Dar kartą dėl „eksperto“, „koncerto“ ir panašių žodžių kirčiavimo
Full text
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ALDONAS PUPKIS Il es
DAR KARTĄ DĖL EKSPERTO, KONCERTO
IRANASI PANAŽI HORŽI KIRČIAVIMO
Ski iu chè eus Bičiulio Alekso Gi denio commémo a ionimu ESMINIAI VOODŽIAI:
bend inė kalba, ki čia imas, no mų kodi ikacija, ki čio žymėjimas, p iegaidžių aiška.
ĮVADAS
Il se a déjà plus de demi-siècle, quand éguliè emen enou elle la discussion des spécialis es de
l'accen ologie e de la phoné ique au suje des mo s in e na ionaux expe , conce , ne es,
ése as e e c. ki čia imo: s'app ou e l'ac uel o iciel de els mo s ki čiuo o skiemens žymėjimui
kai iniu ki čio ženklu ( . i. expè s, koncè s, nè as, ezè as e au es mo s a ibués à la 1-ème
ki čio ie), ou e eni à la p a ique ikika inė e les ma que i agalę p ie ekspe a, as, ne as,
eze, e ki čio ie. Especiellemen souligné ina, que du ki čio žymėjimo (p iegaidės) dépend de ces
mo s ki čiuo ė e a an pasku inio skiemens ègles condi ions d'applica ion.
À Pašaliechi ce ginčas peu pa aî e assez menques, peu même niquinis, ou le e admi a ion,
pou quoi quelque qui eu change la adi ion des de nie s décennies. Mais plus acquisilisan en
ce e ques ion appa aî a que la discussion n'es pas quelquekiens p i ée p égaida, c'es
essen iel, a ec sys ème de langue e sa s uc u e ela i e ques ion, don nonšsolu es e au
a osen beaucoup d'inexplici és, ikdan ies p a ique du ki chia emen a ail e klibinancies
publics des o a eu s de la adio e de la élé ision ede s e jou nalis es, ac o ies, enseignan s
e k . ki chiaissemen compé ences. Juolab ce e ques ion de ien ex êmemen ak ualus
pe me an un nou eau e ac uelle a oseną e lé an į Bend inės lie u ių kalbos žodyną. Il au
souligne que ici enimi en ê e d'un ce ain ype des mo s in e nau ains e šiaip skoliniai e oima
éclai chi i au moins deux suje s: 1) e oi gi ce e ype de mo s ki čio žymėjimo (no minimo)
is o iją, 2) é abli de els mo s ki čiuo o skiemensinius sis emus ela ions dans ou le sys ème
de p ozodija de langue Li uinienne. E ec ué ces a aux soulè e oisième âche ou ni a gumen ués ecommanda ions à la codi ica ion de la langue gén inée e à la p a ique des ac i i és.
ALDONAS PUPKIS. Enco e une ois pou l'expe , conce e e c. mo s de ki chiaissemen | 2
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
KIRČIO ZYMJIMO HISTORIE
Duomenes su les é ange s (i (a ) in e na ionaux) des mo s ki čia imą e ki čiuo ų skiemenų
žymėjimą ce ains signes de ki čio a ons de XIX siècle F yd iko Ku šaičio ( ok. F ied ich Ku scha )
dicynų. Ils n'on aucune ace de ce que les mo s du ype pa lé soien souc čiuo s au ma que de ki čio
gai iniu, mais il n'y a pas aussi des données p écisles pe me an d'é abli plusieu s de ces cas de
žodžių p iegaidės kilmę. An ai okiečių–lie u ių kalbų žodyne (Ku scha 1870) galima ap ik i
ki čio ūpimo: Kellne ke ne is I 681, Ne né a II Rese e 90, ezé ai ke me is s a e aslaise is 177,
II 130. Lie u ių– okiečių kalbų žodyne (Ku scha 1883) pa eik i skoliniai iš okiečių kalbos
é cikis (suis des mo s é es is) he c 177, e e bas he bas P anas Ska džius, nebegalime dé ini i de
107 palik as neki čiuo as. Taigi kokio aiškumo uose žodynuose nema y i i , kaip y a sakęs
ésoud e le ki čio Ku ia des Ku šaičių e des g amma ikų (Ska d 1999: 289). Plus la ges pa le ce e
ques ion peu ê e commencé depuis Jono Jablonskio, aiden é les ondemen s de nomb eux domaines
de la langue li uanienne no minemen , ainsi que o i ié les ondemen s de l'accen ologie de la langue
li uanienne. La p emiè e allua ion à p opos de els mo s ki čia imą, selon A ydo Vidžiūno (1997: 147)
ou ame en 1892 un éc i de Pe o A ižonio Lie u iškoje g ama ikėlėje, donnan à aks inu Jablonski
un p ê e e 1901 un publib i zinomąją Lie u iškos kalbos g ama iką (apie cela oi Pi očkinas 1977:
144145). Tje g amma ikėlėje p. 10 le mo e me suki čiuo as i agališkai (many ina, Jablonskio
e o somis). Tokį Jablonskio ki čia imo au hen ici é con i me le li e d'é udes de dialec ologie de
Ju gio Ge ulio donné pa Jablonskio insc i e le ex e: lui suki čiuo a e minu (Ge ullis 1930 7):
Plus d'in o ma ions su les mo s pa lés ki čia imą es Vidžiūno (1997) monog aphijoje Jono
Jablonskio akcen ologija. É udia an des suje s de ki chiaissemen Jablonskio l'au eu décla e
qu' u in de an les yeux de ce ains in e na ionaux d'éik a a džių (skolinių) ki čia imą
sugé ée, que e pas un seul in e na ional mo a ec ki čiuo ais biplaces i, u, o, e + l, m, n, , qui
aujou d'hui son géné alemen i ap adžiai, Jablonskio pa lan peu a oi i agalę
p iegaidėjęsę (Vidžiūnas 1997: 1478). Taip esà pe me de pense e Jablonskio sui ėjo Benjamino
Se eiskio ki čia imas he cogas, konce as, e minas. En e e Se eiskis1928 1926 m. é ai
sec é ai e de Jablonski, e lui Jablonskis su son mokėjimą de la langue li uanienne es épliqué
posi i emen (Se eiskis, é an non li au is, les mokėjimu de la langue li uanienne ai gêne à
beaucoup de Li uiniens. Juozo Senkaus émoigimas. Ž . A siminimai 2010: 357). Tie Se eiskio
suki čiuo i exemples son ci és à pa i de son 1929 m. usų kalba Kaune éleis u Sis eminio lie u ių kalbos ado o (ž . Se eiskis 1929).
ALDONAS PUPKIS. Enco e une ois pou l'expe , conce e e c. mo s de ki chiaissemen | 3
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Telle Se eiskio ado ėlye donné e une ce aine in oduc ion, dans lequel discu e en ce ains
des langues Li uanies éc ibes, ki čia imo e au es suje s. Il y es sépa émen expliqué que [ ]isi
Li u iški mo s ki čiuojami de une aukš aičių panemuniečių a mės aka inės pa a mės, qui
cons i ue aujou d'hui éc omosios langue baseą (Se eiskis 1929: V). Tammen au cas, l'au eu a
é i ié les mo s de plusieu s ep ésen an s dignes de con iance, e p incipalemen écou ésinés
du p o . Jablonskio. S e imuosius mo s les ep ésen an s de ce e šnek os ki čiuojan ys ainsi:
ke ne is, e če is... e minas, he cogas, ene gija, gube nija, ine cija, kome cija... ( en pa ). P. VII
da p imenama, kad eikią ki čiuo i konce as, emoñ as, ne kònce as, èmon as. Sa aime
spó as, ku ó as, pó cija, <...>, he bas, wi hou gas, <...>, on comp end qu'ici nous p éoccupimi
mo s ki čiuojami selon la p emiè e (jei a aminio linksnio ki čiuo as ečias depuis galo skiemuo,
excep é e miną 3b) ou selon la seconde (kai ki čiuo as an as depuis galo skiemuo) ki čiuo ę.
