Pradinių mokyklų lietuvių kalbos mokymo programos 1915–1939 metais

BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VA BUIVYDIEN Vilniaus Gedimino echnikos uni e si e as PRADINI MOKYKL LIETUVI KALBOS MOKYMO PROGRAMOS 19151939 METAIS ESMINIAI VOODŽIAI: enseignemen du Li uanien; des p og ammes d'enseignemen de la langue li uanienne; des p oje s de p og ammes d'enseignemen de la langue li uanienne; ansac ion de p og ammes. INTADINS NOTABES Dans les p emiè es années du XXe siècle, quand l'Eu ope occiden ale p é alai Fe dinando de Saussu eo e son mo ceau s uc u el de langue idées, que la langue au ai e comme sys ème (Pupkisčiau: 49), en Li uanie en 1901 Pe o K iaušaičio (Jono Jablonskio) a consolidé la g ammai e de la langue Li u ienne il a e ec ué le choix p incipal du a ail de codi ica ion de la no me (Jablon [Pe as K iaušius] 1901), que Jamas Jablonsky é ai enco e i an Min au (plein su la pé iode de Min aujos). Panaikinus Li u iškos paudos d audimą a é é o mée des condi ions con inue plė o is commun ines onc ions de la langue Li uiniens: a é é c éées p emiè es lie u iškos lie u ių kalbos mokymo p og amų ( oliau mokymo p og amų), éc i iami mokykliniai ado ėliai, leu s ecenzijos, discu aujama spaudoje, c ééas ašomosios kalbos e minas. T oisi euqua u ueux décennies en Occiden en Eu ope F. de Saussu eo s uc u u inés kalbo y os idéas dé eloppai quelques écoles, une plus b illan s P ahos école. Les linguis es de P ahos, se basan sys éma iquemen su F. de Saussu eo p incipes de enseignemen , on c éé modnią héo ie du langage e é ablié sa i ą mé hodeiką de desc ip ion du langage, dans laquelle impo an e place occupe la concep de langage commun ines (Pupkis 2005: 49). P ahos ling is inės mokyklos idėjas scélé aien Gim osios kalbos žu nalo collabo a eu s, e ou nés de é udes à l'é ange e amilia isan a ec les de niè es eche ches de la langue e de la no ma ion de ce e pé iode, pa conséquen les Li uanies langue é ai no mminée e gén ines onc ions de la langue dé eloppées su base plus clai emen su o mulés des c i è es de no mmina ion (plg.: Mode niosios kalbo y os, especially P ahos ling is inės mokyklos, eiki kalbamiininkai ėmė is plus in o s uc u al na u e e unkcinį Zinke ičius 1992: 267). Ainsi p emiè es XX a. décennies aux li uaniques la plus g ande in luence ai en F. de Saussu eo e ses disciples s uc u a oi es linguo y os idées e s uc u a ionne app oche en e mes de langue cela émoigne les p emie s J. Jablonskio a aux; o a kū us Nep iklausomybe en Li uanie é yškėjo Gim osios kalbos bend ada bių sujasjos a ec P ahos ling is ine mokkola, pa iculiè emen a é é baséamasi des insignées héo iques su bend inę kalbą. Pu i ude e égula i é c i è es, auxquels guidai J. Jablonskis, e con inuaien é aien impo an s, cependan no minemen a é é di é encié, appa u de nou eaux c i è es d'é alua ion, pas ou emp ai aisi s ic s (plačiau oi Zinke ičius 1992: 267). BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 me ais | 2 Les années de la P emiè e gue e mondiale e pa iculiè emen la Li uanie ayan annoncé Nep iklausomybę, les ques ions de enseignemen de la langue Li uanie son de enues i inumen impo an es c éan e disséminan la no ion de na ionali é iden i ai e, quand a é é consolidé le s a u de la langue li ou ienne comme langue d'É a e son onc ionnemen dans la socié é. L'objec i de ce a icle énag ine 19151939 m. les pa icula i és des p og ammes de enseignemen des écoles Li uaniennes. Tâches: 1) déba e du emps de l'enquê e si ua ion de enseignemen des langues Li uanies; 2) déc i e sanda à des p og ammes de o ma ion; 3) a skleis i mokymo p og amų panašumus i ski umus. L'obje de l'é ude 19151939 m. éc i y ų p og ammes de enseignemen con enu i lyginamos 4 o icialiai pa i in os mokymo p og amos), lyginamoji mokymo p og amų (ex ai emen é udiées analyse. Ap a iens e epliques su les men ionnés p og ammes dans la p esse. 1. LIETUVIŲ KALBOS MOKYMO SITUACIJA 1914–1939 METAIS du Li uanien enseignemen , comme e de ou éduca ion, le dé eloppemen a é é p is abdy de la P emiè e gue e mondiale années (19141918). Pendan la gue e en i on 60 écoles de a ec pédagogos pasi aukè en dans usse p o onde, p incipalemen en plusesnies illes: Mosk ą, Pe og adą, Tambo ą, Vo onežą e k . Pabėgėliais s'occupai des Li uiniens d augijos ic imesées à cause de la gue e šelp i sky iai (Ka čiauskienė 2002: 21; Pukienė 2008: 1727; Bui ydienė 2013: 6869). Vokiečių okupacijos me ais, a an enco e n'é ai o mée e en o cées occupacinées au o i és, les Li uu ens de leu ini ia i e ėmė cons ui e écoles, dans lesquelles ou es les ma iè es é aien enseignées en Li uanien. Selon Zigmo Zinke ičiaus, [š] ie imą plės i é ai nelagha. Fūko des enseignan s, manuélies, p og ammes de enseignemen , cou sdommes suje s Li u iškos e minijos (Zinke ičius 1993: 153). Depuis 1917 m., e pa iculiè emen p omulguan Nep iklausomybę, en Li uanie on é é commencées c ée sh ie ėjiškos d augijos, a gijo e enco e commencé p is i lie u iška spauda, commença ei i lie u iškas žu nalas Lie u os mokykla (19181940). Les manuels scolai es s'occupai Li u iens socié é de science. La p emiè e ois dans l'his oi e 1922 m. la langue Li uanien es de enue na ionale1 (Zinke ičius 1992: 213). Cela ès éla gi é les sphè es e onc ions de consomma ion de la langue li uanienne (dans les écoles, adminis a i e, poli ique, sociale, cul u elle e scien i ique). Le en o cemen du s a u de langue d'É a signi iai a an ou lengagemen de lÉ a à la langue e