Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinio advokato išvadų leksinių analitinių konstrukcijų vertimas iš prancūzų kalbos į lietuvių kalbą

A. LEONAVIČIENĖ, D. LIEPUONIŪTĖ. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinio advokato išvadų leksinių analitinių konstrukcijų vertimas iš prancūzų kalbos į lietuvių kalbą 95 AURELIJA LEONAVIČIENĖ Kauno technologijos universitetas DALIA LIEPUONIŪTĖ Kauno technologijos universitetas EUROPOS SĄJUNGOS TEISINGUMO TEISMO GENERALINIO ADVOKATO IŠVADŲ LEKSINIŲ ANALITINIŲ KONSTRUKCIJŲ VERTIMAS IŠ PRANCŪZŲ KALBOS Į LIETUVIŲ KALBĄ ESMINIAI ŽODŽIAI: leksinė analitinė konstrukcija, vertimo būdas, administracinis stilius, bendrinės kalbos norma. Per pastaruosius dvidešimt metų pagausėjo Europos Sąjungos (toliau – ES) dokumentų vertimų į lietuvių kalbą, paspartėjo administracinės kalbos raida. Dėl interlingvistinės įtakos administracinio stiliaus tekstuose ėmė rastis naujų, kartais nemotyvuotai vertėjų pasirinktų kalbos ypatybių. Kaip žinoma, greičiausiai į pokyčius reaguoja leksika, kinta tam tikri stilistiniai skiriamieji leksikos vartojimo požymiai. Daug naudingų duomenų apie leksikos vartojimą teikia originalo ir vertimo tekstų gretinimas, ypač mažesnio standartizacijos laipsnio administracinio lietuvių kalbos stiliaus verstinių tekstų gretinimas su senas šio stiliaus tradicijas turinčiais anglų arba prancūzų kalbos tekstais. Kad dabartinio lietuvių kalbos administracinio stiliaus verstinių tekstų tyrimai yra aktualūs, rodo 2008 m. gruodžio mėn. 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Lietuvių kalba Europos Sąjungos erdvėje“ išsakytos tokios mintys: „Prastoka ES teisės aktų vertimo kokybė daro neabejotiną žalą lietuvių administracinei ir teisės kalbai. Dokumentuose, į kuriuos perkeliami ES administracinių tekstų vertimai, matyti kitos kalbos tekstų ypatybės: atsirado naujų terminų, dokumentų, institucijų pavadinimų, padaugėjo tarptautinių žodžių, atsirado neverčiamų kitų kalbų žodžių ir jų junginių; keičiasi sakinio struktūra, jie labai ilgi ir 96 KALBOS KULTŪRA | 86 nesklandūs; dėl analitinės anglų kalbos įtakos pagausėjo daiktavardinių konstrukcijų.“ (Auksoriūtė 2008: 41–49). Nors administracinis stilius yra griežčiausias, uždariausias, šabloniškiausias iš visų funkcinių stilių ir turintis mažiausią žanrinę diferenciaciją (Župerka 2001: 95–96), tačiau jo normos pokyčiai daro įtaką kitų funkcinių stilių, ypač mokslinio stiliaus, kalbai ir apskritai visai bendrinei lietuvių kalbai (Vladarskienė 2007: 55–61). Tad administracinio stiliaus vertimų kokybės klausimai, vertimų tekstuose plintančios kalbos naujovės turėtų sulaukti vis didesnio kalbos tyrėjų dėmesio. Atsižvelgus į temos aktualumą, pasirinktas tirti ES institucijų dokumentų duomenų bazės (EUR-lex) vienas iš administracinio stiliaus juridinio postilio žanrų – Teisingumo Teismo generalinio advokato išvados prancūzų ir lietuvių kalba, tiriamasis objektas – prancūzų kalbai itin būdingos leksinės analitinės konstrukcijos ir jų vertimai į lietuvių kalbą. Minėto žanro tekstų pasirinkimą lėmė stilistikos darbuose ne kartą išsakyta mintis, kad apibūdinant „administracinio stiliaus ypatybes, lingvistinius požymius ar jo formavimosi tendencijas, dažniausiai remiamasi tik juridinio postilio tekstais kaip geriausiai atitinkančiais administracinio stiliaus