Žodžio „pãreigos“ reikšmė ir vietininko problema

RASUOLĖ VLADARSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas ŽODŽIO PĀREIGOS REIKŠMĖ IR VIETININKO PROBLEMA ESMINIAI ŽODŽIAI: žodžio reikšmė, vietininkas, linksnis, norminimas, administracinė kalba. Žodis pareiga dabartinėje lietuvių kalboje gana dažnas žodis, o administracinei kalbai ypač būdinga daugiskaitinė forma pareigos. DŽ daiktavardis pareigà apibūdinamas kaip būtinas pagal įstatymą, paprotį, dorovę veiksmas: Piliečio teisės ir pareigos. ~õs jausmas. Atlikau visas pareigas. Jis – ~õs žmogus. Pareigą laikome aukščiau už viską, o pareigos (3b) dgs. užimama vieta tarnyboje: Perimti ~as. Ren temosios, etatinės p. Visuomeninės p. Eiti ~as. Atrodytų, kad žodžio reikšmė ir vartojimas bendrinėje kalboje jau nusistovėjęs, tačiau atidžiau panagrinėti šio žodžio, o ypač daugiskaitinės jo formos, vartojimą paskatino linksnių vartojimo norminamojo vertinimo persvarstymas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Gramatikos, rašybos ir skyrybos pakomisėje. Straipsnio tikslas – išsiaiškinus žodžio pareigos kilmę ir reikšmės atspalvius, išnagrinėti vietininko pareigose norminimo istoriją, realiąją vartoseną ir įvertinti dabartinės kodifikacijos pagrįstumą. ŽODŽIO KILMĖ IR REIKŠMĖ Daiktavardis pareiga yra veiksmažodinis abstraktas, padarytas priesaginės darybos būdu. Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazėje, remiantis Carlu Darlingu Bucku (1949), nurodoma, kad ide. kalbų žodžiai, žymintys sąvoką „pareiga“, paprastai kilę iš žodžių, reiškiančių „reikia“, „turėti“, „privalėti“. Kitas šios reikšmės žodžių semantinis šaltinis – sąvokos „veikla“, „rūpestis“, „kas liečia kažką“ ir pan. Lie. „pareiga“, padaryta kaip „eiga“ (eiti) iš pareiti. LKŽ pateikiama ir tokia tarmėse užfiksuota veiksmažodžio pareiti reikšmė: „priklausyti, priderėti; Po kiek jam ant dienos parėjo? Gž. Mums malkų vežimas (už malkų vežimą) parėjo penki šimtai Lkv. Tai kiek čia dabar man pinigų pareina už tuos kviečius? Ss. Man dar penki centai pareina Al.“ Ši reikšmė liudija semantinį veiksmažodžio ir daiktavardžio ryšį. BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 RASUOLĖ VLADARSKIENĖ. Žodžio pareigos reikšmė ir vietininko problema | 2 Daiktavardis pareiga LKŽe apibūdinamas kaip tai, kas būtina, privaloma atlikti; darbas, veiksmas, susijęs su tarnyba, apsėmimu, pažadu; priedermė: Draugystė lieka draugyste, o pareiga – pareiga rš. Kiekvieno piliečio pareiga yra teisybė doram žmogui sakyti J. Jabl. Tokia buvo jo pareiga (jam taip parėjo daryti) J. Jabl. Abu jie buvo žmonės pareigos T. Tilv. Prenumeratoriai ... tepasisukbina savo pareigą atlikti A1884,392. Tas žmogus, paskirtas į šuns vietą, tur ir šuns pareigas pildyt: tur pamazgas laktė lakt, būdoj gulėt ir pono namus saugot BsPII9. Mano pareigà man liepia tat daryti BŽ374. Jam pavesta daug pareigų BŽ61. Vaikų auklėjimas – svarbiausia tėvų pareiga sp. Kaip matyti iš žodyno aprašo, tai raštu žodis, iš gyvosios kalbos užrašytas tik iš Kurtuvėnų1. Kalboje, matyt, iš Frydricho Kuršaičio ir Pilypo Ruigio žodynų ir spaudos (XIX a. pabaigoje vartotas Aušroje) paplitęs. Jis randamas ir Jono Jablonskio, ir Jono Basanavičiaus raštuose. Specialesnę reikšmę „užimama vieta tarnyboje“ įgijo šio žodžio daugiskaita pareigos. LKŽe nurodoma, kad taip šis žodis vartotas ir J. Jablonskio: Mokytojo pareigas eisiu J.Jabl. Komitetui teko eiti ir teismo pareigas rš. Tačiau dėl žodžio pareiga tinkamumo bendrinei kalbai būta abejonių. Arnoldas Piročkinas teigė, kad J. Jablonskis spaudoje, viešai, nėra taisęs