à la p incipale socié é des gens qui ce e langue usen (Mikulėnienė 1998: 78; Pupkis 2005: 20; Vainiu ė 2010: 25). Magdalenos Ka čiauskienės selon, en euka io Li uanie Le minis è e de l'Éduca ion des che s scolai es s ic emen ne églemen a o, cependan exigu a, que les app ou e aien aup ès du minis è e eikusios knygų leidimo komisija. Il a é é pe mis d'u ilise le même momen des p épa és di é en s au eu s du même suje e pou les mêmes années de o ma ion (Ka čiauskienė 2000: 41). Nep iklausomybę a kū usioje Lie u oje p adė a leis i daugiau i ge esnės kokybės lie u iš- kų elemen o ių. Leu s ques ions de pe ec ionnemen non moins discu ée dans la p esse (Jablonskis 1920; 1 S a ybnej jezik s a us a é é en o cé 1922 m. augpjūčio 1 d. Li uanie Kons i ucijoje (Zinke ičius 1992: 213). BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 me ais | 3 1920a; 1922 e k . ; Mu ka 1920; 1923 e . .). Dans l'ensemble, selon Eglės Paške ičiū ės-Kund o ienės (2009: 126), 1918 é aien les années les plus p oduc i es des di igean s édi ions2. Rélabo an des écoles secondai es é o mei, 19251936 m. i in suak i ėjo ado ėlių é alua ion e ecenza anje. m. 1929 Les di ec i es du minis è e de l'Éduca ion on é é p oposées c i iques de la Commission su les moyens d'enseignemen publie dans la p esse, o ganise des compé i ions ado ėlių e concen és pa des e o s che che à ce qu'à l'a eni le nou eau ado ėliens n'ai pas pasigendé le Li u iškos d asios (Lomanas 1930: 67). Recensions su déjà émises e enco e p épa és émisée manuelles écoles ainsi ak ualus a icles pedagogikos, lie u ių kalbos, š ie imo, kul ū os ema ika gausiai i plačiai bu o skelbiami uome inėje pe iodinėje Lie u os pedagogų spaudoje: Š ie i- mo da bas (19191930), Lie u os mokykla (19181940), Tau os mokykla (19271940), MokyŠio ésul a s du kla i gy enimas (1921–1941), Mokykla i isuomenė (1933–1936) i k . a ail écoles aki aizdžiai sen iu o déjà XX a. 4-ojo dešim mečio idu yje. Ils on é é o més des enseignan s p o essionnels, nusse è en le con enu des p og ammes de enseignemen , on é é p épa és o iginalūs manuels, don la quali é, pa appo au débu de la pé iode, ès changée: ou sys ème éduca i unio ugdymo des bu s e des asks, kėlę nau s spi asią, do ą, sociomaniškumą, k ea biškumą, décla e Jū a ė Jagminienė (2013). In e puka io Li uanien les élémen ai es e g amma iques de la langue li uanienne un e e considé able a ai Rygiškių Jono (Jono Jablonskio) Lie u ių kalbos g ama ika (1922)3. Elle es knyga aukš ųjų mokyklų s uden ams, gimnazijų moky ojams, mokyklinių ado ėlių au o- de enue p incipale des sciences iams. Les a aux de J. Jablonski consac és à la no malisa ion des langues in luencé e d'au es: Li uiniens kalbos sin aksė, éc i e e émise enco e 1911 m. (Jablonskis [Rygiškių Jonas] 1911), e 1928 m. pa ujiusi ki a sin aksės moksluiniai Links i p ielinksniai (Jablonskis [Rygiškių Jonas] 1928). Puisque, selon Z. Zinke ičiaus (1992: 153), jusqu J. Jablonskio sin aksė é ai bene silpniausia s i is de enseignemen des langues li ou es, ces a aux é aien ès p écieux e nécessai es aux au eu s des manuels scolai es. Vado ėlių po eikį Nep iklausomoje Li uanie sen i é non seulemen J. Jablonskis, beaucoup pedagogų e Li uiniens langues spécialis es ėmėsi éc i e elemen o ius, écoles des inées g amma ikas e ma hiniens li es. Ce ains manuels on é é é ojés, mis à jou , mais beaucoup a é é éc is e nou eaux. Dans la p esse y a eu de abondan es discussions, les manuels on é é é isés. J. Jablonskis, au an en ainée, ecensuai géné aljo ugdymo dalykų ado ėlius, mais p incipalemen a en ion, sans dou e, alloua elemen o iams e gimnosios kalbos ado ėliams. 2 L'une des nomb euses aisons de publica ion ixées des sommes conc è es d'a gen pou les a aux e ec ués: hono ai es aux aduc eu s a ec ou e édac ion 75 Rub pa lanką, aux éc i ains o iginaux 112 Rub 50 kap., au co ec eu espec i emen 8 Rub (Paške ičiū ė-Kund o ienė 2009: 126). 3 Po 1901 m. Li u iškos kalbos g ama a ikos 1919 m. asa ą a é é éleis a K iaušaičio i Rygiškių Jono signée Lie u ių kalbos g ama ika. É imologie. Aux p emie s de nos é ablissemen s d'enseignemen supé ieu . Vilnius: Žaibo paus u ė, 1918 (1919). Ce li e, signée de deux slapy a džiais, qui mon è en des connexions a ec 1901 m. g ama ika, selon A noldo Pi očkino, neišpopulia ėjo pou ces aisons: la pé iode de so ie a é é occupée Vilnius e 1922 m., ap ès ois ans, isėjęs pa obulin a ian g amma ikos 1922 m. Rygiškių Jono Lie u ių kalbos g ama ika. É imologie. Aux secondai es é ablissemen s de science. Seconde édi ion. KaunasVilnius: Š y u io socié é édinys. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 années | 4 1915 2.1939 MET LETUVI LEGUYMO PROGRAME D'ÉQUIPEMENT Les années de gue e pédagogoi e kalbininkai s'occupaien des Li uiniens langue enseignemen . Il exis e des données que m. on é é c éés deux p oje s de p og ammes de enseignemen 1915.4 deux p og ammes ou nissen des connaissances À p opos J. Jablonskis5 Li uanie balse (1915 m., No. 4) épuispin dans l'a icle Dėl lie u ių kalbos p og amos mūsų mokykloms (Jablonskis 1915 [1933: 57]). S aipsnyje c i iquée 1915 m. mois de ma s Minis è e6 app ou é p og amme de langue li huanien pou les é ablissemen s secondai es de science (Программа литовскаго языка для среднихъ учебныхъ заведеній). J. Jablonskio a icle souligne que ce p og amme app ou é pa le minis è e de l'Éduca ion n'a ien à oi a ec ce p oje de p og amme que a é é élabo é des acances d'é é pa plusieu s de