Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinio advokato išvadų leksinių analitinių konstrukcijų vertimas iš prancūzų kalbos į lietuvių kalbą

A. LEONAVIČIENĖ, D. LIEPUONIŪTĖ. Eu opos Sąjungos Teisingumo Teismo gene alinio ad oka o iš adų leksinių anali inių kons ukcijų e imas iš p ancūzų kalbos į lie u ių kalbą 95 AURELIJA LEONAVIČIENĖ Kauno echnologijos uni e si e as DALIA LIEPUONIŪTĖ Kauno echnologijos uni e si e as EUROPOS SĄJUNGOS TEISINGUMO TEISMO GENERALINIO ADVOKATO IŠVADŲ LEKSINIŲ ANALITINIŲ KONSTRUKCIJŲ VERTIMAS IŠ PRANCŪZŲ KALBOS Į LIETUVIŲ KALBĄ ESMINIAI ŽODŽIAI: leksinė anali inė kons ukcija, e imo būdas, adminis acinis s ilius, bend inės kalbos no ma. Pe pas a uosius d idešim me ų pagausėjo Eu opos Sąjungos ( oliau – ES) dokumen ų e imų į lie u ių kalbą, paspa ėjo adminis acinės kalbos ai- da. Dėl in e ling is inės į akos adminis acinio s iliaus eks uose ėmė as is naujų, ka ais nemo y uo ai e ėjų pasi ink ų kalbos ypa ybių. Kaip žino- ma, g eičiausiai į pokyčius eaguoja leksika, kin a am ik i s ilis iniai ski- iamieji leksikos a ojimo požymiai. Daug naudingų duomenų apie leksi- kos a ojimą eikia o iginalo i e imo eks ų g e inimas, ypač mažesnio s anda izacijos laipsnio adminis acinio lie u ių kalbos s iliaus e s inių eks ų g e inimas su senas šio s iliaus adicijas u inčiais anglų a ba p an- cūzų kalbos eks ais. Kad daba inio lie u ių kalbos adminis acinio s iliaus e s inių eks ų y imai y a ak ualūs, odo 2008 m. g uodžio mėn. 8 d. Lie u os Respubli- kos Seimo su eng oje a p au inėje kon e encijoje „Lie u ių kalba Eu opos Sąjungos e d ėje“ išsaky os okios min ys: „P as oka ES eisės ak ų e imo kokybė da o neabejo iną žalą lie u ių adminis acinei i eisės kalbai. Do- kumen uose, į ku iuos pe keliami ES adminis acinių eks ų e imai, ma- y i ki os kalbos eks ų ypa ybės: a si ado naujų e minų, dokumen ų, ins- i ucijų pa adinimų, padaugėjo a p au inių žodžių, a si ado ne e čiamų ki ų kalbų žodžių i jų junginių; keičiasi sakinio s uk ū a, jie labai ilgi i 96 KALBOS KULTŪRA | 86 nesklandūs; dėl anali inės anglų kalbos į akos pagausėjo daik a a dinių kons- ukcijų.“ (Aukso iū ė 2008: 41–49). No s adminis acinis s ilius y a g iežčiausias, užda iausias, šabloniškiau- sias iš isų unkcinių s ilių i u in is mažiausią žan inę di e enciaciją (Žu- pe ka 2001: 95–96), ačiau jo no mos pokyčiai da o į aką ki ų unkcinių s ilių, ypač mokslinio s iliaus, kalbai i apsk i ai isai bend inei lie u ių kalbai (Vlada skienė 2007: 55–61). Tad adminis acinio s iliaus e imų kokybės klausimai, e imų eks uose plin ančios kalbos naujo ės u ė ų sulauk i is didesnio kalbos y ėjų dėmesio. A siž elgus į emos ak ualumą, pasi ink as i i ES ins i ucijų dokumen- ų duomenų bazės (EUR-lex) ienas iš adminis acinio s iliaus ju idinio pos ilio žan ų – Teisingumo Teismo gene alinio ad oka o iš ados p ancūzų i lie u ių kalba, i iamasis objek as – p ancūzų kalbai i in būdingos leksi- nės anali inės kons ukcijos i jų e imai į lie u ių kalbą. Minė o žan o eks ų pasi inkimą lėmė s ilis ikos da buose ne ka ą išsaky a min is, kad apibūdinan „adminis acinio s iliaus ypa ybes, ling is inius požymius a jo o ma imosi endencijas, dažniausiai emiamasi ik ju idinio pos ilio eks- ais