Naujieji japonų kalbos kulinarijos skoliniai

U. TAMAŠAUSKAIT. Naujieji japonų kalbos kulina ijos skoliniai 131 UGNĖ TAMAŠAUSKAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as NAUJIEJI JAPON LIGORA CULINARIZIAI SCOLLINI ESMINIAI VOODŽIAI: japonski language naujažodžiai, bend inės kalbos no mos, a osena, kodi ikacija. Japonì cul u a plin an Li uania, nei nos i pa oli comincia sklis i e pe ang lų kalbą a ėję1 nuo i nuo i japonų kalbos skoliniai, che in 2008 m. isleis ą Ta p au inių žodžių žodyną2 ( oliau TŽŽ) anco a non sono inclusi. Negli ul imi anni nelle g andi ci à li uane pa icola men e ispopulia ì japoniškos nu imen o is i uzione, quindi di li o e Japoneses cue as pa iekalų nomi, la maggio anza dei quali sono ali nuo i, che anco a nė nep iside ino al sis ema della lingua Li uania. Osbi ina a uale giapponiche nuo i giapponesi della lingua bo ini gausą3 e pe edendo TŽ p esen ici ques a lingua bo ini, di cui o a populia iausi spo (aikido, bušido, dziudo), a e (haiku, u a), eligione (shin oizma) se o i e minini, a culina ijos s e a le pa ole in e nazionali ė a solo du disse4 e suši, isible yškus dinamici à della lingua. 2012 m. dicemb e 20 d. S a ybnej li ewskiej kalbos komisiji ( oliau VLKK) app o a ome s e imžodžių a i ikmenų są aše (ž . VLKK 2012) esan ys sep yni a ian ų u in ys populia ūs naujieji japonų kalbos skoliniai mi inas, onigi is, sašimis, soba, sušis, e ijakis, asabiai sono e mini del se o e culina ijos. Uneni VLKK s a s y i debini già p igiję, e al i a osena, pe lo meglio, anco a issik is alizuos5. Lo scopo di ques o a icolo sulla base sinch onine analisi, desc i i o e compa a oio me odii, isnag ina e più de aglia o anco a ne y inė us lie u ių kalbo1 Poiché japonai ašo hie ogli ais, kone u i japonų kalbos skoliniai į lie u ių kalbą pi miausia pa enka angliška pe aša. 2 già consegna o a icolo a s ampa, appa e nuo o, quasi 5000 pa ole aggiun o di Dicciona io di pa ole In e nazionali, nel quale di u i diezim ia a icolo esamina i debili ė a unico o u (ž . TŽŽ 2013). 3 Rem asi Li u ians lingua naujažodžių duomenimisynu (ND). 4 Japų be anda alcolica; p odo o me odo di e men azione da izi. 5 Plg. : TŽŽ 2008 è s e imžodis sushi, e nella più ecen e TŽŽ 2013 già susšis. 132 KALBOS KULTūRA | 86 je appa giusius nuo ijuosius japų kalbos kulina ijos skolinius e o ni e no minamąsies lo o accomandazioni di consumo. Gli a icolinių, nei quali engono esamina i pawonie o igine s aniima culina ijas s e imžodžiai, u a e an e io men e (ž . Gi čienė 2008, Lanza 2009), u a ia ques e s i es skoliniai da japonų kalbos sepa a amen e discu i i anco a non. Il a o che p incipalmen e dei debi o i giapponesi negli ul imi empi p o engano p ecisamen e dall'a ea culina ia, con e ma e il a o che in Li uania semp e più si di onde dal g eggio pesce o al i p odo i ma ini, ečiau da žo ių o kiaušinių paga in o populia aus6 app esen an e del pia o giapponiško su is o an i, chiama i semplicemen e suši (p.es., la se a a di An dienio Vilniuje, speci icamen e su Jasinski s ee s abili a ap ap apsilogų (15min. 20111122).7 Sushi è già ada a o una pa ola della lingua giapponese (ž . VLKK 2012), pe ò esis a mol issima anco a neadap a delle nuo e japonhe della lingua skolinių, che ne e ai sono delle adizioni (sop a u o š enčių: Choyo, Dango, Sekku), dei de agli dell'abbigliamen o (ge a, kandzaši, abi), dell'a e (kaidan, kaisekis, suisekis) nomi