nos co ps d'enseignan s (Jablonskis 1915 [1933: 57]). Hence, a é é c éé un au e lie-[1933: 57]). Hence, a é é c éé un au e lie-1933: 57]). Dès lo s, a é é c éé un au e lie-]). Dès lo s, a é é c éé un au e lie-). D'où es , a é é c éé un au e lielonski nekommen oja e ikslesnių données ne ou ni pas, a icle indique seulemen con i min osios u ių kalbos p og amos p ojek as, ku is, deja, nebu o pa i in as. Plačiau šio p ojek o J. Jab- 1915 m. dé au s du p og amme: inapp op iés manuêles (dû à une langue pas éguliè e e inapp op ié pou les écoles le con enu c i ique ces manuèles: Mūsų Di a, Skai ymo knyga, Juozo Damijonaičio T umpa lie u ių kalbos g ama ika, Mai onio T umpa lie u ių ašlia os apž alga e k .); eg e e que dans le p og amme nulle pa ne soi men ionné, que l'enseignan doi p end e soin à l'école a an ou de le e aikš ėn žmonių kalba žmonių kalbos dėsniai i įs a ymai, que à l'école il au li e e examine a ec les élè es ypačiai ces a aux e a auxeli, don la langue es belle, acile, e es en iè emen d'acco d a ec žmonių kalbos dėsniai (1915 [1933: 58]). K i ikuojama, kad mokymo p og amoje nu ody a pe daug (ne 40) lie u ių ašy ojų (nuo XIX a. jusqu'à XX a. commencemen ), don ne son pas ous alsi ê e considé és à la école, pa iculiè emen kalbai ugdy i. Le p og amme n'u odoma, combien d'heu es doi ê e allouée à la langue li oue, non plus ne pa le- -on su le p o esseu de langue li oue posées exigences (Jablonskis 1915 [1933: 58]). Donc ce e c i ique de p og amme es in é essan e e p écieuse en ce qu'elle ou ni des connaissances non seulemen su d i m. dans les p og ammes de enseignemen des langues li uaniennes, mais e su J. Jablonskio le concep de enseignemen des langues li uaniennes: ecommandés dans les manuelles doi en ê e beaux e éguliè e, le con enu des manuelles co espondan aux exigences pédagogiques, le p og amme de an aide les enseignan s esquille les lec eu s des langues des gens e les lois (Jablonskis 1915 [1933: 58]), le ex e du manuel doi ê e éc i en langue na u ale, g acieuse (pasak J. Jablonskio, éc i an a i icielle <...>, ne de ai pas a oi de place dans le p og amme, 1933: 58). À p opos non con i min le 1915 m. p oje du p og amme de langue Li uiniens quelque peu d'in o ma ion es ou nie du magazine Vai as (LD 1915: 310) numé o 19. T umame dans un message anonyme a-19 au numé o. B ie ame dans un message anonyme a-9 au numé o. Une b è e annonce anonyme éc i que la déléga ion Li uanien, don les ep ésen an s é aien Yčas7, An anas Sme ona e S asys Šilingas, a emis au minis e de l'éduca ion p og amme deslie u pedagogų bu elio sus a y ą lie u ių kalbos idu inėse mokyklose (LD 1915: 310). S aipsnyje quelque peu discu é la si ua ion du enseignemen des langues li huaniennes dans les écoles, cependan la même p og amme de enseignemen plus la gemen nekommen ée. 19191920 m. em asi e des ac ions de ans o ma ion scolai e, qui lėmė e de nou eaux p og ammes c éa ion (Salienė 2009: 31). m. 1919 Le p emie numé o du a ail de l'éduca ion a é é imp imé 4 Jusqu'à ces p og ammes connues deux XX a. débu des p og ammes de enseignemen de langues Li uanies, éc i es 1906 e 1909 m. (PLK 1906; LKP 1909). Plačiau ž . Bui ydienė 2011; Bui ydienė 2013. Bui ydienė Bui ydienė 2011; Bui ydienė 2013 Bui ydienė 2013 Bui ydienė 2013 Bui ydienė 2013 Bui ydienė 2013 Bui ydienė 2013 Bui ydienė 2013 Bui ydienė 2013 Bui ydienė 2013 Bui ydienė 2013 Bui ydienė 2013 Bui ydienė 2013 Bui ydienė 2013 Bui ydienė 2013 Bui ydienė 2013 Bui ydienė 2013 Bui ydienė 2013 Bui ydienė 2013 Bui ydienė 2013 Bui ydienė Bui ydienė 5 L'a icle es signé Maî ejo pseudonyme. 6 Sé ie minis é ielle n'es pas indiquée dans la sou ce. 7 Le nom n'en e i . Il es aisemblablemen que ce u Ma ynas Yčas (18851941). BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 me ais | 5 P adedamųjų mokyklų laikinoji p og ama, dans laquelle a é é publiée e qua e e ių me ų lie u ių kalbos p og ama p adinėms klasėms (PMLP 1919: 1011), oi 1 len elę. Po années Éduca ion dans (RP 1920) publié le p oje de é o me du minis è e de l'Éduca ion de l'enseignemen géné al écoles. Le p oje de é o me p oposée e des Li uanies (i pasaulio li e a ū os) p og amme, dans laquelle p é ues l'enseignemen de g ammai e, umpa héo ie de li é a u e e aš ija e uga (14 klasės Lie u os li e a ū os is o ijos ež alga i XX a. p adžios li e a ū inis palikimas (RP 1920: 2526), Selon Vilija Salienė, ce p og amme a ai aussi des dé au s, ca il y a ai nepassammen jamas lie u ių i pasaulinės li e a ū os yšys, ne olygus g ama ikos i li e a ū os išdės ymas accen en uokoncen ues (Salienė 2009: 31). Nauja Lie u ių kalbos i isuominės li e a ū os p og amme a é é app ou é en 1923., cependan elle a é é u ilisée neilgai (ž . 1 len elę). 1929 m. a é é c éée nou elle Li uanien langues e pasau-1 len elę). 1929 m. a é é c éée nou elle Li uiniens langues e pasaulen elę). 1929 m. a é é c éée une nou elle Li uanie de la langue e de la li é a u e mondiale p og amme, dans laquelle, selon V. Salienės (2009), déjà compa a i emen plus d'a en ion é ai acco dée aux communs enseignemen s e à l'éduca ion ques ions, aux ecommanda ions scien i iques e p a iques su la langue Li uanienne. Po e o mine école p oje du p og amme éluisé en 1937 (VMP 1937). Dans ce p og amme de enseignemen beaucoup d'a en ion es acco dée à la langue commune, son dé eloppemen e à la ela ion a ec la a me locale des élè es. Sumožin a de ce ains suje s (dialec ologies, compa am ieuses g amma ices indoeu opéennes) peu peu liés à la commune langue9. Le ma é iel g amma ical a é é p ésen é cohé emmen e sys éma iquemen . donc dans ela i emen peu de emps on é é éc i es beaucoup de di é en s e di é en s p og ammes de enseignemen ( oi Tableel 1ę). 