Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“

 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ANTRAŠTINI VODIŽI REIKŠMI PATIKIMAS BENDRINS LIETUVI KALBOS VODIYNE ESMINIAI VODIŽIAI: ocabolynas, bend inė kalba, no minimas, Bend inės lie u ių kalbos žodynas, eikšmė, apib ėž is. INTADINS NOTABLE Lie u ių kalbos ins i u e già anokai p epa a o Bend inės lie u ių kalbos žodynas ( oliau BŽ), plačiau su ques o s . Liu ke ičienė 2014b: 1519. A ualmen e in e ne pubblica a 70 au o ini 1 lankų, che cos i uiscono le e e b, c, č, d, e, ę, ė, , h, j, o, z cominciedančių an aš inių žodžių o žodžių junginių žodyniniai s aipsniai. P adė i kel i in in e ne ò e al i ca a e i (a, g, k, l, m, 2 , š, , ž) eks ai. Può so ge e domanda, pe ché gli a icoli ocynini engono solle a i non di ila, non secondo abėcėlę. Così è pe ché p ima si sc i ono e edagia i nep iešdėliniai 3 eiksmažodžiai, solo in segui o p iešdėliniai, pe ché sa ebbe complica a su edagua e, ad esempio, pa ole di aplenk i, nulenk i, sulenk i, zalenk i a icoli, inché non anco a nesu edagua o ondamen ale pa ola di lenk i a icolo e pan. Menė i 70 au o inių lankų è be sepa a a pa e del dizzyno BŽ An aš yno, del quale in e ne sono 82 au o iniai lankai. En aš ynas nell'in e ne è s a o inse i o pe ché che BŽ non è anco a comple a o; aigi, se gli u en i non o ano quella pa ola nel diziona io, essi possono pa ik a e se esso è 4 suki čiuo a o, indica a la sua pa e linguis ica e spesso aggiun o uno esempio a osena. An aš yne – jei jis en y a, adinasi, y a a ba u ės a si as i i žodyne. An aš yne žodis y a P z.: i šnaša dk . Soli amen e i šnaša scegliamo unal okiu, smulkesni š i . pabéls i ksm. Pabélsk s ip iaũ, o se cos n s isgi s. gus amen e p . Mgs o gus amen e pa álgy i. 1 Accedo in e ne h p://bkz.lki.l /. 2 Šios aidės BŽ in e ne o puslapyje žymimos mėlynai, ai eiškia, kad įkel i jau isi omis aidėmis p asidedan i a icoli ocynini. 3 Ques e le e e BŽ sulla pagina in e ne sono con assegna e oson ie, ques o signi ica che è inse i a solo pa e dei a icoli ocynini. Blodai ma cimi le e e anco a del u o p e apė e a sali e in in e ne . 4 P iega in e ne h p://bkz.lki.l /an as ynas/. DANUT LIUTKEVIČIEN. An aš inių žodžių eikšmių pa eikimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne |2 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Reikia menziona e, che le pa ole, p esen ičius An aš yne, come e negli al i leksikog a iniuose šal iniuose, anda e Google paieškos sis ema. An aš ynas, come e BŽ, non è un p odo o ini o le sue in o mazioni engono cos an emen e aggio na e. Se qualcosa si cambia in dizzyne, si cambia e An aš yne. Ques e modi iche sono più spesso lega e con ki čia imu (chi čia imo no ma ce imo), osse ė ų nonikslumų o ko ek ū os e o i co ezione. Le da e di aggio namen o del o dino segnala e nella p ima pagina BŽ e Naujienų sky elyje. Lo scopo di ques o a icolo mos a e, come BŽ engono p esen a e le signi icazioni delle pa ole e come quella p esen azione di e isce dal p esen azione dei signi ica i in al i diziona i. 1. BŽ TESTO RAŠYMAS LEKSINMIS SEMANTINMIS GRUPMIS BZ compi i sono qualche include e pa ole, non ixsuo u in al i diziona i ( e minus, in e nazionali pa ole, nuo i ealijas žyminčias e già ben no o leksemas), o ni e egolaingą ki čia imą, codi ica e qualche gene inesa lingua no mų li elli, mos a e sin aksinį junglumą, alcuni mo ologici sogge i e k . Tu a ia s esso p incipale, come e di mol i dizionini, è spieškin i pa ole e i ela e lessina sis ema seman ica. Pe an o il diziona io pa icola men e mol o a enzione iene assegna a al signi