Ainsi ous les exemples sans aucun excep ions son p ésen és selon un sys ème, e bien que cela es
appelé a minium (Jablonskio a mės) ki čia imu, mais il es ou ni sous base besi andančiam
bend iniam s e imų e (o ) międzyna odinių mo s ki čia imo modelui. Ici es en e e p is en comp e
kalbos polinkį s e imus žodžius, paim us į mūsų kalbą iš sla ų (gudų, lenkų) kalbų, ki čiuo i
au i an i agaliquemen (a ec de pe i es excep ions; i ap adiquemen ki čiuojami ce ains
sla iški skoliniai, a ėję pačiais oldes iausiais emps, например., bažnýčia, lénkas, ýskupas, s e as
e k .), o skoliniai des langues okiečių son p incipalemen akū iniai (ž . Ska džius 1999: 3136). Pa le
langage in e pininkes dans la langue Li uiniens es enu e majo i é des mo s in e na ionaux, don
l'o igine es des an iques g ecs ou la yns langues, mais anesnée a osenoie ce e p emiè e o igine
a ai peu de signi ica ions. A ec di usion cul u elle de l'impo ance commencè en à acqué i
p ê s de la ancūzų langue, ainsi que de ispanų, i alų e au es langues, e nos empsin de plus en
plus emp inamės anglybių. Tadisi de iennu ac ualu eni comp e e dans les plus écen s mo s
adimosi moyens e les combine a ec des emps plus ieux mo s emp inimosi adi ioncija.
In e puka iu en Li uanie es so i e quelques manuels de ki chiaissemen . Ce ains don eux
(Bū ėno 1931, Ska džiaus 1936) son e des données su nous soins mo s de ki čia imą. M. 1931 a é é
éluis la geus Pe o Bū ėno ki čia imo ado ėlis a ec one iques ondemen s, où ce ūpims ques ion
bene p emiè e ois expliqué plus en dé ail. Son pa ag aphe 124, éc i à p opos des mo s é ange s
ki čia imą: P as ai s e imuosius žodžius lie u iai ki čiuoja aipai, comme e lie u iškuosius ou
skoly inius žodžius, ig.: 1) ál as, álgeb a, buhál e is <...>; k e se is, ke ne is, e če is; ene gija, he
cogas, gube nija, ine cija, kome cija; <...> (Bū ėnas 1931: 113). Le même pa ag aphe au milieu es enco e
admis que [k]i us mo s li uaniens šiandie enco e e di é emmen ki čiuoja, ainsi, comme dans les
langues, d'où ces mo s im i, pa .: hìmnas, kèlne is, hè cogas, enè gija, inè cija, komè cija, p cil
ncipas, nde cilis, ecènzija, sn aksė, audièncija, kon e èncija, è minas (Bū ėnas 1931:114). De plus, en e oyan des mo s é ange s le p énom es posi i ,
ALDONAS PUPKIS. Une ois de plus pou expe , conce e e c. mo s de ki čia imo | 4 que ki čia imas
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
dik àn as, p ak ikàn as, muzikàn as, -òn as, audièncija, kon e èncija, koncè as esan is a minis
( m.; oi Bū ėnas 1931: 114).
De ici men ionnées a i ma ions cla i ie que Ê enas i agalį ki čia imą ien ne dou ejojama
bend inės langue no me. Nonno mmines a ian es de ki chiaissemen son déc i es ès
con e a guammen . Tou d'abo d oncla e, pou quoi ki i li ouwi ki čiuoja e ainsi, comme
žodžiai. Kas čia su ais žodžiais paim a – ki čio ie a a p iegaidė? A galima iš p iegaidžių
ne u inčių (neski iančių) ki ų kalbų ansponuo i sa o p iegaides? Taip pa nieko nesakoma, a
ki čiojama dans ceux langues, de lesquelles p end e ceux du sla ų, ou de ge manų kalbų pe imées
os p iegaidės. D'au e pa , pas clai s, quels e mes l'au eu a en ê e, où es supposée, pa
exemple, dik àn as e pan. Peu ici a oi en ê e jus e d iga sio un au e e mis dik án as
(pa ie a ec dik añ as)? Donc pou un au e ( i ap adžio, ma quan au signe du ki čio gauche)
pa imen ici ien ne nepaaiškėja, ca l'au eu sembleusiai se a con ondu ski le lieu du ki čio a ec
le skiemens p iegaidėmis e un cas appliqué des signes p ozodinius, un au e di e la mo ų eo iją,
où g a is es le p emie ê emen signe, e ci kum leksas le second (plg. kàl as: ka as, sk. as:
1981; . Gi denis: 196). Alo s ne p emie e se a- -il Bū ėnas, commençan des pa oles
in e na ionales pa lées du ki chia mix iš į dans no e langage?
1
Le plus au o i éging manuel d'accen ologie a puka io u le P ano Ska džiaus Bend inės Li uiniens
lingua ki čia imas (1936). é imybes il y di qu'elles son ki čiuojamos comme co espondan s
ki čiuočių lie u iški mo s, mais pa mi leu s exemples nous ne ou ons pas de mo s de soins (ž .
Ska džius 1936: 2223). Cependan un au e el exemple donné dans le li e chapi e III Ki čiuojamieji
žodžiai, cou ame ki čiuo ų žodžių žodynėlyje. Tai dese celui p. 47, ekspe celui de ce ype de mo s ne
49, he bas 53, konce as 58, mode nų 64, eze as 73. Ki aip, kai iniu ki čio ženklu, ki čiuojamų
ou e. Dès lo s, on peu ai e une conclusion, que dans ce a ail Ska džiaus, peu -ê e sui an
Jablonskio e Se eiskio a is, clai emen é abli i agalis in e na ionaux mo s de skiemenų a ec
d iga siu e ki čia anje. Ce e ègle a ai ap io iquemen à ale e pou les mo s a ec d iga siu
el. D'au es p oches leu d iga siai em e en ki chiuojami seulemen i agaliquemen . Toks
ki čia emen es a i mé e 1938 m. édi ée Li uanien langue éc i u e manualėly. P a a mée di i ,
que beaucoup a go u i ée ki chiuojan é imybes. Il l'éc i čiuodami nous âchâmes sui e ce
p incipe: celles qui nos, pa iculiè emen liaudies, connaissen déjà de a an ka inių empses, ainsi
suki čiuo as, comme elles e p é endues, e nou elles selon no e langue dėsnius (Lie u ių kalbos
ašybos ado ėlis 1938: 4). À ce e disposi ion dans les exemples donnés nous soins de mo s n'exis e
pas, pou a leu s ou ons à la di ec èlie apposée au ocodype. Jame ki čiojama: ene gija 89,
1
Toje Bū ėno knygoje es p ipainio a e au es, pa iculiè emen des choses phoné iques (ž . Pupkis 1968).
ALDONAS PUPKIS. Une ois de plus pou expe , conce e e c. mo s de ki čia imo | 5 konce as 118,
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
konse as 118, pe sikas 147, eze as 160, e minas 189, mais desé as 81, kélne is 112, né as 136, ainsi
que sèl e is 166. Dešininį c očio ženklą pou ai peu -ê e ê e possible de sou eni ik a ou e
a iama ų žodžių ge maniška a omaniška kilme, be sèl e io ki čia imas y a aiški išim is iš kad
comme p si comp en amas sys ème. En é isan ce dic ionnai e Ska džius (1938) aux au eu s
p ikicho nemaža de di e s ypes de dé au s, e pa mi ces objec ions in é esse l'idée, que eikią
ki čiuo i ne desé as, o dese as e pou cela es donnée compa e a ec le mo konce as e k .
ki čia imu (Ska džius 1938: 9495). Ce e c i ique se a ès p a a i ensui e en pa lan de au es
Ska džiaus ce e espèce de cas de ki chiaissemen .
In o ma ions su les mo s pa lés ki čia imą son e en euka io b ikalbiè es dic ionne s e
dicynêliux. Dans l'un des plus g ands de ces époques commençâmes à laisse Li uanien le
2
dic ionnai e de la langue éc i e, qu'au ki čia imą a sako seulemen un A. Sennas, p. XI), Al edas
Senas (už ki čia imą a sako ik ienas A. Sennas, p. XI), app oxima i emen apylygiquemen
donnée i ap adiškai (dešininiu ki čio ženklu) e i agališkai ki čiuojamų ce ype de mo s,
eg., ené gija 152, ené gi 152, hé bes 219, hipé bolė 220, hipé bolinis 220, hipé boli 220, iné bolis 255 e
iné cija 255 155, e e 155, e 155, e e e e eis 155, keis 459, kas, cija 496, cinis 506, cinis 606, cinis
606, cinis 507, cinis 50. Vos quelques exemples on la gai inį c ocium ma que à: cèlsiškas 93,
hè cogas 219, è ma 155. On oi , que ici le c očiu eu n'é ai pas enco e ou cohé emmen
a i m oyé, e le qui inien c očio ma quemen appa aî comme une ce aine excep ion. E
Ska džius (1999: 289) es p é endan que ce mo in ki čia imu ne au pas wi hou a odai os
pasi ikė i.
le hème es ès impo an Jono Ba ono (1932) no e dic ionnai e e il suki čiuo i les mo s
pa lés. Bien que le ba on du mo ki čia imą dans sa ecension ai o emen c i iqué Ska džius
(1999: 632639), mais ki čiuodamas nous soinsimus mo s, l'au eu eu un compo emen assez
cohé en : la plupa des mo s sužymėjo ies iniu ki čio ženklu e seulemen quelques dešininiu.
