Antraštinių žodžių reikšmių pateikimas „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“

 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as ANTRAŠTINI VOODŽI REIKŠMI PATIKIMAS BENDRINS LIETUVI KALBOS VOODYNE ESMINIAI VOODŽIAI: ocynas, bend inė kalba, no minimas, Bend inės lie u ių kalbos žodynas, eikšmė, apib ėž is. INTADINS NOTABES Li uanien ins i u e du langage es déjà de longue da e p épa é Bend inės lie u ių kalbos žodynas ( oliau BŽ), plus ô à ce suje oi . Liu ke ičienė 2014b: 1519. À l'heu e ac uelle, 1 in e ne publiée 70 au o ines lankes, qui cons i uen des le es b, c, č, d, e, ę, ė, , h, j, o, z commenedances d'in é ieu s mo s ou mo s junginiens dicyniniai a icles. P adė i kel i dans 2 in e ne ą e des au es le es (a, g, k, l, m, , š, , ž) ex ai. Peu se pose la ques ion, pou quoi les a icles dic ionnai es son soule és pas de l'o d e, pas selon abėcėlę. Cela es 3 pa ce que d'abo d son éc i s e édagués nep iešdėliniai eiksmažodžiai, seulemen pa la sui e p iešdėliniai, ca se ai di icile de su edague , pa exemple, mo s des aplenk i, nullenk i, sulenk i, zalenk i a icles, an qu'enco e nesiédagués ondamen aux mo le lenk i a ikel e pan. Menė i 70 au o inių lankų es sans sépa ée pa ie du dic ionnai e BŽ An aš yno, don su in e ne son 82 au o iniai lankai. En aš ynas dans in e ne ą a é é insé é pa ce que BŽ n'es pas enco e e miné; de so e, si les u ilisa eu s ne ou en pas 4 quel mo dans le dic ionnai e, ils peu en pa ikse s'il es suki čiuo , indiqué sa pa ie de langue e géné alemen ajou é un exemple a osens. An aš yne – jei jis en y a, adinasi, y a a ba u ės a si as i i žodyne. An aš yne žodis y a P z.: i šnaša dk . Habi uellemen i šnaša sélec ionkam ki kiu, smulkesni š i . pabéls i ksm. Pabélsk s ip iaũ, peu qui n s isgi s. sa iai p . Mgs u délicie pa algy i. 1 Accessible su In e ne h p://bkz.lki.l /. 2 Šios aidės BŽ in e ne o puslapyje žymimos mėlynai, ai eiškia, kad įkel i jau isi omis aidėmis p asidedan s mo syniniai a icles. 3 Ces le es BŽ su la page In e ne son ma quées en ougeon, cela signi ie que n'es insé ée que une pa ie des a icles dic ionnai es. Les Noodai ma qués le és enco e ou nep adées de le e dans l'in e ne . 4 P ieige su in e ne h p://bkz.lki.l /an as ynas/. DANUT LIUTKEVIČIEN. An aš inių žodžių eikšmių pa eikimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne |2 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Re ien de men ionne que les mo s, si ués An aš yne, comme e ailleu s dans les leksikog a iniuose šal iniuose, anda e Google paieškos sis ema. An aš ynas, comme e BŽ, n'es pas un p odui ini son in o ma ion es cons ammen mise à jou . Si quelque chose es changé au ocabulai e, es changé e An aš yne. Ces modi ica ions son le plus sou en liées à ki čia imu (ki čia imo no me chi imu), ema qués ne ikslumų ou co ek ū os e eu s co ec ion. Les da es de enou ellemen du Zodyne son ma quées su la p emiè e page BŽ e Noujienų sky elle. Le bu de ce a icle de mon e commen BŽ p ésen en les signi ica ions des mo s e pa quoi ce p ésen a ion di è e de la p ésen a ion des signi ica ions dans d'au es dic ionnai es. 1. BŽ TEXT CORYMAS LEKSINMIS SEMANTINMIS GROUPMIS BŽles âches son quelques inclu e des mo s, non ixsuo s dans d'au es dic ionnai es ( e minus, in e na ionaux mo s, nou eaux ealijs signiinčias e déjà bien connu leksemas), ou ni égulieux ki čia imą, codi iche quelques commun ines langues no mes ni eaux, mon e synaksinį junglumą, quelquesquels mo phologinius suje s e k . Cependan le p incipal, comme e de nomb eux dic ionnés, es d'explique des mo s e é éle la lexicine sys ème