o pa ole pe le quali si dis inguono o quali subcul u i appa engono pe sone (beigelhedai, ha adži, hikikomo i), ma, poiché ques o non è l'ogge o di ques o a icolo, non si menzionano i e mini. In ques o la o o iene analizza a dieci ino a 2013 m. ap ile mese.8 ele onica spazie à e s ampae ixuo ų Li uania populia esnių japonų kulina ijos skolinių (ka u su a ian iis): ugu, kaisekis, kaisekis- io is, kombuča, misas, sei anas, su imis, šabu šabu, empu a, o u. Nag inėjami i nuo i debi o i sono algių ( ugu, kaisekis- io is, šabu šabu, empu a, o u) e gė imų (kombuča), mėsos pakai alų (sei anas, su imis), padažų (miso) o speci inės aka ienės pa adinimai (kaisekis). Be abejo, di ques a s i a japų kalbos skolinių es i e più (a ski ai sa ebbe possibile i i pe sino e sušių specie denomininimus chi ašis, makis, nigi is, emakis), ma nell'a icolo non si p e ende discu e e di u i cos an emen e gausėjančių japonų kulina ijos s e imžodžių. Ul e io men e nell'a icolo engono a a i i nuo i skoliniai discussi ale o dine: come in aš ino pa ola solle a o sulie u in as (ka ais e coinciden e con angliška pe aša) japonų kalbos skolinys. se la pa ola linksniuojamas, g e a 6 2012 m. ugsėjį Kaune pe sino o ganizza o il p imo sušių es i al ( es o anai.l ). 7 Japoniškus sušio is o us in Li uania ends ama chiama e keliažodžiais nomiinimen i, dei quali almeno uno dėmenų è japonų kalbos pa ola di angliška pe aša sushi, p z. : Sushi Exp ess, Sushi Sushi, Tom Sushi, Sushi House, Sushi Town, Dao-Sushi, Sushi-L , IPU-sushi, mo. Supe Sushi, O i O i Sushi. 8 Ku eks o paskelbimo da a aiški, in o macija ašoma skliaus uose, g e a šal inio pa adini- Anksčiausiai da o on e […] 2005 m. Pa yzdžių kalba, ecce o e o i di spellings, sky ybos e g amma icos, ne aisy a. U. TAMAŠAUSKAIT. Naujieji japonų kalbos kulina ijos skoliniai 133 del i olo della pa ola pa ašoma ki čiuo ė. Cu iosamen e ciò che di u i i se e ni esamina i aleg niuojamų daik a a džių ki čiuo ė è la seconda, i. e. i lo o uniscai os galininke ki čiuojamas secondo da ondo skiemuo è o lungha i agalis (sei ãną), o umpas (kaisèkį, kaisèkį- iò į, kombùčą, msą, su mį, empù ą). Nei es i, nei quali esis a culina ijas skolinių, g a iniai segni lascia i au en iški, solo s essi esamina i pa ole dell'a icolo au o ės o ni i esempi si escludono pa yškin uoj š i om. Ogni nuo o p es inys iene discusso sepa a amen e, e alla ine engono p esen a e conclusioni gene ali. A icoli qui esamina i dei japoni linguis i le bo osene e le pollinie di no minamen o do ebbe o aiu a e o ien a si incon u si e con al i simili a da japoni lingua a inančiais pa ole. FUG Fugu è un pesce (la . Taki ugu niphobles), dalla quale, imossi mol o elenoso ing ediedamuzioni pa i, p odo o conside a o delika esu pia o. P z. : Fo se e u e le dolcezze ma ine già pe e i e ik omis ugu (gana ca angiu delika esu conside a a un pesce elenoso, che de e mol o me icolosamen e e p o essionalmen e p epa a e)? (Vilniaus diena 20110409). Fugu (angl. blow ish) è un pesce, che nel suo o ganismo ha mi ini elenų. [...] A causa di ques o consumi o malamen e p epa s à ugu pesce l'uomo subi o ice e à mo ina dozę pa icola men e o i di ossinì, ai quali non c'è an ido o. Allo s esso ugu nome sono chiama i e lussuosi pia i da ques o pesce, che, nonos an e ischio mo almen e asiuziona si, sono mol o populia ūs in Giappone (balsas.l 20080923). Sul dezim ia di