Naujieji japonų kalbos kulinarijos skoliniai

UGNĖ TAMAŠAUSKAITĖ Lietuvių kalbos institutas NAUJIEJI JAPONŲ KALBOS KULINARIJOS SKOLINIAI ESMINIAI ŽODŽIAI: japonų kalbos naujažodžiai, bendrinės kalbos normos, vartosena, kodifikacija. Japonų kultūrai plintant Lietuvoje, mūsų kalboje pradeda sklisti ir per anglų kalbą atėję1 naujieji japonų kalbos skoliniai, kurie į 2008 m. išleistą Tarptautinių žodžių žodyną2 (toliau – TŽŽ) dar nebuvo įtraukti. Pastaraisiais metais didžiuosiuose Lietuvos miestuose ypač išpopuliarėjo japoniškos maitinimo įstaigos, todėl paplito ir Japonijos virtuvės patiekalų pavadinimai, kurių dauguma yra tokie nauji, kad dar nė neprisiderino prie lietuvių kalbos sistemos. Stebint dabartinę japoniškų naujųjų japonų kalbos skolinių gausą3 ir peržvelgus TŽŽ esančius šios kalbos skolinius, iš kurių dabar populiariausi – sporto (aikido, bušido, dziudo), meno (haiku, uta), religijos (šintoizmas) sričių terminai, o kulinarijos srities tarptautiniai žodžiai tėra tik du – sakė4 ir suši, matyti ryškus kalbos dinamiškumas. 2012 m. gruodžio 20 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) patvirtintame svetimžodžių atitikmenų sąraše (žr. VLKK 2012) esantys septyni variantų turintys populiarūs naujieji japonų kalbos skoliniai mirinas, onigiris, sašimis, soba, sušis, terijakis, wasabiai yra kulinarijos srities terminai. Vieni VLKK svarstyti skoliniai jau prigiję, o kitų vartosena, ko gero, dar išsikristalizuos5. Šio straipsnio tikslas – remiantis sinchronine analize, aprašomuoju ir lyginamuoju metodais, išnagrinėti išsamiau dar netyrinėtus lietuvių kalbo- 1 Kadangi japonai rašo hieroglifais, kone visi japonų kalbos skoliniai į lietuvių kalbą pirmiausia patenka angliška perraša. 2 Jau atidavus straipsnį spaudai, pasirodė naujas, beveik 5000 žodžių papildytas Tarptautinių žodžių žodynas, kuriame iš visų dešimties straipsnyje nagrinėjamų skolinių tėra vienintelis tofu (žr. TŽŽ 2013). 3 Remtasi Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynu (ND). 4 Japonų alkoholinis gėrimas; gaminamas fermentacijos būdu iš ryžių. 5 Plg.: TŽŽ 2008 yra svetimžodis suši, o naujausiame TŽŽ 2013 – jau sušis. U. TAMAŠAUSKAITĖ. Naujieji japonų kalbos kulinarijos skoliniai 131 je pasirodžiusiuosius naujuosius japonų kalbos kulinarijos skolinius ir pateikti norminamąsias jų vartojimo rekomendacijas. Straipsnių, kuriuose nagrinėjami pavieniai svetimos kilmės kulinarijos svetimžodžiai, būta ir anksčiau (žr. Girčienė 2008, Lanza 2009), tačiau šios srities skoliniai iš japonų kalbos atskirai aptarti dar nebuvo. Tai, kad daugiausia japonų kalbos skolinių pastaruoju metu atkeliavę būtent iš kulinarijos srities, patvirtina ir tai, kad Lietuvoje vis daugėja iš žalios žuvies arba kitų jūrų produktų, rečiau – daržovių ar kiaušinių pagaminto populiaraus6 specifinio japoniško patiekalo sušio restoranų, vadinamų tiesiog sušinėmis (pvz., Antradienio vakarą Vilniuje, Jasinskio gatvėje įsikūrusioje sušinėje apsilankė visas būrys pramogų pasaulio atstovų (15min.lt 2011–11–22).7 Sušis yra jau adaptuotas japonų kalbos žodis (žr. VLKK 2012), tačiau esama daugybė dar neadaptuotų naujųjų japonų kalbos skolinių, kurie neretai yra tradicijų (daugiausia – švenčių: Choyo, Dango, Sekku), aprangos detalių (geta, kandzaši, tabi), meno (kaidan, kaisekis, suisekis) sričių pavadinimai ar žodžiai, pavadinantys kuo išsiskiriančius ar kokioms subkultūroms priklausančius asmenis (beigelhedai, haradžiukai, hikikomoriai), bet, kadangi tai nėra šio straipsnio objektas, minėti ne kulinarijos terminai plačiau nenagrinėjami. Šiame darbe analizuojama dešimt iki 2013 m. balandžio mėn.8 elektroninėje erdvėje ir spaudoje fiksuotų Lietuvoje populiaresnių japonų kulinarijos skolinių (kartu su variantais): fugu, kaisekis, kaisekis-rioris, kombučia, misas, seitanas, surimis, šabu šabu, tempura, tofu. Nagrinėjami naujieji skoliniai yra valgių (fugu, kaisekis-rioris, šabu šabu, tempura, tofu) ir gėrimų (kombučia), mėsos pakaitalų (seitanas, surimis), padažų (miso) ar specifinės vakarienės pavadinimai (kaiseki). Be abejo, šios srities japonų kalbos skolinių esti ir daugiau (atskirai būtų galima tirti netgi ir sušių rūšių pavadinimus chirašis, makis, nigiris, temakis), bet straipsnyje nesiekiama aptarti visų nuolat gausėjančių japonų kulinarijos svetimžodžių. Toliau straipsnyje nagrinėjami naujieji skoliniai aptariami tokia tvarka: kaip antraštinis žodis iškeliamas sulietuvintas (kartais – ir sutampantis su angliška perraša) japonų kalbos skolinys. Jei žodis linksniuojamas, greta 6 2012 m. rugsėjį Kaune netgi surengtas pirmasis sušių festivalis (restoranai.lt). 7 Japoniškus sušio restoranus Lietuvoje linkstama vadinti keliažodžiais pavadinimais, kurių bent vienas dėmenų yra japonų kalbos žodžio angliška perraša sushi, pvz.: Sushi Express, Sushi Sushi, Tom Sushi, Sushi House, Sushi Town, Dao-Sushi, Sushi-Lt, IPU-sushi, Super Sushi, Oti Oti Sushi. 