui du jõ ės 261 con inue ainsi ê e ne peu ši okia a dada ys ė a liau is. o ces noms u ė em is neben scandina iška ( ikingiška) Jo io (pasqua edinių) o igme. ojai i da ėjai suklaidin i Va dų žodyno a iesiog jau a do bu imo, galė ų IŠVADOS 1912 m. Kazimie as būga a expliqué que jõ ė pa asa io žaluma es sla ybė (aleksand as b ückne is déjà 1877 m.). ainsi plus a d e ous les é imologues. mais beaucoup en ne sa aien pas. Jono ba ono lŽ 1924 jo ė e jo uo i son p ésen és, aigi é ange s nelaikomi. lKŽ IV 1957 jo ės a ec ou e gimine ne connaî comme s e imybių. c'es e eaiques a mes un mo plus a e, p incipalemen épa piné s. Daukan o e a. Juškos leodyno, mais inconnu ni de ieux éc i s, ni aikęs dans une nou elle langue commun inée. eikiamai ne eagau lKŽ IV 1957 e s. Dauk I e II 1976, s. DaukIs Ž II 1995 e s. Dauk s e V 1984 isgi a si ė ė landelė, l'essen ielle es enco e neužkiš a ni lKŽ 2006, ni lKŽe 2013. an anas salysčiausiai m. dans les Li uiniens 1968 nom nom passéido V. MykolaičioPu ino Jo ūnę, ąsą su Jūnu, Jo e, Jo igiu, sa ige Jo ys. Fons shi okiam neūpes ingumui nea sagemen ai libe alaus a i ude à lisemybes lė inis en o cemen . bep isidedąs e é ou des spéciali és, conc è emen a dyno, les zones in e di es délimi a ion... Mokslo d oi ai in des emps ne se a di icile négalise su i a de se sou eni . Reme e les pada ines de e eu s in insées dans la ie se a plus di icile (du bèd e possible ju idiqueim skandina iška Jo io kilme). Klaidų nelais ė dans la p a ique de la langue en géné al augmen e. cependan émancipe seulemen éalisée é i é. nous a ons déjà e ina endues exemple e pas de kalbininkų da bų so ie mečio hib idinė usybė ja o izacija ag agalo adap a ion aux saisonniques changemen s clima iques e naliza ion augbiolŽ 1998 déjà change en ai in e na ional: ja o isa ion ( us. ja o yje asa ojus) e nalisa ion VlE 2005 ( Ž 2001 changeance jus e commencée: e nalisa ion ( . e nal < p in a inis) ja o isa ion VIII; Ž 2013 i gi jus e commencé, M ŽŽ 2010 même nep adē s). Šal INIaI s. Dauk I 1976 Daukan as s. Raš ai 1, Vilnius: Vaga. s. Dauk II 1976 Daukan as s. Raš ai 2, Vilnius: Vaga. s. DaukIs Ž II 1995 Daukan as s. Is o ija Žemai iška, Vilnius: Vaga. 262 Kalbos Kul ū a | 86 s. Dauk s e V 1984 Daukan as s. Sekimai e e imai, Vilnius: Vaga. lelieŽ 1979 Vai ke ičiū ė V. Lenkų-lie u ių kalbų žodynas, Vilnius: Mokslas. lKŽ IV 1985 Rusų-lie u ių kalbų žodynas. composé J. Ka dely ė, Ch. lemchenas, J. Macai is, a. Manke ičienė, Vilnius: Mokslas. lEI a ū a augbiolŽ 1998: T umpas anglaislie u ių e lie u iųanglų kalbų augalų biologijos e minų žodynas. Pa engė o. upainienė, Vilnius: uab Nacionalinių y imų cen as maison d'édi ion. b ū g a K. 1958: Rink iniai aš ai 1. cons i uée Z. Zinke ičius, édaga o V. Mažiulis, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. lEW I 1962: Li auisches e ymologisches Wö e buch on E ns F aenkel. bd. I, Heidelbe g: Ca l Win e . uni e si ä s e lag, Gö ingen: Vandenhoeck & up ech . lHEŽ 1981: Vanagas a. Dic ionnai e e imologique des hyd onimes Li uiniens, Vilnius: La science. lKŽ IV 1957: Dic ionyns de la langue Lie u ių 4. a s. ed. K. ul ydas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. K. ul ydas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os. lKŽe 2013: Dic ionnai e de la Li uanie 120. Vy . ed. G. Nak inienė, Vilnius: ins i u de langue Li uiniens. lKŽ 2006: V i k au sk as V. Li u iens langues de ocodyno aisymai, Vilnius: Li u iens langues ins i u . lVEŽ 1971: Ku z a i ni s K., s a uk yn as b. dic ionnalis é imologinis des noms Li uiniens. Noms e mo s, Vilnius: Min is, 42157. lVKŽ 1987: Kuza inis K., sa ukynas b. Dic ionynas o igine des noms Li uiniens, Vilnius: Mokslas. lVKŽ 2005: Kuza inis K., sa ukynas b. Dic ionnyas o igine des noms Li uiniens. 