Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“

 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ANTRAŠTINIŲ ŽODŽIŲ REIKŠMIŲ PATEIKIMAS BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNE ESMINIAI ŽODŽIAI: žodynas, bend inė kalba, no minimas, Bend inės lie u ių kalbos žodynas, eikšmė, apib ėž is. ĮVADINĖS PASTABOS Lie u ių kalbos ins i u e jau senokai engiamas Bend inės lie u ių kalbos žodynas ( oliau – BŽ) 1 , plačiau apie ai ž . Liu ke ičienė 2014b: 15–19. Šiuo me u in e ne e paskelb a 70 au o inių lankų, ku iuos suda o aidėmis b, c, č, d, e, ę, ė, , h, j, o, z 2 p asidedančių an aš inių žodžių a žodžių junginių žodyniniai s aipsniai. P adė i kel i į in e ne ą i ki ų aidžių (a, g, k, l, m, , š, , ž) eks ai 3 . Gali kil i klausimas, kodėl žodyniniai s aipsniai keliami ne iš eilės, ne pagal abėcėlę. Taip y a odėl, kad pi miausia ašomi i edaguojami nep iešdėliniai eiksmažodžiai, ik paskui p iešdėliniai, nes bū ų sudė inga su edaguo i, pa yzdžiui, žodžių aplenk i, nulenk i, sulenk i, užlenk i s aipsnius, kol da nesu edaguo as pama inio žodžio lenk i s aipsnis i pan. Minė i 70 au o inių lankų y a be a ski os žodyno dalies BŽ An aš yno 4 , ku io in e ne e y a 82 au o iniai lankai. An aš ynas į in e ne ą bu o įdė as odėl, kad BŽ da nebaig as; aigi, jei a o ojai ne anda kokio žodžio žodyne, jie gali pasi ik in i, a jis y a An aš yne – jei jis en y a, adinasi, y a a ba u ės a si as i i žodyne. An aš yne žodis y a suki čiuo as, nu ody a jo kalbos dalis i dažniausiai p idė as ienas a osenos pa yzdys. P z.: i šnaša dk . Pap as ai  i šnaša enkam ki kiu, smulkesni š i . pabéls i ksm. Pabélsk s ip iaũ, gal kas n s išgi s. skaniai  p . Mėgs u skaniai  pa álgy i. 1 P ieiga in e ne e h p://bkz.lki.l /. 2 Šios aidės BŽ in e ne o puslapyje žymimos mėlynai, ai eiškia, kad įkel i jau isi omis aidėmis p asidedan ys žodyniniai s aipsniai. 3 Šios aidės BŽ in e ne o puslapyje žymimos audonai, ai eiškia, kad įkel a ik dalis žodyninių s aipsnių. Juodai žymimos aidės da isai nep adė os kel i į in e ne ą. 4 P ieiga in e ne e h p://bkz.lki.l /an as ynas/. DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. An aš inių žodžių eikšmių pa eikimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne |2 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Reikia paminė i, kad žodžius, esančius An aš yne, kaip i ki uose leksikog a iniuose šal iniuose, anda i Google paieškos sis ema. An aš ynas, kaip i BŽ, nė a baig inis p oduk as – jo in o macija nuola a naujinama. Jei kas no s keičiama žodyne, keičiama i An aš yne. Šie pakei imai dažniausiai y a susiję su ki čia imu (ki čia imo no mos kei imu), pas ebė ų ne ikslumų a ko ek ū os klaidų aisymu. Žodyno a naujinimo da os žymimos pi majame BŽ puslapyje i Naujienų sky elyje. Šio s aipsnio ikslas – pa ody i, kaip BŽ pa eikiamos žodžių eikšmės i kuo as pa eikimas ski iasi nuo eikšmių pa eikimo ki uose žodynuose. 1. BŽ TEKSTO RAŠYMAS LEKSINĖMIS SEMANTINĖMIS GRUPĖMIS BŽ užda iniai y a keli – į auk i žodžius, ne iksuo us ki uose žodynuose ( e minus, a p au inius žodžius, naujas ealijas žyminčias i jau ge ai žinomas leksemas), pa eik i aisyklingą ki čia imą, kodi ikuo i kelis bend inės kalbos no mų lygmenis, pa ody i sin aksinį junglumą, kai ku iuos mo ologinius dalykus i k . Tačiau pa s pag indinis, kaip i daugelio žodynų, y a aiškin i žodžius i a skleis i leksinę seman inę sis emą. Todėl žodyne ypač daug dėmesio ski iama an aš inio žodžio a žodžių junginio eikšmei ( eikšmėms). Dėl šios p iežas ies dalis žodyno eks o bu o ašoma i edaguojama ne pagal abėcėlę, o leksinėmis seman inėmis g upėmis, apie ai da ž . Lazauskai ė, Liu ke ičienė 1998: 205–217; Liu ke ičienė 2006: 9–18; Mu mulai y ė 2006: 34–54; Nak inienė 2006: 19–31; Nak inienė 2011: 150–164; Sakalauskienė 2003: 106–113; Zaikauskas, Jasiony ė 2006: 149–169. Pi minis BŽ šal inis bu o Daba inės lie u ių kalbos žodynas 5 ( oliau – DŽ), odėl e a palygin i, kaip ie pa ys žodžiai apibūdinami abiejuose žodynuose. Plg.: DŽ BŽ balzãmas (2) <...