Daiktavardiškasis ir polinksniškasis „labui“ dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje
Full text
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
LORETA VAIČIULYT-SEMNIEN
Lie u ių kalbos ins i u as
DAIKTAVDIŠKASIS IR POLINKSNIŠKASIS LABUI
ATTENTION LIETUVI (RAŠTO) En LANGVOGE
ESMINIAI VOODŽIAI: daik a a džio naudininkas, deseman izacija, polinksnis.
ANOTATIJA Dans ce a icle, basé su Daba inės lie u ių kalbos eks yno (DLKT) ma é iau, on pa le de
daik a a diškai e polinksniškai a ojamą labui. Su la base des hié a chies, de l'é ude esso i que
le daik a a džio labas naudininkas passe géné alemen obje ou au ou ybe dans les cas où son
man ie pasakomas pe sonneis žyminčiu daik a a džio (į a džio) kilmininku (bū inas isuomenės labui;
c éé an pou lui-même que des au es na ions labui). Toks daik a a diškasis labui ak ualizuoja
bene icien ą, égalemen il a liepia ini y ą, pa ien ą, kon en y ą, pasako būdą. Polinksnio labui a ec
kilmininku cons uc ion à ca ac é is issima es le bu le signi ica ion. Tipiquemen obje allan io
polinksnio pou le bien kilmininko madinys abs ac us daik a a dis (bū ina pou le bien commun),
en i ybe allan io
leksiquemen non limi é.
ĮVADAS
La G andije Li uanien langue ocodyne (LKŽe) dis inguen ois mâ iškosios giminės unaskai inio
1
daik a a džio labas signi ica ions: (1) ge o ė, nauda (ž . 13 sakinius), (2) u as, lobis, gė ybė (ž . 45
sakinius) e (3) s eikinimas (ž . 6 sakinį). Daba ines Li uiniens mo s de la langue (DŽe) e Bend inės
2
lie u ių žodine (BŽe) ou nissen deux p emiè es ge o ė, nauda (ž . 78 sakinius), u as, lobis,
3
iš eklius (ž . 910 sakinius) signi ica ions.
1) Jum ne a pas,
4
e lui ne bons S .
1
An asis Lie u ių kalbos žodyno omas (CF), don le p incipal édac eu Jonas K uopas, édi é 1969 années
Vilniuje.
2
Plg. DŽe: ge ė bon, app o isionné ie: Ma e ialinė ge o ėje i ou ce qu'a.
3
Plg. DŽe: u il 1. ce qui u ile, p écieux, en able: Depuis ce a ail se a g ande somme. 2. ge o ė, labas: Di bkime ous
pè e ynées nudai. 3. posi i , a o us ésul a : Rung ynės e minè en no e équipe nudai. 4. o une: Tan u ils enco e
jamais a ons eu. 5. ja ai, g ûdai: Šieme bien za de ėjo nauds.
4
Ab é iimai comme LKŽe.
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o)
kalboje | 2
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
2) Visa ge iausia <...> mes panaudojame liaudies labui sp.
3) Les pa en s a aillai pou labo kūdikių leu A1885,6. 5) Mais, en pensan
4) Pilį sug io ė i isą jų labą pasiėmė A1884,335.
gi ios labą déc i e, explique au , ce qui a dû là ép ou e š. 6) Pou labą que
le mo , ale algy nepeši P LXVII26. 7) Tou e ma ie ai a aillé des gens
[ ė ynės] bien. BŽe 8) Le Gou e nemen de ai se guide pa le commun labo.
BŽe
9) To labo su i a de ou e la ie. BŽe
10) Là ous nos biens. BŽe
11) Plus a d j'ai comp is qu'il maî isa Se o jếge, inémesu able d'un ciel galybe, e u ilisa celle
ha monie, e non pas chaoso au p o i . DLKT
12) Quand bien ô opposinussis s'ab é é le cinquième o , g adg ou ai décidè en que, ayan
omeny dange einku emps s ygies, equalo du bien a ec les es an s canonié is pa lacbés eux.
DLKT 2 e 7 sen ences es u ilisé pou le bien du bu p oche de daik a a džio ge o ė
u ilisa eu ku (plg.: Tou la meilleu e nous u ilisons liaudies ge o ei; Visą gy enimą di bau žmonių
5
ge o ei). Au op es 11
12 sakiniuose, où labui emplace synonymiquemen ge o ei ai os keblu (plg.:?Jėgą użył
ha monijos, a ne chaoso ge o ei;?Reikalo ge o ei a ec les es an s canonié is pasikalbės eux). Il
peu ê e que labui daik a a diškumas signi icm s ge o ė, nauda cla é es liée à ce que, si son
dépendomuoju dėmeniu allan daik a a džio (į a džio) kilmininkas ma que gy ą ou abs ak ų daik ą.
Labui a ec kilmininku, u ilisés 2, 11 e 7, 12 sen ences, di è e selon bū inumą sen inie: les p emie s
a ec kilmininku u ilisés séman iquemen besilli ian s labui son alen iniai ac e (pa-)naudo i du mo ,
les seconds ne. Nebū inoji labui a ec kilmininku kons ukcija 7, 12 sen ences peu ê e je iné a ec
6
ikslo p ielinksnine pou kons ukcija 3 sen inie (plg. Balke ičius 1963: 226). Tikslas eiškiamas
daik a a džio labas naudininku 7 sakinyje (plg. 2 sakinį), p elinksnia pou kons ukcija 3 sakinyje e
secondaine p elinksnia, plus p écisémen pa lan , polinksnia labui a ec kilmininku
7
5
Plg. exemple du Daba inės lie u ių kalbos eks yno (DLKT): [Pliusnys] con inue a aillo ųsi Kū ėjo
žmonių ge o ei.
6
Plg. Nijolės Sližienės (1998: 10) eikiamą naudo i „ a o i kaip p iemonę, į ankį kokiam ikslui, aiky i
ga bei e ku junglumo ap ašą, où naudininkas a liepia ini y o ikslo, paski ies unkciju (ž . Sližienė 1994: 23).
7
,,An iniais (naujybiniais) son appelés p elinksniai, qui peu en ê e liés a ec des mo s des au es
pa ies de la langue, le plus sou en a ec des p é eiksmiais (Valiuly ė in: DLKG 2006: 438).
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o)
en langage | 3
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
cons uc ion (plg. Šukys 1998: 552; Kazlauskienė, Rimku ė, Bielinskienė 2011: 150151) 12 sakinyje (plg. 11
8
sakinį). Il s'agi d'une des plus anciennes cons uc ions de l'époque. Selon 3 e 7 sakinių analogiją e
comp e enu du ai que ipiška p iežas ies (siau ąja sens) aiška p elinksnia dėl kons ukcijos, a
daik a a džio naudinikui p iežas ies eikšmė nė a būdinga, aussi bien on peu pense que polinksnio
labui kons ukcija i (ou) p elinksniu dėl su kilmininku (gali ê e) ma queima aison. quelle place le bu ,
la aison aiškoje occupe daik a a diškasis e polinksniškasis labui? Es -ce qu'ils disen seulemen
ce e signi ica ion? Comme se a u, e les au es.
Toliau (ž . 2 chapi es) se che che une éponse à ques ion, su quels c i è es basés il es possible
g įs i daik a a diškąjį e polinksniškąjį labui, ou, au emen , ce qui ai in luence e quand
signi ica i le labui de ien (y a) deseman izué e acqui le s a us de polinksnio. On peu pense que,
k i e ijaus, am į akos u i i g ama inė unkcija: daik a a džio labas naudininkas eina ne ipiško
bes men ionné i umo bene icien o objek u (papildiniu), pa exemple, dans la ph ase Tous
9
animauxulés u iles au bien humain (plg.
ge o ei, hommeui), polinksnio pou le bien de l'homme cons uc ion ikslo en i ybe. Pa con e, ici
plu ô il au pa le de da an age daik a a diškuoj e da an age polinksniškuoj labui ma mis
objec i s e en i ybines (p iežas ies au sens la ge (in e alia Balke ičius 1963) ou é ou ąja sens
( ealiosios) aisons e ikslo (in e alia LKG 1971, 1976; DLKG 2006; Labu is 1998)) signi ica ions.