8 Kur teksto paskelbimo data aiški, informacija rašoma skliaustuose, greta šaltinio pavadinimo. Ankščiausiai datuotas šaltinis – 2005 m. Pavyzdžių kalba, išskyrus rašybos, skyrybos ir gramatikos klaidas, netaisyta. 132 KALBOS KULTŪRA | 86 antraštinio žodžio parašoma kirčiuotė. Įdomu tai, kad visų septynių nagrinėjamų linksniuojamų daiktavardžių kirčiuotė yra antroji, t. y. jų vienaskaitos galininke kirčiuojamas antrasis nuo galo skiemuo yra arba ilgas tvirtagalis (seitāną), arba trumpas (kaisėkį, kaisėkį-riòrį, kombùčą, mìšą, surìmį, tempūrą). Tekstuose, kuriuose esama kulinarijos skolinių, grafiniai ženklai paliekami autentiški, tik patys nagrinėjami žodžiai straipsnio autorės pateiktuose pavyzdžiuose išskiriami paryškintuoju šriftu. Kiekvienas naujasis skolinys aptariamas atskirai, o pabaigoje pateikiamos bendros išvados. Straipsnyje nagrinėjami japonų kalbos skolinių vartosenos ir norminimo polinkiai turėtų padėti orientuotis susidūrus ir su kitais panašiais iš japonų kalbos ateinančiais žodžiais. FUGÙ Fugu yra žuvis (lot. Takifugu niphobles), iš kurios, pašalinus labai nuodingas sudedamąsias dalis, gaminamas delikatesu laikomas patiekalas. Pvz.: Gal ir visos jūrų gėrybės jau pavirtusios tikromis fugu (gana brangiu delikatesu laikoma nuodinga žuvis, kurią reikia labai kruopščiai ir profesionaliai paruošti)? (Vilniaus diena 2011-04-09). Fugu (angl. blowfish) – tai žuvis, kuri savo organizme turi mirtinų nuodų. [...] Dėl to suvalgęs blogai paruoštą fugu žuvį žmogus iškart gaus mirtiną dozę itin stiprių toksinų, kuriems nėra priešnuodžio. Tuo pačiu fugu vardu vadinami ir prabangūs patiekalai iš šios žuvies, kurie, nepaisant rizikos mirtinai apsinuodyti, yra labai populiarūs Japonijoje (balsas.lt 2008-09-23). Iš dešimties šiame straipsnyje nagrinėjamų skolinių vienintelis fugu nei interneto šaltiniuose, nei spausdintuose tekstuose dažniausiai neišskiriamas nei kabutėmis, nei pasviruoju šriftu. Taip yra greičiausiai todėl, kad jo rašyba sutampa su angliška perraša, ir jos nereikia specialiai pritaikyti lietuvių kalbai. Dauguma norminių vyriškosios giminės skolinių, kurių baigmuo – u, nekaitomi ir turi kirčiuotą trumpą galinį skiemenį (plg. DLKG 2006: 82)9. Taigi ir autentiškos rašybos japonų kalbos skolinį fugu, lietuvių kalboje neturintį kitų rašybos variantų, siūloma pripažinti norminiu. 9 Dar plg. su kulinarijos ir įvairių kitų sričių tarptautiniais žodžiais: fondiù, interviù, kakadù, tabù (TŽŽ 2008). U. TAMAŠAUSKAITĖ. Naujieji japonų kalbos kulinarijos skoliniai 133 KAIŠĖKIS (2) Kaisekis – tradiciniai japonų pietūs ar vakarienė iš daugelio patiekalų. Šio skolinio variantų yra įvairių. Interneto šaltiniuose pavyko rasti tik vienaskaitos galininką, pvz.: Vakare galima užsisakyti iš daugelio patiekalų sudarytą tradicinę vakarienę – kaisekį (Lietuvos rytas 2012-09-15). Rečiau vartojamų skolinių iš pradžių paprastai ir nelinkstama linksniuoti, todėl ir šio žodžio linksniavimo paradigma kol kas trūktina. Nelinksniuojamas variantas kaiseki dažnesnis, plg.: Japonų virtuvės viršūne laikomas kaiseki (atsiradęs kaip arbatos ceremonijos priedas), kurį sudaro ingredientai, jų apdorojimas, paruošimas ir ceremonija, skirti keliems skirtingiems patiekalams, ir atskleidžiantys subtilų valgymo meną (blog. zigzag.lt 2012-04-17). Smaguris nutarė nusibausti, paragautdamas tradiciško japoniško Kaiseki meniu (smaguris.blogspot.com 2012-11-21). Kaiseki virtuvė yra kildinama iš tradicijos prie žaliosios arbatos pateikti rafinuotus patiekalus svečiams formalių susitikimų metu. Arbatos ceremonija iki šių dienų išlaikė tradicinį senųjų laikų ritualą, tačiau rafinuota kaiseki virtuvė iškilo kaip atskiras kulinarinis reiškinys (Japonų virtuvė. Pažink Japonijos skonį 2012). Atsižvelgus į tai, kad japonų kalbos skoliniams, turintiems baigmenį -i (pvz., onigiri, suši), lietuvinant pridedama galūnė -is (onigiris, sušis, plg. VLKK 2012), norminiu variantu siūloma laikyti linksniuojamą žodį kais ekis. KAIŠĖKIS-RIORIS (2) Anglų kalboje skolinį kaiseki-ryori įvardijamas tik vienas japoniškas patiekalas, kuris, nors ir paprastas, bet prieš arbatos gėrimo ceremoniją patiekiamas labai prabangiai. Tokia reikšmė šis naujažodis atėjo į lietuvių kalbą. Čia jo rašyba įvairuoja: kaiseki-rior i rašomas su brūkšneliu arba be jo; sekant anglų perraša, antrajame žodyje išlaikoma ilgoji –y– kaiseki ryori, nors rašoma ir kaiseki-riori. Šie variantai dažniausiai vartojami be galūninio priebalsio –s, pvz.: Puiki vieta pavakarieniauti (jei pinigai kišenę spaudžia), nes čia senuosiuose pirklių namuose įsikūrę „high-end“ restoranai, kurie specializuojasi „kaiseki ryori“ (my-trips.lt 2010 m. spalis). 