Naujieji japonų kalbos kulinarijos skoliniai

U. TAMAŠAUSKAITĖ. Naujieji japonų kalbos kulina ijos skoliniai 131 UGNĖ TAMAŠAUSKAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as NAUJIEJI JAPONŲ KALBOS KULINARIJOS SKOLINIAI ESMINIAI ŽODŽIAI: japonų kalbos naujažodžiai, bend inės kalbos no mos, a osena, kodi ikacija. Japonų kul ū ai plin an Lie u oje, mūsų kalboje p adeda sklis i i pe ang lų kalbą a ėję1 naujieji japonų kalbos skoliniai, ku ie į 2008 m. išleis ą Ta p au- inių žodžių žodyną2 ( oliau – TŽŽ) da nebu o į auk i. Pas a aisiais me ais didžiuosiuose Lie u os mies uose ypač išpopulia ėjo japoniškos mai inimo įs aigos, odėl papli o i Japonijos i u ės pa iekalų pa adinimai, ku ių dau- guma y a okie nauji, kad da nė nep iside ino p ie lie u ių kalbos sis emos. S ebin daba inę japoniškų naujųjų japonų kalbos skolinių gausą3 i pe ž elgus TŽŽ esančius šios kalbos skolinius, iš ku ių daba populia iau- si – spo o (aikido, bušido, dziudo), meno (haiku, u a), eligijos (šin oizmas) s ičių e minai, o kulina ijos s i ies a p au iniai žodžiai ė a ik du – sakė4 i suši, ma y i yškus kalbos dinamiškumas. 2012 m. g uodžio 20 d. Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos ( oliau – VLKK) pa i in ame s e imžodžių a i ikmenų są aše (ž . VLKK 2012) esan- ys sep yni a ian ų u in ys populia ūs naujieji japonų kalbos skoliniai mi i- nas, onigi is, sašimis, soba, sušis, e ijakis, asabiai y a kulina ijos s i ies e - minai. Vieni VLKK s a s y i skoliniai jau p igiję, o ki ų a osena, ko ge o, da išsik is alizuos5. Šio s aipsnio ikslas – emian is sinch onine analize, ap ašomuoju i lyginamuoju me odais, išnag inė i išsamiau da ne y inė us lie u ių kalbo- 1 Kadangi japonai ašo hie ogli ais, kone isi japonų kalbos skoliniai į lie u ių kalbą pi miau- sia pa enka angliška pe aša. 2 Jau a ida us s aipsnį spaudai, pasi odė naujas, be eik 5000 žodžių papildy as Ta p au inių žodžių žodynas, ku iame iš isų dešim ies s aipsnyje nag inėjamų skolinių ė a ienin elis o u (ž . TŽŽ 2013). 3 Rem asi Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynu (ND). 4 Japonų alkoholinis gė imas; gaminamas e men acijos būdu iš yžių. 5 Plg.: TŽŽ 2008 y a s e imžodis suši, o naujausiame TŽŽ 2013 – jau sušis. 132 KALBOS KULTūRA | 86 je pasi odžiusius naujuosius japonų kalbos kulina ijos skolinius i pa eik i no minamąsias jų a ojimo ekomendacijas. S aipsnių, ku iuose nag inė- jami pa ieniai s e imos kilmės kulina ijos s e imžodžiai, bū a i anksčiau (ž . Gi čienė 2008, Lanza 2009), ačiau šios s i ies skoliniai iš japonų kalbos a ski ai ap a i da nebu o. Tai, kad daugiausia japonų kalbos skolinių pas a uoju me u a keliauja bū en iš kulina ijos s i ies, pa i ina i ai, kad Lie u oje is daugėja iš žalios žu ies a ba ki ų jū ų p oduk ų, ečiau – da žo ių a kiaušinių pagamin o populia aus6 speci inio japoniško pa iekalo sušio es o anų, adinamų iesiog sušinė- mis (p z., An adienio aka ą Vilniuje, Jasinskio ga ėje įsikū usioje sušinėje apsilankė isas bū ys p amogų pasaulio a s o ų (15min.l 20111122).7 Sušis y a jau adap uo as japonų kalbos žodis (ž . VLKK 2012), ačiau esama daugybė da neadap uo ų naujųjų japonų kalbos skolinių, ku ie ne e ai y a adicijų (daugiausia – š enčių: Choyo, Dango, Sekku), ap angos de alių (ge a, kandzaši, abi), meno (kaidan, kaisekis, suisekis) s