> am ik as s ip us gė imas balzãmas dk . ns. (2) <...> s ip us amsus alkoholinis gė imas, u in is gam inių balzamų, į ai ių augalų eks ak ų <...> 5 Suda an p adinį BŽ An aš yną žodžiai bu o enkami iš DŽ ečiojo leidimo, be s aipsnyje BŽ lyginamas su sep in uoju (in e ne iniu) DŽ leidimu. DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. An aš inių žodžių eikšmių pa eikimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne |3 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 mas (2) s ip us s aigusis gė imas, pada y as iš cuk anend ių sulčių mas6 dk . ns. (2) s ip us alkoholinis gė imas, da omas iš cuk anend ių sulčių a ba melasos <...> als (4) s aigus gė imas, da omas pp . iš miežių salyklo bei apynių<...> als dk . ns. (4) nes ip us alkoholinis gė imas, pp . da omas iš miežių salyklo i apynių <...> limonadas (2) gai us gė imas su ci inų (a ki ų aisių) sul imis a esencija limonãdas dk . (1) gai usis gė imas, da omas iš aisių a uogų sulčių bei esencijų, andens i cuk aus <...> gai  (4) <...> oks gai usis gė imas (pp . iš aisių) <...> gai  dk . ns. (4) <...> gai usis gė imas, pp . da omas iš aisių <...> gi  (4) ūgš okas gai usis gė imas <...> gi  dk . ns. (4) gai usis gė imas, da omas auginan džio in ą duoną, džio in us aisius i k . <...> Abiejuose žodynuose gė imai apib ėžiami kaip s aigieji (alkoholiniai) i gai ieji. Tačiau DŽ žodžio balzamas apib ėž yje šios semos (s aigusis a ba gai usis) nė a, ją esan galima ik nujaus i iš žodžio s ip us. DŽ į ai uoja į a džiuo inė i neį a džiuo inė o mos: s aigusis ( omas), s aigus (alus), gai usis (gai a, gi a), gai us (limonadas). BŽ apib ėž yse s eng asi laiky is o mulės „gė imas, da omas iš“, nuo jos nuk yps ama ais a ejais, kai manoma, kad s a besni y a ki i dalykai (balzamo a eju). DŽ gė imai apib ėž i lais iau, aikomos ben kelios o mulės „ am ik as gė imas“ (balzamas), „(pažyminiai) gė imas“ (gi a), „gė imas pada y as iš“ ( omas), „gė imas da omas iš“ (alus), „gė imas su“ (limonadas). Tokie ne ienodumai ė a smulkmenos, ačiau ašan i edaguojan žodžių žodyninius s aipsnius eminėmis g upėmis jų daug pap asčiau iš eng i. Paž elkime, kaip apibūdinami isai ki okios leksinės seman inės g upės žodžiai – zoologijos e minai, p ie ku ių ašomas i lo yniškasis pa adinimas: DŽ BŽ bala‖dis (2) 1. oks paukš is, ka elis (Columba) <...> baladis dk . (2) 1. mies uose lais ai gy enan is paukš is pilkomis, mels omis, 6 Žodžiai omas, alus, limonadas, gai a, gi a jau pa ašy i, be į in e ne inį BŽ da nepa ekę, odėl su edaguo i jų žodyniniai s aipsniai da gali keis is. DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. An aš inių žodžių eikšmių pa eikimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne |4 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 bal omis i k . plunksnomis, nedidele gal a su ies u snapu, umpomis kojomis; sin. naminis ka elis <...> žąs‖i s, ~is m. zool. (4) didelis laukinis i naminis andens paukš is (Anse ) <...