10
Ainsi l'obje de ce a icle daik a a diquemen e polinksniquemen u ilisé pou . L'objec i de l'a icle hié a chijų
ondemen discu e labui onc ions sakinyje. Tils son a ein s, els le daik a a džio naudininką e ses synonymes
užda iniai: nep e enduojan į išsamią li e a ū os apž algą, umpai minė i, kas ašy a apie
g amma iciniuose lie u ių kalbos ap ašuose (ž . 1 sky ių), c'es apibend in i, ce qui lui signi ie dans l'ac uelle lie u ių
išanalizuo i (labiau) daik a a diškosios i (labiau) polinksniškosios labui a osenos a ejus i pagal
( aš o) pa ole oje (ž . 2 sky ių, aussi bien apibend inimą i iš adas). U iliséamasi déc i omuoj analy ique e
mé hode de in e p é a ion. Plg.: Naujybiniais son appelés els p elinksnies, qui son main enées aiškius
e imologinius liens a ec ces p esque jamais neina a an aleg niji, ad peu en ê e considé és polinksniais,
sa a ankiškais žodžiais, iš ku ių jie kilę“ (Valiuly ė in: LKG 1971: 580).
8
Plg.: „Kai ku ie p ie eiksmiai aip pa gali bū i a ojami kaip polinksniai, pa yzdžiui, labui, me u i k . Jie
exemple. : Tou ą ai ai seulemen de on bien (Kazlauskienė, Rimku ė, Bielinskienė 2011: 150151).
Tu ime un exemple, où labui es u ilisé comme p ielinksnis: Kad a ai es du É a p as ėja e que sans son ingé ence la
gue e ci ile, de ous les in elligingų e bons gens malheui, nesiliaus pe amžius. Il es in e enu uniquemen au
béné ice de ces omiés, qui en ou es ci cons ances nūsen que anquillemen a aille a ail e joui de simple
bonheu amiliynine (DLKT). Tokiai p ielinksniquemen labui a osenai in luenceu ai secondai e signe d'un sen in homme.
9
La onc ion Bene icien es ca ac é is ique aux ê es i an s, pa iculiè emen aux pe sonnes, don au béné ice
ou non p o i s ce qui se passe, se ai . Ka es e des obje s mo s ainsi que des obje s abs ai s son pe çus
comme bene icien as, exemple.: sudėjo g ėbliui dan i, ūkymas kenkia s eika ai (ž . Sližienė 1994: 21)
10
Vaida Našlėnai ė-Ebe ha d (2002: 1718) pa le de six subca égo ies de aison: éelles aisons (causa i ), hypo hé isées
aisons (sąlygos), comme e s l'a eni di igées aisons ( ikslo), i eliées aisons ela ions elle a ibue éelles aisons,
(nuolaidos), mo y o ( . y. ska inančios p iežas ies), pada inio (pasekmės, ezul a o). P iežas ies seman iniams
mo i e pada inio sousca égo ies e p é end que hypo hé isées aisons se ca ac é isen . sa i a séman ique e ayan
(sąlygos), kaip į a ei į nuk eip os p iežas ies ( ikslo), ne ealiosios p iežas ies (nuolaidos) san ykiai y a sa a ankiški,
un langage g amma icale qui leu es p op e
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o)
en langage | 4
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Siekian ikslo emiasiée ma é iau, ecueillie de Vy au as G andjoyeux Uni e si é Kompuu e inės
ling is ikos cen e suda y o Daba inės lie u ių kalbos eks yno ( oliau DLKT), don la majeu e
suda o ašy inės, dažnai edaguo os, ski ingų žan ų (publicis ikos, g ožinės, neg ožinės a
pa ie de la li é a u e adminis a i e) des langues ex ai. Les langages saky ines exemples DLKT
dalį. S aipsnyje emiamasi 1250 pa yzdžių, ku a ojamas labui. Tokie sakiniai, neski s an pagal
žan us, eiliškumo a ka a ink i į DLKT išplės inės paieškos laukelį į ašius žodį labui (naudojamas
cons i uen le moins pe i paî is c i è es de eche che coincen ).
1. NAUDININKAS IR JO SINONIMAI GRAMATINIUOSE LIETUVI LEGABUES APRACHUOSE Il es à no e que le ex e de la p ésen e décision es soumis à l'examen du Conseil.
A in de succonc e ise labui onc ions dans la ph ase, ou d'abo d impo an de
b iè emen men ionne , commen dans les g amma iques se comp end le daik a a džio naudininkas e quelles peu en ê e ses synonymes.
1.1. Adelė Laigonai ė, ap a dama daik a a džio naudininką lie u ių kalbos g ama ikoje
(pd LKG) (LKG 1965: 193 ), p é end que eiksmažodžių aldomas naudininkas signi ie pe sonnį ou daik ą,
auquel es a ibué, don in e esais e ec ué, qui unei ou au emen oucha l'ac e pa lamasse. Tokį
daik a a džių naudininką peu ê e appelé u ilisininku de l'obje . Sakinyje il e ec ue du
complémen ai e onc ions (ž . 13 sakinį). Dans les cas où les ac ionsmažodžių mandomas naudininkas
mon en les onc ions, auquel bu pou quoi ce qui es ai , a i e, il e ec ue le bu des
ci cons ances (ž . 14 sakinį). 13) Fab ikan ai p is is i le e aux employés un salai e. (ci ée de LKG 1965:
193) 14) Tas dėdė p ê ijo enco e elle keliu e pa ą oubles de a gen . (ci éée de LKG 1965: 194) Elena
Valiuly ė, g amma icose (LKG 1976: 29 ; DLKG 2006: 513 ; plg. Šukys 1998: 147) abo dan des
ac ionsmajo odinius conjuguins a ec u ilisa eu ku, di que le naudininkas ma iais p incipalemen des
ela ions objec i es (aukojasi), ečiau ikslo ( uošiasi s), quan i ibnis (dingo amjiams) e du emps
(ich ažiuos zimi)us. U ilisa eu d'obje a ec anzi y inées ac ionmajodžiais u i deux yškesnes
signi ica ions ac ionme ad essa o e ac ionme des in ies. Ces signi ica ions di è en
pa iculiè emen clai emen alo s que les deux u ilisa eu s pa o ojami g e a a ec le même
ac ionmažodžiu, exemple., nupi ko duk e iai (ad esa as) siūlų megz iniui (paski is). Ad esa ą signi ie
géné alemen une pe sonne (ou au e i es ê eesses) ma in i s daik a a džių (ou le lui ep ésen an
dans a džių) u ilisa eu . <...> Paski ie signi ica ion a géné alemen des choses ma inan es
daik a a džių naudininkas. Il ma que, à qui es a ibué au e du même ac ion- e be dépendom au links
(galininku ou kilmininku) pasaky as daik as (Valiuly ė in: LKG 1976: 31 ; enco e oi DLKG 2006: 513 ) (plg.
1516 sakinius). Abs akčios signi ica ions (dažnai eiksmažodinės kilmės) daik a a džių naudininkas 1718
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o)
sakiniuose indique eiksmažodžiu žymimo kalboje | 5
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
bu de l'ac ion (Valiuly ė in: LKG 1976: 34). Taip pa lan , E. Valiuly ės opinion, 1516 sakinių naudininkas
es (ad esa o, paski ies) papildinys, e 1718 sakiniuose ( ikslo) aplinkybė. Albe as Ružė LKG (1976:
517) ou nie, pa exemple, de la ph ase Be žo ošes pasidžiauk p aku ui daik a a džio p aku as
naudininką du emps ikslo en i ybe (plg. 16 sen inį). Des opinions similai es son e Vi as Labu is, qui
1618 sen ences us oimanomą daik a a džio naudininką comp end comme bu lo plus p écisémen ,
des ina ion du bu lo (paski ies) en i onnemen , pa laquelle ou nons na a i di di ai du bu ,
11
qui sou en en même emps ma que e ac ionnium ou supplémen ai e di di daik o 176). Jonas
Balke ičius (1963: 226) des u ilisa eu s de sen ences pa lan es ai e égalemen le bu lo
paski į“ (Labu is 1998: 302; panašiai Ružė in: LKG 1976: 517; Šukys 1998: 168 ; da ž . . p.: 147,
en i onnemen incluuki dans la gemen pe cep iable aison des ci cons ances concep . Comme le
aplinkybių sky iuje. Tačiau jis (Balke ičius 1963: 219), ski ingai nei V. Labu is a A. Ružė, ikslo
di Jonas Šukys (1998: 169), les en i onnemen s u ilisa eu 16 sen inie ka u indique e indi ec emen
l'obje , e 1718 sakiniuose, où es abs ak isé d'un obje a a dis, il a géné alemen un yškesnį
12
ikslo a spal į (plg. Ružė in: LKG
1976: 517;
13
plg. . p.: 34, 87).
