Pradinių mokyklų lietuvių kalbos mokymo programos 1915–1939 metais

BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VA BUIVYDIEN Vilniaus Gedimino echnikos uni e si e as PRADINI MOKYKL LIETUVI KALBOS MOKYMO PROGRAMOS 19151939 METAIS ESMINIAI VODIŽIAI: insegnamen o dei li uani; p og ammi di insegnamen o linguis ici li uani; p oge i di p og ammi di insegnamen o linguis ici li uani; con a a di p og ammi. INTADINS NOTABLE Nei p imi decenni del XX a. , quando in Eu opa Occiden ale p e ale a Fe dinando de Saussu eo e la sua mokinių s uk ū inės kalbo y os idėjos, che la lingua de e esse e esamina a come sis ema (Pupkisčiau: 49), in Li uania nel 1901 Pe o K iaušaičio (Jono Jablonskio) consolidò la g amma ica della Li u iška lingua ha esegui o il scel o a ia o p incipale della no ma di codi ica (Jablon [Pe as K iaušius] 1901), che Jamas Jablonskis e a anco a i o Min auskis (ci ca il pe iodo di Min aujos). Panaikinus lie u iškos spaudos d audimą sono s a e cos i ui e condizioni ul e io men e spė o is comun inės lie u ių kalbos unkcijoms: è s a a c ea a p ima delle lie u iškos lie u ių kalbos mokymo p og amų ( oliau mokymo p og amų), sc i iami mokykliniai ado ėliai, lo o ecenzioni, discussa a s ampa, c ea o ašomosios kalbos e minas. Te ziqua uoi decenni in Eu opa Occiden ale F. de Saussu eo idėjas s u u ū ines kalbo y os de elope o pa ee scuole, una b illiskissima P ahos scuola. I linguis i di P ahos, coe en emen e basandosi F. de Saussu eo sui p incipi di insegnamen o, hanno c ea o modnią eo ia della lingua e s abilì sa i ą me odikà di desc izione della lingua, nella quale impo an e pos o occupa il conce o di comun inesa lingua (Pupkis 2005: 49). P ahos ling is inės mokyklos idėjas skleidė Gim osios kalbos žu nalo collabo a o i, o na i da s udi all'es e o e amilia i a con le più ecen i linee di ice ca e no minazione di quel pe iodo, quindi la lingua Li uania e a no mina a e le unzioni della lingua comune s iluppa e in base a più chia amen e su o mula i c i e i di no minazione (plg.: Mode niosios kalbo y os, specialmen e P ahos ling is inės mokyklos, eiki kalbamiininkai ėmė semp e più in conside azione il ca a e e s u u ale e unkcinį Zinke ičius 1992: 267). Quindi p imiisii XX a. decennici ai lingubinis i li uani maggio in luenza da è F. de Saussu eo nonché i suoi discepinei s u u u inese linguo y os ideei e s u u u inse app occio a enomini linguis ici ques o es imonia i p imi la o i J. Jablonskio; o a kū us Nep iklausomybe in Li uania is yškėjo Gim osios kalbos bend ada bių sąsaji con P ahos ling is ine mokkola, pa icola men e è s a o emiamasi eo iche insegnala e su bend inę kalbą. Pu i à e egolabili à c i e i, ai quali guida a J. Jablonskis, e con inua ano a esse e impo an i, u a ia no minamen o è s a o di e enzia o, appa e nuo i c i e i di alu azione, non u o imp esa aisi i ig o (plačiau ede e Zinke ičius 1992: 267). BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 me ais | 2 Negli anni del P imo gue a mondiale e specialmen e Li uaniai p oclamas Nep iklausomybę, ques ioni dida iche della lingua li e ian sono di en a e i in impo an i c eando e spa gendo samp a ą au inės apa ybės, quando è s a o consolida o la s a us della lingua li e ia come lingua s a ale e la sua unziona imą nella socie à. Lo scopo di ques o a icolo isnag ina e 19151939 m. pa icola i à dei p og ammi di insegnamen o delle scuole Li uanee. Compi i: 1) discu e e il pe iodo di indagine si uazioni di insegnamen o delle lingue li uanee; 2) desc i e e sanda à dei p og ammi di o mazione; 3) a skleis i mokymo p og amų panašumus i ski umus. Ogge o di ice ca 19151939 m. sc i y ų con enu i dei p og ammi dida ici (isplemen e i lyginamos 4 o icialiai pa i in os mokymo p og amos), lyginamoji mokymo p og amų s udia e analisiè. Ap a ia i e ispos e sui menziona i p og ammi in s ampa. 1. LIETUVIŲ KALBOS MOKYMO SITUACIJA 1914–1939 METAIS del linguaggio Lie u ių, come e u o l'is uzione, lo s iluppo u p is abdya o il P imo gue a mondiale anni (19141918). Du an e la gue a ci ca 60 scuole di con pedagogai pas a ono nel us imo p o umo, p incipalmen e in didesnius ci à: Mosk ą, Pe og adą, Tambo ą, Vo onežą e k . Pabėgėliais cu a a le Li uaniani amici di colpi e pe la gue a šelp i sky ia (Ka čiauskienė 2002: 21; Pukienė 2008: 1727; Bui ydienė 2013: 6869). Anni d'occupazione okie, p ima anco a non osse o cos i ui e e a o za i le au o i à occupacinè, i li uani della p op ia inizia i a ėmė cos ui e scuole, nelle quali u e le ma e ie e ano insegna e in Li uania. Secondo Zigmo Zinke ičiaus, [š] ie imą plės i e a nelag a. Fūko insegnan i, manuėlių, p og ammi di insegnamen o, dės omųjų dalykų lie u iškos e minijos (Zinke ičius 1993: 153). Dal 1917 m., e pa icola men e p oclama o Nep iklausomybę, in Li uania sono s a e comincia e c ea e sh e ėjiškos d augijos, a gijo e nuo amen e cominciò plis i lie u iška spauda, cominciò anda e lie u iškas žu nalas Lie u os mokykla (19181940). Docyklinali manuelli si occupa a Lie u ių mokslo d augija. Pe la p ima ol a nella s o ia 1922 m. la lingua Li uania di enne s a ale1 (Zinke ičius 1992: 213). Ques o mol o ampliò s e a e unzioni di uso della lingua li uane (nelle scuole, amminis a i a, poli ica, sociale, cul u ale e scien i ica se o i). Il consolidamen o dello s a us di lingua s a ale signi ica a p ima