1 LENTEL. 19141940 m. des p og ammes de enseignemen de la langue li uanienne N . Pa adinimas B uožai / apibūdinimas 1. P og amme li товскoго языка 1915 m. mois de pou moyennihъ учебныхъ nėms заведеній, 1915. ma s app ou ée p og amme de Li uanies langue midu i- é ablissemen s de science. J. Jablonskio e ue (Jablonskis 1915: 57). 2. Les enseignan s bu eau c éé pa Li uanien 1915 m. Vai o langue p og amme p oje (Vailie u ių delegacija, don les No. 19). S asys Šilingas, minis e de l'éduca ion a in odui e dans le numé o 19 (p. 310) es ou nie l'in o ma ion, que ep ésen an s é aien Yčas, An anas Sme ona e as, 1915, lie u ių pedagogų bu elio sus a y ą lie u ių kalbos idu inėse mokyklose. 8 Con o mémen à ce nou eau plan d'enseignemen , a é é l'é ablissemen de écoles d'enseignemen géné al ois deg és (RP 1920: 17): in odui un enseignemen p imai e de qua e ans, emplaçan d iklases e iklases les écoles p imai es, mokykla, an asis laipsnis – idu inioji (a i inka, pasak au o ių, p ogimnaziją) i ečiasis laipsnis – didžioji (a i inka, nommé pe i es (p adedamusja) pasakų klas, aukš esnią gimnazijos au o i) (RP 1920: 17). Le nou eau plan de enseignemen a é é p épa é selon 1920 m. S eigiamojo Seimo édi é la P adžios mokyklos įs a ymą, qui é abli qua e ans obligalomą p adinį mokymą. Guidan pa ce e loi, dans les illages p incipalemen onc ionnai ois dépa emen s, dans les illes d ikomplek ės qua e ou cinq dépa emen s de la p emiè e école. Ku ian qua e ans à la p emiè e école, obliga oi e sa équen a ion, en l'absence de su isan éseau, a é é in odui pa pa s. Le a ail des enseignan s a supe isé Le minis è e de l'Éduca ion nomme un insec eu ius des écoles d'oksk i es. 1925 m. La loi des P adžios mokyklų a é é changée. Sos ip in a cen alisée le pou oi du Minis è e de l'Éduca ion. Sa i aldi ésem laissik a s'occupe seulemen des ma é iels écoles a ai es. La nou elle loi é abli que peu ê e des écoles p imai es e a ec hau eses di isions. Šešių sky ių p adžios mokyklos p adė os s eig i depuis 1933 m. 1936 m. éleisi nou eau P adžios mokyklų įs a ymas (plačiau ž . Bukauskienė 1995). 9 Plačiau ž . (Salienė 2009). BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 années | 6 N . Pa adinimas B uožai / apibūdinimas 3. P adyamųjų mokyklų laikinoji P og amą pa engė p og ama (Š ie imo da bas, 1919, pédagogos Mu ka, No 1 ). Educacijos minis e ijos da buo ojai (neį a dy i) i Vokie ai is, muzikas Talla -Kelpša i dailininkas) Sklė ius. 10 Le p og amme comp end qua e ans de li uanien langue app en issage. Indicées de lec u e, de na a ion, d'éc i u e e de g ammai e, ecommandées des manuels e au es moyens de enseignemen . 4. des Li uanies (i pasaulio li e a-Lie u ių kalbos p og amme (Š ie imo da bas, eik a glaus ai, ou cou sis de langue commençan la phoné ique (balsies, p iebalsies, d ibalsies). Pe mu p og ama (secondjo i ečiojo mokyklos laipsnių) pa ū os) appelé g ama ika. Kalbos mo- 1920, No. 67). kymas (I classeė) les p emie s années de science indique- -on app end e de ou es les pa ies de langue, g ands pa ies de ph ase, an ininques pa ies de ph ase ( umpai), p incipaux e šalu inių sakinių. An aisiais e e čiaisiais années doi en ê e examinées ou es les pa ies de langue, sakinių dalys e sakinių ūšys. Qua u ieji me ai son consac és à l'his oi e de la langue (Žymesnieji naših aš ų is o iniai momen ai ( umpa ych momen ów his o inė apž alga, p. 24). Cinqième classe p opose se ka o i e app o ondi les connaissances de langue, b e se amilia ise a ec a mées. Sixième e sep ième classei des hèmes de langue n'esk iama. 5. Li u iens langues e uni e so ines li e-Nauja: héo ie de li é a u es 1923. uni e so ine li é a u e de inama a ec Li u iens li é a u e ilus ée li é ai es ex es exemples, a ū os p og amme, Kaunas, selon gen es. 6. de la langue Li uanie e mondiales li e-G ama ique le ma é iel dé alisué, dis ingués spéci inie aspec s: pa a ū os compa agomisos indoeu opiečių is o inės g amma ikos basins. p og ama, Kaunas, 1929. yimui, hui ième classe doi ê e enseignés la Fou ni plus dé aillée li é a u e Li uaniennes p og amme. 7. Li u iens langues e li é a u es Dėmesys es a ibué à la (p ojek as) (Vidu inių ąja a me. Le ma é iau g amma ique es (p oje s), gai. Le p og amme beaucoup d'a en ion es acco dée mo phologie hèmes, ensemble a ec sky yba. S ilis iques es langue, son his oi e e ela ion a ec mokinių gimp og ama p ésen é conséquemmen , sys inmunykles de p og ammes s ylis ique, éc i u e suje s Kaunas, 1937. expliqués sépa émen du a ibuée non nomb euses ces jou s poin de ue lexiques cou s des suje s (pa y exemple, la oisième classeée skoliniai e s e imybės), suje s de langue siejami su kalbos is o ija. 8. Les écoles p imai es Li uanies kal-IVI chapi es des découpsées bos p og amme (P adinės mokyklos selon is p og ammes. Thèmes du minis è e de l'Éduca ion; IIVI p oje app ou é), Kaunas, heu es pa semaine nomb e (nuo 8 à p og amme indique seulemen la même ma iè e. Son 11 eg oupemen e supplan age es du p o esseu p ede mė p og ammes12. I e II chapi es des p og ammes suje s ac i i és (kalbėjimas, lec u e, éc i u e) e en i o y inės chapi es de la pa ole, de la lec u e e de l'éc i u e. Indicé 5 heu es pa semaine). Pas a1939. bose expliquée que (p. 10). 