séman ique. Pa conséquen le dic ionnai e pa iculiè emen beaucoup d'a en ion ( eikšmėms). Dėl šios p iežas ies dalis žodyno eks o bu o ašoma i edaguojama ne pagal es acco dée du i e du mo ou des mo s de combinaison signi ica ion abėcėlę, a leksiques g oupes séman iques, à ce suje enco e oi . Lazauskai ė, Liu ke ičienė 1998: 205217; Liu ke ičienė 2006: 918; Mu mulai y ė 2006: 3454; Nak inienė 2006: 1931; Nak inienė 2011: 150164; Sakalauskienė 2003: 10611; Zaikauskas, Jasiony ė 2006: 149169. Le Pi minis BŽ sou cein é ai 5 Daba inės lie u ių kalbos žodynas ( oliau DŽ), donc con ien de compa e , commen les mêmes mo s son déc i s dans abisjeu dic ionnai es. Plg.: boisson o eus boisson alcoolique DŽ BŽ balzãmas (2) <...> am ik as énéuse, con enan na u inių balzãmas dk . ns. (2) <...> s ip us balzamų, į ai ių augalų eks ak ų <...> 5 Suda an p adiní BŽ An aš yną les mo s on é é assemblés de DŽ oisième édi ion, mais dans l'a icle BŽ es compa é a ec sep ième (in e ne iniu) DŽ édi ion. DANUT LIUTKEVIČIEN. An aš inių žodžių eikšmių pa eikimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne |3 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 mas (2) s ip us s aigusis mas6 dk . ns. (2) o s als (4) aigus boisemen , als dk . ns. (4) a ec ci ines (o au es aisies) sul imis ou ai de aisies ou uoges sul ies e essences, essencia nes ip us gi (4) acidš okas gai usis gi dk . ns. (4) gai usis boi im, boi im, endu à pa i de eau e suc e <...> gai (4) <...> el gai usis gai dk . ns. (4) <...> ai usis cuk anend ių sulčių alcoolic boi im, ai à pa i cuk anend ių ai à pp . du maïs salyklo e boisson alcoolique, pp ai e à pa i d'o ge boi e <...> ai e en auginan djio in ą duon, jučių ou molasos <...> apynių<...> salyklo e apynių <...> boi e (pp . de aisies) <...> boi e, pp . ai à pa i des ui s <...> djio in us aisius e k . <...> limonadas (2) gai us liqui imas limonãdas dk . (1) gai usis boisson, Dans les deux dic ionnai es les boissons son dé inis comme s aigieji (alkoholiniai) e gai ieji. Cependan DŽ du mo balzamas dé ini ion dans ce e semos (s aigusis ou gai usis) n'es pas, elle es possible seulemen de la nui e sen i du mo o s. DŽ a ieé dans le nomžiuo inė e neį a džiuo inė o mes: s aigusis ( omas), s aigus (alus), gai usis (gai a, gi a), gai us (limonadas). BŽ dé ini se s'e o ce de sui e la o mule gė imas, ai du, de ienne d'elle dans les cas où l'on c oi qu'impo an es son d'au es choses (cas balzamo). DŽ les boissons son dé inies plus lib emen , appliquen au moins plusieu s o mules un ai e e (balzamas), (pažyminiai) e eimas (gi a), gė imas ai du ( omas), gė imas ai de (alus), gė imas su (limonade). Tokie ne ienodumai ė a smulkmenos, cependan éc i an e édi an des mo s dic ionnai es a icles pa des g oupes héma iques leu s é i e beaucoup simpasčiau. Voyons oi commen son déc i s des mo s d'un ou au e g oupe lexicine séman ique e mes de zoologie, de an lesquels s'éc i e le nom la in: DŽ BŽ baladis (2) 1. el oiseaux, baladis dk . (2) 1. dans les illes lib emen i an oiseau pilkomis, mels omis, Les mo s omas, biè e, limonade, gai a, gi a on déjà éc i e, mais dans in e ne inai e BŽ pas enco e épekées, donc su edaguo i leu s dicyniniai a icles peu en enco e se change . ka elis (Columba) <...> 6 DANUT LIUTKEVIČIEN. An aš inių žodžių eikšmių pa eikimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne |4 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 bal omis e k . plunksnomis, nedidele ê e a ec ies u snapu, cou es jambes; sin. ca elis domes ique <...> eu opaea) <...> žąsi s, ~is m. zool. (4) g and sau age e domes ique aqua is (Anse ) <...