> žąsi s, žąsis dk . mo . (4) 1. didelis, ge ai plaukiojan is laukinis a naminis andens paukš is ilgu kaklu i plačiu snapu (pp . ik oji žąsis, Anse ) <...> buk is zool. (2) ž i blinių bū io kamienais kopinėjan is paukš is (Si a eu opaea) buk is dk . (2) ž i blio dydžio medžių kamienais kopinėjan is paukš is (Si a eu opaea) <...> či ỹlis zool. (2) kikilių šeimos paukš is, sukan is lizdus soduose, gy a o ėse (Acan his cannabina) či ỹlis dk . (2) nedidelis paukš is pilkomis i udomis plunksnomis, lizdus sukan is soduose, gy a o ėse (pp . eu azinis či ylis, Acan his cannabina, Ca duelis cannabina) <...> Kaip ma y i iš pa yzdžių, i čia BŽ apib ėž ys y a ienodesnės. DŽ isos ke u ios apib ėž ys ski iasi: žąsis apibūdinama labai panašiai kaip BŽ, bukučio apib ėž yje nu odomas bū ys, či ylio – šeima, o balandis y a oks (pab auk a s aipsnio au o ės) paukš is a ba as pa s, kas ka elis. Reikia pasaky i, kad ka elis DŽ apib ėžiamas išsamiai, plg. „paukš is pilkomis, mels omis, bal omis i k . plunksnomis, dideliu gu kliu, balandis (Columba)“. BŽ okiais a ejais išsami apib ėž is ka ojama p ie abiejų sinonimų. Daba balandžio sinonimu laikomas ne be koks ka elis, be naminis ka elis, odėl BŽ ši in o macija bu o pa ikslin a. Naminis ka elis y a pag indinis e minas, odėl i lo yniškas pa adinimas pas a ajame žodyne bus p idė as p ie jo (o ne balandžio) apib ėž ies. Lo yniškas pa adinimas i gi bus pa ikslin as. Beje, ikslų lie u išką mokslinį i lo ynišką šio paukščio pa adinimą nė a aip pap as a nu ody i. Visu o inėje lie u ių enciklopedijoje ( oliau – VLE) ašoma aip: „Mies uose dažnas sulaukėjęs naminis ka elis, a ba balandis (C. li ia), kilęs iš uolinio ka elio“ (VLE IX: 515). Taigi, naminis ka elis i balandis y a sinonimai, naminis ka elis – pag indinis e minas. Tačiau Lie u os Respublikos e minų banke ( oliau – TB) esančiuose d iejuose šal iniuose andama okia in o macija: „uol nis ka ẽlis <...> Columba li ia <...> sinonimas – naminis ka elis <...>“ (PAT 2002) i „uol nis ka ẽlis <...> Columba li ia <...>“ (PPŽ 2009). Vadinasi, pagal TB pag indinis e minas y a nebe naminis ka elis, o uolinis ka elis, o kad jie y a sinonimai, nu odo ik ienas iš šių šal inių. DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. An aš inių žodžių eikšmių pa eikimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne |5 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Vikipedijoje 7 pa eikiama in o macija a odo aip: „Uolinis ka elis (lo . Columba li ia) – ka elinių (Columbidae) šeimos paukš is. Išski iama apie 15 po ūšių. Mūsų šalyje ap inkama ik domes ikuo a o ma Columba li ia . domes ica, ku ią įp as a adin i naminiu ka eliu.“ In o macija labai panaši į VLE, be a si anda da ienas lo yniškas pa adinimas. Paieškojus in e ne e su Google paieškos sis ema, paaiškėja, kad šis lo yniškas pa adinimas iksuojamas i daugelyje ki ų šal inių. Taigi – kas y a balandis? Naminis ka elis a uolinis ka elis? Columba li ia a Columba li ia . domes ica? A naminis ka elis i uolinis ka elis y a as pa s, a ne? Taigi šiuo me u BŽ engėjai balandį i naminį ka elį laiko sinonimais, ačiau, kai bus edaguojamas žodyninis s aipsnis naminis ka elis, da ka ą į e ins u imą in o maciją i ieškos naujos. G įžkime p ie bukučio i či ylio. Dėl šeimos a ba bū io pasi inkimo DŽ apib ėž yse – u bū šio žodyno engėjai inkosi ieną a ba ki ą žodį (šeima a bū ys) ne šiaip sau, ėmėsi am ik ais mo y ais, be pap as am žodyno skai y ojui oks ne ienodumas a odo keis okai. Galbū gali kil i klausimų dėl BŽ či ylio apib ėž yje skliaus uose į ašy ų lo yniškų pa adinimų. Ka ais ienas (lie