15) Je lui monnoy pyliau, il me doobée kasée. (ci éée de Shukys, 1998: 148) 16) Je moi-même pasida iau
domicili enê es. (ci é de LKG 1976: 32) 17) Vai o ykš ė leu beau é au sep injiedžius enka? (ci ée de
LKG 1976: 34) 18) Son pou oi l'u ilise pik am nega binga. (ci é de LKG 1976: 34) Aldona Paulauskienė (1994:
120, oi aussi . p.: 123, 173) ien à l'opinion que en ous ces cas de consomma ion [pa illinium,
ci cons ances] le béné iciai e conse e la commune (in a ian ine) des ina ion e u ilosi é/nenaudos
14
signi ica ion ( oi aussi Šukys 1998: 147). Aiškėja, que l'in e p é a ion du daik a a džio naudininko es
ondée su le supplémen des pa ies du p opos (g ama inių unkcijų) (ne iesioginis objek as) esp.
en i ybė e conc e s ( i as esp. negy as) esp. abs ac us daik as ski imi. Supplemen inys es les
conc e s obje s i an s ou non i us ma quan daik a a džio naudininkas (Valiuly ė); en i onnemen
conc e s non i us ou abs acak s ceik us signi ian daik a a džio naudininkas (Labu is, Balke ičius,
Šukys). Su la base ainsi désigné
11
Tikslo aplinība c'es an ininkė pa ie de ph ase, indiquan n'impo e quoi, en pe spec i e enue aison,
don pou lei, à laquelle appliquan is émissi le signe, di un con e (Labu is 1998: 300). Plg.: Tikslo en ou age
ma que l'ac ion ou le séjou bu e des ina ion, en épondan aux ques ions de quoi, don les ins on , se
dé oulen , ise ou à qui, pou lequel bu quoi es ou quoi se ai (Balke ičius 1963: 225).
12
Tou d'habi ude el obje es déliškié assez conc e dik a a džiu (Šukys 1998: 168).
13
Ryškiausią ikslo signi ica ion a ac ionmažodinių daik a a džių naudininkas, pa exemple, Dujinei
cemen a ion son u ilisés di e s k osnys (LKG 1976: 517).
14
Aplinkybių naudininkas conse e la même signi ica ion p incipale de la des ina ion. <...> Tikslo
en i onnemen es aussi conjuguée a ec la signi ica ion de des ina ion (Paulauskienė 2001: 173).
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o)
en langage | 6
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
indi ec in obje e ci cons ance u ilisa eu ku, au di e que daik a a džio naudininkas es indi ec in
obje kons uk ions o ojasi aikams, nupi ko duk e iai siūlų, lui kalną pyliau e di è e du en i ybe
allan kons uk ions o ojasi aikų labui (plg. ge o ei), nupi ko duk e s labui siūlų, son labui kalną
pyliau. Aussi ici impo an la même aiška signi iimi séan iniai di é umai: cons uc ions o ojasi
aux en an s, nupi ko do e iai siūlų, lui kalną pyliau es bene icien o, e o ojasi aikų labui, nupi ko
duk e s labui siūlų, son labui kalną pyliau ikslo naudininkas. Es -ce les de nie s béné iciai es
di é en s? Visaip peu ê e. Mais, pa exemple, dans la ph ase Bičiuliai, son expé ience enco e
pasi e naus no e bien (DLKT), bien plu ô es p oche bene icien o indi ec emen obje , u ilimam
ma queininku (i.e. pasi a naus no e bien nous; plg.:?pasi a naus nous no e bien; enco e plg.: Nupi ko
duk e s labui siūlų megz iniui; Paskolijo da jos labui kelionei i pieniędzy) (ž plus loin). Dès lo s, labui
di é um s'explique au che che enco e d'au es c i è es. Axelis Hol oe as e Lo e a Semėnienė
(2004) humo niens a ibuen g a iali é deg és. Remdamiesi Vesla os Čižik (2003) p o isoi emen
é ablie linksnių hié a chie: a dininkas > galininkas > naudininkas > kilmininkas (ou kilmininkas >
naudininkas) > įnagininkas, au eu s
(Hol oe , Semėnienė 2004: 33) p é end que linksniai issidės o skalėje selon le ai qu'ils coden des onc ions
cen ales ou pé iphé iques du ex e; linksnių signi ica ions y a ès abs ai es e di icilemen suc ulées
linksnių hié a chie hau emen si uées linksnių cas, mais se ai pa ce conc e esnès au an in é ieu e
posi ion gauche dans hié a chie. Selon ela i emen le g a iali é (a imi é sen en iel au b anduoli) ou
séman iali é (pe i e iali é) deg é, dis inguée linksnių hié a chie liée e a ec la syn axine dépendomi és
( aldinys > modi ika eu ) base, dis inguée g amma icales onc ions hié a chie: suje > obje di ec >
15
obje indi ec > olimesni obje s (angl. oblique) ( umpiau, suje > obje s) > en i onnemen s (plačiau
2009 oe 2009a, Holb). Comme l'éc i A. Hol oe as (2009a: 18), a dažodžių hié a chie, é ikiuojan les
palydo us d'ac ionsmajo i és dans un ce ain o d e e eėjančia selon leu pé iphé iali é, ou a sie ume
du deg é de p édica ion p ag indine, pe me d'imagine g aduelemen le passage des complémen s de
l'ac ionsmajo i és dans ce e ca égo ie, ou en p é oyan e les cas de passage in e médiai es. Ainsi
hié a chizacijos pag indu naudininkas es plus séman ique (moiniau g amma ic) humo nis, ma quan
da an age pe i e ines onc ions g amma icales.
Les di é ences hié a chiques peu en g įs i e labui a oseną: selon dépendomici é syn axique
lui signi ien des obje s > ci cons ances (pasiš enčia communem labui > pasi a naus no e labui >
a aille humains labui > beaux labui sep ynjiedžius enka). Cela e liés a ec p op e bien du daik a a diškumu >
15
Su les ela ions syn axinai es du con ôle e modi ica ion, aldinio esp. modi ika o iaus, du mo mandancie esp.
modi ikuojamojo žodžio samp a ą, ku ia čia emiamasi, plačiau ž . Hol oe , Judžen is (2003: 11–35; 2005: 11–38). Ten
pa plg. i adicinę sin aksinių yšių ipų apž algą. Apie papildinių i aplinkybių sky imo k i e ijus, ku iais s aipsnyje
naudojamasi, plačiau ž . Hol oe , Čižik-P okaše a (2005: 66–70).
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o)
en langage | 7
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
polinksniškumu (pasi a naus no e bien (plg. no e ge o ei) > beaužio labui (*gožio ge o ei) sep injiedžius
enka). Selon seman ines onc ions indi ec emen obje allan an daik a a diškasis labui ko eliuoja
a ec bene icien u, e en i ybe allan an i polinksnio labui kons ukcija a ec ini y u, . y. ikslo aiška.