kaip ge iausiai a i inkančiais adminis acinio s iliaus no mas“ (Bi inie- nė 2002: 4). Ti iamąją medžiagą suda o 444 puslapiai 2003–2013 me ų gene alinio ad oka o iš adų (p anc. conclusions), padaly ų į du lyginamuo- sius laiko a pius: 2003–2008 me ų eks ų im is, ku ią suda o 106 171 žodis, i 2009–2013 me ų 114 870 žodžių eks ai. Bend as analizuojamų doku- men ų žodžių skaičius – 221 041 žodis. Teismų iš adų imčių ski s ymas į du laiko a pius leidžia pas ebė i i iamųjų adminis acinių eks ų e imo pokyčius pe dešim me ų, nus a y i e imų kokybės ki imą. Minė o y i- mo ikslas – išnag inė i p ancūzų kalbos gene alinio ad oka o iš adų lek- sinių anali inių kons ukcijų kiekybinį a ojimą i nus a y i jų e imo į lie u ių kalbą būdus. Keliami šie užda iniai: 1) eo iškai ap a i p ancūzų kalbos leksines anali ines kons ukcijas, jų ski umus nuo g ama inių ana- li inių kons ukcijų i lais ųjų žodžių junginių; 2) nus a y i leksinių anali- inių kons ukcijų a ojimo žan inius ypa umus i iamuosiuose eks uose, palygin i d iejų y imo laiko a pių a ojimo duomenis; 3) nus a y i leksi- nių anali inių kons ukcijų e imo į lie u ių kalbą būdus i ap a i jų e imo kokybę. S ilis inė i iamųjų kons ukcijų pasiski s ymo i e imo analizė a liekama aikan kiekybinės, lyginamosios, e imo analizės i ap- ašomąjį me odus. Mokslinis y imas a lik as Kauno echnologijos uni e - si e e daly aujan Lie u os mokslo a ybos p ojek e „S uden ų mokslinės A. LEONAVIČIENĖ, D. LIEPUONIŪTĖ. Eu opos Sąjungos Teisingumo Teismo gene alinio ad oka o iš adų leksinių anali inių kons ukcijų e imas iš p ancūzų kalbos į lie u ių kalbą 97 eiklos ska inimas“ (VP1-3.1-ŠMM-01-V-02-003). P ojek as inansuojamas pagal Žmogiškųjų iš eklių plė os eiksmų p og amos 3 p io i e ą „Ty ėjų gebėjimų s ip inimas“ iš Eu opos socialinio ondo i Lie u os Respublikos als ybės biudže o lėšų. PRANCŪZŲ KALBOS LEKSINIŲ ANALITINIŲ KONSTRUKCIJŲ SAMPRATA IR TIRIAMOSIOS MEDŽIAGOS KIEKYBINĖS ANALIZĖS REZULTATAI Leksinės anali inės kons ukcijos y a būdingos anali inėms anglų, p ancū- zų i ki oms kalboms, ku iose iso junginio eikšmė pe eikiama d iem a keliais a ski ais žodžiais, iš ku ių ienas u i leksinę, ki as – g ama inę eikšmę. Ši leksinio iene o o ma ne e ai suda o opoziciją sin e inei o mai, ku ioje ienu žodžiu pe eikiama i leksinė, i g ama inė eikšmė (Leona- ičienė 2009: 24). Kalbo y oje leksinės anali inės kons ukcijos ski iamos nuo g a m a i - nių anali inių o mų i lais ųjų žodžių junginių. Ski - ingai nuo g ama inių anali inių o mų (p z., p ancūzų kalbos u as ai , u as di e, il ien de pa le i k .), leksinę anali inę o mą suda o pagalbinio eiksmažodžio (p anc. e be suppo ) i daik a a džio ( ečiau būd a džio a p ielinksninės kons ukcijos) junginys, ku į oje pačioje anali inėje kalbo- je a i inka ienas eiksmažodis, pa yzdžiui, a oi de l’admi a ion – admi e , donne un o d e – o donne , donne les dé ini ions – dé ini , donne l’au o i- sa ion – au o ise , ai e des ecommanda ions – ecommande , ai e une de- mande – demande , p end e en considé a ion – considé e i k . Pa eik os i ki os i iamuosiuose eks uose as os p ancūzų kalbos leksinės anali inės kons ukcijos dažniausiai u i ienažodį sinonimą, o g ama inė anali inė o ma okių leksinių