134 KALBOS KULTŪRA | 86 Kioto virtuvė peraugo į prabangų Kaiseki-riori, patiekiamą aukšto rango japoniškuose restoranuose, ir nemažą įtaką 19 a. turėjo Prancūzų virtuvė. [...] Vienas kaiseki-riori pavyzdžių. Uždengtuose indeliuose yra sriuba ir ryžiai. Kiekvienas indas yra atskiras meno kūrinys (lt.wikipedia.org). Pietausite japonų restorane „Ryokan“, ragausite tradicinį „Kaiseki – riori“ maistą, susipažinsite su feodalinės Japonijos buitimi viešbutyje „Ryokan“ (kelioniuakademija.lt). Lietuvių kalboje brūkšneliu siejami du sintaksiškai lygiaverčiai daiktavardžiai, reiškiantys vieno daikto ar reiškinio pavadinimą (žr. VLKK KKB – http://www.vlkk.lt/lit/708). Tai, kad skolinys rašomas ir su brūkšneliu (kaiseki-riori), ir be brūkšnelio (kaiseki ryori), galima paaiškinti tuo, kad ir angliška perraša kartais skiriasi, t. y. vartojamas ir variantas kaiseki-ryori (žr. en.wikipedia.org, openkyoto.com), ir kaiseki ryori (žr. pref.kyoto.jp, kaveyeats.com). Nors, skirtingai nuo daiktavardžio kaiseki, kartais turinčio galūnę –is, vartosenos, dvižodžiai junginiai kaiseki-riori arba kaiseki ryori interneto šaltiniuose iki šiol nefiksuoti su galūne –s, adaptuojant minėtą skolinį lietuvių kalboje, siūloma įteisinti naujažodį kaisekis-rioris ir pradėti jį linksniuoti. KOMBUČĀ (2) Kombuča yra raugintas gėrimas iš tam tikrų bakterijų ir grybų, geriamas dėl tariamos naudos sveikatai. Rašytinėje lietuvių kalboje yra du naujojo skolinio vartosenos variantai: a) pagal tarimą sulietuvintas kombuča arba b) angliška skolinio perraša kombucha, pvz.: a) Kombuča, arba arbatos grybas – fermentuotas arbatos gėrimas. Kombuča kilo iš Kinijos, bet ilgą laiką buvo pamiršta. XX a. paskutinį dešimtmetį pradėjo populiarėti Kalifornijoje, JAV ir sulaukė dėmesio Japonijoje, Rusijoje. Arbatos grybas yra acto rūgšties bakterijų ir mieliagrybio kolonija. Jo užpilai laikomi vaistais ir profilaktinėmis priemonėmis nuo ligų, turi vitaminų B ir D (lt.wikipedia.org). Žvalumo suteiks puodelis kombučos arbatos – fermentuoto gėrimo (pasazas.lt 2013-02-20). Vakariečiai, gelbėdami mūsų akis ir uosles „kombučą“ pardavinėja supilstytas į įprastus plastikinius butelius, netgi papuoštus dailia etikete. Kam jį pirkti? Pasirodo, „kombuča“ yra nepamainoma sveikos mitybos dalis! (prigauk.lt). U. TAMAŠAUSKAITĖ. Naujieji japonų kalbos kulinarijos skoliniai 135 b) Gurman’s žalioji arbata su priedais kombucha [antraštė] Tai labai sena plačiai savo gydomosiomis savybėmis žinoma žalioji arbata. Žalioji arbata, žaliųjų citrinų gabaliukai, kombucha (Sveika moteris 2006 m. balandis). Supilti romą, likerį, kombuchą ir spanguolių sultis su keletu ledo gabalėlių į „šeikerį“ ir stipriai suplakti. Supylus į kokteilinę taurę, lengvai pamašyti (mamos-receptai.lt). Šie variantai net ir tame pačiame tekste gali būti linksniuojami ne visada, plg.: Ši arbata pasižymi stipriu aromatu, išgaunamu iš žaliosios arbatos, kombuchos ir guaranos – vietinių krūmų, augančių prie Amazonės pakrančių, Pietų Amerikoje. [...] Sudėtis: žalioji arbata (68%), citrinžolė, guarana (7%), pipirmėtės, imbieras, natūrali kvapioji medžiaga, šeivamedžio žiedai, juodieji pipirai, džiovintas kombucha gėrimas, citrininė aloyzija (assorti.lt). Gerkite kombuča arbatą [paantraštė] (alfa.lt 2012-07-10). Kartais nelinksniuojamas kulinarijos terminas kombucha rašomas didžiąja raide ir skiriamas grafiškai, t. y. kabutėmis, pvz.: Gaminant „Kombucha“ arbatą, naudojamas vadinamasis „arbatos grybas“ (lrytas.lt 2011-06-15). Pagrindiniu normos variantu siūloma laikyti linksniuojamą naująjį skolinį kombučą. MĪSAS (2) Lietuvių kalbos vartosenoje kol kas funkcionuoja tik nelinksniuojamas fermentuotų sojų pastos pavadinimas miso, kurio forma sutampa su angliška japonų kalbos perraša, pvz.: Miso, kitaip vadinama sojų pasta, gaminama iš sojos pupelių, kurios yra išverdamos, sūdomos, sutrinamos ir tada maišomos su specialiu raugu ir laikomos statinėse, kuriose vyksta fermentacijos procesas (kulinare.lt 2010-07-20). [...] fermentuotų sojos pupelių masė, vadinama miso, padeda pašalinti iš organizmo toksinus, sunkiuosius metalus ir sumažina atominės radiacijos neigiamą poveikį. Miso palengvina pagirias, rūkaliams padeda atsikratyti nikotino. Kasdien nedideliais kiekiais vartojant miso sumažėja tikimybė susirgti kepenų, storosios 136 KALBOS KULTŪRA | 86 žarnos, skrandžio vėžiu. Miso itin atnaujina gerąją florą žarnyne bei reguliuoja kraujo spaudimą (sakiaivsb.lt 2009-11-30). Miso yra fermentuotų sojų pupelių ir kitų grūdinių kultūrų masė, iš kurios kartu su vakame jūržolėmis ir šitake grybais gaminama tradicinė japonų miso sriuba. Japonai didžiuojasi įvairiomis miso rūšimis, kaip prancūzai didžiuojasi vynais ir sūriais, italai – alyvuogių aliejumi ir makaronais, lietuviai – juoda rugine duona ir midumi. Miso yra japonų kulinarijos pagrindas ir viena iš pagrindinių japonų geros sveikatos ir ilgaamžiškumo priežasčių. Japonai miso sriubą valgo ir pusryčiams, ir pietums, ir vakarienei bei naudoja ruošdami kitus patiekalus. [...] Dėmesio! Artėja ta akimirka, kai į sriubą keliaus miso! 2–3 šaukštus (arba pagal skonį – žiemą daugiau, pavasarį ir rudenį mažiau, vasarą visai mažai) rudųjų ryžių miso reikia atskies­ti sriubos skyščiu atskirame inde ir supilti atgal į sriubą (gyua.lt). Pasitaiko, kad skolinys miso