ica o di in i ola o io pa ola o combinazione di ( eikšmėms). Dėl šios p iežas ies dalis žodyno eks o bu o ašoma i edaguojama ne pagal pa ole abėcėlę, a leksicami g uppi seman ici, su ques o edi anco a. Lazauskai ė, Liu ke ičienė 1998: 205217; Liu ke ičienė 2006: 918; Mu mulai y ė 2006: 3454; Nak inienė 2006: 1931; Nak inienė 2011: 150164; Sakalauskienė 2003: 10611; Zaikauskas, Jasiony ė 2006: 149169. Pi minis BŽ on e e a Daba inės lie u ių kalbos žodynas ( oliau DŽ), quindi ale con on a e, come quelle s esse 5 pa ole desc i ono in abbiejue diziona i. Plg.: be anda o eus d'alcoholica scu a, con enen e na u al inių DŽ BŽ balzãmas (2) <...> am ik as balzãmas dk . ns. (2) <...> s ip us balzamų, į ai ių augalų eks ak ų <...> 5 Suda in il p adinì BŽ An aš yną le pa ole sono s a e accol e dalla DŽ e zioio edizione, ma nell'a icolo BŽ si con on a con se iesimo (in e ne inio) DŽ edizione. DANUT LIUTKEVIČIEN. An aš inių žodžių eikšmių pa eikimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne |3 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 mas (2) s ip us s aigusis mas6 dk . ns. (2) o ius als (4) be igimus, als dk . ns. (4) nes ip us gi sul imis o a o da aisių o uogų sulčių bei essencií, esencija acqua e zuc aus <...> gai (4) <...> ale (4) aigs okas gai usis gi dk . ns. (4) gai usis be andim, be andim, a oi o da cuk anend ių sulčių gai usis gai dk . ns. (4) <...> ai usis alcoolico be andim, a o da cuk anend ių a oomas pp . da salyklo di o zei e be ando e alcoolico, pp da ba ze be e age <...> da uginan djio in o pane, sulčių o melasos <...> apynių<...> salyklo e apynių <...> be e age (pp . da aisių) <...> be e age, pp . aomas da aisių <...> djio in us aisius e k . <...> limonadas (2) gai us be imas limonãdas dk . (1) gai usis be e age, con ci inų (a других ваisių) In en ambi i diziona i be imai sono de ini i come s aigieji (alkoholiniai) e gai ieji. Tu a ia DŽ della pa ola balzamas de inizione ques a semos (s aigusis o gai usis) non c'è, la p esenza si può solo nuo a e da pa ola o eus. DŽ a ia in nomežiuo inė e neį a džiuo inė o me: s aigusis ( omas), s aigus (alus), gai usis (gai a, gi a), gai us (limonada). BŽ nella de inizione si s o za di segui e la o mula gė imas, a o da, da essa de ia a nei casi in cui si i iene che siano più impo an i al e cose (caso balzamo). DŽ le be ande de ini e più libe amen e, applicano almeno di e se o mulae al e o be imo (balzama), (pažyminiai) be imas (gi a), gė imas a o da ( omas), gė imas a o da (alus), gė imas su (limonada). Tokie ne ienodumai ė a smulkmenes, pe ò sc i endo e edaguando pa ole dizionini a icoli ema ici g uppi lo o mol o smasčiau e i a e. Vediamo come si desc i ono le pa ole di un u o di e so g uppo lessionale seman ica e mini di zoologia, dinanzi ai quali si sc i e e il nome la ino: DŽ BŽ baladis (2) 1. ale uccelš is, baladis dk . (2) 1. nelle ci à libe amen e i en e uccelš is pilkomis, mels omi, Le pa ole omas, bi a, limonada, gai a, gi a già sc i i, ma nel onlineinio BŽ non anco a nepa ekę, quindi su edaguo i i lo o dicyniniai a icoli anco a può keis is. ka elis (Columba) <...> 6 DANUT LIUTKEVIČIEN. An aš inių žodžių eikšmių pa eikimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne |4 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 bal omis i k . plunksnomis, nedidele es a con ies u snapu, b e i gambe; sin. ca elli domes ico <...> eu opaea) <...> žąsi s, ~is m. zool. (4) g ande sel aggio e domes ico acquacš i o (Anse ) <...