Jausmų raiška jaustukais mokinių kalboje

BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 AGN ALEKSAIT Ins i u des langues Li uanies JAM RAIŠKA JAUSTUKAIS MOKINI KALBOGE ESMINIAI VOODŽI: jaus ukai, mokinių kalba, skoliniai, keiksmažodžiai. Les sensus ukai ac i emen u ilisés shnekamojoje pa lan à di e sious sen imen s eikš i. Ce e ne nekai omą pa ie du langage suda o des mo s, di ec emen e exp essémen ansposan des sen imen s, des ac es de olon é e des impulsions sans les nomme (DLKG 2006: 462). Bien qu'un saky inį communica ion ac uellemen sou en emplaçan dans la communica ion élec onique à ce bu sou en u ilisés sen imen smaženklya (ž . Wol 2000: 827-833; Tossell 2012: 659663), mais e ici ne s'é i e pas e baline sen imen s aiškos, laquelle le mieux e con ien sensus ukai. Cependan , des eche ches, comme les sensus ukai onc ionne dans la langue li uanienne ac uelle, quil exis e des changemen s e inno a ions, p esque n'exis e (plus eçoukia des eche ches sensus ukų onoseman ika, plg. Zaba skai ė 2009: 91110). Les enquê es con ien pa iculiè emen dans la langue des élè es, dans laquelle il es possible de ou e di e s inno a ions de langue ou changemen s de заuomazgų. Depuis 2015 m. Ins i u de langue Li uanien Bend inės kalbos y imų cen e onc ionne Mokyklinė li uanis ikos g upė ( ad. d . Au elija Tamulionienė), qui é udie les langues des élè es, leu s disposi ions linguines. Asociaţia Li uanis ų sambū is, en coopé a ion a ec des scien i iques du g oupe Mokyklinės li uanis ikos, selon un p oje sou enu pa Ugdymo plė o ės cen o In eg a ion des changemen s lexicologiques de la Li uanie mode ne dans le con enu e l'ugdissemen des compe ences héma iques des enseignan s, a o ganisé deux enquê es des élè es e des enseignan s su la lexikologie de l'enseignemen li uanien, son usage, l'enseignemen e l'é alua ion. 2015 m. ugsėjį enquê es su le si e apklausa.l les élè es on é é soumisà des 15 ques ions suda y a anke a, qui ap êpée in e na ionaux mo s, a mybių, naujažodžių, keiksmažodžių a oseną, a ai ichesse de langue (les élè es explique , ce que signi ien les mo s aukš ielninkas e meldai, p énomine , quels émous ukais exp ime ses sen imen s dans les si ua ions indiquées, quand es en e amis e a ec eux k auie, e .). Aussi on é é é udiés les élè es de communica ion élec onique habi udes de éc i u e, leu capaci é u ilise papie iniais ou in e ne iniais dic ionnai es. L'objec i du ques ionnai e é alue commen les élè es connaissen di e ses couches lexica iques, ainsi que en e plus la ges possibili és de eche ches selon des suje s indi iduels des ques ions de l'enquê e. L'objec i de l'a icle basé su les ésul a s du ques ionnai e p ésen ée aux élè es, énag ine aišką sen imen s sensus ukais dans le langage des élè es e é alue Li u iques e nelie u iques sensus ukų ela ion. L'une des 15 ques ions demandées aux élè es é ai la sui an e: Quels émo ionnemen s exp ime iez ous os sen imen s dans les si ua ions indiquées, quand ous ê es pa mi amis e a ec eux communiquez? Ce e ques ion oi ée é i e , si les élè es pe ce ai , ce qui es sensus ukai, ainsi que cla i ie , quels sensus ukus u ilisai le plus sou en . A é é soule ée hypo hèsé, que dans a osenoje concu encen o emen Li u iški e angliški jous ukai ou même la de niè e a dessus (ž . pa eikslą). Ce e é imes élémen s de langue à l'appa i ion na i e dans la langue g andeu in luence ai le p es ijas anglais (plačiau ž . Sauciuc BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 AGNĖ ALEKSAITĖ. Jausmų aiška jaus ukais mokinių kalboje | 2 2006: 269; Vaicekauskienė 2007: 34). Le con ac des deux cul u es u bai a emen quand es uni o mémen mu uel, plus sou en ce doonan i e e iman i e pusių ela ions. La dona ice c'es p es ijnée cul u e, à laquelle la cul u e imanissan e égalalise e don le p es ijískume ai p es ijine e sa langue (Vaicekauskienė 2007: 39), donc les sensus ukai, comme e au es moyens de aiškos linguis iques, des élè es son p incipalemen emp un és du p es ijnée langue, ainsi ise non seulemen sa langue à en ai e p es ijine, mais e à ne pas dis ingue d'un g oupe con empo ain. Il aud ai souligne que ce moyen d'exp ession émo ionnelle-exp essi e enu d'une langue é angè e ne manque pas acqué i dans la langue na ale e s'anc e dans la conscience des consomma eu s de la langue ( ou n'es pas nécessai e longs e é oi s con ac s des cul u es iman es e doanan es. Pa exemple, la g ande majo i é d'une Roumanie hau e école des é udian s, à l'I alie a i és sous un p og amme d'échanges cul u els e dans ce pays passés seulemen 10 jou s, ins an anémen de la langue i aliennes s'emp olino e commencè en à u ilise de els sensus uks comme bah e boh (Sauciuc 2006: 269). PAV. Is aukes de 811 ans des illes de pokalbių su le si e In e ne www.supe .l (2010 m.) (Ri os Miliūnai ės skaid ė. Lie u iški i nelie u iški jaus ukai pa yškin i.) JAV le psychologue Robe as Plu chikas basées émo ions (mų) héo ie a sépa é hui émo ions p incipales (jausmus), c'es -à-di e accep a ion, pasibjau issemen , pyk į, baimę, džiaugsmą, siel a ą, laukimą, (smalsumu) (Leka ičien 2008: 383). Dans l'in e oga oi e les élè es p ésen és ques ion su les sensus ukus ecou e cinq des hui sens p incipaux, qui des élè es son mieux pe cep ibles, . i. pyk į, baimę, džiaugsmę, pasibjau ėjimą e nuos abą. Dans le bu de décou i quels sensus ukus les élè es conso aien , on é é p ésen ées des si ua ions conc è es, p oches des élè es à la ie quo idienne, quand il au exp ime un sen imen . Da y a p épa e que la majo i é des élè es en p ésen és ques ions épondi sąžiningni. Dans l'enquê e on pa icipé 532 élè es de di é en es illes Li uaniennes, e el nomb e des espondan s pe me déjà insé e des polinkies, comme, quels émous ukais élè es enden exp ime leu s sen imen s, quand es pa mi amis e a ec eux communicen . Puisque l'in e ogusa é ai anoniminée, les mokiniai (les g oupes d'âge neski es) de ai indique seulemen l'école, dans laquelle é udi. Comme isible de éponses, dans l'in e iew on pa icipé élè es de Anykščių, Elek ėnų, Kauno, Kėdainių, K e ingos, Mažeikių, Palangos, Plungės, Raseinių, Telšių, T akų, Ukme gės, Vilniaus e Za asų mokyklų bei gimnazijų. La p emiè e in e oga ion donne aux élè es une si ua ion acon ez que en allan ous encliez pou quelque chose e assig oyez la jambe. Comme on oi de 1 ableau, les éponses des élè es p édominen en commun inée pa oje ne a o ina anglybė auč e elle les plus p oches Li u iški co espondan s ai, oi (plačiau su BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 AGN ALEKSAIT. Jausmų aiška jaus ukais mokinių kalboje | 3 a ec eux il se passe que au lieu de jaus uką auč i jo a oseną ž . Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyną (ND)). Labai e ais a e- jaus ukų mokiniai enkasi iš ik ukus (pys , kebe iokš , pokš e k .), cependan on ne peu p é end e qu'ils ne dis inguen deux di é en es pa ies du langage jaus uko e iš ik uko, p obablemen ce ains qui oulaien éclai škin i non pas leu s expé iences de sen imen s, e conc é aux ac ion du cli ium us. D'ailleu s, isch ik ukai son considé és une pa ie dis inc e de la langue seulemen des Li uiniens e enco e dans ce aines langues neindoeu opéennes. Dans d'au es g ammai es de langues ils son géné alemen assignés à jaus ukų, pa ois e à eiksmažodžių (DLKG 2006: 469). 1 LENTEL. Supykusių mokinių naudojami jaus ukai i juos a s ojan ys žodžiai1 Lie u iški jaus ukai, iš ik ukai Nelie u iški jaus ukai Jaus ukus a s ojan ys (anglybės) žodžiai (keiksmažodžiai, eu emizmai) Ai, aj (72) Auč, au, auch, auuch, keiksmažodis] ouč, jauč, auč (85) ouch, [Riebus usiškas Oi, oj, oooj (65) Ups (3) Blemba, bliamba, blmb (17) Ui, uj, uoj (18) Fo uck sake, s (3) Velnias, po elnių (8) Bam, bum (15), bum (1) Eina maison (1) Pys , pis (12) Po šim s pe kūnų (1) Kebe iokš (3) Po šim s pypkių (1) Pokš (3) Jolan a Zaba skai ė, che cheuse de lexique exp essy iennes, dans l'a icle Jaus ukai kalboje i šnekoje souligne que okią même comme jaus ukai émo ionnelle onc ion empli e keiksmažodžiai, uni és de la pé iphé ie lexicale, dans le sys ème s y uojan ys jaus ybę e azeologizmų (Zaba skai ė 2009: 9394), de nomb eux élè es, signi ian donc pyk į, donnen p io i é non pas aux sensuk, mais aux mo s. Le plus sou en jeunesols éc šè en di e sus usiškus keiksmažodžius, bien a indiqué e Li u iškų keiksmų ( ik abejo ina, ou ainsi e a oja), exemple.: po elnių, po šim s pe kūnų, po šim s pypkių. P ie Li u iques keiksmų šliejasi usiques keiksmažodžių eu emizmai, els comme bliamba e a namas. Nag inėjan les éponses, a é é ema qué que pignchiu eikš i non nomb euses élè es du ou nenu odée jaus ukų ou ne s'es u oi âche, ou leu s e ne a oja. Ici e ailleu s dans ce a icle es p ésen ée au hen iška mokinių kalba: Aujou d'hui nu iko nedidelė bėda:D Nepa ikėsi, ce qui a i é.. escaldama escalie ais, nepas ebėjau enco e d'un escalie o i k i au.. Pasijaučiau labai žiopla:D; Labai nusib ozdinau la jambe, comme auda; P imesk ėjau, e clkliu au comme dėjau kojon. Deuxième si ua ion: g acieusemen nus ebo e a ez eçu un neikė à do an. Maloniam nus ebimui eikš i les éponses des élè es p édominen lie u iški jaus ukai (ž . 2 ableelę). Les élè es, oulan mon e une g andeu é onnée, sensus uko la oix ou p iebalsį a ia ęsiamai e cela e lè e en éc i an le 1 Dans ceci e dans d'au es abelées à sensus ukų e au es mo s émociellemen cono uo s des cus ulia son ou nis les chi es des cas de pa cou s de ces moyens d'exp ession mon en équen ie des élè es dans les éponses aux ques ions du ques ionnai e. À cô é du p incipal émociellemen cono uo mo son p ésen és e d'au es a ian es d'éc i u e. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 AGN ALEKSAIT. Jausmų aiška jaus ukais mokinių kalboje | 4 sud igubina, pa exemple: oo, a , ou su igubina, pa exemple., ooo. Rejoignan pyk į, les jeunes u ilisen habi uellemen des p emie s, ou non es nis, jous ukus, qui ne u i dé ini es o mes mo phologiques (DLKG 2006: 462), cependan seconde si ua ion se ou e e secondaines, ou é es ines, jous ukų edinių sa a ankiškų mo s, n'o ekusių leu į a dijamosios des ina ion, e ne e ai e mo phologinių požymių (DLKG 2006: 463), e.g., willo (plg.o i). Rejoignan la beau é, les jeunes u ilisen non seulemen des mo s, qui signi ien l'é ique e du langage, eg.: aciū, ès aciū, mais aussi keiksmažodžius, ca [k]eiksmažodžiais ne s'exp imien pas oujou s des sen imen s néga i s pa appo à la éali é, pa ois des achis e pou exp ime des émo ions o es, pe kai usias (p.ex., ne ike a , n'hési e du succès, même soudain é icisée e pan.) (Zaba s 2009: 101). 2 LENTEL. Nus ebusių mokinių a ojami jaus ukai e les les ep esojan ys mo s Lie u iški jaus ukai Nelie u iški jaus ukai Jaus ukus ep esojan ys mo s (anglybės) (keiksmažodžiai, ja gononybės) Oho (91) Wow (14); (42) au; (2) kai bon (1) Bon (4); nu ici bon (1); wau O, oo, ooo (47) Omg (21) Jėga (3) Achiū (30), achiū ès (4), Aww, aw mo ] ès aciū (5) (16); (2) a py... [non censu inis Ak (18) Valio (10) Keli mokiniai nu ebimą, sumišusį a ec padėka, é eiškia pas seus ukais, mais ilgesniais ph aseiais, exemple. : Aik u oi, comme cu e de on cô é; Comme c'es ma an ! La p emiè e ois j'ai eçu elle un cadeau ina endu; Seni, j'ai eçu un bon cadeau, complè emen ne m'a endais. Une au e si ua ion p ésen ée aux élè es pasibjau ėjo e nemaloniu k apu. Les éponses des app enan s p édominen uniquemen Li u iški jaus ukai, anglybių appa oi seulemen une au e (ž . 3 ableelę). Le plus sou en mokinių u ilisé jaus ukas u neį auk as į Daba inės lie u ių kalbos žodyną (DŽ), bien Lie u ių kalbos žodyne e baigiamame eng i Bend inės lie u ių kalbos žodyne (BŽ) ce jaus ukas es . D oi e, le dic ionnai e de la langue Li uanienne (LKŽ) ne ai pas une clai ies d'indigna ion en e jaus ukų u, ui e e, cependan esama opiniones, que di è en néanmoins ces jaus ukų, éškiančių pasibjau ėjimą, s ilis iniai nuances: e 1. pasibjau ėjimui eikš i (emocinė unkcija): Fe, mesk! ; 2. pasišlykš in (emo cinė onc ion): Fe, koks spuoguo . i manie ingai pasibjau ėjimui eikš i (emocinė unkcija): Fi, quel neskanus. 1. pasibgeu uėjimui eikš i: Fu, quel mu zin chio; 2. pasišlykš in : Fu, ne iku si me ga. 1. s ip esniam pasibjau ėjimui eikš i: Fui, ne manggyk ceux ui s; 2. plus pa sišlykš in : Ne comp ends pas ceux nou eaux cou umes ui (Zaba skai ė 2009: 93). BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 AGN ALEKSAIT. Jausmų aiška jaus ukais mokinių kalboje | 5 3 LENTEL. Pasibjau ėjimui eikš i élè es u ilisés pa sensus ukai e les mo s epoussan s Lie u iški jaus ukai Nelie u iški jaus ukai (keiksmažodžiai) (anglybės) Jaus ukus a s ojan ys mo s Fu, uu (195); u comme smi da (8); ū (12); exp ūs i ui (88); e (22); eh (2); ech (1) uj, Omg (1) [Pasakoju įsijau ęs, peu usišku žodžiu] Ve (5); ew (12); (1) Ups ek (1) [Le plus sou en us oju] po šim s ekalijų.. Hm (5) Vaje (3); oje, quel pa um (1) p , p , p u (3); uuu, u (2) Išnag inėjus élè es éponses, on oi que la plupa des jeunes signi ien assez b a emen pasibjeu emen nemaloniu k apu, néanmoins ce ains es en san ū esni e kylančio sen imen du pa a: Qu'es une odeu désag éable! ; P iklause à quels amis suis c'es ainsi e pa lez koge o si smi dée u je 'a ais ien nesaky; Rien ne dis. Une au e si ua ion issu ando e. Ją déc i an , les éponses des élè es p édominen Li u iški pi miniai (neiš es iniai) jaus ukai, p z.: a, ai, oi, o (ž . 