Lietuvių bendrinės kalbos sampratos istorija (XIX amžiaus antroji pusė – XX amžiaus pradžia)

BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 JURGITA VENCKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as LIETUVIŲ BENDRINĖS KALBOS SAMPRATOS ISTORIJA (XIX AMŽIAUS ANTROJI PUSĖ – XX AMŽIAUS PRADŽIA) 1 ESMINIAI ŽODŽIAI: bend inė kalba, ašomoji bend inė kalba, šnekamoji bend inė kalba, g ynumas, kodi ikacija. ĮVADAS Lie u ių bend inės kalbos ( oliau – bk) a si adimo, p adžios klausimas ne ka ą nag inė as kalbininkų da buose. Gied ius Subačius y a ap a ęs lie u ių mokslininkų požiū į į bk is o iją – pap as ai ji y a siejama su au os is o ija: „ am ik u išski u au os ( als ybės) aidos e apu bu o kalbama i apie am ik ą s anda inės kalbos aidos s adiją“ (Subačius 2004: 89). O JAV i Vaka ų Eu opos kalbininkai bend inių kalbų aidą nag inėja emdamiesi pačių kalbų ypa ybėmis, speci iniais kalbiniais i socialiniais b uožais (Subačius 2004: 97). Eina as Haugenas sky ė ke u is bk o ma imosi aspek us: no mos pasi inkimą, o mos kodi ikaciją, unkcijų obulinimą i isuomenės p iėmimą (Haugen 1966: 252). Bk a si adimas i aida susiję su isuomene, o ypač – du E. Haugeno nu ody i aspek ai: a mės pasi inkimas bk i isuomenės p iėmimas. Visuomenės aidmenį daug anksčiau kėlė i P anas Ska džius: kaip s a bų bk a si adimo, bu imo b uožą jis nu odė a si adusį isuomenės (a ben jos dalies) su okimą, kad ji u i bend ą kalbą, i jos pas angas ą kalbą a o i: „[bk] y a isoj e nog a inėj Lie u oj p ipažįs ama, a ojama a ba s engiamasi a o i [čia i oliau pa yškin a mano – J. V.] kaip isuo inė bend aujamoji p iemonė“ (Ska džius 1927: 341). Šio s aipsnio ikslas – emian is spauda i egodokumen ais pa ody i, kada isuomenė a ben jos dalis ėmė su ok i u in i bk i kaip ją sup a o. Lie u ių bk susida ymo p oblemas g ildenęs A noldas Pi očkinas apie XVI–XVIII amžiaus aš iją ašė, kad „[ ]iek M. Daukšai, iek ki iems o me o lie u ių aš ijos da buo ojams <...> da nebu o kilęs sąmoningas bend inės kalbos su okimas“ (Pi očkinas 1990: 6, aip pa ž . 1 S aipsnis pa eng as pagal p anešimą „Bend inės lie u ių kalbos samp a os k is aliza imosi is o ija“, skai y ą moksliniame semina e Bend inė lie u ių kalba šiandien: ik o ė, iliuzija, siekinys? (2015 05 22), ku į o ganiza o Lie u ių kalbos ins i u o Bend inės kalbos y imų cen as. JURGITA VENCKIENĖ. Lie u ių bend inės kalbos samp a os is o ija (XIX amžiaus an oji pusė – XX amžiaus p adžia)|2 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Pi očkinas 1986: 30–31). Bend inės kalbos idėja bu o iškel a Uni e si as ling a um Li aniae (1737), ačiau oliau ji nebu o plė o a (Pi očkinas 1990: 8). 