Anglų kalbos žodžių vartojimas aukštesniųjų klasių mokinių tinklaraščiuose

AURELIJA TAMULIONIENĖ Lietuvių kalbos institutas ANGLŲ KALBOS ŽODŽIŲ VARTOJIMAS AUKŠTESNIŲJŲ KLASIŲ MOKINIŲ TINKLARAŠČIUOSE ESMINIAI ŽODŽIAI: tinklaraščiai, mokinių tinklaraščiai, tinklaraščių kalba, anglų kalba. ĮVADAS Pastaruoju metu vis dažniau kalbama ir rašoma apie skaitmeninių technologijų poveikį kalbai, jos pokyčiams. Lietuvių kalbotyroje randasi publikacijų, kaip internetinė komunikacija veikia kalbą, atskirai tyrinėjama įvairių skaitmeninių technologijų (trumpųjų žinučių, socialinių tinklų, tinklaraščių kalba ir pan.). Iki šiol mažai dėmesio skirta mokinių kalbos tyrimams, tiek laisvosios, tiek viešosios vartosenos. Šiame straipsnyje pateikta aukštesniųjų klasių mokinių tinklaraščių apžvalga, nagrinėjamas vienas tinklaraščių kalbos aspektas – kaip juose vartojami anglų kalbos žodžiai. Tyrimo objektas – trisdešimt tinklaraščių (268 tinklaraščių įrašai), 2012–2014 metais parašytų 15–18 metų jaunuolių. Straipsnio tikslas – apibūdinus aukštesniųjų klasių mokinių tinklaraščius išnagrinėti juose vartojamų anglų kalbos žodžių ypatumus ir išsiaiškinti tokios vartosenos priežastis. Straipsnį sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje trumpai apžvelgiami aukštesniųjų klasių mokinių lietuvių kalba rašomi tinklaraščiai, antrojoje nagrinėjami juose vartojami anglų kalbos žodžiai, aptariamos jų vartojimo priežastys, pateikiama konkrečių pavyzdžių. 1. AUKŠTESNIŲJŲ KLASIŲ MOKINIŲ TINKLARAŠČIAI Aukštesniųjų klasių mokiniai – jauni žmonės, dar kitaip vadinami paaugliais1. Marcas Prensky’is šios kartos žmones vadina „skaitmenine tauta“ (Prensky 2001). Jie gimę ir augę kompiuterių ir interneto amžiuje. Amerikoje atlikto tyrimo duomenimis, paaugliai daugiausia iš visų socialinių grupių dalijasi savo nuomone internete, komentuoja, diskutuoja ir t. t. 1 Paauglystė – pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo žmogaus amžiaus tarpsnį. Šio amžiaus tarpsnio ribos įvairuoja. Amžiaus ribų nustatymo sąlygiškumą išsamiai aprašė Regina Žukauskienė (2001). Autorė paauglystę skirsto į ankstyvąją – tarp 12 ir 14 metų, 15-ieji metai – lyg pereinamasis laikotarpis, ir vėlyvąją – 16–18 metai. Šiame straipsnyje nagrinėjamų tekstų autoriai priskiriami paauglystės tarpsniui, t. y. dar kitaip gali būti vadinami paaugliais. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 AURELIJA TAMULIONIENĖ. Anglų kalbos žodžių vartojimas aukštesniųjų klasių mokinių tinklaraščiuose | 2 (Lenhart ir kt. 2010). Nė vienais laikais jauni žmonės neturėjo tiek galimybių viešai reikšti savo nuomonės, patirties ir būti išgirsti tokios didelės auditorijos. Tinklaraščių rašymas padeda palaikyti socialinius santykius. Tai vieta, kurioje galima pristatyti ne tik savo požiūrį į gyvenimą, remiantis jau žinomais įvykiais ar istorijomis, siejant praeitį, dabartį ir ateitį, bet tai ir puiki galimybė gauti grįžtamąjį ryšį. Tai ypač svarbu jaunos asmenybės savivokai, savivertei formuoti (Gurak ir kt. 2008; Miura ir kt. 2007). Tinklaraščiai vienu metu tapo ypač populiarūs todėl, kad jų rašymas leidžia lengvai, pigiai prisistatyti gana didelei auditorijai internete. Tinklaraščių tekstai, jų turinys yra laisvesni negu spausdintos popierinės ar kitos elektroninės publikacijos (Herring ir kt. 2004a; Crystal 2006). Tinklaraščių populiarumą lėmė ir jų savybės: 1) paprastumas naudotis; vartotojams nereikiamokėti programavimo kalbų tam, kad jie galėtų kurti savo dienoraščius; 2) galimybė kaupti informaciją ir žinias; 3) galimybė perteikti kitiems savo patirtį, gauti grįžtamąjį ryšį komentaruose; atsakyti į komentarą arba pateikti atsiliepimą įrašuose; 4) nuorodos į kitus tinklaraščius (Herring ir kt. 2004a; Huffaker 2004b). Tinklaraščių kalbos tyrimų lietuvių kalbotyroje nėra daug. Viena iš nedaugelio autorių, nagrinėjusių tinklaraščių kalbą, yra Rita Miliūnaitė (2008a; 2008b), komunikaciją teminiuose bibliotekininkystės tinklaraščiuose yra tyrusi Zinaida Manžuch (2010), apie tinklaraščių kalbos tyrimo panaudojimą kalbos pamokose yra rašiusi Dovilė Karčiauskaitė (2010), kompiuterijos naujažodžius tinklaraštininkų kalboje nagrinėjo Vilija Celiešienė (2012). Užsienyje šioje srityje publikacijas kartu su kolegomis nuolat skelbia Susan C. Herring (2002, 2004a, 2004b, 2006a, 2006b, 2014, 2015)2, Davidas A. Huffakeris (2004a; 2004b; 2005). Amerikoje vykdytas išsamus paauglių ir visų socialinių medijų tyrimas, išsamūs jo rezultatai aptarti straipsnyje (Lenhart ir kt. 2010). Lietuvoje kol kas nėra tyrimų, skirtų aukštesniųjų klasių mokinių tinklaraščių kalbai. Tyrimo medžiaga Straipsnyje nagrinėjama trisdešimt (26 merginų ir 4 vaikinų) tinklaraščių, parašytų lietuvių kalba nuo 2012 m. sausio iki 2014 m. gegužės mėnesio. Iš viso straipsnyje nagrinėjami 268 tinklaraščių įrašai (234 merginų ir 34 vaikinų), iš jų tyrimui imami vėliausiai parašyti dešimt tinklaraščių įrašų. Ne visų tinklaraščių autorių buvo tiek įrašų, tokiu atveju buvo imami visi įrašai, parašyti 2012–2014 metais. Tinklaraščių tekstai tyrimo objektu pasirinkti neatsitiktinai. Tai viešai skelbiami tekstai, kurie, skirtingai nei kiti elektroninio diskurso žanrai, gali labiau parodyti realiąją rašytinę vartoseną. Tinklaraščių kalba organizuotesnė: „grafinė ir kalbinė raiška labiau primena rašytinį publicistinį stilių nei sakytinės kalbos imitaciją; mintys dėstomos rišliai ir nuosekliai; tekstas struktūriškesnis, gali būti autoriaus redaguotas; labiau derinamasi prie didesniam adresatų skaičiui įprastų kalbos normų; esama daugiau kalbinės savikontrolės.