žodžio pareiga. Tačiau toks taisymas randamas užfiksuotas Mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomuose Liudo Giros „Užrašuose nuo lietuvių kalbos lekcijų“, čia pareiga keičiama žodžiu priedermė. Vėliau J. Jablonskis žodį pareiga vartojo Mūsų žodynėlyje (1918) antraštėje „Pareiga ir tiesumas“ (Piročkinas 1986: 38). Antanas Salys pareigą laikė žmonių kalbai apysvetimiu žodžiu. Jo nuomone, pirminė šio žodžio reikšmė yra „parėjimas“ ir žodžiams Pflicht, долг, обязанность reikšti siūlė priedermę. Manė, kad pareigą nebent galima palikti tarnybinei vietai, должность atskirti (Salys 1936: 162). Tiesa, Kalbos patarėjuje žodžiai pareiga, priedermė ir prievolė pateikiami kaip sinonimai (artimos reikšmės žodžiai), pažymint, kad pareiga yra daugiau susijusi su tarnyba, pvz., valdininkai ne visi kaip reik iant atlieka savo pareigas (KP 1936: 90). Taigi tuo metu pats žodis jau vartojamas bendrinėje kalboje, nors dėl jo reikšmių dar buvo diskutuojama. Po 30 metų Jonas Palionis (1961: 50), vertindamas Teisinių terminų žodyno (1954) terminus, gynė žodžio pareigos daugiskaitą kaip sąvokos должность atitikmenį. Taigi galima sakyti, kad XX a. viduryje šio žodžio daugiskaita atskira reikšme jau buvo įsitvirtinusi ir bendrinėje, ir specialiojoje (teisės, administracinėje) kalboje. 1 LKŽ kartotekoje dar yra kortelė su sakiniu, 1963 m. užrašytu Zervynų kaime: Svoto pareigos tokios, moka ingirc tų savo žanykų. BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351–7204 RASUOLĖ VLADARSKIENĖ. Žodžio pareigos reikšmė ir vietininko problema | 3 Specialiuosiuose leidiniuose šio žodžio daugiskaitos reikšmė šiek tiek patikslinta – darbo ar tarnybos vietoje turimas statusas: Eina skyriaus vedėjo pareigas. Atleido iš teisėjo pareigų KancKP; asmens turima darbo ar tarnybos vieta, jo statusas toje vietoje (Kniūkšta 2005); AKSTŽ 2008 pareigos apibūdinamos kaip atliekamų veiklos funkcijų ir atsakomybės visuma, nusakanti tam tikros profesijos ar veiklos srities darbuotojo etiką ir teises. Taigi nepaisant įvairių nuomonių dėl žodžio pareiga tinkamumo bendrinei kalbai, šis raštuose atsiradęs veiksmažodinis daiktavardis įsitvirtino bendrinėje kalboje, o su tarnyba susijusiai reikšmei žymėti įsigalėjo jo daugiskaitos forma pareigos. VIETININKO PAREIGOSE NORMINIS VERTINIMAS Taigi dėl žodžių pareiga, pareigos tinkamumo bendrinei kalbai XXI a. jau nebekyla abejonių. Peikiamas tik jo vietininko linksnis. Apskritai, vartojant vietininką lietuvių kalboje neretai klystama, šio linksnio vartojimo taisymų istoriją pradėjo J. Jablonskis (Smetonienė, Dambrauskaitė 2011), tiesa, šis kalbininkas apie vietininką pareigose nerašė. Jonas Kruopas, nagrinėdamas vietininko vartojimą, teigė, kad „vietininką tenka palikti ir tais atvejais, kur jį, darytinį ar verstinį, galime pateisinti lietuvių kalbos pavyzdžiais, pvz.: jis yra pareigose, tarnyboje“, nes pasakoma beveik konkreti vieta (jis yra tarnyboje2 (Kruopas 1939: 125). Vietininkas pareigose daugiau neigiamo kalbininkų dėmesio sulaukė vėliau, kai XX a. antroje pusėje dėl rusų kalbos įtakos raštuose paplito gausybė verstinių pasakymų, ypač su netaisyklingais vietininkais. Rita Miliūnaitė, aptardama vietininko taisymo motyvus, atkreipė dėmesį į tai, kad vietininkas būti pareigose buvo peiktas dėl to, kad vartotas be saiko, įkyriai, netiksliai (Miliūnaitė 2003: 146). Zigmas Zinkevičius smerkė ne žodį pareigos, o besaikį jo vartojimą ten, kur šis žodis nereikalingas, ir taisė vietininkus tokiuose sakiniuose: A. V. pradėjo dirbti 1964 m. spalio 1 d. auklėtojo pareigose (=auklėtoju). Jis dirba Šiaulių viešosios bibliotekos bibliotekininko pareigose (=bibliotekininku) (Zinkevičius 1968: 27). Kazio Ulvydo nuomone (1974: 10–11), vietininkas junginiuose atsakingose pareigose, mokytojo pareigose lietuvių kalbai svetimas, nebūdingas, niekuo nepagrįstas ir nemotyvuotas. Tokie pasakymai netikę dėl nelietuviškos vietininko vartosenos, kuri daro juos neaiškius ir netaisyklingus. Kartais kontekstas reikalauja ne tiek pasakymo dirbti direktorium, kiek tiesiog būti direktorium arba eiti direktoriaus pareigas. 2 Šį teiginį kritikavo Pranas Kniūkšta, jo nuomone, yra pareigose be reikalo pateisinamas verstinis pasakymas (Kniūkšta 1992: 78). BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351–7204 RASUOLĖ VLADARSKIENĖ. Žodžio pareigos reikšmė ir vietininko problema | 4 Jonas Šukys (1976: 147) vietininko pareigose taisymą grindžia labiau stilistiniais nei sintaksiniais sumetimais: „Nevartotinas toks vietininkas, kuris sakiniui visai nereikalingas. Tokių vietininkų pavartojama, stengiantis kalbėti įmantriai, pernelyg moksliškai. Dėl to kalba pasidaro išpūsta, kanceliariška. Šio kanceliariško ir parazitiško vietininko vartojimo klaidos ne tiek sintaksinės, kiek stilistinės. Jos kenkia kalbos aiškumui, glaustumui, gyvumui. Deja, mūsų dienomis jos smarkiai plinta.“ Šalia kitų duodamas vienas pavyzdys su vietininku pareigose: Tėvelis dirbo brigadininko pareigose (geriau brigadininku). Kalbos praktikos patarimų pirmajame leidime (1976: 308) nurodoma, kad vietininkas nevartojamas pareigoms reikšti, ir pateikiami du netinkamos vartosenos pavyzdžiai: Dirba auklėtojos pareigose (=auklėtoja). Dirba atsakingose pareigose (=Eina atsakingas pareigas). Antrajame šio leidinio leidime (1985: 346) pakartojami tie patys taisytini pavyzdžiai, priskirti prie netinkamos veikimo ar būsenos reiškimosi srities, sferos raiškos. Taip pat vietininką pareigose taisė ir Kazimieras Župerka, nes jį laikė įkyriai vartojamu nevykėliu; manė, kad taisyklingesnis ir tikslesnis pasakymas su pareigas nusakančio daiktavardžio įnagininku, pvz.: Laikinai dirbo II kl. mokytojos pareigose (=mokytoja) (Župerka 1988: 33). XX a. pabaigoje vietininkas pareigose įvairiuose leidiniuose dažnai taisytas, paprastai nepateikiant taisymo motyvų (pvz., Piročkinas 1990: 128; Šukys 1991: 10; Malakauskas 1996: 10). Išsamiau apie netinkamus vietininkus rašyta J. Šukio (1998: 304–305). Jis prie netaisyklingų būdo vietininkų pateikia ir junginius su pareigose, nes „[n]usakyti tarnybinio darbo atlikimo būdui, susijusiam su einamomis pareigomis, vis dažniau be reikalo vartojamas vietininkas pareigose <...> Jis dirba direktoriaus pareigose (=direktoriumi; yra direktorius, eina direktoriaus pareigas/direktoriauja). Ji laikinai dirbo technikės pareigose (=technike,ėjo technikės pareigas). Kartais atsakingose pareigose dirba (=atsakingas pareigas eina, turi) pakankamai nepasirengę žmonės. Tokie darbuotojai neturėtų dirbti keliose pareigose (=eiti kelių pareigų, dirbti kelių darbų/keliose vietose). Balsuota už jo neperrinkimą direktoriaus pareigose (=direktoriumi; Balsuota neperrinkti jo/kad jis būtų neperrinktas direktoriumi) <...