101112 10 Les noms ne son pas indiqués dans la sou ce. 11 Pagal šį p ojek ą 1940 m. bu o išleis a jau pa i in a P adžios mokyklų p og ama (PMP 1940), jos Žodyje moky o- jui es a i mé que le p og amme du p oje a é é quelque peu sussu en i (p. 7). emps de école. P adžios 12 S eigiamasis Seimas 1920 m. išleido P adžios mokyklų įs a ymą, ku is nus a ė ke e ių me ų p i alomos p adinės mokyklų įs a ymas bu o pakeis as1925 m. Jame a é é p é u que peu ê e p adinių BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 me ais | 7 Taigi 19151939 m. les p og ammes de enseignemen pou les écoles p imai es e secondai es on é é c éés in ensi emen . 1 Dans les données de la able, on oi que dans les p og ammes yškėja un ce ain cou s de langue sanda a: phoné ique, mo phologie, syn axė, éc i u e, s ylis ique, éduca ion du langage. Bien é idemmen , les p og ammes de enseignemen d'i on olume, disposi ion de ma iè e, épa i ion des hèmes. 1937 m. p og amme édui e choses, nébue liés à la langue commune e son enseignemen : moins de dialec ologie e , compa é a ec 1929 m. p og amme, compa igamosios indoeu opiečių g amma ikos. 1937 m. p og amme beaucoup d'a en ion es acco dée au cou s de s ilis ique, les suje s de la langue liés a ec l'his oi e de la langue e le dé eloppemen de la langue. Les a aux d'éc i u e dans les p og ammes de enseignemen son appelés éc inais. 3.19191939 MET PRADINI MOKYKL LETUVI KALBOS MOKYMO PROGRAM ANALYS Pou l'enseignemen de la langue e des p emiè es classes enseignan s ainsi que di igean s au eu s, a é é impo an 1919 m. épuispin le P adedamųjų mokyklų empo aine p og am (ž . 2 len elę). Ce u la p emiè e qua e ans de enseignemen consac ée aux p og ammes de langue Li uiniens pou les p emiè es classes. Le p og amme p ésen en assez en dé ail des hèmes pokalbių (pa y exemple, p emie s ans pašnekesių emas: klasė, mokiniai, moky ojas, shkola, namai e au es els obje s ou en an s oisins leu s pein u es; qua e pays du monde, leu pe cep ion à l'école, namie e au eu e k ., p. 10), lec u e, éc i u e, na a ion âches (pa yçons, lec u es e examina ions acile con enu des apsakymėlių, con ejimų, pasakaičių. Sąmojingas éci a ion de ce qui es lu, e disimas depuis l'éminence leng učių eilių, pasakaičių an aisiais me ais, p. 10). Les hèmes de la science des langues disposés su ous qua e ans, chaque annéeie les connaissances des langues oujou s app o ondissen aigi mokoma koncen ais (ž . 2 ablelę). 2 LENTEL. 1919 m. P adedamųjų mokyklų laikinosios p og amos lie u ių kalbos mokymo emas1314 Sky ius Fone ika ( a is) Mo ologija ( ašyba) Sin aksė (sky yba) Kalbos dalys I Balsiai, (10 pasokų žymėjimas, d ibalsiai e p iebalsiai, leu didžiope imas. Ta iamasis „i“, amollissable i; les longues e les cou es oix e leu main ien en disan . Ga sai (p. 10) écoles e a ec hau esnie s sky iais. Šešių sky ių p adžios mokyklos commencées s eig i since 1933 m. Les mo s, du e é sų sa ai ę14) e de la douceu sup asios e pe i es le es (p. 10). skiemens, ga -Sakiniai (p. 10). P adžios mokyklų įs a ymas p iim as 1936 m., il y es es é šeše ių me ų p adžios mokymas (Bukauskienė 1989: 10). 13 Temes o muloluo ės e o hog aphe ici e con inue se laissan o iginalili. 14 Nomb e d'enseignemen s pa semaine de qua e ans e qua e classes dans la p emiè e école (PMLP 1919: 21). BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 me ais | 8 Sky ius Fone ika ( a is) Mo ologija ( ašyba) Sin aksė (sky yba) Kalbos dalys II Ga s. Le mo , (9 leçons Balsiais semaine skiemuo, aidė e biiballaies; (p. p iebalsiai minkš ieji, ęsiamieji Veiksmažodžiai, leu s Sakinys, des 10). jugemen pa ies de la kusi a džiai, kie ieji, mais, e Taškas, ne ęsiamieji (p. 10). skaičiai, asmens, ph ase Daik a a džiai, būd leu s giminė pa sans e minų. (nim ys) e chi es. klaus ukas, šauk ukas, kablelis laikai, (p. 10). liepiamoji e p ésumomiji déposacos (p. 10). III (6 pa ies de leçon pe semaine) Linksniuojamųjų kalbos galūnėse nosiniai e y, e, ė, o, a. Rašymas ni, nie, ni (p. 10). Sakinys i jo dalys, pa ies du sakinio mas su dais; mo selyčių ne, e Su ap iniai sakiniai e asjų dis incamieji (p. 10). Linksniuojamosios kal- adinibos po ys. Linksniai. di ec ionis Linksniuo ės. dans e p iniai mo s. Veiksmajodis. e Asmenaissemen signes menuo ės sans pa icipan s. Veiksmažodžių liemenyse e galūnėse ao i, e ė, i y, uū. Daly iai, leu s laikai, galūnių éc iba, les pa icipan s a imas gim ąja e ašomąja a me. P ie eiksmis; son éc i u e. P ielinksniai e allios. P elinksnies e a an délies. P iesagos el, ėl, yn, in, ūn, ing (p. 10) IV Composi ion (4 leçon ly ys. Daly iai, des mo s; a an délis, pape semaine) sudu ines mo s. (i būdinys) Les mo s (p. 11). liemuo, p éesage, emps, galūnė. Iš isiniai Sakinio dolys, giminingumas mo s Sup a imas sudė inių, usage des cons i u i s, p incipaux, secondai es e signes dis inc i s (p. 11). Aplinkybių mo s Visos pa ies de langue e lieux, būdo, leu s e aisons, ikslo. pa icipan s, demidéli ies. quelques Bend a is son eiškiams. (p. 11). Pa le p og amme de enseignemen p ésen ées hèmes oi , que o ganisa eu s p emiè e dans la sec ion de l'école élémen ai e ecommande p incipalemen enseigne éc i e e li e, connai e e consac e balsius, p iebalsius e d ibalsius. Siūloma enseigne les g ands e pe i s ca ac è es de éc i u e. Depuis deux années le p og amme al eady ou nisen des hèmes de enseignemen des langues e de la ph ase e pou sui ies années p imai es commencées hèmes: mokoma balsių, p iebalsių e d