“ (Miliūnaitė 2008b). Atsirenkant tekstus buvo šiek tiek atsižvelgiama į jų turinį: neanalizuojami tinklaraščiai, kuriuose pateikiama kopijuota interneto informacija, reklamuojamos prekės, sisteminama ir aprašoma kokia nors interneto medžiaga. Interneto paieškos sistemoje Google įvedus paieškos žodžius paauglių tinklaraščiai, mokinių tinklaraščiai, buvo ieškoma aukštesniųjų klasių mokinių tinklaraščių. 2 Čia pateikiamos tik su šio straipsnio tema susijusios publikacijos. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 AURELIJA TAMULIONIENĖ. Anglų kalbos žodžių vartojimas aukštesniųjų klasių mokinių tinklaraščiuose | 3 Iš visų tinklaraščių įrašų buvo sudaryta stekstynas. Bendras vidutinis tinklaraščių tekstų žodžių skaičius yra 304 žodžiai3. Vidutinis merginų įrašų žodžių skaičius 286 žodžiai, vidutinis vaikinių įrašų skaičius 428 žodžiai. Žinoma, vaikinių tinklaraščių įrašų žodžių skaičiaus negalima vertinti kaip statistiškai reikšmingo, nes nagrinėti tik 34 įrašai, tačiau ir šie duomenys rodo, kad vaikinių kuriami tekstai yra netrumpi, tema juose išsamiai plėtojama. Sudarius tinklaraščių tekstyną pastebėta anglų kalbos žodžių, pasakymų gausa. Visi šie žodžiai tekstyne buvo pažymėti, vėliau grupuojami ir aprašomi šiame straipsnyje. Tinklaraščių autorių charakteristika Renkant medžiagą buvo nagrinėjama tinklaraščiuose nurodoma asmeninė informacija, t. y.: vardas, pavardė, amžius, gimimo data, gyvenamoji vieta, kita kontaktinė informacija (elektroninio pašto adresas, nuoroda į socialinio tinklo, asmeninį interneto puslapį ir pan.). Ši papildoma informacija svarbi tinklaraščių tekstų analizei. Pagal šiuos požymius galima atsirinkti tiriamąją grupę, įvertinti autorių anonimiškumą. Tikėtina, kad autorių viešumas gali turėti įtakos tekstų kalbai. Galima manyti, kad viešai prisistatę tinklaraštininkai turėtų atsakingiau rinktis kalbos priemones, jų tekstų kalba turėtų būti taisyklingesnė. Slapyvardžiai nelaikytini tikruoju vardu, t. y. jeigu tinklaraštininkas nurodė savo slapyvardį, pvz.: Mylimukė Monro, jis buvo priskiriamas anoniminiams autoriams. Pagrindinė tirtų tinklaraščių autorių charakteristika pateikiama 1 lentelėje. 1 LENTELĖ. Tinklaraščių autorių charakteristika Požymiai Merginos (26) Vaikinai (4) Iš viso (30) Vardas 7 (27 proc.) 1 (25 proc.) 8 (27 proc.) Vardas, pavardė 8 (31 proc.) 3 (75 proc.) 11 (37 proc.) Amžius 8 (31 proc.) 0 8 (27 proc.) Gimimo data 2 (8 proc.) 0 2 (7 proc.) Gyvenamoji vieta 6 (23 proc.) 2 (50 proc.) 8 (27 proc.) El. pašto adresas 7 (27 proc.) 3 (75 proc.0 10 (33 proc.) Nuorodos į kitus puslapius 11 (42 proc.) 1 (25 proc.) 12 (40 proc.) Atskirai nagrinėjamų tinklaraščių tekstai yra parašyti vieno asmens, t. y. nėra kolektyvinių tinklaraščių. Vardą ir pavardę pažymėjo 37 proc. autorių, vien tik vardą nurodė 27 proc. autorių. Kai nebuvo pateiktas nei vardas, nei pavardė, lytį nustatyti pavyko iš teksto (pvz.: apsidžiaugiau pamačiusi draugę...). Amžių nurodė 27 proc. tekstų autorių, tiek pat pateikė ir gy- 3 R. Miliūnaitės atlikto tyrimo duomenimis, vidutiniškas tinklaraščių įrašų žodžių skaičius paprastai būna 100 žodžių ilgio, rečiau 200 žodžių (Miliūnaitė 2008a: 36). 2004 m. Amerikoje atlikto atsitiktinai atrinktų tinklaraščių (tirti 203 tinklaraščiai) tyrimo duomenimis vidutinis tinklaraščio įrašo žodžių skaičius yra 262 žodžiai (Herring ir kt. 2004a). BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 AURELIJA TAMULIONIENĖ. Anglų kalbos žodžių vartojimas aukštesniųjų klasių mokinių tinklaraščiuose | 4 venamąją vietą (miestą). Savo elektroninio pašto adresą skelbė 33 proc. autorių, kiek daugiau – 40 proc. pateikė ir nuorodas į kitus savo socialinius tinklus4. Kaip matyti, daugiau kaip pusė jaunųjų tinklaraščių autorių (64 proc.) yra neanoniminiai. Dar didesnė jų dalis (73 proc.) nurodė savo kontaktus, t. y. el. pašto adresą, nuorodą į socialinius tinklus ar asmeninį interneto puslapį. Tai rodo, kad autoriai neslepia savo autorystės, yra atviri skaitytojams. Baigdami rašyti jie kviečia skaitytojus komentuoti, rašyti elektroniniu paštu ar diskutuoti socialiniuose tinkluose. Keletas pavyzdžių: P.S. parašykit kokių gerų filmų čia į komentarus ar į fb! Ačiū :*5 O tą krūvelę norėčiau dar labiau papildyti ir padidinti, tai gi ieškau susirašinėjimo draugių, visos norinčios tapti jomis rašykite man į elektroninį paštą (apsikeisime adresais): Šiandien kol kas tiek, išseko mano raštingumas visai. Beje, kas Klaipėdoje, Palangoje, Neringoje norėtų fotosesijos per atostogas už 15lt (ne iš Klaipėdos šiek tiek brangiau) rašykit. Kontaktai blog’o viršuje. Turint galvoje, kad autoriai patys sprendžia dėl savo anonimiškumo, asmeninės informacijos pateikimas tik patvirtina, kad jaunieji tinklaraštininkai nebijo prisiimti atsakomybės už savo publikuojamus tekstus. Tinklaraščių kalba Kiekvienas tekstas yra kuriamas atskiro žmogaus, atspindi konkretaus žmogaus kalbinius gebėjimus, mąstymą ir pan. Viešai pateikiamų tinklaraščių tekstų kalba nėra redaguojama. Interneto kalba tarsi užima tarpinę padėtį tarp sakytinės ir rašytinės kalbos, iškelia į viešumą tai, ko nesame įpratę nei girdėti sakant viešai, nei matyti parašyta (Ryklienė 2003: 2). Tinklaraščiai – unikali