Donc i agaliquemen suki čiuo i: he bas 94, he cogas 94, dese as 114, dese inis 114, ine ingas
208, konce as 209, ne as 290 (2x), pe las 364, pe lamo ė 364, pe linis 364, eze as 488,
186, ine cija 186, kome cija 207, konse ai e minas 588. Seuls ois mo s on i ap adę p iegaidę:
dél ė del a 112, é ma 594, é me is 594. Tels ois mo s de sépa a ion de l'ensemble de l'équipe
mo i es ne son pas clai s. Kai iniu signe de c o ius ma ques des mo s n'a pu ê e dé ec é.
Plus a d, appa emmen , mieux essen an sys ème e jau emen assignan p égaides,
dans di e s dic ionna s is čiau appa aî kai iniu ki čio ženklu suki čiuo ų mo s. Pa
exemple, de ce ype de mo s J. K. Zablockio e Č. Kulešos dic ionne des langues lie u iųlenkų a ec le kai iniu ki čio ženklu p ésen é
2
Ce ains plus g ands d ikalbies dicodynes (pa y exemple, Benjamino Se eiskio Lie u iškai usiškas žodynas
(1932), plus a d Viliaus Pė e aičio Lie u iškai angliškas žodynas (1948) e k .) é ai neki čiuo i, e ki čiuo ues
dic ionnai es de Ju gio Šlapelis eng a dė i in e na ionaux mo s, donc ils nous ne ou ons pas de cas.
ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 6
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ou pas un mo hype bolé 45. 10 mo s y es suki čiuo a i agaliquemen : cis e nà, -os (2) 23,
eks e nas 34, ene gija 35, e če is 36, he bas konce as 69, ai konse 45, mode niškas 88, eze as
137, e minas deš (3b) 176 e jus e quelques mo s unininiu ki čio ženklu: dél ė del a 27, desé as
28, né as 96 (Zablockis, Kuleša 1940).
Ou elame mažučiame K. Tamučio (1940) lexynėlye donodami i agališkai suki čiuo i e če is 32, he
bas 44, ne as 83; pha maèu a ma quéą kai inį ki čio ženklą, bien que ki čiuo ė indique la seconde
(2). Le mo če kesas 20 du ou laissé nesuki čiuo as, mais à lui indiqué 1-oji ki čiuo ė, c'es -à-di e,
ki čiuo as p emie skiemuo. Bend ojoje pedagogikos e minijoje (Šalkauskis 1991), s a s y oje
1940 m. a il mois. des langues Li uaniennes d augijos, don le p ésiden é ai P anas Ska džius,
e minologijos sekcijoje, éc i oma ené gija, mode nų, ne as.
3
On peu me e akį e dans le g and de la langue Li uanienne dicodyne Balčikonio edaguo ų I e II
omes ki čia imą. É onnammen , que II ome (1947) nemaža de ce ype de mo s, don la pa ie
pou ions appele in e nau iques, laik a is is neki čiuo a, exemple, elče is, e ma, elmė, ene gia, a
quelques skoliniai no és i agale p iegaide: e nicas (i é nicas), e ke is alkie ius, e kie ius . p., e
men as, e s ikas, un au e e i ap ade: é šas, élskis. Kai iniu ki čio ženklu suki čiuo ų žodžių
ap i i nepasisekė, ad a y ine conclusion, que Balčikonis ès p udemmen ai è en a ec les
in e é a iques mo s, e à cause des au es s e imybių n'é ai pas isu nuoseklus. Ainsi da y ine
conclusion, que les ad e sai es yškėjo aiškus polinkis la plupa des mo s in e na ionaux a ec
ki čiuo o skiemens d iga siais el, e ki čiuo i i agališkai, ečiau (a éga d à la pa ole emp un e
sou ce?) dešininiu ki čio ženklu. Kai iniu ki čio ženklu ki čiuojamus mo s de ai ê e considé és
ce ains ce ains is a es excep ionsis. Ces jusqu olėjan ys polinkiai on é é en o cés 1948 m.
isėjusiame Li uanien langue éc ybos leodyne. D'une g ande pa ie de ce mo ino éc è connu
kalbininkas Al onsas Kalnius (Pupkis 2010: 250251), en e au es chapi es e ki čia imą. puisque ce
dic ionnai e a é é p épa é pendan les années de gue e Lie u ių kalbos ins i u e, édagué An ano
Salio e déjà commencé à imp ime s'es a ê é à cause des ac ions de gue e, il considé y inas
pak aipos da bu. Į ai eikia a siž elg i oliau nag inėjan kalbamų žodžių ki čia imo no minimo
Salio leksikog aphijos i akcen ologijos is o iją.
Ce ocodyne ki čia anja chapi e su les é ange s ( a p au inių) mo s de ki čia imą ien ne
pa leama, ad au adui e même dicyny e che che dans lui suki čiuo ų exemples. Le mo a
éussi à dé ec e jus e quelques ki i iniu signe de ki čio suki čiuo as mo s: è ma 201, è me is 201, hè cogas
3
Apie ėliau Ska džiaus pasinaudo ais e minologijos sekcijoje aps a s y ais Šalkauskio e minais ž .
manuel de langue Lie u ių 1950: 13.
ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 7
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
215. Ayan de an les yeux le saokinemen du c uci, ac uali ne es e que è ma (1) 201, plèu a (1) 301.
La plupa des au es mo s dans ce mo son suki čiuo a i agaliquemen : ale gija 153, be gas
170, dese as 188, di e sija 191, ekspe as 198, eks e nas 198, ene gija 198, e če is 201, he bas 199, ine
cija 218, ine cinis (ine inis) 218, kome cija 245, konce nas 246, konse es 246, ai 246, eze as 316, se
e apeu a 354, e cija 354, e mà, -õs 354, e minas 354, e mosas 354. Kelle mo s suki čiuo i
d oi ininiu ki čio ženklu: hipé bolė 215, kélne is 235, pé sas 297, s é lingas 338, e né as 281 a e
la é ale a ian e ne as. Peu p iegaidžių dis inc ion ici se ai possible d'é alue selon mo s
d'o igine de sla es ou ge manes langues? Mais de ou e açon plus clai es mo i es ne l'on pas bien
u. A an ka ine p a ique de ésumémen peu ê e considé é P ano Ska džiaus, S asio Ba zduko
e Jono Ma yno Lau inaičio 1950 m. Allemagne édi ée la Li u iens langue manual (LKV). Bien que ce
4
soi un collec i eu as, mais il l'a édagé e ki čia o Ska džius, en plus de cela, a ail ma qué, que
u iliso asi e 1948 m. Li u iens langues de éc i u e dic ion (il indiqué e sou ces lis ache p. 20). Des
ski umų a ec ce ocodyne des mo s pa lés ki čia imu son , mais pas essen iels e pa ois
di icilemen expliquéables. Kai iniu ki čio ženklu suki čiuo a bene seule enè gija 248, e 1948 m. le
mo è ma, hè cogas, plèu a emplace é ma 254, he cogu 281, pleu à, pleũ os 439. Ou e ces
exemples, des mo s au emen ki chi iés son seulemen quelques: 1948 m. Be gija 388 (i be gas
5
170), Pe sija 414 (be pé sas 297), s é lingas 338, 1950 m. Bélgija 201, Pé sija (i pé sas) 430, s e lingas
517. Dans d'au es cas, e leu s p esque 20, les deux ocyns ki chiaien coinciden , majo i é
suki čiuo i ies iniu ki čio ženklu e keli dešininiu. quelque où di è e p iegaidée, dé e mine n'a pu,
ce di é endum ne indique ien aie ou p é endue o igine du mo in e na ional de une ou l'au e
sou ce. Néanmoins on peu ai e une conclusion, que la pé iode au moins depuis 1929 m. (jei
neminėsime Ku šaičio ki čia imo) jusqu'en 1950 m. déc i g aduellemen nusis ojan i ien isa dans
i agalį ki čia imą links an i sis ema. Des mo s in e na ionaux dic ionne. C'es du uses langue
adui eikalas, don medžiagos aikymo lie u ių kalbos eikalui da bą a liko (TŽŽ 1951: 4) Chackelis
Tik a šios s i ies žodžių ki čia imo e oliucija bu o pada y a 1951 m. išleis ame
Lemchenas, aigi il e ou ki čia o. Li u iškojo pe mission p a e mène indique que an aš iniai
mo s suki čiuo i selon main enan en langues Li uanies les plus épandus habi udes de ki čia imo
(TTŽ 1951: 4). Peu en ceux les plus épandus cou umes de ki chia emen beaucoup où e p ise en
comp e, mais no e g oupes de mo s pa lés de elles cou umes du ou nepaisy a p esque ou
suki čiuo a au gai iniu ki čio galėjusios a oi quel e e aux no mes de langue é ablies en Li uanie.