ibalsių. Te čiaisiais me ais éc i u e, sky ybos ègles e con inue p oposé enseigne de la langue e de la ph ase des pa ies. Qua es années ecommandée d'app end e des pa ies du mo , des cas de pa ies de ph ase plus complexes, épé ées ou es langues BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 me ais | 9 pa ies e enco e ou nies des pa icipan s, padaly ių i pusdaly ių bei bend a ies mokymo emas. Voi e, que p oposé es d'enseigne concen is, pa exemple, second aisiais années les pa ies de la ph ase examinées sans e mines, e e čiaisiais e qua e aisiais années indiqué es enseigne e e minų, se amilia ise a ec langues dalimis p oposé es aussi g aduniui. Il peu ê e que les o ganisa eu s du p og amme de enseignemen on é é amilia isés e a ec 1909 m. J. Jablonskio c éée p og amme de langue Li uanien, nes simili udes esama (ž . 3 ableelę). 3 LENTEL. 1909 m. e 1919 m. années hèmes des p og ammes de enseignemen des langues Mokymo Li uaniennes des écoles p imai es pa sa . Jono Jablonskio p og amme (1909) Pamok. pa sa . Pamok. 1919 m. p og amme I3Balsės e p iebalsės. 10 Pa la, sakiniai, mo s, skiemens, sons, P iebalsies suminkš ėjimai de an ą, o, ų ga sų žymėjimas, g andes e pe i es (i ą, ų, ū). Va ojim en e y, aussiogi ū, e, ė. Balsiai, kie uD ibalsės (ai, ei, au, ui) ie, uo. mo e la P onimis ą, ę, ų (mokinių a me e knygų i umkalba). pieji o es e leu main ien Délimi a ion des mo s d'une angée au eon. Majoses e didèsès le és. Ki čiai (p. 1). éc i es. d ibalsiai e p iebalsiai, leu s comp éhension de douceu . Ta iamasis e minkš inamasis i.; longieji e en disan en skiemenis e kilnojimas (p. 10). II 3Sakinys e sa pa s. 9Sakinys, mo , éškian ieji daik ą, son būdą e Balsiai minkš ieji, ęsiamieji e nonęsiamieji. linksnių Daik a a džiai, būd a džiai, (nim ys) e chi es. Veiksmajodžiai, daik a a džius. skaičiai, asmens, laikai, coïncidence a ec daik a a iamoji linksnių galūnės Sakinys; pa ies de ques ions (būd a džiai linksniuojama amis a ec desik a a džiais). Veiksmajodis, pa iculies e laikai (p op es ieji) di ymo modes. P iešdėlis, jo ašymas d auge su žodžiu i sky ium. Us ojime ą, ę, į, ų les plus impo an s é énemen s (au milieu e à la in du mo ). Taškelio, ques ion e c iuksme usage des signes dans les plus impo an s é énemen s, d i aškis (p ieš ienokių žodžių eilę i s e imąją kalbą), kableliai (į edan s e imus žodžius), ski snelis. skiemuo, son, aidée. Les mo s, e d ibalsiai; p iebalsiai kie ieji, ac ion. Daik a a dis, chi esliai, gymės e leu s giminės galūnės sulig ques ions. leu s Į a dės, emplaçan des liepiamoji e aBūd a dis, son nuosakos. džiu gymėje, skai liuje, ph ase examenemen klausulig simais, wi hou e minų. Taškas, claus uk, cablelis (p. 10). BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 me ais | 16 Taigi g amma ikos emas incluses dans l'éc i u e e la lec u e. Aux hèmes d'éc i u e expliquen e la mo phologie, e disy ybos suje s, même an ųjų ans phone os hèmes p ésen és comme éc i u e suje s: Son e le e di e ence. P a ina ion de l'audi ion ou e c očiuo celui du mo skiemenį (PMPP 1939: 6). O an app enan le lec u e des hèmes exho e à po e a en ion (inclu) en scy ybos signesklus. 4 Pa mi les ableaux colonneuse p ésen és des langues hèmes on oi que p esque ou cou s des bases de la langue au enseigne pendan les p emie s ois années de enseignemen , qua o aisiais années les connaissances de la langue doi en ê e app o ondi ées e éla gies. Les p emiè es années p incipalemen l'accen es acco dé éguliè emen a čiai ugdy i, éc i u e e scy ybos bases. An aisiais ans, de l'a is des au eu s du p og amme, doi ê e da an age ugdoma éguliinga a is, enseignée éguliinga o hog aphe ondamen es, commençai à enseigne phone ics e é abli ki čiuo ąjį skiemenį. Te čiaisiais ans impo an égulie de la langue commun inée a ie éduca ion, ensui e p oposé se enseigne complexesing cases de éc i u e, Ke i aisiais me ais jau nė a a ies ugdymo emų, ačiau ka ojamos išmok os one ikos supp ime indi e a ec mo des pa iimis, enseigne de la langue, commence enseigne des signes de scy ybos e de la ph ase des pa ies. hèmes e in odui es a ec c očiu e p égaide. Le p og amme ou ni des hèmes de épé i ion des pa ies app ises de la langue (p o ondissen les connaissances à leu suje , enseigne d'au es pa ies de la langue). Toliau dy ybos e synaksès enseignan s hèmes. Penk aisiais ans des suje s de enseignemen de la langue son p ésen és déjà peu: p incipalemen la ép ojemen (phoné ique, pa ies de la langue e o hog aphe). Neujos hèmes: langue e ache , a mė e bend inė langue. Ses aisiais années les enseignan s de aien le plus d'a en ion acco de à la syn axe e à l'sky ybai (sudė inių e ien isinių sakinių sky yba, di ec e e indi ec e; langue; épé i ion des ègles d'o hog aphe). Penk aisiais e sés aisiais ans les composa ai ois du p og amme plus hèmes du p og amme alloue héo ie de li é a u e e his oi e. 5 LENTEL. La dis ibu ion des hèmes du p og amme de langues li uaniennes de l'école p imai e Sky ius Temos chapi e I Ta is: 1. Compa a ion des dé aillances majeu es du langage des en an s. 2. Longs e cou s oix alloca ion des o es du klausos. Rašyba, sky yba: 1. Les majuscules le es sous poin e nomsoses. 2. y, i; ū, u éc i u e dans le mo . 3. Nosiniai linksnių galūnėse. 4. Les mo s kèlimas de ligneu ée en ligneu ée. chapi e II Ta is: 1. La o ma ion d'un aiskain e lou ds discou s. 2. Longs e cou s o sies e d ibalsies èglemen ing a imas. Rašyba: 1. Ilgųjų balsių. 2. D ibalsių. 3. Comė inių p iebalsių. 