galimybė pamatyti neapdorotą rašytinę kalbą (Crystal 2006: 245), jie rodo realiąją rašytinę vartoseną (Miliūnaitė 2008a: 36). Visi nagrinėjami aukštesniųjų klasių mokinių tinklaraščių tekstai parašyti lietuviškomis raidėmis (nėra vien „švepluoju“ būdu rašomų tekstų). Tai rodo, kad jaunieji tinklaraščių autoriai rašydami tekstus reguliuoja savo rašyseną, neatsiriboja nuo bendrinės kalbos, jaučia atsakomybę rašydami tekstus viešojoje erdvėje. Kartais savo tekstuose jie išreiškia požiūrį į bendrinės kalbos normas: Negaliu ramiai sėdėti savo vietoje ir, kaip likusi dalis mokinių kabinete, ignoruoti tai, jog mokytoja ką tik pasakė, kad metuose yra trys šimtai šešiasdešimt aštuonios dienos, žodį ‘analogas’ ištarė dešininiu kirčio ženklu kirčiuodama antrąją ‘a’ raidę, o kalbėdama apie datą pasakė - ‘du tūkstantis’. Kad ir kaip siaubingai tai skambėtų - čia vos keli paskutiniųjų dienų pavyzdžiai. Ne, aš nesimokau prieškario kaimo mokykloje, kur mokytojais dirba trys labiausiai išsilavinę apylinkių žmonės, per gyvenimą perskaitę tris knygas ir kelis vietinius laikraščius. Tai nuolatinės klaidos mokytojų, kurie dėsto centro gimnazijoje ir turi aukštąjį išsilavinimą. Ir kaip po tokių absurdiškų klaidų galima prisiverstižiūrėti į juos, kaip 4 2004 m. Amerikoje atlikto atsitiktinai atrinktų tinklaraščių tyrimo duomenimis,savo vardą nurodė 36 proc. autorių, vardą ir pavardę – 31 proc. autorių. Daugiau kaip pusė (54 proc.) tinklaraščių autorių nurodė kitą informaciją: amžių, gyvenamąją vietą, nuorodą į kitus socialinius tinklus (Herring ir kt. 2004a). Kito, tik paaugliams skirto tyrimo duomenimis, vardą nurodė 70 proc. autorių, vardą ir pavardę – 20 proc., amžių – 67 proc., gimimo datą – 39 proc.; gyvenamąją vietą – 59 proc., kontaktinę informaciją – 61 proc., nuorodą į asmeninius puslapius– 30 proc. autorių (Huffaker ir kt. 2005). 5 Čia ir toliau cituojamų tekstų grafinė raiška ir kalba netaisyta. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 AURELIJA TAMULIONIENĖ. Anglų kalbos žodžių vartojimas aukštesniųjų klasių mokinių tinklaraščiuose | 5 į autoritetingus žmones, kurie gilina tavo žinias ir padeda tobulėti? Ar dirbant mokykloje užtenka gerai išmanyti savo dėstomą dalyką ir nekreipti dėmesio į tai, jog visos kitos žinios siekia pradinių klasių mokinių lygį? Nors tinklaraščių tekstai ir rašomi lietuviškomis raidėmis (pasitaiko tik atskirų „šveplai“ parašytų žodžių), tačiau kalba ne visada taisyklinga, matyti daugybė rašybos, skyrybos klaidų. Šiame straipsnyje kalbos taisyklingumas plačiau neanalizuojamas, tai kitų tyrimų tema. Tinklaraščių stilius dažniausiai yra artimas publicistiniam stiliui (Miliūnaitė 2008a: 37). Remiantis Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centro automatinio teksto funkcijų nustatymo programos duomenimis6, nagrinėjamų aukštesniųjų klasių mokinių tinklaraščių kalba yra artima grožinės literatūros tekstui. Toliau straipsnyje analizuojamas tik vienas tinklaraščių kalbos aspektas – anglų kalbos žodžių vartojimas lietuviškuose tekstuose. 2. ANGLŲ KALBOS ŽODŽIAI IR JŲ VARTOJIMO YPATUMAI AUKŠTESNIŲJŲ KLASIŲ MOKINIŲ TINKLARAŠČIUOSE Skaitant aukštesniųjų klasių mokinių tinklaraščius pastebėta kitų kalbų žodžių7. Tinklaraščių autoriai yra linkę vartoti daug anglų kalbos žodžių (dar žr. Ryklienė 2001: 47–52). Jaunimas palankiai vertina angliškų žodžių vartojimą ir mėgsta juos įterpti į savo kalbą (Girčienė 2004), o elektroninė kalba kaip tik ir išryškina šį jaunimo kalbos bruožą (Vaicekauskienė 2007: 68). Anglų kalbos įtaka kitoms kalboms yra tirta daugelio mokslininkų. Remiantis sociolingvistiniais tyrimais, anglų kalba jaunimo kalboje visų pirma atlieka socialinę funkciją (Čekuo-lyte 2010). Anglų kalbos žodžių pateikimas lietuviškuose tinklaraščiuose Nagrinėjamuose tinklaraščiuose iš kitų kalbų rasta tik anglų kalbos žodžių. Atlikti sociolingvistiniai tyrimai tik dar kartą patvirtina, kad madingieji anglų kalbos žodžiai yra viena iš socializacijos formų (žr. Talutytė 2003; Vaicekauskienė 1998, 2006, 2010). Visus straipsnyje nagrinėjamus anglų kalbos žodžius galima suskirstyti pagal prisitaikymą prie lietuvių kalbos sistemos. Skiriamos tokios jų grupės: 1) autentiškos rašybos; 2) morfologiškai adaptuoti8. 6 Automatinėje teksto funkcijų nustatymo priemonėje iš visų straipsnyje analizuojamų tinklaraščių tekstų buvo sudaryta prototipiškumo funkcijoms lentelė. Teksto prototipiškumo analizės duomenimis, tinklaraščių tekstai artimi grožinės literatūros tekstui. Plačiau apie šią priemonę žr. http://donelaitis.vdu.lt/main.php?id=4&nr=8. 7 Rastas vaikinių tinklaraščių skaičius per mažas, kad atskirai būtų galima tirti merginų ir vaikinų kalbą, todėl toliau straipsnyje merginų ir vaikinų kalba tiriama kartu. 