ičių pa adinimai a žodžiai, pa adinan ys kuo išsiski iančius a kokioms subkul ū oms p iklausančius as- menis (beigelhedai, ha adžiukai, hikikomo iai), be , kadangi ai nė a šio s aips- nio objek as, minė i ne kulina ijos e minai plačiau nenag inėjami. Šiame da be analizuojama dešim iki 2013 m. balandžio mėn.8 elek o- ninėje e d ėje i spaudoje iksuo ų Lie u oje populia esnių japonų kulina- ijos skolinių (ka u su a ian ais): ugu, kaisekis, kaisekis- io is, kombuča, misas, sei anas, su imis, šabu šabu, empu a, o u. Nag inėjami naujieji sko- liniai y a algių ( ugu, kaisekis- io is, šabu šabu, empu a, o u) i gė imų (kombuča), mėsos pakai alų (sei anas, su imis), padažų (miso) a speci inės aka ienės pa adinimai (kaisekis). Be abejo, šios s i ies japonų kalbos sko- linių es i i daugiau (a ski ai bū ų galima i i ne gi i sušių ūšių pa adi- nimus chi ašis, makis, nigi is, emakis), be s aipsnyje nesiekiama ap a i isų nuola gausėjančių japonų kulina ijos s e imžodžių. Toliau s aipsnyje nag inėjami naujieji skoliniai ap a iami okia a ka: kaip an aš inis žodis iškeliamas sulie u in as (ka ais – i su ampan is su angliška pe aša) japonų kalbos skolinys. Jei žodis linksniuojamas, g e a 6 2012 m. ugsėjį Kaune ne gi su eng as pi masis sušių es i alis ( es o anai.l ). 7 Japoniškus sušio es o anus Lie u oje links ama adin i keliažodžiais pa adinimais, ku ių ben ienas dėmenų y a japonų kalbos žodžio angliška pe aša sushi, p z.: Sushi Exp ess, Sushi Sushi, Tom Sushi, Sushi House, Sushi Town, Dao-Sushi, Sushi-L , IPU-sushi, Supe Sushi, O i O i Sushi. 8 Ku eks o paskelbimo da a aiški, in o macija ašoma skliaus uose, g e a šal inio pa adini- mo. Anksčiausiai da uo as šal inis – 2005 m. Pa yzdžių kalba, išsky us ašybos, sky ybos i g ama ikos klaidas, ne aisy a. U. TAMAŠAUSKAITĖ. Naujieji japonų kalbos kulina ijos skoliniai 133 an aš inio žodžio pa ašoma ki čiuo ė. Įdomu ai, kad isų sep ynių nag i- nėjamų linksniuojamų daik a a džių ki čiuo ė y a an oji, . y. jų ienas- kai os galininke ki čiuojamas an asis nuo galo skiemuo y a a ba ilgas i - agalis (sei ãną), a ba umpas (kaisèkį, kaisèkį- iò į, kombùčą, msą, su mį, empù ą). Teks uose, ku iuose esama kulina ijos skolinių, g a iniai ženklai paliekami au en iški, ik pa ys nag inėjami žodžiai s aipsnio au o ės pa- eik uose pa yzdžiuose išski iami pa yškin uoju š i u. Kiek ienas naujasis skolinys ap a iamas a ski ai, o pabaigoje pa eikiamos bend os iš ados. S aipsnyje nag inėjami japonų kalbos skolinių a osenos i no minimo polinkiai u ė ų padė i o ien uo is susidū us i su ki ais panašiais iš japonų kalbos a einančiais žodžiais. FUGÙ Fugu y a žu is (lo . Taki ugu niphobles), iš ku ios, pašalinus labai nuodin- gas sudedamąsias dalis, gaminamas delika esu laikomas pa iekalas. P z.: Gal i isos jū ų gė ybės jau pa i usios ik omis ugu (gana b angiu delika esu laikoma nuodinga žu is, ku ią eikia labai k uopščiai i p o esionaliai pa uoš i)? (Vilniaus diena 20110409). Fugu (angl. blow ish) – ai žu is, ku i sa o o ganizme u i mi inų nuodų. [...] Dėl o su algęs blogai pa uoš ą ugu žu į žmogus iška gaus mi iną dozę i in s ip ių oksinų, ku iems nė a p iešnuodžio. Tuo pačiu ugu a du adinami i p abangūs pa iekalai iš šios žu ies, ku ie, nepaisan izikos mi inai apsinuody i, y a labai populia ūs Japonijoje (balsas.l 20080923). Iš dešim ies šiame s aipsnyje nag inėjamų skolinių ienin elis ugu nei in e ne o šal iniuose, nei spausdin uose eks uose dažniausiai neišski iamas nei kabu ėmis, nei pas i uoju š i u. Taip y a g eičiausiai odėl, kad jo ašyba su ampa su angliška pe aša, i jos ne eikia specialiai p i aiky i lie- u ių kalbai. Dauguma no minių y iškosios giminės skolinių, ku ių baigmuo -u, nekai omi i u i ki čiuo ą umpą galinį skiemenį (plg. DLKG 2006: 82)9. Taigi i au en iškos ašybos japonų kalbos skolinį ugu, lie u ių kalboje ne u in į ki ų ašybos a ian ų, siūloma p ipažin i no miniu. 9 Da plg. su kulina ijos i į ai ių ki ų s ičių a p au iniais žodžiais: ondiù, in e iù, kakadù, abù (TŽŽ 2008). 134 KALBOS KULTūRA | 86 KAISÈKIS (2) Kaisekis – adiciniai japonų pie ūs a aka ienė iš daugelio pa iekalų. Šio skolinio a ian ų y a į ai ių. In e ne o šal iniuose pa yko as i ik iena s kai os galininką, p z.: Vaka e galima užsisaky i iš daugelio pa iekalų suda y ą adicinę aka ienę – kai- sekį (Lie u os y as 20120915). Rečiau a ojamų skolinių iš p adžių pap as ai i nelinks ama linksniuo- i, odėl i šio žodžio linksnia imo pa adigma kol kas ūk ina. Nelinks- niuojamas a ian as kaiseki dažnesnis, plg.: Japonų i u ės i šūne laikomas kaiseki (a si adęs kaip a ba os ce emonijos p ie- das), ku į suda o ing edien ai, jų apdo ojimas, pa uošimas i ce emonija, ski i keliems ski ingiems pa iekalams, i a skleidžian ys sub ilų algymo meną (blog. zigzag.l 20120417). Smagu is nu a ė nusibaus i, pa agaudamas adiciško japoniško Kaiseki meniu (smagu is.blogspo .com 20121121). Kaiseki i u ė y a kildinama iš adicijos p ie žaliosios a ba os pa eik i a inuo us pa iekalus s ečiams o malių susi ikimų me u. A ba os ce emonija iki šių dienų išlaikė adicinį senųjų laikų i ualą, ačiau a inuo a kaiseki i u ė iškilo kaip a ski as kulina inis eiškinys (Japonų i u ė. Pažink Japonijos skonį 2012). A siž elgus į ai, kad japonų kalbos skoliniams, u in iems baigmenį -i (p z., onigi i, suši), lie u inan p idedama galūnė is (onigi is, sušis, plg. VLKK 2012), no miniu a ian u siūloma laiky i linksniuojamą žodį kaisekis. KAISÈKIS-RIÒRIS (2) Anglų kalboje skoliniu kaiseki- yo i į a dijamas ik ienas japoniškas pa ie- kalas, ku is, no s i pap as as, be p ieš a ba os gė imo ce emoniją pa iekiamas labai p abangiai. Tokia eikšme šis naujažodis a ėjo į lie u ių kalbą. Čia jo ašyba į ai uoja: kaiseki- io i ašomas su b ūkšneliu a ba be jo; sekan anglų pe aša, an ajame žodyje išlaikoma ilgoji -y- kaiseki yo i, no s ašoma i kai- seki- io i. Šie a ian ai dažniausiai a ojami be galūninio p iebalsio -s, p z.: Puiki ie a pa aka ieniau i (jei pinigai kišenę spaudžia), nes čia senuosiuose pi klių namuose įsikū ę „highend“ es o anai, ku ie specializuojasi „kaiseki yo i“ (my- ips.l 2010 m. spalis). U. TAMAŠAUSKAITĖ. Naujieji japonų kalbos kulina ijos skoliniai 135 Kio o i u ė pe augo į p abangų Kaiseki- io i, pa iekiamą aukš o ango japo- niškuose es o anuose, i nemažą į aką 19 a. u ėjo P ancūzų i u ė. […] Vie- nas kaiseki- io i pa yzdžių. Uždeng uose indeliuose y a s iuba i yžiai. Kiek ie- nas indas y a a ski as meno kū inys (l .wikipedia.o g). Pie ausi e japonų es o ane „Ryokan“, agausi e adicinį „Kaiseki – io i“ mais- ą, susipažinsi e su eodalinės Japonijos bui imi iešbu yje „Ryokan“ (kelioniuaka- demija.l ). Lie u ių kalboje b ūkšneliu siejami du sin aksiškai lygia e čiai daik a- a džiai, eiškian ys ieno daik o a eiškinio pa adinimą (ž . VLKK KKB – h p://www. lkk.l /li /708). Tai, kad skolinys ašomas i su b ūkšneliu (kaiseki- io i), i be b ūkšnelio (kaiseki yo i), galima paaiškin i uo, kad i angliška pe aša ka ais ski iasi, . y. a ojamas i a ian as kaiseki- yo i (ž . en.wikipedia.o g, openkyo o.com), i kaiseki yo i (ž . p e .kyo o.jp, ka e- yea s.com). No s, ski ingai nuo daik a a džio kaiseki, ka ais u inčio galūnę -is, a osenos, d ižodžiai junginiai kaiseki- io i a ba kaiseki yo i in e ne o šal- iniuose iki šiol ne iksuo i su galūne s, adap uojan minė ą skolinį lie u ių kalboje, siūloma į eisin i naujažodį kaisekis- io is i p adė i jį linksniuo i. KOMBUČÀ (2) Kombuča y a augin as gė imas iš am ik ų bak e ijų i g ybų, ge iamas dėl a iamos naudos s eika ai. Rašy inėje lie u ių kalboje y a du naujojo skoli- nio a osenos a ian ai: a) pagal a imą sulie u in as kombuča a ba b) ang liška skolinio pe aša kombucha, p z.: a) Kombuča, a ba a ba os g ybas – e men uo as a ba os gė imas. Kombuča kilo iš Kinijos, be ilgą laiką bu o pami š a. XX a. pasku inį dešim me į p adėjo populia ė i Kali o nijoje, JAV i sulaukė dėmesio Japonijoje, Rusijoje. A ba os g y- bas y a ac o ūgš ies bak e ijų i mieliag ybio kolonija. Jo užpilai laikomi ais ais i p o ilak inėmis p iemonėmis nuo ligų, u i i aminų B i D (l .wikipedia.o g). Ž alumo su eiks puodelis kombučos a ba os – e men uo o gė imo (pasazas.l 20130220). Vaka iečiai, gelbėdami mūsų akis i uosles „kombučą“ pa da inėja supils y as į įp as us plas ikinius bu elius, ne gi papuoš us dailia e ike e. Kam jį pi k i? Pasi o- do, „kombuča“ y a nepamainoma s eikos mi ybos dalis! (p igauk.l ). 136 KALBOS KULTūRA | 86 b) Gu man’s žalioji a ba a su p iedais kombucha [an aš ė] Tai labai sena plačiai sa o gydomosiomis sa ybėmis žinoma žalioji a ba a. Žalioji a ba a, žaliųjų ci inų gabaliukai, kombucha (S eika mo e is 2006 m. balandis). Supil i omą, like į, kombuchą i spanguolių sul is su kele u ledo gabalėlių į „šeike į“ i s ip iai suplak i. Supylus į kok eilinę au ę, leng ai pamaišy i (mamos- ecep ai.l ). Šie a ian ai ne i ame pačiame eks e gali bū i linksniuojami ne isa- da, plg.: Ši a ba a pasižymi s ip iu a oma u, išgaunamu iš žaliosios a ba os, kombuchos i gua anos – ie inių k ūmų, augančių p ie Amazonės pak ančių, Pie ų Ame ikoje. [...] Sudė is: žalioji a ba a (68%), ci inžolė, gua ana (7%), pipi mė ės, imbie as, na ū ali k apioji medžiaga, šei amedžio žiedai, juodieji pipi ai, džio in as kom- bucha gė imas, ci ininė aloyzija (asso i.l ). Ge ki e kombuča a ba ą [paan aš ė] (al a.l 20120710). Ka ais nelinksniuojamas kulina ijos e minas kombucha ašomas didžią- ja aide i ski iamas g a iškai, . y. kabu ėmis, p z.: Gaminan „Kombucha“ a ba ą, naudojamas adinamasis „a ba os g ybas“ (l y as.l 20110615). Pag indiniu no mos a ian u siūloma laiky i linksniuojamą naująjį sko- linį kombuča. MÌSAS (2) Lie u ių kalbos a osenoje kol kas unkcionuoja ik nelinksniuojamas e - men uo ų sojų pas os pa adinimas miso, ku io o ma su ampa su angliška japonų kalbos pe aša, p z.: Miso, ki aip adinama sojų pas a, gaminama iš sojos pupelių, ku ios y a iš e da- mos, sūdomos, su inamos i ada maišomos su specialiu