Lietuvių bendrinės kalbos sampratos istorija (XIX amžiaus antroji pusė – XX amžiaus pradžia)

BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 JURGITA VENCKIEN Lie u ių kalbos ins i u as LITUVI BENDRINS LEGABOS SAMPRATOS HISTORI (XIX CENZAJA ANTROJI PUS XX CENZAJA PRAGŽIA) 1 ESMINIAI GUODŽIAI: bend inė kalba, ašomoji bend inė kalba, šnekamoji bend inė kalba, g ynumas, kodi ikacija. ĮVADAS Li u ians bend inės kalbos ( oliau bk) appa izione, inizio ques ione non ol a esamina o kalbininkų la o i. Gied ius Subačius è discusso degli s udiosi li uani un pun o di is a nella bk s o ia […] gene almen e essa è lega a con la nazione s o ia: amme de e minu u esclusu u nau os (s a enybės) s adio di s iluppo è s a o pa la o e di una ce a s anda dine lingua s azione di s iluppo[…] (Subačius 2004: 89). E S a i Uni i e Occiden ali eu opei linguis i l'e oluzione delle lingue comuni ne esaminano in base alle ca a e is iche delle s esse lingue, speci icin linguis iche e socialis ici uža (Subačius 2004: 97). Eina as Haugenas dis inse qua i bk o ma imosi aspe i: scel a della no ma, o ma codi icazione, unzioni pe ulinimen o e socie à ad assumimen o (Haugen 1966: 252). Bk appa izione e aida ela i i con sociomene, e in pa icola e du E. Haugeno indica i aspe i: scel a della a mia bk e pubblica acce azione. Il uolo della socie à mol o p ima ha alza o e P anas Ska džius: come impo an i bk dell'appa izione, dell'esse e aožą egli ha indica o la pe cepzione gene a usį della socie à (o almeno di sua pa e) che essa ha una lingua comune, e i suoi s o zi quella lingua usa e: [bk] è in u a l'e nog a inė Li u oj iconosciu a, usa a o s enu a a usa e [čia e ul e io men e pa yškin a mano J. V.] come un mezzo comune (Ska džius: 1927 341). Lo scopo di ques o a icolo sulla base s ampa e egodocumen ii mos a e, quando socie àè o almeno pa e di essa ėmė pe cepi e u in i bk e come essa comp a o. Li u ians bk susida imo p oblemi g ildenęs A noldas Pi očkinas su XVIXVIII secolo aš iją ašė, che [ ]iek M. Daukšai, sia agli al i di quel empo lie u ių aš ijos dipenden i <...> anco a non e a so o consape ole comune di lingua pe cezione (Pi očkinas ž : 1990 6, anche. 1 L'a icolo p epa a o secondo la elazione Bend inės lie u ių kalbos samp a os k is aliza imosi is o ija, le i a a nel semina e scien i ico Bend inė lie u ių kalba šiandien: ik o ė, iliuzija, siekinys? (2015 05 22), che ha o ganizza o Li u ians lingua ins i u o Bend inės kalbos y imų cen as. JURGITA VENCKIENĖ. Lie u ių bend inės kalbos samp a os is o ija (XIX secolo seconda me àė XX secolo inizio)|2 Pi očkinas 1986: 3031). Bend inesa idea del BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 linguaggio è s a a escol a Uni e si as ling a um Li aniae (1737), pe ò ul e io men e essa non è s iluppa a (Pi očkinas 1990: 8). 