8 Rašydama apie naujažodžių įtraukimo į tekstą būdus, Jurgita Girčienė skiria du pagrindinius vartosenos tradicijų neturinčių leksemų įtraukimo į tekstą būdus: neoliginiai išskiriami grafiškai (kabutėmis ar pasviruoju šriftu) arba (ir) turi meta(lingvistinių) komentarų (Girčienė 2005: 79). BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 AURELIJA TAMULIONIENĖ. Anglų kalbos žodžių vartojimas aukštesniųjų klasių mokinių tinklaraščiuose | 6 Autentiškos rašybos žodžių tinklaraščiuose daugiausia. Vieni iš jų tekste išskiriami pasviruoju šriftu arba rašomi kabutėse (1.1), kiti pateikiami be jokio išskyrimo (1.2)9. (1.1) Iš pat pradžių maniau, kad bus awkward, nes maniau, jog bus daug žmonių iš Pauliaus kompanijos, su kuria tikrai nerašiau bendros kalbos, bet kai nuvažiavom ir pamatėm, jog čia mini klasiokų susirinkimas... Visų pirma, džiaugiuosi, kad kalbą rašiau pati, antra – gerai, kad turiu tą įprotį, dažnai nebūdingą mano bendraamžiams, skaityti knygas, o trečia – damn it, man pavyko! Pasiruošimas į mokyklą per penkiolika minučių su nejudinama koja, here I am. Keli pradėjo skraidyti. Food fight. Oh, well. Jei būčiau gabi matematikai, chemijai ar fizikai, turėčiau puikią ateitį. (1.2) Sriuba, šiuo atveju, yra mano gyvenimas, that’s just in case, jeigu yra nesusipratusių. Visi darosi planus ką nuveiks per ateinančius metus, kartoja visų pamėgtą frazę „new year – new me“. Neseniai savo ‘facebook’ paskyroj perskaičiau tokius žodžius. Sriuba, šiuo atveju, yra mano gyvenimas, that’s just in case, jeigu yra nesusipratusių. Buvo įvairių pasiūlymų – vieni siūlė įkurti kebabinę, kiti – miesto laikrodį (kuriame būtų wifi, galimybė pasipildyti sąskaitą ir pasidaryti kraujo tyrimus... just kidding). Visgi yra keletas dalykų, that I want to share with u. Kas mane neblogai pažįsta, tie mato, kad tokiu būdu aš slystu žemyn, kaip vienas žmogus pasakė „daraisi žmogus be vertybių, kuris gyvena paprastą, paviršutinišką gyvenimą„. And that is true. Taigi, kadangi jau taip norite skaityti sapaliones apie meilę, no problem. Tačiau pasisveikinsiu ir su tais, kurie pakliuvo čia netyčia. Hello! Atėjo auklėtoja, atidavė knygeles, kuriose jau buvo išvesti vidurkiai. 8,8. Not bad. Morfologiškai adaptuotų žodžių tinklaraščiuose kiek mažiau. Šią grupę sudaro morfologiškai įforminti ortografiškai neadaptuoti žodžiai. Dauguma jų adaptuojami pridedant lietuvišką baigmenį po apostrofo (2.1), rečiau – pridedant lietuvišką baigmenį prie ortografiškai neadaptuoto žodžio (2.2); rasti tik keli atvejai, kai prie ortografiškai neadaptuoto žodžio pridedamas ne tik baigmuo, bet ir priešdėlis (2.3). (2.1) Ištiko eyelin’erio tragedija, bet ją ištaisiau. Dar truputį paryškinau akis kontūriniu akių pieštuku ir brūkštelėjau tušu per blakstienas. O soundtrack’as– apakau koks geras, net dabar rašant blogg’a groja EllėsGoulding daina iš jo ;33 Šia protinga mintimi užbaigiu šiandieninį – keturiolikta post’a. Podcast’ai, šiuo metu yra vienas svarbiausių mano informacijos šaltinių. Jei kas nežinote, podcast’ai, arba lietuviškai tinklalaidės – tai kaip radijo laidos, tik transliuojamos internetu. 9 Čia ir toliau pavyzdžiuose kitų kalbų žodžiai pajuodinti straipsnio autorės – A. T. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 AURELIJA TAMULIONIENĖ. Anglų kalbos žodžių vartojimas aukštesniųjų klasių mokinių tinklaraščiuose | 7 O aš tuo tarpu su Monika, Tautvydu ir Kotryna atsakinėjau į klausimus iš Tūkstantmečio vaikų programėlės, klausiau gero MileyCyrus – AdoreYou dainos remix’o ir kimarinau. (2.2) Kad nenusibostų skaityt – kas dar nežino šito nuostabaus coverio??? Diena tokia nolaiferiška. Man patinka tas nieko neveikimas, laisvumas, man patinka ilgi chatai vakare, naktį ir ilgas miegas ryte. Kai buvau trečiokė (lyg ir) būdavo feisbuke mada rašyti tokius postus kaip „girtas prie maksimos voliojosi...“, „be proto kramto nagus...“ ir prie tokių sakinių iš eilės užtaginti savo feisbuko draugus. Facebook’e nėra pilna postų, tokių kaip „pirmas sniegas“, „su žiema“, „pagaliau sninga“, „SNINGAAA!“ ir panašiai.. :D P.P.S. Ok, ką tik kažkas vienas unfollowino.. :D (2.3) Kiekvienas už’tag’intas žmogus turi parašyti 11 faktų apie save. Kai kas nors paspoil’ina, kas bus geram filme ar seriale... Kas nori galit pafollowint: @anan asas_:* Rasti pavyzdžiai rodo, kad dauguma tinklaraščių autorių, rašydami angliškus žodžius, juos lietuvina, pritaiko prie lietuvių kalbos morfologinės sistemos. Apie priežastis, kodėl tinklaraščių autoriai į lietuviškai rašomus tekstus įterpia anglų kalbos žodžių, galima galvoti įvairiai. Atliekama daugybė tyrimų apie anglų kalbos įtaką visuomenei. Loreta Vaicekauskienė išskiria tokias svetimžodžių skolinimosi priežastis: 1) designatinės (naujoms realijoms ar sąvokoms įvardyti); 2) semantinės (reikšmės skirtumams išryškinti, niuansams išgauti, kai naujosios ir savo sąvokos turinys sutampa tik iš dalies); 3) stilistinės priežastys (kalbai pagyvinti, tam tikroms asociacijoms ar stilistiniam poveikiui sukelti, stilistiškai pažymėti); 4) sociopsichologinės (kitos kultūros išmanymui ir tapatinimuisi su ja demonstruoti, maištaujančiai prieš vyraujančias socialines normas tapatybei išreikšti) (Vaicekauskienė 2007: 43). Šios svetimžodžių skolinimosi priežastys tinka ir atsitiktiniam anglų kalbos žodžių pavartojimui tinklaraščių tekste paaiškinti. Tačiau sudėtinga visus šiuos pavyzdžius sugrupuoti ir priskirti vienai iš šių grupių. Akivaizdu, kad rašydami angliškus žodžius jauni žmonės siekia atkreipti dėmesį, parodyti prestižinės kalbos išmanymą, pritapti prie bendraamžių. Dauguma tinklaraščių tekstų parodo, kad autoriai šių žodžių nepateikia šiaip sau. Dažniausiai anglų kalbos žodžiai išskiriami pasviruoju šriftu, rašomi kabutėse ir tik daug rečiau jie pateikiami tokiu pat šriftu kaip ir lietuviški žodžiai. Atsakomybė skaitytojams juntama, tik svetima kalba atkreipiamas dėmesys į konkretų žodį ar frazę. Kai kurie tinklaraščiuose rasti anglų kalbos žodžiai yra jau tapę madingi. Jų galima išgirsti ne tik jaunimo, bet ir suaugusiųjų šnekamojoje kalboje, netgi žiniasklaidoje. Apie vadinamuosius madingus žodžius, kalbos madą rašyta ir anksčiau (Akelaitis 2002; Miliūnaitė 2005). Štai tik keli pavyzdžiai iš tinklaraščių: Tą pastebėjau tik ką tik :D Iš tikrųjų, tai whatever. Taisyklėse nenurodyta, kiek faktų turi parašyti, jeigu buvai užžymėtas daugiau nei du kartus, bet kiek mažiau žmonės skaičių dvigubina, tad aš ir padarysiu copy-paste. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 AURELIJA TAMULIONIENĖ. Anglų kalbos žodžių vartojimas aukštesniųjų klasių mokinių tinklaraščiuose | 8 Jei ne ta guminė marška (nesugalvojau kaip pavadint) tai viskas būtų buvę tobul(en)ko, bet... soRRy :* Anyway, reikia keltis ir pradėt dar vieną naudingą dieną. Fail’inom, keitėm scenarijų, bet buvo smagu. MANO ŠEŠTADIENIS BUVO GERIAUSIA DIENA EVER<3 Kai žiema bandai nepaslysti, bet ledas tave tiesiog troolllina... Tinklaraščių tekstų turinys dažnai atskleidžia jaunimo pomėgius, požiūrį, gyvenimo būdą ir pan. Jauni žmonės daug laiko praleidžia prie kompiuterio, jie naršo internete, žaidžia, bendrauja, perka ir pan. Kai kurie tekstuose atsiradę anglų kalbos žodžiai yra susiję su jų kasdieniais pomėgiais, pvz.: Ką veikei praėjusi vidurnaktį? Chatinau. :D Pavalgėm picerijoje ir šiaip pavaikštinėjom po parduotuves, bet pastaruoju shopingas manęs kažkodėl nedomina, neturiu tam nuotaikos.. Vienai žaidžiant irgi neblogai, bet jei pavyksta dar ir Donatą prikalbinteit panolaifint... Gerai pamiegojus again nolifinu. Kaip gi daugiau? :D Ai va, makeup’ą katik virtualų padariau.. Su panom gėrėm kavą, chillinom. Dar kiti anglų kalbos žodžiai yra ištisos frazės, kurios neverstos tiesiogiai yra perimamos iš filmų, žaidimų, kompiuterinių programų, reklamų, dainų ir t. t., pvz.: Kviesti visuomet padėti pasiryžusių gaisrininkų šį kartą neteko, namai nesudegė, tad drąsiai galiu teigti, jog challenge was completed successfully ✓. O dabar naršau po tumblr’ą, kuriame apstu motyvacijos sportuoti ir morališkai ruošiuosi ketvirtos valandos treniruotei. Visi darosi planus ką nuveiks per ateinančius metus, kartoja visų pamėgtą frazę „new year – new me“. Aš pasiilgau karštų dienų, maudynių all day long, bemiegių naktų, visokių nesąmonių su pussessere... Kas mane neblogai pažįsta, tie mato, kad tokiu būdu aš slystu žemyn, kaip vienas žmogus pasakė „daraisi žmogus be vertybių, kuris gyvena paprastą, paviršutinišką gyvenimą“ And that is true. Yesss! We are the champions! :D Good evening ladies and gentlemen! Kaip laikotės? Nemažai anglų kalbos žodžių, vartojamų tinklaraščiuose, yra kompiuterijos terminai. Matyt, dauguma autorių naudojasi angliškomis programomis, todėl tie programose randami žodžiai tiesiog perimami originalūs. Tai nėra vien tik kalbos dalykai. Lietuvoje iki šiol trūksta sulietuvintų programų, todėl daugelis renkasi angliškas, kurios yra įprastesnės. Lietuviškos programos visuomenei yra ne tokios įprastos, o ir kai kuriuose vartojamus lietuviškus terminus sunku suprasti. Vartotojas renkasi jam paprastesnį ir priimtinesnį programos variantą. Angliški kompiuterijos terminai dažnai vartojami ne dėl mados ar bandymo pritapti prie bendraam- BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 AURELIJA TAMULIONIENĖ. Anglų kalbos žodžių vartojimas aukštesniųjų klasių mokinių tinklaraščiuose | 9 žių. Dažnas autorius suvokia, kad vartoja nelietuvišką žodį, matyt, net ir žino lietuvišką jo atitikmenį. Dažniausiai tokių žodžių vartojimą lemia automatinis žodžio perkėlimas, t. y. vartojimas tų žodžių, kurie yra kompiuterio ekrane prieš akis. Vartotojams taip paprasčiau ir greičiau. Tinklaraščių kalboje ypač gausu su tinklaraščių rašymo programomis susijusių angliškų žodžių, pvz.: Buvau tikrai išsigandusi, žinojau, kad negražiai pasielgiau pritardama draugams, tačiau ir Sandra galėjo išvengti konflikto tiesiog ignoruodama tą postą. Jokių atgalinių tag’ų. Šia protinga mintimi užbaigiu šiandieninį – keturioliktą post’ą. Turėjote dvi dienas, kad sudalyvavę apklausoje išsirinktumėte šio post’o temą. Net paprasto, elementaraus sakinio sudėti nebeišeina, todėl darau tag’ą. Ačiū už tag’inusius žmones. Tag’inu likusius, ir žinoma siūlau paskaityti jums kitų , mano sekamų, bloggerių tag’us. Nėra ir dabar, tačiau negaliu susilaikyti nepranešusi to, apie ką pastarosiomis dienomis kalba 9/10 žmonių gatvėse/autobusų stotelėse/facebook’o post’uose/poliklinikos vestibulyje ir dar pustuzinyje visų įmanomų vietų, kuriose apsilanko vykdydami kasdienę rutiną. Vartodami angliškus žodžius tinklaraštininkai stengiasi pritapti prie aplinkos, atrodyti šiuolaikiškiau, madingiau. Dalis tų madingų žodžių jau yra tapę pertarais, ištisomis citatomis iš filmų, televizijos, žaidimų ir t. t. Kita nemaža dalis anglų kalbos žodžių į tinklaraščių tekstus yra tiesiogiai patekę iš kompiuterių – tai įvairių kompiuterinių programų sąvokas įvardijantys žodžiai. Anglų kalbos žodžiai tinklaraščių temų pavadinimuose Skaitant aukštesniųjų klasių mokinių tinklaraščius į akis krinta dar vienas angliškų žodžių vartosenos ypatumas – angliški įrašų temų pavadinimai. Iš analizuojamų 268 įrašų 74 yra pavadinti vien tik anglų kalba, t. y. pavadinimai angliški, visi jie autentiškos rašybos. Štai tik keletas pavyzdžių: Just the same. Something. Anything. Nothing. Everything will be okay in the end Friendship Feeling good. Who am I..? How does it feel? What goes around, comes backaround. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 AURELIJA TAMULIONIENĖ. Anglų kalbos žodžių vartojimas aukštesniųjų klasių mokinių tinklaraščiuose | 10 I can& I will. Finally. I’d rather kill myself than turn in to their slave. It’s okay not to be okay. Spring&challenge Celebrating 17 Explanation&Newin Weather forecast&why i love autumn I hate distance Po angliško pavadinimo, toliau tekstas rašomas lietuviškai. Štai tik kelios ištraukos iš skirtingų autorių tekstų: Forever young Sveiki visi! Šiandien vėl gi nebandysiu filosofuoti savo pasirinkta tema, tačiau pakalbėsiu apie jaunimą. Jei tiksliau apie vyraujančias madas. O jei dar tiksliau – apie plaukų spalvą, kuria dabinasi drąsiausieji. Rainy day Oras apniukęs, lietus pliaupia, Kaunas skęsta – norisi tik tinginiauti po šilta kaldra namuose su dideliu puodeliu arbatos, žiūrint kokį gerą filmą. Žinoma, nepamirštant ir ledų bei kitų skanėstų. Panašu, kad šiandien nusimato būtent tokia tingi diena, nors planai buvo visiškai kitokie... tačiau tai kas buvo suplanuota reikalauja gero oro, o mes su drauge oro išsigandom ir panašu, kad laukia diena namuose. 5 ways to boost your mood Prasidėjo atostogos, kurių man verkiant reikėjo! Buvau pervargus lyg išgręžtas šlapias skuduras. Nebuvo nei nuotaikos, nei jėgų ką nors daryti. Dabar tos atostogos man lyg išsipildžiusi svajonė (tikriausiai ir jūs džiaugiatės, tiesa?), tačiau yra tik devynios dienos su šia ir negalima iššvaistyti nė vienos dienos būnant piktiems, liūdniems ar tiesiog blogos nuotaikos (kai norisi aprekti kiekvieną sutiktą), tad sugalvojau parašyti 5 būdus, kaip pasikelti nuotaiką. Svarstant apie tokį autorių pasirinkimą galima manyti, kad tai nėra daroma atsitiktinai. Angliški pavadinimai gali pritraukti didesnę skaitytojų auditoriją iš viso pasaulio, tačiau kita vertus, kitakalbis skaitytojas pačių tekstų negalėtų perskaityti, nes jie rašomi lietuviškai. Gali būti, kad angliškais pavadinimais siekiama atkreipti bendraamžių dėmesį, parodyti kitos kalbos išmanymą ir pan. Apie anglų kalbos vartojimo priežastis svarsto ir tinklaraštininkai10. Štai kelios nuomonės: Ir manau, kad tai kvaila 😀 bet jei pagalvočiau, kodėl taip vyksta, tai pasakyčiau, kad dėl kultūrinio virsmo, vis dažnesnio gręžiojimosi į vakarietišką kultūrą. Taip pat ir dėl tos pačios anglų kalbos daromos įtakos lietuvių kalba nukenčia dažnai dėl to, jog anglų kalba labiau koncentruota. Žodžiu, arba dviem galima išreikšti mintį, ar jausmą, kuriuos norint 10 Kelių tinklaraštininkų elektroniniu paštu klausta, kodėl jie savo tekstuose vartoja anglų kalbos žodžius. Gauti du atsakymai, jų kalba netaisyta, vienas atsakymas parašytas „švepluoju“ būdu. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014)www.bendrinekalba.ltISSN 2351-7204 AURELIJA TAMULIONIENĖ. Anglų kalbos žodžių vartojimas aukštesniųjų klasių mokinių tinklaraščiuose | 11 taip pat išreikšti lietuviškai, prireiktų ilgo ilgo sakinio. Tad reziumė šitos minties... anglų kalba turi to pirmo įspūdžio efektyvumą. Pati kažkada rašiau ir taip darydavau, nes tuomet tarp bendraamžių buvo kieta kalbėt iterpiant vieną kitą anglišką žodį arba taip rašydavau, nenorėdama iškreipti žodžio (nerasdavau atitikmens lietuvių kalboje) Šios nuomonės patvirtina straipsnyje aprašytas priežastis. Nurodyta dar viena anglų kalbos vartojimo priežastis – kalbos ekonomija. Kai kuriais atvejais angliškai pasakytą frazę galima trumpiau negu lietuviškai. Kalbos ekonomijai galima būtų priskirti kelis anglų kalbos pavartojimo atvejus, tačiau ir jie abejotini, nes panašiu skaičiumi žodžių verčiami į lietuvių kalbą. Kita, anksčiau neaptarta pačių tinklaraštininkų nurodyta priežastis – lietuviško atitikmens nežinojimas. Šiai grupei galima būti priskirti taip pat tik kelis žodžius. Galima būtų galvoti, kad ne visi dar žino, kaip lietuviškai vadinamas segway (liet. riedis), selfie (liet. asmenukė) ir t. t. Visos skyriuje aptartos ir pavyzdžiais iliustruotos anglų kalbos vartojimo priežastys yra sąlyginės. Kiekvienu konkrečiu atveju tik autorius gali atsakyti, kodėl jis renkasi kitos kalbos žodžius, kodėl taip juos pateikia tekste ir pan. Tinklaraštininkai laisvai renkasi tokią rašymo būdą, koks jiems konkrečiu atveju tikslingiausias. Todėl ir požiūris į tinklaraščių kalbos reiškinius turėtų būti ne vertinamasis, o tik konstatuojamasis (Miliūnaitė 2008a: 39). IŠVADOS 1. Tinklaraščių rašymas suteikia jauniems žmonėms įvairių galimybių prisistatyti, pateikti savo požiūrį, nuomonę didelei internetinei visuomenei. Tinklaraščiai yra vieta, kurioje jie gali pasidalyti savo istorijomis, mintimis, patirtimi. Tinklaraščių rašymas skatina žodinį ir skaitmeninį raštingumą, lavina teksto kūrimo, rašymo įgūdžius, plečia žodyną. 2. Atlikus tinklaraščių tekstų tyrimą, paaiškėjo, kad bendras vidutinis tinklaraščių tekstų žodžių skaičius yra 304 žodžiai. Duomenys rodo, kad aukštesniųjų klasių mokinių kuriami tekstai yra netrumpi, tema juose išsamiai plėtojama. 3. Daugiau kaip pusė tirtų tinklaraščių jaunųjų autorių (64 proc.) yra neanoniminiai, dar didesnė dalis jų (73 proc.) nurodo savo elektroninio pašto adresą ar nuorodą į socialinį tinklą ar asmeninį interneto puslapį. Neslėpdami autorystės jaunieji tinklaraštininkai prisiima dar didesnę atsakomybę už savo kuriamus ir viešai publikuojamus tekstus. Nurodydami savo kontaktus, kviesdami skaitytojus rašyti atsiliepimus, nuomonę, jie parodo, kad jiems svarbus grįžtamasis ryšys, kitų nuomonė. 