di u o impegno dello S a o alla lingua e alla p incipale socie à dei uomini che quella lingua usa ano (Mikulėnienė 1998: 78; Pupkis 2005: 20; Vainiu ė 2010: 25). Magdalenas Ka čiauskienės da i, in euka io in Li uania Minis e ia dell'Is uzione scuoleini guidėlių igo osamen e non eglamen a o, pe ò ichies au a, che lo o app o a i p esso il minis e o eikusios knygų leidimo komisija. È s a o pe messo usa e con empo aneamen e p epa a i di e si au o i di lo s esso a gomen o e pe gli s essi anni di insegnamen o (Ka čiauskienė 2000: 41). Nep iklausomybę a kū usioje Lie u oje p adė a leis i daugiau i ge esnės kokybės lie u iš- kų elemen o ių. I lo o pe ezionamen i su ques ioni non poco discussa in s ampa (Jablonskis 1920; 1 Lo s a us della S a ybna języka u consolida o 1922 m. augpjūčio 1 d. Li uania Kons i ucijoje (Zinke ičius 1992: 213). BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 me ais | 3 1920a; 1922 e k . ; Mu ka 1920; 1923 e . .). In gene ale, secondo Eglės Paške ičiū ės-Kund o ienės (2009: 126), i 1918 u ono gli anni più p odu i i della pubblicazione dei di igen i2. Rila ando la scuola seconda ia e o mai, 19251936 m. i in suac i ėjo di igėlių alu azione e ecenzazione. m. 1929 Le di e i e del Minis e o dell'Is uzione u ono p opos e ecensioni della Commissione su mezzi dida ici pubblicizza e in s ampa, o ganizza e co si di di igelli e con s o zi concen a i ce ca e che in u u o il bambino li eu io non osse o pasigenda i nei di igėli dello spi i o li e iškos (Lomanas 1930: 67). Recensioni su già emessi e anco a p epa a i emessi guidėlius scuole nonché ak ualūs a icoli pedagogikos, lie u ių kalbos, š ie imo, kul ū os ema ika mo da bas (19191930), Lie u os mokykla gausiai i plačiai bu o skelbiami uome inėje pe iodinėje Lie u os pedagogų spaudoje: Š ie i- (19181940), Tau os mokykla (19271940), MokyŠio la o o isul a i delle scuole aki aizdžiai pe cepi o già kla i gy enimas (1921–1941), Mokykla i isuomenė (1933–1936) i k . XX a. 4-oio decenmecio medio. Sono s a i o ma i insegnan i p o essionali, si s abilì il con enu o dei p og ammi dida ici, sono s a i p epa a i o iginūs manuèlli, la cui quali à, in con on o con l'inizio del pe iodo, mol o cambiò: u o il sis ema educa i o unì ugdymo obie i i e compi i, eėlę nau os spi asią, do ą, sociomeniškumą, k ea biškumą, sos iene Jū a ė Jagminienė (2013). In e puka io agli elemen o i e alle g amma iche della lingua li uane a e a un no e ole impa o Rygiškių Jono (Jono Jablonskio) Lie u ių kalbos g ama ica (1922)3. Essa di enne knyga aukš ųjų mokyklų s uden ams, gimnazijų moky ojams, mokyklinių ado ėlių au o- p incipale della scienza iams. L'o minazione delle lingue in luenza da è e al i la o i di J. Jablonskio: Li uijas kalbos sin aksė, sc i a e esleis a anco a 1911 (Jablonskis [Rygiškių Jonas] 1911), e 1928 appa giusi un al o lib o dedica o sin aksės moksluiniai Links i p ielinksniai (Jablonskis [Rygiškių Jonas] 1928). Poiché, secondo Z. Zinke ičiaus (1992: 153), ino J. Jablonskio sin aksė e a bene silpniausia s i is dida iche della lingua Li uania, ques i la o i e ano mol o p eziosi e necessa i agli au o i dei manuali escola ini. Vado ėlių po eikį Nep iklausomoje Li uania sen è non solo J. Jablonskis, mol i pedagogų e specialis i della lingua Li uanei ėmėsi sc i e e elemen o ius, scuole pe scuole g amma icas e nume ini lib i. Alcuni manuali sono s a i ip oja i, aggio na i, ma mol o è s a o sc i o e nuo i. Nella s ampa i è s a a abbondan e discussione, i manuali sono s a i ecensi i. J. Jablonskis, quan o įs engè, ecenszuoda a comunejo ugdymo ma e ie guidėli, ma p incipalmen e a enzione, senza dubbio, assegnò elemen o iam e ma mosios lingua guidėli. 2 Una delle abbondan i agioni di pubblicazione issa e speci iche somme di dena o pe i la o i esegui i: ono a i ai adu o i con u a edazione 75 Rub pe lanką, agli o iginali sc i o i 112 Rub 50 kap., al co e o e 8 Rub ispe i amen e (Paške ičiū ė-Kund o ienė 2009: 126). 3 Po 1901 m. Lie u iškos kalbos g ama ikos 1919 m. asa ą è s a a esleis a K iaušaičio e Rygiškių Jono i ma a Lie u ių kalbos g ama ika. E imologia. Ai nos i p imi is i u i di supe io e scienza. Vilnius: Žaibo spaus u ė, 1918 (1919). Ques o lib o, i ma a da due slapy a džiais, che mos a ano connessioni con 1901 m. g ama ica, accon a A noldo Pi očkino, neišpopulia ėjo pe ques e agioni: nel pe iodo di usci a u occupa a Vilnius e 1922 m., dopo e anni, isėjęs pa obulin o a ian e g ama ica 1922 m. Rygiškių Jono Lie u ių kalbos g ama ika. E imologia. Seconda ie is i u i di scienza. Seconda edizione. KaunasVilnius: Š y u io socie à leidinys. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 me ais | 4 2.1939 MET LETUVI LEGABOS MOCHYMO PROGRAMMA 1915 Negli anni di gue a pedagogi e kalbis ici si occupa ano dell'insegnamen o delle lingue Li uanee. Ci sono da i che 1915 m. sono s a i c ea i due p oge i di p og ammi di insegnamen o4. en ambi p og ammi o niscono in o mazioni Su J. Jablonskis5 Li uania balse (1915 m., No. 4) uscpin ino nell'a icolo Dėl lie u ių kalbos p og amos mūsų mokykloms (Jablonskis 1915 [1933: 57]). S aipsnyje c i ica a 1915 m. mese ma zo Minis e ios6 app o a o p og amma di linguaggii u ians pe seconda ie is i uzioni scien i iche (Программа литовскаго языка для среднихъ учебныхъ заведеній). J. Jablonskio nell'a icolo so olinea che ques o p og amma app o a o dal Minis e o dell'Is uzione nien e ha a che a e con quel p oge o di p og amma che e a s a o elabo a o delle acanze es i e del g uppo dei nos i insegnan i (Jablonskis 1915 [1933: 57]). Tedici, è s a o c ea o un al o lie-[1933: 57]). Tedici, è s a o c ea o un al o lie-1933: 57]). Cioè, è s a o c ea o un al o lie-]). Cioè, è s a o c ea o un al o lie-). Cioè, è s a o c ea o un al o lielonsky nekommen aja e ikslesnių da i non o gia, nell a icolo indica solo con e mi ose u ių kalbos p og amos p ojek as, ku is, deja, nebu o pa i in as. Plačiau šio p ojek o J. Jab- 1915 m. p og ammi di e i: inapp op ia i manuėlius (dėl nonisyklinga linguaggio e inapp op ia o pe le scuole con enu o c i ica e ques i manuælius: Mūsų Di a, Skai ymo knyga, Juozo Damijonaičio T umpa lie u ių kalbos g amma icika, Mai onio T umpa lie u ių ašlia o apž alga e k .); deplo a che nel p og amma non sia menziona o da nessuna pa e, che all'insegnan e de e p o ede e a scuola p ima di solle i aikš ėn žmonių kalba žmonių kalbos dėsniai i įs a ymai, che a scuola bisogna legge e e esamina i con gli alunni ypačiai quei la o i e la o eli, il cui lingua è bella, acile, e comple amen e conco da con žmonių kalbos dėsniai (1915 [1933: 58]). K i ikuojama, kad mokymo p og amoje nu ody a pe daug (ne 40) lie u ių ašy ojų (nuo XIX a. ino XX a. inizi), di cui non u i sono degni esse e le i nella scuola, pa icola men e kalbai ugdy i. Nel p og amma non u odoma, quan e o e de e esse e assegna a alla lingua Li uanie, neppu e si pa la dei equisi i pos i al insegnan e di lingua Li uanie (Jablonskis 1915 [1933: 58]). Quindi ques a ecensione del p og amma in e essan e e p eziosa nel a o che o nisce conoscenze non solo su d i m. dei p og ammi di insegnamen o della lingua li uana, ma anche sulla J. Jablonskio conce o di insegnamen o della lingua li uana: accomanda o ai manualizi in lingua u ini esse e belli e egoliga, con enu o dei manualizi co isponden e ai equisi i pedagogici, p og amma u ini aiu a e insegnan i ischil i nelle pe sone lingua dè dè e leggi (Jablonskis 1915 [1933: 58]), il nume o di o e di insegnamen o de e esse e sc i o in lingua na u ale, g azia (pasak J. Jablonskio, sc i u a a i iciine <...>, non de e esse e nel p og amma del liceo, 1933: 58). Ci ca il non con e mi issimo 1915 m. p oge o del p og amma della lingua Li uania qualche in o mazione iene o ni a della i is a Vai as (LD 1915: 310) nume o 19. T umame in un messaggio anonimame a-19 al nume o. B eme in un messaggio anonimoimo a-9 al nume o. In una b e e anonimia no izia si sc i e che la delegazione Li uania, i cui app esen an i e ano Yčas7, An anas Sme ona e S asys Šilingas, ha consegna o al minis o dell'is uzione un p og amma pedagogico sus a i o bu elio nelle scuole seconda ie di lingua Li uania (LD 1915: 310). S aipsnyje legge men e discussa la si uazione del insegnamen o dei li uanici nelle scuole, pe ò s essa p og amma educa i o amčiau nekommen ojama. 19191920 m. im asi e azioni di is u u kimen o della scuola, che lėmė e nuo i p og ammi c eazione (Salienė 2009: 31). 1919 m. L'is uzione del p imo nume o è s a a s ampa a 4 P ima di ques i p og ammi conosciu e due XX a. iniziali p og ammi di insegnamen o della lingua li auia, sc i i 1906 e 1909 m. (PLK 1906; LKP 1909). Pičiau ž . Bui ydienė 2011; Bui ydienė 2013. 5 L'a icolo è i ma o Insegna o e sop annome. 6 Sa ea del Minis e o nella on e non è indica a. 7 Nome non uodu o. P obabilmen e che sia s a o Ma ynas Yčas (18851941). BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 me ais | 5 P adedamųjų mokyklų laikinoji p og ama, in cui u pubblica a e e e ių me ų lie u ių kalbos p og ama p adinėms klasėms (PMLP 1919: 1011), ž . 1 len elę. Po anni Š ie imo da be (RP 1920) pubblica o il Minis e o dell'Is uzione gene ale dell'educazione delle scuole di i o ma p oge o. P oge o di i o ma a a a e della Li uania lingua (i mondiale le e a u e) p og amma, nella quale p e is o l'insegnamen o della g amma ica, umpa eo ia della le e a u a e aš ija sgwi ga (14 classe), sgwi ga della s o ia della le e a u a Li uani e XX a. inizi li e a ini (RP 1920: 2526). Secondo Vilija Salienė, ques o p og amma a e a anche di e i, in quan o i e a nepocomple o jamas lie u ių i pasaulinės li e a ū os yšys, ne olygus g ama ikos i li e a ū os išdės ymas accen uokoncen uose (Salienė 2009: 31). Nuja Lie u ių kalbos i isuominės li e a ū os p og amma è s a o app o a o 1923 m., pe ò essa è s a a u ilizza a neilgai (ž . 1 len elę). 1929 m. è s a a c ea a una nuo a delle Li uanie e pasau-1 len elę). 1929 m. è s a a c ea a una nuo a Lie u ių kalbos i pasaulen elę). 1929 m. è s a a c ea a nuo a lingua Li uania e mondiale le e a u a p og amma, nella quale, accon a V. Salienės (2009), già ela i amen e più a enzione eni a assegna a ai comuni insegnamen i e all'educazione domande, alle accomandazioni scien i iche e p a iche pe la lingua Li uania. Po e o mina scuola p og amma p oge o es lei o 1937 m. (VMP 1937). In ques o p og amma educa i o mol a a enzione iene assegna a alla lingua comune, la sua deida e al appo o con la a me locale dei s uden i. Sumažin a di alcuni sogge i (diale ologije, compa amose g amma iche indoeu opee) non ben co ela i con comunine lingua9. Il ma e iale g amma icoc è s a o p esen a o coe en emen e e sis ema icamen e. quindi in ela i amen e poco empo è s a a sc i a mol a di e sa e di e sa p og ammi di insegnamen o (c . Tabelę 1). 