2. BENDRINS LEGUAPRA SAMPRATA XVIII CENTAGE PAZZIERO XIX CENTAGE VIDURYJE XVIII amžiaus pabaigoje i XIX amžiaus p adžioje bk apo ne ieno au o iaus mąs ymo ogge o. Bea si andan į bk po eikį, a i au o i dei žemaičių (Juozapo Čiuldos, Simono Daukan o, Juozapo A nul o Gied aičio, An ano Klemen o, Kip ijono Nezabi auskio, Ju gio Amb aziejaus Pab ėžos, Ju gio Plia e io, Dionizo Poškos, Simono S ane ičiaus, e c.) app occio in una ale lingua, en a i o di cu a la y ė G. Subačius (Subačius 1991, 5864; Subačius 1996: 5159; Subačius 1998 e k .). Žemaičiai ėmė mąs i e, come linguà a e comune (plačiau ž . Subačius 1998: 2021), e ques o pe me e pa la e di bk c eazione inizio, sebbene nessuna uno dei discussioio empo c e e modelli nonapo bk. G. Subačius icos uì ale ku õs o aspi amõs di c ea e bk samp a ą: bk sa à comune e uguoda a u i la pubblica nau os kalba (Subačius 1998: 20 21), sebbene, en a izza a, uni o modumą, uni e so inumą, au ą, lingua di e si au o i pe cepì ne ienodai. Ad esempio, J. A. Pab ėža pensa a su bk solo žemaičiams (apie 1831 anno), e S. Daukan as a di uoju pe iodo di c eazione Gigliosios Lie u os žemaičiams i aukš aičiams bei Ry ų P ūsijos lie u iams (Subačius 1996: 5354, 56). Mo iejaus Valančiaus du an e pe iodo yskupamen o (18491875) mol i kunigos sc isse o a minio mischino, più o meno enendosi al p op io e ino a minio, ma s engdamiesi esse e e aukš ai iški (Jonikas 1972: 135). Pa ies M. Valančiaus, di ige oso ikybine le e a u a, ją so eljanzausio, minčių su comune linguà, egis, non eslikusių. Nonos an e dai occhi non ilascia ciò, che M. Valančius si occupa a eas e n aukš aičiams lib i lascia e lo o a me, pe ché lo o esą non capi ami žemai iški aš ai: 1852 m. inciden a o Juozui Zene iči į eas e n aukš aičių a mę adu e Juozapo Žel io lenkiškai pa ašy ą ka ekizmą, 1865 m. aginęs An aną Ba anauską k aji ašy i jų a me. Ol e a ques o, Pe as Jonikas è zazmenęs e su M. Valančiaus gany ojinius laiškus, ašy us ikin iesiems lo o a me (Jonikas 1987: 238). Ques o es imoniebbe che comune a u i i li uani pa la M. Valanci anco a pa e a impossibile. JURGITA VENCKIENĖ. Lie u ių bend inės kalbos samp a os is o ija (XIX secolo seconda me à XX secolo inizio)|3 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 3. BENDRINS LEGABRAZA SAMPRATA LA SECONDIA SECOLLE XIX Domis bk ques ione suin ensi ò nella seconda me à del XIX secolo. Da me o egodokumen a i, in s ampa gausu a s ymų su bk, discusijų a io iais di comuneminamen o della lingua. 3.1. Rašomoji bend inė kalba Bend ini linguaggi ice ca o i conco dano, che p ima eme ge, s anda dizza a lingua sc i a (apie ai plačiau ž . Subačius 2001: 127). Ne išim is i lie u ių bk – ap a iamojo laiko a pio all'inizio lei pe cepi a solo come sc i oji. Bend inè delle lingue, sop a u o insegnamen o a a e, p i eikė A. Ba anauskui, 1870 m. paski am lec u es y i homile iką pamokslų sakymo eo iją i p ak iką lie u ių kalba Žemaičių (Telšių) d asinėje semina ijoje Kaune (S akauskas 2003: 71). A. Ba anauskui cuidò c ea e un comune ašomosios kalbos ( ad. aszybos) modelį, šnekamoji kalba suo p oge o imase a minė 1875 10 04 (16): 6): (Ba anauskas i. A. Ba anausko sc i omosios bend inės kalbos ( oliau bk) s u u a e a icina pie inių aka ų aukš aičių a mei (plačiau ž . Jonikas 1937: 50; Zinke ičius 1986: 78), pe ò la aš e p e e in a encoda e e al i a mių peculia i à. A. Ba anausko bk modelis, sebbene e s a o popula us a ca alikų sace do ici, a Zemaičių yskupo kancelia