4
Sunku ikė i, kad geležinės uždangos sąlygomis ame Vokie ijoje išleis ame da be pa eik os no mos bū ų
5
Peu ici lėmė di é en es signi ica ions de ce mo : 1948 m. dicodyne ce e o me signi ica ion
n'en e y a (kaip e au es mo s), e LKV ce san a ka (s a yboje)?
ALDONAS PUPKIS. Une ois de plus pou expe , conce e e c. mo s de ki čia imo | 8 signeslu, ne
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
dis inguan que p écédemmen déjà sisis o ėjusio du mo e mas ki čia imo, au moins à ce
6
éga d s'es egg si sys éma iquemen , sau peu un au e mo , p z., pe las. Au emen comme
é olucija el ki chiaissemen nommi impossible, ni à ce suje quelque chose di du mo
p a a mée, ni publiquemen consids ée ou du moins замината dans la p esse. De ce e açon un
7
el ki čia imas ien sans se soucie es passé dans le 1954 m. Daba inės lie u ių kalbos žodyną
( oliau DŽ) e ensui e ėjo du dic ionnai e dans le dic ionnai e, es en é dans d ikalbius
dic ionna s, encyclopédias e main enan , nos emps, jusqu'à 2003 au moins. la nonybybinė lie u ių
kalbos komisijos ( oliau VLKK) commene aien skelb i des ecommanda ions de ki čia imo, on
peu di e, es i ujan is, si nemime gausių izimčių i mančių paaiškin i ki čia imo keis eny,
ki čia imo bėdų Vals inio. D oi e, pas un e pas deux kalbininkai elsam ki čia imui longs années
es opposinési e ebesip éhina, p éllés leu s a gumen s, cependan en eux mo syns
p épa a eu s ne considé gaien . Be diskusija a ec TTŽ 1951 accomplie la é o me neu ūko ni un
décennie jusqu'à même nos jou s. Elle comp end non seulemen le p a ique du doppa sių el, e
ki čia imą, mais e de ces doppa sių balso e ([ẹ) ques ion de iden i é phonologique. SISTEMINIAI
KALBAM DVIGARSI KIRČIAVIMO PAGRINDAI P ak iquemen accompldus la é olu ion, apidemen
em a che che des héo iques (idéologiques) el ac e jus i ica ion des bases. A ne p emiè eie
su é ange s, esp. in e na ionaux mo s de balsio [ẹ] sa a ankiškumą 1957 m. p akalbo Vilniaus
ins i u pédagogique (daba Edukologijos uni e si e as) ancūzų kalbos dės y oja Janina
Damb auskai ė (U belienė). Dans son a icle su les langues li huaniennes balsies phonologique
sys ème elle ėmėsi du alo s Lening ad (daba Sank
Pe e bu gas) one ikos mokyklos kū ėjo Le o Šče bos mokymu (1948 m. išėjusioje jo P ancūzų
la phone ique de la langue déc i ée p iešpas a ymų mé hodeque). e econnaissan que l'in e na ional [ẹ] e
Li u iškasis [e] isiquemen ne dis inguaien un d'au e (Damb auskai ė 1957: 222), mais s'es p oposée un couple es
No wegian: s ų, kabinėj: kabin as, kadėj: que as, aussi bien s i: ès i=škas e ne adusi kai os su ilguoju balsiu [e],
8
décla e eisę neli p iski i p iee u iškąjį e sa ilg sa a anki želėjus dans d'au es sou ces on peu ou e e
d'au es cas de ki čia imo. An ai TŽŽ 1951: 665 suki čiuo a è minas, mais TŽŽ 1969: 753 déjà, TŽŽ 1985: 487, TTŽ 2000: 581,
6
Gal šio žodžio ki čia imas i nebū ų isai in o ma y us (žodynuose daba i agališkai i eki čiuojama), be
TŽŽ 2013: 811 égalemen . À l'in igan , c'es que TTŽ 2000: 581 appa aî un au e de la même o igine (la . e minus)
é iis mo oks an an ic omėnų die as, mais TŽ 2001: 737 il es déjà soui čiuo as kai iniu ki čio ženklu Tè minas oks
an an ic omėnų die as; ainsi ki chi iée e In e leksy, TŽŽ 2013: 811. Cependan quelque où ce é iis nom ki čiuojamas
i agališkai (LTE XI: 273; VLE XXIII: 688, Kuza inis 2007: 1050, e AMŽ 1996: 274 e TŽŽ 2007: 1090 es ).
7
Ne pou ions ou nie que ce u conscien ielle ou du moins pasąconscien e a aque de usina ion con e ou e la
langue Li uanien. Comme on sai , Lemchenas ap ès la gue e aduisi Lénine des éc i s en langue li uanienne, p épa é
Rusųlie u ių kalbų žodyną (ischėjo 1949 m.; neki čiuo as), donc un appo pe manen a ec usų kalba pou ai ai e un
e e di ec ou indi ec e ses solu ions d'accen ologie li uaniennes.
8
En éali é ceux pai s mon en cou an s e longs opposi ion, mais pas balsio [ẹ] pheminium sa a ankiškumu.
ALDONAS PUPKIS. Une ois de plus pou expe , conce e e c. mo s de ki chiaissemen | 9 phonemų,
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
bien que à cô é de ce nous de ons souligne minimales ôle de ce son (Damb auskai ė 1957: 224). A ec
ce e opinion ne s'es mis d'acco d le même ins i u anglais p o esseu de langue B onius S ece ičius
(1960: 30), ca p a iquée, son opinion, aucun de di é ences en e deux balsio e a spal ių nejun ame.
Théo iquemen plus p écisémen é abli les langues li uaniennes balsines phonemes sys ème
nécessi é p épa an éc i e la p emiè e académique li uanien langue g amma iką. À ce éga d XX a.
Dans la seconde moi ié du 6- o dixme 7- o dixme I moi ié de Li u iens langue e li é a u e ins i u
scien i ique Vale ija Vai ke ičiū ė a e ec ué ce ains eche ches de phone ica e leu s ésul a s
publié dans la collec ion de a aux scien i iques Li u iens pa lo y os ques ions. Plus a d combien
é i iés ce a ail ésul a s on é é déplacés à académique Li uanien langue g amma iką, dans sa I
ome (1965) inse ė ą one ikos sky ių. Vai ke ičiū ė a co ec emen déc i les p incipes de
l'é alua ion phoné ique e phonologique des sons de la langue. S'appuyan su l'époque de l'école
phoné ique de Lening ad, elle éc i i que le phonème laikomas le plus pe i , dis inc i des mo s ou
mo emes signi ica ions, sono is uni é (Vai ke ičiū ė 1957 5: Les phonémes son appelés
his o iquemen susi o més les ypes sono es, qui dis inguen les mo s, leu s o mes ou mo èmes
(Vai ke ičiū ė 1961: 19). P i eikus nus a y i oneminę kalbos sudė į naudojamasi adinamųjų
e don le a im nep iklauso de leu occupée phe ine posi ion dans le mo minimalies pai es mé hode
e ce e p océdu e mon ées dans les menées de Vai ke ičiū ė a icles. Pa exemple, cei aip balsies
onemas: l s : l s, m s : mès, mãno : màno i . . Be p i eikus ap a i umpąjį balsį [ẹ], a ojamą
longueu e cou eu pe me de dis ingue les longues e cou es ballines seulemen dans les mo s
in e na ionaux, aucun nul minimal couple nenu odoma, epasai oma que du Li u iško umpojo balsio
[e] il di è e peu, a spal iai en géné al ne yškūs, seulemen des mo s in e na ionaux le phonema
esan i zá e la dis ingue de p igim ie (Vai ke ičiū ė 1961: 21): e ki čiuo a, e neki čiuo a es
umpa, o Li uanien ki uo a ilga, neki čiuo a (mpl a: me ù, lsa: les).