skolini a a i in ques o a icolo unico ugu né nelle on i in e ne , né nei es i s ampdin i spesso non indisc i ibile né kabu ėmis, né pas i uoju š i u. Così è p obabilmen e pe ché che la sua sc i u a coincide con angliška pe aša, e essa non necessi a apposi amen e ada a si alle lingue Li uanee. La maggio pa e no ma i i i iškosios giminės skolinių, i cui baigmuo -u, nekai omi e ha chičiuo ą co o galą skiemenį (plg. DLKG 2006: 82)9. Quindi e au en iche sc i u e japoniche del linguaggio bo neo ugu, lingue li uane nonin į delle al e sc i u e a i, iene p opos o iconosce e no miniu. 9 Da plg. con culina ijas e a ie al e a ee a pa ole in e nazionali: ondiù, in e iù, kakadù, abù (TŽŽ 2008). 134 KALBOS KULTÜRA | 86 KAISÈKIS (2) Kaisekis adizionali giapponesi p anzi o aka ienè da mol i pia ial. Ques o debinio a ian e di sono di e si. Nelle on i di In e ne è iusci o a o a e solo una s kai os galininką, ecc. : La se a è possibile o dina e da mol i pia ialì compos a una adizionale cena […] kaisekį (Li u os y as 20120915). Rečiau a ojamų skolinių in o igine no malmen e e non nelinks ama aleg niuo i, quindi e ques o pa ola del aleg niamen o pa adigma in che mancac ina. Nelinksniuojamo a ian e kaiseki equnesnis, plg. : La cucina giapponese al e ice conside a o kaiseki (a si adęs come appendice della ce imonia del è), che cos i uisce ing edien i, la lo o la o azione, p epa azione e ce imonia, des ina i a di e si di e si pia i di e si, e i elan i sub ilų a e di mangia e (blog. zigzag.l 20120417). Smagu is nu a è nusibaus i, pa agonando adizciško japoniško Kaiseki menuu (smagu is.blogspo .com 20121121). Kaiseki ki ė è kildinama da adizione p esso l'alba e de di o ni e a ina i pia ialus ospi a i o malių incon i du an e. La ce imonia del è ino a ques i gio ni ha man enu o adizionale i uale dei ecchi empi, u a ia a ina a kaiseki ki ė so o come sepa a o culina inis eiškinys (Japonų i u ė. Pažink Japonijos skonį 2012). A enendo a ciò che ai p es i i japoni che hanno baigmenì -i (p z., onigi i, sushi), lie u inan aggioga a galūnė is (onigi is, susšis, plg. VLKK 2012), no ma i o a ian e iene p opos o conside a e linksniuojamą pa ola kaisekis. KAISÈKIS-RIÒRIS (2) Pa la inglese nel p es inio kaiseki- yo i a icina o solo un unico pia o giappone, il quale, sebbene e semplice, ma p ima la e'os be imo ce imonia iene se i o mol o lusinghiamen e. Tokia il signi ica o ques o nuo a oodis è enu o in li uanici lingua. Qui la sua sc i u a a ia: kaiseki- io i iene sc i o con b ūkšnelio o senza di lui; sekan inglese pe aša, second ajame e odiè man enikoma ilgoji -ykaiseki yo i, no s sc i oma e kaiseki- io i. Ques e a ian i spesso engono u ilizza e senza galūnico p iebalsio -s, ecc. : O imo luogo pa aka ieniau i (jei penigai kišenę spaudžia), pe ché qui negli ecchie i pi klių namuose ins alu a e highend is o an i, che specializzojasi kaiseki yo i (my ips.l 2010 m. spalis). U. TAMAŠAUSKAIT. Naujieji japonų kalbos kulina ijos skoliniai 135 Kyo o ki ė pe augo in p abangų Kaiseki- io i, se i aamo al o ango japoniškuose is o an i, e nemažą į aką 19 a. a e a P ancūzų ki ė. [...] Uno kaiseki- io i esempi. Ucceng ui indeli con engono zuppa e iso. Kiek ienas indas è un sepa a o la o o d'a e (l .wikipedia.o g). Pie ausi e japų es o ane Ryokan, gus usi e adizionale Kaiseki io i cibo, conosce e con eodalinės Japonijos bui imi al ho el Ryokan (kelioniuakademija.l ). nel linguaggio Lie u ių b ūkšneliu siejami du sin aksiškai lygia e čiai daik a a džiai, eiški ienoan ys daik o o eiškinio nome (ž . VLKKKKB h p://www. lkk.l /li /708). Il a o che loaninys si sc i e e con b ūkšnelio (kaiseki- io i), e senza b ūkšnelio (kaiseki yo i), può esse e spiega o nel a o che e anglišca pe aša a ol e di e isce, i. e. usa o e a ian e kaiseki- yo i (ž . en.wikipedia.o g, openkyo o.com), e kaiseki yo i (ž . p e .kyo o.jp, ka eyea s.com). Sebbene, di e samen e dal daik a a džio kaiseki, a ol e con enen e galūnę -is, a osenos, d ižodžiai junginiai kaiseki- io i o kaiseki yo i nelle on i in e ne ino adesso non ixia e con galūne s, ada ando menziona o p es i o nel linguaggio Li uano, iene p opos o in eisin i naujažodį kaisekis- i pe inizia e e a lo di e o is. KOMBUČÀ (2) Kombuča è una be anda uggi a da ce i ba e i e unghi, be u o pe il p esun o bene icio salu e. Rašy inėje lie u ių kalboje ci sono due nuo ojo p es inio a osenos a ian i: a) a pa e e sulie u in as kombuča o b) ang liška debinio pe aša kombucha, p z. : a) Kombuča, oppu e eba os ungas e men ua o eba os be e age. Kombuča ebbe o igine dalla Cina, ma lungo empo u dimen ica a. XX a. ul imo decenme o iniziò populia izza e in Cali o nia, USA e sulaukè a enzione in Giappone, Russia. Il ungo d'a ba os è ac o ūgš ies ba e i e mieliag ybio colonia. I suoi in ili sono conside a i a medicinali e p o ila ici mezzi con o le mala ie, ha i amine B e D (l .wikipedia.o g). Chillumo da à azza kombučos eba os e men a o be e age (pasazas.l 20130220). Vaka iečiai, sal ando i nos i occhi e uosles kombučą da inėja supils i o in con enzionali bo elli plas ici, pe sino o names us dailia e iche e. Pe che' lo comp a e? Si i ela, kombuča è un'indesc i ibile pa e di una die a sana! (p igauk.l ). KALBOS KULTÜRA | 86 Zalioji čaja a, zeliųjų ci inų gabaliukai, kombucha (S eika 136 mo e is 2006 m. b) Gu man’s žalioji a ba a su p iedais kombucha [an aš ė] Tai labai sena plačiai sa o gydomosiomis sa ybėmis žinoma žalioji a ba a. balandis). Supil i omą, like į, kombuchą e spanguolių sul is con qualche le u gabalėlių in šeike į e o emen e suplak i. Supylus in cock ailina au ę, acilmen e pamaišy i (mamos ecep ai.l ). Ques e a ian i anche e nello s esso s esso es o possono esse e umo niuojami non semp e, plg. : Ques o è si con addis ingue o eu a oma, es a o dal è e de, kombucho e gua anos locali a bus i, che c escono p esso Amazonè cos ie i, Sud Ame ica. [...] Composizione: è gio o (68%), ci inžolė, gua ana (7%), pipi mė ės, imbie as, na u ale p o umio ing edien e, šei amedžio žiedai, juodieji pipi ai, djio in o kombucha be and, ci ininė aloyzija (asso i.l ). Be e e kombuča a ba ą [paan aš ė] (al a.l 20120710). Tal ol a nelinksniuojamas e mine culina ijos kombucha sc i oos didžiąja aide e assegna o g a icamen e, . y. kabu ėmis, p z. : Pe la p epa azione Kombucha eba à, iene usa o il cosidde o ungos di eba os (l y as.l 20110615). P incipale a ian e della no ma iene p opos o conside a e aleg niaggiamen oj nuo o skolinio kombuča. MÌSAS (2) delle Li uanie a osenoje col che unziona solo nelinksniuojamas e men a i pas o di soji nome miso, il cui o ma coincide con angliška japonų kalbos pe aša, p z. : Miso, al imen i chiama a pas a di soia, iene p odo o da chicchi di soia, che sono scalda i, sūda i, su ina i e poi mescola i con uno speciale lie i o e conse a i s