4. Le signe de mollesse i de an balsius. 5. Ska džiųjų p iebalsių pai s alloca ion. 6. Nosines du mo shaknyje. 7. Les G ands le es. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 années | 17 Sky ius Temos Phone ique, c očiaison: 1. Di é ence de Son e Le es. 2. Balsiai, p iebalsiai, d ibalsiai. 3. Abėcėlė. 4. Ki čiuo o skiemens dé e mina ion. Pa ies de langage: 1. La épa i ion des mo s en g oupes selon les ques ions. 2. Daik a a dis, būd a dis e eiksmajodis. 3. Ranking selon ques ions. chapi e III Ta is: Taisyklingas a imas bend inės kalbos ga sų. Rašyba: 1. P iebalsies éc i u e. 2. A an èdlies éc i u e. 3. P iesagų éc i u e. 4. Des mo s a ec sons de conjunc ions éc i u e. 5. Sudu inių mo s de l'éc i u e. Nos éc i u es. Dex des mo s: 1. Kai omi e nekai omi mo s. 2. Les pa ies du mo . Pa ies de langage: 1. Daik a a dis, būd a dis, į a dis, chi a dis. 2. Jų espèces, gimines, chi es, aleg niai. 3. Linksniacemen . 4. Veiksmajodis, ses pe sonnes, chi es, laikai. 5. Pe sonnalisa ion di ec e sedaka. Sky yba, synaxé: 1. Poin . 2. Klaus ukas, c iuk ukas au bou de la ph ase. 3. Veiksnys e a inys. chapi e IV Foné ique, ki chia emen . Re ojime: 1. Balsiai, p iebalsiai, d ibalsiai e leu s espèces. 2. Ki is i p iegaidė. Doib des mo s: épé i ion des pa ies du mo . Des pa ies de langage. Re ojime: 1. Kai omosios pa ies de la langue (linksniuojamosios a ec dans a džiuo inės ly imis, pe sonnuojamoji eiksmažodis a ec ous les nuosakos, sudu iniais laikais e sang ąžinėmis ly imis). 2. Déli iez. 3. Semi-déli i ies. 4. Des pa icipan s. 5. Nekai omosios pa ie de la langue. Rašyba: pa icipan s e leu éc i u e. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 années | 18 Sky ius Temos Sin aksė (pa s de ph ase), sky yba: 1. Iš isinis sakinys. 2. Veiksnys e a inys. 3. An ininkée pa ie de sen ence. 4. Kablelis é igieux dans la ph ase. 5. Comė iniai sen iniai. 6. Les Simples ieux cas de kablelio dans un ex e composé. 7. Liéeine langue, exe cice elle des in. V chapi us Foné ique: Ka ojimas. Pa les pa ies: Ka ojimas. Rašyba: Išei ų choses app o ondissemen . Au e: 1. La pa ole e l'éc i u e. 2. Ta mė e bend inė pa le. chapi e VI Sin aksėi sky yba: 1. Iš isinis ph ase e ses pa ies. 2. Composi ionnis sen inx e son espèce. 3. La langue di ec e e indi ec e. 4. Di o yba. Rašyba: Išei ų ašybos suje s app o ondissemen . Au comp age ayan de ous six ans hèmes pou cen aux oi , que dans la p emiè e école en app enan des langues Li uaniennes l'accen p incipalemen a é é consac ée éc i ais e langues pa iesims (ž . 2 igu e.), ainsi que sky ybai e synaksei. Au es hèmes ( a čiai, phone ikai e mo s de da ybai) es consac ée moins hèmes du p og amme. 2 PAV. 1939 m. P adinės mokyklos hèmes du p og amme de langue li aoue appo is p ocen ais BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 me ais | 19 Pa yginus 2 ableau diag ame p ésen éus données a ec 1919 m. p og amme emų diag ama (ž . ig. 3), isibles elles di é ences: naujojoje p og amoje beaucoup plus d'a en ion consac ée šybai, sky ybai i a čiai. Y a ki čia imo emų, ku ių nebu o 1919 m. p og amoje. a3 PAV. 1919 m. e 1939 m. compa aison des hèmes des p og ammes de enseignemen de la langue li uanienne Ainsi 1939 m. p og amme, p épa a, quand a é é app ou é six ans d'ini ial enseignemen , déjà s'éloignai des p og ammes p écèden s, ad il es é iden , que allai e le p og amme co espondan s de nou eaux manuelles. Ce e p og amma a mon e une elle s uc u e de enseignemen de la langue li uanienne des écoles p imai es: éc i u e, pa ies du langage, syn axé e sky yba, mo s de da yba, a is, phone ica e ki čia imas. IŠVADOS 1915[…] 1939 m. en Li uanie on é é commencées c ée des socié és d'éduca ion, apidemen pli o lie u iškos paudos leidyba, школах руководėliais ėmė ūpin is Lie u ių mokslo d augija. 1922 m. des kalbos a ojimo s i is i unkcijas išplė ė lie u ių kalbai su eik as als ybinės kalbos s a usas. Li uiniens Vado ėlių, des p og ammes e des ecensions éc i u e a é é p is abdi é la P emiè e čiau jau 1915–1917 m. bu o suku i ne du lie u ių kalbos mokymo p og amų p ojek ai, gue e mondiale, aku iè es ėmė yškė i lie u ių kalbos mokymo gai ės. Les manuo èles é aien éc i s su base d'o iciellemen app ou és des p og ammes des écoles p imai es (1919 m. e 1939 m.): 1919 m. Le p og amme de enseignemen des écoles p imai es de li uanien a é é p épa é pou qua e années de enseignemen , dans laquelle p incipalemen é ai l'accen dédié aux pa ies de la langue enseigne , cependan é ai e beaucoup d'au es hèmes (zodžių da ybos, syn axės, ašybos, a ies, phone ikos e sky ybos); 1939 m. le p og amme a é é de six ans y es appa u de nou eaux hèmes, pa exemple, ki čia anja, d'au es hèmes (pa yみに, éc ybos, sky ybos e a ies) a é é p oposé enseigne plus dé aillémen . BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 années | 20 Depuis 1939 m. les hèmes du p og amme de langue li uanienne oi déjà nusis o ėjusi école p imai e de langue li uanienne s uc u e de enseignemen ( ašyba, pa s de langue, sin aksė e sky yba, mo sžių da yba, a is, phone ika e ki čia imas); elle s'es e lé ée e de ce emps des manuels de langue Li uiniens. 