ijoje a o as ino 1908 m., in bk nonesaugo, come e zemaičių au o ių p oge i all'inizio del 2 XIX secolo. Rbk, codeggian i a mines peculia i à, idėją plė ojo e Kazimie as Jaunius, anche (nuo 1885 m.) insegna o la lingua Li uania Žemaičių d asinėje semina ijoje Kaune (Sabaliauskas 1979: 172). Egli (Jaunius [18801892]: 6) so olineò che a sninė u iu aszyba non può eizdė i in mes os paczios che g an pa e dei nos i žemaiczių ůs paczius pa ole qual uo isz a ia come una li a a u ques o cosa uomini di scienza indica ono ůd i li a i suuni e in sangu ą e aszy i szeip: lůma, lůkis, lůszas, klůnas, szlů i, plůsz as e am Panas Panasus al e pa ole, come skazy oi sono abbas anza coin ol e Apmyja ž almyja e ol més al pos o 3 .. 2 Pičiau ž . Venckienė 2014. 3 ga sinė, one inė (LKŽe). JURGITA VENCKIENĖ. Lie u ių bend inės kalbos samp a os is o ija (XIX secolo seconda me à XX secolo inizio)|4 A. Ba anausko e K. Jauniaus ku ą a mių BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 de inimo eo ia la almeno in pa e en a a applica e e F anciškaus U bona ičiaus e Žemaičių i Lie u os Apž algoje (1889–1896), Žemaičių d asinės semina ijos auklė inių Kazimie o Pakalniškio leis ame pe iodiniame pubblicazione. P. U bona ičius (1895: 3) ašė: uo a osim ik ů. Te mini di a monizzazione sc i omo nella lingua idėja o a a pa aukli e Jonui Basana ić (1899: 9): Noi abbiamo e o mů i musun g aphikan ale budu, che lei ap u kainà, uni e sališka iz eiškimui lei possibile 4 isun a miun musun, eip che iz eikš us musu sc i ybos ženklais pa oleius gale u sai y sa iškai žmones i ai iausiun lie u iškun dialek un. Le sue p opos e, come bk codi ica e pa icola i à a mian, come sc i endo i inde e di e samen e a iamu suoni (bend a a is J. Basana ičiu anche nea odè necessa ia), egli dispose nel 1899 m. isceso lib o P ie muzimo della s o ia degli sc i imen i, anco a supplemen ė 1902 m. Ožkabalių dainų edizione. 5 Ad esempio, a ika ą [dž] J. Basana ičius siūlė žymė i diak i ine aide <d>, ją [ž]emaiţiai u es idu žodije kaipo pap as an d iš a ie (Basana ičius 1899: 12); [č] segnalklino diak i iniu sc i meniu <ţ> Žemai ijoj, do e essa anco a non sminkš in a imane e, u ši a ţ kaipo p as a išsi a ie (Basana ičius 1899: 13) 6 . Così negli ul imi decenni del XIX secolo e anche o na ėlì po zione bk c ea o i e consuma o i necessa ia e adegua a o a a bk, che codio ų delle a ie a mie peculia i à, a ie condi i i neno i a a. 4 P ino gene as (LKŽe). 5 J. Basana ičiaus bk p oge o in elligen iai do e a esse e no o e p eceden emen e, dal suo Ožkabalių dainų (1884) e E nologiškų smulkmenų (1893). 6 A causa peculia i a bk eo ia J. Basana ičius non è s a o in i a o di en a e eda o e Va po (18891905) gio nali icio edi o i sibia a ono, che egli non p endesse applica la in ques a pubblicazione (ž . [Bagdonas] 1937 11: 01 [I]). Ques o indica che pe iodiche s ampa edi o i sen i ono il lo o bk modelì anco a so o mol o non solida. JURGITA VENCKIENĖ. Lie u ių bend inės kalbos samp a os is o ija (XIX secolo seconda me à XX secolo inizio)|5 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 3.2. Bk scel a del subs a o bk e issazione bk