normas“ (Bitinienė 2002: 4). Tiriamąją medžiagą sudaro 444 puslapiai 2003–2013 metų generalinio advokato išvadų (pranc. conclusions), padalytų į du lyginamuosius laikotarpius: 2003–2008 metų tekstų imtis, kurią sudaro 106 171 žodis, ir 2009–2013 metų 114 870 žodžių tekstai. Bendras analizuojamų dokumentų žodžių skaičius – 221 041 žodis. Teismų išvadų imčių skirstymas į du laikotarpius leidžia pastebėti tiriamųjų administracinių tekstų vertimo pokyčius per dešimt metų, nustatyti vertimų kokybės kitimą. Minėto tyrimo tikslas – išnagrinėti prancūzų kalbos generalinio advokato išvadų leksinių analitinių konstrukcijų kiekybinį vartojimą ir nustatyti jų vertimo į lietuvių kalbą būdus. Keliami šie uždaviniai: 1) teoriškai aptarti prancūzų kalbos leksines analitines konstrukcijas, jų skirtumus nuo gramatinių analitinių konstrukcijų ir laisvųjų žodžių junginių; 2) nustatyti leksinių analitinių konstrukcijų vartojimo žanrinius ypatumus tiriamuosiuose tekstuose, palyginti dviejų tyrimo laikotarpių vartojimo duomenis; 3) nustatyti leksinių analitinių konstrukcijų vertimo į lietuvių kalbą būdus ir aptarti jų vertimo kokybę. Stilistinė tiriamųjų konstrukcijų pasiskirstymo ir vertimo analizė atliekama taikant kiekybinės, lyginamosios, vertimo analizės ir aprašomąjį metodus. Mokslinis tyrimas atliktas Kauno technologijos universitete dalyvaujant Lietuvos mokslo tarybos projekte „Studentų mokslinės A. LEONAVIČIENĖ, D. LIEPUONIŪTĖ. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinio advokato išvadų leksinių analitinių konstrukcijų vertimas iš prancūzų kalbos į lietuvių kalbą 97 veiklos skatinimas“ (VP1-3.1-ŠMM-01-V-02-003). Projektas finansuojamas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioritetą „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. PRANCŪZŲ KALBOS LEKSINIŲ ANALITINIŲ KONSTRUKCIJŲ SAMPRATA IR TIRIAMOSIOS MEDŽIAGOS KIEKYBINĖS ANALIZĖS REZULTATAI Leksinės analitinės konstrukcijos yra būdingos analitinėms anglų, prancūzų ir kitoms kalboms, kuriose viso junginio reikšmė perteikiama dviem ar keliais atskirais žodžiais, iš kurių vienas turi leksinę, kitas – gramatinę reikšmę. Ši leksinio vieneto forma neretai sudaro opoziciją sintetinei formai, kurioje vienu žodžiu perteikiama ir leksinė, ir gramatinė reikšmė (Leonavičienė 2009: 24). Kalbotyroje leksinės analitinės konstrukcijos skiriamos nuo g r a m a t i - nių analitinių formų ir laisvųjų žodžių junginių. Skirtingai nuo gramatinių analitinių formų (pvz., prancūzų kalbos tu as fait, tu vas dire, il vient de parler ir kt.), leksinę analitinę formą sudaro pagalbinio veiksmažodžio (pranc. verbe support) ir daiktavardžio (rečiau būdvardžio ar prielinksninės konstrukcijos) junginys, kurį toje pačioje analitinėje kalboje atitinka vienas veiksmažodis, pavyzdžiui, avoir de l’admiration – admirer, donner un ordre – ordonner, donner les définitions – définir, donner l’autorisation – autoriser, faire des recommandations – recommander, faire une demande – demander, prendre en considération – considérer ir kt. Pateiktos ir kitos tiriamuosiuose tekstuose rastos prancūzų kalbos leksinės analitinės konstrukcijos dažniausiai turi vienažodį sinonimą, o gramatinė analitinė forma tokių leksinių sinonimų paprastai neturi. Kiek sunkiau leksines analitines konstrukcijas skirti nuo laisvojo žodžių junginio ir administraciniam