2. BENDRINĖS KALBOS SAMPRATA XVIII AMŽIAUS PABAIGOJE – XIX AMŽIAUS VIDURYJE XVIII amžiaus pabaigoje i XIX amžiaus p adžioje bk apo ne ieno au o iaus mąs ymo objek u. Bea si andan į bk po eikį, į ai ių žemaičių au o ių (Juozapo Čiuldos, Simono Daukan o, Juozapo A nul o Gied aičio, An ano Klemen o, Kip ijono Nezabi auskio, Ju gio Amb aziejaus Pab ėžos, Ju gio Plia e io, Dionizo Poškos, Simono S ane ičiaus i k .) požiū į į okią kalbą, pas angas ją ku i y ė G. Subačius (Subačius 1991, 58–64; Subačius 1996: 51–59; Subačius 1998 i k .). Žemaičiai ėmė mąs y i, kaip kalbą pada y i bend ą (plačiau ž . Subačius 1998: 20–21), o ai leidžia kalbė i apie bk kū imo p adžią, no s nė ienas iš ap a iamuoju me u ku ų modelių ne apo bk. G. Subačius ekons a o okią žemaičių au o ių ku õs a siekiamõs suku i bk samp a ą: „bk bus bend a i ienoda isiems iešoji au os kalba“ (Subačius 1998: 20– 21), no s, pab ėžiama, ienodumą, isuo inumą, au ą, kalbą ski ingi au o iai su okė ne ienodai. Pa yzdžiui, J. A. Pab ėža mąs ė apie bk ien žemaičiams (apie 1831 me us), o S. Daukan as ėly uoju kū ybos laiko a piu – Didžiosios Lie u os žemaičiams i aukš aičiams bei Ry ų P ūsijos lie u iams (Subačius 1996: 53–54, 56). Mo iejaus Valančiaus yskupa imo laiko a piu (1849–1875) daugelis kunigų ašė a miniu mišiniu, daugiau a mažiau laikydamiesi sa o a minio pag indo, be „s engdamiesi bū i i aukš ai iški“ (Jonikas 1972: 135). Pa ies M. Valančiaus, ado a usio ikybinei li e a ū ai, ją p ižiū ėjusio, minčių apie bend ą kalbą, egis, nė a išlikusių. Vis dėl o iš akių neišleis ina ai, kad M. Valančius ūpinosi y ų aukš aičiams knygas leis i jų a me, nes jiems esą nesup an ami žemai iški aš ai: 1852 m. pa edęs Juozui Zene ičiui į y ų aukš aičių a mę iš e s i Juozapo Žel io lenkiškai pa ašy ą ka ekizmą, 1865 m. aginęs An aną Ba anauską ašy i k aš iečiams jų a me. Be o, Pe as Jonikas y a užsiminęs i apie M. Valančiaus gany ojinius laiškus, ašy us ikin iesiems jų a me (Jonikas 1987: 238). Tai liudy ų, kad bend a isiems lie u iams kalba M. Valančiui da a odė neįmanoma. JURGITA VENCKIENĖ. Lie u ių bend inės kalbos samp a os is o ija (XIX amžiaus an oji pusė – XX amžiaus p adžia)|3 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 3. BENDRINĖS KALBOS SAMPRATA XIX AMŽIAUS ANTROJE PUSĖJE Domėjimasis bk klausimu suin ensy ėjo an ojoje XIX amžiaus pusėje. To me o egodokumen uose, spaudoje gausu s a s ymų apie bk, diskusijų į ai iais kalbos bend inimo klausimais. 3.1. Rašomoji bend inė kalba Bend inių kalbų y ėjai su a ia, kad pi miausia a si anda, s anda izuojama ašomoji kalba (apie ai plačiau ž . Subačius 2001: 127). Ne išim is i lie u ių bk – ap a iamojo laiko a pio p adžioje ji su ok a ik kaip ašomoji. Bend inės kalbos, pi miausia mokymo eikalui, p i eikė A. Ba anauskui, 1870 m. paski am dės y i homile iką – pamokslų sakymo eo iją i p ak iką lie u ių kalba Žemaičių (Telšių) d asinėje semina ijoje Kaune (S akauskas 2003: 71). A. Ba anauskui ūpėjo suku i bend os ašomosios kalbos ( ad. aszybos) modelį, šnekamoji kalba jo p ojek e liko a minė (Ba anauskas 1875 10 04 (16): 6): i. A. Ba anausko ašomosios bend inės kalbos ( oliau – bk) s uk ū a bu o a ima pie inių aka ų aukš aičių a mei (plačiau ž . Jonikas 1937: 50; Zinke ičius 1986: 78), ačiau aš e mėgin a užkoduo i i ki ų a mių ypa ybes. A. Ba anausko bk modelis, no s i bu o populia us a p ka alikų d asininkų, o Žemaičių yskupo kancelia ijoje a o as iki 1908 m. 2 , į bk neišaugo, kaip i žemaičių au o ių p ojek ai XIX amžiaus p adžioje. Rbk, koduojančios a mines ypa ybes, idėją plė ojo i Kazimie as Jaunius, aip pa (nuo 1885 m.) dės ęs lie u ių kalbą Žemaičių d asinėje semina ijoje Kaune (Sabaliauskas 1979: 172). Jis (Jaunius [1880–1892]: 6) pab ėžė, kad a sninė 3 u iu aszyba negali eizdė i į mes os paczios .. 