16
Comme a é é u, en plus de els daik a a diquemen ou polinksniquemen usu ables p o i , il y a des cas
où labui es (plus) daik a a diškasis, mais selon la dépendomybę syn axine n'es pas p edica o mandinys
(son labui (plg. lui, son ge o ei) kalną pyliau), e a i kščiai: labui es plu ô polinksnis, mais p edica o
mandinys (n'u ilise des ha monies, e non chaoso p o i ui). A. Hol oe as e V. Čižik-P okaše a (2005: 8192)
synaksiquemen un u ilisa eu , qui n'es pas ése é à la posi ion d'a gumen , i. i. n'exis e pas de
p édica , l'appelle lib e e dis ingue qua e ypes de celui-ci: da i us commodi (Jonas a Onaėi ynešno),
da i us sympa he icus (Jonas passaudé ou e la main du šeiminin), da i us e hicus (Jis à oi!), da i us
iudican is (Ce ableau me plaî ). Les au eu s da i us commodi in e p è en comme bene icien o
en i onnemen (plg.: jam kalną pyliau), da i us sympa he icus comme un cas de décomposi ion a gumen ,
da i us e hicus elie a ec disku su e emps le p opos du milieu, e da i us iudican is es
séman iquemen exigam e synaksiquemen maldomas (Hol oe , Čižik P okaše a: 2005: 90 83, 86, 88, 90). Le
de nie lib e usage es lié ne a ec ou la ph ase (cause ci cons ance de la ph ase), e seulemen a ec
conc e s mo s des p op ié és syn ac iques ( . p.: 91). Agnieszka Rembiałkowska, en déba an des
lib es usage s, p opose, classi ian <...> se base su leu cou ep ie (angl. scope) c i é iumi.
Conc è emen pa lan , les ypes d'u ilisa eu s lib es son épa is a an ou selon ce à laquelle
sec ion du ex e ils appo en , c'es -à-di e a ec quel ni eau de p édica ion ils cons i uen une uni é
plus é oi e e a ec quel ni eau de p édica ion se limi e l'e e de leu écipiendai e p édica ion
(Rembiałkowska 2009: 149150). Son ondemen da i us sympa he icus coduojamas posesy inės éikšmės
pasi eiškia še dinės p edikacijos lygmeniu (plg. 16 sakinį), da i us commodi incommodi koduojamas
bene iecien inės male icien inės eikšmės ( . p.: 167 168) u ė ų p iklausy i išplės inės p edikacijos
lygmeniui ( . p.: 162) (plg. sakinį), da i us lygmeniu ( .: p. 168). A. Rembiałkowska (2009: 161162, 168) base donc
le c i é ium de cou e u e su la hié a chie des libé aux u ilisa eu s qui on dans des en i onnemen s:
iudican is eikšmės [koduojamos] p opozicijos lygmeniu, da i us e hicus – šnekos ak o (sakinio)
da i us sympa he icus > da i us commodi / chapi es). De ce qui lig šiol di , il es clai que (peu ê e)
su p edika u iesiogiai nesusijusių lais ųjų naudininkų hie a chizuo us ski umus. Kaip (a ) okią
es ein labui usage pag echiui da i us sympa he icus (plg.: pasida iau namui langus,?pasida iau namo
incommodi > da i us iudican is > da i us e hicus, a liepia ap a iamas labui, bus kalbama oliau (ž . 2
labui langus, mais: pasida iau namų labui ( . i. namams comme habi amai ie ai) langus) (ž da an age).
16
Fini y as „būdingas daik ams bei eiškiniams, ku ių siekiama, ku iems ski iamas eiksmažodžio žymimas
ac ion, ex.: les équipes i alisen pou la p emiè e place, les ag icul eu s se p épa en sėjai (Sližienė 1994: 23).
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o)
en langage | 8
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Ju gi a Ke e ičienė (2008: 117 ), appliquan cogni y inės g amma ices héo iques p éludes e mé hodes,
p opose u ilisa eu onc ions à dé e mine non selon syn axinius ( aldomas esp. ne aldomas), mais
selon seman inius c i è es. Kalbininkė béné iciai e in e p è e comme une ce aine éseau de
di é en es signi ica ions liées en e elles (angl. ne wo k, se o meanings). Dans ce a icle dans
daik a a džio naudininką ega dema comme dans hie a chijų, ski ų minė ų au o ių (Hol oe as,
Semėnienė, Čižik-P okaše a, Rembiałkowska), memb e. Su la base d'eux, on pa le, quand labui u ilisé
(labiau) daik a a diquemen ( u i signi ica ion), quand polinksniquemen (kaip deseman izué). Cela es
discu é en obse an son dépendome é syn ac iques: comp e es p is en ce que, s'il es un ac ionmajo
dominas ou pas. Veiksmajodžio aldiniu allan an daik a a džio labas naudininkas ou modi ika o iumi
polinksnio labui kons ukcija su kilmininku y a objek as (papildinys) (ž . 2, 11 sakinius),
einan ys aplinybė (ž . 7, 12 sakinius) (plačiau ž . 2 sky ių). 1.2. Pa la sui e, comp e enu de Vy au as
Amb azo (2006: 307) l'idée, que p ielinksnis pou (ei) a ec kilmininku péné ie dans le bu e la des ina ion
u ilisa eu a osenos domaine, su ou alo s quand on pa le de suje s conc e s liés à l'objec i ,
exemple: → a laissé bul es sėklai pou semence, pasidėjo pieną → pou en an s, <... s umia e
eiksmažodžių abs ak ais eiškiamą paski ies naudininką, например. : En aison de mange su i (plg.
Balke ičius 1963: 226 e 1718 sakinius), b iè emen men ionnée, quoi enco e, sans u ili ai e, ma que le bu
17
de l'en i onnemen e commen elle es liée à ipiška p iežas ies aiška p ielinksnia due kons ukcijama.
Pa yzdžiui, A. Ružės nuomone, be jau minė o naudininko, ikslo aplinkybe eina
p ie eiksmis, daik a a džio kilmininkas, ilia i , kilmininkas a ec p éelinksniu dėl, galininkas a ec
p ielinksniais į, už, eiksmažodžio bend a is, siekinys, azeologizmas i žodžių junginys (LKG
1976: 514 ; plg. Balke ičius 1963: 221 ), e aisons au ou ybe p ie eiksmis, daik a a džio
18
įnagininkas, kilmininkas a ec pa ce, de, depuis e g âceka, galininkas a ec p ielinksniais pe , za,
įnagininkas a ec p ie a ų išsižadėjau g ažiausio jausmo meilės (plg. 3 sakinį) (LKG 1976: 516517; oi
p ielinksniu su, azeologizmas i žodžių junginys, p z.: Dėl ė ų įno io, dėl amsuolių ana ikų
aussi. LKG galininkui a ec p elinksniu pou ou u ilisininkui, plg. :, Ma u enco e à l'école é an , déjà
1965: 194). Kilmininkas su p ielinksniu dėl dažnai būna sinonimiškas ikslo unkciją u inčiam
comba é pou Li u iškumą (plg. pou Li u iškumo); Ko ai chassés pou le kepsnio (plg. kepsniui)
19
(Ružė in: LKG 1976:
518).
17
Plg. (199 Shukio8: 169) opinion su ce e ques ion: Vie oj des ina ions [ . y. ikslo] u ilisa eu géné alemen malbai
con ien p élinsnis pou cause de cons uc ion, exemple.: pou cause de semelle pasilikom; pou le pain pou sidi bsiu; s'emp un e pou oyage.
18
P iežas ies desc ip ions des ela ions dans les plus impo an s a aux de langue Li uinienso y as oi . Našlėnai ė-Ebe ha d (2002: 8
12).
19
Tilslo p i ilksnie pou cons uc ions u ilisées p ie eiksmažodžių, don ac eum di es quelque quel
aspi a ion (comba e , mū i, mou i , le e , e c.) (Ružė in: LKG 1976: 518).
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o)
en langage | 9
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
E. Valiuly ė, DLKG (2006: 543) disca dan aison de signi ica ion ac ionnoodinius pa , a ec įnagininku
junginius, eigia, kad „p iežas į žymi junginiai su p ielinksniais iš, nuo, dėl, už, ečiau – su dėka,
sans p élinksnio, a ec p é eiksmiais (da oi Valiuly ė 1998: 337410). Comme plus loin ma ie
nag inėdama ikslo aišką, ji (DLKG 2006: 551) laikosi nuomonės, kad „ eiksmo ikslą bei paski į
kilmininkas e naudininkas (seuls ou a ec bend a imi), bend a is, p ielinksnių [dėl, p ie, dans a ec
kilmininku] cons uc ions, exemple.: lu eja pou la libe é, paklausė cu iousumu dėlei (da plg.