sinonimų pap as ai ne u i. Kiek sunkiau leksines anali ines kons ukcijas ski i nuo lais ojo žodžių junginio i adminis aciniam s iliui būdingų kolokacijų. Lais uosiuose žodžių junginiuose i kolokacijose isi dėmenys išlaiko sa a ankiškas eikšmes, o l e k s i n ę a n a l i i n ę kon s u k c i j ą , kaip eigia Igo is Melčiukas, pa- deda ski i bū ina sąlyga – p ie pag indinės, isų s a biausios leksemos ki u žodžiu p idė a papildoma leksinė eikšmė (Mel’cuk 1990: 131–132). P ancūzų kalbos leksinių anali inių kons ukcijų pag indiniu seman iniu dėmeniu eina daik a a džiai, ka ais būd a džiai a p ielinksninės kons uk- 98 KALBOS KULTŪRA | 86 cijos. Pasak kalbininkų Ma ino Riegelio, Jeano-Ch is ophe’o Pella , René Rioulio, leksinės anali inės kons ukcijos daik a a dis, būd a dis kalboje daž- nai u i a imos eikšmės bend ašaknį eiksmažodį ( ai e le ésumé d’un li e / ésume un li e), ačiau pasi aiko i okių a dažodžių, ku ie eiksmažodžių a i ikmenų ne u i ( ai e le bilan de sa ie ≠ bilane ? sa ie, éme e une hypo- hèse su la ques ion ≠ hypo hése ? su la ques ion i pan.) (Riegel i k . 2006: 232–233). Nag inėjamų kons ukcijų a dažodžiai y a labai ski ingi, be g ama inę in o maciją pe eikiančių pagalbinių eiksmažodžių skaičius y a apib ėž esnis. Pasak M. Riegelio, dažniausiai jais eina a oi , donne , ai e, me e, po e i ki i p edika inius san ykius eiškian ys eiksmažodžiai, ku ie nu odo eiksmo p adžią (Pie e gagne de l’assu ance), ukmę (Pie e a de l’assu ance / ga de (conse e) son assu ance) a ba pabaigą (Pie e pe d son as- su ance) i , a siž elgus į s ilis inį inkamumą, gali bū i a ojami su a dažodžiais (a oi de l’in é ê pou → ép ou e , mani es e , émoigne , e c. de l’in é ê pou ; ai e l’examen de → e ec ue , p océde à, e c. l’examen de; donne l’o d e de → in ime l’o d e de) (Riegel i k . 2006: 232–233). Leksinės anali inės kons ukcijos y a anali inės p ancūzų kalbos sis emos ypa ybė. Šias kons ukcijas y a ap a ę kalbininkai M. Riegelis, J.-C. Pella , R. Rioulis (2006), I. Mel’cukas (1990) i ki i, jų s ilis inio a ojimo i e imo į lie u ių kalbą klausimus nag inėjo Au elija Leona ičienė (2009: 23–30; 2010: 135–149), ačiau iki šiol labai s inga p ancūzų kalbos leksinių anali inių kons ukcijų a ojimo i e imo į lie u ių kalbą būdų analizės didesnės i ep ezen a y esnės apim ies adminis acinio s iliaus eks uose. A liekan 444 puslapių i iamosios p ancūzų kalbos medžiagos leksinių anali inių kons ukcijų pasiski s ymo analizę, iš iso bu o as os 705 leksi- nės anali inės kons ukcijos: eni / p end e en / end e comp e, p end e en considé a ion, esso i / ésul e des considé a ions, a oi à la disposi ion, a oi / énonce / ai e / impose / onde l’obliga ion, pose la/ eme e en/ saisi / soume e/ soule e / dé é e ques ion i k . Teks uose pasi ink os a - o i kons ukcijos sie inos su nag inėjamų eks ų ema ika i u iniu. Remian- is jau ap a omis eo inėmis įž algomis, enkami i iamosios medžiagos pa- yzdžiai bu o a ski i nuo 1) g ama inių anali inių o mų, 2) pasika ojančių lais ųjų žodžių junginių i 3) eisės kalbos kolokacijų. Pi mojo laiko a pio, . y. 2003–2008 me ų, gene alinio ad oka o iš adose ap ik os 355 leksinės anali inės kons ukcijos, an ojo, 2009–2013 me ų laiko a pio o pa ies žan- o eks uose – 350 leksinių anali inių kons ukcijų. Panašus leksinių anali i- nių kons ukcijų pasiski s ymas abiejų laiko a pių eks uose (ž . 