> jąsi s, jąsis dc . mo . (4) 1. g and, bien nageu an sau age ou domes ique oiseau d'eau longu cou e la ge snapu (pp . ik oji kamienais kopinėjan is oukš is (Si a žąsis, kamienais kopinėjan is oukš is (Si a eu opaea) buk is dk . (2) des g a lius aille des a b es či ỹlis zool. (2) kikilių amille oiseaux, ou nan niddus sodues, gy a o ėse (Acan his cannabina) či ỹlis dk . (2) pe i oiseau Anse ) <...> buk is zool. (2) ž i blinių bū io g iskomis e b uns plunksnomis, niddus ou nan dans des sodues, gy a o ėse (pp . eu azinis či ylis, Acan his cannabina, Ca duelis cannabina) <...> Comme on oi de exemples, e ici BŽ dé ini ys son homodè es. DŽ ou es qua e les dé ini ions di è en : le jąsis déc i s es ès similai e comme BŽ, bukučio dé ini ie indiqué bū ys, či ylio šeima, e balandis es el (pab auk a s aipsnio au o ės) oukš is ou le même que ka elis. Fau di e que le co elis DŽ dé inie es dé aillé, plg. paukš is pilkomis, mels omis, bal omis e k . plunksnomis, g andeliu gu kliu, balandis (Columba). BŽ dans de els cas la dé ini ion dé aillée se épè e aux deux synonymes. Main enan a il synonyme es considé é non n'impo e quel ca el, mais le ca el domes ique, donc BŽ ce e in o ma ion a é é é i iée. Naminis ka elis es le p incipal e me, donc e le nom la ynique dans ce de nie ocodyne se a ajou é à son (e non a il) dé ini ion ies. Le nom Lo in n'es pas si simple indique . Tou o ine pa adinimas i gi bus pa ikslin as. Beje, ikslų lie u išką mokslinį i lo ynišką šio paukščio des Li uiniens encyclopedia ( oliau VLE) éc i comme sui : Les illes équen sulaukėjęs naminis ka elis, ou balandis (C. li ia), descendan de le ca elio oolinien (VLE IX: 515). Ainsi, dominis ca elis e balandis son synonymes, dominis ca elis p incipal e me. Cependan , dans les deux sou ces p ésen es de la Banque des e mes de la République de Li uanie ( oliau TB) se ou e la sui an e in o ma ion: uol nis ka ẽlis <...> Columba li ia <...> synonyme naminis ka elis <...> (PAT 2002) e uol nis ka ẽlis <...> Columba li ia <...> (PPŽ 2009). D'où à di e, selon TB le e me p incipal es déso mais le domes ique ca elis, e le oolinis ca elis, e que ils son synonymes, indique seulemen l'un de ces sou ces. DANUT LIUTKEVIČIEN. An aš inių žodžių eikšmių pa eikimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne |5 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Vikipedijoje ou nie in o ma ion semble ainsi: Uolinis ka elis (lo . Columba li ia) ka elinių 7 (Columbidae) amille oiseaux. Isolé s'en i on 15 po ūšių. Dans no e pays on ou e seulemen la o me domes icuée Columba li ia . domes ica, qui es habi uellemen appelée le ca eliu domes ique. In o ma ion ès similai e à VLE, mais appa aî un au e nom la in. Pa sea chkojus su In e ne a ec Google paiseškos sys ème, é èle que ce nom la inien es ixé e dans beaucoup d'au es sou ces. donc ce es balandis? Naminis ca el ou oolinis ca el? Columba li ia ou Columba li ia . domes ica? Es un ou belis domes ique e un ou belis ochain son la même chose, ou pas? Donc ac uellemen BŽ o ganisa eu s balandį e naminį ka elį considè e synonymes, cependan , quand se a édigé a icle dic ionnai e naminis ka elis, enco e une ois é alue a l'in o ma ion disposée e che che a nou elles. Re ou nons au bukučio e či ylio. En aison de la amille ou du g oupe choix DŽ dé in yse u bū ce dic ionnai e o ganisa eu s choisissaien un ou au e mo (šeima ou bū ys) ne šiaip soi, ėmėsi elce ais mo i s, mais au simple dic ionnai e lec eu un el he e odume semble keis okai. Peu -ê e peu se pose des ques ions su BŽ či ylio dé ini ion ie skliaus es en egis és la ininiques