Iš kur „jõrė“ ir kas iš „jõrės“
Full text
DISKUSIJOS, SVARSTYMAI, PASTABOS
JONAS KLIMAVIČIUS
من أين جاءت JŪRĖ، وماذا جاء من JŪRĖS
الكلمات المفتاحية: ألفاظ دخيلة، أسماء؛ jorė, Jorūnė, Joris.
إن المسألة في علم اللغة الليتواني واضحة منذ مئة عام، لكنها ظلت موضع خلط لأكثر من نصف قرن.
في عام 1912، صدر في سانت بطرسبرغ في طبعة مستقلة بحثٌ كتبه بالروسية للنشر التابع للأكاديمية الإمبراطورية للعلوم اللغوي كازيميراس بوغا، الذي كان لا يزال شابًا نسبيًا، لكنه ناضج ومثمر، وقد انصرف بشدة إلى علم الاشتقاق؛ وعنوانه Lituanica (49 صفحة). خُصص قسمه الأول لتأريخ الاقتراضات من اللغة الروسية (وهو، كما هو معروف، تأريخ نسبي في معظمه). والحالة موضع الاهتمام هي أن الروسية я (من السلافية الأولية ia) تقابلها في الاقتراضات الليتوانية jo: яворъ → jōvaras, ярь → jōrė (أو ē: пятница → pėtnyčia). وينبغي القول فورًا: إن المقابل الوراثي للروسية я هو en (in): пять: penki, пята: petis, опять: atpent, зять: žentas; вязь: vinkšna, мять: minti... ويسهل التمييز عند المقارنة بين الأصل المشترك الوراثي мясо: žem. ir pr. mensa وبين الكلمة المقترضة mėsą. أما الأصل المشترك للروسية ярь فسيكون *enris أو *ėris، لكنهما غير موجودين.
ستُبيَّن معاني Jorės والكلمات ذات الصلة بها ومصادرها بالتفصيل لاحقًا، ويكفي الآن أن نقول إن أيًّا منها ليس من مفردات اللغة المكتوبة القديمة ولا اللغة المعيارية الحديثة، ولا حاجة إليها بأي معنى فيها؛ ولذلك فهي بوضوح ألفاظ دخيلة. ومع ذلك، وقع أكثر من تجاوز لهذه الحقيقة، ولا يبدو أن لهذه الآفة نهاية، بل إن عواقبها وخيمة أيضًا.
لم يستفد المعجمي جوناس باروناس من هذا التوضيح الذي قدمه ك. بوغا: зелень – الخضرة، أغصان خضراء؛ خضروات ورقية، jorė (الربيعية)؛ خضروات؛ نباتات خضراء؛ عفن (فطريات)، зелениться – أن يورِّي RLŽ 1924. وبعد بضعة عقود، فعل الأمر نفسه فينتاس غالينيس مع فيتاوتاس باروناس: зелёный – 1. أخضر،
256
KALBOS KULTŪRA | 86
مخضرّ، أخضر صغير، نُويرة خضراء، jorùs، зеленоватый – مخضرّ، مائل إلى الخضرة، jõrsvas، зеленеть 2. و зеленеться – يخضرّ، jorúoti RLKŽ I 1967.
مرّ نحو نصف قرن قبل أن ينشر زيغماس زينكيفيتش مجموعة مؤلفات ك. بوغا في ثلاثة مجلدات، ويصبح موضوع Rinktinių raštų وjorės متاحًا بسهولة (Būga 1958: 347).