a ine, nelle quali a iene il p ocesso di e men azione (kulina e.l 20100720). [...] e men uo i soja g anelli masė, chiama a miso, aiu a a imuo e e dall'o ganismo ossini, peskiuosius me alli e iduce adiazione a omica e e o nega i o. Miso alle ia pagi ias, aiu ano i uma o i a spa a i e nico ino. Ogni gio no con piccole quan i à di miso si iduce il ischio di ischi di ega o, di U. TAMAŠAUSKAIT. Naujieji japonų kalbos kulina ijos skoliniai 137 in es nos, sk andžio ėžiu. Miso in pa icola e ip is ina la buona lo a all'in es ino nonché egola la p essione sanguigna (sakiai sb.l 20091130). Miso è e men a i sojai pupelli e al e g ūdini cul u e masė, dalla quale insieme con akame jū žolėmis e ši ake unghi iene p odo a adizionale japonų miso zuppa. I giapponesi o gogliano di a ie specie di miso, come i ancesi o gogliano innai e sū iai, gli i aliani ali uogi aliejumi e maka onei, i le u ie juoda ugine doona e midumi. Miso è la base della culina ia giapponese e una delle p incipali giapponesi agioni di buona salu e e ilgaamžiškumo. I giapponi miso s iubà mangiano e puscinamen i, e p anzi, e se a i bei u ilizza p epa ishando al i pia i. [...] Dèmesio! A i a a chime a, quando in zupà c'è miso! 23 cucch oni (o secondo gus oį in e no più, p ima e a e au unì meno, esa ą abbas anza poco) b ųjų iszi miso bisogna a dilui e b oubos liquis imo sepa a o inde e bolli e di nuo o in b oubą ( y a.l ). Si è e i ica o che il skolinys miso sia assegna o kabu ėmis, eg.: [...] zuppa di pas a di soia miso con g ugni i baclažanai e speci ico aglumino (my ips.l 20120128). Tenendo con o del a o che ai debi o i, che hanno neki čiuo ą baigmenį -o (p.es.: isp. bu i o, cho izo, i . capuccino, ca paccio), si aggiunge galūnė -as (ž . VLKK 2012), iene p opos o usa e linksniuojamąjį naująjį skolinį misas10. SEITÃNAS (2) Sei ano è gli imo di g assi, usa o come sos i u o di ca ne. Angliška japų kalbos skolinio pe aša sei an lingua lie u ių u ilizza a a amen e, e se così e sc i a, ques o semp e g a icamen e dis ingua kabu ėmis, p z. : Buddis i ege a ai cucina cucina che sono mol o c ea i i cu ando subs i u osi di ca ne, ecc., da g i imo sei an, soia o u, aga o e al i p odo i ege ali (my ips.l 20120128). Più spesso adap uo am collini a aggiun a lie u iška galūnė e ale pa ola linksniuojamas, p z. : Chissè quegli s ani alimen i? [...] Sa ana la sua s u u a mėsą icenen e masė, o enu a la ando a ine di umen o (Li u os y as 20070508). 10 dicemb e 2013 m., quando l'a icolo è già s a o cedu o alla s ampa, no a o che s e imžodžių a i ikmenų elenco comple a o e p es iniu miso, cui iene p opos o a i ikmuo misas (ž . VLKK 2013). 138 KALBOS KULTÜRA | 86 Sei ano kepsnys [an aš ė] [...] Supjaus ome sei aną plonomis iekelėmis, apkepame aliejuje [...] (s ajuke. wo dp ess.com 20130225). Galūnę as u in į linksniuojamą japonų kalbos skolinį sei anas siūloma p ipažin i no miniu. SURÌMIS (2) Su imis mal a ca ne di pesce, no malmen e u ilizza a come sos i u o di ca ne di c abų. VLKK Konsul acijų banke, in base alle accomandazioni Eu o oc del diziona io eu opeo dei e mini, consiglia di usa e kai omą o mą su imis, e p odo i da mal a ca ne di pesce chiama e su imio p odo i (VLKK KKB; EV). La di e enza seman ica a il nuo o debi o e uniscai o e poliscai o o me di eo icamen e esis e, u a ia nel a oseno ale polinkio, quando unisci a su imis iene usa o solo quando si pa la di ca ni di