302). P ielinksnis dėl, a ojamas „ eiškian eiksmo ikslą, dažnai susipina su p iežas ies eikšmės
Labu is 1998: a spal iu (LKG 1971: 590; similai emen Ružė in: LKG 1976: 518; aussi oi Valiuly ė 2001: 201,
20
222).
21
Išsamiai ap ašiusi daba inės lie u ių kalbos sin aksinius sinonimus, kalbininkė apibend ina:
paginale aison des ela ions d'exp ession moyens son cons uc ions deKilm, depuisKilm e pou Kilm
(Valiuly ė 1998: 406), e cen ale place dans le sys ème des moyens de signi ica ion objec i [konk ečiau,
siekinio] occupe bend a is une e a ec kilmininku, e p ielinksninės [į, p ie, pou ] cons uc ions
cons i uen ceux sys ème pe i e iją (Valiuly ė 2001: 222; une opinion similai e enco e oi . 300 Labu is
1998: 300). J. Shukio (1998: 380; enco e oi 1978: 31) de l'opinion, géné ale p elinksnio pou signi icme aison
a ec des ina ion a spal iu assez aiški e sans sen inio. Kai p ielinksnio su la cons uc ion signi ie
assez aiškią paski į [ . y. ikslą], elle es p oche des ina ion naudininkas, cependan lui change
nebū ina, ni oima main eni aison e a spal į. Mama pou son en an (plg. son en an ) le pain pasku inę
aiko. Cependan à la place d'une elle a ec a ion écipien es p élinsksnio due cons uc ion, où il ne
peu à ega de aison de a spal io, mieux con ien un habi uel des ina ion naudininkas. Ach om
pommes pou la semelle (Šukys 1998: 380 ). E. Valiuly ė (1998: 376) p é end que p ielinksnio pou aison,
objec i , obje inė, nualaidos eikšmės son ès p o imos: elles unie communs séman ique signeis,
lequel condi ionnellemen peu appele loginiu pag indu. <...> Il y a des cas de elles u ilisa ions que il es
di icile de di e à quelle signi ica ion a ibue la cons uc ion en ques ion.
22
De ce qui a é é di , on oi que, en dépi de ipique p édilec ion pou la cons uc ion aison
signi ica ion, elle es plu ia eikšmė: elle pasakomi e au es nep iežas ies ( ikslo, objec i es ou e c.)
20
,,P ilinks pou , pou lei son u ilisés ékian d'une ac ion (ainsi que des é a s, des ca ac è es de eiksmines) aison
(Valiuly ė in LKG 1971: 590), objec i , nuolaidą, pensées ou obje du langage, en o çan le sens d'un au e mo , ex., G âce à
la bon é il es (bonheu il es ) (Valiuly ė in DLKG: 2006 441). E. Valiuly ės opinion (1998: 381), dans les combinaisons a ec ac i s,
alingus ac ions ma inčiais eiksmažodžiais p elinksnio pou la cons uc ion, a e bu lo signi ica ion, exemple.: a jojo
pou me gelės (plačiau oi LKG 1976: 87). De els compounds peu en ê e ans o més en composi i s p oposlo sen ins,
plg.: a jojo, que oye ai me gelę.
21
P ielinksninė [dél a ec kilmininku] cons uc ion du bu dans le sens ci cons ance au langage li é ai e nelabai
būdinga. Be o, kilmininko su p ielinksniu dėl ikslo eikšmė ne isada aiškiai a ibojama nuo p iežas ies eikšmės“,
exemple., G âce à l'audace il se glissa pa la cein u e son pè e longą Damasko du klą, p enai la lazdzę e s'en alla; En
aison smagume un peu s'in i e , mais plus ien (LKG 1976: 518).
22
Labu is (1963: 225; enco e oi . p.: 22 une opinion similai e oi 1998: 293, 300) di que l'en i onnemen de l'objec i du milieu de
la aison eillan dis ingue un au e appo de cause e de emps a ec le na a i de la ph ase: le mo i eillan dans
l'en i onnemen éel su gi aupa a an du na a i ou a accompagné du na a i , e l'en i onnemen du bu es
seulemen le ésul a possible ou a endu d'un ac e ou d'un é a , ou, dans les mo s de Balla d-Ebe ha d (2002: 17), le bu
linguis ique es di igé e s cela.
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o)
en langage | 16
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
e ac ualizée poseso i au ai des béné ices bene icien inė in e p e acija. Toks daik a a diškasis labui
a imas da i us commodi, pa iculiè emen dans les cas où labui a ec kilmininku es sépa é du galininku
ma quan posesume e pose dans le débu de ph ase, comme 52 sen inie (plg. Vaičiuly ė-Semėnienė 2006:
171172). Tokies comme 5052 sakiniai pa mi les exis an s DLKT exemples n'es pas. Ne u ima e sakinių, où
labui es u ilisé comme male icien en i onnemen (plg. Rembiałkowska 2009: 154). 53 sakinio male icien o
(nesėkmės) naudininkas (mamai) es changé 54 sakinyje į kons ukciju mamos labui suponuaien elle
comme da i us commodi in e p e aciju: mamai bien pasisekė, que ce e ois pi agas nenusisekė /; elle
ainsi e oulai (plg. : Maman pou du bien (plg. u ilai) a agas nenusisekė). En aison de la même bien
comme nauda, ge o ė in e p é a ion il ne con ien pas sakiniuose a ec da i us iudican is, lequel ma qué
subjec i us é alua ion (plg. Rembiałkowska 2009: 156157, 163; oi 55 sakinį). Au emen pa lan , da i us
iudican is es associé a ec pe cipien o (ž . Sližienė 1994: 2021), e labui a ec bene icien o onc ion. Pa
con e, 56 sen ence, où lais asis naudininkas peu ê e comp is an comme da i us iudican is, an e
comme da i us commodi (Rembiałkowska 2009: 157), se ai possible espé e e bene icien ą
ak ualizuojančios labui a ec kilmininku kons ukcji. 50) Numazgojo passage ui les jambes. (ci é dans
DLKG 2004: 514)
51) Numazgojo kelei io labui (plg. naudai) les pieds. 52) Kelei io labui (plg. kelei io
naudai, kelei iui) šeimininkas numazgojo kojas. 53) Ce e ois les a agas
mamai neusiseké. (ci éée de Rembiałkowska 2009: 154) 54) Ce e ois a agas
maman labui nenusisekée. 55) Ce oi (plg.? a o pou ai ) peu ê e moni o ius
es imagéoclis enco e? (ci ée de
Rembiałkowska 2009: 155)
56) S udijos me (plg. mon labui) es de enu ce que quba inuko a aillimas ieux cinéma.
(ci é de Rembiałkowska 2009: 156)
Génialemen su būdo ou signi ica ion, ma quan le daik a a diškuoju labui, pe me
pa le 57 con ex e du p opos.
57) La décision es adop ée simple majo i é des o sa usiens ap ès que už e p ieš se soien
posisakées po deux depu a s. Nous pou ons ce e ques ion main enan ésoud e (KAIP?) à
o e béné ice (plg. o e béné ice; ous a o ablemen ). DLKT
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o)
en langage | 17
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
De ce qui su labui comme daik a a džio o mą di , explique-se que il a ec son dépendomuoju dėmeniu
( e ai) de inamuoju būd a džiu ou (habi uellemen ) nede inamuoju daik a a džio (į a džio)
kilmininku es u ilisé comme p edika o aldinys ou modi ika o ius. Daik a a diškasis labui a ec
de inamu pažyminiu sen inie a obje ou en i ybe. En aison de son leksinie signi ica ion abs ac ion
obje an allan labas u ili ai e a liepia nonpique bene icien ą (pasiš enčia communem bien) ou
pa ien ą ( y inėjimai aide le communem bien). Aplinkybe allan anciu d'obik a o zija labas
u ilisa eu ku a ec de inamuoju pažyminiu ma imis bu (comm am labui sujudo). Tikslo béné iciai e
p ocheimas p élinsni pou la cons uc ion (dėl bend o labo (ge o ės) sujudo).