Metais anksčiau išėjo ir LKŽ IV 1957. Čia su visais pirminiais ir antriniais (kartotiniais) šaltiniais (ir 2 reikšmėmis) išsamiai pateikta jorė – 1. „žaluma (pavasario)“: Kaip jorė žaliuoj Alsėdžiai. Pažaliavo kaip jorė A. Kašarauskas. Jorė yra žalesa pavasarį A. Juškos žodynas [ir A. Pabrėžos jorybė], 2. „žali dažai; metalo pažaliavimas (vario junginys)“: Medis žalias it jorė. O kas tai yra jorė? – Tokia žalia dažyve J. Jablonskis (be abejo, iš žemaičių tarmės); A. Kašarauskas (be sakinio). Toliau – būdvardžiai jorus „šviesiai žalias“: Laukas jorus, pieva jori, žali S. Daukantas. Pagal įvairumo medžių įvairios barvos [t. y. spalvos]: jau tamsiai, jau skaidriai jori arba truputį gelsva S. Daukantas (ir abstraktas jorumas S. Daukantas), jorsvas „žalsvas“ S. Daukantas, veiksmažodžiai jorúoti „žaliuoti“: Žolė, medis jorúo[ja] pavasarį, t. y. žaliuo[ja]; jōruoti BŽ (t. y. RLŽ 1933), joriuoti: Dygsta, auga, joriuoja, žydi ir neša brandį S. Daukantas (dar ir A. Pabrėža), jorti „pradėti žaliuoti; darytis žaliam; žalti“ S. Daukantas, pajorinti „pažalinti“ A. Pabrėža. Ne spalvinių (kaip aiškės iš etimologijos, pirmesnių) reikšmių yra joras [LKŽ IV j yra apversta] „pavasario sėja; vasariniai javai“: Ir pasejau daugel jorų, oi, oi, oi, iš tų jorų daug bajorų, oi, oi, oi Lietuvių tautosakos rankraštynas. Kadangi lokalizacijos nėra, jei būtų iš r kietinimo ploto netransponuotas (derantis su bajorų), ne tarmiškai būtų jorių, taigi ta pati jorė (ar joris), o ne joras (šis fonetiškai negalėtų būti rusybė, o būtų jau lenkybė). Tačiau dėl arealinio motyvų ši galimybė būtų įmanoma nebent tik kaip koks tautosakinis reliktas. Dar yra būdvardis jorinis „ankstyvas“ (apie augalus): Jorines bulves pirkau A. Juškos žodynas ir „ištįsęs“ (?): [Augalų] Siūlai joriniai A. Pabrėža, būdvardinis daiktavardis – A. Pabrėžos naujadaras jorinė „miškuose ant puvenų augantis ausūninių šeimos saprofitinis grybas“ (Peziza aeruginosa) ir veiksmažodis jorėti „augti, plisti (?)“: Maras taip laisvai jorėjo, jog trečioji dalis svieto beliko S. Daukantas.
وهكذا، فإن عائلة jorės كبيرة إلى حد بعيد، وتنوع المعاني واسع، لكن مجال الاستعمال لا يتجاوز لهجة الساموجيتيين، كما أن انتشارها داخل اللهجة محدود وتواترها منخفض. تبدو الظاهرة حديثة وغير آخذة في الاندثار، بل إنها ببساطة لم تنتشر وبقيت محصورة.