stiliui būdingų kolokacijų. Laisvuosiuose žodžių junginiuose ir kolokacijose visi dėmenys išlaiko savarankiškas reikšmes, o l e k s i n ę a n a l i t i n ę kon s t r u k c i j ą , kaip teigia Igoris Melčiukas, padeda skirti būtina sąlyga – prie pagrindinės, visų svarbiausios leksemos kitu žodžiu pridėta papildoma fleksinė reikšmė (Mel’cuk 1990: 131–132). Prancūzų kalbos leksinių analitinių konstrukcijų pagrindiniu semantiniu dėmeniu eina daiktavardžiai, kartais būdvardžiai ar prielinksninės konstruk- 98 KALBOS KULTŪRA | 86 cijos. Pasak kalbininkų Martino Riegelio, Jeano-Christophe’o Pellat, René Rioulio, leksinės analitinės konstrukcijos daiktavardis, būdvardis kalboje dažnai turi artimos reikšmės bendrašaknį veiksmažodį (faire le résumé d’un livre / résumer un livre), tačiau pasitaiko ir tokių vardažodžių, kurie veiksmažodžių atitikmenų neturi (faire le bilan de sa vie ≠ bilaner? sa vie, émettre une hypothèse sur la question ≠ hypothéser? sur la question ir pan.) (Riegel ir kt. 2006: 232–233). Nagrinėjamų konstrukcijų vardažodžiai yra labai skirtingi, bet gramatinę informaciją perteikiančių pagalbinių veiksmažodžių skaičius yra apibrėžtesnis. Pasak M. Riegelio, dažniausiai jais eina avoir, donner, faire, mettre, porter ir kiti predikatinius santykius reiškiantys veiksmažodžiai, kurie nurodo veiksmo pradžią (Pierre gagne de l’assurance), trukmę (Pierre a de l’assurance / garde (conserve) son assurance) arba pabaigą (Pierre perd son assurance) ir, atsižvelgus į stilistinį tinkamumą, gali būti vartojami su vardažodžiais (avoir de l’intérêt pour → éprouver, manifester, témoigner, etc. de l’intérêt pour; faire l’examen de → effectuer, procéder à, etc. l’examen de; donner l’ordre de → intimer l’ordre de) (Riegel ir kt. 2006: 232–233). Leksinės analitinės konstrukcijos yra analitinės prancūzų kalbos sistemos ypatybė. Šias konstrukcijas yra aptarę kalbininkai M. Riegelis, J.-C. Pellat, R. Rioulis (2006), I. Mel’cukas (1990) ir kiti, jų stilistinio vartojimo ir vertimo į lietuvių kalbą klausimus nagrinėjo Aurelija Leonavičienė (2009: 23–30; 2010: 135–149), tačiau iki šiol labai stinga prancūzų kalbos leksinių analitinių konstrukcijų vartojimo ir vertimo į lietuvių kalbą būdų analizės didesnės ir reprezentatyvesnės apimties administracinio stiliaus tekstuose. Atliekant 444 puslapių tiriamosios prancūzų kalbos medžiagos leksinių analitinių konstrukcijų pasiskirstymo analizę, iš viso buvo rastos 705 leksinės analitinės konstrukcijos: tenir / prendre en / rendre compte, prendre en considération, ressortir / résulter des considérations, avoir à la disposition, avoir / énoncer / faire / imposer / fonder l’obligation, poser la/ remettre en/ saisir/ soumettre/ soulever/ déférer question ir kt. Tekstuose pasirinktos vartoti konstrukcijos sietinos su nagrinėjamų tekstų tematika ir turiniu. Remiantis jau aptartomis teorinėmis įžvalgomis, renkami tiriamosios medžiagos pavyzdžiai buvo atskirti nuo 1) gramatinių analitinių formų, 2) pasikartojančių laisvųjų žodžių junginių ir 3) teisės kalbos kolokacijų. Pirmojo laikotarpio, t. y. 2003–2008 metų, generalinio advokato išvadose aptiktos 355 leksinės analitinės konstrukcijos, antrojo, 2009–2013 metų laikotarpio to paties žanro tekstuose – 350 leksinių analitinių konstrukcijų. Panašus leksinių analitinių konstrukcijų pasiskirstymas abiejų laikotarpių tekstuose (žr. 1 lentelę) rodo šių konstrukcijų vartojimo pastovumą tiriamuose administracinio stiliaus A. LEONAVIČIENĖ, D. LIEPUONIŪTĖ. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinio advokato išvadų leksinių analitinių konstrukcijų vertimas iš prancūzų kalbos į lietuvių kalbą 99 tekstuose. Bendras jų dažnis 10-yje visos tiriamosios medžiagos puslapių (~6,3 konstrukcijos) leidžia šiuos leksinius vienetus laikyti skiriamuoju nagrinėjamo administracinio stiliaus žanro požymiu. Atskirais laikotarpiais jų vartojimas šiek tiek skiriasi: 2003–2008 m. – ~6,14 konstrukcijos, 2009–2013 metais – ~6,5 konstrukcijos. Antrojo laikotarpio leksinių analitinių konstrukcijų vartojimo dažnis 10-yje puslapių yra vos 0,36 didesnis, todėl šis skirtumas yra per mažas jų vartojimo didėjimo polinkiui nagrinėjamo žanro tekstuose pagrįsti. 1 LENTELĖ. Kiekybinis prancūzų kalbos leksinių analitinių konstrukcijų pasiskirstymas Laikotarpis Puslapių skaičius Leksinių analitinių konstrukcijų skaičius Leksinių analitinių konstrukcijų dažnis 10-yje puslapių 2003–2008 m. 218 355 ~6,14 2009–2013 m. 226 350 ~6,5 2003–2013 m. 444 705 ~6,3 Gautus kiekybinio vartojimo duomenis galima palyginti su kiek anksčiau atliktais A. Leonavičienės (2010: 135–139) Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (protokolų) tyrimais. Tik 31 puslapį sudarančiame tekste buvo aptiktos 43 leksinės analitinės konstrukcijos, t. y. 10-yje puslapių jų buvo maždaug 14. Per maža tiriamosios medžiagos apimtis rodė tik analizuoto dokumento leksinių analitinių konstrukcijų vartojimą ir neleido daryti bendresnių išvadų apie jų dažnį kituose administracinio stiliaus žanruose, todėl atliekant šį tyrimą buvo nuspręsta gerokai padidinti tiriamosios medžiagos imtį, kad ji rodytų objektyvesnį leksinių analitinių konstrukcijų dažnį nagrinėjamo žanro tekstuose. Palyginti su kitų prancūzų kalbos funkcinių stilių tekstų, ypač panašios apimties meninių tekstų, leksinių analitinių konstrukcijų vartojimo tyrimais (2009–2010 metais A. Leonavičienė nustatė, kad 467 puslapių keturių meninio stiliaus prozos kūrinių 10-yje puslapių vidutiniškai vartojamos 5,25 leksinės analitinės konstrukcijos, o 148 puslapių publicistinio stiliaus tekstų 10-yje puslapių – 5 leksinės analitinės konstrukcijos (2009: 25; 2010: 139)), galima pastebėti, kad 444 puslapių administracinio stiliaus generalinio advokato išvadų 10-yje puslapių vartojama daugiau leksinių analitinių konstrukcijų, t. y. apytikriai 6,3 leksinės analitinės konstrukcijos. Leksinių analitinių 100 KALBOS KULTŪRA | 86 konstrukcijų gausa prancūzų kalbos administracinio (~6,3), meninio (~5,25) ir publicistinio (~5) stiliaus tekstuose leidžia tvirtinti, kad šios konstrukcijos nėra stilistiškai žymėtos, jos laikytinos bendrąja analitinės prancūzų kalbos sistemos ypatybe, tačiau dažnesnis jų vartojimas administracinio stiliaus tekstuose leidžia jas laikyti skiriamuoju nagrinėjamo žanro kalbos požymiu. Šį teiginį paremia C. Blanche-Benveniste mintis, kad teksto žanras lemia leksikos ir gramatinių priemonių kiekybinį vartojimą (2000: 55–63), jų pasiskirstymą tekstuose ir, žinoma, tam tikrus jų vertimo būdus. PRANCŪZŲ KALBOS LEKSINIŲ ANALITINIŲ KONSTRUKCIJŲ VERTIMO Į LIETUVIŲ KALBĄ BŪDAI Išnagrinėjus dviejų tiriamųjų laikotarpių tekstų imtis, nustatyti bendri viso dešimtmečio (2003–2013 m.) leksinių analitinių konstrukcijų vertimo būdai: 1) vertimas lietuvių kalbos veiksmažodžiu; 2) vertimas daiktavardine konstrukcija; 3) vertimas daiktavardžiu (žr. 2 lentelę); 4) vertimas būdvardžiu, būdvardžio ir veiksmažodžio junginiu; 5) vertimas prieveiksmiu ir 6) leksinės analitinės konstrukcijos praleidimas (žr. 3 lentelę). 