augu i laikomos s a i- nėse, ku iose yks a e men acijos p ocesas (kulina e.l 20100720). [...] e men uo ų sojos pupelių masė, adinama miso, padeda pašalin i iš o ganiz- mo oksinus, sunkiuosius me alus i sumažina a ominės adiacijos neigiamą po- eikį. Miso paleng ina pagi ias, ūkaliams padeda a sik a y i niko ino. Kasdien nedideliais kiekiais a ojan miso sumažėja ikimybė susi g i kepenų, s o osios U. TAMAŠAUSKAITĖ. Naujieji japonų kalbos kulina ijos skoliniai 137 ža nos, sk andžio ėžiu. Miso i in a naujina ge ąją lo ą ža nyne bei eguliuoja k aujo spaudimą (sakiai sb.l 20091130). Miso y a e men uo ų sojų pupelių i ki ų g ūdinių kul ū ų masė, iš ku ios ka u su akame jū žolėmis i ši ake g ybais gaminama adicinė japonų miso s iuba. Japonai didžiuojasi į ai iomis miso ūšimis, kaip p ancūzai didžiuojasi ynais i sū iais, i alai – aly uogių aliejumi i maka onais, lie u iai – juoda ugine duona i midumi. Miso y a japonų kulina ijos pag indas i iena iš pag indinių japonų ge os s eika os i ilgaamžiškumo p iežasčių. Japonai miso s iubą algo i pus y- čiams, i pie ums, i aka ienei bei naudoja uošdami ki us pa iekalus. [...] Dėme- sio! A ėja a akimi ka, kai į s iubą keliaus miso! 2–3 šaukš us (a ba pagal sko- nį – žiemą daugiau, pa asa į i udenį mažiau, asa ą isai mažai) udųjų yžių miso eikia a skies i s iubos skysčiu a ski ame inde i supil i a gal į s iubą (gy a.l ). Pasi aiko, kad skolinys miso ski iamas kabu ėmis, p z.: [...] sojų pas os s iuba „miso“ su sk udin ais baklažanais i speci iniu žalumynu (my ips.l 20120128). A siž elgus į ai, kad skoliniams, u in iems neki čiuo ą baigmenį -o (p z.: isp. bu i o, cho izo, i . capuccino, ca paccio), p idedama galūnė -as (ž . VLKK 2012), siūloma a o i linksniuojamą naująjį skolinį misas10. SEITÃNAS (2) Sei anas y a k iečių gli imas, naudojamas kaip mėsos pakai alas. Angliška japonų kalbos skolinio pe aša sei an lie u ių kalboje a ojama e ai, o jei aip i ašoma, ai isuome g a iškai išski iama kabu ėmis, p z.: Budis ų ege a ai i u ės še ai labai kū ybingi ku dami mėsos pakai alus, p z., iš k iečių gli imo „sei an“, sojos „ o u“, aga o i ki ų augalinių p oduk ų (my ips.l 20120128). Dažniausiai adap uo am skoliniui p idedama lie u iška galūnė i oks žodis linksniuojamas, p z.: Kokie ie keis i mais o p oduk ai? [...] Sei anas – sa o s uk ū a mėsą p imenan- i masė, gaunama plaunan k iečių mil us (Lie u os y as 20070508). 10 2013 m. g uodį, kai s aipsnis jau bu o a iduo as spaudai, pas ebė a, kad s e imžodžių a i ikmenų są ašas papildy as i skoliniu miso, ku io siūlomas a i ikmuo misas (ž . VLKK 2013). 138 KALBOS KULTūRA | 86 Sei ano kepsnys [an aš ė] [...] Supjaus ome sei aną plonomis iekelėmis, apkepame aliejuje [...] (s ajuke. wo dp ess.com 20130225). Galūnę as u in į linksniuojamą japonų kalbos skolinį sei anas siūloma p ipažin i no miniu. SURÌMIS (2) Su imis – mal a žu ies mėsa, pap as ai naudojama kaip k abų mėsos pa- kai alas. VLKK Konsul acijų banke, emian is Eu opos e minų žodyno Eu o oc ekomendacijomis, pa a iama a o i kai omą o mą su imis, o p oduk us iš mal os žu ies mėsos adin i su imio p oduk ais (VLKK KKB; EV). Seman inis ski umas a p naujojo skolinio ienaskai os i daugiskai os o mų eo iškai egzis uoja, ačiau a osenoje okio polinkio, kai ienaskai a su imis a ojama ik ada, kai kalbama