Daik a a diškojo labui aldiniu géné alemen a i us (pe sonnes) ou ( a emen ) abs akčius daik us
ma ke inčio daik a a džio kilmininkas (pasi a nau i ma iageokos bei šeimos labui). Comp e enu de la
cla é du sens lexiconique du bon seigneu lui-même e su la base de son dé i a i dépendan indinable
dėmeniu, on peu ésume comme sui : le mode u ilisan du bon seigneu qui a e s l'obje ac ualise
bene icien ą (ê e nécessai e au bien de la socié é) ou a liepia pa ien ą, kon en y ą (p ieš a auja au
bien de la pe sonne), ini y ą (u ilisez au bien des gens), qui a géné alemen au ou co espond à
ac ualizu bene icien ą (sukū ė ne pas pou soi, mais pou le bien du peuple), pa ois pa exemple.
Daik a a diquemen uséamem pou le bien ca ac é is iques e synk e ines (bene icien o e ikslo)
signi ica ions (pa ūpin i Lūšio pou le bien, ai ai ou cela on bien). Dans de els cas, quand en i ybinė
labui a ec des pe sonnes signi ian du daik a a džio (į a džio) kilmininku kons ukcija es comp ise
comme ikslo, p op e labui signi ica ion de ien blankesnė (plg. en oyéčia me mon labui) (ž . plus loin).
2.2. Polinksniškasis pou le bien
DLKT exis a e plus d'exemples, où daik a a džio labas signi ica ions son moins aiskios e de is
appa emmen , que labui a ec kilmininku u ilisé (labiau) comme polinks kons ukniocija. Ce son liés
a ec labui aldinio, ma queimo kilmininku, abs ac ion. Pa exemple, basé su 58 sen ence, où
abs ac us d'obje a o džio naudininkas (s eika ai) a bene icien o obje , on peu pense que
bene icien as peu ê e ak ualizuojamas abs ac us d'obje a o džio labas u ilisa eu ku, de même
que Bloga moo aika kenkia oj labui ( au). Cependan de la 59ème ph ase on oi que labui a ec
abs ac dik a o djio kilmininku u ilise doosi kebliau (?kenkia san é labui). A û , que l'obje allan
abs ac us daik a a dis silpnina daik a a diškąjį labui. Mais il es u ilisé 60 sen ence, où a ini o
obje . 6164 sakiniuose bene icien o ou ini y o obje ma qué polinksnio p o ui a ec abs ac us
daik a a džio kilmininku kons ukcija, qui synonymiska eiksmažodžio ou būd a džio aldomam
naudinikkui.
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o)
en langage | 18
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
58) Bloga nuo aika, susie zinimas kenkia s eika ai. (ci uojama iš Sližienė 1994: 343)
59) ?Bloga nuo aika, susie zinimas kenkia s eika os labui (plg. ?s eika os ge o ei).
60) „Šiuo pak i uoju, kad maloningasis U enos d a o ponas Balce ičius lenkų e oliucijos
labui (plg. lenkų e oliucijos ge o ei; lenkų e oliucijai) a ai don de ois cen s oubles. 61)
a lygins Die as i lais oji Žečpospoli a. Pasi ašė e oliucijos pasiun inys Smilga“. DLKT
Jam s a e e is e a ininkas ou nissan ma é ielles biens, spi i ualis e p ida e eligieuses
accoignes, e chaque classė e ec uan son a ail. Pou le bien commun du bien (plg.
commun am bien) nécessai e, que un el sys ème ai la mandançan ie pa ie, comme que l'âme
domine le co ps ou supé ieu e na u e domine in é ieu e. DLKT
62) mul iplian es poli ique a idi é e c imes des ic imes, pou oi du pou oi u ilisan pas du
communes bien ais (plg. bend ajai ge o ei), e don même le pa i ou les mêmes di igean s p o i en .
DLKT
63) Malg é ce que oud ai quelqu'un, ne aud ai pas oublie , ca nous, les gens, pou ons jus e cela
ai e, aî e, c aind e, é léchi chi es, sac i ie des moyens pou le bien des objec i s (plg.
objec i s, pou des objec i s), in olon ai emen ache ons du sang nos mains, mais si ce ai
quelqu'un au e en no e nom, nous en e sons les yeux au pays ou chan ons des šūksnius
d'app oba ion. DLKT 64) Che s Che s, o e kunigys ė es un don de Dieu, des iné au bien du
sanc i ica ion de sa na ion (plg.).sa na ion de sanc i ica ion pou le bieno ei béné ice; sa na ion de
sanc i ica ion / DLKT Labui appa enan au dėmeniu, l'abs ac ion du daik a o džio pe d son
dis inc i (daik a a diškasis > polinksniškasis) pou oi dans ces cas, quand labui a ec kilmininku a
au ou du bu ybe ou ainsi peu ê e in e p é é (plg. 4749 sakinius). 6368 sakiniuose u ilisé polinksnio
p o i de kilmininko aldinys leksiquemen non limi é: pasakomas conc čius ((ne)gy us) e abs akčius
daik us žyminčiu daik a a džiu. Tokios ikslo signi ica ions polinksnio labui a ec kilmininku
cons uc ions, pasak V. Ap esiano (1995: 18), in e p e uo inos comme kad P as ųsi. Tikslas
pasakomas kondensuo ai (plg. Valiuly ė 1998: 369): selon le p incipe de économie, polinksnio labui
kons ukciju choisi asi au lieu du la e al sen ence (plg.: (67) Tie épelya le moins anspi i o g a ui du
éléphone po able labui épelyo le moins anspi i o a in de ece ai acqué i g a ui du éléphone
po able). Ce e polinksnio labui cons uc ions synimimiques objec i de cause a ec kilmininku cons uc ions.
Ou e de els aiškių cas, es ama e d i eikšmių: 71 la ph ase u ilisée au ou ybe allan p o i peu ê e
in e p é é e comme daik a a diškasis, . i. ak ualizuojan is bene icien ą (da ykime ne se kalboje | 19
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o)
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
[B], e des gens bien […] aux gens), e comme plus polinksniškasis, c'es -à-di e signi ian
a askai oms [Fin], o žmonių labui ≈ dėl žmonių) (da ž . 46–47 sakinius).
objec i (da ykime non 65) Dieu lu e nian a ec les humains: Ab aham mo ingą sūnų o e à
Dieu, mais il ne lui allai pas mou i ; Dieu gi l'immo eling Sūnų a ida ė mo čiai pou le bien des
gens (plg. *žmonėms;?žmonių ge o ei; pou les gens). Que nous à cela disons? DLKT 66) Va ge
u, a ge, juk pou ai enco e acci en i des gens e de la ille bien (?žmonių e de la ille il se
ge o ei; dėl žmonių i mies o), be gi a, nebūna aip, kaip u no i. Be galgi Die as susimils i
eille a. DLKT
67) Nusiun ė „špa galką“. Tad ie, ku ie sekė paskui ausinėmis apsi ūpinusį akcijos daly į,
épanché le moins anspi é pou le béné ice g a ui du éléphone po able. Nioko ojai espé aien se sumaiš ie.
DLKT
68) Aux pe sonnes, édui es en la cage, appa aî seulemen el besoinikis imagine sa ie
sé ieu é: alle dans sciences, éduque -se, ai e en an s, a aille na o pou le bien, selon
essen iinumą pa le deux langues li é ale e pe kel ine sens. DLKT 69) Ils gou e nen en
enan comp e de ce qui es le meilleu pou le É a e ous ceux qui lui appa iennen , e
quand la majo i é gou e ne pou le bien commun, [ okia san a ka] es appelée en commun
de ous san a kų a du poli ėja. DLKT
70) Pou quoi ous me a ez in i é, O i ai? Je ça ne l'aime pas bien. Dįsau ous in i e , monsieu , ca
oujou s a aillez-je pou le bien de no e cause. Vous neusapilse ez. J'espè e. DLKT 71) La
é o me aisons pas pou soi [B], pas pou les appo s [Fin], mais pou le bien des gens [B/Fin].