pesce, e plu isci a su imiai solo solo quando si pa la di p odo i da ca ni di pesce, non iene osse a a, ad esempio: [...] su imiai, abb ica i da p odo i della pesca indica i nella pa e I, ammessi ad impo a e (eu -lexeu opa.eu). [...] secondo l'allega o IIa del P o ocollo, con il documen o di p o a dell'o igine dei p odo i da su imi (CN codice 16042005) sono p esen a i documen i che dimos ano che il pesce cos i uisce almeno 40 % del peso del p odo o da su imi ... (O icial Jou nal dell'Unione eu opea L283 20111029). [...] eks ilės p odo i e su imiam ... (Eu opo Union's o icial leidinys L127 20110514). Sebbene il pa adigma del nuo o p es inio leisniamen o mancak ina, is y us su imio a oseną, di en a chia o, che daik a a džio su imis ienaskai os linksniai engono u ilizza i più equen emen e che mol iiskai os (plg. con p eceden emen e da i o mhi mol iiskai os e c . len elę Naujųjų skolinių kai ymas linksniais), например. : Zaskandis, p epa a o da concen a i pesce p o eine, chiama o su imiu. P aalkę giappai su imio zakandžių anda e più piccoli kioschi. Tekan en Saulės nel paese l'anno sco so iešėję leade della p oduzione di su imio p odo i Vičiūnai i di igen i del g uppo ques i pa icola men e p e e i i Nei paesi Asia ici snakandžius sumanė p esen a e e Eu opai (Li uana ma ina 20110903). U. TAMAŠAUSKAIT. Naujieji japonų kalbos kulina ijos skoliniai 139 Su imis ques o k uopščiai s uo a a ca ne dei pesci, dalla quale imossi ossai, g assi, e lei s essa su ina a e pa o cia a pas a. [...] Va io è il ipo di pesce che è s a o u ilizza o pe la p oduzione del su imì, può esse e bianco, c eminese, g kšio o ossas o di colo e (Li uana ma ina 20120908). Pe il su imi si usano sop a u o i poco cos osi pesci bianchi del ma e ledjū io menkės, s au idė, jū ų lydekos e simili ( ecep ai.iki.l 20100331). Ada o skolinys già suno min o, ma anco a consuma a e VLKK Konsul acijų banke ne eik ina è conside a a nekai oma o ma su imi, p z. : In u o il mondo populia ėja su imi p odo i. [...] Su imi p odo i noniebūs, non calo inghi, pe ò non hanno biologicamen e alegni ma e iali. Du an e il p ocesso ecnologico delle mo ū a, pe ciò spesso u ilizza i come componen i a a i pia i p epa a i. Su imi p odo i sono endu i eschi e congela i ( m .l 20130310). [...] e mine su imi, des ina o a su o muo am miscela di pesce da chiama e. Nien e di me a iglioso che non al o e, e p ecisamen e in Giappone nel 1973 sia s a o in en a o e b e e a o il p odo o c abų lazdelių, dopo qualche anno p esen a o e al me ca o in e nazionale (e- ici.l ). Su imį anco a sugge i a chiama e nonik ais jū ų (gė ybių) algiais, ne ik omis jū ų gė ybėmis (Šiupienienė 2005: 37), ma unica e odis skolinys più pa oginio, quindi ilgesni appellinimai nep igijo. ŠÀBU ŠÀBU Angliška japonų kalbos p es inio pe aša shabu-shabu innominijamas insieme con padažai se i oamas japoniškas pia oal da plonai supjaus y ų messios gabaliukų e da zo ių. nelle on i in e ne della lingua Li uania e spausdin inėje mediaidoe u ilizza i b ūkšneliu nonché al i g a iniai modi (kabu ėmis, g andiosiime le e e) dis inguibili a ian i shabu-shabu e syabu-syabu, plg. : Japų i u ė è p esen a y a abbas anza de aglia amen e, u a ia comunque ci sono pa iekalų, di cui o isi scop i e di più. Uno di ali japoniške ga dėsią è un pia o, chiama o shabu-shabu (syabu-syabu). [...] In Giappone shabu-shabu espopula ì nell'an ojoje XX