apie žu ies mėsą, o daugiskai a su- imiai – ien ik kalban apie p oduk us iš žu ies mėsos, nepa s ebima, p z.: [...] su imiai, pagamin i iš I dalyje nu ody ų, leidžiamų impo uo i žu ininkys ės p oduk ų (eu -lex.eu opa.eu). [...] pagal P o okolo IIa p iedą ka u su p oduk ų iš su imių (KN kodas 16042005) kilmės į odymo dokumen u pa eikiami dokumen ai, į odan ys, kad žu is suda o ne mažiau kaip 40 % su imių p oduk o s o io [...] (Eu opos Sąjungos o icialusis leidinys L283 20111029). [...] eks ilės p oduk ams i su imiams [...] (Eu opos Sąjungos o icialusis leidinys L127 20110514). No s naujojo skolinio linksnia imo pa adigma ūk ina, iš y us su imio a oseną, ampa aišku, kad daik a a džio su imis ienaskai os linksniai a ojami dažniau nei daugiskai os (plg. su anksčiau pa eik ais daugiskai os o mų pa yzdžiais i ž . len elę Naujųjų skolinių kai ymas linksniais), p z.: Užkandis, pagamin as iš koncen uo ų žu ies bal ymų, adinamas su imiu. P a- alkę japonai su imio užkandžių anda i mažiausiuose kioskuose. Tekančios Sau- lės šalyje pe nai iešėję su imio p oduk ų gamybos lyde ės „Vičiūnų“ g upės ado ai šiuos i in mėgs amus Azijos šalyse užkandžius sumanė p is a y i i Eu opai (Lie u os y as 20110903). U. TAMAŠAUSKAITĖ. Naujieji japonų kalbos kulina ijos skoliniai 139 Su imis – ai k uopščiai iš aly a žu ų mėsa, iš ku ios pašalin i kaulai, iebalai, o ji pa i su inama i pa e čiama pas a. [...] Nelygu, kokia žu is bu o naudojama gaminan su imį, jis gali bū i bal os, k eminės, pilkš os a ba aus os spal os (Lie u os y as 20120908). Su imiui daugiausiai naudojamos neb angios bal os jū ų žu ys – ledjū io menkės, s au idė, jū ų lydekos i panašiai ( ecep ai.iki.l 20100331). Adap uo as skolinys jau suno min as, be is da a ojama i VLKK Konsul acijų banke ne eik ina laikoma nekai oma o ma su imi, p z.: Visame pasaulyje populia ėja su imi gaminiai. [...] Su imi gaminiai ne iebūs, nekalo ingi, ačiau ne u i biologiškai e ingų medžiagų. Technologinio p oceso me u jos žū a, odėl dažnai naudojami kaip komponen ai į ai iems pa iekalams gamin i. Su imi p oduk ai pa duodami š ieži i užšaldy i ( m .l 20130310). [...] e minas „su imi“, ski as su o muo am žu ies mišiniui pa adin i. Nieko nuos abaus, kad ne ku ki u , o bū en Japonijoje 1973 me ais bu o iš as as i užpa en uo as k abų lazdelių p oduk as, po kele ių me ų p is a y as i a p au inei inkai (e- ici.l ). Su imį da siūly a adin i ne ik ais jū ų (gė ybių) algiais, ne ik omis jū ų gė ybėmis (Šiupienienė 2005: 37), be ienažodis skolinys pa ogesnis, odėl ilgesni pa adinimai nep igijo. ŠÀBU ŠÀBU Angliška japonų kalbos skolinio pe aša shabu-shabu į a dijamas ka u su padažais pa iekiamas japoniškas pa iekalas iš plonai supjaus y ų mėsos ga- baliukų i da žo ių. Lie u ių kalbos in e ne o šal iniuose i spausdin inėje žiniasklaidoje a - ojami b ūkšneliu bei ki ais g a iniais būdais (kabu ėmis, didžiosiomis ai- dėmis) išski iami a ian ai shabu-shabu i syabu-syabu, plg.: Japonų i u ė y a p is a y a pakankamai išsamiai, ačiau isgi y a pa iekalų, apie ku iuos no isi sužino i daugiau. Vienas iš okių japoniškų ga dėsių y a pa iekalas, adinamas shabu-shabu (syabu-syabu). [...] Japonijoje shabu-shabu išpopu- lia ėjo an ojoje XX a. pusėje, a ida ius es o aną „Suehi o“. Šis es o anas 1955 m. užpa en a o pa iekalo pa