Aplinkybinė polinksnio labui kons ukcija su konk ečių i abs akčių daik a a džių
DLKT kilmininku a des signi ica ions synk e ines e 7275 sakiniuose: 7273 sakiniuose objec i
susipynęs a ec p éžas imi, 7475 sakiniuose a ec p éžas imi e condi ion. 72) Paaxlique , de quoi il
es composé, mais le che al gal ou de nie lui décide a, quand se a emps a signe . Būkez igil ūs
e ne u ilisez pas de o ce. de son en an pou le bien (plg. pou son en an ) neskubinki e des
é énemen s. Le emps lui-même ne gué i pas pe ek ies laik ų émo ionnels jaundd des, donc
obligons laisse aux en an s ikie leu s émo ions indi iduellemen . DLKT 73) Visoke iopa l'aide de
l'É a aux communau és de cons uc ion du jeune maison. La na ion e le bien du pays on oublié
leu s ambi ions, on oublié posakį du li u iai ois pa is, junkimės dans la coali ion. DLKT en
langage | 20
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o)
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
74) Jau p a adès, ca lui même de son no u le é a aè, min yse appeléino lui idio e pano o skel i lui
an ausį. Mais chuch s ap ès déjeun, ien ne change as. Pou le bien de la é i é (plg. S'e o çan de
la é i é; Si nous oulons la é i é) nous de ons di e que bien pe dua d'un beau co ps image e
jis gana g ei ai kompensa o p a as į. DLKT
achudina Edua dą, 75) Ne au ce, se passan la bande de e eu , il ép ou e é i able e eu oyan
Todėl žmogaus s eika os i kišenės labui (plg. dėl žmogaus s eika os i kišenės; jei no ime,
uščią oidy u ą! que...) aud ai mon e au an que possible de len o galabymo ilms, e non
aukš oukš ! D'ailleu s, de nomb eux c éa eu s celle pe çue e uc i ien lūsen seul dans ce e
di ec ion. DLKT Tikslas a ec p éžas imi pasakomas e dans les cas, où polinksnio labui dépendomuoju
dėmeniu a ka a o iquemen u ilisé du pa adigmo du nom celui kilmininkas. Apibend in o indiquemen
signi ica ion į a dis, comme u de 76 ou 77 sen ence, subadui plus loin con ex e. 78 le con ex e de la
sen ence pe me pa le de polinksnio labui cons uc ia ma quan la aison signi ica ion. 76)
Lem ingą in luence la li u gie a ai Renaissance, sain i ude su elia i indan ce, ce qui beaužu aux
yeux humain, labui. L'o gueil de l'homme le séduisai : il si sé ieusemen se es ime, qu'oubles e que la
ie a du jeu a spal į. DLKT 77) L'ascé isme éé alué de ce qui es considé é les plus ondamen aux
p émisses de la ie, au béné ice. DLKT
78) Pa conséquen , il es é iden qu, de qua e ou cinq ans au-delà de ce âge, déjà il au
enonce à a oi des en an s e con inue à i e ensemble seulemen pou le bien de san é (plg. pou la san é) ou pou quelle
ki os panašios p iežas ies. DLKT
De ce qui a é é di , on oi que (plus) polinksniškai labui es u ilisé dans ces cas, quand a Aplinkybe
objek u i jo kilmininko aldinys pasakomas abs akčiu daik a a džiu (bū ina bend o gė io labui).
en an es polinksnio labui kons ukcija ipiška eikšmė objec i , pa ois suspiynęs e Galiausiai
su ki omis eikšmėmis. Polinksnio labui kons ukcija pasakoma i p iežas is.
7980 sen inių pag indu on peu pa le e su labui, a imą da i us e hicus, qui P okaše a 2005: 87).
„ a ojamas eikš i kalbančiojo gy ą emocinį san ykį su ap a iamais dalykais“ (Hol oe , Čižik-
Synaksiquemen el a ec discou s lié labui a ec le 2e pe sonne in odui s des u ilisa eu ku es
sen inien, e non p edica o en i onnemen (plg. Hol oe , Čižik-P okaše a 2005: 88). De a pa lan | 21
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o)
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
p ipažin i, kad šis a o labui gali bū i in e p e uojamas i kaip a imas da i us commodi (plg.: (79)
n'a ai de on bien oi).
79) Pala, qu'es gi Anup as n'a pas enco e ai de on bien (plg. ou gi que oi Anup as n'a pas ai
de, collègue? La ê e ne a aillai . Il ég èça de pochenès ženšenio bo eliuką, nusuko su šelį e gu kš elėjo...
Ligi ond o. DLKT
80) Seimas uoj dans a lapus kibs pou la loi de Ūkininkų, Gou e nemen on p o i (plg. oi)
ku ą pab angine e ou de sui e emunè e (beaužus šmugelis!) plok ka u es, žmogau,
gé an iens e ceux, qui g acingai auko nezs. DLKT
APEBDRINIMAS ET IŠVADOS
De l'é ude cla i ié, que dans la ac uelle langue des Li uiniens ( aš o) o me labui es u ilisé an comme
daik a a dis, an comme polinksnis. Dans un cas le sens du doik a o džio labas naudininko es aiški
(se nau i au bien uni e sel; ensemble agi pou le bien commun de ous), au es blankesnė (siunčia me
mon bien). De même es e a ec polinksnio labui cons uc ions: sans dou e des cas neelian s (bū ine
pou le bien commun), il y en a, où labui peu ê e comp is e comme abs ac us objec a uji o me, e
comme polinksnį ( ou cela l'ai ai on bien). S'appuyan clai s e econnaissan moins aiškius
(pe einamuosius) cas, daik a a diškojo e polinksniškojo labui a osena g įs a hie a chijų pag indu,
où désignéamam memb eu ep ésen e un clai ( ipiškas) daik a a diškasis ou polinksniškasis labui.
Labui a osenai explique signi ica i es i en umo c i è es, . y. pe sonne > abs ac us
daik as. Ce son liés à Michaelio Sil e s eino (1976) ou Robe o Dixon (1979: 85) (i) i umo
hié a chie, dans laquelle son a ibués i umo signes ko eliuoja a ec (ii) séman iques, (iii)
27
g amma icaux onc ions e leu s (i ) mo osyn axinio désigna ion hié a chijes (Hen schel
28
1992; plg. Gi ón 1984:
239 ; Dik 1989: 269270; Hol oe 2009a, 2009b).
(i) pe sonne > i an e c éa u e (neasmuo) > dé un conc us choses > abs ac us choses
(ii) A > P > Rec
29 > Ben >
I > L > T
27
La hié a chie d' i ume dans des a aux plus a d di isés en (i) pe sonne (komunikacijos daly ių), (ii) gy umo
(siau ąja sens) e (iii) gnomumo hie a chies (plg. C o 1990: 111; 127; Com ie 1989: 128, 185). Alanas Timbe lakeas (1986)
selon i an ume (siau ąja sens), dé in ume, nomb eus, conc é ume e au es signes lui dis ingue indi iduali é (angl.
indi idua ion) hie a chiją. 28 C i ique opinion à la ques ion de l'a ibu ion hié a chie des onc ions séman iques oi
C o (2012: 175 ) e là discu é la li é a u e.
29
,,Die mo phosyn ak ische Ma kie ung de seman ischen Rolle Rezipien is die p o o ypische
Da i unk ion. <...> Ein ypische Rezipien is eingebunden in eine T ans e handlung. Ein Objek wechsel den
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o)
en langage | 22
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
(iii) suje > obje > supplemen as (aplinkybė). (i ) Nom > Acc > Da > p ielinksnines cons uc ions.