> Jis buvo pažemintas pareigose (=paskirtas/perkeltas į žemesnes pareigas; Jam buvo pažemintos pareigos)“. J. Šukys peikė ir buvio vietininką: Nemažą laiko prabuvęs šiose pareigose (=ėjęs šias pareigas) ryžausi kelti savo kandidatūrą. Sveikinam jus naujose pareigose (=pradėjusį eiti/įgijusį naujas pareigas) (Šukys 1998: 315). BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351–7204 RASUOLĖ VLADARSKIENĖ. Žodžio pareigos reikšmė ir vietininko problema | 5 KancKP kaip nevartotini vertinami pasakymai dirbti pareigose; paaukštinti, pažeminti pareigose, jie siūlomi taisyti eina atsakingas pareigas; paaukštinti, pažeminti pareigas; perkelti (skirti) į aukštesnes (žemesnes) pareigas. KP S1 (2003: 109) kaip neteiktini verstiniai pasakymai nurodomi tokie vietininkai: yra atsakingose pareigose, dirbo auklėtojos pareigose, buvo paaukštinti pareigose. Taigi iš pateiktų taisymų istorijos matyti, kad paprastai peikti tik keli pasakymai su vietininku pareigose, t. y. būdo vietininkai dirbti pareigose, pažeminti (paaukštinti) pareigose ir buvo vietininkas būti pareigose. Šių pasakymų taisymo motyvų būta įvairių: pirmiausia jis peiktas ne dėl to, kad sistemiškai netinka, bet dėl stilistinių sumetimų, nes vartojamas be saiko, įkyriai, be reikalo; pasakymus darė neaiškius. Taip pat manoma, kad šis vietininkas lietuvių kalbai svetimas, nebūdingas, niekuo nepagrįstas ir nemotyvuotas. DABARTINĖ REALIOJI VARTOSENA Nors pasakymai su vietininku pareigose taisomi jau daugiau kaip pusę amžiaus, tačiau realioji vartosena rodo, kad šių vietininkų nėra tik kruopščiai suredaguotuose tekstuose. Iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno duomenų matyti, kad daugiausia tokių vietininkų vartojama publicistikoje (2016 m. gruodžio mėn. rasti 799 pavartojimo atvejai, iš jų 557 publicistikoje (Kaip tik šiose pareigose V.Grigaravičiui pavyko pasiekti įspūdingiausių pergalių prieš Dzukijos banditus ir išvaikyti "bublių", "plikių", "tamošaičių" gaujas; Mano darbo krūvis šiose pareigose yra šiek tiek mažesnis nei kitų prorektorių; Šiose pareigose tarnavo visa Lietuvos kariuomenės reorganizacijos į 29-ąjį šaulių teritorinį korpusą periodą – iki 1940 metų gruodžio 31 d.), o 131 administracinėje literatūroje (gali įsidarbinti tik šio įsakymo priede nustatyta tvarka ir tik tam tikrose pareigose; Darbuotojams, kurių žinios ir trečio patikrinimo metu įvertinamos nepatenkinamai, neleidžiama dirbti užimamose pareigose; Antraeilėse pareigose gautos pajamos buvo apmokestinamos). Teisės aktų registre nuo 1990-01-01 iki 2016-12-01 vietininkas pareigose pavartotas 587 dokumentuose (kai kuriuose ir ne po vieną kartą), pvz.: naujose pareigose laikotarpis nuo neteisėto atleidimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nebūtų įskaičiuojamas į darbo metus, už kuriuos yra suteikiamos kasmetinės atostogos TAR, 2016-11-15, Nr. 26808; Integravimasis darbo rinkoje ir sėkmingas idėjų pritaikymas užimamose pareigose prisidės prie tvaraus šalies ekonomikos augimo TAR, 2016-05-10, Nr. 11726; Į tarybą renkami mokytojai, dirbantys pirmaeilėse pareigose TAR, 2016-04-05, Nr. 7629. BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351–7204 RASUOLĖ VLADARSKIENĖ. Žodžio pareigos reikšmė ir vietininko problema | 6 Peržvelgus pastarųjų metų dokumentus, kuriuose šis vietininkas rastas, matyti, kad tai daugiausia teismų ir savivaldybių rengti dokumentai. Eur-lex bazėje yra 450 dokumentų, kuriuose pavartotas vietininkas pareigose (Skiriamo nario, kuris užėmė šias pareigas ne ilgiau kaip 4 metus, kadencija gali būti atnaujinama, laikantis šešių metų buvimo pareigose bendro termino; Galutinės mokamas pensijas veikia vidutinis narių darbo užmokesčio didėjimas, visų pirma nariui kylant pareigose ir keičiantis karjerai; Panaikinti 2012 m. kovo 23 d. sprendimą nepatvirtinti ieškovo jo skyriaus viršininko pareigose ir perkelti jį į Vidaus politikos generalinį direktoratą). Taigi vietininko pareigose vartojimo problema išlieka aktuali