2 Plačiau ž . Venckienė 2014. 3 „ga sinė, one inė“ (LKŽe). JURGITA VENCKIENĖ. Lie u ių bend inės kalbos samp a os is o ija (XIX amžiaus an oji pusė – XX amžiaus p adžia)|4 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 A. Ba anausko i K. Jauniaus ku ą a mių de inimo eo iją ben iš dalies mėgin a aiky i i Žemaičių i Lie u os Apž algoje (1889–1896), Žemaičių d asinės semina ijos auklė inių P anciškaus U bona ičiaus i Kazimie o Pakalniškio leis ame pe iodiniame leidinyje. P. U bona ičius (1895: 3) ašė: kad didelė dalis mūsų žemaiczių ůs paczius žodžius ku „uo“ isz a ia kaip iena li a a „u“ ai mokslo y ai nu odė ůd i li a i su ieny i į k u ą i aszy i szeip: lůma, lůkis, lůszas, klůnas, szlů i, plůsz as i ki us am panaszius žodžius, kaip skai y ojai gana y a įsi ėmyję „Apž algoje“ ką i an oliaus més į ie ą „uo“ a osim ik „ů“. Ta mių de inimo ašomojoje kalboje idėja a odė pa aukli i Jonui Basana ičiui (1899: 9): Mes u ime e o mů i musun g aphikan okiu budu, kad ji ap u kainà 4 , uni e sališka iš eiškimui – jai galima – isun a miun musun, eip kad iš eikš us musu ašybos ženklais žodius gale u sai y ’ sa iškai žmones i ai iausiun lie u iškun dialek un. Sa o pasiūlymus, kaip bk koduo i a mių ypa ybes, kaip ašan a spindė i ski ingai a iamus ga sus (bend a a is J. Basana ičiui aip pa nea odė eikalinga), jis išdės ė 1899 m. išėjusioje knygoje P ie his o ijos musun ašybos, da papildė 1902 m. Ožkabalių dainų leidime. 5 Pa yzdžiui, a ika ą [dž] J. Basana ičius siūlė žymė i diak i ine aide <d>, ją „[ž]emaiţiai u es idu žodije kaipo pap as an d iš a ie“ (Basana ičius 1899: 12); [č] ženklino diak i iniu ašmeniu <ţ> – „Žemai ijoj, ku ji da nesuminkš in a liek i, u ši a ţ kaipo p as a išsi a ie“ (Basana ičius 1899: 13) 6 . Taigi pasku iniais XIX amžiaus dešim mečiais i ne ėlėliau daliai bk kū ėjų i a o ojų eikalinga i inkama a odė bk, ku i koduo ų į ai ių a mių ypa ybes, a ies bend in i neno ė a. 4 Kainas „bend as“ (LKŽe). 5 J. Basana ičiaus bk p ojek as in eligen ijai u ėjo bū i žinomas i anksčiau, iš jo Ožkabalių dainų (1884) i E nologiškų smulkmenų (1893). 6 Dėl sa i os bk eo ijos J. Basana ičius nebu o pak ies as ap i Va po (1889–1905) edak o iumi – laik aščio leidėjai p isibijojo, kad jis neim ų jos aiky i šiame leidinyje (ž . [Bagdonas] 1937 01 11: [I]). Tai odo, kad pe iodinės spaudos leidėjai jau ė sa o bk modelį da esan labai ne i ą. JURGITA VENCKIENĖ. Lie u ių bend inės kalbos samp a os is o ija (XIX amžiaus an oji pusė – XX amžiaus p adžia)|5 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 3.2. Bk a minio pag indo pasi inkimas i bk iksa imas XIX amžiaus de in ajame dešim me yje Lie u iškos pe iodinės spaudos leidėjai pasi inko ki okį kelią negu a mių de