negli anni no an a del secolo Lie u iškos pe iodinės spaudos edi o i scelse o unokį pe co so negu a mių de inimo bk eo ia šalininkai. Da Auš a (18831886), i cui edi o i decise o di basa si Augus o Schleiche io (1856) e F ied icho Ku šaičio (1876) g amma icami Li uaniani, pe iodica s ampa lingua di base scel a la Didžiosios Lie u os ( DL) e Ry ų P ūsijos ( RP) a mė dei lie u ių aka ų aukš aičių. Basa e la decisione una a me 1893 m. Va pe g indė e Jonas Jablonskis: sa o ašyboje niekad nesu aikissimo di u i mųsų a mių (Jablonskis 1893 5: Bk appa izione issa o mol o impo an e consape ole pe cezione della socie à, che lei ha ale lingua. Negli ul imi decenni del XIX secolo cominciando anda e illegalmen e Li u iškai spaudai, socie àè, o più p ecisamen e, più e olu a pa e sua, ėmė pe cepi e, che a minis base bk scel o, e pasisakė u in i bk. Te čiaisiais Auš os ilascio anni, 1885 m. dicemb e, Se a inas Lau ynas Kušeliauskas kunigui Aleksand ui Bu bai ašė apie kalbą abelną: aszan del lie uwiu i žemajcziu, ejk ajkin is su kałba abełna (Kušeliauskas 1923: 12). Ne ukus bk ha issa o An anas Vy a as 7 (1887, ašlia iška kalba, c . ul e io men e, 3.4 sq.), Juozas Tumas-Vaižgan as, ašomoji, c . ul e io men e, 3.3 27, c . Jonas Mačiulis-Mai onis, c . ul e io men e, 3.4 sq.), Mečislo as Da ainis (1891: 70), An anas Mila iška kalba (1894: dialek as ašlia iška), J. Jablon (1893, aš us, c . ul e io men e, sk.), Vincas Pie a is) e al i (wikipedia.o g 2007: 2730). Quindi ul imi XIX a. decennici in elligen ija ėmė capi e u ini bend inę, sop a u o sc i omąją lingua. Ques o e a un modello esempla e, sek ino modello di lingua. 3.3. Šnekamoji bend inė lingua Be', allo s esso empo, quando si issojama esan i bk, in elligen ija ima solle i e šnekamosios bk ( oliau šbk) ques ione. Non ol e s udiosi menziona o J. Tumas-Vaižgan as, che dal 1888 m. susidu dando con in elligen i, ėmęs kalbė i ašomąja kalba (Jonikas 1987: 352). m. 1891 šbk issò J. Mačiulis-Mai onis: Isz a mių isz ink a lascio Kauniszkē, che è dailiausē e cui già plu ali à szneka 8 (Mačiulis-Mai onis 1891: 181). Vedici, p oseguendo all'ul imo XIX secolo decennici almeno gli is u inè pa lan i non solo pe cepi ano p esso comune la lingua sc i omąją, ma in lei ėmė o ien a e e schnekamąja lingua. 7 Abelnas isuo inis, u o, comune (LKŽe). 8 Ci a izza a da J. Mačiulio-Mai onio lib o Apsakymai su Li uania p aeiga, che è s a a eslei a 1891 m. An aš iniame lib o pagina indica o, che essa sc i a m., quindi su si o ma usią bk au o ius po e a sc i e e non 1891 m., e e 1886 p ecoėliau. JURGITA VENCKIENĖ. Lie u ių bend inės kalbos samp a os is o ija (XIX secolo seconda me à XX secolo inizio)|6 Ne ukus, negli anni 1893, J. Jablonskis anche accen a a la pa ola BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 bk, acco gendosi che essa sa à des ina a non più unicamen e in elligen i, ma a u i i consuma o i del linguaggio (Jablonskis 1893: 9): se la a uale lingua sc i a eis semp e piena e miglio yn, nesimainydama diale ichamen e (= nelle sue o me), allo a o l'inizio o l'inizio messi o emmo che u i, in elligen i o Žemai šiai, po esse o pa la e e