9
Dans ces samp o a imen s kychi con usion du ni eau phé inique e phonologique, ces
ni eaux s ic s nea ibojemen , absoliučių, non appo s mas elių applica ion
10
(Gi denis, Žulys 1973:
207, 208). Pou ces aisons e es née une e eu de ca ac è e héo ique: seulemen seulemen les mo s
in e na ionaux u ilisés la oix [ẹ] es considé é sa a ankiška bend inės kalbos onema. Les pa isans de ce e
ue s'appuien p incipalemen su des signes phoné iques, que des mo s in e na ionaux le son [ẹ] é an plus
e mé, plus é oi que les mo s Li u iques le son [e]. Elzbie a Mikalauskai ė (1975: 17) p é end que ce e
di é ence es une chose plus di icile à pe ce oi ; a mėse ce e di é ence é an in é ieu . De sa p ésen e
9
a i ma ion Vai ke ičiū ė con es e sa duo ai phemes de iničiai, où on di que les sons ypes de phèmes
nep iklauso de leu occupée phe ine de posi ion dans le mo .
10
E Jonas Kazlauskas, e su ou Aleksas Gi denis dans nos con e sa ions de plus d'une ois son c i iqués
Lening ad oné ique école pou des équen s cas de suplakemen phé inique e phonologique de ni eau.
ALDONAS PUPKIS. Une ois de plus pou expe , conce e e c. mo s de ki chia emen | 16
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
d iga sies ki čio žymėjimas. An anas Pake ys ou ni èl, è comme dic ionnai es e
15
encyclopediaisies en e ienée ces d iga sies ma quan le kai iniu ki čio ženklu ak ą i a gumen ai
ė a p incipalemen ex aling is iniai, en e eux empi iniai, edukaciniai, p agma iniai. En allan aux
sys éma iques pa lés doppa sies ki chiaissemen suje s, se ai possible appele que
con empo aine dans la héo ie de plani ica ion du langage soule en e impo an s des no mes de
langage codi ica ion suje s (ž . Coope 1989), e de la no ma ion héo ie men ionnés c i è es
empi iniai, edukaciniai, p agma iniai, ling is iniai e au es son sé ieusemen é alués, e lo s de
codi ica ion des phénomènes du langage s'e o ce de eni comp e à ous les ac es (plg. D 1979).
Mais linguis iques esp. sys éma iques a gumen sa ne jamais ne so is pa les yeux. Ne les
expliquen e dans ces cas, seulemen il con ien d'indique qu'il au ici a oi à l'esp i
sys éma iques linguis iques, e non sys éma iques g aphiques ela ions (P o ocols 2015). V ena es
pa le su les a gumen s linguis iques d ejopą i ap adės p iegaidės aišką d iga siuose el, e
16
e eu, e ki a žymė i leu s ki čio ženklus dic ionnai es, encyclopedijās e au eu . Šal inių su ue
mon e que la p a ique ac uelle e dans un, e au e cas es d'g ambies sys éma ique é alua ion
sp agų.
À l'au eu de ce a icle les linguis iques (sys éma iques) suje s, au moins dans le domaine de la
phoné ique e p osodie, semble eux plus impo an s. En ai , des ois longueumes doppa siai el, e
e eu niekaip neįsikomponuoja dans bend inės kalbos d iga sių i d ibalsių sis emą, son ses
s e imkūniai, pa iculiè emen ayan en ê e aka ie išką bend inės a ies na u i į. Les
17
ac uels dic ionnens e encyclopédies p a ique de é i és dans eisina la seule d ejopę
i ap adės p iegaidės aišką bend inės kalbos sis emoje. Pa aucun bon sens impossible de
pe ce oi , pou quoi de ou e d ibalsies e d iga sies sys ème dis ingue seulemen ces ois, e
les au es p incipalemen em, en, ensui e e ei laissés au es, i. i. son ou nis p incipalemen
i agals. On peu appele e le ai que Bū ėnas les de nie s doppa sius e d ibalsį a indiqué au
lieu je oje a ec d'au es ype pa lan s exemples, plg. son k e se is, ke ne is (kèlne is),
kon e èncija (Bū ėnas 1931: 113114). Pou quoi des cen aines de mo s in e na ionaux e jus e des
emp un s a ec d iga siu ei signiimi ies iniu ( e ai dešininiu) ki čio ženklu, a e apèu as déjà
kai iniu? Pou quoi neki čiuo i d iga siai el, e dans les mo s in e na ionaux disen en comme e
Li u iškues (plg. Gi denis 1981: 126; 2000: 136)? On pou ai même a i me que le gai inis signe
ki ius ici nous e ou ne enco e à ces ieux emps des e o s de ce ains kalbininkų cou s des
ki čiuo ų skiemenų ki į eni umpine p iegaide. En éali é d iga sies p ozodiją déc i ne
seulemen i ap adės e i agalės p iegaidės ski is, éalisée di é en s signes de ki čio. D'au es pa isans d'opinion, su la base de Ku šaičius
15
Le e la ques ion, si ki čiuo i i ap adžiai skiemenys mo sjiues dá bas,, egas es ois ypes de (ž .
Pake ys 1993: 6), n'es co ek iška, ca ces skiemenys appa iennen aux di é en es classes d iga sių (d ibalsių).
16
A ec les p o ocoles, il es possible de se amilia ise dans l'É a bbine commission des langues Li uanies.
17
T ejopa p iegaidžių aiška n'es pas ca ac é is ique ni des langues li uaniennes.
ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 17
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
einančia adi ion au signe de ki čio kai iniu i ap adę p iegaidę žymė i d iga siuose il, im, in, i ,
ul, um, un, u e ui, e d iga sių el, e kai inį ki čio ženklą adina i ap adės p iegaidės
ep ezen an u. cependan alo s de ienne lou, pou quoi les mêmes doppelsies el e e , en même
emps (plg. kèl as: kél as: ke is, Bè nas: bé nas: be as), é an je ap adžiai, di è en de
di é en es longueu s de oix, e ce ne di ais pas su Ku šaičio d iga sių ma quemen des cas ( en
n'y a aucun exemple d'un seul, pou qu'il soi l: l: i).
N ko ek iška ž ilgsnį k eip i i į d iga sius su umpuoju balsiu o: els d iga siai, kaip e an inės
18
kilmės d iga siai, ici niekuo dė i, ca elles y son cohé emmen di es oix, jamais ne coïnciden
a ec aucun sa u balsiu (ž . Gi denis 2000 (II): 362, 2 pa min.). Donc adėmée hypo hé ique opinion su
menamus doppa siów èl, è , cons i ue ions un el in en o ium mix iųjų doppa siów (ž . 1
ableelę).
1 LENTEL. Les ypes de c ossing des langues pa agées
19
l ipas ipas m ipas n ipas a ipas ál: àl*: a á : à *: a
ám: àm*: a án: àn*: añ e ipas él: èl*: e é : è *: e ém: èm*:
e én:*: eñ én ipas l: l*: i: *: i m: m*: i n: n*: iñ ù u ipas
ùl:ú*: u ù** :*: u úlm:*: u u **: u **:*: u u o o o o o o o o o o
o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o
o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o
o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o
o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o
o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o o
o o o o o o o o o
Du 1e ableau on oi , que i ap adžiai ul, il ype d iga sie de Ku šaičio laikų žymimi kai iniu ki čio
ženklu, e g aphiquemen les žymė i akū u úl, l se ai neįp as a. Kas a ia ne commun inį spó as, a ec
ilguoju o (a pailgin u balsiu o) spó as, as a ia e aj nas, ajõnas, biol gija, biolõgija e pan. Dalis des
p ê s ieux, comme, mõ kos, õlkos, schnekamojoj kalboje pa ois in e p é ées a ec i agaliu o, o, n'y
a bend inės kalbos no ma. G e in i ces de nie s mo s a ec minimaliąja pa a ó lai is: spó as n'es pas
bu due au ai lai io d iga sio an inės o igine. Encyclopedijų ki čia imas Koñ imas, Moñ ydas, Moñ ila
semble ge okai queis as due au a osenoje plus sou en en endu Kòn imo, Mòn ydo, Mòn ilos; ma
les p emiè es a ian es son commun inée langage anc ées e encyclopédies elles peu ê e adap ée
communins co espondmen de (Kañ imas, A gumen , que exigeudan ki čiuo i e mà, de ons
18
pe me e ki čiuo i e o mà, seulemen indique p ozodinį os
nuomonės šalininkų ne aš ingumą.
19
Une é oileu ée indique inhabi uels ou impossibles cas de ma quage de c ois, deux é oilu ées ma quées
doppa semen en langue commun inée émanomi, mais son excep ionnels ou n'exis e no minémen .