nommés. Pa ois un seul (lie u iškas) e me de zoologie ou de bo anique peu a oi deux ou plus de noms la iniens (sinonimes). BŽ indique donc ils deux (ou enco e plus). Men iė ines enco e un chose žąsies e či ylio dans les a icles dic ionnai es skliaus os a an la la inynišką dénomina ion indique pp . aie leąsis, pp . eu nisazi či ylis. Cela signi ie que le e minologique (mokslinis) nom de ces oixes es celui insc i y asis skliaus ues, à lui p i ašomas e la yniškasis. Quand a an le nom scien i ique s'app end pp . (habi uellemen ), cela signi ie que disan jąsis géné alemen nous a ons à l'esp i p écisémen ce e aie žąsį (ca elle en Li uanie la plus équen e, la mieux connue ou e c.), mais peu ê e e ki okių žąsų. Donc jąsis n'es Anse , či ylis n'es Acan his cannabina (comme indiqué DŽ). Plg. de TB: žąsys lo . Anse inae, é u esni e minai medžąsės, šlakuo osios an ys, iš inės žąsys; žąsys lo . Ande ini, é u esni e mes be niklės, gulbės, kosko obos, ik osi os žąsys. Da plg. či yliai lo . Ca duelinae, é oi sni e minai akiniuo ieji kikiliai, ame ikiniai s ilikai, auksagal iai kikiliai, auksaspa niai s ilikai, Bonino isos s ilikai, či yliai; či yliai lo . Ca duelis, é oi sni e mes ame ikinis alksninukas, andinis alskninukas, an ilinis alksninukas, ba zdo asis alksninukas, eu azinis alksninukas, eu azinis či ylis. Ce e in o ma ion e minée non spécialis e sû emen seulemen con ond ai e , pe haps, lui se ai du ou inu ile. Pa conséquen BŽ e a che ché ou ni pas ou e, mais au lec eu ac uelle e acilemen comp éhensible in o ma ion. De même son ou nis non 7 seulemen zoologies, mais e Ce e encyclopédie en ligne BŽ dé eloppeu s u ilisen comme une sou ce supplémen ai e e elle y ou ni l'in o ma ion se base seulemen dans le cas, si elle la con i me e d'au es sou ces. DANUT LIUTKEVIČIEN. An aš inių mo s signi ica ions p ésen a ion dans Bend inės lie u ių kalbos BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 bo anikos e minai, plg.: bl ė da žų augalas šako u s iebu, edan is okius gumbus (pp . algomoji bul ė, Solanum ube osum); baklažãnas šil ųjų k aš ų augalas, edan is okius žodyne |6 aisius (pp . pap as asis baklažanas, Solanum melongena); juozãžolė k apus ais inis, épiconnis méding pusk ūmis mélynų žiedų kekėmis (pp . ais inė juozažolė, Hyssopus o icinalis). On peu paî e, quels p incipaux semes les deux mo snai se choisissen à ce ains animaux à déc i e, plg. : DŽ BŽ s umb - zeb as an ilopė animal beždžio- animal animal nė animal animal hipopo a- animal animal mes animal de mammal cheklys animal de mandu mandu animal de mandu danielius animal animal de elnias mandu animal de jakas mandu animal de bui olas mandu animal de bisonas mandu animal de s i na mandu animal de gi a a mandu animal de as ežys animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de mandu animal de BŽ comme p incipale semą choisi le mo animal. DŽ semos, comme on le oi , considé ablemen di è en e leu choix pose déjà des ques ions. seulemen un beždžionė ou un hipopo ame son men ionnés comme mammi è es, bien que els soien e d'au es considé és animaux. L'animal p incipale signi ica ion es na mini s zinduolis, donc danieliaus dic ionnai e a icle ces semos éc i e n'au ai pas besoin. A ajo ojai son non seulemen elnias e jakas, mais aussi (du lis e examiné) danielius, ka ė, bisonas, s i na, gi a a, an ilopė, s umb as. Comme aguo is dé inie es bison, mais ho ns a e danielius, ka ė, elni as, jakas, bui olas, s i na, an ilopė, s umb as. Les he olèdges son non seulemen s i na e gi a a, mais e la g ande majo i é de ce e lis e d'animaux. Dyka agiai, besides ainsi dé