inimo bk eo ijos šalininkai. Nuo Auš os (1883–1886), ku ios leidėjai nusp endė em is Augus o Schleiche io (1856) i F ied icho Ku šaičio (1876) lie u ių g ama ikomis, pe iodinės spaudos kalbos pag indu pasi ink a Didžiosios Lie u os ( oliau – DL) i Ry ų P ūsijos ( oliau – RP) lie u ių aka ų aukš aičių a mė. Sp endimą em is iena a me 1893 m. Va pe g indė i Jonas Jablonskis: „sa o ašyboje niekad nesu aikysime isų mųsų a mių“ (Jablonskis 1893: 5). Bk a si adimui iksuo i labai s a bus sąmoningas isuomenės su okimas, kad ji u i okią kalbą. Pasku iniais XIX amžiaus dešim mečiais p adėjus ei i nelegaliai lie u iškai spaudai, isuomenė, o iksliau, labiau išsila inusi jos dalis, ėmė su ok i, kad a minis pag indas bk pasi ink as, i pasisakė u in i bk. T ečiaisiais Auš os leidimo me ais, 1885 m. g uodį, Se a inas Lau ynas Kušeliauskas kunigui Aleksand ui Bu bai ašė apie kalbą abelną 7 : „ aszan del lie uwiu i žemajcziu, ejk ajkin is su kałba abełna“ (Kušeliauskas 1923: 12). Ne ukus bk iksa o An anas Vy a as (1887, ašlia iška kalba, ž . oliau, 3.4 sk.), Juozas Tumas-Vaižgan as (1888, ašomoji kalba, ž . oliau, 3.3 sk.), Jonas Mačiulis-Mai onis (1891, ž . oliau, 3.4 sk.), Mečislo as Da ainis- Sil es ai is (1891: 70, li e a iška kalba), An anas Milukas (1892: 27, ašlia iškas dialek as), J. Jablonskis (1893, aš ų kalba, ž . oliau, 3.3 sk.), Vincas Pie a is (1894: 87, li e a ū iška kalba) i ki i (plačiau ž . Venckienė 2007: 27–30). Taigi pasku iniais XIX a. dešim mečiais in eligen ija ėmė sup as i u in i bend inę, pi miausia ašomąją kalbą. Tai bu o pa yzdinis, sek inas kalbos modelis. 3.3. Šnekamoji bend inė kalba Be eik uo pa me u, kai iksuojama esan i bk, in eligen ija ima kel i i šnekamosios bk ( oliau – šbk) klausimą. Ne ka ą mokslininkų minė as J. Tumas-Vaižgan as, ku is nuo 1888 m. „susidu damas su in eligen ais, ėmęs kalbė i ašomąja kalba“ (Jonikas 1987: 352). 1891 m. šbk iksa o J. Mačiulis-Mai onis 8 : „Isz a mių isz ink a paliko Kauniszkē, ku i y a dailiausē i ku ią jau daugumas szneka“ (Mačiulis-Mai onis 1891: 181). Vadinasi, p asidedan pasku iniam XIX amžiaus dešim mečiui ben išsila inę kalbė ojai ne ik su okė esan bend ą ašomąją kalbą, be į ją ėmė o ien uo i i šnekamąją kalbą. 7 Abelnas „ isuo inis, isas, bend as“ (LKŽe). 8 Ci uojama iš J. Mačiulio-Mai onio knygos Apsakymai apie Lie u os p aeiga, ku i bu o išleis a 1891 m. An aš iniame knygos puslapyje nu ody a, kad ji pa ašy a 1886 m., ad apie susi o ma usią bk au o ius galėjo ašy i ne 1891 m., o i anks ėliau. JURGITA VENCKIENĖ. Lie u ių bend inės kalbos samp a os is o ija (XIX amžiaus an oji pusė – XX amžiaus p adžia)|6 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Ne ukus, 1893 me ais, J. Jablonskis aip pa akcen a o kalbėjimą bk, užsimindamas, kad ji bus ski a nebe ien in eligen ams, be isiems kalbos a o ojams (Jablonskis 1893: 9): jei daba inė aš ų kalba eis is pilnyn i obulyn, nesimainydama dialek iškai (= sa o o mose), ad a ėliaus a anks šiaus męs no ėsime, kad isi, Augš ai šiai a Žemai šiai, mokė ų kalbė i i a i eip, kaip kalbės