أُدرجت جميع الكلمات من عائلة jorės في LKŽ IV 1957 من دون علامة الضرب (×) الدالة على اللفظ الدخيل. وكان Lituanica لك. بوغا (1912) قد أصبح حينئذٍ من النوادر، ولم يكن مجلد Rinktinių raštų الأول (1958) قد صدر بعد، وكذلك، على الأرجح، لم يكن إرنست قد
J. KLIMAVIČIUS. Iš kur jorė ir kas iš jorės
257
Fraenkelio Litauisches etymologisches Wörterbuch I t. (LEW I 1962), ėjusių sąsiuviniais nuo 1955 m., atitinkamo sąsiuvinio (su p. 194–195). E. Fraenkelis pateikia ir S. Daukanto Būdo dievavardį Jōris, -ē „der grüne Gott oder Göttin des Frühlings“. Šitai reikia atskleisti ir patikslinti: Vadino jį [dievą], kaip sakiau, J o r e, nesgi kožnas žino, jog pavasarį, sniegu padribus, kad kiele ledą išspiria, tad pasirodo laukuose ir krūmuose J o r ē, beje, žalesa S. DaukR I 1976 503. Beje, LKŽ IV 1957 šis S. Daukanto sakinys (patrumpintas – nuo žodžio pavasarį) priskirtas... Jonui Jablonskiui (matyt, paimtas iš jo žodyno kartotekos ar raštų, kur pateiktas kaip kalbos duomuo – pavyzdys) ir padarytas (gal J. Jablonskio) bendriniu. Dar yra J o r ē s dievas S. DaukR I 1976 504 ir jos šventė: Pirmoji šventė buvo pavasario, T r i m p o s, arba J o r ē s švente vadinama S. DaukR I 1976 539. Čia veikiausiai prie baltiško, bet neskaidraus dievavardžio Trimpas pridėtas – greičiausiai paties S. Daukanto – motyvuotas naujavardis Jorė (prie jos ir Trimpo giminė – gramatinė ar ir lytinė? – Trimpa), nesupratus, kad jorė – nelietuviškas žodis (užtai žemaitiškas!..). Tarsi labai liaudiškas formul inės vartosenos pavyzdys pateikiama dvigubai mažybinė Jorė: pašaro stokodami, dejuoja senų įpročių: „Ai J o r u t a l e, kame esi?“ S. DaukR I 503 (dar ir 541).
تذكر اللغوية Birutė Vanagienė، محررة نصوص كتابات S. Daukantas، الأفعال jorinti في مساردها، S. DaukR I 1976، وjoreti في S. DaukR II 1976 وS. DaukIstŽ II 1995، وjoriuoti في S. Dauk S ir V 1984، كما وردت في LKŽ IV 1957، أي من دون الوسم sl. (لفظة سلافية). لكن E. Fraenkel يصرّح بوضوح: «Zugrunde liegt russ. jarb „Sommerkorn, Sommergetreide, Erzeugungskraft, Grünspan» (LEW I 1962). واستنادًا إلى Jan Otrębski، يذكّر بأن Franz Specht لم يكن يعلم بغرابة jorės حتى عام 1944، لكنه يشير أيضًا إلى ألكسندر بروكنر، الذي سبق K. Būga بكثير، بوصفه أول من أثبت اقتراض jorės؛ وذلك في أطروحته للدكتوراه Die slawischen Fremdwörter im Litauischen (1877؛ أي قبل Būga بـ35 عامًا).
في عمله الكبير، Słownik etymologiczny języka polskiego لعام 1927 (أُعيد طبعه عام 1970)، يتناول A. Brückner اشتقاق الكلمة البولندية jar، وهي كلمة قديمة تعني «wiosna» (jarka: 1) محاصيل صيفية، 2) نعجة صغيرة؛ وjary: 1) صيفي، 2) قديم: شاب؛ قوي، متين، نشيط، 3) قديم: زاهٍ، ساطع اللون؛ وjarzyna: 1) خضروات؛ وjarzyć się: 1) يتلألأ، يتطاير شررًا؛ يتوهج؛ 2) يلمع، يضيء LeLieŽ 1979)، ويشير أولًا إلى أصلها السلافي البدائي، ثم إلى أمر يهمنا: لا مقابلًا ذا صلة لها في الليتوانية (ولنضف: ولا في اللغات البلطيقية)، ثم يربطها بالألمانية Jahr (القوطية jēr) والأفستية jar- بمعنى «سنة»، واليونانية hōra بمعنى «فصل من السنة؛ سنة»؛ وhōros بمعنى «سنة»، واللاتينية hornus بمعنى «سنوي، من هذه السنة» SEJP 1970.