u iškas) zoologijos a bo anikos e minas gali u ė i du a daugiau lo yniškų pa adinimų (sinonimų). Taigi BŽ nu odomi jie abu (a da daugiau). Paminė inas da ienas dalykas – žąsies i či ylio žodyniniuose s aipsniuose skliaus uose p ieš lo ynišką pa adinimą nu odoma pp . ik oji žąsis, pp . eu azi nis či ylis. Tai eiškia, kad e minologinis (mokslinis) šių paukščių pa adinimas y a as į ašy asis skliaus uose, p ie jo p i ašomas i lo yniškasis. Kai p ieš mokslinį pa adinimą p i ašoma pp . (pap as ai), ai eiškia, kad sakydami žąsis pap as ai u ime omenyje bū en ą ik ąją žąsį (nes ji Lie u oje dažniausia, ge iausiai žinoma a pan.), be gali bū i i „ki okių žąsų“. Taigi žąsis nė a Anse , či ylis nė a Acan his cannabina (kaip nu odoma DŽ). Plg. iš TB: žąsys lo . Anse inae, siau esni e minai medžąsės, šlakuo osios an ys, iš inės žąsys; žąsys lo . Ande ini, siau esni e minai be niklės, gulbės, kosko obos, ik osi os žąsys. Da plg. či yliai lo . Ca duelinae, siau esni e minai akiniuo ieji kikiliai, ame ikiniai s ilikai, auksagal iai kikiliai, auksaspa niai s ilikai, Bonino salos s ilikai, či yliai; či yliai lo . Ca duelis, siau esni e minai ame ikinis alksninukas, andinis alskninukas, an ilinis alksninukas, ba zdo asis alksninukas, eu azinis alksninukas, eu azinis či ylis. Ši e mininė in o macija nespecialis ą u bū ik painio ų i , ko ge o, jam bū ų isai ne eikalinga. Todėl BŽ i siek a pa eik i ne isą, be skai y ojui ak ualią i leng ai sup an amą in o maciją. Taip pa pa eikiami ne ik zoologijos, be i 7 Šia in e ne ine enciklopedija BŽ engėjai naudojasi kaip papildomu šal iniu i joje pa eikiama in o macija emiasi ik uo a eju, jei ją pa i ina i ki i šal iniai. DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. An aš inių žodžių eikšmių pa eikimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne |6 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 bo anikos e minai, plg.: bl ė da žų augalas šako u s iebu, edan is okius gumbus (pp . algomoji bul ė, Solanum ube osum); baklažãnas šil ųjų k aš ų augalas, edan is okius aisius (pp . pap as asis baklažanas, Solanum melongena); juozãžolė k apus ais inis, p ieskoninis medingas pusk ūmis mėlynų žiedų kekėmis (pp . ais inė juozažolė, Hyssopus o icinalis). Galima pažiū ė i, kokias pag indines semas abu žodynai pasi enka kai ku iems gy ūnams apibūdin i, plg.: DŽ BŽ ežys gy ūnas gy ūnas zeb as gy ūnas gy ūnas beždžionė žinduolis gy ūnas hipopo amas žinduolis gy ūnas a klys gy ulys gy ūnas danielius gy ulys gy ūnas ka ė gy ulys gy ūnas elnias a ajo ojas gy ūnas jakas a ajo ojas gy ūnas bui olas jau is gy ūnas bizonas aguo is gy ūnas s i na žolėdis gy ūnas ži a a žolėdis gy ūnas an ilopė dyka agis gy ūnas s umb as dyka agis gy ūnas BŽ kaip pag indinę semą pasi inko žodį gy ūnas. DŽ semos, kaip ma y i, ge okai ski iasi i jų pasi inkimas jau kelia klausimų. Kodėl ik beždžionė a hipopo amas y a nu ody i kaip žinduoliai, no s okie y a i ki i ap a iamieji gy ūnai. Gy ulio pag indinė eikšmė y a na mini s žinduolis, odėl danieliaus žodyniniame s aipsnyje šios semos ašy i ne eikė ų. A ajo ojai y a ne ik elnias i jakas, be i (iš nag inėjamo są ašo) danielius, ka ė, bizonas, s i na, ži a a, an ilopė, s umb as. Kaip aguo is apib ėžiamas bizonas, be agus u i i danielius, ka ė, elni as, jakas, bui olas, s i na, an ilopė, s umb as. Žolėdžiai y a ne ik s i na i ži a a, be i didžioji šio są ašo gy ūnų dauguma. Dyka agiai, be aip apib ėž ų an ilopės i s umb o, y a i ka ė, bui olas, bizonas. A ski ai paėmus, p ie kiek ieno