1 LENTEL. 1940 m. 1915 p og ammi di insegnamen o della lingua li uana N . Pa adinimas B uožai / apibūdinimas 1. P og amma li товскoго языка 1915 m. ma zo pe middelнихъ учебныхъ nėms is i u i di заведеній, 1915. mese app o a a p og amma della lingua Li uanies midu i- scienza. J. Jablonskio ecenzia (Jablonskis 1915: 57). 2. Gli insegnan i bu elio c ea o dei Li uanni 1915 m. Vai o nel p og amma p oge o (Vailie u ių delegacija, cui 19). S asys Šilingas, minis o dell'is uzione in odusse nume o 19 (p. 310) iene o ni a in o mazione, che lingu app esen an i e ano Yčas, An anas Sme ona i as, 1915, No. lie u ių pedagogų bu elio sus a y ą lie u ių kalbos idu inėse mokyklose p og amą. 8 Secondo ques o nuo o piano di insegnamen o u nomina i dei co si di is uzione gene ale e g adi (RP 1920: 17): in odo o qua o anni di is uzione elemen a e, sos i ui o d iklases e iklases scuole elemen a i, denomina o mažąja mokykla, an asis laipsnis – idu inioji (a i inka, pasak au o ių, p ogimnaziją) i ečiasis laipsnis – didžioji (a i inka, (p adedamąja) pasakų, aukš esnią gimnazijos) (RP 1920: 17). Nuo o piano educa i o è s a o p epa a o secondo 1920 m. S eigiamojo Seimo isc i a P adžios mokyklos įs a ymą, che s abilì qu e ių me ų obbligalomą p adinį mokymą. Guidando a ques a legge, nei illaggi p incipalmen e ope ò di e se o i, nelle ci à d ikomplek ės qua o o cinque se o i di inizi della scuola. Cu iando qu e i anni alla elemen a e scuola, obbliga o io la sua equen azione, in assenza di su icien e e e, è s a o in odo o di pa i. Il la o o degli insegnan i so eglia a I Minis e i dell'Is uzione nomina o inspe o i di dis e i delle scuole. 1925 m. La legge delle P adžios mokyklų u cambia a. Sos ip i a cen alizza a l'au o i à del Minis e o dell'Is uzione. Sa i aldi àm lascii a p eoccupa si solo dei ma e iali a a i delle scuole. Nuo a legge ha s abili o che può esse delle scuole p ima ie e con supe iesni i scy ia. Šešių sky ių p adžios mokyklos p adė os s eig i da 1933 m. 1936 m. isleis as naujas P adžios mokyklų įs a ymas (plačiau ž . Bukauskienė 1995). 9 Plačiau ž . (Salienė 2009). BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 me ais | 6 N . Pa adinimas B uožai / apibūdinimas 3. P adedzionali scuole empo ane P og amą (neį a dy i) e p og amma (Š ie imo da bas, 1919, No. 1 ). pa engė Educazione minis e o dipenden i pedagogai Mu ka, Vokie ai is, muzikas Talla -Kelpša e dailininkas Sklė ius. 10 Il p og amma comp ende qu e i anni di insegnamen o dei li uani. Indica i di le u a, accon o, sc i u a e g amma ica emi, accomanda i manuali e al e s umen i dida ici. 4. dei Li u ians (i mondiale li e a-Lie u ių kalbos p og ama (secondio e e zioio glaus ai, u o co so di lingua chiama o g ama ica. Kalbos mo- 1920, d ibalsie). Pe p immuosius anno di scienza indica o impa a e di mokyklos laipsnių) pa ū os) p og amma (Š ie imo da bas, eik a No. 67). kymas (I classeė) inizia o one ica (balsie, p iebalsie, u e le pa i della lingua, g andi pa i del asinio, an ininkie pa i del asinio ( umpai), p incipali e šalu inių sakinių. An aisiais e ečiaisiais anni de e esse e esamina i u e pa i del linguaggio, pa i di sakinių e specie di sakinių. Qu i ieji anni engono assegna i alla s o ia della lingua (Žymesnieji naših aš ų is o iniai momen ai ( umpa ych momen ów his o inė apž alga, p. 24). Quin a classe p opone si ka o i e app o ondi e conoscenze linguis iche, b e emen e sopp ende e con a mėmis. Ses a e se ima classei ema della lingua noesk iama. 5. Lie u ių kalbos i isuo inės li e-Nauja: li e a ū os eo ija ilus uojama isuo inė li e a ū a de inama con lie u ių li e a ū a pagal žan us. 6. li e a ū os eks ų pa yzdžiais, a ū os p og ama, Kaunas, 1923. Lingua Li uanea e mondiali li e-G ama ikos ma e iale de alizua o, esclusieni aspe i speci ici ia: pa a ū os p og amma, Kaunas, 1929. indoeu opiečių is o inės g ama ika os pagini. P esen a a esaamesnè yみに, eš un oje klasėje de e esse e insegna i pa igamosios p og amma di le e a u a Li uanei. 7. Dėmesys della lingua e le e a u a Li uaniana iene assegna o alla (p ojek as) (Vidu inių ąja a me. Il ma e iale g amma icale iene gai. Nel p og amma mol a a enzione iene assegna a s ilis iche, mo ology emų, insieme con sky yba. S ilis iche a ibui a non lingua, alla sua s o ia e appo o con mokinių gimp og ama p esen a o coe en emen e, sis eminmunyklų p og ammi (p oge i), sc i ybos coseca Kaunas, 1937. aiškinami sepa a amen e dal poche ques i gio ni pun o di is a lessikos co si di cose (pa y например, e nella classe skoliniai e s e imybės), sogge i della lingua siejami su kalbos is o ija. 8. Le scuole elemen a i lie u is e kal-IVI episodi dei p og amma (P adische skole nach d ei ak i las (kalbėjimas, Minis e o dell'Is uzione; IIVI capi oli del pa la e, della le u a nume o di o e pe se imana (nuo 8 a 5 o e pe se imana). ma e iale. La sua agg egazione e suppagnazione è del 11 insegnan e p ede mė (p. 10). p og ammi12. I e II capi oli dei p og ammi emi sca a e bos lesion, sch i ung) e ambien o y inės p og ammi. emi del e della sc i u a. Indica o p oge o app o a o), Kaunas, Pas a1939. bose si spiega che p og amma indica solo la s essa 101112 10 I nomi non indica i nella on e. 11 Pagal šį p