ir iki šiol, kaip matyti iš pacituotų pastarųjų metų vartosenos pavyzdžių, aptariamasis vietininkas vartojamas įvairiuose pasakymuose, taip pat ir tokiuose, apie kurių tinkamumą vartoti nekalbėta. Dabartinėje administracinėje kalboje neteiktinu laikomas vietininkas pareigose ypač dažnai vartojamas abstrakčiai vietai (a) ir būviui (b) reikšti: a) Pagrindinėse pareigose dirba 15 mokytojų TAR, 2016-07-07, Nr. 19363; Teisėjams neleidžiama dirbti antraeilėse pareigose, išskyrus pedagoginį ir mokslinį tyrimo darbą T; Pirmasis – trečiojo rango teisininko – laipsnis suteikiamas prokurorui ar tardytojui, ištarnavusiam prokuratūroje šiose pareigose ne mažiau kaip 6 mėnesius T; siekiama suteikti atleistiems darbuotojams galimybę įsidarbinti kitame sektoriuje arba kitose pareigose Eur-lex; b) pastarasis minėtose pareigose teišbuvo 1 mėnesį T; lieka užimtose pareigose T; tose pareigose jisai išsilaikė ilgiau negu kiti jo pirmtakai T; Pareiškėjas pateikė atsakymą, kad sutinka likti Vilniaus AVPK Širvintų r. PK viršininko pareigose TAR, 2016-06-16, Nr. 16928; Pagal Sprendimo ESRV/2014/2 5 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnio 8 dalį paskirti devyni NCB atstovai išlieka savo pareigose iki Sprendimo ESRV/2014/2 5 straipsnio 8 dalyje nurodytos pradinės kadencijos pabaigos Eur-lex; Tą dieną šiose pareigose jį pakeitė kpt. St. Bagdonas T; Ankstesnėse pareigose jis buvo vienas iš pagrindinių asmenų, dalyvavusių 2004–2008 m. vykdant represijas prieš demokratinę opoziciją ir pilietinę visuomenę Eur-lex. Vietininkas pareigose dabartiniuose administraciniuose tekstuose randamas ir tokiuose pažymimuosiuose pasakymuose, kur jis apibūdina tam tikrą darbo ar tarnybos aspektą, tam tikrą jų pobūdį, dalį ar sritį, pvz.: Atsakovo teigimu, pareiškėjos siekis gauti valstybinę pensiją už darbą pareigose, kurių ji nedirbo, yra neteisėtas ir nepagrįstas TAR, 2016-03-16, Nr. 4942; Tokios nuostatos sudarytų galimybę į atsakingas valstybines pareigybes paskirti aukštos kvalifikacijos teisininkus, kartu sudarant jiems galimybę tęsti teisėjo karjerą pasibaigus darbui pareigose, į kurias jis buvo išrinktas ar paskirtas TAR, 2015-05-18, Nr. 7583; Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 RASUOLĖ VLADARSKIENĖ. Žodžio pareigos reikšmė ir vietininko problema | 7 teismas nuosprendyje neteisingai aprašė jos darbo buhalterės pareigose įmonėse AB „Š. Š.“, UAB „L“ ir UAB „V“ laikotarpi TAR, 2016-03-14, Nr. 4602; sužinojo, kad yra netinkamas užimti Viešosios policijos rinktinės „Vytis“ viršilos pareigas pagal I skiltį dėl pooperacinio kaukolės skliauto kaulo lopo, tačiau dirbti kitą darbą statut inėse pareigose jam nebuvo uždrausta TAR, 2016-08-26, Nr. 22685; Naujai priimti pareigūnai atestuojami po pusės metų tarnybos tam tikrose pareigose arba pasibaigus stažavimo terminui T; pareiškėja siekė toliau tęsti tarnybą PD Žmogiškųjų išteklių valdybos karjeros valstybės tarnautojo pareigose TAR, 2016-06-22, Nr. 17386; išdavė pažymą, kad jis tinkamas tarnybai policininko pareigose TAR, 2015-04-17, Nr. 5966. Taip pat galima rasti ir pažymimųjų vietininkų, apibūdinančių veiksmažodinius daiktavardžius (plg. su vietininku pareigose būviui reikšti vartojamus veiksmažodžius), pvz.: Nurodė, kad pareiškėja suprato, jog buvimas MB direktorės pareigose nesuderinamas su valstybės tarnautojo pareigomis TAR, 2016-04-08, Nr. 8330; Pažeminimui pareigose yra nustatytos kitos procedūros, visai nesusijusios su rotacijos procedūromis TAR, 2016-06-16, Nr. 16928; Darbuotojų samdymo ir kėlimo pareigose procedūros, taip pat skyrimas