eip, come u i i p imi Augus i di Li uania, o emmo pa la e e pa la e in Li uania. Pe o A ižonio Lie u iška g ama ikėlė (1898), a l'al o, è s a a des ina a app endi e e šbk au o iaus indica a che ki čio segnali ai žemaičiams e y ų aukš aičiams indicano, come a i ašomosios kalbos o mas (A ižonis 1898: 1). Così ul imi XIX secolo decennici in elligen ija p ende a pe cepi e u in i bk, pa em ą una (kauniškių, заnemuniečių) a me, e comincia, s en aasi ja šnekė i. Si aspi a che essa sia acce a a e di al i s a i della socie à. 3.4. Requisimai bk. G ynumas Dalla s ampa e egodokumen ù ede e, che os su okus u imą bk, le p eso solle i equisi o di pu i à. Il linguaggio pu o ichiede a Auš os (18831886) edazione. Nel quin esimo nume o in una ispos a della edazione indi izza a a Pe u A minui-T upinėliu sc i e: Miklink solo i a ok g iną kalbą ([Auš os edakcija] 1883: 151). Più a di di ques o zie òè e Jonas Šliūpas: Kad eni e e a laiky i g inąją kalbą, eiki, che u i asz ininkai pas iceng u g inai e g aźiai aszi i (Šliūpas 1884: 147). P. Jonikas è insinua o che Auš oje il c i e io di pu ezza applica o non solo leksikai, ma e ad al i 9 li elli della lingua (Jonikas 1987: 310), ad esempio, di pa ole di o igine s anie a [ ] s eng asi žymė i <p> [p] (g apas ‘g a as A6 1883: 156, pamiliją A2 1886: 59), [ch] <k> [k] (kole ôschole os sg. gen. A140: 1883). m. nel p imo gio nale Š iesa (18871888, 1890) nume o p obabilmen e An ano Vy a o sc isse così: Kalba musu laik aszczio bus a ojama aszlia iszka g yna, aggiungendo do 'è do 'al a pa ola dēl pa eiszkimo 10 (Vy a as 1887 3: La pu i à del linguaggio menzionò e Vincas Kudi ka, Qui menziona ino e Jono Palionio osse azione, che auš ininkam, linguaggio g yninimo sume imais c ea osi Li u iškumas, e o, ka ais e 9 mol o pas as (Palionis 2014: 1419). naujada us ge manizmams, sla izmams i am ik iems a p au iniams žodžiams pakeis i, s a biausia bu o 10 L'a icolo Įžanga (p. 13) i ma o E nes o Weye io, u a ia, ano J. Tumo-Vaižgan o, Jaus e jau i čia kunigo da bą p obabilmen e pens o a su edi o ių A. Vy a ą. A. Vy a ą au o e dell'a icolo laikè e Vanda Zabo skai ė, spėdama, che qui po e a con ibui e e Jonas Mačiulis-Mai onis (Tumas-Vaižgan as 1924: 10; Zabo skai ė 1987: 62). JURGITA VENCKIENĖ. Lie u ių bend inės kalbos samp a os is o ija (XIX secolo seconda me à XX secolo inizio)|7 sc i endo Ūkininko (18901905), pe i le o i meno BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 is ui i des ina o di un gio nalščio, pe nome degli edi o i (Kudi ka 1890: 12): Da può os acį i la comp ensione consumo pu o lie u iszko liźu io. <...> Vienok, jaigu i sunki bu u iszp adźiu g yna lie u iszka kalba, ques o g ei possibile con jaje apsip as i. <...