> žąsi s, žąsis dk . mo . (4) 1. g ande, ben nuo an e sel aggio o domes ico uccelli d'acqua lgu collo e ampio snapu (pp . ik oji kamienais kopinėjan is paukš is (Si a žąsis, kamienais kopinėjan is paukš is (Si a eu opaea) buk is dk . (2) g i lio dimensioni ežių či ỹlis zool. (2) kikilių amiglia uccelš is, o an is niddus soduose, gy a o ėse (Acan his cannabina) či ỹlis dk . (2) piccolo Anse ) <...> buk is zool. (2) ž i blinių bū io uccelli g igkomis e b uni plunksnomis, nidudus gi an i negli o odu, gy a o ėse (pp . eu azinis či ylis, Acan his cannabina, Ca duelis cannabina) <...> Come si ede da esempi, e qui BŽ de ini ioni sono uniodesse e. DŽ u e qua o le de inizioni di e iscono: žąsis desc i a mol o similamen e come BŽ, bukučio de inizione indica o bū ys, či ylio šeima, e balandis è ale (pab auk a s aipsnio au o ės) uccels is o lo s esso che ca elis. Ne se e di e che il co elis DŽ de ini èizza o de aglia amen e, plg. paukš is pilkomis, mels omi, bal omi e k . plunksnomis, dideliu gu kliu, balandis (Columba). BŽ in ali casi le de inizioni de aglia e si ipe ono ad en ambi i sinonimi. O a sinonimo di ap ile è conside a o non qualsiasi co elli, ma dominis co elis, quindi BŽ ques a in o mazione è s a a i is a. Naminis ka elis è il e mine p incipale, pe ciò e il nomini la ino nella ques a a dicodyne sa à aggiun o a suo (e non ap ile) de inizioni. Il nome Lo inico non è così semplice indica e. Nella Visu pa adinimas i gi bus pa ikslin as. Beje, ikslų lie u išką mokslinį i lo ynišką šio paukščio o inėje lie u ių enciklopedijoje (h p: VLE) si sc i e così: Nelle ci à equen e sulaukėjęs naminis ka elis, o balandis (C. li ia), so ęs da ocolinio ka elio (VLE IX: 515). Quindi, dominis ca elis e balandis sono sinonimi, dominis ca elis p incipale e mine. Tu a ia, nelle due on i con enu e nella Banca dei e mini della Repubblica di Li uania ( oliau TB) si o a la seguen e in o mazione: uol nis ka ẽlis <...> Columba li ia <...> sinonimo naminis ka elis <...> (PAT 2002) e uol nis ka ẽlis <...> Columba li ia <...> (PPŽ 2009). Hen igi, secondo TB il e mine p incipale è o mai dominis ca elis, e ocolinis ca elis, e che lo o sono sinonimi, indica solo uno di ques i on i. DANUT LIUTKEVIČIEN. An aš inių žodžių eikšmių pa eikimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne |5 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Vikipedijoje p esen a a in o mazione semb a così: Uolinis ka elis (lo . Columba li ia) ka elinių 7 (Columbidae) amiglia uccelli. Isol i si ci ca 15 po ūšių. Nel nos o paese si o a solo la o ma domes icui a Columba li ia . domes ica, che è consue o chiama domes iciniu co eliu. In o mazione mol o simile a VLE, ma eme ge anco a un al o nome la inis ico. Paci ickojosi In e ne con Google paesškos sis ema, si scop e che ques o nome la yniškas issa o e in mol e al e on i. quindi cosa è balandis? Naminis ca elli o ocolino ca elli? Columba li ia o Columba li ia . domes ica? È un piccione domes ico e un piccione occioso sono lo s esso, o no? Quindi al momen o BŽ o ganizza o i balandì e naminį ka elį conside a sinonimi, u a ia, quando sa à edagua o a icolo lessicolo naminis ka elis, anco a una ol a alu e à la disponibili à in o mazioni e ce che à nuo e. To niamo al bukucio e či ylio. A causa della amiglia o del g uppo scel a DŽ de in yse u bū ques o diziona io o ganizza o i scegliasi una o al a pa ola (šeima o bū ys) non šiaip sau, ėmėsi de e mina i mo i i, ma o dina io diziona io le o iò ale dispa odi à semb a keis okai. Fo se può so ge e domande pe BŽ či ylio de inizione nelle scliaus i egis a i nomi la inici. A ol e uno (lie u iškas) e mine zoologico o bo anico può a e e due o più nomi la inici (sinonimi). BŽ quindi si indicano essi en ambi (o anco a più). Men iė ina anco a una cosa žąsies e či ylio nei dicciona i a icoli in skliaus i p ima la la inis ica denominazione indica o pp . e oji giąsis, pp . eu nisazi či ylis. Ciò signi ica che e minologico (mosslino) il nome di ques i puccini è quello sc i y asis skliaus uose, a lui p i ašomas e la yniškasis. Quando da an i al i olo scien i ico si acc escono pp . (gene almen e), ques o signi ica che dicendo giąsis abbiamo gene almen e in menzione p ecisamen e quella e a giąsį (pe ché essa in Li uania più equen e, meglio conosciu a o e c.), ma può esse e e ki okių žąsų. Quindi žąsis non Anse , či ylis non Acan his cannabina (come indica o DŽ). Plg. da TB: žąsys lo . Anse inae, siau esni e minai medžąsės, šlakuo osios an ys, iš inės žąsys; žąsys lo . Ande ini, siau esni e mini be niklės, gulbės, kosko obos, ik osi os žąsys. Da plg. či yliai lo . Ca duelinae, chiu esni e mini akiniuo ieji kikiliai, ame icanie s ilikai, auksagal iai kikiliai, auksaspa niai s ilikai, Bonino isos s ilikai, či yliai; či yliai lo . Ca duelis, più s e i e mini ame ikinis alksninukas, andinis alskninukas, an ilinis alksninukas, ba zdo asis alksninukas, eu azinis alksninukas, eu azinis či ylis. Ques a e minis ica in o mazione non specialis a p esumibilmen e solo con onde ebbe e, pe lo meglio, gli sa ebbe a a o inu ile. Pe an o BŽ e ce ca o di o ni e non u a, ma al le o e a uale e acilmen e comp ensibile in o mazioni. Inol e engono o ni e non solo zoologie, ma e Ques a 7 enciclopedia online BŽ o ganizza o i usano come supplemen a e on e e in essa p esen a a in o mazioni si basa solo nel caso, se lei iene con e ma a e al e on i. DANUT LIUTKEVIČIEN. An aš inių žodžių eikšmių pa eikimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne |6 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 bo anikos e minai, plg.: bl ė da žų augalas šako u s iebu, edan is okius gumbus (pp . algomoji bul ė, Solanum ube osum); baklažãnas šil ųjų k aš ų augalas, edan is okius aisius (pp . pap as asis baklažanas, Solanum melongena); juozãžolė k apus ais inis, spesconico meding pusk ūmis mėlynų žiedų kekėmis (pp . ais inė juozažolė, Hyssopus o icinalis). Si può pae a e, quali i p incipali semas en ambi le pa oleina si scelgono ad alcuni animaliam desc i e e, plg. : DŽ BŽ s umb - zeb as an ilopė animale beždžio- animale animale nė animale animale hipopo a- animale animale mas animale animale a klys animale animale animale animale animale danielius animale animale elnias animale animale jakas animale animale bui olas animale animale bisonas animale animale s i na animale animale gi a a animale animale as ežys animale animale animale animale animale animale animale animale animale animale animale animale animale animale animale animale animale animale animale animale animale animale animale animale animale animale animale animale animale animale animale animale animale BŽ come p incipale semà scelse la pa ola animale. DŽ semos, come si ede, benamen e di e iscono e la lo o scel a già solle a domande. solo beždžionė o hipopo amo sono indica i come mammi e i, sebbene ali siano e al i discussiamiei animali. Gi ulio p incipale signi icazione è na mini s žinduolis, quindi danieliaus diziona io a icolo ques e semos sc i e e ne e i ebbe o. A ajo ojai sono non solo elnias e jakas, ma e (dalli elenco in esame) danielius, ka ė, bisonas, s i na, gi a a, an ilopė, s umb as. Come aguo is de inìzionale bisone, ma ogus ha e danielius, ka ė, elni as, jakas, bui olas, s i na, an ilopė, s umb as. G olėdzi