258
KALBOS KULTŪRA | 86
Maxo Vasmerio Russisches etymologisches Wörterbuch (1950–1958, rus. vert. 1964–1973) šiuo reikalu LKŽ IV 1957 dar negalėjo padėti, bet nepasinaudota daugelio ir vėliau. Rus. tarm. яpb – vasarojus, церков. sl. яpa – pavasaris, sen. rus. яpb – pavasarinis; vasarinis – prosl. jarb giminiški avest. yāra – metai, gr. ὥρᾱ – metų laikas; metas, ὥρος – laikas; metai, got. jēr – metai, lot. hōrnus – šiemetis, taip pat turi plačią giminę slavų kalbose (ЭСРЯ IV 1973), iš kurios čia minėtini tik būdingų reikšmių rusiški žodžiai, turintys lietuvių kalboje giminiškų atitikmenų: ярица – vasarojus; vasaručiai (rugiai, kviečiai), яровина tarm. – vasarojus, яровище tarm. – vasarojiena; ярка, ярочка – jauniklė (nesiėriavusi) avis, яроводье tarm. – (upės) pavasario potvynis, ярутка – čiužutė (Thlaspi) RLKŽ IV 1985, ярина „яровое“, яровик „šiemetis gyvulys arba augalas“, ярчук „šuniukas“, яpeц „metinis bebras“, ярица „jauniklė avis“ (ярина „avių vilna“, bulg. ярина „ožkų gaurai“; яри́га „šiurkštus audeklas ar drabužis“): liet. ėras, pr. eristian, gr. ἔριφος „ožys“, lot. aries „avinas“, arm. oroj „ėriukas“; ярые пчёлы „pirmasis vasaros spiečius“ ЭСРЯ IV 1973 (toliau eitų яровой (яровой хлеб, яровые), ярый (ir ярость), яростный, яровитый, ярыть, ярыться.
سبق أن حاولوا فهم Jrūlo، «دمية من القش لطرد قوى الشر في ليلة عيد القديس يوحنا»، بوصفه إلهًا وثنيًا، لكن ذلك لم يُثبت. ويرتبط Ярослав (قارن جذر Igorio ярый Тур Всеволод) أيضًا باليونانية εὔωρός «قوي، غير ممزوج» (في وصف النبيذ)، وباللاتينية īra «غضب» على نحو خاطئ (ЭСРЯ IV 1973).
أضاف LKŽ IV 1957، على نحو خاطئ، إلى المعنى الأول لكلمة jorė معنى ثانيًا: «صبغة خضراء؛ اخضرار المعدن (...)»؛ لكن هذا في الواقع تجانس اشتقاقي (لا دلالي)، أي اقتراض آخر من الروسية яpb II (яpb1 لهجيًا: محاصيل صيفية، яpb2 دارجًا: = ярость RKLŽ IV 1985)، وهي نفسها أيضًا كلمة مقترضة من اليونانية الوسطى < واليونانية الحديثة ἰάρι(ου)؛ قارن اليونانية القديمة ἰός «سم» (ЭСРЯ IV 1973).
تكشف اللغة البروسية عن أبعد معنى اشتقاقي: البروسية gorme «حرارة»؛ قارن التوخارية A śärme «صيف»، والأرمنية jerm «دافئ»، وjēr «دفء»، واليونانية θερμός «دافئ»، وθερμασσα «فرن»، واللاتينية formus «حار» (ПЯ II 1979)، مع أن «الصيف» بالبروسية هو dagis؛ قارن الليتوانية daga (من الجذر degti) «حرارة؛ محصول»، وdagoti «يحصد المحصول وينظفه»، والقوطية dags (الألمانية Tag) «يوم» (ПЯ I 1975, PKEŽ I 1988).
Jõrė, laimei, nepateko į Dabartinės lietuvių kalbos žodyną (1954, 1972, 1993...), net į jo tam tikrus pirmtakus – Lietuvių kalbos rašybos žodyną (Kaunas, 1948, 148–381), Lietuvių kalbos vadovo (Lietuvių tremtinių bendruomenė, Bielefeld, 1950) žodyną (157–604).