inies an ilopées e s umb o, es e ka ė, bui olas, bison. Indi iduellemen pa ėus, ap ès chaque mo indique DANUT LIUTKEVIČIEN. An aš inių žodžių eikšmių pa eikimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne |7 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 l'in o ma ion es co ec e, mais néanmoins d'une so e de ealijs au dé ini uni o mémen . Tous des ici men ionne des semes en dé ini ion n'ude ai pas, donc il au choisi laquelle une ou deux e 8 applique à ous similai es mo s. Les lexiconiques séman iques g oupes BŽ on é é éc i s e édagués e de ce aines pa ies de la langue iš ik uko, į a džio, jaus uko, dalely ės, skai a džio, a ski ų būd a džių, eiksmažodžių e k . g upių žodyniniai s aipsniai. Plg. : DŽ BŽ ( i s an , k in an ) <...> b uisan uinemen à l'imp ession de bu dinkš iš . kebe iokš dépeind e cib, ci ba js . ožka le c i du bu dinkš iš . a ojamas ne ikė o son cib js ., ci ba ka ojan di kc kiaulę <...> bu kū bu kū iš . a il če kš elėjimo, su a škėjimo sonui pamėgdžio i; sin. a kš <...> B des is ik uks dé ini géné alemen u ilisées o mules <...> son au pommdjio i ou Ž<...> imp ession au p aizdue . Ce e de niè e dé ini ion signi ie que du ik uku ma qué ac ion non seulemen audible, mais e isible. DŽ p ik ukes, comme on le oi de exemples, se dé inissen a iémen synonyme (če kš ), synonyme a ec supplémen ai e aiškinim (bu dinkš ) e nusakomuoj maniè e (bu kū). La même chose peu ê e di e e pou la ca ac é isa ion de sensus ukų: BŽ ou nissen dé ini ions de o mules, e DŽ les dé ini ions a ien : bu kū is ., bu kū ép ojan u ilisé pou la oix unsaki e bu ka imui js . ép ojan c iai ama ka ė9 kc <...> c ian js . é ojan di c ian <...> DŽ BŽ ožką <...> (pp . a il) pamėgdžio i <...> čé kš iz . a kš čé kš is ., če kš u ilisé jkš šnek. js . ukš, uis (kiaules a an ) jkš js . sakoma a an ka ę <...> 8 Plg., comme ou e ai le mo , dé ini pa ou es (des é i és lui ca ac é ingmes) semes: s umb as animal, zinduolis, žolėdis, a ajo ojas, aguo is, dyka agis. 9 Ce e dé ini ion en géné al d ip asmiška si le mo es c ié pe ceuxime comme pažyminį, le p incipal mo de dé ini ion se a ka ė e alo s la dé ini ion se a daik a a diška. DANUT LIUTKEVIČIEN. An aš inių žodžių eikšmių pa eikimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne |8 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 2. REIKŠMS IR REIKŠMS ATSPALVIO SKYRIMAS Reikšmės BŽ ma qués pa des numé os, comme e dans d'au es dic ionnai es. Reikšmių nuanc iai signi ien le signe |. P z.: balsúo ojas, balsúo oja dk . (1) une pe sonne qui a le d oi de o e pa élec ions, é é endum ou e c. : Balsúo ojų są ašas. Au cou s ceuõs son gou e nemen éliss b oi kai p nicad peu o ú eu s. • plg. élec eu . | homme, qui o e: Tou s o úo ojus k ičiame Bal agal ės ã ys. Paklúonėje nãkčiai p iš as Sa is sušlemščia daly áu i i  ki uosè mūsų s e ai nės konk suose. bal agal is, bal agal ė bd . (2) ku io bal a gal a: Bal agal is ka lis [e lis]. bal agal is ži edus. | žilagal is, žilas: Bal a gal io Vydū no po e ada. Smag žiū ė i dans dainúojančias bal agal ès močiu ès. Le signe | sépa é non seulemen a spal is de signi ica ion, mais e quelques au es choses ce signe posan a an e ai inemen s hau . (aukš esnysis deg é), aukšč. (aukščiausiasis laipsnis), į . (į a džiuo inė o ma), neig. ( eiksmažodis su neiginiu 10 ), sng . (sang ąžinė o me), beasm. (beasmenė a osena), p k. (pe kel inė a osena)). P z.: ėd s, ėd bd . 1. beaucoup èdan ; (4) sin. ajus: <...> | hau . : Kai a šąla as, kã inas dã osi ėd èsnis. | hau . : shunikas ēd iási sh de ous qua e. op imi s iquemen p . → op imis ique 1: <...