sono non solo s i na e gi a a, ma e la g ande maggio anza di ques o elenco animali. Dyka agiai, besido così de ini e an ilopės e s umb o, è e ca ė, bui ola, bisone. Sepa a amen e pe ė i, accan o a ogni pa ola indica DANUT LIUTKEVIČIEN. An aš inių žodžių eikšmių pa eikimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne |7 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 l'in o mazione è co e a, ma nonos an e una specie di ealijas bisogno de ini i uni o modai. Tu o di qui menziona o semų in de ini ì non udėsi, quindi bisogna sceglie ci quale una o due e applica e a 8 u e simili pa ole. Lexiche seman iche g uppi BŽ sono s a i sc i i e edagua i e alcuni delle pa i della lingua iz ik uko, į a džio, jaus uko, dalely ės, skai a džio, a ski ų būd a džių, eiksmažodžių e k . g upų žodyniniai s aipsniai. Plg. : DŽ BŽ ( i s an , k in an ) <...> iucmingo c ulimo imp essione al bu dinkš iš . kebe iokš pi auddui e cib, ci ba js . ožka g ido bu dinkš iš . a ojamas ne ikė o suo cib js ., ci ba ca ojan de o kc <...> bu kū bu kū is . ap ile bu kū iz ., če kš elėjimo, su a škėjimo soundui pamėgdžio i; sin. a kš <...> B i ik uam de ini e più spesso u ilizza e o mule <...> al suono pomempdžio i o Ž<...> all'imp essione ppaesdui e. Ques 'ul ima de inizione signi ica, che is ik uku ma cimas azione non solo udibile, ma e is o. DŽ is ik uki, come is o da esempi, de ini i a iamen e sinonimo (če kš ), sinonimo con ul e io e aiškinim (bu dinkš ) e nusacomuoju modo (bu kū). Lo s esso si può di e e pe la desc i izione dei sensus ukų: BŽ engono o ni e o mulazioni de ini iche, e DŽ le de inizioni a iano: bu kū ip oducendo usa o al oce unsaki i bu ka imui (pp . ap ile) js . ip ojando g idama ka ė9 kc […]...> js . ip ojando si dice g idando <...> g idando pomėgdžio i <...> čé kš iz . a kš čé kš iz ., če kš u ilizza o DŽ BŽ jkš šnek. js . ukš, uis (kiaules a an ) jkš js . de o a an kiaulę ožką […]> ka ę […] 8 Plg., come a ody ų e odi, de ini o u i (is iesų gli ca a e is igmi) semimi: s umb as gy ūnas, žinduolis, žolėdis, a ajo ojas, aguo is, dyka agis. 9 Ques a de inizione in gene ale d ip asmiška se la pa ola si chiamaci pe cepi emo come pažyminį, p incipale la de inizione pa ola sa à ka ė e allo a la de inizione sa à daik a a diška. DANUT LIUTKEVIČIEN. An aš inių žodžių eikšmių pa eikimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne |8 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 2. REIKŠMS IR REIKŠMS ATSPALVIO SKYRIMAS Reikšmės BŽ segnala o in nume i, come e in al i diziona i. Reikšmių onal iai segnalimi segno |. P z.: balsúo ojas, balsúo oja dk . (1) una pe sona, che ha di i o di o a e a a e so elezioni, e e endum o e c. : Balsúo ojų są ašas. Du an e shiuõs sel aldos elecs b o kai p nikad pochi o úo ojų. • plg. seleziona o e. | uomo, che o a: Viss o úo ojus k iciamo Bal agal ės ã ys. Paklúonėje nãkčiai p iš as Sa is sušlemščia bal agal is ži edus. | žilagal is, žilas: Bal a gal io daly áu i i  ki uosè mūsų s e ai nės konk suose. bal agal is, bal agal ė bd . (2) ku io bal a gal a: Bal agal is ka lis [e lis]. Vydū no po e ada. Smag mi i i in dainúojancias bal agal ès močiu ès. Segneklu | sepa a o non solo a spal is del signi ica o, ma e alcuni al i cose ques o segno appos ando p ima su o inimen i al o. (aukš esnysis g ado), aukšč. (aukščiausiasis o ma), laipsnis), į . (į a džiuo inė o ma), neig. ( eiksmažodis su neiginiu 10 ), sng . (sang ąžinė beasm. (beasmenė a osena), p k. (pe kel inė a osena)). P z.: ėd s, ėd bd . 1. mol o ėdan e; (4) sin. ajus: <...