لكن في المجلد الخامس من Lietuvių rašomosios kalbos žodyno (الجزء الليتواني–الألماني، أعدّه Alfredas Sennas وAntanas Salys، Heidelberg، 1968)، في قسم Tikrinių vardų
J. KLIMAVIČIUS. Iš kur jorė ir kas iš jorės
259
sąrašą, be abejo, sudarytą Antano Salio, pateko Jorūnė (Salys 1983). Ji greičiau ne savo (žemaičio!) susidaryta iš jorės ar S. Daukanto Jorės, o paimta iš Vinco Mykolaičio-Putino Raštų II t. (1960) – dramatizuotos poemos Skalbių mergelė valdovo Jorgės dukters vardo.
في معجم Kazio Kuzavinio وBronio Savukyno Lietuvių vardų etimologiniame žodyne، الذي صدر بعد ذلك بثلاث سنوات، لا يرد اسم Jorūnė، ربما لأن الاسم أدبي (LVEŽ 1971). غير أن معجم الأسماء الأوسع بكثير لهذين المؤلفين، والثاني منهما «كتب شروح الأسماء الليتوانية وتلك المشتقة من لغات البلطيق الأخرى ومقدمته» (LVKŽ 1987: 12)، يورد ما يلي: Jōris ليتواني؛ من اسم إله الخضرة الربيعية لدى الليتوانيين القدماء (بحسب S. Daukantas)، = أي الخضرة — LVKŽ 2005⟧، واسمه Jōris: الليتوانية jōrė «اخضرار، خضرة الربيع»، وjorùs «أخضر»، وjor-juoti «يخضرّ»؛ وربما يكون الاسم الذكوري Jōrigis اشتقاقًا أبعد لهذا الاسم (= أبعد — LVKŽ 2005)؛ كما أُدرج هنا اسم Jōrigė، واختصاره Jōrė، لكن اسم Jorūnė غير موجود (LVKŽ 1987). أما Jorūnė وJorūnas (ū) فموجودان في LVKŽ 2005.
Wojciechas Smoczyńskis daro du priekaištus LKŽ IV 1957: 1) „brak kwalifikatora sl. „słowiańskie“ – labai teisingą (tinkamą ir Vytauto Vitkausko LKŽT 2006), 2) neskiria reikšmės „vasarojus, pavasario sėja“, kuri esą matyti iš pavyzdžių žaliuoja ar pažaliavo kaip jorė (SEJL 2007), nors ji iš tikrųjų nėra tokia aiški kaip jōro, kuris nebūtinai yra tik „gretiminė (oboczna) forma“. Pačiam autoriui galima prikišti lokalizacijų stygių (būtų bent arealinė pažyma žm. – žmudzki). Jo nurodytos jōr-upė (sinkopinis var. jórpė) Aleksandro Vanago pateikiama lokalizacija – Lapės (prie Kauno) – išeina iš žemaičių ploto, o A. Vanagas ir negimininuoja su jorė (Jórpės –ó!): „Pirmojo sando jor- kilmė neaiški. Plg. Jar-upyš.“ Neaišku, ar šio Čekiškės upėvardžio, „kamienas jar- sietinas su liet. Jarà ež. Sv.[ėdasai]“ – „greičiausiai finougriškos kilmės“ (suom. jārvi „ežeras“), ar – įtikimiau – kilęs iš avd. Jāras (LHEŽ 1981). Jōrė 4. „zielona farba“, kaip pirmiau sakyta, yra ne reikšmė, o homonimas. Įvelta korektūros klaida: joriuoja, žydi ir nėra (= neša) brandį.