ALDONAS PUPKIS. Enco e une ois pou l'expe , conce e e c. mo s de ki chiaissemen | 18
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Mañ ydas) ki čia imą. Rien de plus clai ne di ia ni Li uiniens pou njis dicynas, plg. Kón au as,
Koñ imas, Moñgi das, Moñ imas, Moñ ilas, Món yda. Čia nieku nebūna a ejų, kad
pai es de dis inc ions appa as ées dans les pai s a ec doppa siais ón: òn. Moñ ila: Mòn ila ė a di é en s
a ojimo ie ų a is.
P idu ine que en aison du longgojo [o.] e umpojo [ɔ] opposi ion pe sonne ne dou ejoja e
minimãliosios paos õ as: Ò as, jó as: jò as e k . seulemen con i me ces balsies phoneminį
sa a ankiškumu dans bend inée pa ole.
20
Ne pou ions nie que dans l'ac uelle a osenoie les mo s in e na ionaux ne peu en ê e
en endus en disan siau oką umpą balsį [ẹ], semblables à Li u iškų mo s balsį [e]. Un exemple
accijadu peu ê e LNK élé ision des nou elles ede o Gin a o Deksnio a is. Que ainsi quelque
qui a ie, neneigée ni An anas Salys, mais un el a imą il considé ai pas Li u išku, e é ange s
langues de pada u. Pou ions elle oix s'écou e e des quelques au es pe sonnes publiques, en
pa iculie de ceux, don le langage assez clai emen jus p iegaidžių ni eliacija. Mais uni e sel dans
la a oseno p édomine i agalé de ces d iga sies a is e cela exige e oi ac uelle leu
codi ika ion. Les ieux dic eu s de adio Li uaniens e ac eu s son pasakoję, que dans XX a. 6ème
décennie ils son assez à asly é éés app is dans les mo s in e na ionaux ki okį negu lie u iškuose
mo s a i iškuose balsį [e]. Lie u iška ausis ienkaip ne begebėda usi a ape ce au eokio
balsio ki oniškumo, ad ilgaini ils commencésé kie ai a i de an ce e oixį allan an s p iebalsius.
Telle es appa ue e la gemen épli o nεg as, p og εsas, chεmija e e c., pa ie, u ilisé e de
ce ains ieux in elligen s (enseignan s e k .). Kazys Ul ydas ce e oix é ai nomméé pūs iniu [ε]
e comme e les au es dėjo beaucoup d'e o s, pou que se ai son a sik a y a. Cela éussi , o
in ég e dans uni e soline a oseną Li uiniens langues p igim yje nesančio balsio [ẹ] jusqu šiol is neiseka e neiseka. Fau suppose que depuis ce 6o ou 7o décennies il e ec i s a é é ins allé e
Vilniaus pedagoginiame ins i u e (daba Edukologijos uni e si e as), e ailleu s. Mais comme ici
alo s so i , que décennies diegian el a imą ou de même son ins au e ainsi e ne éussi
pas. Plačiai a ojamų d iga sių èl, è ne con i me e les ésul a s de l'enquê e a osene des
a ailleu s de élé ision su eillomoye (ž . 2-ą ablelę). 2 LENTEL. T i ap adžių e i agalių
d iga sių e , el, eu a io de consomma ion è , èl, èu, eũ 36 16,8 % 213 83,2 %
į ai ių ele izijos kanalų kalboje
20
Cela ni combien nep éš a auja e aka ų aukš aičių kauniškių a osenai, plg. òpa, òps ais,
ò gi, Aud ònė e k .
ALDONAS PUPKIS. Enco e une ois pou l'expe , conce e e c. mo s de ki chiaissemen | 19
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Šiam eikalui ku į laiką (2016 m. balandžio 14 – gegužės 3 d.) bu o specialiai klausoma
LRT e d'au es chaînes de élé ision li uaniques des connaissances e au es p og ammes des
anima eu s ainsi que des ko esponden a ies e ixiés ici les cas examinés, où son ki čiuo ų
d iga sių el, e , eu (y comp is les mo s populai es expe , ene gia, konce as, ne ai e k ., plus
ieux e plus nou eaux é i ian s noms Ge da, Welsas, Be man, El on, Me kel, Melbou ne, (Angela)
e e c.), ainsi que em, en, ei (qui n'es ixée qu'une pa ie des mo s ko esponden , eidas, aussi bien
que Džeison, Reinas e m . a is). La plupa des données on é é en egis ées de la a ie e
Deksnio, Ugnės Galadauskai ės, Gin a ės G ikš ai ės, Edmundo Jakilaičio, Vik o o Jako le o,
ki chia des pe sonnes sui an es: Eglės Bučely ės, Gin a o Ma iaus Jančio, And iaus Ka aliausko,
Ri os Miliū ės, Jolan os Paške ičiū ės, Godos Pečiuly ės, Roko Pe ke ičiaus, Rasos Tapinienės,
A ūno Valinsko, Ma iaus Žiedo (le a į peu ê e é i ié dans MediRT Lin isa e e d'au es
a chi es élé isées e audio). Ces pa lan s on une o e p édominance de i agal: 83,2 % (su 213
cas 12 cas ci čiuée selon a an pasku inio skiemens aisyklę (galūnėje), 10 cas a ec a i auk iniu
ki čiu; aguemen p ononcés cas classés à èl, è , èu g oupes). T i agaliquemen c oci iés
augmen ée enco e, quand on p end i agaliquemen codi ikuu us d iga sius em, en, ei jusqu 93,7
pou cen . On comp end, en é udian enco e e d'au es sou ces a oseną les ésul a s se aien
quelque di é en s, mais di icilemen ou de maniè e essen ielle change aien ici les appo s des données men ionnés.
Ce ains pays des langues no min oi es pa mi d'au es c i è es de codi ica ion pose pa ois e
c i è es d'au o i e o. Dans no e p a ique aussi sou en se base l'opinion des kalbininkų
au o i e ingų. Voici e dans ce a icle on é é indiqués Jono Jablonskio, An ano Salio, P ano
Ska džiaus, Alekso Gi denio, An ano Pake io e au es opinions.
A pa i ai au pa le pou sou eni si l'opinion Ska džio. Comme déjà men ionné, Ska džius l'un des
p emie s codi ica le Li uanien communine langue p igimčiai ca ac é isan de el ype mo s a imą il
é ai penché dans i agalę p iegaidę. Peu lui n'é ai à in clai , comme aux é ange s mo s doi
ela ionné i agalée e i ap adée p iegaidée, mais le gai inio ki čio ženklo il nesiūlė considé e
le seul de els mo s ki čio žymėjimo ženklu. son opinion a é é clai emen con i mée e aux
ad e sai es émises ki čia imo ado ėly, e posa io années p épa éame Lie u ių kalbos ado e. m.
son ki čia ime de la langue Li uanienne su les mo s in e na ionaux du ou ien ne pa le (peu
considé ée leu codi icaciju ayan é é enco e pas ou à ai dé e minée) e , comme éc i , sus enue
be kokio no malizacijos ikslo“ (Ska džius 1999: 474). To pasi odė eikian dėl o, kad daba
de kyla ou e la langue Li uanienne ques ion du so s e u e be kokios g iež esnės no malizacijos
ki čia imo 1968 a eind aien à peine son bu ( en id.). Peu -ê e jus emen pou cela la p emiè e
moi ié du 8- o décennies Ska džius a ondamen alemen changé p écédé ieu e opinion e a décidé de
s'appuye en Li uanie émises dic ionnes de ki čia imo p a ique: knygoje Lie u iški
ALDONAS PUPKIS. Une ois de plus pou expe , conce e e c. mo s de ki čia imo | 20 in e na ionaux
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
mo s de co espondmenys (1973) p esque ous les mo s du ype pa lamo sužymėjo kai iniu ki čio
ženklu e à ous p i ašė 1-osios ki o ėsčiu nuo odą. T ue, es e au emen suki čiuo ų mo s de,
mais ce son jus e uni ai: é ma 33, e minas 61, peu ê e enco e un au e. Là adop ée p a ique
Ska džius appliquée e man aščiu dans le es an Rašybiniame bend inės lie u ių kalbos žodyne,
ašy ame en i on su 1974 m. ( ank aš is es Vilniaus uni e si e o biblio ekos Rank aščių sky iuje, .
118–134).
Ce changemen d'opinion de Ska džio se ai comp éhensible, si lui ou quelqu'un de au es
accen ologes ou spécialis es de phone ica se aien publiés quelses s a ies a aux su ce e
ques ion, des p eu es i é ocables, que au passe à la gauche c ocius signe de ma quemen e
e c. Mais puis à ce momen n'a é é annulée ni Kazlausko e Gi denio opinioné, ni Li uanien
encyclopedia publie au milieu du 7 o décennies du An ano Salio a icles, lesquels clai emen
é ablie opinioné des mo s pa lés ques ions de ki čia imo. Appy , e dans ce cas u a des
quelconques mo ales ou poli iques mo i s de pasi ém i coybine pa lo y os p a ique, e non pas
déjà soi o muuse con eka ine adi ion.