> Dēl o-gi non disimįa e i le o i, jaigu 1. No. Ukinįko bu u lyg pe sunku leg ead! oliaus sa à legge ius. Quelli s essi anni Zemaičių e Li uania o ž algoje in i a a a a i a e a enzione a an kapių už ašų leksiką ([Pakalniškis] Zuikis 1890: 117): Pe ché noi usa e s imos kałbos źodźius, che noi abbiamo okius-pa nel nos o kałboje. Nel pos o źonkos o sz oge kos o non g aźiaus bu u pa aszy i lie u iszkus źodźius mo e s e pa i? G ynumo equisi o, g e a adegua e sc i uzioni, 1891 m. kėlė e J. Mačiulis-Mai onis (1891: 182): negana è jeib come aszy i, ma già eikalaujas nů aszy ojo paźinimo moksliszkos aszybos i kalbos g ynumo. bū inybę eng i a mybių 1892 m. Vaikų kningelės ecenzijoje ašė i A. Milukas Apie (1892: 27): Iszda ėjas nepa daug ma y zada ė si la o o iszdůdams szią kningelę: ne a isz žemai iszko į daba inį aszlia iszką dijalek ą ( a mę), ienog se ques o isz g ei umo, se ques o isz igno ismo di u e le įpa ybių abiejų a mių, p ikaiszio mol e iszsi eiszkimų i o mų e ė ne a ojamų daba iniam aszlia iszkam dijalek ę. G ynai lie u iškos bk eclama o e Aleksand as Damb auskas (Adomas Jakš as) 1898 m. (ž . ul e io men e, 3.6 s.). B g ynkumo ques ione conside a o e pe sonale in ko espondenciaggia: 1885-aisiais ques o equisi o bk kėlė S. L. Kušeliauskas (1923: 112113): Rejk che ik aj bu u g ina kałba e che wisi a kałba cap as u. Vadinasi, su okdama u imą bk, no s da ne nesan kodi ikuojamo eikalo, ją a ojan i pa e della socie à già none ole a o nelie u iškumo, ak ualus di enne bk c i e ium. Egli laiky inas seniausiu, pi miausia iškel u bk eikala imu, no s daba nebė a s a biausias (plg. Gi denis, Pupkis 1970: 6567). 3.5. Te i o io di uso Rigua do al pe iodo in ques ione è s a a conside a a anche su bk e i o io di consumo. Come già menziona o, 1885 m. ine S. L. Kušeliauskas sc isse, che bk esan i comune Li u iam ( . y. aukš aičiams) e JURGITA VENCKIENĖ. Lie u ių bend inės kalbos samp a os is o ija (XIX secolo seconda me àė XX secolo inizio)|8 žemaičiams (ž . 3.2 s.). Non passėjus nė decennici, 1893 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 m., Jonas Spudulis b ėžė già wide nes bk ( asz kalbēs) consumo con ine lei do e e esse e comune DL e RP Li uani: eikia wēl s eig iesi, che bu u wienybē asz uose a p usu e musu (Spudulis 1893 11 26: 3 ). Da dopo penke ii anni, 1898 m., A. Damb auskas so olineò, che bk ( ašlia iška kalba) è comune a u i i li uani, indipenden emen e dal lo o luogo di abi azione: essa iene u ilizza a non solo e nog a inėje Li uania di u i a mian li auens, ma e in Eu opa, e negli S a i Uni i d'Ame ica (Damb auskas 1898: 23): Szendieną <...> žemai is o augsz ai is, dzukas o kapsas, zana ykas o guogas, u i susip an a ėsą lie u iais, u i uni o mocchi aspi asi aszy i, iszsižadėdami i lo o a miškų kałbos ca a e is iche <...> Tokio budu paleng ėl iszsidi bo e iszsig aldė iena lie u iszka aszlia iska kałba, cui o a e a oja quasi u i i ge esniejsi musei s gadynės asz ininkai, nežiu in su quello che em in Eu opa o in Ame ica i ono. Così ul imi XIX secolo decennici bk conce o di e i o io di consumo espandi a: bk comp enda a come di u i e i o i lie u iamen e pa lan i lingua, u ilizza a e in al e paesi abi an i lie u ians. 3.6. Funzioni es ensione Le unzioni bk isul a e nelle condizioni del di ie o s ampa non po e a libe amen e s iluppa si, essa non po e a esse e consuma a in is i uzioni di po e e, scuole. m. A. Damb auskas, p olungando J. Tumo-Vaižgan o e J. Mačiulio-Mai onio es imoni es imoni su in elligen i s o zi pa la e bk, eso ò a spende e bk campo di consumo essa do ebbe esse e u ilizza a non solo in elligen izia ecip oca comunicazione, ma anche nella chiesa (Damb auskas 1898: 4): 1898 mol o ge iaus bu u, se ciascuno li u os p ies is, issimokin pe pu e pu e della Li u iska aszlia iska kałbos, in quella kałb i skełb u isu Božį žodį, su is nesi upindamas apie al peculia i à. <...