į aukštas pareigas saugumo struktūroje turėtų būti grindžiamas aiškiai apibrėžtais ir viešai skelbiamais kriterijais Eur-lex; pabrėžia būtinybę pašalinti moterų tyrėjų įdarbinimo, išlaikymo pareigose ir perkėlimo į aukštesnes pareigas kliūtis Eur-lex; pasibaigus įgalioj imams renkamosiose pareigose, suteikiamas pirmesnis darbas (pareigos) T. Vietininkui pareigose ne visuomet paprasta rasti tinkamą taisyklingą atitikmenį, kuris būtų ir trumpas, ir atitiktų norimą išreikšti prasmę, pvz: Baigusiems kadenciją valstybės įstaigų vadovams ir neįsidarbinusiems kitose valstybės įstaigos vadovo pareigose arba įsidarbinusiems kitose valstybės tarnautojo pareigose, būtų nustatyta galimybė per 4 metus grįžti į valstybės įstaigos vadovo pareigas TAR, 2015-06-13, Nr. 9237; atsižvelgiant pareigybei nustatytas funkcijas nevaduojančias pareigas einantis valstybės tarnautojas gali būti perkeltas į aukštesnes pareigas, paliktas einamose pareigose arba perkeltas į žemesnes pareigas nemažinant darbo užmokesčio dydžio TAR, 2015-06-13, Nr. 9237; sužinojo, kad yra netinkamas užimti Viešosios policijos rinktinės „Vytis“ viršilos pareigas pagal I skiltį dėl pooperacinio kaukolės skliauto kaulo lopo, tačiau dirbti kitą darbą statut inėse pareigose jam nebuvo uždrausta TAR, 2016-08-26, Nr. 22685. Problema kyla, kai šalia vienarūšių vietininkų tenka pavartoti žodį pareigos, kurio vietininkas neteiktinas, pvz.: Draudimas dirbti švietimo sistemoje, teisėsaugoje, radijuje ir televizijoje bei kitose pareigose, kurios susijusios su valstybine paslaptimi ir strategija T. BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 RASUOLĖ VLADARSKIENĖ. Žodžio pareigos reikšmė ir vietininko problema | 8 Abejonių dėl vietininko pareigose neteiktinumo kelia jo artimas semantinis ryšys su žodžiais darbas ir tarnyba, nes vietininkai ir tarnyboje, ir darbe yra vartotini. Lyginant žodžių pareigos, tarnyba ir darbas reikšmes, matyti, kad tarnyba apibūdinama kaip tarnautojo pareigos DŽ arba kaip darbas, pareigų atlikimas KancKP; viena iš žodžio darbas reikšmių – užsiėmimas, tarnyba, verslas DŽ, o pareigos apibrėžiamos kaip darbo, tarnybos, veiklos vieta ir statusas toje vietoje. Ypač svarbi įvairių šaltinių pabrėžiama tarnybos vietos (užimamos padėties) sema, beje, DŽ nurodoma, kad trečia vietos reikšmė – tarnyba. Žodžio pareigos reikšmę tiksliau išsiaiškinti gali padėti ir veiksmažodžiai, su kuriais jis sudaro junginius, pvz.: eiti pareigas, vykdyti pareigas, tinkamai atlikti pareigas, turėti kelias pareigas, skirti į pareigas, priimti į pareigas, patikėti pareigas, grąžinti į ankstesnes pareigas, atleisti iš pareigų. Tai, kad pareigų reikšmė artimai susijusi su vieta, rodo junginiai su veiksmažodžiais, kurie vartojami tam tikros vietos, padėties pakeitimui žymėti, pvz.: paaukštinti pareigas (plg. reikšmę „pakelti tarnyboje, suteikti aukštesnį laipsnį“ DŽ); pažeminti pareigas (plg. reikšmę „perkelti į menkesnę, žemesnę vietą, padėtį, tarnybą“ DŽ); perkelti į pareigas (plg. reikšmę „pergabenti, pervesti į kitą vietą“ || prk. Pérkėlė mokinį į aukštesnę klasę DŽ); taip pat su vietą galinčiais apibūdinti būdvardiškaisiais žodžiais, pvz., būdvardžiu laisvas – laisvos pareigos (plg. laisvas „neužimtas, tuščias: ~à vieta“ DŽ). Dar vienas argumentas, žymintis žodžio pareigos reikšmės artimą sąsają su žodžio vieta reikšme, tai termino darbo vieta vartojimas teisės aktuose. Lietuvos Respublikos darbo kodekse TAR, 2016-09-19 (o juo vadovaujantis ir visur, kur tik kalbama apie tam tikrus darbo santykius) terminas darbo vieta vartojamas dviem