4 ableelę). Lie u iški an iniai (iš es iniai) sensus ukai, els que o Die e, o Viešpa ie, o Jėzau, concu ence a ec angliška san umpa omg (anglais. oh my God! Die e mon!). 4 LENTEL. Išgąsčiui eikš i mokinių u ilisés sensus ukai e les mo s les ep ésen an Lie u iški jaus ukai Nelie u iški jaus ukai (keiksmažodžiai, (anglybes) Jaus ukus a s ojan ys mo s séosios é ange s, eu emizmai) A (93) Omg (25) Po šim s pypkių! (1) O Die e (28); o Seigneu ie; o Jézau (10); o Jezus u Ma ija (1); o jésus ma ia e ous O bože (2) (1). s en ieji a ec s enciausiasiais (1); die ulėliau Oi (28); (8) oj; uoj (3) O ku mi (1) O, ooo (23) (17) Ai; aj (1) (11) Ak BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 AGN ALEKSAIT. Jausmų aiška jaus ukais mokinių kalboje | 6 Passe e un au e Li u iškas ou usiškas keiksmažodis e des š elnes plus leu s a ian es eu emizmai, p z., o ku mi2. C'es ai, ce ains élè es insis en , que dugąs į ansmisik i leu aide di e s di e s élémen s non- e bains, . y. isage mimika, ges ai. Seuls quelques-uns des élè es indiquen que issusangandée ne o ojan s des langbines e non-langbines aiškos ins umen s, ils ne cons a en même le ai de l'iggąs io: E oilà épuisé u moi! ; Negazdink; Du niau u! La de niè e si ua ion donnée aux élè es ès apsidžiaugė e. 5 Pa la ableelle on oi que jaus ukų (lie u iškų e nelie u iškų) a osena apylygė, bien dans ce e si ua ion les élè es ou nissen plus e di e ses lignes de jaus ukų nelie u iškų exemples. On peu ai e p émisse, que les jeunes, communian a ec des amis, plus sou en son endé exp ime joiesmà, e non col į, beau é, pasibjau issemen ou peu , donc comme jus e dans ce e si ua ion le sen imen des aiška a ie elle. S'e o çan de mon e une g ande joie, oulan exp ime une pas con en emen , les élè es lien le sensuko balsį ou p iebalsį pou susiamai, exemple: jeeee, uuuuuu, a e k . 5 LENTEL. Džiaugsmui eikš i mokinių u ilisés jaus ukai e les mo s les ep ésen an Lie u iški jaus ukai Nelie u iški jaus ukai (anglybės) Jaus ukus a s ojan ys mo s (keiksmažodžiai, ža gonybės) Valio (45) Yes (20); yey (12); yay (16); (3); yaaaaas (6) jay; jej; jejejej (3); jes Jėga (15) Oho (22) Je, jeeee (23); (19 o ce); ye (2a); (1) yeee, si (7); jės (2); Kaip jėėjė ainai (13) (20 O) Vau (15); auč; wow (5) In éalemen (2) Aaa (8) Omg (10) O Die e (4); o Dieu aie me ci! (1) Wuhu (2); uhu (2); ūhū; woho, woohoo (4); wooo, woo woo, uhu (2); oho (2); uuuuuu (1); yohoo (1) Oi (4) Aww (4); a ... (1) Des éponses il es appa u que seulemen peu de élè es exp imaien leu joie non pas des moyens e baux, mais du co ps langue: Sa oujugsm à exp imeškiu ac es du co ps-nusišypsoju; Jopinais du bonheu . Examinés e ésumés données su les sensus ukus des élè es au langage donnés au ableau 6. 2 Ce e sensuque n'es pas aléa oi e. Bien que peu sou en , il es pa cou u dans shnekamoje e langue e dans la communica ion élec onique- joje. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 AGN ALEKSAIT. Jausmų aiška jaus ukais mokinių kalboje | 7 6 LENTEL. Lie u iškos e nelie u iškos jaus ukų aiškos ela ionis les élè es dans le langage Eil. n . Si ua ions Lie u iškų e nelie u iškų jaus ukų appo (pe cen ais) Li u iški jaus ukai Nelie u iški jaus ukai 1. Di es- ous que en allan ous clô u ez pou jambe quelque chose e 67,5 32,5 assuje ez la 2. Maloniai nus ebo e a ez eçu un neikeė ą dona 67,9 32,1 3. Pasibjau ėjo e nemaloniu k apu 99,4 0,6 4. Vous ê es e ayé 90 10 5. Beaucoup app idugiez 38,7 61,3 Puisque l'é ude a é é choisie la mé hode de sondage, il au no e que ces ésul a s mon en seulemen subjec i es des mêmes élè es leu langue sui iens imageà. La aie si ua ion du a os én des sensus se ai plus é idiske ai , si au ai é é e ec uée un objec i ios élè es de la su eillance du langage (į ašy a gy oji mokinių kalba). Cependan e e ec uée enquê e mon e ce ains polinkies de la langue saky ine exp essy iose ac uelle des élè es. IŠVADOS Išnag emen des éponses des élè es su les sen imen s aišką kalbinės aiškos p iemonėmis, il es possible de ai e plusieu s conclusions: 1. P i ačiojoje mokinių kalboje lie u iški e angliški jaus ukai iškiai concu encen . 2. Des Li u iques jaus ukų mokiniai indiquen géné alemen u ilisan di e s p emie s (neiš es inius) jaus ukus. 3. Les élè es enden à exp ime pa les mêmes émo ionnels des sen imen s assez di é en s de la colè e à la joie. 4. Nuos abai, pasibjau ėjimui e isgąsčiui eikš i mokiniai indiquen p incipalemen u ilisan lie u iškus jaus ukus, e pi ié e džiaugsmui eikš i gausiai u ilisés an lie u iški, an nelie u iški jaus ukai. Néanmoins, signi ian jougsmà, les mokiniai indiquen consomman s plus e di e si esnių nelie u iškų jaus ukų, donc on peu a i me que ce sen imen aiška appuus ų mokinių kalboje es angliškiausia. LITERATŪRA BŽ – Bend inės lie u ių kalbos žodynas ( engiamas). P ieiga in e ne e: h p://bkz.lki.l DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų lei- dybos ins i u as, 2006. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 AGNĖ ALEKSAITĖ. Jausmų aiška jaus ukais mokinių kalboje | 8 DŽ – Daba inės lie u ių kalbos žodynas (elek oninis a ian as), ed. S. Keinys , Vilnius: Lie u ių kal-, Vilnius: Lie u ių kal- bos ins i u as, 2006. P ieiga in e ne e: h p://www.dz.l L e k a i č i en ė R. i k . 2008: Psichologija šiandien. Kaunas: Technologija. LKŽ – Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (elek oninis a ian as), y . ed. G. Nak inienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005. P ieiga in e ne e: h p://www.lkz.l ND – Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas. In e ne inė duomenų bazė. Suda ė R. Miliūnai ė. Vil- nius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://naujazodziai.lki.l /. Sauciuc G. 2006: Bo owings – a sou ce o inno a ion in he class o in e jec ions. – Re ue Roumaine de Linguis ique 2, 267–300. P ieiga in e ne e: h p://www.ling . o/RRL%202%202006%20Sauciuc. pd . Tossell Ch. C. 2012: A longi udinal s udy o emo icon use in ex messaging om sma phones. – Compu e s in Human Beha io 28(2): 659–663. Va i c e k a u s k i e n ė L. 2007: Naujieji lie u ių kalbos s e imžodžiai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Wol A. 2000: Emo ional exp ession online: gende di e ences in emo icon use. –Cybe Psychology & Beha io 3(5): 827-833. Zaba skai ė J. 2009: Jaus ukai kalboje i šnekoje. – Kalbos kul ū a 82, 91–109. Reçu 2015 11 17 Adop é 2015 12 28