1 len elę) odo šių kons ukcijų a ojimo pas o umą i iamuose adminis acinio s iliaus A. LEONAVIČIENĖ, D. LIEPUONIŪTĖ. Eu opos Sąjungos Teisingumo Teismo gene alinio ad oka o iš adų leksinių anali inių kons ukcijų e imas iš p ancūzų kalbos į lie u ių kalbą 99 eks uose. Bend as jų dažnis 10-yje isos i iamosios medžiagos puslapių (~6,3 kons ukcijos) leidžia šiuos leksinius iene us laiky i ski iamuoju nag- inėjamo adminis acinio s iliaus žan o požymiu. A ski ais laiko a piais jų a ojimas šiek iek ski iasi: 2003–2008 m. – ~6,14 kons ukcijos, 2009–2013 me ais – ~6,5 kons ukcijos. An ojo laiko a pio leksinių anali inių kons- ukcijų a ojimo dažnis 10-yje puslapių y a os 0,36 didesnis, odėl šis ski umas y a pe mažas jų a ojimo didėjimo polinkiui nag inėjamo žan- o eks uose pag įs i. 1 LENTELĖ. Kiekybinis p ancūzų kalbos leksinių anali inių kons ukcijų pasi- ski s ymas Laiko a pis Puslapių skaičius Leksinių anali inių kons ukcijų skaičius Leksinių anali inių kons ukcijų dažnis 10-yje puslapių 2003–2008 m. 218 355 ~6,14 2009–2013 m. 226 350 ~6,5 2003–2013 m. 444 705 ~6,3 Gau us kiekybinio a ojimo duomenis galima palygin i su kiek anksčiau a lik ais A. Leona ičienės (2010: 135–139) Žmogaus eisių i pag indinių lais ių apsaugos kon encijos (p o okolų) y imais. Tik 31 puslapį suda an- čiame eks e bu o ap ik os 43 leksinės anali inės kons ukcijos, . y. 10-yje puslapių jų bu o maždaug 14. Pe maža i iamosios medžiagos apim is odė ik analizuo o dokumen o leksinių anali inių kons ukcijų a ojimą i ne- leido da y i bend esnių iš adų apie jų dažnį ki uose adminis acinio s iliaus žan uose, odėl a liekan šį y imą bu o nusp ęs a ge okai padidin i i ia- mosios medžiagos im į, kad ji ody ų objek y esnį leksinių anali inių kons- ukcijų dažnį nag inėjamo žan o eks uose. Palygin i su ki ų p ancūzų kalbos unkcinių s ilių eks ų, ypač panašios apim ies meninių eks ų, leksinių anali inių kons ukcijų a ojimo y imais (2009–2010 me ais A. Leona ičienė nus a ė, kad 467 puslapių ke u ių me- ninio s iliaus p ozos kū inių 10-yje puslapių idu iniškai a ojamos 5,25 leksinės anali inės kons ukcijos, o 148 puslapių publicis inio s iliaus eks ų 10-yje puslapių – 5 leksinės anali inės kons ukcijos (2009: 25; 2010: 139)), galima pas ebė i, kad 444 puslapių adminis acinio s iliaus gene alinio ad o- ka o iš adų 10-yje puslapių a ojama daugiau leksinių anali inių kons uk- cijų, . y. apy ik iai 6,3 leksinės anali inės kons ukcijos. Leksinių anali inių 100 KALBOS KULTŪRA | 86 kons ukcijų gausa p ancūzų kalbos adminis acinio (~6,3), meninio (~5,25) i publicis inio (~5) s iliaus eks uose leidžia i in i, kad šios kons ukcijos nė a s ilis iškai žymė os, jos laiky inos bend ąja anali inės p ancūzų kalbos sis emos ypa ybe, ačiau dažnesnis jų a ojimas adminis acinio s iliaus eks- uose leidžia jas laiky i ski iamuoju nag inėjamo žan o kalbos požymiu. Šį eiginį pa emia C. Blanche-Ben enis e min is, kad eks o žan as lemia lek- sikos i g ama inių p iemonių kiekybinį a ojimą (2000: 55–63), jų pasi- ski s ymą eks uose i , žinoma, am ik us jų e imo būdus. PRANCŪZŲ KALBOS LEKSINIŲ ANALITINIŲ KONSTRUKCIJŲ VERTIMO Į LIETUVIŲ KALBĄ BŪDAI Išnag inėjus d iejų i iamųjų laiko a pių eks ų im is, nus a y i bend i iso dešim mečio (2003–2013 m.) leksinių anali inių kons ukcijų e imo bū- dai: 1) e imas lie u ių kalbos eiksmažodžiu; 2) e imas daik a a dine kons ukcija; 3) e imas daik a a džiu (ž . 