4. Visi nagrinėjami aukštesniųjų klasių mokinių tinklaraščių tekstai parašyti lietuviškomis raidėmis (nėra vien tik „švepluojų“ būdu rašomų tekstų). Tai rodo, kad autoriai reguliuoja savo rašyseną, neatsiriboja nuo bendrinės kalbos, jaučia atsakomybę už viešai publikuojamą tekstą. 5. Nagrinėjamuose tinklaraščiuose iš kitų kalbų rasti tik anglų kalbos žodžiai. Tinklaraščių autoriai yra linkę vartoti daug anglų kalbos žodžių. Visi straipsnyje analizuojami anglų kalbos žodžiai suskirstyti pagal prisitaikymą prie lietuvių kalbos sistemos į 1) autentiškos rašybos ir 2) morfologiškai adaptuotus. Autentiškos rašybos žodžių tinklaraščiuose daugiausia. Dauguma iš jų tekste išskiriami pasviruoju šriftu arba rašomi BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 AURELIJA TAMULIONIENĖ. Anglų kalbos žodžių vartojimas aukštesniųjų klasių mokinių tinklaraščiuose | 12 kabutėse, kiti pateikiami be jokio išskyrimo. Morfologiškai adaptuotų žodžių tinklaraščiuose mažiau. Dauguma jų adaptuojami pridedant lietuvišką galūnę per apostrofą, rečiau – pridedant lietuvišką galūnę prie ortografiškai neadaptuoto žodžio. 6. Priežastys, kodėl tinklaraščių autoriai įterpia anglų kalbos žodžius, gali būti įvairios. Pirmiausia tai mada vartoti anglų kalbos žodžius. Tokių madingų žodžių yra daugybė, jie populiarūs ne tik jaunimo, bet ir suaugusiųjų kalboje, kartais net žiniasklaidoje. Neretai jie susiję su autorių pomėgiais, dažniausiai atliekama veikla. Pastebėta ne tik atskirų angliškų žodžių, bet ir ištisų frazių, žinomų pasakymų iš filmų, televizijos, žaidimų ir t. t. Didžioji dalis tinklaraščiuose rastų anglų kalbos žodžių – kompiuterijos sąvokas įvardijantys žodžiai. Angliški žodžiai tiesiog perimami iš kompiuterinių programų, įvairiausių naršyklių. Šioje grupėje daug angliškų tinklaraščiuose esančių žodžių. 7. Skaitant tinklaraščių tekstus išryškėjo jaunimo polinkis įrašų temų pavadinimus rašyti tik anglų kalba. Apie tokio autorių sprendimo priežastis galima tik spėlioti. Akivaizdu, kad tai yra daroma sąmoningai ir turbūt dažniausiai todėl, kad pritrauktų kuo daugiau skaitytojų, atrodytų šiuolaikiškiau, madingiau. LITERATŪRA Akelaitis G. 2002: Pertarai ir šnekamosios kalbos normos. – Bendrinės kalbos ribos [J. Jablonskio konferencijos tezės], 55–56. Automatinė teksto funkcijų nustatymo priemonė. Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centras. Prieiga internete: http://donelaitis.vdu.lt/main.php?id=4&nr=8 (Žiūrėta 2014 06 28). Celiešienė V. 2012: Kompiuterijos naujažodžiai tinklaraštininkų kalboje. – Santalka: filologija, edukologija 20 (1), 26–35. Crystal D. 2006: Language and the Internet. – Cambridge: Cambridge University Press. Prieiga internete: http://dx.doi.org/10.1017/CBO9780511487002 (Žiūrėta 2014 05 30). Čekulovytė A. 2010: Jaunimo požiūris į angliškus žodžius suaugusiųjų kalboje. – Kalbos kultūra 83, 322–341. Girčienė J. 2004: Naujųjų skolinių ir jų atitikmenų konkurencija sakytinėje vartosenoje. – Skoliniai ir bendrinė lietuvių kalba, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 120–146. Girčienė J. 2005: Neologizmų integracija į tekstą. – Žmogus ir žodis 1(7), 78–82. Gurak, L. J., & Antonijevic, S. 2008: The psychology of blogging: You, me, and everyone in Between. – American Behavioral Scientist. Prieiga internete: http://abs.sagepub.com/cgi/content/abstract/52/1/60 (Žiūrėta 2014 06 15). Herring S. C. 2002: Computer-mediated communication on the Internet. – Annual Review of Information Science and Technology 36, 109–168. Prieiga internete: http://ella.slis.indiana.edu/~herring/arist.2002.pdf (Žiūrėta 2014 06 12). Herring S. C., Scheidt L. A., Bonus S., Wright E. 2004a: Bridging the gap: A genre analysis of weblogs. – Proceedings of the 37th Hawaii International Conference on System Sciences (HICSS-37). Los Alamitos, CA: IEEE. Prieiga internete: http://csdl.computer.org/comp/proceedings/hicss/2004/2056/04/205640101b.pdf (Žiūrėta 2014 06 06). Herring S. C., Kouper I., Scheidt L. A., Wright E. L. 2004b: Women and children last: The discursive construction of weblogs. – Into the Blogosphere: Rhetoric, Community, and Culture of Weblogs, L. Gurak, S. Antonijevic, L. Johnson, C. Ratliff & J. Reyman (eds.). Prieiga internete: http://blog.lib.umn.edu/blogosphere/women_and_children.html (Žiūrėta 2014 06 06). BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 AURELIJA TAMULIONIENĖ. Anglų kalbos žodžių vartojimas aukštesniųjų klasių mokinių tinklaraščiuose | 13 Herring, S. C., Scheidt, L. A., Bonus, S., & Wright, E. 2005: Weblogs as a bridging genre. – Information, Technology & People 18(2), 142–171. Herring, S. C., & Paolillo, J. C. 2006a: Gender and genre variation in weblogs. – Journal of Sociolinguistics 10(4), 439–459. Prieiga internete: http://ella.slis.indiana.edu/~herring/jslx.pdf (Žiūrėta 2014 07 16). Herring, S. C., Scheidt, L. A., Kouper, I., & Wright, E. 2006b: A longitudinal content analysis of weblogs: 2003–2004. – Blogging, Citizenship, and the Future of Media. M. Tremayne (ed.), London: Routledge, 3–20. Prieiga internete: http://ella.slis.indiana.edu/~herring/tremayne.pdf (Žiūrėta 2014 07 16). Herring S. C. 2014: Language and the Internet. – The concise encyclopedia of communication, W. Donsbach (ed.), – Oxford, UK: Wiley-Blackwell. Prieiga internete: http://ella.slis.indiana.edu/~herring/concise.pdf (Žiūrėta 2014 08 11). Herring S. C., Kapidzic S. 2015: Teens, gender, and self-presentation in social media. – International encyclopedia of social and behavioral sciences, J. D. Wright (ed.), 2nd edition. Oxford: Elsevier. Prieiga internete: http://ella.slis.indiana.edu/~herring/teens.gender.pdf (Žiūrėta 2014 08 11). Huffaker D. 2004a: The educated blogger: Using weblogs to promote literacy in the classroom. – First Monday 9 (6). Prieiga internete: http://www.firstmonday.dk/issues/issue9_6/huffaker/index.html (Žiūrėta 2014 06 15). Huffaker D. 2004b: Spinning yarns around a digital fire: Storytelling and dialogue among youth on the Internet. – First Monday 9 (1). Prieiga internete: http://www.firstmonday.dk/issues/issue9_1/huffaker/index.html (Žiūrėta 2014 06 06). Huffaker David A. Calvert Sandra L. 2005: Gender, Identity, and Language Use in Teenage Blogs. – Journal of Computer-Mediated Communication 10(2). Karčiauskaitė D. 2010: Tinklaraščių kalbos tyrimo panaudojimas kalbos pamokose. – Gimtasis žodis 2, 14–47. Lenhart A., Purcell K., Smith A., Zickuhr K. 2010: Social media and mobile Internet use among teens and young adults. Pew Internet and American Life Project. Prieiga internete: http://pewinternet.org/~/media//Files/Reports/2010/PIP_Social_Media_and_Young_Adults_Report_Final_with_toplines.pdf (Žiūrėta 2014 06 05). Manžuch Z. 2010: Profesinė komunikacija terminame bibliotekininkystės tinklaraštyje: atvejo analizė. – Informacijos mokslai 54, 115–138. Miliūnaitė R. 2005: Kalba kaip žmogaus įvaizdžio dalis. – Kalbos kultūra 78, 32–55. Miliūnaitė R. 2008a: Pirmas žvilgsnis į tinklaraščių kalbą. – Kalbos kultūra 81, 20–49. Miliūnaitė R. 2008b: Tinklaraščių kalbos vieta dabartinės lietuvių kalbos vartosenos schemoje. – Lietuvių kalba. Prieiga internete: http://www.lietuviukalba.lt/index.php?id=98 (Žiūrėta 2014 04 05). Miura A., Yamashita K. 2007: Psychological and social influences on blog writing: An online survey of blog authors in Japan. – Journal of Computer Mediated Communication 12(4), 1452–1471. Prensky M. 2001: Digital natives, digital immigrants. – On the Horizon 9(5), 1–6. Ryklienė A. 2001: Elektroninis diskursas: kalbos ypatybės ir stilius. Daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, Vytauto Didžiojo universitetas. Ryklienė A. 2003: Internetas ir (ne)rašítingumas. – Gimtasis žodis 3, 2–5. Talutytė I. 2003: Jaunimo kalba kaip kultūros reiškinys. – Literatūra ir menas 2003 08 01, 20. Vaicekauskienė L. 1998: Svetimybių vertinimas Lietuvoje: sociolingvistinė kalbos vartotojų požiūrio analizė. – Kalbotyra 47(1), 143–152. Vaicekauskienė L. 2006: Anglų kalbos svetimžodžiai ir socialinis identitetas Lietuvoje. – Darbai ir dienos 46, 65–78. Vaicekauskienė L. 2007: Naujieji lietuvių kalbos svetimžodžiai. Kalbos politika ir vartosena, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 AURELIJA TAMULIONIENĖ. Anglų kalbos žodžių vartojimas aukštesniųjų klasių mokinių tinklaraščiuose | 14 Vaicekauskienė L. 2010: Globalioji daugiakalbystės perspektyva: anglų kalbos vieta ir vaidmuo Lietuvos miestų erdvėje. – Miestai ir kalbos, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Žukauskienė R. 2001: Raidos psichologija, Vilnius: Margi raštai. Gauta 2014 09 08 BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 AURELIJA TAMULIONIENĖ. Anglų kalbos žodžių vartojimas aukštesniųjų klasių mokinių tinklaraščiuose | 15 THE USE OF ENGLISH WORDS IN HIGH SCHOOLERS’ BLOGS Summary The current article analyses thirty blog texts (of 26 girls and 4 boys) written from January 2012 to May 2014. In the first part of the article, high schoolers’ blogs are briefly reviewed; in the second part, English words used in these blogs are studied, causes of their use are analysed, and concrete examples are given. During the research it was found out that the overall average number of words in blog texts totalled11 304 words. More than half of the young bloggers were not anonymous11 and an even greater part of them shared their email addresses or links to social networks or personal internet web pages. All the blog texts analysed were written in Lithuanian letters (there were no texts written without diacritics). This shows that the authors adjust their writing, do not withdraw themselves from the standard language, and feel responsible for the publicly available text. In texts written in Lithuanian, bloggers tend to use many English words. The causes why authors insert English words can be varied. First, it is fashionable to use English words. Quite often, the use of such words is determined by authors’ interests and common activities. Not only individual English words but also phrases and famous sayings from movies, TV, games, etc. were observed. Most of English words found in blogs are those naming concepts of computer technologies. The blogs read revealed that the youth tends to write entire topic titles in English. Even though one can only speculate on the causes of such a choice, it is evident that this is done consciously and probably mostly in order to attract as many readers as possible and to look more modern and fashionable. KEYWORDS: blogs, pupils’ blogs, blog language, English language. AURELIJA TAMULIONIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected] BENDRINĖ KALBA | 87 (2014) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204