2 LENTELĖ. Dažniausi prancūzų kalbos leksinių analitinių konstrukcijų vertimo į lietuvių kalbą būdai Laikotarpis Vertimas veiksmažodžiu ir jo formomis Vertimas daiktavardine konstrukcija Vertimas daiktavardžiu Vartota kartų Dažnis procentais Vartota kartų Dažnis procentais Vartota kartų Dažnis procentais 2003–2008 212 ~59,7 125 ~35,2 13 ~3,7 2009–2013 213 ~60,9 120 ~34,3 12 ~3,4 2003–2013 425 ~60,2 245 ~34,8 25 ~3,5 Viso tiriamojo laikotarpio kiekybinės analizės tyrimo rezultatai dažniausiais vertimo būdais leidžia laikyti vertimą veiksmažodžiu ir vertimą daiktavardine konstrukcija. Likusieji vertimo pavyzdžiai sudaro tik 5 proc. visų nagrinėtų pavyzdžių. A. LEONAVIČIENĖ, D. LIEPUONIŪTĖ. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinio advokato išvadų leksinių analitinių konstrukcijų vertimas iš prancūzų kalbos į lietuvių kalbą 101 3 LENTELĖ. Kiti prancūzų kalbos leksinių analitinių konstrukcijų vertimo į lietuvių kalbą būdai Laikotarpis Vertimas būdvardžiu, būdvardžio ir veiksmažodžio junginiu Vertimas prieveiksmiu Leksinės analitinės konstrukcijos praleidimas Vartota kartų Dažnis procentais Vartota kartų Dažnis procentais Vartota kartų Dažnis procentais 2003–2008 4 ~1,1 1 ~0,3 0 ~0 2009–2013 2 ~0,6 1 ~0,3 2 ~0,6 2003–2013 6~0,9 2 ~0,3 2 ~0,3 Kaip minėta, dažniausiai verčiama ve i k s m a ž o d ž i u : pirmojo laikotarpio (2003–2008 m.) tekstuose iš 355 leksinių analitinių konstrukcijų 212 buvo verstos veiksmažodžiu (~59,7 proc. visų nagrinėjamų pavyzdžių), antruoju laikotarpiu (2009–2013 m.) – iš 350 konstrukcijų veiksmažodžiu buvo verstos 213 konstrukcijos (~60,9 proc. visų nagrinėjamų pavyzdžių). Viso tiriamojo dešimtmečio (2003–2013 m.) generalinio advokato išvadų leksinių analitinių konstrukcijų vertimas veiksmažodžiu ir jo formomis sudaro ~60,2 proc. tiriamosios medžiagos pavyzdžių. Šį vertimo būdą vertėjai rinkosi dėl prancūzų kalbos leksinių analitinių konstrukcijų semantikos, t. y. dėl dažnai jomis r e i š k i a m o ve i k s m o, ir atsižvelgę į veiksmažodinę, fleksinę lietuvių kalbos prigimtį: (1) Il faudrait donc donner une réponse affirmative à la seconde question. (C-349/01) Darbo tarybos nuomone, dėl šios priežasties į antrąjį klausimą reikėtų atsakyti teigiamai. (C-349/01) (2) <...> aucun travailleur ne puisse subir aucun préjudice du fait qu’il n’est pas disposé à donner son accord pour effectuer un tel travail. (C-397/01 à C-403/01) <...> darbuotojas dėl darbdavio veiksmų nepatirs jokių nuostolių dėl to, kad jis nenori sutikti dirbti tokį darbą. (C-397/01 iki C-403/01) (3) La Cour administrative (Luxembourg) a des doutes quant à la compatibilité d’une disposition nationale du droit relatif à l’impôt sur le revenu avec les règles sur la libre circulation des capitaux. (C-242/03) Liuksemburgo Cour administrative abejoja dėl vienos nacionalinės pajamų mokesčio teisės nuostatos atitikties laisvo kapitalo judėjimo taisyklėms. (C-242/03) 102 KALBOS KULTŪRA | 86 Štai daugiau šio vertimo būdo pavyzdžių: apporter