2 len elę); 4) e imas būd a - džiu, būd a džio i eiksmažodžio junginiu; 5) e imas p ie eiksmiu i 6) leksinės anali inės kons ukcijos p aleidimas (ž . 3 len elę). 2 LENTELĖ. Dažniausi p ancūzų kalbos leksinių anali inių kons ukcijų e imo į lie u ių kalbą būdai Laiko a pis Ve imas eiksmažodžiu i jo o momis Ve imas daik a a dine kons ukcija Ve imas daik a a džiu Va o a ka ų Dažnis p ocen ais Va o a ka ų Dažnis p ocen ais Va o a ka ų Dažnis p ocen ais 2003–2008 212 ~59,7 125 ~35,2 13 ~3,7 2009–2013 213 ~60,9 120 ~34,3 12 ~3,4 2003–2013 425 ~60,2 245 ~34,8 25 ~3,5 Viso i iamojo laiko a pio kiekybinės analizės y imo ezul a ai dažniau- siais e imo būdais leidžia laiky i e imą eiksmažodžiu i e imą daik- a a dine kons ukcija. Likusieji e imo pa yzdžiai suda o ik 5 p oc. isų nag inė ų pa yzdžių. A. LEONAVIČIENĖ, D. LIEPUONIŪTĖ. Eu opos Sąjungos Teisingumo Teismo gene alinio ad oka o iš adų leksinių anali inių kons ukcijų e imas iš p ancūzų kalbos į lie u ių kalbą 101 3 LENTELĖ. Ki i p ancūzų kalbos leksinių anali inių kons ukcijų e imo į lie u- ių kalbą būdai Laiko a pis Ve imas būd a - džiu, būd a džio i eiksmažodžio junginiu Ve imas p ie eiksmiu Leksinės anali inės kons ukcijos p aleidimas Va o a ka ų Dažnis p ocen ais Va o a ka ų Dažnis p ocen ais Va o a ka ų Dažnis p ocen ais 2003–2008 4 ~1,1 1 ~0,3 0 ~0 2009–2013 2 ~0,6 1 ~0,3 2 ~0,6 2003–2013 6~0,9 2 ~0,3 2 ~0,3 Kaip minė a, dažniausiai e čiama e i k s m a ž o d ž i u : pi mojo laiko- a pio (2003–2008 m.) eks uose iš 355 leksinių anali inių kons ukcijų 212 bu o e s os eiksmažodžiu (~59,7 p oc. isų nag inėjamų pa yzdžių), an uoju laiko a piu (2009–2013 m.) – iš 350 kons ukcijų eiksmažodžiu bu o e s os 213 kons ukcijos (~60,9 p oc. isų nag inėjamų pa yzdžių). Viso i iamojo dešim mečio (2003–2013 m.) gene alinio ad oka o iš adų leksinių anali inių kons ukcijų e imas eiksmažodžiu i jo o momis suda o ~60,2 p oc. i iamosios medžiagos pa yzdžių. Šį e imo būdą e - ėjai inkosi dėl p ancūzų kalbos leksinių anali inių kons ukcijų seman i- kos, . y. dėl dažnai jomis e i š k i a m o e i k s m o, i a siž elgę į eiks- mažodinę, leksinę lie u ių kalbos p igim į: (1) Il aud ai donc donne une éponse a i ma i e à la seconde ques ion. (C-349/01) Da bo a ybos nuomone, dėl šios p iežas ies į an ąjį klausimą eikė ų a saky- i eigiamai. (C-349/01) (2) <...> aucun a ailleu ne puisse subi aucun p éjudice du ai qu’il n’es pas dis- posé à donne son acco d pou e ec ue un el a ail. (C-397/01 à C-403/01) <...