4ième pap. éd., Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi ions ins i u . M ŽŽ 2010: Le dic ionnai e scolai e des mo s in e na ionaux. Pa engė I. E many ė, V. če nė, J. Klima ičius, l. Puzinienė, Kaunas: Š iesa. PKEŽ I 1988: Mažiulis V. P ūsų kalbos e imologijos žodynas 1, Vilnius: La science. lŽ 1924: ba o na s J. Rusiškai lie u iškas žodynas, Kaunas: sakalas. lŽ 1933: b a o na s J. Rusų lie u ių žodynas, Kaunas: sakalas. lKŽ I 1967: Rusųlie u ių langues de dic ionnai e 1. Pa uošė V. ba onas, V. Galinis, édaga o b. la inas, J. Macai is, Vilnius: Min is. s a l y s a. 1983: Raš ai 2, oma, 187266. sinke ičiū ė D. 2011: Nouji 20072010 m. Li u iškos kilmės aikų a dai e leu s polinkiai de don. Cul u e de la langue 84, 214229. J. KlIMaVIčIus. De où jõ ė e kas de jõ ės 263 sEJl 2007: smoczyński W. Słownik e ymologiczny języka li ewskiego, Vilnius: Uni e si é de Vilniaus. sEJP 1970: b ü c kn e a. Słownik e ymologiczny języka polskiego, Wa szawa: Wiedza Powszechna. Ž 2001: Dic ionnai e des mo s in e na ionaux. a s. ed. a. Kinde ys, Vilnius: alma li e a. Ž 2013: Dic ionnai e des mo s in e na ionaux. ed. conseil: a. Kaulakienė, s. Keinys, b. Ku kulis, V. ačiūnai ė, V. Žalkauskas, Vilnius: alma li e a. uzdila a. 2013: Vilnius, Wilno, Vilna ou enco e comme. Vo u a 12. VlE VIII 2005: Visuo inė lie u ių encyclopedia 8. Moksl. ed. conseils p ez. Z. . udzikas, Vilnius: Mokslo e encyclopedijah édi ions ins i u . ПЯ I 1975: Топоров В. Н. Прусский язык. Dic ionwa . AD, Moscou: Наука. ПЯ II 1979: Топоров В. Н. Прусский язык. Dic ionwa . ЕН, Moscou: Наука. ЭСРЯ IV 1973: Фасмер М. É imologique словарь русского языка. T ansla ion s allemand e донолнения О. Н. Трубачёва, Москва: Про- гресс. Reçu 2013 09 15 Adop é 2013 12 20 WHE E DoEs JOR CoME F oM aAND WHa CoMEs F oM JOR? Summa y In 1912 Kazimie as būga a gued ha jõ ė ‘sp ing ege a ion is a sla ism (alek sande b ückne as a back as 1877). all e ymologis s ook he same oad a e wa ds. Howe e , many did no know hem. Jo ė and jo uo i a e included in he Russian-Li huanian Dic iona y published by Jonas ba onas in 1924, meaning ha hey a e no conside ed o eign wo ds. The Dic iona y o Li huanian (IV 1957) ne considè e jo ė and i s gende o ms as ba ba isms. I is a less common wo d o he samogi ian dialec , mos ly dissemina ed h ough he dic iona ies o simonas Daukan as and an anas Juška; howe e , i is nei he known om he old w i ings no was i ying o pa e i s way in o he new s anda d language. In he absence o a imely eac ion, a gap ne e heless opened. Mos impo an ly, i was nei he co ec ed in The Co ec ions o he Dic iona y o Li huanian by Vy au as Vi kauskas no in he elec onic edi ion o The Dic iona y o Li huanian (2013). Les Langues Kul u | 86 264 In 1968 an anas salys opened he way o Jo ūnė p obably de i ing om Pu inas, li huanian poe and w i e in o he index o li huanian p ope names; he con inui y wi h Jo is, Jo ė, Jo ūnas, Jo igis, Jo igė was es ablished by b onys sa ukynas. he backg ound o such ca elessness was a g adual s eng hening o an i esponsibly libe al app oach owa ds ba ba isms. I will no be ha d o he u h o science o iumph e en ually i will only su ice o emembe . I will be ha de o elimina e he ou comes o he longes ablished e o om li e (in he wo s case scena io, i can be jus i ied by he scandina ian o igin o Jo is). he cap i i y o e o s ends o g ow in he language p ac ice. Howe e , only he u h b ough o li e can make us ee. an unexpec ed example is al eady in on o us and i does no come om linguis ics: a hyb id so ie ussicism ja o isa ion ‘ he adjus men o he plan o seasonal clima e changes e naliza ion is al eady eplaced by a ue in e na ional wo d ja o isa ion ( ussian ja o yje sp ing c ops) e nalisa ion (Uni e sal VIII Li huanian Encyclopaedia 2005). KEYWORDS: ba ba isms, names; jo ė, Jo ūnė, Jo is. JoNas KlIMaVIčIus E u o g. 5614, l 04107 Vilnius