تشير Daiva Sinkevičiūtė إلى الصيغ غير الليتوانية (وربما نصف الليتوانية؟) لاسم Joris، وهي Ioris, Yoris، وإلى الاسم الهجين المستحدث Jormándas (Sinkevičiūtė 2011: 225 و219)، لكنها لا تقول شيئًا عن Joris نفسه.
LKŽ. 2013 — كل شيء على حاله.
ينتشر الخطأ العلمي، أو على الأقل الخطأ الذي لا يضبطه العلم. ولم يقتصر متبنّو jorė على المهتمين بالفولكلور والإثنوغرافيا. فالليتواني Algis Uzdila، وهو يشرح الاسم البولندي Jarosław، يكتب: «تعني الكلمة البولندية jary شابًا، نضرًا، يقظًا، نشيطًا، قويًا، وهي مشتركة مع الكلمة البلطيقية القديمة jorė، أي “خضرة الربيع، النضارة” (Uzdila 2013 12: 6).» وأصبح يُباع الآن في الإعلانات خبز باسم Jorė.
260
KALBOS KULTŪRA | 86
لا يمكن أن يستمر الأمر على هذا النحو — فلا بد أن يتوقف هذا الاشتقاق الاعتباطي للأسماء. أما حاملو هذه الأسماء ومطلقوها، وقد ضللهم معجم الأسماء أو مجرد وجود الاسم، فلا يسعهم الاستناد إلا إلى الأصل الإسكندنافي (الفايكنغي) Jorio (ثم المشتقات).
الاستنتاجات
في عام 1912، أوضح كازيميراس بوغا أن jōrė، بمعنى «خضرة الربيع»، كلمة سلافية (وقد قال ألكسندر بروكنر ذلك منذ عام 1877). ثم قال ذلك جميع علماء الاشتقاق. لكن كثيرين لم يكونوا على علم بذلك. فقد أورد قاموس جوناس بارون RLŽ لعام 1924 jorė وjoruoti، ومن ثم لم يعدّهما دخيلين. كما أن LKŽ IV لعام 1957 لم يوسم jorės ومجموعتها الاشتقاقية كلها بأنها ألفاظ دخيلة. هذه كلمة نادرة في لهجة الساموغيتية، وقد شاع استعمالها أساسًا بفضل معجم س. داوكانتاس وأ. يوشكا، لكنها غير معروفة في النصوص القديمة، ولم تكن تستهدف دخول اللغة الليتوانية المعيارية الحديثة. وبعد أن أخفق كل من LKŽ IV لعام 1957 وS. DaukR I وII لعام 1976 وS. DaukIstŽ II لعام 1995 وS. Dauk S وV لعام 1984 في الاستجابة على النحو المطلوب، انفتح مع ذلك منفذ، والأهم أنه ظل مفتوحًا، فلم يسده لا LKŽT لعام 2006 ولا LKŽė لعام 2013.
أدخل أنتاناس ساليس في عام 1968 إلى معجم الأسماء الليتواني اسم Jorūnė، على الأرجح من أعمال ف. ميكولايتيس-بوتيناس؛ أما هذه المجموعة — Joris, Jore, Jorūnas, Jorigis, Jorige — فصاغها برونيس سافوكيناس. وخلفية هذا الإهمال هي التعاظم المزمن لموقف ليبرالي غير مسؤول تجاه الألفاظ الدخيلة. ويسهم في ذلك أيضًا رسم حدود محظورة لتخصصات ضيقة، وبالتحديد لمجال الأسماء... وفي نهاية المطاف، لن يصعب على الحقيقة العلمية أن تنتصر؛ فحسبنا أن نتذكر. أما إزالة آثار الخطأ المتجذر في الحياة فستكون أصعب (وقد يُلتمس عذر، عند الضرورة، بالاستناد إلى الأصل الإسكندنافي لاسم Jorio).