Lie u os pi muoliai, in eligen ai, no ėsime sa o Lie u oje gi dė i isus ienodai iš a ian i kalban . Pe o A ižonio Lie u iška g ama ikėlė (1898), be ki a ko, bu o ski a moky is i šbk – au o iaus nu ody a, kad ki čio ženklai žemaičiams i y ų aukš aičiams odo, kaip a i ašomosios kalbos o mas (A ižonis 1898: 1). Taigi pasku iniais XIX amžiaus dešim mečiais in eligen ija ima su ok i u in i bk, pa em ą iena (kauniškių, užnemuniečių) a me, i p adeda, s engiasi ja šnekė i. Siekiama, kad ji bū ų p iim a i ki ų isuomenės sluoksnių. 3.4. Reikala imai bk. G ynumas Iš spaudos i egodokumen ų ma y i, kad os su okus u imą bk, jai im as kel i g ynumo eikala imas. Kalbos g ynumo eikala o Auš os (1883–1886) edakcija. Penk ajame nume yje Pe ui A minui-T upinėliui ski ame edakcijos a sakyme ašy a: „Miklink ik i a ok g iną kalbą“ ([Auš os edakcija] 1883: 151). Vėliau apie ai užsiminė i Jonas Šliūpas: „Kad a kel i i a laiky i g inąją kalbą, eiki, kad isi asz ininkai pasis eng u g inai i g aźiai aszi i“ (Šliūpas 1884: 147). P. Jonikas y a užsiminęs, kad Auš oje g ynumo k i e ijus aiky as ne ik leksikai 9 , be i ki iems kalbos lygmenims (Jonikas 1987: 310), pa yzdžiui, s e imos kilmės žodžių [ ] s eng asi žymė i <p> [p] (g apas ‘g a as’ A6 1883: 156, pamiliją A2 1886: 59), [ch] – <k> [k] (kole ôs ‘chole os’ gen. sg. A5 1883: 140). 1887 m. pi majame laik aščio Š iesa (1887–1888, 1890) nume yje ik iausiai An ano Vy a o 10 ašy a aip: „Kalba musu laik aszczio bus a ojama aszlia iszka g yna, p idedan ku ne ku ki ą žodį dēl pa eiszkimo“ (Vy a as 1887: 3). Kalbos g ynumą minėjo i Vincas Kudi ka, 9 Čia paminė inas i Jono Palionio pas ebėjimas, kad auš ininkams, kalbos g yninimo sume imais kū usiems naujada us ge manizmams, sla izmams i am ik iems a p au iniams žodžiams pakeis i, s a biausia bu o lie u iškumas, iesa, „ka ais i labai p as as“ (Palionis 2014: 14–19). 10 S aipsnis „Įžanga“ (p. 1–3) pasi ašy as E nes o Weye io, ačiau, ano J. Tumo-Vaižgan o, „Jaus e jau i čia kunigo da bą“ – ik iausiai gal o a apie edak o ių A. Vy a ą. A. Vy a ą s aipsnio au o iumi laikė i Vanda Zabo skai ė, spėdama, kad čia galėjo p isidė i i Jonas Mačiulis-Mai onis (Tumas-Vaižgan as 1924: 10; Zabo skai ė 1987: 62). JURGITA VENCKIENĖ. Lie u ių bend inės kalbos samp a os is o ija (XIX amžiaus an oji pusė – XX amžiaus p adžia)|7 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ašydamas Ūkininko (1890–1905), mažiau išsila inusiems skai y ojams ski o laik aščio, leidėjų a du (Kudi ka 1890: 1–2): Da gali apsunkį i sup a imą a ojimas g yno lie u iszko lieźu io. <...> Vienok, jaigu i sunki bu u iszp adźiu g yna lie u iszka kalba, ai g ei galima su jaje apsip as i. <...> Dēl o-gi ne nusimįki e skai y ojai, jaigu 1. No. „Ukinįko“ bu u lyg pe sunku skai y i! oliaus bus leng iaus. Tais pačiais me ais Žemaičių i Lie u os apž algoje agin a a k eip i dėmesį į an kapių už ašų leksiką ([Pakalniškis] Zuikis 1890: 117): Kam mums a o i s e imos kałbos źodźius, kad mes u ime „ okius-pa sa o kałboje.