žodžio nu ody a DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. An aš inių žodžių eikšmių pa eikimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne |7 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 in o macija y a eisinga, be is dėl o ienos ūšies ealijas eikia apib ėž i ienodai. Visų čia paminė ų semų į apib ėž į nesudėsi 8 , odėl eikia ink is ku ią ieną a d i i aiky i isiems panašiems žodžiams. Leksinėmis seman inėmis g upėmis BŽ bu o ašomi bei edaguojami i kai ku ių kalbos dalių – iš ik uko, į a džio, jaus uko, dalely ės, skai a džio, a ski ų būd a džių, eiksmažodžių i k . g upių žodyniniai s aipsniai. Plg.: DŽ BŽ bu dinkš iš . kebe iokš ( i s an , k in an ) <...> bu dinkš iš . a ojamas ne ikė o iukšmingo g iu imo įspūdžiui pa aizduo i <...> bu kū bu kū iš . balandžio balsui nusaky i bu kū iš ., bu kū ka ojan a ojamas bu ka imui (pp . balandžio) pamėgdžio i <...> čé kš iš . a kš čé kš iš ., če kš a ojamas če kš elėjimo, su a škėjimo ga sui pamėgdžio i; sin. a kš <...> BŽ iš ik ukams apib ėž i dažniausiai a ojamos o mulės „<...> ga sui pamėgdžio i“ a ba „<...> įspūdžiui pa aizduo i“. Pas a oji apib ėž is eiškia, kad iš ik uku žymimas eiksmas ne ik gi dimas, be i ma omas. DŽ iš ik ukai, kaip ma y i iš pa yzdžių, apib ėžiami į ai iai – sinonimu (če kš ), sinonimu su papildomu aiškinimu (bu dinkš ) i nusakomuoju būdu (bu kū). Tą pa į galima pasaky i i apie jaus ukų apibūdinimą: BŽ pa eikiamos apib ėžčių o mulės, o DŽ apib ėž ys į ai uoja: DŽ BŽ cib, ci ba js . ožkos šaukimo ga sas <...> cib js ., ci ba ka ojan sakoma šaukian ožką <...> jkš šnek. js . ukš, uis (kiaules a an ) jkš js . sakoma a an kiaulę <...> kc js . ka ojan šaukiama ka ė9 kc js . ka ojan sakoma šaukian ka ę <...> 8 Plg., kaip a ody ų žodis, apib ėž as isomis (iš iesų jam būdingomis) semomis: s umb as – gy ūnas, žinduolis, žolėdis, a ajo ojas, aguo is, dyka agis. 9 Ši apib ėž is apsk i ai d ip asmiška – jei žodį šaukiama su oksime kaip pažyminį, pag indinis apib ėž ies žodis bus ka ė i ada apib ėž is bus daik a a diška. DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. An aš inių žodžių eikšmių pa eikimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne |8 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 2. REIKŠMĖS IR REIKŠMĖS ATSPALVIO SKYRIMAS Reikšmės BŽ žymimos nume iais, kaip i ki uose žodynuose. Reikšmių a spal iai žymimi ženklu |. P z.: balsúo ojas, balsúo oja dk . (1) žmogus, ku is u i eisę balsuo i pe inkimus, e e endumą a pan.: Balsúo ojų są ašas. Pe  šiuõs sa aldos inkims b o kai p nikad mažai  balsúo ojų. • plg. inkėjas. | žmogus, ku is balsuoja: Viss balsúo ojus k ičiame daly áu i i  ki uosè mūsų s e ai nės konk suose. bal agal is, bal agal ė bd . (2) ku io bal a gal a: Bal agal is ka lis [e lis]. Bal agal ės ã ys. Paklúonėje nãkčiai p iš as Sa  is sušlemščia bal agal is ži edus. | žilagal is, žilas: Bal a gal io Vydū no po è as. Smag žiū ė i į dainúojančias bal agal ès močiu ès. Ženklu | a ski iamas ne ik eikšmės a spal is, be i kai ku ie ki i dalykai – šis ženklas dedamas p ieš su umpinimus aukš . (aukš esnysis laipsnis), aukšč. (aukščiausiasis laipsnis), į . (į a džiuo inė o ma), neig. ( eiksmažodis su neiginiu 10 ), sng . (sang ąžinė o ma), beasm. (beasmenė a osena), p k. (pe kel inė a osena)). P z.: ėd s, ėd bd . (4) 1. daug ėdan is; sin. ajus: <...> | aukš .: Kai  a šąla  as, kã inas dã osi ėd èsnis. | aukšč.: šunikas ėd iáusias š isų ke u ių. op imi s iškai p . → op imis iškas 1: <...