إن أسر الأخطاء في الممارسة اللغوية يزداد عمومًا. لكن لا يحررنا إلا تطبيق الحقيقة. ولدينا بالفعل مثال غير متوقع — وليس من أعمال اللغويين — هو المصطلح الروسي الهجين من الحقبة السوفيتية jarovizacija، «تكيف النبات مع التغيرات المناخية الموسمية»، المقابل لـ vernalization؛ وقد استُبدل في AugBiolŽ لعام 1998 بمصطلح دولي أصيل: jarovizacija (بالروسية jarovyje — المحاصيل الربيعية) ↗ vernalizacija في VLE VIII لعام 2005 (أما الاستبدال في TŽŽ لعام 2001 فلم يبدأ إلا لتوه: vernalizacija (بالفرنسية vernalisation < vernal — ربيعي) ↗ jarovizacija؛ أما TŽŽ لعام 2013 فلم يتجاوز بدوره مرحلة البدء، في حين أن MTŽŽ لعام 2010 لم يبدأه أصلًا).
ŠALTINIAI
S. DaukR I 1976 – Daukantas S. Raštai 1, Vilnius: Vaga.
S. DaukR II 1976 – Daukantas S. Raštai 2, Vilnius: Vaga.
S. DaukIstŽ II 1995 – Daukantas S. Istorija Žemaitiška, Vilnius: Vaga.
J. KLIMAVIČIUS. Iš kur jōrė ir kas iš jōrės
261
S. Dauk S ir V 1984 – Daukantas S. Sekimai ir vertimai, Vilnius: Vaga.
LeLieŽ 1979 – Vaitkevičiūtė V. Lenkų-lietuvių kalbų žodynas, Vilnius: Mokslas.
RLKŽ IV 1985 – Rusų-lietuvių kalbų žodynas. Sudarė J. Kardelytė, Ch. Lemchenas, J. Macaitis, A. Mankevičienė, Vilnius: Mokslas.
LITERATŪRA
AugBiolŽ 1998: Trumpas anglų–lietuvių ir lietuvių–anglų kalbų augalų biologijos terminų žodynas. Parengė O. Rupainienė, Vilnius: UAB „Nacionalinių tyrimų centras“ leidykla.
Būga K. 1958: Rinktiniai raštai 1. Sudarė Z. Zinkevičius, redagavo V. Mažiulis, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
LEW I 1962: Litauisches etymologisches Wörterbuch von Ernst Fraenkel. Bd. I, Heidelberg: Carl Winter. Universitätsverlag, Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht.
LHEŽ 1981: Vanagas A. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas, Vilnius: Mokslas.
LKŽ IV 1957: Lietuvių kalbos žodynas 4. Ats. red. K. Ulvydas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
LKŽe 2013: Lietuvių kalbos žodynas 1–20. Vyr. red. G. Naktinienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.
LKŽT 2006: Vitkauskas V. Lietuvių kalbos žodyno taisymai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.
LVEŽ 1971: Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų etimologinis žodynas. – Vardai ir žodžiai, Vilnius: Mintis, 42–157.
LVKŽ 1987: Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas, Vilnius: Mokslas.
LVKŽ 2005: Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas. 4-asis pap. leid., Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
MTŽŽ 2010: Mokyklinis tarptautinių žodžių žodynas. Parengė I. Ermanytė, V. Černė, J. Klimavičius, L. Puzinienė, Kaunas: Šviesa.
PKEŽ I 1988: Mažiulis V. Prūsų kalbos etimologijos žodynas 1, Vilnius: Mokslas.
RLŽ 1924: Baronas J. Rusiškai lietuviškas žodynas, Kaunas: Sakalas.
RLŽ 1933: Baronas J. Rusų lietuvių žodynas, Kaunas: Sakalas.
RLKŽ I 1967: Rusų–lietuvių kalbų žodynas 1. Paruošė V. Baronas, V. Galinis, redagavo B. Larinas, J. Macaitis, Vilnius: Mintis.
Salys A. 1983: Raštai 2, Roma, 187–266.