ojek ą 1940 m. bu o išleis a jau pa i in a P adžios mokyklų p og ama (PMP 1940), jos Žodyje moky o- jui si a e ma che il p og amma del p oge o è s a o legge men e sussu a o (p. 7). empo di scuola. P adžios 12 S eigiamasis Seimas 1920 m. išleido P adžios mokyklų įs a ymą, ku is nus a ė ke e ių me ų p i alomos p adinės mokyklų įs a ymas bu o pakeis as1925 m. Jame è s a o p e is o che può esse e p adinių BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 me ais | 7 Taigi 19151939 m. p og ammi dida ici pe le scuole elemen a i e seconda ie u ono c ea i in ensi amen e. 1 Da abelle da i si ede, che nei p og ammi isul a de e mina a linguaggio co so sanda a: one ica, mo ologia, sin assė, sc i ba, s ilis ica, lingua ugdymas. Senza dubbio, i p og ammi dida ici dis e anno olume icamen e, disposizione della ma e ia, dis ibuzione dei emi. 1937 m. p og amma ido a di cose, nelabai lega e con lingua comune e il suo insegnamen o: meno diale ologi e, ispe o con il 1929 m. p og amma, pa igamosios indoeu opiečių g amma ikos. 1937 m. p og amma mol o a enzione iene assegna a al co so di s ilis ica, i sogge i della lingua si legano con la s o ia della lingua e la lingua aida. I la o i di sc i u a nei p og ammi dida ici sono chiama i sc i iniais. 3.1939 MET PRADINI MOKYKL LETUVI KALBOS MOKYMO PROGRAM ANALIS Pe l'insegnamen o del linguaggio e dei p imi classi dei insegnan i nonché dei guidėlių au o i u impo an e il 1919 m. uscpin ino P adedamųjų mokyklų empo ano p og amma (ž . 2 abelę). Ques o u la p ima qua e ei anni di insegnamen o dedica a p og ammi di lingue Li uanee elemen a i delle classi. Nel p og amma abbas anza in de aglio engono p esen a i emi pokalbių (pa y example, p imi anni pašnekesių emi: klasė, mokiniai, moky ojas, škola, namai e al i simili ogge i oppu e bambini si edono i lo o dipin i; qua o paesi del mondo, la lo o pe cezione a scuola, namie e al u e k ., p. 10), le u o, sc i o, accon o compo si (pa yりに, ai ymai e esaminimai leggwo con enu o apsakymėlių, acconjimų, pasakaičių. Súmojigo icascagione di ciò che si legge, e dicimas dall'ammin ia leng učių eilių, pasakaičių an aisiais me ais, p. 10). I emi della scienza delle lingue dispos i pe u i qua o anni, ogni annoi conoscenze della lingua semp e app o ondi e aigi mokoma koncen ais (ž . abelę 2). 2 LENTEL. 1919 m. P adedzionali scuole di empo anei p og ammi dei emi dida ici della lingua Li uania1314 Sky ius Fone ika ( a is) Mo ologija ( ašyba) Sin aksė (sky yba) Kalbos dalys I Balsiai, (10 lessokų žymėjimas, d ibalsiai e p iebalsiai, la lo o didžiope imas. Ta iamasis „i“, ammo bidibile i; i lunghi e i b e i oci e la lo o man enimen o nel di e. Ga sai (p. 10) scuole di e con al iesniais sky iais. Šešių sky ių p adžios mokyklos p adė os s eig i da 1933 m. P adžios Pa oli, due ezza sų sa ai ę14) e mo bessimo sup asios e piccole le e eės (p. 10). skiemens, ga -Sakiniai (p. 10). mokyklų įs a ymas p iim as 1936 m., in esso es ò šeše ių me ų p ima io insegnamen o (Bukauskienė 1989: 10). 13 Temų o muloluo ės e spelling qui e con inua a imane e o iginali. 14 Nume o di lezioni pe se imana qua e i di anni e qua o classi di iniziamo nella scuola (PMLP 1919: 21). BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 me ais | 8 Sky ius Fone ika ( a is) Mo ologija ( ašyba) Sin aksė (sky yba) Kalbos dalys II Gozas. La lezioni (9 Balsiai e se imana pa ola, bibollai; (p. 10). p iebalsiai minkš ieji, ęsiamieji ne ęsiamieji (p. 10). skiemuo, esaminamen o le e aė klausi a džiai, kie ieji, mais, e Taškas, klaus ukas, šauk ukas, kablelis laikai, (p. 10). Sakinys, delle pa i della ase Daik a a džiai, būd lo o giminė pe wi hou e minów. (bim ys) e nume i. Veiksmažodžiai, i lo o skaičiai, asmens, liepiamoji e p esumimi deposacos (p. 10). III (6 delle lezioni pe se imana) Linksniuojamųjų kalbos galūnėse nosiniai e y, e, ė, o, a. Rašimas nė, nie, nei (p. 10). Sakinys i jo dalys, pa i del asinio mas a dais; pa oleelyčių ne, e Su ap iniai sakiniai e dis in iamieji (p. 10). Linksniuojamosios kal- adinibos dalys. Linksniai. di ezioneis Linksniuo ės. į e p iniai pa ole. Veiksmazodis. Asmenazione e asjų segnolai menuo ės be pa ecipan i. Veiksmažodžių liemenyse e galūnėse ao i, e ė, i y, uū. Daly iai, i lo o laikai, galūnių sc i yba, pa ecipan i a imas gim ąja e ašomąja a me. P ie eiksmis; il suo callig a o. P ielinksniai e союos. P ielinksniai e p ededellie. P iesagos el, ėl, yn, in, ūn, ing (p. 10). IV Composizione (4 lezione ly ys. Daly iai, dei pa ole; p iešdėlis, pape se imana) sudu ini pa ole. būdinys) Ve odžių (p. 11). liemuo, p eesaga, empo, galūnė. Is isiniai Delis di sakinio, giminingumas pa ole Sup a imas sudė inių, suddu inii, p incipali, seconda i sen inii e dis in i i i uso (p. 11). Aplinkybių pa ole Visos pa i del linguaggio e luoghi, būdo, lo o e agioni, ikslo. pa ecipi, semdeli iai. keliais Bend a is (i eiškiamos. (p. 11). Dal p og amma di insegnamen o accon a e emà ede e, che o ganizza o i nella p ima sezione della scuola p imedamice accomaggia p incipalmen e insegna e sc i e e e legge e, conosce e e assegna e balsius, p iebalsius e d ibalsius. Siūloma insegna e dei g andi e dei piccoli ca a e i sc i imen i. Dal secondo anno p og amma già o ni e dalle pa i dida iche del linguaggio e della ase e con inua e dagli anni p imi inizia e emi: mokoma balsių, p