> da buo ojas dėl da bda io eiksmų nepa i s jokių nuos olių dėl o, kad jis neno i su ik i di b i okį da bą. (C-397/01 iki C-403/01) (3) La Cou adminis a i e (Luxembou g) a des dou es quan à la compa ibili é d’une disposi ion na ionale du d oi ela i à l’impô su le e enu a ec les ègles su la lib e ci cula ion des capi aux. (C-242/03) Liuksembu go Cou adminis a i e abejoja dėl ienos nacionalinės pajamų mo- kesčio eisės nuos a os a i ik ies lais o kapi alo judėjimo aisyklėms. (C-242/03) 102 KALBOS KULTŪRA | 86 Š ai daugiau šio e imo būdo pa yzdžių: appo e les p eu es – į ody i; donne des indica ions – nu ody i; e ec ue un a ail – di b i; exe ce le con ôle – kon oliuo i; ai e men ion – paminė i; ai e sui e – p a- ęs i; ai e usage – a o i, naudo i; ou ni les in o ma ions – in o muo i; ou ni des explica ion – paaiškin i; me e in – baig i; p end e une décision – nusp ęs i; p end e pa – daly au i, p isidė i i k . Ne isada p ancūzų kalbos leksinės anali inės kons ukcijos eiškia eiks- mą, jomis gali bū i pab ėžiamas objek as a ba ezul a as. Šios eikšmės y a būdingos adminis acinei kalbai, ku ioje eikia „išdės y i ne eiksmus, o jų ezul a us, a o i są okas i apib ėž us e minus“ (Kniūkš a 2005: 60). Todėl, a siž elgę į e čiamų kons ukcijų eikšmės ypa umus, e ėjai apie 34,8 p oc. isų pa yzdžių e ė lie u ių kalbos d a i k a a d i n ė m i s kons ukcijomis: (4) La equé an e au p incipal, la dé ende esse au p incipal, les gou e nemen s au i- chien, espagnol, i alien e du Royaume-Uni ainsi que la Commission eu opéenne on p ésen é des obse a ions éc i es dans ce e a ai e. (C-523/10) Pas abas aš u pa eikė pag indinės bylos ieško ė i a sako ė, Aus ijos, Ispa- nijos, Jung inės Ka alys ės i I alijos y iausybės bei Komisija. (C-523/10) (5) Pa cou ie ansmis le 27 oc ob e 2011, la Cou a posé une ques ion pou éponse éc i e en ue de l’audience, dans les e mes sui an s [...] (C-522/10) 2011 m. spalio 27 d. išsiųs ame laiške Teisingumo Teismas pa eikė okį klau- simą, į ku į bu o p ašoma a saky i aš u iki posėdžio [...]. (C-522/10) Tos daik a a dinės kons ukcijos, ku ių eikšmės ski iasi nuo a i inkamų eiksmažodžių, kalbai y a eikalingos. Pasak P ano Kniūkš os, iš „daik a- a džių eikšmės kylan ys jų eikšmių ski umai y a iena s a biausių p ie- žasčių, dėl ku ių įsigali i plin a daik a a dinės kons ukcijos“ (2005: 69). Ne ada, kai daik a a dinę kons ukciją e imo eks e gali pakeis i eiks- mažodis, jų eikšmės ne isada su ampa. Todėl galima eig i, kad „daik a- a diniai aiškos būdai plin a dėl objek y ių p iežasčių i am ik ais a e- jais neiš engiamai įsigali“ (Kniūkš a 2005: 60). Gau i y imo ezul a ai leidžia eig i, kad ski ingais i iamaisiais laiko- a piais leksinių anali inių kons ukcijų e imo daik a a dinėmis kons uk- cijomis pa yzdžiai pasiski s o panašiai: 2003–2008 me ų gene alinio ad o- ka o iš adų e imuose daik a a dinės kons ukcijos bu o pasi ink os 125 ka us ( ai suda o apie 35,2 p oc. isų analizuojamojo laiko a pio pa yzdžių), o 2009–2013 me ais – 120 ka ų (apie 34,3 p oc. pa yzdžių). Dažniausiai A. LEONAVIČIENĖ, D. LIEPUONIŪTĖ. Eu opos Sąjungos Teisingumo Teismo gene alinio ad oka o iš adų leksinių anali inių kons ukcijų e imas iš p ancūzų kalbos į lie u ių kalbą 103 isos i iamosios medžiagos (2003–2013 me ų) e imuose pasi aikė okios kons ukcijos: u ė i eisę (7,3 p oc. isų daik a a dinių kons ukcijų), bū i žinioje (4,5 p oc.), iškel i / pa eik i klausimą (4 p oc.), a lik i audi ą (3,7 p oc.), su eik i eisę (3,7 p oc.), p iim i sp endimą (3,3 p oc.), pa eik i pas abas (2,8 p oc.), u ė i po eikį (2,8 p oc.), da y i po eikį (2,4 p oc.), da y i nuo- odą (1,6 p