skiriamas kabutėmis, pvz.: [...] sojų pastos sriuba „miso“ su skrudintais baklažanais ir specifiniu žalumynu (mytrips.lt 2012-01-28). Atsižvelgus į tai, kad skoliniams, turintiems nekirčiuotą baigmenį -o (pvz.: isp. burrito, chorizo, it. capuccino, carpaccio), pridedama galūnė -as (žr. VLKK 2012), siūloma vartoti linksniuojamą naująjį skolinį misas10. SEITANAS (2) Seitanas yra kviečių glitimas, naudojamas kaip mėsos pakaitalas. Angliška japonų kalbos skolinio perraša seitan lietuvių kalboje vartojama retai, o jei taip ir rašoma, tai visuomet grafiškai išskiriama kabutėmis, pvz.: Budistų vegetarai virtuvės šefai labai kūrybingi kurdami mėsos pakaitalus, pvz., iš kviečių glitimo „seitan“, sojos „tofu“, agaro ir kitų augalinių produktų (mytrips.lt 2012-01-28). Dažniausiai adaptuotam skoliniui pridedama lietuviška galūnė ir toks žodis linksniuojamas, pvz.: Kokie tie keisti maisto produktai? [...] Seitanas – savo struktūra mėsą primenanti masė, gaunama plaunant kviečių miltus (Lietuvos rytas 2007-05-08). 10 2013 m. gruodį, kai straipsnis jau buvo atiduotas spaudai, pastebėta, kad svetimžodžių atitikmenų sąrašas papildytas ir skoliniu miso, kurio siūlomas atitikmuo misas (žr. VLKK 2013). U. TAMĀŠAUSKAITĖ. Naujieji japonų kalbos kulinarijos skoliniai 137 Seitano kepsnys [antraštė] [...] Supjaustome seitaną plonomis riekelėmis, apkepame aliejuje [...] (svajuke. wordpress.com 2013–02–25). Galūnę -as turintį linksniuojamą japonų kalbos skolinį seitanas siūloma pripažinti norminiu. SURĮMIS (2) Surimis – malta žuvies mėsa, paprastai naudojama kaip krabų mėsos pakaitalas. VLKK Konsultacijų banke, remiantis Europos terminų žodyno Eurovoc rekomendacijomis, patariama vartoti kaitomą formą surimis, o produktus iš maltos žuvies mėsos vadinti surimio produktais (VLKK KKB; EV). Semantinis skirtumas tarp naujojo skolinio vienaskaitos ir daugiskaitos formų teoriškai egzistuoja, tačiau vartosenoje tokio polinkio, kai vienaskaita surimis vartojama tik tada, kai kalbama apie žuvies mėsą, o daugiskaita surimiai – vien tik kalbant apie produktus iš žuvies mėsos, nepastebima, pvz.: [...] surimiai, pagaminti iš I dalyje nurodytų, leidžiamų importuoti žuvininkystės produktų (eur-lex.europa.eu). [...] pagal Protokolo IIa priedą kartu su produktų iš surimų (KN kodas 16042005) kilmės įrodymo dokumentu pateikiami dokumentai, įrodantys, kad žuvis sudaro ne mažiau kaip 40 % surimų produkto svorio [...] (Europos Sąjungos oficialusis leidinys L283 2011–10–29). [...] tekstilės produktams ir surimiams [...] (Europos Sąjungos oficialusis leidinys L127 2011–05–14). Nors naujojo skolinio linksniavimo paradigma trūktina, ištyrus surimio vartoseną, tampa aišku, kad daiktavardžio surimis vienaskaitos linksniai vartojami dažniau nei daugiskaitos (plg. su anksčiau pateiktais daugiskaitos formų pavyzdžiais ir žr. lentelę Naujųjų skolinių kaitymas linksniais), pvz.: Užkandis, pagamintas iš koncentruotų žuvies baltymų, vadinamas surimiu. Pralėkę japonai surimio užkandžių randa ir mažiausiuose kioskuose. Tekančios Saulės šalyje pernai viešėję surimio produktų gamybos lyderės „Vičūnų“ grupės vadovai šiuos itin mėgstamus Azijos šalyse užkandžius sumanė pristatyti ir Europai (Lietuvos rytas 2011–09–03). 138 KALBOS KULTŪRA | 86 Surimis – tai kruopščiai išvalyta žuvų mėsa, iš kurios pašalinti kaulai, riebalai, o ji pati sutrinama ir paverčiama pasta. [...] Nelygu, kokia žuvis buvo naudojama gaminant surimį, jis gali būti baltos, kreminės, pilkšvos arba rausvos spalvos (Lietuvos rytas 2012-09-08). Surimiui daugiausiai naudojamos nebrangios baltos jūrų žuvys – ledjūrio menkės, stauridė, jūrų lydekos ir panašiai (receptai.iki.lt 2010-03-31). Adaptuotas skolinys jau sunormintas, bet vis dar vartojama ir VLKK Konsultacijų banke neteiktina laikoma nekaitoma forma surimi, pvz.: Visame pasaulyje populiarėja surimi gaminiai. [...] Surimi gaminiai neriebūs, nekaloringi, tačiau neturi biologiškai vertingų medžiagų. Technologinio proceso metu jos žūva, todėl dažnai naudojami kaip komponentai įvairiems patiekalams gaminti. Surimi produktai parduodami švieži ir užšaldyti (umvt.lt 2013-03-10). [...] terminas „surimi“, skirtas suformuotam žuvies mišiniui pavadinti. Nieko nuostabaus, kad ne kur kitur, o būtent Japonijoje 1973 metais buvo išrastas ir užpatentuotas krabų lazdelių produktas, po kelerių metų pristatytas ir tarptautinei rinkai (e-vici.lt). Surimi dar siūlyta vadinti netikrais jūrų (gėrybių) valgiais, netikromis jūrų gėrybėmis (Šiupienienė 2005: 37), bet vienažodis skolinys patogesnis, todėl ilgesni pavadinimai neprigijo. ŠÀBU ŠÀBU Angliška japonų kalbos skolinio perraša shabu-shabu įvardijamas kartu su padažais pateikiamas japoniškas patiekalas iš plonai supjaustytų mėsos gabaliukų ir daržovių. Lietuvių kalbos interneto šaltiniuose ir spausdintinėje žiniasklaidoje vartojami brūkšneliu bei kitais grafiniais būdais (kabutėmis, didžiosiomis raidėmis) išskiriami variantai shabu-shabu ir syabu-syabu, plg.: Japonų virtuvė yra pristatyta pakankamai išsamiai, tačiau visgi yra patiekalų, apie kuriuos norisi sužinoti daugiau. Vienas iš tokių japoniškų gardėsių yra patiekalas, vadinamas shabu-shabu (syabu-syabu). [...] Japonijoje shabu-shabu išpopuliarėjo antrojoje XX a. pusėje, atidarius restoraną „Suehiro“. Šis restoranas 1955 m. užpatentavo patiekalo pavadinimą. Vėliau valgis paplito po visą pasaulį. Sakoma, kad šiuo metu shabu-shabu restoranus dažnai įkuria nebepraktikuojantys sumo U. TAMAŠAUSKAITĖ. Naujieji japonų kalbos kulinarijos skoliniai 139 imtynininkai. [...] Patiekalui paruošti naudojama plonai riekelėmis pjaustyta mėsa, daržovės ir padažai. Shabu-shabu yra laikomas žiemos valgiu, nes tai karštas valgis, tačiau juo mėgaujamasi ištisus metus (meniu.lt 2008-05-04). „Shabu-Shabu“ jautienos gaminimo ritualas [antraštė]. [...] SHABU-SHABU – vienas iš patiekalų, kuris sužavės savo netradiciniu patiekimu ir taps tikru atradimu gurmanams ar tiesiog kitokio maisto mėgėjams (delfi.lt). Norminiu variantu siūloma laikyti dar tik pradedamą vartoti nelinksniuojamą adaptuotos rašybos variantą šabu šabu, pvz.: Mane sužavėjo japoniški šabu šabu restoranai, kuriuose pats gali pasigaminti vakarienę. Stalo viduryje stovi puodas su verdančiu vandeniu, patiekiamos įvairios daržovės, plonai pjaustyta jautiena, gardūs padažai (Lietuvos rytas 2013-01-05). Pastarasis patiekalo pavadinimo variantas, priešingai nei nesulietuvintų skolinių, rašomas be brūkšnelio11, nes lietuvių kalboje brūkšnelis vartojamas tik skiriant skirtingas šaknis turinčius žodžius (plg. kaiseki–rioris). Nors skoliniai, turintys nekirčiuotą baigmenį –u, lietuvių kalboje dažniausiai virsta galūnę –as turinčiais daiktavardžiais (pvz., tiramisu → tiramisas, žr. VLKK 2012), bet, manant, kad žodžių junginys šabas šabas lietuviams keltų kitų, su maistu nesusijusių, asociacijų12, tokio adaptuoto varianto vartoti nesiūloma, nefiksuota jo ir vartosenoje. Be to, pavadinimas šabu šabu neprieštarauja vidinėms kalbos taisyklėms, o tokiu atveju jo vartosena turėtų būti palaikoma (Lanza 2009: 314). TEMPURÀ (2) Tempura (arba tenpura) vadinamas mėsos, jūros gėrybių ar daržovių patiekalas, paruoštas su traškia plutele. Angliškos japonų kalbos skolinio perrašos variantai tempura ir tenpura sutampa su lietuviškais patiekalo pavadinimo variantais. 11 Kaip ir dvižodžiai žaisliuko jo jo, šokio ča ča pavadinimai. 12 Šabas [jidiš k. šabes < hebr. šabbat – ramybė], septintoji judėjų savaitės diena (šeštadienis), prasidedanti penktadienio vakare ir trunkanti iki saulės nusileidimo šeštadienį: šabas skirtas ilsėtis ir Jahvei garbinti (TŽŽ 2008). 140 KALBOS KULTŪRA | 86 Ir lietuvių, ir anglų kalboje dažniausiai vartojamas šaknies priebalsį –m– turintis variantas tempura lietuvių kalboje linksniuojamas, pvz.: Tempura, kurios šaknys glūdi Europoje, mums neturėtų atrodyti itin egzotiška – XVII a. šį patiekalą į Japoniją atvežė portugalų pirkliai. Taigi tikrai rekomenduoju išbandyti – negali nepatikti! Kadangi jūros gėrybių pasirinkimas Lietuvoje išties menkas, o tempurą norėjosi pagaminti autentišką, ruošiau vegetarišką tempurą su tokiomis daržovėmis, kokios naudojamos ir japonų virtuvėje – raudonąją papriką, morką, brokolių, svogūnų, baklažanų. [...] Gaminant tempurą ranka numoti negalima tik į vieną dalyką – tešlos paruošimą (kasnutikovi rtuvėje.blogspot.com 2010-02-24). Prie tempūros visuomet patiekiamas mirkyti skystas arbatos spalvos padažas, lengvesnis ir už brandintą sojų padažą, – toks būna japonų restoranuose ant stalų (lrytas.lt 2012-11-08). Krabų piršteliai su tempura (mamosreceptai.lt). Gruzdinti brokoliai tempuroje (sushi-lt.lt). Šis skolinys kaitomas ne tik linksniais, bet ir skaičiais, kai kalbama apie kelių rūšių patiekalą, tiesa, daugiskaita vis dar yra labai reta, daiktavardžio daugiskaitos paradigma – tik dalinė, pvz.: Pasirenkate vieną iš keturių tempurų [...] (okay.lt). [...] temp uroms naudojama 7 ar daugiau skirtingų miltų rūšių (yakata.lt). Pasitaiko ir linksniais nekaitomų šio skolinio variantų, pvz.: Manoma, jog šį patiekalą į Japoniją XVII a. atgabeno portugalai, tačiau dabartinė tempura forma gerokai skiriasi nuo jos pirmtako (Japonų virtuvė. Pažink Japonijos skonį, 2012). Kartais net tame pačiame tekste skolinys linksniais kaitomas ne visada, plg.: Tempurai reikės: 1 kiaušinio 1/2 puodelio šalto vandens 3–5 šaukštų tempura miltelių 2 šaukštų miltų Aliejaus kepimui [...] Į miltus įvoliojame krevetes, nupurtome miltų perteklių, tada įdedame krevetes į tempūros tešlą ir atsargiai nuleidžiame krevetę į karštą aliejų. Verdame iš abie- U. TAMAŠAUSKAITĖ. Naujieji japonų kalbos kulinarijos skoliniai 141 jų pusių, kol gražiai paruduos. Taip pat pagaminame ir daržovių tempurą: iš pradžių pavoliojame į miltus, paskui į tempura tešlą ir išverdame aliejuje. [...] O tempura daržoves galima smagiai suvalgyti vienas, jei pasigaminote per daug, arba su padažu, kuris aprašytas mano ankstesniame įraše