iebalsių e d ibalsių. Te ziaisiais anni sc i zioni, sky ybos egole e ul e io men e o e a insegna e della lingua e della ase delle pa i. Qua a anni accomanda a insegna e pa i della pa ola, casi più complessi di pa i della ase, ipe u i u e lingue BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 me ais | 9 pa i e anco a o ni e pa ecipan i, padaly ių i pusdaly ių bei bend a ies mokymo emas. Vede e, che iene p opos o insegna e concen is, ad esempio, an aisiais anni le pa i della ase a a e senza e minų, e e čiaisiais e qu a aisiais anni indica o insegna e e e minų, cop oduci e con pa i del linguaggio p opos a anche g aduniui. Può esse e, che gli o ganizza o i del p og amma educa i o osse o amilia izza i e con 1909 m. J. Jablonskio c ea a p og amma di lingua Li uania, nes similumų esama (ž . 3 abelę). 3 LENTEL. 1909 m. e 1919 m. emi dei p og ammi di insegnamen o delle scuole p ima ie Li uaniane anni pe sa . Jono Jablonskio p og amma (1909) Mokymo Pamok. pe sa . 1919 m. p og amma I3Balsės i p iebalsės. 10 Lingua, sakiniai, pa ole, skiemens, Pamok. susi, P iebalsių suminkš ėjimai p ieš ą, o, ų ga sų žymėjimas, didžiosios i mažosios (i ą, ų, ū). Us ojima in e y, ancheogi ū, e, ė. Balsiai, kie uD ibalsės (ai, ei, au, ui) ie, uo. mo e P a icimo ą, ę, ų (mokinių a me i knygų i pieji oia e il lo o man enimen o pe Di iisione pa ole in da una ila ki on. Minžosios e didėsės aidè. Ki čiai (p. 1). le e è. d ibalsiai e p iebalsiai, lo o comp ensione di mo bo e. Ta iamasis e minkš inamasis i.; ilgieji i umkalba). dicendo skiemenis e kilnojima (p. 10). II 3Sakinys e la sua pa es. 9Sakinys, eiškian ieji daik ą, il suo būdą e Balsiai e minkš ieji, ęsiamieji e ne ęsiamieji. Daik a a džiai, būd a džiai, le lo o nume i. Veiksmažodžiai, i lo o Į a dės, asmens, laikai, liepiamoji i aBūd a dis, daik a a iamoji nuosakos. džiu Sakinys; pa i del asinio esaminamen o linksniojama simais, be e minų. amico con cosaik a a dzii). Veiksmajodis, pa icos e laikai (p os i ieji) sayimo modi. P iešdėlis, jo ašymas d auge su žodžiu i sky ium. Us ojimo ą, ę, į, ų più impo an i accadimen i (nel mezzo e alla ine del e bo). Taškelio, domanda e ichiuksmo uso dei segni più impo an i negli accadimen i, d i aškis (p ieš ienokių žodžių eilę i s e imąją kalbą), kableliai (į edan s e imus žodžius), ski snelis. pa ola, skiemuo, umas, aidė. Le pa ole, d ibalsiai; p iebalsiai kie ieji, eiksmą. Daik a a dis, nume liai, gymės i linksnių giminės galūnės sulig klausimų. (bim ys) e sos i ui i i daik a a džius. skaičiai, il suo s adicamen o con gymėje, skai liuje, linksnių galūnės klausulig domande (būd a džiai Taškas, klaus uk, kablelis (p. 10). BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 me ais | 16 Taigi g amma icos emas į auk os į ašymo i skai imo emas. Ai emi di sc i u a si spieghinano e mo ologia, e scy ybos sogge i, anche an ųjų anni one icos emi p esen a i come sogge i di sc i u a: Ga so e le e a di e enza. P a icazione dal ascolso o a i chičiuo a o il pa ola skiemenį (PMPP 1939: 6). E impa ando le u o emă in i a o a ichiama e a enzione (inclui e) in scy ybos segnali. 4 Dalla abella scillisse ipo a e delle lingue emà si ede che quasi u o il co so delle lingue ondamen ali bisogna insegna e du an e i p imi e anni di insegnamen o, qu a aisiais anni le conoscenze della lingua de ono esse e app o ondi e e espansia e. Negli p imi anni p incipalmen e a enzione iene assegna a egola men e a čiai ugdy i, sc i ybos e sky ybos ondamen ali. An aisiais anni, secondo gli au o i del p og amma, de e esse e ul e io men e ugdoma egolainga a is, insegna o egolaigna spelling ondamen ali, comincia a insegna e one ico e s abili e ki čiuo ąjį skiemenį. Te ziaisiais anni impo an e egola e bend inesa lingua a ia ugdimen o, ul e io men e p opos a si insegna e complicinghie casi sc i ybos, cop oduci i con pa li della pa ola, Ke i aisiais me ais jau nė a a ies ugdymo emų, ačiau ka ojamos išmok os one ikos insegna e delle pa i della lingua, inizia e insegna e scy ybos segnali e della ase delle pa i. emi e a accia a con ki čiu e ipgaide. Nel p og amma engono o ni i emi di ipe izione delle pa i acquisi e della lingua (p o ondiscono conoscenze su esse, insegna o al e pa i della lingua). Toliau scy ybos e sin aksė emi dida ici. Penk aisiais anni i emi dida ici della lingua engono o ni i già pochi: p incipalmen e ip ojamen o ( one ico, pa i della lingua e spelling). Nuo os emi: lingua e aš as, a mė e bend inė lingua. Sei anni gli insegnan i do ebbe o maggio men e a enzione dedica e sin asse e sky ybai (sudė inių e ien isinių sakinių sky yba, di e a e indi e i a lingua; ipe izione delle egole di spelling). Penk aisiais e seiš aisiais anni i suda y oi del p og amma più em dei p og amma assegna eo ia della le e a u a e s o ia. 5 LENTEL. P ima ia scuola dei p og ammi di lingue li uani emà appo zionamen o Sky ius Temos Capi olo I Ta is: 1. Con on azione dei di e i più g assi del linguaggio dei bambini. 2. Ill'appo o di balsi lunghii e co ii in klausos. Rašyba, sky yba: 1. Le maiuscole so o pun o e nomiose. 2. y, i; ū, u sc i u a in pa ola. 3. Nosiniai linksnių galūnėse. 4. Le pa ole kėlimas da igau è in igau è. Capi olo II Ta is: 1. Cul i a e un accaulo e loudo disco so. 2. Ilgųjų e cu ųjų balsių bei d ibalsių aisyklingas a imas. Rašyba: 1. Ilgųjų balsių. 