> | aukš .: Jõ dá bą eikė ų é in i op imis iškiaũ. <...>. eks emaliai  p . izikuojan , pe žengian įp as as ibas: <...> | aukšč.: Gáu i eks emaliáusiai ažiã usio lenk ỹnininko p i zą. de als, bd . (4) su isomis smulkmenomis: Koki de al a ãskai a! | į .: De alsis mis o plãnas. d idešim as, d idešim  sk . kln . (4) einan is po de yniolik o: <...> | į .: D idešim sis ámžius. hipe bolizúo i, hipe bolizúoja, hipe bolizã o ksm. (ką) sąmoningai pe dė i ką no s apibūdinan : <...> | neig. (ko): Nehipe bolizúok padė is – nė  ai p jaũ blogai . žiẽb i, žibia, žibė ksm. 1. (ką) deg i (š iesą), ku i (ugnį): <...> | sng . (kame): Vien pãskui žibėsi lémpos.<...> 10 Ki os kalbos dalys su neiginiu iškeliamos a ski ais žodyniniais s aipsniais. A ei yje ą pa į eikė ų da y i i su neigiamaisiais, aip pa sang ąžiniais eiksmažodžiais i sang ąžiniais daik a a džiais. Apie ai plačiau ž . Mu mulai y ė 2012: 71–91. DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. An aš inių žodžių eikšmių pa eikimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne |9 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 dulk i, dulkia, dulkė ksm. smulkiais lašais lyno i; sin. dulksno i: V są ý ą dulkė smlkus lie s. | beasm.: Laukè dulkia, pasiimk skė į. Reikia pasaky i, kad ženklas | p ieš su umpinimus aukš ., aukšč., į ., sng . ašomas ik ais a ejais, kai jais žymimi žodžiai u i i neu alias o mas – nelyginamąjį laipsnį, neį a džiuo inę, nesang ąžinę o mas. Kai šių nė a, ski iasi i su umpinimų pa eikimas, plg.: žẽmas, žem bd . (4) <...> 7. pp . aukš ., aukšč. einan is p ieš aukš esnį, sudė ingesnį: Aukščiáusiasis ei smas panaiki no žemesnės ins áncijos ei smo sp endi mą. Žemiáusios ins áncijos ei smo sp endi mai gãli b ū i skundžiami  i  Apýga dos, i  Aukščiáusiajam eismáms. <...> 8. aukš . į . pap as esnis, mažiau išsi ys ęs, išsi u uliojęs: Žemesni eji o gani zmai [gý iai]. Žemesni eji augalai . <...> dušim as, dušim  sk . kln . pp . į . (4) einan is po šim as de yniasdešim de in o: Dušim sis lanký ojas. Dušim ji dali s. juõk is, juõkiasi, juõkėsi ksm. sng . 1. balsu bei eido iš aiška ody i linksmumą, džiaugsmą i pan.: Juõk is y  s ei ka. Vaikai  linksmai  [ga siai] juõkėsi. Kõ  juoki esi? Juõkiasi kai p geležėlę ãdęs ( lk.). Su umpinimas neig. p ie neigiamųjų eiksmažodžių žymimas ik ais a ejais, kai ski iasi pap as o i neigiamojo eiksmažodžio sin aksinis junglumas (e zin i ką / nee zin i ko). Kai junglumas nesiski ia, su umpinimas nežymimas 11 , p z.: bliáu i, bliáuna, bli ė ksm. <...> 4. (an ko) šnek. ga siai, pakel u onu saky i; sin. šauk i, ėk i: Vi šininkas ėl bliaũs i  iš adi ns ms inginiai s. Neb liáu k a manęs, p s esi  kal as. Põnia, nebliáuki e kai p ske džiam, léiski e i  mán pasaký i. A ski ai paminė inas pe kel inės a osenos žymėjimas. Ji žymima po o pa ies ženklo | i su umpinimo p k. P z.: jung  ės dk . dgs. (2) su uok u ės, es u ės: Jung  ių ãpeigos. | p k.: B ęs a šių d iejų pá ijų jung  ės. jaũkas dk . (4) mais inis daik as ž ė ims, paukščiams, žu ims ilio i; sin. masalas: Pabe  i jaũko. | p k.: Vagių pi kėjams. džiū i, džiūs a (džiūna, džiū a), džiū o ksm. 4. (nuo ko, p ie ko) šnek. liesė i, lys i, menkė i: Ji s džiūs a nuõ ūpesčių. | p k.: Kõ i są lai ką džiūs i p i knỹgų?! 