les preuves – įrodyti; donner des indications – nurodyti; effectuer un travail – dirbti; exercer le contrôle – kontroliuoti; faire mention – paminėti; faire suite – pratęsti; faire usage – vartoti, naudoti; fournir les informations – informuoti; fournir des explication – paaiškinti; mettre fin – baigti; prendre une décision – nuspręsti; prendre part – dalyvauti, prisidėti ir kt. Ne visada prancūzų kalbos leksinės analitinės konstrukcijos reiškia veiksmą, jomis gali būti pabrėžiamas objektas arba rezultatas. Šios reikšmės yra būdingos administracinei kalbai, kurioje reikia „išdėstyti ne veiksmus, o jų rezultatus, vartoti sąvokas ir apibrėžtus terminus“ (Kniūkšta 2005: 60). Todėl, atsižvelgę į verčiamų konstrukcijų reikšmės ypatumus, vertėjai apie 34,8 proc. visų pavyzdžių vertė lietuvių kalbos d a i k t ava rd i n ė m i s konstrukcijomis: (4) La requérante au principal, la défenderesse au principal, les gouvernements autrichien, espagnol, italien et du Royaume-Uni ainsi que la Commission européenne ont présenté des observations écrites dans cette affaire. (C-523/10) Pastabas raštu pateikė pagrindinės bylos ieškovė ir atsakovė, Austrijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės ir Italijos vyriausybės bei Komisija. (C-523/10) (5) Par courrier transmis le 27 octobre 2011, la Cour a posé une question pour réponse écrite en vue de l’audience, dans les termes suivants [...] (C-522/10) 2011 m. spalio 27 d. išsiųstame laiške Teisingumo Teismas pateikė tokį klausimą, į kurį buvo prašoma atsakyti raštu iki posėdžio [...]. (C-522/10) Tos daiktavardinės konstrukcijos, kurių reikšmės skiriasi nuo atitinkamų veiksmažodžių, kalbai yra reikalingos. Pasak Prano Kniūkštos, iš „daiktavardžių reikšmės kylantys jų reikšmių skirtumai yra viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių įsigali ir plinta daiktavardinės konstrukcijos“ (2005: 69). Net tada, kai daiktavardinę konstrukciją vertimo tekste gali pakeisti veiksmažodis, jų reikšmės ne visada sutampa. Todėl galima teigti, kad „daiktavardiniai raiškos būdai plinta dėl objektyvių priežasčių ir tam tikrais atvejais neišvengiamai įsigali“ (Kniūkšta 2005: 60). Gauti tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad skirtingais tiriamaisiais laikotarpiais leksinių analitinių konstrukcijų vertimo daiktavardinėmis konstrukcijomis pavyzdžiai pasiskirsto panašiai: 2003–2008 metų generalinio advokato išvadų vertimuose daiktavardinės konstrukcijos buvo pasirinktos 125 kartus (tai sudaro apie 35,2 proc. visų analizuojamojo laikotarpio pavyzdžių), o 2009–2013 metais – 120 kartų (apie 34,3 proc. pavyzdžių). Dažniausiai A. LEONAVIČIENĖ, D. LIEPUONIŪTĖ. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinio advokato išvadų leksinių analitinių konstrukcijų vertimas iš prancūzų kalbos į lietuvių kalbą 103 visos tiriamosios medžiagos (2003–2013 metų) vertimuose pasitaikė tokios konstrukcijos: turėti teisę (7,3 proc. visų daiktavardinių konstrukcijų), būti žinioje (4,5 proc.), iškelti / pateikti klausimą (4 proc.), atlikti auditą (3,7 proc.), suteikti teisę (3,7 proc.), priimti sprendimą (3,3 proc.), pateikti pastabas (2,8 proc.), turėti poveikį (2,8 proc.), daryti poveikį (2,4 proc.), daryti nuorodą (1,6 proc.), pateikti prašymą (1,6 proc.), suteikti galimybę (1,6 proc.), pateikti skundą (1,2 proc.) ir kt. Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, kad konkrečių konstrukcijų pasirinkimą ir jų vartojimo dažnį lėmė nagrinėjamų tekstų tematika ir turinys. Atsižvelgę į šiuos veiksnius, vertėjai rinkosi tikslų žodyninį verčiamos prancūzų kalbos konstrukcijos atitikmenį (4, 5 pavyzdžiai) arba konkrečiame kontekste tinkamesnę ir tiriamojo žanro tekstams būdingesnę lietuvių kalbos daiktavardinę konstrukciją, atspindinčią administracinės kalbos leksikos specifiką: (6) L’article 48 prévoit que, « [a]ux fins du présent titre, aucune disposition du présent accord ne fait obstacle à l’application, par les parties, de leurs lois et de leurs réglementations concernant l’admission et le séjour, l’emploi, les conditions de travail, l’établissement de personnes physiques et la prestation de services [...] ». Pagal 48 straipsnį „taikant šią dalį, jokia Susitarimo nuostata neužkerta kelio Šalims taikyti savo įstatymų ir taisyklių, reglamentuojančių fizinių asmenų atvykimą ir buvimą, darbą, darbo sąlygas, įsisteigimą ir paslaugų teikimą [...]“. (7) Plus précisément, l’article 65, paragraphe 2, du règlement n° 883/2004 prévoit que le travailleur transfrontalier se met « à la disposition des services de l’emploi de l’État membre de résidence » [...]. (C-443/11) Konkrečiai kalbant, Reglamento Nr. 883/2004 65 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasienio darbuotojas turi būti „gyvenamosios [vietos] valstybės narės įdarbinimo tarnybų žinioje“ [...]. (C-443/11) Prancūzų kalbos leksinių analitinių konstrukcijų vertimas lietuvių kalbos daiktavardinėmis konstrukcijomis didina kiekybinį daiktavardžio vartojimą nagrinėjamo žanro tekstuose ir atspindi administracinės kalbos ypatybę – dažną daiktavardžio vyravimą kitų kalbos dalių atžvilgiu. Nagrinėjamų generalinio advokato išvadų (444 puslapių) leksinių analitinių konstrukcijų vertimo daiktavardinėmis konstrukcijomis duomenis (apie 34,8 proc.) galima palyginti su panašios apimties (467 puslapių) prancūzų meninių tekstų vertimo į lietuvių kalbą tyrimų duomenimis (Leonavičienė 2009: 26–29; 2010: 140–149). Pastaruosiuose tyrimuose nustatyta, kad apie 74 proc. visų nagrinėtų meninių tekstų leksinių analitinių konstrukcijų verstos lietuvių kalbos veiksmažodžiu ir tik apie 23 proc. – daiktavardine konstrukcija. Panašūs rezultatai buvo gauti ir tiriant mažesnės apimties (148 puslapių) pub- 110 KALBOS KULTŪRA | 86 TRANSLATION OF LEXICAL ANALYTICAL CONSTRUCTIONS IN THE OPINIONS OF THE ADVOCATE-GENERAL OF THE COURT OF JUSTICE OF THE EUROPEAN UNION FROM FRENCH INTO LITHUANIAN Summary Over the past twenty years the translations of EU documents into Lithuanian have been on the increase; the development of the administrative language has been gathering pace as well. As a result of cross-linguistic influence, the texts of administrative style started featuring new, occasionally ill-founded, linguistic peculiarities selected by translators. Lexis was the fastest to react to changes; certain stylistic differential features of the use of lexis underwent changes as well. In the analysis of the use of words from the Lithuanian administrative language, the comparison of the texts of two languages – source text and its translation – is a source yielding numerous valuable data. The relevance of the topic under analysis is determined by frequent errors of translation