> | hau . : Jõ le dá de ai coû e é in i op imis iškiaũ. <...>. ex êmemen p . en isquan , en dépassan les limi es habi uelles: <...> | hau e. : Gáu i ex émaliáusiai oyageã usio lek ỹnininko p i zą. dé ails, bd . (4) a ec ous les dé ails: Koki dé ail a ãcai a! | į . : De alsis le plan de la ille. ing i es, ing -šim sk . kln . (4) allan ap ès neu -douzième: <...> | į . : D idešim sis ámžius. hype bolizúo i, hype bolizúoja, hype bolizã o ksm. (ką) consciemmen excesse quelque chose déc i an : <...> | neig. (ko): Nehipe bolizúok aide s nė ce p jaũ malgai . žiẽb i, žibia, žibė ksm. 1. (ką) deg i (š iesą), ku i (ugnį): <...> | sng . (kame): Une pãskui žibè en lémpos.<...> 10 D'au es pa ies de la langue a ec neiginium soule ées sépa és pa des a icles dic ionnai es. À l'a eni la même chose de ai ai e e a ec néga i amaisiais, ainsi que sang ąžiniais eiksmažodžiais e sang ąžiniais daik a a džiais. à ce suje plus loin oi Mu mulai y ė 2012: 7191. DANUT LIUTKEVIČIEN. An aš inių mo s signi ica ions p ésen a ion Bend inės lie u ių kalbos žodyne |9 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 dulk i, dulkia, dulkė ksm. ineux lašais lyno i; sin. dulksno i: V son ý ą dulkė smlkus plu s. | beasm. : Laukè dulkia, p isimk skė į. Il au di e que le signe | a an les ab é inemen s hau ., hau ., į ., sng . éc i s seulemen dans les cas où eux ma qués mo s a e neu alias o mes nonyginamusiju le deg é, neį a džiuo inę, nesang ąžinę o mes. Quand ces n'exis e, di è e e les ab é ia ions p ésen a ion, plg.: complexeingesnį: Aukščiáusiasis ei smas panaiki no in é ieu es ins áncijos ei smo sp endi mą. Žemiáusios ins áncijos ei smo sp endi mai gãli b ū i complažiami e Apýga dos, e Aukščiáusiamu žẽmas, žem bd . (4) <...> 7. pp . aukš ., aukšč. einan is p ieš aukš esnį, eismáms. <...> 8. hau . į . plus simple, moins é olué, issi u uliojęs: Žemesni eji o gani zmai [gý iai]. Moins eji plan es . <...> dušim as, dušim sk . kln . pp . į . (4) allan an po cen qua e- ing -dix de in o: Dušim sis lanký ojas. Dušim ji dali s. iõk is, iõkiasi, juõkėsi ksm. sng . 1. oix e exp ession du isage mon e gaimume, jougsmà e pan. : Riõk is y s ei ka. Les en an s di e mai [ga siai] juõkėsi. Kõ sou is esi? Il igoliasi kai p e o ėlę ãdęs ( lkõ.). Ab é ia ion neig. au néga i s Ve be de mo s ma qué seulemen dans les cas où di è e du simple e néga i Ve be de mo s syn axique joignum (e zin i quoi ne zin i ko /). Quand le junglume ne di è e, l'ab é ia ion nezymimas, exemple: bliáu i, bliáuna, bli ė ksm. <...> 4. (an ko) šnek. o emen , pakel u on 11 di e; sin. c ie , ėk i: Vi šininkas ėl bliaũs i iš adi ns ms inginiai s. Neb liáu k a manęs, p s es kal as. Põnia, nebliáuki e kai p ske djiam, léiski e i mán pasaký i. A pa men ionnable le changemen de bo dosens. Elle ma queima po du même signe | e ab é ia ion p k. P z.: jung ės dk . dgs. (2) su uok u es, weddu es: Jung ių ãpeigos. | p k. : B ęs a ces deux pa is jou u es. jaũkas dk . (4) un obje alimen ai e des iné aux animaux, aux oiseaux, aux poissons à lio i; sin. masalas: Pabe i jaũko. | p k. : Vagies ache e jams. djiū i, djiūs a (djiūna, djiū a), djiū o ksm. 4. (nuo ko, de an ko) šnek. liesė i, lys i, menkė i: Ji s djus a nuõ ūpesčių. | p k. : Kõ i są lai ką džiūs i p i bookỹgų? ! 11 Peu se pose la ques ion, pou quoi hau ., hau . e į . signi ien ous les cas (quand de elles o mes son dans le ex e), e neig. non. Cela es pa ce que les p emie s ois cas di è en sou en ki čia anje (nuo o, qui es indiqué aup ès du i e de mo ). E du néga i ad e be di è e seulemen o me (qu'il e ainsi isible) e peu di é e syn ac ique junglum, aigi, quand il di è e, c'es e pa odoma. Mais, comme déjà men ionné p écédemmen , à l'a eni p é oi -on de els ac ionmažodžies o me des a icles sépa és. DANUT LIUTKEVIČIEN. An aš inių mo s signi ica ions p ésen a ion Bend inės lie u ių kalbos žodyne BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 |16 blizgė i, bli zga, blizgėjo ksm. <...