“ Vie oje „źonkos“ a ba sz oge kos a ne g aźiaus bu u pa aszy i lie u iszkus źodźius „mo e s“ i „pa i“? G ynumo eikala imą, g e a inkamos ašybos, 1891 m. kėlė i J. Mačiulis-Mai onis (1891: 182): „negana y a jeib’ kaip aszy i, be jau eikalaujas nů aszy ojo paźinimo moksliszkos aszybos i kalbos g ynumo“. Apie bū inybę eng i a mybių 1892 m. Vaikų kningelės ecenzijoje ašė i A. Milukas (1892: 27): Iszda ėjas nepa daug ma y užda ė sau da bo iszdůdams szią kningelę: ne a e ė isz žemai iszko į daba inį aszlia iszką dijalek ą ( a mę), ienog a ai isz g ei umo, a ai isz nežinojimo isų įpa ybių abiejų a mių, p ikaisziojo daug iszsi eiszkimų i o mų ne a ojamų daba iniam’ aszlia iszkam’ dijalek ę. G ynai lie u iškos bk eikala o i Aleksand as Damb auskas (Adomas Jakš as) 1898 m. (ž . oliau, 3.6 sk.). Bk g ynumo klausimas s a s y as i asmeninėje ko espondencijoje: 1885-aisiais šį eikala imą bk kėlė S. L. Kušeliauskas (1923: 112–113): „Rejk kad ik aj bu u g ina kałba i kad wisi a kałba sup as u.“ Vadinasi, su okdama u imą bk, no s da ne nesan kodi ikuojamo eikalo, ją a ojan i isuomenės dalis jau nebe ole a o nelie u iškumo, ak ualus apo bk g ynumo k i e ijus. Jis laiky inas seniausiu, pi miausia iškel u bk eikala imu, no s daba nebė a s a biausias (plg. Gi denis, Pupkis 1970: 65–67). 3.5. Va ojimo e i o ija Ap a iamuoju laiko a piu s a s y a i apie bk a ojimo e i o iją. Kaip jau minė a, 1885 m. pabaigoje S. L. Kušeliauskas ašė, kad bk esan i bend a lie u iams ( . y. aukš aičiams) i JURGITA VENCKIENĖ. Lie u ių bend inės kalbos samp a os is o ija (XIX amžiaus an oji pusė – XX amžiaus p adžia)|8 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 žemaičiams (ž . 3.2 sk.). Nep aėjus nė dešim mečiui, 1893 m., Jonas Spudulis b ėžė jau pla esnes bk ( asz kalbēs) a ojimo ibas – ji u in i bū i bend a DL i RP lie u iams: „ eikia wēl s eig iesi, kad bu u wienybē asz uose a p p usu i musu“ (Spudulis 1893 11 26: 3 ). Da po penke ių me ų, 1898 m., A. Damb auskas pab ėžė, kad bk ( ašlia iška kalba) y a bend a isiems lie u iams, nep iklausomai nuo jų gy enamosios ie os: ji a ojama ne ik e nog a inėje Lie u oje isų a mių lie u ių, be i Eu opoje, i Jung inėse Ame ikos Vals ijose (Damb auskas 1898: 2–3): Szendieną <...> žemai is a augsz ai is, dzukas a kapsas, zana ykas a guogas, – isi susip an a ėsą lie u iais, isi ienokiai siekiasi aszy i, iszsižadėdami sa o a miškų kałbos ypa ybių <...> Tokiu budu paleng ėl iszsidi bo i iszsig aldė iena lie u iszka aszlia iszka kałba, ku ią daba i a oja isi be eik ge esniejie szios gadynės musų asz ininkai, nežiu in an o, kamę jie gy ena – Eu opoje a Ame ikoje. Taigi pasku iniais XIX amžiaus dešim mečiais bk a ojimo e i o ijos samp a a išplečiama: bk sup an ama kaip isų lie u iškai kalbančių e i o ijų kalba, a ojama i ki ose šalyse gy enančių lie u ių. 3.6. Funkcijų išplė imas Spaudos d audimo sąlygomis a si adusios bk unkcijos negalėjo lais ai plės is, ji negalėjo bū i a ojama aldžios įs aigose, mokyklose. 