from analytic (English, French, etc.) languages into a synthetic Lithuanian language as well as the disregard of the peculiar characteristics of the native language system, norm and stylistic use. The article analyses the opinions of the advocate-general of the Court of Justice of the European Union in French and Lithuanian languages. Lexical analytical constructions characteristic of the French administrative language and their translation into Lithuanian were selected the research object. The study material consists of 444 pages of the opinions of advocate-general of 2003–2013 divided into two comparative periods: texts written in 2003–2008 and in 2009–2013. The total number of words in the documents under analysis is 221,041 words. The distinction of the material under analysis into two periods enables to identify the methods of translating lexical analytical constructions under analysis into Lithuanian as well as the changes in the quality of translation over the past ten years. The following objective was brought forward in the study – to analyse the quantitative use of French lexical analytical constructions in the opinions of the advocate-general and to identify the methods of their translation into Lithuanian. The study is based on contrastive linguistics, quantitative and descriptive methods. The analysis results lead to the conclusion that in translating 705 French lexical analytical constructions found in the study material into Lithuanian and rendering their reference content, the component synthesis of semantic structures was usually selected, i.e. it is translated by a verb or its forms (60.2% of all examples under analysis), less commonly – by a noun construction (34.8% of the examples). Translation by a noun (3.5% of the examples), adjective, adjective and verb phrase (0.9% of the examples) and adverb (0.3% of the examples) are con- A. LEONAVIČIENĖ, D. LIEPUONIŪTĖ. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinio advokato išvadų leksinių analitinių konstrukcijų vertimas iš prancūzų kalbos į lietuvių kalbą 111 sidered least common translation methods. To avoid semantically and stylistically excessive units, 0.3% of translation examples omitted lexical analytical constructions altogether. The methods of translation identified in the study lead to the conclusion that the selection of linguistic means in the target language depends on translator’s expertise, understanding of the meaning of the unit being translated and the knowledge of stylistic and genre peculiarities of the target language. The comparison of translation examples from the two periods in terms of the norm of the Lithuanian standard language shows that the translation quality of the EU documents is gradually improving; translators become more careful with regard to the peculiarities of the source and the target language, semantics of language units and are better versed in the norms of the Lithuanian standard language applicable in the administrative language. KEYWORDS: lexical analytical construction, translation method, administrative style, norm of standard language. AURELIJA LEONAVIČIENĖ Kauno technologijos universitetas Gedimino g. 43, LT-44240 Kaunas [email protected] DALIA LIEPUONIŪTĖ Kauno technologijos universitetas Gedimino g. 43, LT-44240 Kaunas [email protected]