reikšmėmis: 1) darbo funkcijų atlikimo, vykdymo vieta (pvz., Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus); 2) darbuotojo pareigos, jo dirbamas darbas (Per atostogų laikotarpį darbuotojui paliekama darbo vieta (pareigos); Darbdavys privalo informuoti darbuotojus, dirbančius pagal terminuotas darbo sutartis, apie laisvas darbo vietas, į kurias bus priimta dirbti pagal neterminuotą darbo sutartį). Tokių vartosenos pavyzdžių apstu ir kituose teisės aktuose, pvz.: Asmenims būtų garantuojama darbo vieta (einamos pareigos) tuo laiku, kai jie atlieka turėto pareigas, tačiau darbdaviai už šį laiką neprivalėtų mokėti darbo užmokesčio TAR, 2016-10-13, Nr. 25101; <...> siūlo atstovus į atviro konkurso laisvai direktoriaus vietai užimti komisiją TAR, 2016-06-03, Nr. 14808; Jeigu darbuotojo profesija, specialybė, kvalifikacija, atitinkamais atvejais – ir sveikatos BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 RASUOLĖ VLADARSKIENĖ. Žodžio pareigos reikšmė ir vietininko problema | 9 būklė, yra tinkami laisvai darbo vietai (pareigoms) užimti, darbdavys privalo jam šį darbą (pareigas) pasiūlyti TAR, 2015-04-24, Nr. 6286; Asmuo, atsakingas už šilumos ūkį – pastato savininko arba valdytojo sprendimu ir sutartimi paskirtas asmuo, turintis technologijos mokslų studijų srities išsilavinimą, atestuotas darbo vietai ir turintis Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – Inspekcija) išduotą galiojantį kvalifikacijos atestatą TAR, 2012-09-26, Nr. 111-5655. Pateiktieji argumentai, rodantys žodžių pareigos ir vieta reikšmės sąsajas, leidžia manyti, kad žodžio pareigos vietininkas galėtų ir nebūti laikomas didele klaida. Juo labiau, kad tarpukario Lietuvoje jis klaida nelaikytas, nors kitų kalbų įtaka jo paplitimui ir buvo aiški. APIBENDRINAMOSIOS PASTABOS Daiktavardis pareiga yra veiksmažodinis abstraktas, padarytas priešaginės darybos būdu iš veiksmažodžio pareiti. Tai raštų žodis, matyt, iš jų patekęs ir į tarmes. Dėl žodžio pareiga reikšme „priedermė“ tinkamumo bendrinei kalbai būta abejonių, jis laikytas lietuvių kalbai apysvetimiu žodžiu ir siūlyta jį vartoti nebent tarnybinei vietai žymėti. Tačiau žodis pareiga įsitvirtino bendrinėje kalboje, o su tarnyba susijusiai reikšmei žymėti įsigalėjo daugiskaitos forma pareigos. XX a. pradžioje vietininkas pareigose vartotas kaip pateisinamas lietuvių kalbos pavyzdžiais, t. y. žymintis beveik konkrečią vietą. Vėliau, XX a. viduryje, pradėti taisyti keli pasakymai su vietininku, t. y. būdo vietininkai dirbti pareigose, pažeminti (paaukštinti) pareigose ir būvio vietininkas būti pareigose. Pirmiausia tokie vietininkai peikti dėl stilistinių sumetimų, nes vartoti be saiko, įkyriai, be reikalo; be to, pasakymus darė neaiškius. Taip pat manyta, kad šis vietininkas lietuvių kalbai svetimas, nebūdingas, niekuo nepagrįstas ir nemotyvuotas. Dabartinėje administracinėje kalboje neteiktinais laikomų vietininkų pareigose pasitaiko gana neretai, ypač neredaguojamuose tekstuose, jie vartojami būdui, būviui, požymiui reikšti. Išnagrinėjus žodžio pareigos apibrėžtis lietuvių kalbos žodynuose ir realiąją vartoseną, paaiškėjo, kad viena iš būdingųjų šio žodžio semų yra perkeltinė vietos reikšmė, galima suvokti kaip tam tikra tarnybos ar darbo sritis, pobūdis, statusas; tą patvirtina ir žodžių, su kuriais pareigos sudaro junginius, reikšmės. Be to, viena iš termino darbo vieta reikšmių – „pareigos“. Todėl svarstytinas vietininko pareigose norminio vertinimo švelninimas. Pasitaiko tokių atvejų, kai neteiktinu laikomą vietininką tiksliai pakeisti