> | al o. : Kai a šąla as, kã inas dã osi ėd èsnis. | al i. : shunikas ėd iási sh di u i qua o. op imi s iškai p . → o imis i ico 1: <...> | al o. : Jõ dá bą do è i é in i o imis iškiaũ. <...>. es emamen e p . ischiando, supe ando i limi i abi uali: <...> | al i. : Gáu i es emaliáusiai iaggiã usio lek ỹnininko p i zą. de aglis, bd . (4) con u i i de agli: Koki de agli a ãcai a! | į . : De alsis ci à plãno. en i em o, en išim sk . kln . (4) p oceden e po no anniol o: <...> | į . : D idešim sis ámžius. hipe bolizúo i, hipe bolizúoja, hipe bolizã o ksm. (ką) in enzionalmen e ese a e qualcosa desc i endo: <...> | neig. (ko): Nehipe bolizúok aiu a es nė ques o p jaũ ca i i . žiẽb i, žibia, žibė ksm. 1. (ką) deg i (š iesą), ku i (ugnį): <...> | sng . (kame): Una pãskui žibe si lémpos.<...> 10 Al e pa i della lingua con neiginio solle a e sepa a i dicyniniais a icolini. In u u o lo s esso do ebbe a e e con nega i amaisiais, così come sang ąžiniais eiksmažodžiais e sang ąžiniais daik a a džiais. su ques o più amplamen e s . Mu mulai y ė 2012: 7191. DANUT LIUTKEVIČIEN. An aš inių žodžių eikšmių pa eikimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne |9 dulk i, BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 dulkia, dulkė ksm. smalkiais lašais lyno i; sin. dulksno i: V sono ý ą dulkė smlkus lie s. | beasm. : Laukè dulkia, p imk skė į. Occo e di e che il segno | p ima abb e iazioni aukš ., aukšč., į ., sng . sc i o solo in quei casi, quando essi segnalimi pa ole ha e neu alias o me nelyginamen oggio g ado, neį a džiuo inę, nesang ąžinę o me. Quando ques i non esis e, di e isce e abb e iazioni pa eikimen o, plg.: sudė ingesnį: Aukščiáusiasis ei smas panaiki no in e iesnės ins áncijos ei smo sp endi mą. Zemiáusios ins áncijos ei smo sp endi mai gãli b ū i denuncia i e Apýga dos, e Aukščiáusiam eismáms. <...> 8. li ello. į . più semplice, žẽmas, žem bd . (4) <...> 7. pp . aukš ., aukšč. einan is p ieš aukš esnį, meno e olu o, issi u uliojęs: Žemesni eji o gani zmai [gý iai]. Mino i eji pian e . <...> dušim as, dušim sk . kln . pp . į . (4) andando po cen o no an acinquan o: Dušim sis lanký ojas. Dušim ji dali s. giõk is, giõkiasi, juõkėsi ksm. sng . 1. oce bei esp essione iso mos a e allegmumo, giougsmà e pan. : Riõk is y s ei ka. Paikai di e mai [ga siai] juõkėsi. Kõ sche zi esi? Ridiasi kai p e oėlę ãdęs ( lkõ.). Abb e iazione neig. p e nega i i a ima odi segnalazione solo in quei casi, quando di e isce il semplice e nega i o a ima o do sin assico congiunum (e zin i cosa ne zin i ko /). Quando junglumo non si dis ingue, abb e iazione nežymimas, ecc.: bliáu i, bliáuna, bli ė ksm. <...> 4. (an ko) šnek. o e, pakel u ono di ; sin. 11 g ida e, ėk i: Vi šininkas ėl bliaũs i iš adi ns ms inginiai s. Neb liáu k a manęs, p s esi kal as. Põnia, nebliáuki e kai p ske djiam, léiski e i mán pasaký i. A pa e menziona ino as e el ina a osena ma camen o. Ji segnalima po o s esso segno | e abb e iazione p k. P z.: jung ės dk . dgs. (2) su uok u ės, weddu ės: Jung ių ãpeigos. | p k. : B ęs a ques e due pa i i delle jung e e. jaũkas dk . (4) l'ogge o alimen a e agli animali, agli uccelli, ai pesci allio i; sin. masalas: Pabe i jaũko. | p k. : Vagių pi kėjams. džiū i, džiūs a (džiūna, džiū a), džiū o ksm. 4. (nuo ko, p esso ko) šnek. liesė i, lys i, menkė i: Ji s djus a nuõ ūpesčių. | p k. : Kõ i są lai ką džiūs i p i co ỹgų? ! 