apie tempurą [...] (nidos-receptai.lt 2012-10-09). Lietuvių kalboje dėl angliško tarimo įtakos dar vartojamas ir rašybos variantas. Jo kaitymas linksniais taip pat nėra nuoseklus, pvz: Reikės: Vištienos krūtinėlės Tempūra tešlos mišinio [...] Pasiruošiau tempūros tešlą, kaip nurodyta ant pakuotės: tereikėjo sumaišyti mišinį su 150 ml šalto vandens (salduma.wordpress.com 2012-02-06). Kepta lašiša, tempūra, cukinija, morkos, agurkas, salotų lapai, teryaki padažas, sezamas (supersushi.lt). Obana kokios tempūros... (Zravioli.com 2010-06-15). Interneto šaltiniuose lietuvių kalba variantas tenpura su šaknies priebalsiu –n– vartojamas tik vardininko ir kilmininko linksniais, o tai tik patvirtina, kad toks patiekalo pavadinimas nėra labai paplitęs, pvz.: Japonų virtuvė taip pat pasiekė Lietuvą. Sushi, sashimi, tenpura, – patiekalai jau gerai žinomi lietuvių maisto pasaulyje (hanabiklubas.wordpress.com 2012-01-07). <...> pietūs-vakarienė: kelių rūšių salotos (nesužavėjo :) ), tenpura (žuvis ir krevetės, keptos tešloje, su padažu, [...]) (tsukimi.blogas.lt). Jaunų kukurūzų grūdus sutrinkite, suvilgykite tenpuros padažu ir kepkite su aliejumi (vaistugidas.lt). Išnagrinėjus naujojo skolinio variantus, norminiu atitikmeniu siūlomas pripažinti skaičiais ir linksniais kaitomas žodis tempura. TOFŪ Tofu – tai sojų varškė. Angliška japonų kalbos žodžio perraša tofu anksčiau buvo traktuota kaip neteiktinas svetimžodis (žr. Leksika 2005: 112; Šiupienienė 2005: 39; VLKK KKB – http://www.vlkk.lt/lit/3398), bet naujajame papildytame ir pataisytame leidinyje Leksika: skolinių vartojimas šio skolinio 142 KALBOS KULTŪRA | 86 vertinimas jau pakeistas, jis laikomas šalutiniu normos variantu (Leksika 2013: 63). Pvz.: Sojų varškė, dar vadinama tofu pagal japonišką pavadinimą (kin. dòufǔ, jap. tōfu, kor. dubu, viet. đậuphụ) – vienas sojos produktų, gaminamas iš sojų pieno, jį sutraukus rūgštimis ar druskomis (lt.wikipedia.org). Pirktame tofu tikrai arba yra konservantų, arba pagaminta iš modifikuotų sojų, nes man alergija. Bet galima tofu pasigaminti namų sąlygomis patiems iš nemodifikuotų sojų. [...] Yra daug įvairiausių tofu gamybos būdų (forumas.draugauki.me). Budistų vegetarai virtuvės šefai labai kūrybingi kurdami mėsos pakaitalus, pvz. iš kviečių glitimo „seitan“, sojos „tofu“, agaro ir kitų augalinių produktų (mytrips.lt 2012-01-28). Esama ir varianto tofū, kuris atsirado pagal anglišką šio skolinio tarimą, pvz.: Liesa žuvis, kiaušiniai, riešutai, grūdai: avižų grūdai ir nešlifuoti ryžiai, sezamo ir saulėgrąžų sėklos, ankštiniai: avinžirniai, įvairios pupelės [...], lęšiai, sojos pupelės, tofū sūris (sulieknek.lt). Pastarasis variantas nepritaikytas prie lietuvių kalbos rašybos sistemos ir nevartotinas. * * * Apžvelgus dešimt japonų kalbos kulinarijos skolinių, ryškėja polinkis, kad, kaip ir daugumai naujųjų svetimžodžių, taip ir japonų kalbos skoliniams, būdingas raiškos variantiškumas: egzistuoja bent keli konkuruojantys to paties svetimžodžio variantai (plg. Girčienė 2008: 193), pagal kuriuos žodžius galima priskirti šioms grupėms: a) autentiškos rašybos (su variantais); b) įformintus morfologiškai, bet neadaptuotus ortografiškai; c) adaptuotus ortografiškai, bet neįformintus morfologiškai; d) adaptuotus ortografiškai ir morfologiškai (Girčienė 2007: 110–111). Daugiausia vartojama autentiškos rašybos skolinių (plg.: kombucha → arbata su priedais kombucha). Ir, nors mėginant skolinius pritaikyti pagal lietuvių kalbos sistemą, stengiamasi juos adaptuoti morfologiškai ir ortografiškai (plg.: kombucha → kombučos), bet neretai, jei adaptuojama ortografiškai – neįforminama morfologiškai (plg.: kombucha → kombučą arbatą), arba atvirkščiai: jei adaptuojama morfologiškai – neįforminama ortografiškai (plg.: kombucha → kombuchos). U. TAMAŠAUSKAITĖ. Naujieji japonų kalbos kulinarijos skoliniai 143 Užsienio kraštų kulinarijos realijas pavadinantis skolinys kur kas tinkamesnis vartoti sulietuvintas nei pasidarytas savas atitikmuo (Lanza 2009: 311). Atitikmenis skoliniams rasti ne visada pavyksta, nes ne visus skol iniais žymimus dalykus galima tiksliai įvardyti vienu lietuvių kalbos žodžiu ar kelių žodžių junginiu, t. y. išversti aprašomuoju būdu, todėl neretai raiška ir lieka nesulietuvinta. Jei žodžius mėginama taikyti prie morfologinės sistemos, sutampančios daiktavardžių galūnės paliekamos, plg. anglų k. perrašą kombucha ir sulietuvintą kombučą; nebūdingos – atmetamos ir keičiamos jas atitinkančiomis lietuviškomis (Valeckienė 1967: 128), plg. anglų k. perrašą kaiseki, kaiseki-riori ir kaisekis, kaisekis-rioris. Ryškėja polinkis, kad dar neadaptuoti skoliniai dažniausiai išskiriami grafiškai, t. y. paryškintuoju, pasviruoju šriftu ar kabutėmis. Tai, kad nauja, dar neadaptuotą, skolinį dažniausiai linkstama rašyti kabutėse (Rudaitienė, Vitkauskas 1998: 24), patvirtina ir nagrinėtieji atvejai (pvz.: „kombuča“, „miso“, „seitan“). Autentiškas grafiškai išskirtas žodis