Ainsi considé és quelques-uns des suje s de ma quage de oque s e se basan uniquemen
ling is iniais k i e ijais u ime kons a uo i, kad a p au inių žodžių balsis [ẹ], a ojamas kai
sys éma iques, don les pa oles des gens, ė a phoné inis des mo s li ou iques balsio [e] a ian
e nelaiky inas sépa é phonema pou ces aisons: 1) ne empli pas dis inc y ines onc ions, 2) le
ma quage du ma quage de oque s gai iniu es éca é du sys ème de douba sies de la langue
li uanienne, e é an dans elle démons ue un cas de ma quage de oque s ina is dans la langue
li uanienne, d ejopą gaidp adės p ie i . Ces conclusions pe me en de compose el
commun ines langue des balsines phonem de l'in en ai e (ž . 3-ią len elę).
3 LENTEL. Bend inès langue des sons phonem des sys ème
Užpakalinės
oixies
P iešakinės
angées
Aukš u inio-
oixies pakilimo oixies / /
u/u·/ / es
/ii·/ angées
Du milieuɔ/o·//·/
hausse oixiai
de la hausse
oixiai de la
a/a·e/e/e·/Kin -
du basu inien
amojo de la
hausse oixiai
de / / /
/uo/
/ie/
ALDONAS PUPKIS. Une ois de plus pou expe , conce e e c. mo s de ki chia emen | 21 Ici au
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
ajou e que ce ains e o s phoné iques de se base syme iškumu du sys ème phémes n'es pas
con i mées d'au es langues de ce phénomène données dans le sys ème nuola is son de ides
langelles. Alo s ce a gumen ne peu con i me la nécessi é d'a oi dans la able des phonèmes
ocaux le balsio longgojo [·] le cou co espondmen [ẹ]. Comme a ons u p écédemmen , le p incipe
de symé ici é paneigia e ac uelle o malioji (g a inée) pa lan s d iga sies ki čių dėliojimo
p a ique. L'un de s a iausių au es opinionès chalininkų a gumen s es p agma is: comme
main enan pe di bsi beaucoupelį d ikalbių, pa iculiè emen e minų žodynų, encyclopedijų, où ce
gai inis ki is es p esque uni e sellemen u ilisé. Mais se ega dan dans ce e p a ique de
l'uni e sel légi ima ion sou en so i à la su ace des uni e so ini é pas, e des end oi s é i able
élek ika, sou en o cian guidu is pas sys ème de langue in ui ion, e app i is c očiuo e isolés
21
mo s. Laissan l'ac uelle ki čių žymėjimo p ak iką seulemen enco e plus e s ions les
consomma eu s app end e sépa és mo s ki čia imo, da an age ni eliuo mes leu s
psicholing is inius gabėjimus au oma iquemen géné és ki čia imo ipus. Un au e a gumen es la
ques ion des con ic ions: econnaî e ou ne pas econnaî e [ẹ] dans les mo s in e na ionaux
exis an a ai e des con ic ions (ž . P o okolai 2015). déjà Si e aux a ai es de science appuie on
des suje s de oi, ce ici déjà ienkaip ne peu ê e aucun quelques sé ieuses discussions
scien i iques.
IŠVADOS
Klausis su les é ange s e (a ) in e na ionaux mo s balsio [ẹ] phemiali é e de ce émanukiančio
d iga sių el, e i eu ki čio žymėjimo es non seulemen phone os, mais e accen ology a ai e il
lié a ec a an pasku inio skiemens ègles applica ion ou sa iola ion. Ilgame ė é ange s e
in e na ionaux mo s de l'accen au o missemen des li uanien le langage his oi e disposi ions
odo, kad nuo pa 1929 m. nuosekliai ei a p ie i agalio kalbamų d iga sių žymėjimo i os
dé ini i emen en o cées 1948 m. Li uanien langue de éc i u e dicodyne. Il y assez p écisémen
mises en œu e Jono Jablonskio, P ano Ska džiaus, An ano Salio accen ées idées. Plus a d il lui
appuya Adelė Laigonai ė, Jonas Kazlauskas, Juozas Senkus, Aleksas Gi denis e d'au es
kalbininkai. Re oliucinis des pa lan s d iga sies (be seulemen el, e e eu) ki čio žymėjimas
kai iniu ženklu Chackelio Lemcheno ki čiuo ame 1951 m. Les mo s in e na ionaux de ocodyne
peu en ê e considé és comme un di ec pasikėsinimu dans le sys ème de la langue Li uanien,
ce sys ème a dymu, sys éma iques ki čia imo disposi ions naikinimu dans la conscience des consomma eu s de la langue commune. Pla eau sens es c' siècle XX. II mi
21
Plg. dans ce Bend inės kalbos ome skelbiamo Ri os Miliūnai ės s aipsnio
(h p://www.bend inekalba.l /S aipsniai89/Miliunai e_BK_89_s aipsnis.pd ) les données.
ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 22
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Vale ije Vai ke ičiū ė ku a eli ines a ies héo ie, où é angimas o igine mo s a is o ien ée pas
dans na u alų s e imybių adap a ion à elles accep euses sys ème de langue e polinkių, e dans ces
mo s a į emp unissan dans les langues. Toji es essen iellemen seg egacinio na u e
pseudo eo ija, où d iga sių èl, è , èu ki čia imas kai iniu ki čio ženklu es sa pa de l'hé i age, e elle
de ai ê e du p incipe é angima démoc a iques ondemen s i an čiai socié é e sa langue no mų
codi ikacijai.
Accep an que dans les é ange s esp. in e na ionaux mo s ce ains peu en ê e
p é endus plus é oi s que dans les mo s li uaniques, nous ne pou ons pas le econnaî e
comme un é i able phonéma hè/ ep ésen an , ca nous au ions aiškių données
con i man son dis inc i i é.
Pou in dé ini i emen ésoud e ce balsio phonologique s a usà nécessai e eni comp e à di e s
ses onc ionnemen cas, engloban s e syn agminius, e pa adigminius appo sus. Les ac uels
d iga sies el, e e eu ki čio ma quemen casse suppõe d ejopą i ap adės p iegaidės aišką,
complè emen s e imą bend inės langue e a mių sys èmes. D'au e pa , la ac uelle p a ique du
ma quage du ki čio du mic osys ème d iga sių élimine beaucoupybę é ange s esp.
in e na ionaux mo s a ec ki čiuo ais d iga sia em, en e ei, qui dans le sys ème de langue
commun inés accompli complè emen els mêmes ôles que e d iga sia el, e e eu. Il ne au pas
oubliš i e elles mêmes a osens données y eue ne emen p édomine sys éme pa lan s
d iga sies p iegaidžių aiška. Même si e econnaissions le pa iel balsio [ẹ] phemiškumą, ou de
même ne pou ions le ace dans géné al phemų in en o ių, ca psychicholing is iniu poin de ue
phemaẹ/ negene uoja déjà suno min ų mo s balsio [ẹ] (ne seulemen a ec em, en, mais e a ec eu,
ei, plg. eũ as, e das, mul i ude de nou eaux a ėjusių a ienčių mo s, comme, Be nis, Re ganas e .
.), li ou iškąjį [e] a ia ne ici dans des posi ions consécu i es [ẹ]. Le seul moyen d'abandonne
men ionnés commun ines sys ème de langue des dé o ma ions se ai conséquemmen isu
passe i i à i agalio pa lan s d iga sies ki čio ženklo žymėjimo, comp endama pa a ius, mais
p emie , p incipal, isu enan i agalį ki čio ženklą, pou cela le commencemen a é é ai e en
2003 m. e a dnėse VLKK ecommanda ions. Les mo s pa lan s ki chiaissemen su kimen de la
e minų, d ikalbiuose žodynuose, enciklopedijose i ki u ė a leksikog a inės echnikos, o ne
langue science a ai e.
ŠALTINIAI
AMŽ 1996 – An ikos mi ologijos žodynas, Kaunas: Š iesa.
DLKG 2005 – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Ke i oji pa aisy a laida, Vilnius: Mokslo
i enciklopedijų leidybos ins i u as.
ALDONAS PUPKIS. Da ka ą dėl ekspe o, konce o i pan. žodžių ki čia imo | 23
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
DŽ 1954 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės
li e a ū os leidykla.
LE – Lie u ių enciklopedija 1–38, Bos onas, 1953–1966, 1969, 1985.