a. me à, ap a ius is o à Suehi o. Ques o is o an e nel 1955 pa en a a il nome del pia o. In segui o il mangia e si di use pe u o il mondo. Si dice che a ualmen e shabu-shabu is o an i spesso in io ano nonp a ickuojan i sumo KALBOS KULTÜRA | 86 che noninksniuojamų s imi linguaggi di o igine daik a a džių giminė eiškiama sin aksiškai (pagal su daik a a džiais de inamų žodžių o mami), e non mo ologicamen e (DLKG 2006: 146), quindi ali daik a a džių sin aksinės giminės aiška es i mol o di e si, . y. skoliniai u ilizza i e maschi, e mo e iškąja gimine (DLKG 2006: 49). Ma di u e e nelinksniuojamų japonų kalbos skolinių (ka u su šaknyje ki čiuojamu šàbu šàbu) alla ine è il oce -u, o, so o ale baigmeniu, le pa ole engono u ilizza e come i iškosios giminės (DLKG 2006: 64). IŠVADOS 1. Naujųjų japonų kalbos kulina ijos skolinių spa čiai daugėja, ma da i ų spausdin inės žiniasklaidos i in e ne o kalbos pa yzdžių ede e, che essi non semp e ada a i al li a ių kalbos ašybos i g ama inės sis emos. 2. Va osenoje di u i i di e sie uogan i o me p incipalmen e unziona non adap ua i, e au en iche sc i ybos ( . y. angliškos pe ašos) i nuo i japonų kalbos skoliniai. In assenza sulie u in o skolinių a ian e, più spesso egiamasi simplemen e, . i. le pa ole semplicemen e escludiamo g a icamen e. 3. Sep ini su decim ia i ų p es in ų daik a a džių secondo la p op ia g amma ica sanda ą può esse e linksniuojami, pe ò a osene di u i lo o kai ybos pa adig ma (daz ol e a causa non pa icola men e di una g ande di usione) inchè è mancac ina. 4. Sulla base dei da i dell'analisi, iene p opos o codi ica e p esen a i nuo i nuo i debi o i della japonì lingua e essi sopple a e la lis a delle co ispondmen s e imžodžių app o a a dalla Vals ybinė lie u ių kalbos komisija. ŠALTINIAI DLKG 2006: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Mokslo i enciklo- pedijų leidybos ins i u as. EV – Eu opos žodynas Eu o oc. P ieiga pe in e ne ą: <h p://www3.l s.l /pls/ e /e .main> (žiū ė a 20130315). ND – Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas. In e ne inė duomenų bazė. Sud. Ri a Miliūnai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga pe in e - ne ą: <h p://naujazodziai.lki.l /> (žiū ė a 20130414). TŽŽ 2008: Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Alma li e a. TŽŽ 2013: Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Alma li e a. U. TAMAŠAUSKAITĖ. Naujieji japonų kalbos kulina ijos skoliniai 147 VLKK 2012: Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos 20121220 pa i in as s e- imžodžių a i ikmenų są ašas su paaiškinimais. P ieiga pe in e ne ą: <h p:// lkk.l /li /100213> (žiū ė a 2013 m. sausio–balandžio mėnesiais). VLKK 2013: Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos 20131128 pa i in as s e imžodžių a i ikmenų są ašas su papildymais. P ieiga pe in e ne ą: <h p:// lkk.l /li /100213> (žiū ė a 20131227). VLKK KKB: Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos Kalbos konsul acijų bankas. P ieiga pe in e ne ą: <h p://www. lkk.l /konsul acijos> (žiū ė a 2013 m. ma zo mese. ). LITERATURA Gi čienė J., Liu ke ičienė D. 2007: Sū ių pa adinimų a osena i no ma. Cul u a di lingua 80, 110122. Gi čienė J. 2008: I alų kulina ijos s e imžodžiai. Cul u a di lingua 81, 192 204. Keinys S. 2007: Gy asis skolinių p ide inimas i eikyba. L'uomo e la pa ola 9(1), 70–74. Lanza S. M. 2009: A causa di e skolini