1898 m. A. Damb auskas, p a ęsdamas J. Tumo-Vaižgan o i J. Mačiulio-Mai onio liudijimus apie in eligen ų pas angas kalbė i bk, agino plės i bk a ojimo s i į – ji u ė ų bū i a ojama ne ik in eligen ijos a pusa io bend a imui, be i bažnyčioje (Damb auskas 1898: 4): daug ge iaus bu u, jeigu kiek ienas lie u ys kunigas, išsimokinęs ge ai ienos g ynai lie u iszkos aszlia iszkos kałbos, oje kałboje i skełb u isu Die o žodį, su is nesi upindamas apie užłaikymą ie inės a mės ypa ybių. <...> I egul nieks ne mano, buk mes czia kokią k ei a ikys ę skelbiame. <...> Bažny iniuosę dalykuosę, kiek žinome, isu ieszpa auja ne a mės, be kałbos aszlia iszkos. A k eip as dėmesys i į da ieną, labai asmenišką i ka u iešą kalbos a ojimo s i į, ku ios, egis, ne a žė aldžios eikala imai – an kapių už ašus. Spaudoje iksuo a, kad dauguma lie u ių an kapių už ašų ašoma lenkiškai, aginama juos ašy i lie u iškai, siūloma, kad okius už ašus pa ašy ų mokan ys g ama iką (Tu auskas 1901: 15): JURGITA VENCKIENĖ. Lie u ių bend inės kalbos samp a os is o ija (XIX amžiaus an oji pusė – XX amžiaus p adžia)|9 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Žemai ėliai, pa įs isuome pa ašyki kal iui an aš elio, kokie žodžiai u i bū i an k yžiaus iškal i <...> Jei pa įs ge ai i g ama ikškai žodžių sudė i nemoka , ai p ašyki o, kad ge ai žemai išką g ama iką moka, pa ašą sus a y i. Taigi bk a pusa io bend a imui a ojan i isuomenės dalis ėmė ūpin is jos pli imu i į ki as a ojimo s i is, ku bu o įmanoma, pi miausia – į bažnyčią. A k eip as dėmesys i į an kapių už ašų kalbą. 3.7. Bk kodi ika imo po eikis Pasku iniais XIX amžiaus dešim mečiais kyla po eikis kodi ikuo i bk. V. Kudi ka da 1889 m. Va pe ašė (Kudi ka 1889: 105): Sziandien kiek ienas aszējas di ba sau g ama iką i kiek ienas sa o izkai aszo – ki aip i bu i ne gali, kollaik ne u ēsime g ama ikos umpos, aiszkios, ku i an s a besniu kalbos klausymu a saky u s aczei, be jokios d ejonēs. Va po edak o ius Juozas Adomai is-Še nas 1890 m. pažymėjo, kad g ama ika eikalinga ašybos no moms su ienodin i: „Idan galē u, a si as i i a si adus užsilaiky i ienokia s a aša, eikia i ienokios pa amos, ienokio p ie ankio, iš ku io isiems galima bu u išmok i os s a ašos“ (Adomai is-Še nas 1890: 65). Jausdami po eikį nus a y i ašybos no mas, apie 1890 m. a pininkai ėmėsi inicia y os: hek og a a o V. Kudi kos pa eng ą ašybos aisyklių inkinėlį S a ašos Ramsčiai (Jonikas 1987: 326). Žemaičių i Lie u os Apž algos edak o ius P. U bona ičius 1895 m. kėlė g ama ikos klausimą: „ ada sulauksime ienokios aszybos, kada mūsų li e a ū os ado ai (p o eso iai) a sižadės inginio, o iszdůs ge as g ama ikas“ (U bona ičius 1895: 3). 1897 m. ašy i g ama iką agino Tė ynės Sa go bend ada bis P anciškus Gaigalas: „Isz iso ieko u iame upin ies, da buo ies, kad už e i musų kałbai i aszybai zoma us, idan aszydami nekłaidžio umem“ (Gaigalas 1897: 18). Vis da nesan inkamos lie u ių kalbos g ama ikos, Va po edakcija ieškojo sp endimo: 1898 m. p adžioje siūlė išsi e s i Juliaus Schiekoppo (1879–1881) g ama iką, ėlėliau ekomenda o em is P. A ižonio Lie u iška g ama ikėle, ku ioje p is a y as Va po ašybos modelis ([Va po edakcija] 1899: 37):