kitomis raiškos priemonėmis sunku, nes ir šiek tiek pakinta reikšmė, ir pasakymas darosi ilgesnis, sudėtingesnės struktūros. BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351–7204 RASUOLĖ VLADARSKIENĖ. Žodžio pareigos reikšmė ir vietininko problema | 10 ŠALTINIAI EUR-lex – Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų viešų dokumentų bazė „EUR-lex“. Prieiga internete: http://eur-lex.europa.eu/lt/index.htm. T – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. Prieiga internete: http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/. TAR – Teisės aktų registras. Prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/index. LITERATŪRA AKSTŽ 2008: Aiškinamasis kvalifikacijų sistemos terminų žodynas. Rengėjai R. Gatautis, R. Gudauskas, O. Gurskienė ... [ir kt.], Vilnius: Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. DŽ6 2011: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (internetinis). Vyr. red. Stasys Keinys. 6-as leidimas, Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://dz.lki.lt. KancKP 2007: Kanceliarinės kalbos patarimai (internetinis). Sud. Pranas Kniūkšta, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://lkz.mch.mii.lt/Kanceliarinis. Kniūkšta P. 1992: Kanceliarinės kalbos reikalai „Gimtosios kalbos“ (1933–1940) žurnale. – Kalbos kultūra 62, 54–9. Kniūkšta P. 2005: Administracinė kalba ir jos vartosena. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. KP 1939: Kalbos patarėjas. Paruošė L. Dambrauskas, redagavo A. Salys ir Pr. Skardžius, Kaunas: Lietuvių kalbos draugijos leidinys. KPP 1985: Kalbos praktikos patarimai. Sud. Aldonas Pupkis, Vilnius: Mokslas. KP S1 2003: Kalbos patarimai. Kn. 1. Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas. Sud. Rita Miliūnaitė, teksto aut. Vitas Labutis, Aldonas Pupkis ir Jonas Šukys, vyr. red. Aldonas Pupkis. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Kruopas J. 1939: Vietininko vartojimas. – Gimtoji kalba 8, 122–125. Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė. Prieiga internete http://etimologija.baltnexus.lt/?w=pareiga LKŽe 2005: Lietuvių kalbos žodynas 1–20 (elektroninis variantas). Vyr. red. G. Naktinienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: www.lkz.lt. LRTB – Lietuvos Respublikos terminų bankas. Prieiga internete: http://www.vlkk.lt/lit/terminai. Miliūnaitė R. 2003: Lietuvių kalbos gramatikos norminimo pagrindai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Palionis I. 1961: Dėl vieno kito teisės termino. – Kalbos kultūra 1, 49–51. BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351–7204 RASUOLĖ VLADARSKIENĖ. Žodžio páreigos reikšmė ir vietininko problema | 11 Piročkinas A. 1986: Jono Jablonskio kalbos taisymai, Kaunas: Šviesa. Piročkinas A. 1990: Administracinės kalbos kultūra, Vilnius: Mintis. Salys A. 1936: Klausimų kertelė. – Gimtoji kalba 12, 157–162. Smetonienė I; Dambrauskaitė B. 2011: Jono Jablonskio pėdomis: linksnių klaidos ir taisymo motyvai. – Kalbos kultūra 84, Šukys J. 1976: Taisyklingai vartokime linksnius, Kaunas: Šviesa. Šukys J. 1998: Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos, Kaunas: Šviesa. Ul vydas K. 1974: Dar apie netaisyklingą vietininko vartoseną. – Kalbos kultūra 26, 3–14. Zinkevičius Z. 1968: Apie charakteristikų kalbą. – Kalbos kultūra 14, 27–29. Župerka K. 1988: Mokytojų charakteristikų kalba. – Kalbos kultūra 55, 31–39. Gauta 2016 12 20 Priimta 2017 01 20 RASUOLĖ VLADARSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected] BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351–7204