2. D ibalsių. 3. Comė inių p iebalsių. 4. Segnale iacchezza i da an i balsius. 5. Ska džiųjų p iebalsių po ų assegnazione. 6. Nosine del pa ola šaknyje. 7. G igiųjų le e e. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 me ais | 17 Sky ius Temos Fone ica, chichiazione: 1. Di e enza di Suono e Le e a. 2. Balsiai, p iebalsiai, d ibalsiai. 3. Abėcėlė. 4. Ki čiuo o skiemens issazione. Pa i del linguaggio: 1. Di isione delle pa ole in g uppi secondo domande. 2. Daik a a dis, būd a dis e eiksmažodis. 3. Linniazione secondo domande. Capi olo III Ta is: Taisyklingas a imas bend inesa della lingua ga sų. Rašyba: 1. P iebalsių sc i a. 2. P ima p edelius sc i u a. 3. P iesagų sc i a. 4. Le pa ole con suoni combina i i sc i u a. 5. Sudu ini pa ole di sc i u a. Nosinių sc i iba. Ve odžių da yba: 1. Kai omi e inai omi pa ole. 2. Le pa i della pa ola. Pa i del linguaggio: 1. Daik a a dis, būd a dis, į a dis, skai a dis. 2. Jų ūšys, giminės, skaičiai, linksniai. 3. Linksniazione. 4. Veiksmažodis, i suoi pe sone, nume i, laikai. 5. Pe sonalizzazione di e a sedaka. Sky yba, sin aksė: 1. Pun o. 2. Klaus uk, u uk ukas ine della ase. 3. Veiksnys e acconys. Capi olo IV Fone ica, ki chiazione. Rip ojimo: 1. Balsie, p iebalsie, d ibalsie e le lo o specie. 2. Ki is i p iegaidė. Ve odžių da yba: ipe izione delle pa i della pa ola. Pa li pa iys. Rip ojimo: 1. Kai omosios pa e della lingua (linksniuojamosios con į a džiuo inės ly imis, asmenuojamoji eiksmažodis con u i i sedakomis, sudu iniais laikais e sang ąžinėmis ly imis). 2. Deli iai. 3. Semicapi iai. 4. A endi i. 5. Pa e della lingua nekai omosios. Rašyba: pa ecipan i e lo o sc i a. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 me ais | 18 Sky ius Temos Sin aksė (pa i del e bo), sky yba: 1. Iš isinis sakinys. 2. Veiksnys e acconys. 3. An ininkessa pa e del e ice. 4. Kablelis is ige ole sen enza. 5. Komė iniai sakiniai. 6. Semplicčiais casi kablelio nel compos o sen enzi. 7. Di e i a lingua, ese ci azione la dedic. Capi ul V Fone ica: Ka ojimas. Pa oli pa i: Ka ojimas. Rašyba: Išei ų cose app o ondimen o. Al o: 1. Pa la e sc i u a. 2. Ta mė e bend inė lingua. Capi olo VI Sin aksėi sky yba: 1. Iš isinis ase e i suo pa i. 2. Comė inis ase e suo specie. 3. Di di e a e indi e a lingua. 4. Di o yba. Rašyba: Išei ų ašybos dalykų app o ondimen o. Aspe chia osi di u i sei anni emi pe cen ais ede e, che nella p imi i a scuola impa ando dei li uani l'a enzione p incipalmen e è s a a dedica a sc i ybai e pa i della lingua (ž . 2 igu a.), anche sky ybai e sin aksei. Al i emi ( a čiai, one ikai e pa ole di da ybai) è dedica a meno emi del p og amma. 2 PAV. 1939 m. P adinės mokyklos p og ammi di lingue li uanee emų san ykis p ocen ais BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 me ais | 19 Palyginus 2 pa eikslo diag amma ipo a i da i con 1919 m. p og amma emų diag ama (ž . ig. 3), isibili ali di e enumai: naujojoje p og amoje mol o più a enzione dedica a a3 PAV. 1919 m. e 1939 m. šybai, sky ybai i a čiai. Y a ki čia imo emų, ku ių nebu o 1919 m. p og amoje. compa azione dei emi dei p og ammi di insegnamen o in lingua li uana Quindi il p og amma 1939 m., p epa a a, quando è s a o app o a o sei anni di iniziale insegnamen o, già si scinde à dagli p eceden i p og ammi, ad aki aizdu, che bisogna a e p og amma co isponden i nuo i manuėlių. Sanda a di ques a p og amma indica si o m usiana ale s u u a di insegnamen o della lingua li uanee delle p ima ie scuole: sc i ba, pa i del linguaggio, sin aksė e sky yba, pa ole di da yba, a is, one ica e ki čia anje. IŠVADOS 19151939 m. in Li uania sono s a e inizia e a c ea e socie à di is uzione, spčiai pli o lie u iškos paudos leidyba, skolų ado ėliais ėmė ūpin is Lie u ių mokslo d augija. 1922 m. lie u ių Vado ėlių, kalbos a ojimo s i is i unkcijas išplė ė lie u ių kalbai su eik as als ybinės kalbos s a usas. p og ammi e ecenzijų sc i a è s a o p is abdi o Il P imo mondiale gue a, aku iuose ėmė čiau jau 1915–1917 m. bu o suku i ne du lie u ių kalbos mokymo p og amų p ojek ai, yškė i lie u ių kalbos mokymo gai ės. Guodo ėliai e ano sc i i sulla base di u icialmen e app o a i p og ammi delle scuole p ima ie (1919 m. e 1939 m.): 1919 m. Il p og amma di insegnamen o della lingua Li uaniana delle scuole p ima ie u p epa a o pe qua e e anni di insegnamen o, in cui p incipalmen e e a dedica o l'a enzione alle pa i della lingua da insegna e, pe ò c'e ano e mol i al i emi (žodžių da ybos, sin aksės, ašybos, a ies, one ikos e sky ybos); 1939 m. p og amma è s a o sei anni in cui appa so nuo i em, ad esempio, ki chiazione, al i em (pa yりに, ašybos, sky ybos e a ies) è s a a o e a insegna e più de aglia o. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 me ais | 20 Dal 1939 m. emi del p og amma della lingua li uana ede e già nusis o i a a scuola elemen a e di linguaggio li uano s u u a dida ica ( ašyba, pa i del linguaggio, sin aksė e sky yba, pa ole dei da yba, a is, one ica e ki čia anje); lei i lesse e di quel empo lib i di lingua li uanei. 