adinimą. Vėliau algis papli o po isą pasaulį. Sakoma, kad šiuo me u shabu-shabu es o anus dažnai įku ia nebep ak ikuojan ys sumo 146 KALBOS KULTūRA | 86 kad nelinksniuojamų s e imų kalbų kilmės daik a a džių giminė eiškiama sin aksiškai (pagal su daik a a džiais de inamų žodžių o mas), o ne mo - ologiškai (DLKG 2006: 64), odėl okių daik a a džių sin aksinės giminės aiška es i labai į ai i, . y. skoliniai a ojami i y iškąja, i mo e iškąja gimine (DLKG 2006: 49). Be isų ijų nelinksniuojamų japonų kalbos skolinių (ka u su šaknyje ki čiuojamu šàbu šàbu) gale y a balsis -u, o, esan okiam baigmeniui, žodžiai a ojami kaip y iškosios giminės (DLKG 2006: 64). IŠVADOS 1. Naujųjų japonų kalbos kulina ijos skolinių spa čiai daugėja, be iš i ų spausdin inės žiniasklaidos i in e ne o kalbos pa yzdžių ma y i, kad jie ne isuome p i aikomi p ie lie u ių kalbos ašybos i g ama inės sis emos. 2. Va osenoje iš isų į ai uojančių o mų daugiausia unkcionuoja ne adap uo i, o au en iškos ašybos ( . y. angliškos pe ašos) naujieji japonų kalbos skoliniai. Nesan sulie u in o skolinių a ian o, dažniausiai elgiama- si pap asčiausiai, . y. žodžiai iesiog išski iami g a iškai. 3. Sep yni iš dešim ies i ų skolin ų daik a a džių pagal sa o g ama inę sanda ą gali bū i linksniuojami, ačiau a osenoje isų jų kai ybos pa adig ma (dažniausiai dėl ne i in didelio papli imo) kol kas y a ūk ina. 4. Remian is analizės duomenimis, siūloma kodi ikuo i pa eik us nau- juosius japonų kalbos skolinius i jais papildy i Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos pa i in ą s e imžodžių a i ikmenų są ašą. ŠALTINIAI DLKG 2006: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Mokslo i enciklo- pedijų leidybos ins i u as. EV – Eu opos žodynas Eu o oc. P ieiga pe in e ne ą: <h p://www3.l s.l /pls/ e /e .main> (žiū ė a 20130315). ND – Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas. In e ne inė duomenų bazė. Sud. Ri a Miliūnai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga pe in e - ne ą: <h p://naujazodziai.lki.l /> (žiū ė a 20130414). TŽŽ 2008: Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Alma li e a. TŽŽ 2013: Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Alma li e a. U. TAMAŠAUSKAITĖ. Naujieji japonų kalbos kulina ijos skoliniai 147 VLKK 2012: Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos 20121220 pa i in as s e- imžodžių a i ikmenų są ašas su paaiškinimais. P ieiga pe in e ne ą: <h p:// lkk.l /li /100213> (žiū ė a 2013 m. sausio–balandžio mėnesiais). VLKK 2013: Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos 20131128 pa i in as s e imžodžių a i ikmenų są ašas su papildymais. P ieiga pe in e ne ą: <h p:// lkk.l /li /100213> (žiū ė a 20131227). VLKK KKB: Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos Kalbos konsul acijų bankas. P ieiga pe in e ne ą: <h p://www. lkk.l /konsul acijos> (žiū ė a 2013 m. ko o mėn.). LITERATūRA Gi čienė J., Liu ke ičienė D. 2007: Sū ių pa adinimų a osena i no ma. – Kalbos kul ū a 80, 110–122. Gi čienė J. 2008: I alų kulina ijos s e imžodžiai. – Kalbos kul ū a 81, 192– 204. Keinys S. 2007: Gy asis skolinių p ide inimas i eikyba. – Žmogus i žodis 9(1), 70–74. Lanza S. M. 2009: Dėl ijų skolinių iš i alų kulina ijos. – Kalbos kul ū a 82, 308–316. Leksika 2005: Kalbos pa a imai. Leksika: skolinių a ojimas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Leksika 2013: Kalbos pa a imai. Leksika: skolinių a ojimas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as. Miliūnai ė R. 2009: Daba inės lie u ių kalbos a osenos a ian ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Rudai ienė V., Vi kauskas V. 1998: Vaka ų kalbų naujieji skoliniai, Vil- nius: Enciklopedija. Šiupienienė A. 2005: Į pagalbą algia aščių a ky ojams, Vilnius: Ciklonas. Valeckienė A. 1967: Ki ų kalbų kilmės žodžiai lie u ių kalbos mo ologi- nėje sis emoje. – Lie u ių kalba a ybiniais me ais, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 108–128. Vaskelai ė R. 2001: Nelie u iškų nekai omų žodžių sin aksiniai aidme- nys. – Kalbos kul ū a 74, 43–52. Gau a 2013 05 04 P iim a 2013 12 20 148 KALBOS KULTūRA | 86 NEW LOANWORDS OF JAPANESE CUISINE Summa y As he Japanese cul u e is gaining popula i y, new loanwo ds om he Japanese language a e pa ing hei way in o Li huanian h ough he English language, wi h names o Japanese dishes becoming especially popula . The aim o his a icle is o p o ide a mo e ex ensi e analysis o new loanwo ds o Japanese cuisine in Li huania, which ha e no been p e iously ho oughly s udied, based on synch onic analysis, desc ip i e and compa a i e me hods and o p o ide he s anda dising ecommenda ions o hei use. The a icle analyses en mo e popula Japanese cuisine ela ed loanwo ds ( oge he wi h hei a ian s) eco ded in he elec onic domain and he p ess un il Ap il 2013: ugu, kaisekis, kaisekis- io is, kombuča, misas, sei anas, su imis, šabu šabu, empu a, o u. The new loanwo ds ha e no ye been adap ed; hei Li huanian spelling has no been es ablished; he e o e, one o he mos nume ous g oups o Japanese loanwo ds unde analysis in he p in ed media and he In e ne language consis s o he loan- wo ds o au hen ic spelling (English ansc ip ions). A endency can be obse ed ha he names o loanwo ds which ha e no ye been adap ed a e usually simply dis inguished g aphically: in bold o i alic o using quo a ion ma ks. To adap he loanwo ds o he Li huanian spelling and g amma sys em, i is sough o adap hem mo phologically and o hog aphically; howe e , i is o en he case ha i hey a e adap ed o hog aphically, hey a e no es ablished mo phologically o ice e sa: i loanwo ds a e adap ed mo phologically, hey a e no adap ed o hog aphically. I a emp s a e made o adap wo ds unde he mo phological sys em, coinciden end- ings o nouns a e main ained, while o eign endings a e ejec ed and eplaced wi h co esponding Li huanian endings. Mos o he bo owed nouns unde analysis can be declined by hei g amma ical s uc u e; howe e , he declension pa adigm o all he nouns unde analysis is de icien due o hei a he sca ce p e alence. Based on analysis da a, i is ecommended o codi y he p o ided new Japanese loanwo ds and o add hem o he lis o equi alen s o loanwo ds app o ed by he S a e Commission o he Li huanian Language. The endencies o use and s anda disa ion o Japanese loanwo ds analysed in he a icle should help o o ien onesel a e encoun e ing o he simila Japanese loanwo ds. KEYWORDS: new Japanese loanwo ds, no ms o he s anda d language, ac ual use, codi ica ion. UGNĖ TAMAŠAUSKAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT10308 Vilnius [email p o ec ed]