oc.), pa eik i p ašymą (1,6 p oc.), su eik i galimybę (1,6 p oc.), pa eik i skundą (1,2 p oc.) i k . Remian is y imo ezul a ais galima eig i, kad konk ečių kons ukcijų pasi inkimą i jų a ojimo dažnį lėmė nag i- nėjamų eks ų ema ika i u inys. A siž elgę į šiuos eiksnius, e ėjai inkosi ikslų žodyninį e čiamos p ancūzų kalbos kons ukcijos a i ikme- nį (4, 5 pa yzdžiai) a ba konk ečiame kon eks e inkamesnę i i iamojo žan o eks ams būdingesnę lie u ių kalbos daik a a dinę kons ukciją, a - spindinčią adminis acinės kalbos leksikos speci iką: (6) L’a icle 48 p é oi que, « [a]ux ins du p ésen i e, aucune disposi ion du p ésen acco d ne ai obs acle à l’applica ion, pa les pa ies, de leu s lois e de leu s églemen a ions conce nan l’admission e le séjou , l’emploi, les condi ions de a- ail, l’é ablissemen de pe sonnes physiques e la p es a ion de se ices [...] ». Pagal 48 s aipsnį „ aikan šią dalį, jokia Susi a imo nuos a a neužke a ke- lio Šalims aiky i sa o įs a ymų i aisyklių, eglamen uojančių izinių asmenų a ykimą i bu imą, da bą, da bo sąlygas, įsis eigimą i paslaugų eikimą [...]“. (7) Plus p écisémen , l’a icle 65, pa ag aphe 2, du èglemen n° 883/2004 p é oi que le a ailleu ans on alie se me « à la disposi ion des se ices de l’emploi de l’É a memb e de ésidence » [...]. (C-443/11) Konk ečiai kalban , Reglamen o N . 883/2004 65 s aipsnio 2 dalyje nus a y- a, kad pasienio da buo ojas u i bū i „gy enamosios [ ie os] als ybės na ės įda - binimo a nybų žinioje“ [...]. (C-443/11) P ancūzų kalbos leksinių anali inių kons ukcijų e imas lie u ių kalbos daik a a dinėmis kons ukcijomis didina kiekybinį daik a a džio a ojimą nag inėjamo žan o eks uose i a spindi adminis acinės kalbos ypa ybę – dažną daik a a džio y a imą ki ų kalbos dalių a ž ilgiu. Nag inėjamų ge- ne alinio ad oka o iš adų (444 puslapių) leksinių anali inių kons ukcijų e imo daik a a dinėmis kons ukcijomis duomenis (apie 34,8 p oc.) gali- ma palygin i su panašios apim ies (467 puslapių) p ancūzų meninių eks ų e imo į lie u ių kalbą y imų duomenimis (Leona ičienė 2009: 26–29; 2010: 140–149). Pas a uosiuose y imuose nus a y a, kad apie 74 p oc. isų nag inė ų meninių eks ų leksinių anali inių kons ukcijų e s os lie u ių kalbos eiksmažodžiu i ik apie 23 p oc. – daik a a dine kons ukcija. Pa- našūs ezul a ai bu o gau i i i ian mažesnės apim ies (148 puslapių) pub- 110 KALBOS KULTŪRA | 86 TRANSLATION OF LEXICAL ANALYTICAL CONSTRUCTIONS IN THE OPINIONS OF THE ADVOCATE-GENERAL OF THE COURT OF JUSTICE OF THE EUROPEAN UNION FROM FRENCH INTO LITHUANIAN Summa y O e he pas wen y yea s he ansla ions o EU documen s in o Li huanian ha e been on he inc ease; he de elopmen o he adminis a i e language has been ga he ing pace as well. As a esul o c oss-linguis ic in luence, he ex s o admin- is a i e s yle s a ed ea u ing new, occasionally ill- ounded, linguis ic peculia i ies selec ed by ansla o s. Lexis was he as es o eac o changes; ce ain s ylis ic di e en ial ea u es o he use o lexis unde wen changes as well. In he analysis o he use o wo ds om he Li huanian adminis a i e language, he compa ison o he ex s o wo languages – sou ce ex and i s ansla ion – is a sou ce yielding nume ous aluable da a. The ele ance