> E lasciul niecs non mio, buk we czia quale c ei a iki à annunciamo. <...> Bažny iniuosę dalykuosę, quan o sappiamo, isu ieszpa auja non a mės, ma kałbos aszlia iszkos. della quale, appa is, ne a žė esigenze delle au o i à an kapių už ašus. Nella s ampa issa a, che maggio anza isc usus pa ašy ų mokan ys g ama iką A k eip as dėmesys i į da ieną, labai asmenišką i ka u iešą kalbos a ojimo s i į, (Tu auskas 1901: 15): lie u ių an kapių už ašų ašoma lenkiškai, aginama juos ašy i lie u iškai, siūloma, kad okius JURGITA VENCKIENĖ. Lie u ių bend inės kalbos samp a os is o ija (XIX secolo seconda me à XX secolo inizio)|9 Žemai ėliai, pa įs semp e a pa ašyki kal iui sul aš elio, kokie BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 pa ole de e esse e su c ocie a iskal i <...> pa į Jeis bene e g ama icamen e pa ole suddė i nemoka , ques o p ašyki di che bene žemai išką g ama a iką moka, pa ašą sus a i i. Quindi bk ecip oco comunicazioni consuman e pa e della socie à ėmė p eoccupa si della sua di usione e in al i s ondi di consumo, do e e a possibile, sop a u o nella chiesa. A enzione A asse e in an kapių už ašų kalbą. 3.7. Bk Bisogno di codi ica Negli ul imi XIX secolo decenni si pone bisognoikis codi icuo i bk. V. Kudi ka anco a 1889 m. Va pe ašė (Kudi ka 1889: 105): Sziandien ciascuno aszējas la o a sé g ama icà e ciascuno sa o izkai aszo al imen i e bu i non può, collaik non u ēsime g amma ikos umpos, aiszkios, che su impo an iesnio ascolimen o della lingua ispondi o s aczei, be d ejonēs nessuna. Va po eda o e Juozas Adomai is-Še nas 1890 m. no ò, che la g amma ica necessa ia alle no me di sc i u a suuni odi e: Idan galē u, appa si e appa a us zassilaiky i unokia s a aša, se e e unica sos egno, unokio p ie ankio, da quella dal quale possibile bu u u i impa a e s a ašos (Adomai is-Še nas 1890: 65). Sen endo bisogno bisogno di s abili e no me di sc i u a, ci ca 1890 a pininkai ėmėsi inizia i e: hek og a a o V. Kudi kos pa eng ą ašybos aisyklių inkinėlį S a ašos Ramsčiai (Jonikas 1987: 326). Žemaičių i Lie u os Apž algos edi o ius P. U bona ičius 1895 m. kėlė g amma icos klausimą: ada ice e emo unokios aszybos, quando nos i le e a u a di igen i (p o eso iai) a sižadės inginio, a iszdůs ge as g amma ikas (U bona ičius 1895: 3). 1897 m. sc i e e g ama iką agino Tė ynės Sa go bend ada bis P anciškus Gaigalas: Isz iso ieko u iame upin ies, da buo ies, che za e i musų kałbai e aszybai zoma us, idan aszydami nekłaidžio em (Gaigal 1897: 18). Anco a in assenza di adegua a g amma ica della lingua li uana, Va po edazione ce ca a soluzione: all'inizio di 1898 o ì s iluppa si Juliaus Schiekoppo (18791881) p esen a una g amma ica, ėlėliau accomandò i e i si P. A ižonio Lie u iška g ama ikėle, nella quale p esen a o Va po ašybos modelis ([Va po edakcija] 1899: 37):