11 Gali kil i klausimas, kodėl aukš ., aukšč. i į . žymimi isais a ejais (kai okios o mos y a eks e), o neig. – ne. Taip y a odėl, kad pi maisiais imis a ejais dažnai ski iasi ki čia imas (nuo o, ku is nu ody as p ie an aš inio žodžio). O neigiamojo eiksmažodžio ski iasi ik o ma (ku i i aip ma oma) i gali ski is sin aksinis junglumas, aigi, kai jis ski iasi, ai i pa odoma. Be , kaip jau minė a anksčiau, a ei yje planuojama okiems eiksmažodžiams o muo i a ski us s aipsnius. DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. An aš inių žodžių eikšmių pa eikimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne |16 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 blizgė i, bli zga, blizgėjo ksm. <...> 3. (kuo) šnek. da y i ge ą įspūdį, puikiai a ody i, pasi ody i; sin. žibė i: P iš inkims pá ijos ėl n i blizgė i ži nomais eidai s. Ji s nuõ aikýs ės blizgėjo išski i niais muziki niais gabmais. | neig. (kuo): Š semès ą an aku sių ži nios ik ai  nèblizga. Tji p amogų pasáulio ž aigždė nèblizga p o . APIBENDRINAMOSIOS PASTABOS 1. BŽ eks o dalis bu o ašoma i edaguojama ne pagal abėcėlę, o leksinėmis seman inėmis g upėmis. Tai leido sis emiškiau, nuosekliau apib ėž i panašius žodžius a jų eikšmes. 2. Ženklu | BŽ pa odomas eikšmės a spal is, pe kel inė a osena i sang ąžinė o ma – ai ienokiu a ki okiu būdu da oma i ki uose žodynuose. Tačiau BŽ ši aip a ski iami i okie dalykai, ku ie DŽ dažniausiai nepa odomi niekaip – aukš esnysis i aukščiausiasis būd a džių i p ie eiksmių laipsnis, į a džiuo inė o ma, beasmenė a osena, eiksmažodžiai su p iešdėliu ne-. Tu in omenyje, kad daugeliu paminė ų a ejų ski iasi ne gi an aš inio i po ženklo | pa eikiamo žodžio o mos (ėd us, -i | ėd esni s, -ė | ėd iausias, -a; de alus, -i | de alusis, -ioji; hipe bolizuo i | nehipe bolizuo i), BŽ engėjų manymu, ši ai pa ody i bū ina. 3. Visi eikšmių apib ėž yse a ojami žodžiai, išsky us asmen a džius, žodyne y a iškel i i aiškinami kaip an aš iniai. Tuo BŽ ski iasi nuo DŽ i daugelio ki ų žodynų. Jei žodyno skai y ojas nežinos ne ik an aš inio žodžio, be i ku io ieno a ki o apib ėž ies žodžio, i šio paaiškinimą as žodyne. 4. Fo muluojan apib ėž is BŽ ypa ingas dėmesys ski iamas ikslumui i aiškumui, s engiamasi iš eng i kai ku iuose ki uose žodynuose pasi aikančių d ip asmiškumų, ydingų loginio a o apib ėžčių. 5. BŽ a sisaky a lizdinio žodžių pa eikimo būdo. Sa o žodyninius s aipsnius su eikšmių aiškinimu, g ama ine in o macija i ilius aciniais a osenos pa yzdžiais u i i eiksmažodiniai bei būd a diniai abs ak ai, p ie eiksmiai, deminu y ai. Aiškėja bend as polinkis, kad BŽ bus išski a i ap ašy a daug daugiau eikšmių negu DŽ. 6. Kai ku ių anksčiau ne eik inais a eng inais laiky ų žodžių no minis e inimas pasikei ė, daba jie laikomi no miniais, odėl į auk i į BŽ. DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. An aš inių žodžių eikšmių pa eikimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne |17 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ŠALTINIAI BŽ An aš ynas – Bend inės lie u ių kalb os žodyno An aš ynas. P ieiga in e ne e: h p://bkz.lki.l /an as ynas. BŽ – Bend inės lie u ių kalbos žodynas ( engiamas). P ieiga in e ne e: h p://bkz.lki.l . DŽ – Daba inės lie u ių kalbos žodynas / y iausiasis edak o ius S asys Keinys. – 7-as pa ais. i papild. leid. – Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2012, XXVI, 969 p.; elek oninis a ian as, 2015. P ieiga in e ne e: h p://lkiis.lki.l . In e ne o eks ų iš ekliai na šy i paieškos sis ema Google (h ps://www.google.l ). LITERATŪRA Lazauskai ė V., Liu ke ičienė D. 1998: Valgių i gė imų pa adinimai „Bend inės lie u ių kalbos žodyne“. – Lie u ių kalbo y os klausimai 40, 205–217. Liu ke ičienė D. 2006: Bend inės lie u ių kalbos žodynas. Siekiamybė i ealybė. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kalbos žodynų ak ualijos, Vilnius: LKI, 9–18. Liu ke ičienė D., Nak inienė G., Vosyly ė K. 2010: Veiksmažodžiai i jų abs ak ai Bend inės lie u ių kalbos žodyne. – Leksikog a ija i leksikologija 2, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 235–251. Liu ke ičienė D. 2014: Nuo odinis žodžių aiškinimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne. – Leksikog a ija i leksikologija 4, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 219–229. Liu ke ičienė D. GK 2014: „Bend inės lie u ių kalbos žodynas“ žengia į in e ne ą, Gim oji kalba 9, 15–19. Liu ke ičienė D. 2015: Bend inės kalbos no mų pa eikimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne. – Bend inė kalba 88, 1–8. Mikulskas R. 2006: Judėjimo eikšmės kelio p edika ai. Leksikog a inis aspek as. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kalbos žodynų ak ualijos, Vilnius: LKI, 146–147. Mu mulai y ė D. 2006: Kai ku ių daik a a džių apib ėžimas „Bend inės lie u ių kalbos žodyne“. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Ai škinamųjų bend inės kal bos žodynų ak ualijos, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 34–54. Mu mulai y ė D. 2012: Vedinių pa eikimo sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos žodyne. – Kalb os kul ū a 85, 71–91. DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. An aš inių žodžių eikšmių pa eikimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne |18 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Nak inienė G. 2006: S a besnieji „Bend inės lie u ių kalbos žodyno“ seman ikos aspek ai. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kalbos žodynų ak ualijos, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 19–31. Nak inienė G. 2011: Pa ūpinamieji eiksmažodžiai „Bend inės lie u ių kalbos žodyne“. – Kalbos kul ū a 84, 150–164. PAT 2002: Paukščių ana omijos e minai = Nomina ana omica a ium / L. Daugno a, R. R. Bud ys, R. T ainienė; Lie u os e e ina ijos akademija. Ana omijos i his ologijos ka ed a, Vilniaus uni e si e as. Zoologijos ka ed a. – [Kaunas]: Naujasis lankas: Lie u os e e ina ijos akademija. PPŽ 2009: Paukščių pa adinimų žodynas = Vocabula ium nominum a ium = Dic iona y o bi d names = Vogelnamen e zeichnis = Dic ionnai e des oiseaux = Словарь назва ний птиц : lo ynų, lie u ių, anglų, okiečių, p ancūzų i usų kalbomis / Vilniaus uni e si e o Ekologijos ins i u as; suda ė Mečislo as Žalake ičius, I ena Žalake ičienė. – Vilnius: Vilniaus uni e si e o Ekologijos ins i u as. Sakalauskienė V. 2003: Leksikos y imo seman iniais laukais aidmuo leksikog a ijoje. – Leksikog a ijos i leksikologijos p oblemos, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 106–113. Sakalauskienė V. 2005: Veiksmažodžių abs ak ų pa eikimas daba inės lie u ių kalbos žodynuose. – Kalbos kul ū a 78, 153–161. TB – Lie u os Respublikos e minų bankas. P ieiga in e ne e: h p://www.l s.l /pls/ b/ b.sea ch. Vikipedija – lais oji enciklopedija Vikipedija. P ieiga in e ne e: h ps://l .wikipedia.o g/wiki/Vikipedija. VLE II – Visuo inė lie u ių enciklopedija 2, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2002. VLE IX – Visuo inė lie u ių enciklopedija 9, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2006. Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos Konsul acijų bankas. P ieiga in e ne e: h p://konsul acijos. lkk.l /li /konsul acijos/paieska.h ml. Į eik a 2016 12 28 P iim a 2017 01 20 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email p o ec ed]