Lie u ių kalbos ašybos ado ėlis. Su ki čiuo u žodynu. Mokyklai i isuomenei. Sud. A.
Kalnius, Z. Kuzmickis, J. Talman as, Kaunas: Sakalas, 1938.
Lie u ių kalbos ašybos žodynas. Ta is, sky yba, ki čia imas, lyčių a ojimas, lie u ių kalbos
a mės, žodynas. Red. K. Gasa a ičius, N. G igas, J. Lazauskas, K. Ul ydas i A.
Ži gulys, Kaunas: Vals ybinė enciklopedijų, žodynų i mokslo li e a ū os leidykla,
1948.
Lie u ių kalbos ado as (LKV). Ta is i ašyba. Ki čia imas. Kalbos dalykai. Žodynas. Sud.
P. Ska džius, S. Ba zdukas, J. M. Lau inai is, Biele eld: Lie u ių em inių
bend uomenė, 1950.
Lie u ių pa a džių žodynas 1–2. A s. ed. A. Vanagas, Vilnius: Mokslas, 1985–1989.
Lie u ių ašomosios kalbos žodynas [1] / M. Niede mann’as, A. Senn’as, F. B ende ’is.
Heidelbe g: Ca l Win e s Uni e si ä sbuchhandlung, [1932]; [2] / M. Niede mann' as,
A. Senn’as, A. Salys. Ten pa , [1951]; [3] / A. Senn’as, A. Salys. Ten pa , [1957]; [4]
/ A. Senn’as, A, Salys. Ten pa , [1963]; [5] / A. Senn’as, A, Salys. Ten pa , [1968].
LKŽ – Lie u ių kalbos žodynas 1–2. Red. J. Balčikonis, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
1941; Vilnius: Vals ybinė enciklopedijų, žodynų i mokslo li e a ū os leidykla, 1947.
LTE – Lie u ių a ybinė enciklopedija 1–12, Vilnius: Mokslas, 1976–1984.
TŽŽ 1951: Ta p au inių žodžių žodynas. Ve ė O. Ka inskai ė, Ch. Lemchenas, J. Talman as.
Lie u iškąjį leidimą edaga o Ch. Lemchenas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i
mokslinės li e a ū os leidykla.
TŽŽ 1969: Ta p au inių žodžių žodynas. Lie u iškąjį leidimą edaga o Ch. Lemchenas,
Vilnius: Min is.
TŽŽ 1985: Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Vy iausioji enciklopedijų edakcija.
TŽŽ 1999–2000: Vai ke ičiū ė V. Ta p au inių žodžių žodynas 1–2, Vilnius: Žodynas.
TŽŽ 2001: Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Alma li e a.
TŽŽ 2007: Vai ke ičiū ė V. Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Žodynas.
TŽŽ 2013: Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Alma li e a.
VLE – Visuo inė lie u ių enciklpopedija 1–25, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as (cen as), 2001–2014.
ALDONAS PUPKIS. Enco e une ois pou l'expe , conce e e c. mo s de ki chiaissemen | 24
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
LITERATŪRA Il es
A siminimai 2010: A siminimai su Joną Jablonskį. Šal iniai. Sud. G. Čepai ienė, L.
Lapinskienė, Vilnius: Gim asis mo .
A i ž o n i s P. 1992: Lie u iška g ama ikėlė. Rank aš is (VUB RS . L 6842). B a o n a s J.
1932: Rusų lie u ių žodynas. An as nou ellemen éc i ki čiuo as dicyns, Kaunas: Sakalo
bend o ė.
B ū d a V . 1982: Nelie u iškų ik inių a dų ki čia imas. Me odikos nu odymai, Vilnius:
Vilniaus ingénieu inis cons uc ion ins i u e.
B ū ė n a s P. 1931: Li u iens langue accen ologies manuélis. Mokyklai e i an imui,
Kaunas: Sakalo du magazine de la socié é.
C o o p e R. L. 1989: Language Planning and Social Change. Camb idge, Camb idge es une ille si uée dans l'oues de l'Angle e e.
Uni e si y P ess.
D a m b a u s k a i ė J. 1957: Li uanies langue phoneminės balsių sys ème dé e mina ion.
T a ails de Mokslo de l'ins i u na ional pédagogique de Vilnius 3. His oi e e philologie, 221
240.
D a n e š F. 1979: Pas oje a hodno ic c i é ia lo s codi ikaci. Ak uáln o ázky jazyko é
kul u y socialis icke společnos i. P aha: Akademija. G e u l l i s G. 1930: Li auische
Dialek s udien, Leipzig. G i de n i s A. , Ž u l y s V. 1973: [Rec. kn.:] Li u iens langues
g ammika. I, Vilnius, 1965; II, même lieu, 1971. Bal isica IX(2), 203219.
G i de n i s A. 1981: Fonologija, Vilnius: Mokslas. G i de n i s A. 20002001:
Kalbo y os da bai 13, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi ions ins i u .
G i de n i s A. 2003: héo iques phonologies des Li uiniens ondemen s. 2 pu gée e
complé ée édi ion, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų leidybos ins i uu . J a o s l a i e n
ée J. 2015: Li uanies langues cou es e longues balsies quan i é e quali é é alons.
Bend inė pa le 88. P ieiga su in e ne :
www.bend inekalba.l /H ml/88/Ja osla iene_BK_88_s aipsnis.pd encyclopedijah
K a z la u s k as J . 2000: Rink iniai aš ai 2. Sud. A. Rosinas, Vilnius: Mokslo i
édi ions ins i u .
K u s c h a F. 1870: Wö e buch de li auischen Sp ache 12, Halle: Ve lag de
Buchenhandlung des Waisenhauses.
ALDONAS PUPKIS. Une ois de plus pou expe , conce e e c. mo s de
–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
K u s c h a F . 1883: Li auisch–deu sches Wö e buch, Halle: Ve lag de Buchenhandlung
ki chia emen | 25 des Waisenhauses.
K u z a i n i s K. 1971: In e na ionaux mo s de ki čio lieu dėsningumai. No e langue 5, 11
22.
K u z a i n i s K. 2007: La ynųlie u ių langues dic ionnai e. Seconde é i iée e apildy a laida,
Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi ions ins i u . L a i g o n a i pè e A. 1959: Li e a ū inės
lie u ių kalbos ki čia imas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla.
L a i g o n a i pè e A. 1978: Li u iens langues accen ologija, Vilnius: Mokslas. M i k a l a u s k
a i ė E. 1975: Li uiniens langues phone os a auxi, Vilnius: Mokslas. P a k e y s A. 1986:
Li u iens bend ines langues phoné ique, Vilnius: Mokslas. P a k e y s A. 1993: Ak ualūs
a ies ques ions. Ac uaux ques ions commun inées a ie. Semina o hèses. Vilnius:
Vals ybinė lie u ių kalbos komisija p ie Lie u os Respublikos (É a ybinė lie u ių kalbos komisija p ie Lie u os Respublikos)
Seimo, 69.
P i o č k i n a s A. 1977: P é bend inès langue is akų, Vilnius: Mokslas. P o ocoles 2015:
É a ybines commissies de la langue Li uanienne Ta ies e ki čia imo pakomisės
p o okolas N . EP-62.
P u p k i s A. 1968: Knyga su le mo a is ique. Cul u e de la langue 15, 8385. P u p k i s A.
1980: Les bases cul u elles des langues, Vilnius: Mokslas. P u p k i s A. , S u n d ž i a B. 1987:
J'ai ega dnis dans a ies dic ionnai e codi ikacijos e a osenos poin de ue.
Cul u e de la langue 53, 4458.
P u p k i s A. 1999: Bend inés no mes de langue e leu codi icacia. Na i e langue 5, 15. P u p
k i s A. 2005: Kalbos kul ū os s udijos, Vilnius: Gim asis žodis. P u p k i s A. 2010: And ius
Ašman as: ie e c éa ionba, Vilnius: T is é oilesu ées. S a l y s A. Éch ai 3: 1985. Į ai ūs
s aipsniai, Roma: Lie u ių ka alikų mokslo akademija. S e n k u s J. 2 00 6: Kalbo y os
a aux. Sud. D. Mikulėnienė, R. Senku ė-Kašė ienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
S e e i s k is B. 1929: Sys éma ique guidance à l'é ude du li uanien.
Часть I, Kaunas: Spaudos ondas.
S k a d ž i u s P. 1936: Bend inės lie u ių kalbos ki čia imas. Théo ie a ec p a iques
exemples, Kaunas.
S k a d ž i u s P . 1938: [Rec.:] A. Kalnius, Z. Kuzmickis, J. Talman as. Lie u ių kalbos
manuel de éc i u e <...>. Na i e langue 6 9396.