da i alų culina ijos. Kalbos kul ū a 82, 308–316. Leksika 2005: Kalbos pa a imai. Leksika: skolinių a ojimas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Leksika 2013: Talbos consigliime. Leksika: skolinių a ojimas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as. Miliūnai ė R. 2009: Daba inės lie u ių kalbos a osenos a ian i, Vilnius: L'is i u o della Li uania. Rudai ienė V., Vi kauskas V. 1998: Vaka ų kalbų naujieji skoliniai, Vilnius: Enciklopedija. Šiupienienė A. 2005: In aiu o algia aščių a ky ojams, Vilnius: Ciklonas. Valeckienė A. 1967: Al e lingue di o igine pa ole nel sis ema mo ologico della lingua Li uania. Lie u ių kalba a ybiniais me ais, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 108128. Vaskelai ė R. 2001: Nelie u iškų nekai omų žodžių sin aksiniai aidmenys. Cul u a di lingua 74, 4352. Rice u a 2013 05 04 Ado a o 2013 12 20 148 KALBOR KULTÜRA | 86 NEW LOANWORDS OF JAPANESE CUISINE Summa y As he Japanese cul u e is gaining popula i y, new loanwo ds om he Japanese language a e pa ing hei way in o Li huanian h ough he English language, wi h names o Japanese dishes becoming especially popula . L'obie i o di ques o a icolo è di o ni e a mo e ex ensi e analysis o new loanwo ds o Japanese cuisine in Li huania, che non sono s a e p eceden emen e s udia e a ondo, based on synch onic analysis, desc ip i e and compa a i e me hods and o p o ide he s anda dising ecommenda ions o hei use. The a icle analyses en mo e popula Japanese cuisine ela ed loanwo ds ( oge he wi h hei a ian s) eco ded in he elec onic domain and he p ess un il Ap il 2013: ugu, kaisekis, kaisekis- io is, kombuča, misas, sei anas, su imis, šabu šabu, empu a, o u. The new loanwo ds ha e no ye been adap ed; hei Li huanian spelling has no been es ablished; he e o e, one o he mos nume ous g oups o Japanese loanwo ds unde analysis in he p in ed media and he In e ne language consis s o he loanwo ds o au hen ic spelling (English ansc ip ions). A endency can be obse ed ha he names o loanwo ds which ha e no ye been adap ed a e usually simply dis inguished g aphically: in bold o i alic o using quo a ion ma ks. To adap he loanwo ds o he Li huanian spelling and g amma sys em, i is sough o adap hem mo phologically and o hog aphically; howe e , i is o en he case ha i hey a e adap ed o hog aphically, hey a e no es ablished mo phologically o ice e sa: i loanwo ds a e adap ed mo phologically, hey a e no adap ed o hog aphically. I a emp s a e made o adap wo ds unde he mo phological sys em, coinciden endings o nouns a e main ained, while o eign endings a e ejec ed and eplaced wi h co esponding Li huanian endings. Mos o he bo owed nouns unde analysis can be declined by hei g amma ical s uc u e; howe e , he declension pa adigm o all he nouns unde analysis is de icien due o hei a he sca ce p e alence. Based on analysis da a, è accomanda o di codi ica e he p o ided new Japanese loanwo ds and o add hem o he lis o equi alen s o loanwo ds app o ed by he S a e Commission o he Li huanian Language. The ends o use and s anda disa ion o Japanese loanwo ds analyzed in he a icle should help o o ien onesel a e encoun e ing o he simila Japanese loanwo ds. KEYWORDS: new Japanese loanwo ds, no ms o he s anda d language, ac ual use, codi ica ion. UGNĖ TAMAŠAUSKAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT10308 Vilnius [email p o ec ed]