o he opic unde analysis is de e mined by equen e o s o ansla ion om analy ic (English, F ench, e c.) languages in o a syn he ic Li huanian language as well as he dis ega d o he peculia cha ac e - is ics o he na i e language sys em, no m and s ylis ic use. The a icle analyses he opinions o he ad oca e-gene al o he Cou o Jus ice o he Eu opean Union in F ench and Li huanian languages. Lexical analy ical cons uc ions cha ac e is ic o he F ench adminis a i e language and hei ansla ion in o Li huanian we e selec ed he esea ch objec . The s udy ma e ial consis s o 444 pages o he opinions o ad oca e-gene al o 2003–2013 di ided in o wo compa a i e pe iods: ex s w i en in 2003–2008 and in 2009–2013. The o al numbe o wo ds in he documen s unde analysis is 221,041 wo ds. The dis inc ion o he ma e ial unde analysis in o wo pe iods enables o iden i y he me hods o ansla ing lexical analy ical cons uc ions unde analysis in o Li huanian as well as he changes in he quali y o ansla ion o e he pas en yea s. The ollowing objec i e was b ough o wa d in he s udy – o analyse he quan i a i e use o F ench lexical analy ical cons uc ions in he opinions o he ad oca e-gene al and o iden i y he me hods o hei ansla ion in o Li huanian. The s udy is based on con as i e linguis ics, quan i a i e and desc ip i e me h- ods. The analysis esul s lead o he conclusion ha in ansla ing 705 F ench lexical analy ical cons uc ions ound in he s udy ma e ial in o Li huanian and ende ing hei e e ence con en , he componen syn hesis o seman ic s uc u es was usually selec ed, i.e. i is ansla ed by a e b o i s o ms (60.2% o all ex- amples unde analysis), less commonly – by a noun cons uc ion (34.8% o he examples). T ansla ion by a noun (3.5% o he examples), adjec i e, adjec i e and e b ph ase (0.9% o he examples) and ad e b (0.3% o he examples) a e con- A. LEONAVIČIENĖ, D. LIEPUONIŪTĖ. Eu opos Sąjungos Teisingumo Teismo gene alinio ad oka o iš adų leksinių anali inių kons ukcijų e imas iš p ancūzų kalbos į lie u ių kalbą 111 side ed leas common ansla ion me hods. To a oid seman ically and s ylis i- cally excessi e uni s, 0.3% o ansla ion examples omi ed lexical analy ical con- s uc ions al oge he . The me hods o ansla ion iden i ied in he s udy lead o he conclusion ha he selec ion o linguis ic means in he a ge language depends on ansla o ’s expe ise, unde s anding o he meaning o he uni being ans- la ed and he knowledge o s ylis ic and gen e peculia i ies o he a ge language. The compa ison o ansla ion examples om he wo pe iods in e ms o he no m o he Li huanian s anda d language shows ha he ansla ion quali y o he EU documen s is g adually imp o ing; ansla o s become mo e ca e ul wi h ega d o he peculia i ies o he sou ce and he a ge language, seman ics o language uni s and a e be e e sed in he no ms o he Li huanian s anda d language applicable in he adminis a i e language. KEYWORDS: lexical analy ical cons uc ion, ansla ion me hod, adminis a i e s yle, no m o s anda d language. AURELIJA LEONAVIČIENĖ Kauno echnologijos uni e si e as Gedimino g. 43, LT-44240 Kaunas au elija.leona iciene@k u.l DALIA LIEPUONIŪTĖ Kauno echnologijos uni e si e as Gedimino g. 43, LT-44240 Kaunas [email p o ec ed]