19151939 m. des p og ammes de enseignemen de la langue li uanienne e de leu s c i iques a e ec ué le ôle de dissémina ion des onc ions de la langue commun inée e diegée des c i è es d'éduca ion de la langue commun inée. P og ammes e leu s c i iques é ude a é élé la no ion su o mée à ce e pé iode, que les manuels des écoles p imai es de li uanien langue a) doi ê e éc i une langue éguliè e (lingbes pu i ude c i è es), b) doi ê e aux en an s comp éhensibles (aiškumo c i è es), c) enseigne éguliè e éc i u e e a ie ( aisyklingumo c i è es), e ainsi egus ime une langue communine. ŠALTINIAI Jablonskis J. [Pe as K iaušai is] 1901: Lie iškos kalbos g ama ika, Tilžė: spauzdin a pas O o . Maude ode. Jablonskis J. [Rygiškių Jonas] 1911: Lie u jų kalbos sin aksė, Seinai: „Šal inio“ knygynas. Jablonskis J. [Moky ojas] 1915 [1933]: Dėl lie u ių kalbos p og amos. – Lie u os balsas 4. Jablons- kio aš ai 2. Š ie imo eikalai. Red. J. Balčikonis, Kaunas: Š ie imo minis e ijos leidinys, 57–58. Jablonskis J. [R. J.] 1920: A. Jakučionis. Kelias į š iesą, skai ymo i ašymo mokslas. Aš un as pa-[R. J.] 1920: A. Jakučionis. Kelias į š iesą, skai ymo i ašymo mokslas. Aš un as pa-1920: A. Jakučionis. Kelias į š iesą, skai ymo i ašymo mokslas. Aš un as pa-ionis. Kelias į š iesą, skai ymo i ašymo mokslas. Aš un as pa- aisy as leidimas. Kaina 3 auks. 50 sk. Tilžė, 1920. – Š ie imo da bas 10, 45–57. Jablonskis J. 1920a: J. Damijonaičio „Lie u ių kalbos g ama ika“. – Lie u a 164, 2–3; 165, 2. Jablonskis J. [Rygiškių Jonas] 1922: Lie u ių kalbos g ama ika: id. mokslo įs aigoms. 2-asis leid. Kaunas; Vilnius: „Š y u io“ b- ė. Jablonskis J. [Rygiškių Jonas] 1928: Linksniai i p ielinksniai i jų a ojimas mūsų kalboje: jų a - ojimas mūsų kalboje, Kaunas: „Sakalo“ b- ė. LD 1915: Lie u ių delegacija in žm. š ie . minis e į. – Vai as 19, 310. LKP 1909 Lie u ių kalba žemesniosiose mokyklose i lie u ių kalbos moky ojai. – Mokykla 2, 1–2. Lomanas P. 1930: P adžios mokyklų įs a ymai. Taisyklės, ins ukcijos, aplink aščiai i p og amos, Kaunas. Mu ka J. 1920: A i as laiškas A. Jakučioniui. – Mokykla i gy enimas 4 ( i šeliuose). Mu ka J. 1923: Mašio as P . Ašakaičio abėcėlė. Tilžė, 1921. – Š ie imo da bas 3–4, 268–270. PLK 1906: Pa yzdinis lie u ių kalbos mokymo p og amas žemesnėms i idu inėms mokslo įs aigoms Vilniaus, Kauno, Ga dino i Su alkų gub. – Vilniaus žinios, 1906, gegužės 10 (23), N . 99 (417), 1. PMLP 1919: P adedamųjų écoles de p og amme empo aine. T a ail d'éduca ion 1 (appendice). 1940 PMP: P adžios mokyklos p og amos, Kaunas: Le comi é de publica ion des li es du minis è e de l'Éduca ion. PMPP 1939: P adines écoles de p og ammes. Le p oje app ou é du minis è e de l'Éduca ion. Kaunas: Š ie- sos“ spaus u ė. RP 1920: Lie u ių kalba (i pasaulio li e a ū a). Minis è e de l'Éduca ion des écoles de l'enseignemen géné al. P oje de Re o mos. T a ail d'éduca ion 67, 2425 VMP 1937: Vidu inių mokyklų p og amų (p oje s), Kaunas: Spindulio de la socié é paus u ė. LITERATŪRA Il es Bui ydienė V. 2011: L'enseignemen de la Li uanie au XX a. commencemen : p emiè es p og ammes de enseignemen de la langue Li uanienne e de ce pé iode manuèlys. Les de niè es eche ches des langues e des cul u es. Langues e cul u es sanki ų a chy ai 4, Vilnius: Associa ion des che cheu s 223. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 VAIDA BUIVYDIEN. P adinių mokyklų lie u ių kalbos mokymo p og amų 19151939 me ais | 21 Bui ydienė V. 2013: B uožai du con enu e de la no mmina ion de la langue des manuélies de langue na ale des écoles de la p emiè e moi ié du XX siècle. Dak a o disse acija, Vilnius. Bukauskienė T. 1989: Li huanian mokykla i pedagoginė min is 19181940 m. Vilnius: LTSR liaud. L'Éduca ion m-ja. Bukauskienė T. 1995: Li huanian mokykla i pedagoginė min is 19181940 m., T ečias, complé é édi ion, Vilnius: Leidybos cen as. de dialogue eu opéen des langues e des cul u es; UAB Pe o o se as, 183 Čepai ienė G. 2010: Jonas 30–43. Jablonskis ha pinis e (Min auja, ėjimas į Va pą). Kalbos kul ū a 83, Jagminienė J. 2013: In eligen ai p emie s au eu s de manuels li auis. Accès in e ne : h p www.be na dinai.l /s aipsnis-02-2013-08-ju a e-jagminiene-in eligen ai-pi mieji-lie u isku- ado eli- u-au o iai/95146 ( ue 2013 04 17). Ka čiauskienė M. 2000: Lie u iškų elemen o ių aida. Lie u iški 11-75. elemen o iai, Kaunas: Š iesa, Ka čiauskienė M. 2002: Li uanien mokyklos i pedagoginės min ies aidos b uožai: 18631918 m. Lie u os mokykla i pedagoginė min is. XIX a. seconde moi iéXX a. débu . An ologie. Sud. M. Ka čiauskienė, Kaunas: Š iesa, 925. Mikulėnienė D. 1998: S a u de la langue gou e nemen ale de ju e e de ac o: sa mise en œu e e ges ion des p oblèmes. Vals ybinė kalba i in eg acija (Es ija, La ija, Lie u a): semina o ezės, Vilnius, 78. Pa iškečiū ė-Kund o ienė E. 2009: LMD ac i i és édybine. Dé eloppemen scien i ique e echnique 1(1), 124- 138. Pi očkinas A. 1977: P é bend inès langue is akų: J. Jablonskio ie e œu es 18601904, Vilnius: La science. Pi očkinas A. 2011: E škėčiuo u keliu accompagna la pa ole dans une école (2). Mokslo Lie u a 1 (445), 511. Pukienė V. 1994: Lie u ių š ie imo d augijos XX amžiaus p adžioje (1906–1915 me ais), Vilnius: A. Va no pe sonnelalinė en ep ise. Pupkis A. 2005: Kalbos kul ū os s udijos, Vilnius: Gim asis mo . Salienė V. 2009: Li uiniens langue didak ikos aida, Vilnius: Vilniaus pedagogikos uni e si e as. Vainiu ė M. 2010: des Li uanies comme s a u d'É a : p incipaux aspec s. Ju isp udencia 4(122), 2541. Zinke ičius Z. 1992: Li u iens langue his oi e 5: Bend inės kalbos iškilimas, Vilnius: Mokslo i encyclopedijų leidykla. Zinke ičius Z 1993: Ry ų Lie u a passé e main enan , Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi eu . Gau a 2015 04 07 Adop é 2015 09 25