Sinkevičiūtė D. 2011: Nauji 2007–2010 m. lietuviškos kilmės vaikų vardai ir jų davimo polinkiai. – Kalbos kultūra 84, 214–229.
262
KALBOS KULTŪRA | 86
SEJL 2007: Smoczyński W. Słownik etymologiczny języka litewskiego, Vilnius: Vilniaus universitetas.
SEJP 1970: Brückner A. Słownik etymologiczny języka polskiego, Warszawa: Wiedza Powszechna.
TŽŽ 2001: Tarptautinių žodžių žodynas. Ats. red. A. Kinderys, Vilnius: Alma littera.
TŽŽ 2013: Tarptautinių žodžių žodynas. Red. taryba: A. Kaulakienė, S. Keinys, B. Kurkulis, V. Račiūnaitė, V. Žalkauskas, Vilnius: Alma littera.
Uzdila A. 2013: Vilnius, Wilno, Вильна ar dar kaip. – Voruta 12.
VLE VIII 2005: Visuotinė lietuvių enciklopedija 8. Moksl. red. tarybos prez. Z. R. Rudzikas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
ПЯ I 1975: Топоров В. Н. Прусский язык. Словарь. А–Д, Москва: Наука.
ПЯ II 1979: Топоров В. Н. Прусский язык. Словарь. Е–Н, Москва: Наука.
ЭСРА IV 1973: Фасмер М. Этимологический словарь русского языка. Перевод с немецкого и дополнения О. Н. Трубачёва, Москва: Прогресс.
Gauta 2013 09 15
Priimta 2013 12 20
WHERE DOES JŌRĖ COME FROM AND WHAT COMES FROM JŌRĖ?
Summary
In 1912 Kazimieras Būga argued that jōrė ‘spring vegetation’ is a Slavism (Aleksander Brückner – as far back as 1877). All etymologists took the same road afterwards. However, many did not know them. Jorė and joruoti are included in the Russian-Lithuanian Dictionary published by Jonas Baronas in 1924, meaning that they are not considered foreign words. The Dictionary of Lithuanian (IV 1957) does not consider jorė and its gender forms as barbarisms. It is a less common word of the Samogitian dialect, mostly disseminated through the dictionaries of Simonas Daukantas and Antanas Juška; however, it is neither known from the old writings nor was it trying to pave its way into the new standard language. In the absence of a timely reaction, a gap nevertheless opened. Most importantly, it was neither corrected in The Corrections of the Dictionary of Lithuanian by Vytautas Vitkauskas nor in the electronic edition of The Dictionary of Lithuanian (2013).
J. KLIMAVIČIUS. Iš kur jōrė ir kas iš jorės
263
In 1968 Antanas Salys opened the way to Jorūnė – probably deriving from Putinas, Lithuanian poet and writer – into the index of Lithuanian proper names; the continuity – with Joris, Jorė, Jorūnas, Jorigis, Jorigė – was established by Bronys Savukynas. The background for such carelessness was a gradual strengthening of an irresponsibly liberal approach towards barbarisms. It will not be hard for the truth of science to triumph eventually – it will only suffice to remember. It will be harder to eliminate the outcomes of the long-established error from life (in the worst case scenario, it can be justified by the Scandinavian origin of Joris). The captivity of errors tends to grow in the language practice. However, only the truth brought to life can make us free. An unexpected example is already in front of us – and it does not come from linguistics: a hybrid Soviet Russicism jarovizacija – ‘the adjustment of the plant to seasonal climate changes’– vernalization is already replaced by a true international word jarovizacija (Russian jarovyje – spring crops) ↗ vernalizacija (Universal Lithuanian Encyclopaedia VIII 2005).
KEYWORDS: barbarisms, names; jorė, Jorūnė, Joris.
JONAS KLIMAVIČIUS
Erfurto g. 56-14, LT-04107 Vilnius
264
KALBOS KULTŪRA | 86