paprastai paliekamas todėl, kad ne visada žinoma, kaip jį adaptuoti, o taip rašant bendrosios kalbos gryninimo nuostatos nepažeidžiamos (plg. Girčienė 2008: 197). Kartais naujieji skoliniai taip, kaip ir tikriniai žodžiai, rašomi didžiąja raide (pvz.: Kaiseki, Kaiseki-riori). Pasitaiko, kad, norint patikslinti originalo kalba parašytą skolinį, greta pateikiami ir aprašomieji junginiai, pvz.: Kombucha, arba arbatos grybas. Nefiksuota nė vieno rašybos varianto su apostrofu, vis dėlto negalima teigti, kad kartais apostrofas nevartojamas. Nors ryškesni polinkiai ir įžvelgiami, bet straipsnio duomenys neaprėpia visų interneto platybėse ar spaudos puslapiuose esančių šaltinių. Nenorminės rašybos žodžių ir nekaitomų daiktavardžių gausėja todėl, kad per daug remiamės ne vidiniais natūraliais kalbos, jos vartosenos ir raidos ypatumais, bet gręžiamės į svetimas kalbas (Keinys 2007: 70). Tačiau ilgainiui kalboje įsigali tik tie pakaitai, kurie aiškūs ir tiksliai atitinka keičiamąjį žodį (Rudaitienė, Vitkauskas 1998: 16), be to, kalbai būdinga nuolatinė dinamika, todėl vieni variantai iš aktyviosios vartosenos traukiasi ir išnyksta, o kiti – lieka (Miliūnaitė 2009: 124), tad dar ir šių nagrinėtų svetimžodžių likimas nėra aiškus. Iš 10-ties nagrinėtų naujažodžių linksniuoti siūlomi 7 (kaiseki, kaisekis-rioris, kombučą, misas, seitanas, surimis, tempura). Lentelėje „Naujųjų skolinių kaitymas linksniais“ paryškintuoju ir pasviruoju šriftais pažymėti siūlomi adaptuoti skoliniai, o vien pasviruoju šriftu – nesulietuvinti, bet linksniais kaitomi variantai, rasti internete. 144 KALBOS KULTŪRA | 86 LENTELĖ. Naujųjų skolinių kaitymas linksniais kaisekis kaisekis-rioris kombuča misas seitanas surimis tempura Vard. – – kombuča (kombucha) – seitanas surimis (vns.) surimiai (dgs.) tempura (vns.) (tempūra / tenpura) tempūros (dgs.) Kilm. – – kombučos (kombuchos) – se itano surimio (vns.) surimių (dgs.) temp uros (vns.) (tempūros / tenpuros) tempurų (dgs.) Naud. – – – – – surimiui (vns.) surimiams (dgs.) tempurai (vns.) tempuroms (dgs.) Gal. kaisekį – (kombucha) – se itaną surimį tempurą Įn. – – su kombuča – – surimiu su tempura Viet. – – – – – – tempuroje Vienintelio skolinio tempura yra rastos visų vienaskaitos linksnių formos (išskyrus šauksmininką), o surimio – penkių linksnių. Šių dviejų žodžių vardininkas, kilmininkas ir naudininkas kartais vartojami ir daugiskaita. Tai, kad nagrinėjamų daiktavardžių paradigma yra trūktina ir net adaptuotinais siūlomi laikyti skoliniai kaitomi tik keliais linksniais (žr. sulietuvintų naujažodžių kaisekis, kaisekis-rioris, misas vartoseną), tik parodo, kad šie žodžiai kalboje atsirado dar labai neseniai. Didžioji dalis nekaitomų skolinių, veikiami morfologinių ir sintaksinių kalbos dėsnių, įgavę lietuvišką galūnę (plg. kaiseki → kaisekis, kaiseki-riori → kaisekis-rioris, miso → misas, seitan → seitanas, surimi → surimis), tampa kaitomi ir pradedami vartoti kaip vyriškosios giminės daiktavardžiai (plg. Vaskelaitė 2001: 43), keli, turintys galūnę –a, yra moteriškosios giminės naujažodžiai. Kirčiuotą žodžio galą turintys svetimų kalbų bendriniai daiktavardžiai (plg. fugu, tofu) dažniausiai negramatinami (Vaskelaitė 2001: 43). Įprasta, U. TAMAŠAUSKAITĖ. Naujieji japonų kalbos kulinarijos skoliniai 145 kad nelinksniuojamų svetimų kalbų kilmės daiktavardžių giminė reiškiama sintaksiškai (pagal su daiktavardžiais derinamų žodžių formas), o ne morfologiškai (DLKG 2006: 64), todėl tokių daiktavardžių sintaksinės giminės raiška esti labai įvairi, t. y. skoliniai vartojami ir vyriškąja, ir moteriškąja gimine (DLKG 2006: 49). Bet visų trijų nelinksniuojamų japonų kalbos skolinių (kartu su šaknyje kirčiuojamu šābu šābu) gale yra balsis -u, o, esant tokiam baigmeniui, žodžiai vartojami kaip vyriškosios giminės (DLKG 2006: 64). IŠVADOS 1. Naujųjų japonų kalbos kulinarijos skolinių sparčiai daugėja, bet iš tirtų spausdintinės žiniasklaidos ir interneto kalbos pavyzdžių matyti, kad jie ne visuomet pritaikomi prie lietuvių kalbos rašybos ir gramatinės sistemos. 2. Vartosenoje iš visų įvairuojančių formų daugiausia funkcionuoja ne adaptuoti, o autentiškos rašybos (t. y. angliškos perrašos) naujieji japonų kalbos skoliniai. Nesant sulietuvinto skolinių varianto, dažniausiai elgiamasi paprasčiausiai, t. y. žodžiai tiesiog išskiriami grafiškai. 3. Septyni iš dešimties tirtų skolintų daiktavardžių pagal savo gramatinę sandarą gali būti linksniuojami, tačiau vartosenoje visų jų kaitybos paradigma (dažniausiai dėl ne itin didelio paplitimo) kol kas yra trūktina. 4. Remiantis analizės duomenimis, siūloma kodifikuoti pateiktus naujuosius japonų kalbos skolinius ir jais papildyti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintą svetimžodžių atitikmenų sąrašą. ŠALTINIAI DLKG 2006: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. EV – Europos žodynas Eurovoc. Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/ev/ev.main> (žiūrėta 2013-03-15). ND – Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas. Internetinė duomenų bazė. Sud. Rita Miliūnaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga per internetą: <http://naujazodziai.lki.lt/> (žiūrėta 2013-04-14). TŽŽ 2008: Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius: Alma littera. TŽŽ 2013: Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius: Alma littera. 146 KALBOS KULTŪRA | 86 VLKK 2012: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2012-12-20 patvirtintas svetimžodžių atitikmenų sąrašas su paaiškinimais. Prieiga per internetą: <http://vlkk.lt/lit/100213> (žiūrėta 2013 m. sausio–balandžio mėnesiais). VLKK 2013: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2013-11-28 patvirtintas svetimžodžių atitikmenų sąrašas su papildymais. Prieiga per internetą: <http://vlkk.lt/lit/100213> (žiūrėta 2013-12-27). VLKK KKB: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Kalbos konsultacijų bankas. Prieiga per internetą: <http://www.vlkk.lt/konsultacijos> (žiūrėta 2013 m. kovo mėn.). LITERATŪRA Girčienė J., Liutkevičienė D. 2007: Sūrių pavadinimų vartosena ir norma. – Kalbos kultūra 80, 110–122. Girčienė J. 2008: Italų kulinarijos svetimžodžiai. – Kalbos kultūra 81, 192–204. Keinys S. 2007: Gyvasis skolinių priderinimas ir teik yba. – Žmogus ir žodis 9(1), 70–74. Lanza S. M. 2009: Dėl trijų skolinių iš italų kulinarijos. – Kalbos kultūra 82, 308–316. Leksika 2005: Kalbos patarimai. Leksika: skolinių vartojimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Leksika 2013: Kalbos patarimai. Leksika: skolinių vartojimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Miliūnaitė R. 2009: Dabartinės lietuvių kalbos vartosenos variantai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Rudaitienė V., Vitkauskas V. 1998: Vakarų kalbų naujieji skoliniai, Vilnius: Enciklopedija. Šiupienienė A. 2005: Į pagalbą valgiaraščių tvarkytojams, Vilnius: Ciklonas. Valeckienė A. 1967: Kitų kalbų kilmės žodžiai lietuvių kalbos morfologinėje sistemoje. – Lietuvių kalba tarybiniais metais, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 108–128. Vaskelaitė R. 2001: Nelietuviškų nekaitomų žodžių sintaksiniai vaidmenys. – Kalbos kultūra 74, 43–52. Gauta 2013 05 04 Priimta 2013 12 20 U. TAMAŠAUSKAITĖ. Naujieji japonų kalbos kulinarijos skoliniai 147 NEW LOANWORDS OF JAPANESE CUISINE Summary As the Japanese culture is gaining popularity, new loanwords from the Japanese language are paving their way into Lithuanian through the English language, with names of Japanese dishes becoming especially popular. The aim of this article is to provide a more extensive analysis of new loanwords of Japanese cuisine in Lithuania, which have not been previously thoroughly studied, based on synchronic analysis, descriptive and comparative methods and to provide the standardising recommendations for their use. The article analyses ten more popular Japanese cuisine related loanwords (together with their variants) recorded in the electronic domain and the press until April 2013: fugu, kaisekis, kaisekis-rioris, kombučą, misas, seitanas, surimis, šabu šabu, tempura, tofu. The new loanwords have not yet been adapted; their Lithuanian spelling has not been established; therefore, one of the most numerous groups of Japanese loanwords under analysis in the printed media and the Internet language consists of the loanwords of authentic spelling (English transcriptions). A tendency can be observed that the names of loanwords which have not yet been adapted are usually simply distinguished graphically: in bold or italic or using quotation marks. To adapt the loanwords to the Lithuanian spelling and grammar system, it is sought to adapt them morphologically and orthographically; however, it is often the case that if they are adapted orthographically, they are not established morphologically or vice versa: if loanwords are adapted morphologically, they are not adapted orthographically. If attempts are made to adapt words under the morphological system, coincident endings of nouns are maintained, while foreign endings are rejected and replaced with corresponding Lithuanian endings. Most of the borrowed nouns under analysis can be declined by their grammatical structure; however, the declension paradigm of all the nouns under analysis is deficient due to their rather scarce prevalence. Based on analysis data, it is recommended to codify the provided new Japanese loanwords and to add them to the list of equivalents of loanwords approved by the State Commission of the Lithuanian Language. The tendencies of use and standardisation of Japanese loanwords analysed in the article should help to orient oneself after encountering other similar Japanese loanwords. KEYWORDS: new Japanese loanwords, norms of the standard language, actual use, codification. UGNĖ TAMAŠAUSKAITĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected] 148 KALBOS KULTŪRA | 86