11 Può so ge e domanda, pe ché al o., al o. e į . segnalimi in u i i casi (quando ali o me sono nel es o), e neig. no. Ques o è pe ché nei p imi e casi spesso di e isce il ki čiazione (nuo o, che è indica o p esso la i ola e pa ola). E nega i o dell'aggo e bio di e isce solo o ma (cui e così isibile) e può di e i sin assico junglumo, aigi, quando egli di e isce, ques o e pa odoma. Ma, come già menziona o p eceden emen e, in u u o si piani ica ale pe ques i eiksmažodži o ma e singoli a icoli. DANUT LIUTKEVIČIEN. An aš inių žodžių eikšmių pa eikimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne |16 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 blizgė i, bli zga, blizgėjo ksm. <...> 3. (kuo) šnek. a e buona imp essione, puikiai a o a e, appa i e; sin. žibė i: P iš inkims pa i i ėl n i blizgė i ži nomais eidai s. Jis nuõ aikýs ės blizgėjo dis ingi i niais muzika niais gabmais. | neig. (kuo): Š semès ą an aku sių ži nios da e o nèblizga. Tji p amogų pasáulio s elle nèblizga p o . APENIBDRINAMOSIOS NOTABOS 1. BŽ pa e del es o è s a a sc i a e edagia a non secondo abėcėlė, ma leksinėmis seman iche g uppi. Ques o pe mise sis ema iskie, consis en emen e de ini e simili pa ole o i lo o signi ica i. 2. Sigenklu | BŽ mos a o signi ica o dell' a spal is, as e el inė a osena e sang ąžinė o ma – ai ienokiu a ki okiu būdu da oma i ki uose žodynuose. Tačiau BŽ ši aip sepa a i e ali cose, che DŽ spesso nepa osi i niacap supe io nys and sup eme deg ee o adjec i es and p e eiksmių, į a džiuo inė o ma, beasmenė a osena, eiksmažodžiai su p e iθέliu ne-. Tu in in men e che mol i menziona i casi di e isce pe sino del i a ino e po segno del segno | p esen a o della o ma della pa ola (ėd us, -i | ėd esni s, -ė | ėd iausias, -a; de aglius, -i | de agliusis, -ioji; hipe bolizuo i | nehipe bolizuo i), BŽ o ganizza o i i eniamo, schi ai mos a e necessa io. 3. Tu e le signi icazioni de ini i ise usa e le pa ole, ecce o pe sonali e zis, dizodyne sono es eli i e spegnia i come an aš ini. Nel BŽ di e isce dal DŽ e di mol i al i dizionini. Se il le i o del dizionio non conosce non solo del i olo di pa ola, ma e di quale uno o al o de inizione pa ola, e ques o spiegazinimen o as dizodyne. 4. Nel o mula e le de inizioni BŽ pa icola e a enzione iene p es a a a p ecisione e chia ezza, si s o za di e i a e in alcuni in al i diziona i appaionoci d ip asmiškumų, ydingų loginio a o de iničių. 5. BŽ abbandona a nes ino modo di consegna pa ole. I p op i a icoli dizionnici con signi ica i i spegniimo, g ama ine in o mazioni e ilius aciniais a osenos esempi hanno e eiksmažodiniai bei būd a diniai abs ac a, p ie eiksmiai, deminu y ai. Chia isce la gene ale endenza, che BŽ sa à isola a e desc i a mol i più signi ica i i negu DŽ. 6. Alcuni p eceden emen e non des ininei o eng inai conside a e pa ole il no mminin alu azione cambiò, o a essi sono conside a i no minii, quindi inclusi in BŽ. DANUT LIUTKEVIČIEN. An aš inių žodžių eikšmių pa eikimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne |17 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ŠALTINIAI BŽ An aš ynas – Bend inės lie u ių kalb os žodyno An aš ynas. P ieiga in e ne e: h p://bkz.lki.l /an as ynas. BŽ Bend inės lie u ių kalbos žodynas ( endiamo). P iega in e ne : h p://bkz.lki.l . DŽ Daba inės lie u ių kalbos žodynas capo eda o eus S asys Keinys. / 7o emendamen o. i supplemen . ed. Vilnius: Li u ians kalbos ins i u as, 2012, XXVI, 969 p.; e sione ele onica, 2015. P iega in e ne : h p://lkiis.lki.l . In e ne di es i iso se na iga i paesškos sis ema Google (h ps://www.google.l ). LITERATŪRA Lazauskai ė V., Liu ke ičienė D. 1998: Valgių i gė imų pa adinimai „Bend inės lie u ių kalbos žodyne“. – Lie u ių kalbo y os klausimai 40, 205–217. Liu ke ičienė D. 2006: Bend inės lie u ių kalbos žodynas. Siekiamybė i ealybė. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kalbos žodynų ak ualijos, Vilnius: LKI, 9–18. Liu ke ičienė D., Nak inienė G., Vosyly ė K. 2010: Veiksmažodžiai i jų abs ak ai Bend inės lie u ių kalbos žodyne. – Leksikog a ija i leksikologija 2, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 235–251. Liu ke ičienė D. 2014: Nuo odinis žodžių aiškinimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne. – Leksikog a ija i leksikologija 4, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 219–229. Liu ke ičienė D. GK 2014: „Bend inės lie u ių kalbos žodynas“ žengia į in e ne ą, Gim oji kalba 9, 15–19. Liu ke ičienė D. 2015: Bend inės kalbos no mų pa eikimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne. – Bend inė kalba 88, 1–8. Mikulskas R. 2006: Judėjimo eikšmės kelio p edika ai. Leksikog a inis aspek as. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kalbos žodynų ak ualijos, Vilnius: LKI, 146–147. Mu mulai y ė D. 2006: Kai ku ių daik a a džių apib ėžimas „Bend inės lie u ių kalbos žodyne“. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Ai škinamųjų bend inės kal bos žodynų ak ualijos, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 34–54. Mu mulai y ė D. 2012: Vedinių pa eikimo sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos žodyne. – Kalb os kul ū a 85, 71–91. DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. An aš inių žodžių eikšmių pa eikimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne |18 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Nak inienė G. 2006: S a besnieji „Bend inės lie u ių kalbos žodyno“ seman ikos aspek ai. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kalbos žodynų ak ualijos, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 19–31. Nak inienė G. 2011: Pa ūpinamieji eiksmažodžiai „Bend inės lie u ių kalbos žodyne“. – Kalbos kul ū a 84, 150–164. PAT 2002: Paukščių ana omijos e minai = Nomina ana omica a ium / L. Daugno a, R. R. Bud ys, R. T ainienė; Lie u os e e ina ijos akademija. Ana omijos i his ologijos ka ed a, Vilniaus uni e si e as. Zoologijos ka ed a. – [Kaunas]: Naujasis lankas: Lie u os e e ina ijos akademija. PPŽ 2009: Paukščių pa adinimų žodynas = Vocabula ium nominum a ium = Dic iona y o bi d names = Vogelnamen e zeichnis = Dic ionnai e des oiseaux = Словарь назва ний птиц : lo ynų, lie u ių, anglų, okiečių, p ancūzų i usų kalbomis / Vilniaus uni e si e o Ekologijos ins i u as; suda ė Mečislo as Žalake ičius, I ena Žalake ičienė. – Vilnius: Vilniaus uni e si e o Ekologijos ins i u as. Sakalauskienė V. 2003: Leksikos y imo seman iniais laukais aidmuo leksikog a ijoje. – Leksikog a ijos i leksikologijos p oblemos, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 106–113. Sakalauskienė V. 2005: Veiksmažodžių abs ak ų pa eikimas daba inės lie u ių kalbos žodynuose. – Kalbos kul ū a 78, 153–161. TB – Lie u os Respublikos e minų bankas. P ieiga in e ne e: h p://www.l s.l /pls/ b/ b.sea ch. Vikipedija – lais oji enciklopedija Vikipedija. P ieiga in e ne e: h ps://l .wikipedia.o g/wiki/Vikipedija. VLE II – Visuo inė lie u ių enciklopedija 2, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2002. VLE IX – Visuo inė lie u ių enciklopedija 9, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2006. Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos Konsul acijų bankas. P ieiga in e ne e: h p://konsul acijos. lkk.l /li /konsul acijos/paieska.h ml. Į eik a 2016 12 28 Ado a o 2017 01 20 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email p o ec ed]