> 3. (kuo) šnek. ai e une bonne imp ession, puikiai ou e , appa aî e; sin. žibė i: P iš inkims pa i ijos ėl n i blizgė i ži nomais o mes s. Jis nuõ aikýs ès blizgėjo dis ingui i niais musica niais gabmais. | neig. (kuo): Š semès ą an aku sių ži nios aimen nèblizga. Tji di e is pasáulio é oile nèblizga p o . APIBENDRINAMOSIOS NOTABES Les É a s memb es son enus de espec e les disposi ions de l'acco d e de les espec e dans la mesu e où elles son compa ibles a ec les objec i s de l'acco d. 1. BŽ pa ie du ex e a é é éc i e e édigée non selon abėcėlė, e les lexiques g oupes séman iques. Cela a laissé sys émiskie, conséquémen dé ini des mo s similai es ou leu s signi ica ions. 2. Zenklu | BŽ a iché e lal is de la signi ica ion, ans é el inė a osena e sang ąžinė o ma – ai ienokiu a ki okiu būdu da oma i ki uose žodynuose. Tačiau BŽ ši aip sépa és e els suje s, qui DŽ géné alemen nepa uso i aucunemen supé ieu e sup ême deg é des adjec i s e p é eiksmens, dans a džiuo inė o me, beasmenė a osena, क्रियाmažodžiai a ec p édélius ne-. Tu in à l'esp i que de nomb eux men ionnés cas di è e même du i e e po signe de signe | p ésen é du mo o mes (ėd us, -i | ėd esni s, -ė | ėd iausias, -a; dé ails, -i | dé ailusis, -ioji; hype bolizuo i | nehipe bolizuo i), BŽ o ganisa eu s pensons, ceci mon e nécessai e. 3. Tous les signi ica ions dé in yse u ilisés les mo s, sau noms pe sonnels, le dicodyne son éle és e expliqués comme i aš iniai. Là BŽ di è e du DŽ e de nomb eux au es dic ionnes. Si le lec eu du mo ne connaî pas non seulemen le i e du mo , mais e lequel d'un ou au e dé ini ion du mo , e ce e explica ion as le mo . 4. Lo s de la o mula ion des dé ini ions BŽ une a en ion pa iculiè e es acco dée à la p écision e à la cla é, s'e o ce d'é i e dans ce ains dans d'au es dic ionnai es appai aien des d ip asmiškumų, ydingų loginio a o de iničių. 5. BŽ abandonnée niddinien la açon de mo s de p ésen a ion. Ses dic ionnai es a icles a ec signi ica ions expliquimu, g ama ine in o ma ion e ilius aciniais a osenos exemples on e eiksmažodiniai e būd a diniai abs ac s, p ie eiksmiai, deminu y ai. Éclè e la endance géné ale, que BŽ se a isolée e déc i e beaucoup plus de signi ica ions que DŽ. 6. Ce ains p écédemmen non des ininiens ou eng inis considé és mo s la no mminie changé, main enan ils son considé és no mminieux, donc inclus dans BŽ. DANUT LIUTKEVIČIEN. An aš inių žodžių eikšmių pa eikimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne |17 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ŠALTINIAI BŽ An aš ynas – Bend inės lie u ių kalb os žodyno An aš ynas. P ieiga in e ne e: h p://bkz.lki.l /an as ynas. BŽ Bend inės lie u ių kalbos žodynas ( épond). P ieige su in e ne : h p://bkz.lki.l . DŽ Daba inės lie u ių kalbos žodynas le édac eu en che S asys Keinys. / 7e amendemen . e suppl. éd. Vilnius: Li u iens langue ins i u , 2012, XXVI, 969 p.; e sion élec onique, 2015. P ieige su in e ne : h p://lkiis.lki.l . Les essou ces de ex es d'In e ne na igue paîche sys ème Google (h ps://www.google.l ). LITERATŪRA Lazauskai ė V., Liu ke ičienė D. 1998: Valgių i gė imų pa adinimai „Bend inės lie u ių kalbos žodyne“. – Lie u ių kalbo y os klausimai 40, 205–217. Liu ke ičienė D. 2006: Bend inės lie u ių kalbos žodynas. Siekiamybė i ealybė. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kalbos žodynų ak ualijos, Vilnius: LKI, 9–18. Liu ke ičienė D., Nak inienė G., Vosyly ė K. 2010: Veiksmažodžiai i jų abs ak ai Bend inės lie u ių kalbos žodyne. – Leksikog a ija i leksikologija 2, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 235–251. Liu ke ičienė D. 2014: Nuo odinis žodžių aiškinimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne. – Leksikog a ija i leksikologija 4, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 219–229. Liu ke ičienė D. GK 2014: „Bend inės lie u ių kalbos žodynas“ žengia į in e ne ą, Gim oji kalba 9, 15–19. Liu ke ičienė D. 2015: Bend inės kalbos no mų pa eikimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne. – Bend inė kalba 88, 1–8. Mikulskas R. 2006: Judėjimo eikšmės kelio p edika ai. Leksikog a inis aspek as. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kalbos žodynų ak ualijos, Vilnius: LKI, 146–147. Mu mulai y ė D. 2006: Kai ku ių daik a a džių apib ėžimas „Bend inės lie u ių kalbos žodyne“. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Ai škinamųjų bend inės kal bos žodynų ak ualijos, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 34–54. Mu mulai y ė D. 2012: Vedinių pa eikimo sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos žodyne. – Kalb os kul ū a 85, 71–91. DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. An aš inių žodžių eikšmių pa eikimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne |18 BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Nak inienė G. 2006: S a besnieji „Bend inės lie u ių kalbos žodyno“ seman ikos aspek ai. – Leksikog a ija i leksikologija 1: Aiškinamųjų bend inės kalbos žodynų ak ualijos, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 19–31. Nak inienė G. 2011: Pa ūpinamieji eiksmažodžiai „Bend inės lie u ių kalbos žodyne“. – Kalbos kul ū a 84, 150–164. PAT 2002: Paukščių ana omijos e minai = Nomina ana omica a ium / L. Daugno a, R. R. Bud ys, R. T ainienė; Lie u os e e ina ijos akademija. Ana omijos i his ologijos ka ed a, Vilniaus uni e si e as. Zoologijos ka ed a. – [Kaunas]: Naujasis lankas: Lie u os e e ina ijos akademija. PPŽ 2009: Paukščių pa adinimų žodynas = Vocabula ium nominum a ium = Dic iona y o bi d names = Vogelnamen e zeichnis = Dic ionnai e des oiseaux = Словарь назва ний птиц : lo ynų, lie u ių, anglų, okiečių, p ancūzų i usų kalbomis / Vilniaus uni e si e o Ekologijos ins i u as; suda ė Mečislo as Žalake ičius, I ena Žalake ičienė. – Vilnius: Vilniaus uni e si e o Ekologijos ins i u as. Sakalauskienė V. 2003: Leksikos y imo seman iniais laukais aidmuo leksikog a ijoje. – Leksikog a ijos i leksikologijos p oblemos, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 106–113. Sakalauskienė V. 2005: Veiksmažodžių abs ak ų pa eikimas daba inės lie u ių kalbos žodynuose. – Kalbos kul ū a 78, 153–161. TB – Lie u os Respublikos e minų bankas. P ieiga in e ne e: h p://www.l s.l /pls/ b/ b.sea ch. Vikipedija – lais oji enciklopedija Vikipedija. P ieiga in e ne e: h ps://l .wikipedia.o g/wiki/Vikipedija. VLE II – Visuo inė lie u ių enciklopedija 2, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2002. VLE IX – Visuo inė lie u ių enciklopedija 9, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2006. Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos Konsul acijų bankas. P ieiga in e ne e: h p://konsul acijos. lkk.l /li /konsul acijos/paieska.h ml. Į eik a 2016 12 28 Adop é 2017 01 20 DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email p o ec ed]