19151939 m. dei p og ammi di insegnamen o della lingua li uana e delle lo o ecensioni eseguo il uolo di sclaida delle unzioni della lingua bend inesa e diegė dei c i e i di educazione della lingua bend inesa. P og am e lo o ecenzijų ice ca ha i ela o quell pe iodo su o ma a concepzione, che le scuole elemen a i dei lib ieli di Li uaniano a) de e esse e sc i i egolainga lingua (lingbos pu umo c i e io), b) de e esse e ai bambini comp endibili (aiškumo c i e io), c) insegna e egolaigni sc i u e e a ie ( aisyklingumo c i e io), e così ugdy i bend inę lingua. ŠALTINIAI Jablonskis J. [Pe as K iaušai is] 1901: Lie iškos kalbos g ama ika, Tilžė: spauzdin a pas O o . Maude ode. Jablonskis J. [Rygiškių Jonas] 1911: Lie u jų kalbos sin aksė, Seinai: „Šal inio“ knygynas. Jablonskis J. [Moky ojas] 1915 [1933]: Dėl lie u ių kalbos p og amos. – Lie u os balsas 4. Jablons- kio aš ai 2. Š ie imo eikalai. Red. J. Balčikonis, Kaunas: Š ie imo minis e ijos leidinys, 57–58. Jablonskis J. [R. J.] 1920: A. Jakučionis. Kelias į š iesą, skai ymo i ašymo mokslas. Aš un as pa-[R. J.] 1920: A. Jakučionis. Kelias į š iesą, skai ymo i ašymo mokslas. Aš un as pa-1920: A. Jakučionis. Kelias į š iesą, skai ymo i ašymo mokslas. Aš un as pa-ionis. Kelias į š iesą, skai ymo i ašymo mokslas. Aš un as pa- aisy as leidimas. Kaina 3 auks. 50 sk. Tilžė, 1920. – Š ie imo da bas 10, 45–57. Jablonskis J. 1920a: J. Damijonaičio „Lie u ių kalbos g ama ika“. – Lie u a 164, 2–3; 165, 2. Jablonskis J. [Rygiškių Jonas] 1922: Lie u ių kalbos g ama ika: id. mokslo įs aigoms. 2-asis leid. Kaunas; Vilnius: „Š y u io“ b- ė. Jablonskis J. [Rygiškių Jonas] 1928: Linksniai i p ielinksniai i jų a ojimas mūsų kalboje: jų a - ojimas mūsų kalboje, Kaunas: „Sakalo“ b- ė. LD 1915: Lie u ių delegacija in žm. š ie . minis e į. – Vai as 19, 310. LKP 1909 Lie u ių kalba žemesniosiose mokyklose i lie u ių kalbos moky ojai. – Mokykla 2, 1–2. Lomanas P. 1930: P adžios mokyklų įs a ymai. Taisyklės, ins ukcijos, aplink aščiai i p og amos, Kaunas. Mu ka J. 1920: A i as laiškas A. Jakučioniui. – Mokykla i gy enimas 4 ( i šeliuose). Mu ka J. 1923: Mašio as P . Ašakaičio abėcėlė. Tilžė, 1921. – Š ie imo da bas 3–4, 268–270. PLK 1906: Pa yzdinis lie u ių kalbos mokymo p og amas žemesnėms i idu inėms mokslo įs aigoms Vilniaus, Kauno, Ga dino i Su alkų gub. – Vilniaus žinios, 1906, gegužės 10 (23), N . 99 (417), 1. PMLP 1919: P adedamųjų scuole di p og amma empo ano. La o o di educazione 1 (appendice). 1940 PMP: P adžios mokyklos p og amų, Kaunas: Edizione della commissione pubblicazione lib i del Minis e o dell'Is uzione. PMPP 1939: P adine scuole di p og ammi. P oge o app o a o minis e o dell'Is uzione. Kaunas: Š ie- sos“ spaus u ė. RP 1920: Lie u ių kalba (i pasaulio li e a ū a). Minis e i dell'Is uzione gene ale di educazione scuole. P oge o di Re o mos. La o o di Educazione 67, 2425 VMP 1937: Vidu inių mokyklų p og amų (p ojek ai), Kaunas: Spindulio della socie à spaus u ė. LITERATŪRA Bui ydienė V. 2011: Li u ian lingua insegnamen o XX a. inizio: p ime lingue li uane p og ammi di insegnamen o e di quel pe iodo guidėlie. Le più ecen i ice che di lingue e cul u e. Lbų i kul ū ų sanki ų a chy ai 4, Vilnius: Associacija Eu opos kalbų i kul ū ų dialogo y ėjų; UAB Pe o o se as, 223. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 me ais | 21 Bui ydienė V. 2013: B uojai del con enu o e della no mminazione della lingua dei guidėlių della lingua na ale delle scuole iniziali della p ima me à del XX secolo. Do a o disse azione, Vilnius. Bukauskienė T. 1989: Li huanian mokykla i pedagoginė min is 19181940 m. Vilnius: LTSR liaud. Educazione m-ja. Bukauskienė T. 1995: Lie u os mokykla i pedagoginė min is 19181940 m., T ečias, comple a o edizione, Vilnius: Leidybos cen as. 183 Čepai ienė G. 2010: Jonas Jablonskis iolpinis a (Min auja, ėjimas į Va pą). Kalbos kul ū a 83, 30–43. Jagminienė J. 2013: In eligen ai p imi au o i dei manuali li e iški. Accesso in e ne : h p www.be na dinai.l /s aipsnis-02-2013-08-ju a e-jagminiene-in eligen ai-pi mieji-lie u isku- ado eli- u-au o iai/95146 ( edu a 2013 04 17). Ka čiauskienė M. 2000: Lie u iškų elemen o ių aida. Lie u iški elemen o iai, Kaunas: Š iesa, Ka čiauskienė M. 2002: Lie u os mokyklos i pedagoginės min ies aidos 11-75. b uožai: 18631918 m. Lie u os mokykla i pedagoginė min is. XIX a. seconda me àXX a. inizio. An ologia. Sud. M. Ka čiauskienė, Kaunas: Š iesa, 925. Mikulėnienė D. 1998: S a us della lingua S a ybna de ju e e de ac o: suo a uazione e o dkybos p oblemi. S a obbinė kalba i in eg acija (Es ija, La ija, Lie u a): semina o ezės, Vilnius, 78. Pa iškečiū ė-Kund o ienė E. 2009: LMD a i i à pubblicybinė. S iluppo scien i ico e ecnico 1(1), 124- 138. Pi očkinas A. 1977: P ie bend inės kalbos iš akų: J. Jablonskio i a e ope e 18601904, Vilnius: Scuola. Pi očkinas A. 2011: E škėčiuo u keliu lydėjo kalbą į mokyklą (2). Mokslo Lie u a 1 (445), 511. Pukienė V. 1994: Lie u ių š ie imo d augijos XX amžiaus p adžioje (1906–1915 me ais), Vilnius: A. Va no pe sonalinė įmonė. Pupkis A. 2005: Kalbos kul ū os s udijos, Vilnius: Gim asis žodis. Salienė V. 2009: Lie u ių kalbos didak ikos aida, Vilnius: Vilniaus pedagogikos uni e si e as. Vainiu ė M. 2010: delle Li uanie come s a ali s a usas: p incipali aspe i. Ju isp udencija 4(122), 2541. Zinke ičius Z. 1992: Li u ians kalbos is o ija 5: Bend inės kalbos iškilimas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Zinke ičius Z 1993: Ry ų Lie u a passa o e o a, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Gau a 2015 04 07 Ado a o 2015 09 25