G ama inai es (ou s uc u els) nomnieka e galnika linksniai se choisissen syn axalemen e
séman iquemen ékilés (angl. salien ) aux memb es de la ph ase agen o suje e pa ien di ec inium
obje žymė i (Jonas [A] s a o namą [P]), d'au es linksniai moins ékilems (g amma icales e séman iques)
onc ions. Dans ce a icle examiné abs ac us daik a a džio labas naudininkas ko eliuoja a ec moins
ékilies sensinio b anduolio ou sensinio lais ųjų na ių suplemen ų ( . y. p edika o ou sen inio
ci cons ances) onc ions. Selon examiné daik a a diškojo e polinksniškojo labui a oseną, g ama ical
unc ions hie a chiją (iii) il es possible papildy i lais ųjų naudininkų hie a chija (Rembiałkowska 2009) e
su kalbė i cela, que daik a a diškojo labui esp. polinksniškojo labui a osena ko eliuoja a ec elle
g ama ical unc ions hie a chija: suplemen as > objek as (aplink): da i us sympa he icus > da i us
commodi > au es en i onnemen s ( ikslas) > da i us e hicus. Cela a liepia e hié a chiques
dépendomi és syn axis iques ( aldinys > modi ika eu ) di é ums. oi hié a chies pe sonne >
abs ac us daik as e daik a a diškasis labui > polinksniškasis labui ko eliacija, quand le labui a obje :
daik a a džio labas naudininkas ypiquemen dé ien pe sonnis signiin į daik a a džio (ou le lui
succédan į į adžio) kilmininką (bū inas isuomenės labui), polinksnis labui abs akčių daik a a džių
kilmininką (bū ina pou le bien commun; peu en la u ilise pou le bien commun). Bien qu'il y soi plus
s y a imes en e daik a a diškojo e polinksniškojo labui, similai es co éla ions exis e e dans les cas
où le labui es une ci cons ance: daik a a diškasis labui géné alemen es u ilisé a ec les pe sonnes
pasakančiu daik a a džio (į a džio) kilmininku (la ie paš ęs i pou le bien de soi e du peuple), polinksnio
labui kilmininkojo aldinys sou en eiški a s o a (k ičiami na ichem jasnej u u e labui; labui sep inji
enka), mais en aison de la syn ax condensa ion gy gy gy gy gy e daik us
(a ida ė mo čiai pou le bien des gens).
L'obje qui ai d'un obje nom du labas u ilisa eu co espond bene icien o ou ini y o onc ion; il exis e des cas
où il co élie a ec le pa ien ou con en y e. Daik a a džio labas naudininkas, allan au ou ybe, géné alemen ma ie
bene icien ą, pa ois būdą. Polinksnio labui a ec Besi ze , om Vo Possesso zum NachPossesso . De Rezipien is
NachPossesso nach eine e olg eichen T ans e handlung. De Rezipien is NachPossesso nach eine
e olg eichen T ans e handlung. De Rezipien is NachPossesso nach eine e olg eichen T ans e handlung. De
Rezipien is NachPossesso nach eine e olg eichen T ans e handlung. Die Ve ben des ‘geben nehmenFeldes
196–197).
Plg.: Valeckienė (1998: 36): ,,Recipien as [Rec] y a ko no s ga ėjo, ėmėjo unkcija. Jis dažniausiai pasakomas
bilden den Hin e g und ü diese p o o ypische Bes immung on Rezipien en um: Klaus gab seinem B ude ein Buch
do anų [Con]).“
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o)
kalboje | 23
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
(Ba els 2005: 105; plg. Hen schel 2001: 181 , a dininku. Comme ecipien géné alemen pe çu une pe sonne, exemple. : L'en an [Rec] a eçu des dons [Con] (plg. : Enikui [B] donna kilmininku cons uc ions, allan de l'obje , ma que ini y ą ou bene icien ą, allan en i ybe
– ipiškai ikslą.
Polinksnio au p o i cons uc ions synonymiques u ilisa eu e (ou) p i ilksnio pa ce
cons uc ions (bū ines pou le bien commun (plg. bon commun); sac i ie des bu s pou le bien (plg.
aux bu s, pou les bu s); a ailleojasi eikalo bien (plg. pou eikalo)). Daik a diškasis p o i a ec
pe sonnes ma quan d'un daik a a djio ou du nom kilmininku di è e du bene icien e naudininko:
pou le p o i accédai seman inis bénéos bon ai e au pe sonne signe (bū ina isuomenės labui (plg.
publiomenei); a c éé d'au es na ions pou le bien (plg. au es na ions).
Polinksnio pou le cons uc ions a ec kilmininku, comme eni moins de signi ica ions, i. e. plus clai e
(angl. anspa en ), sc e biasi (de ien plus p é isible (angl. p edic able)) dans l'obje u ili ai e ai
( adinasi, dans la alen ine s uc u e du p édica pou sen in b anduol), pousse au ou allan le bu
u ilisa eu de l'amou de els gens Tad: egu cons an emen change nau a, pou ob eni la ie, egu
nou elle e dé eloppan e cul u e pou le bien du cons uc eu (DLKT), e ou le es e du bu de
solida i é pou la pas .
ŠALTINIAI
DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas, sud. Kauno Vy au o Didžiojo uni e si e o
Kompiu e inės ling is ikos cen as. P ieiga in e ne e: h p://donelai is. du.l .
BŽe – engiamas Bend inės lie u ių kalbos žodynas. Redak o ių kolegija: Danu ė Liu ke ičienė ( y .
edak o ė), Ge ūda Nak inienė, Ri u ė Pe okienė, Do ilė S e ikienė, Klemen ina
Vosyly ė, Jolan a Zaba skai ė. P og amuo ojas Vikis Sa ke ičius. D. 1: Į adas, B, C, H, J,
O. – Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2013. D. 3: Č, E, Ę, Ė, F, Z. – Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 2014. P ieiga in e ne e: h p://bkz.lki.l .
DŽe – Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy iausiasis edak o ius S asys Keinys. – 7-as pa ais. i
papild. leid. – Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2012, XXVI, 969 p.; elek oninis
a ian as, 2015. P ieiga in e ne e: h p://lkiis.lki.l .
LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas ( . I–XX, 1941–2002): elek oninis a ian as. Redak o ių kolegija:
Ge ūda Nak inienė ( y . edak o ė), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au as
Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. – Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a naujin a
e sija, 2008). P ieiga in e ne e: www.lkz.l .
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o)
kalboje | 24
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
LITERATŪRA
Amb azas V. 2006: Lie u ių kalbos is o inė sin aksė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Ap esian V. J. 1995: Апресян В. Ю. Для и ради: сходства и различия. – Вопросы языкознания
3, 17–27.
Balke ičius J. 1963: Daba inės lie u ių kalbos sin aksė, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės
li e a ū os leidykla.
Ba els H. 2005: Da i ode P äposi ion: Zu Ma kie ungs a ian ion im Kon ex adjek i ische
P ädika e im Deu schen, Russischen und Polnischen. Oldenbu g (S udia Sla ica
Oldenbu gensia 12).
Com ie B. 1989: Language Uni e sals and Linguis ic Typology. Syn ax and Mo phology, 2 edi ion.
Ox o d: Basil Blackwell Basil Blackwell.
C o W. 1990: Typology and Uni e sals. Camb idge e c.: Camb idge Uni e si y P ess.
C o W. 2012: Ve bs: Aspec and Causal S uc u e. Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess.
Čižik V. 2003: Linksnių a akcija lyginamosiose kons ukcijose. – Ac a Linguis ica Li huanica 48,
1–17.
Dik S. C. 1989: The Theo y o Func ional G amma 1. Be lin e c.: Moun on de G uy e .
Dixon R. M. W. 1979: E ga i i y. – Language 55 (1), 59–138.
DLKG 2006: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas. Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidykla.
Gai enis K., Keinys S . 1990: Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa.
Gi ón T. 1984: Syn ax. A unc ional– ypological in oduc ion 1. Ams e dam; Philadelphia: John
Benjamins.
Hen schel G. 1992: Kons an en de Kasus a ia ion. Zum Nomina i –Ins umen al– und
Akkusa i –Geni i –Wechsel im Russischen. Habili a ionssch i . Gö ingen ( ank aš is).
Hen schel G. 2001: Da i e o p eposi ional ma king o noun ph ases in he con ex o Russian
adjec i al expe encie p edica es. – Va iie ende Ma kie ungen on Nominalg uppen in
Sp achen un e schiedlichen Typs, H sg. Win ied Boede , Ge d Hen schel. Oldenbu g
(S udia Sla ica Oldenbu gensia 4), 171–200.
Hol oe A., Čižik-P okaše a V. 2005: Papildiniai i aplinkybės. – G ama inių unkcijų
y imai (Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 3), ed. Axel Hol oe , Rolandas Mikulskas.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 65–92.
Hol oe A., Judžen is A. 2003: Sin aksinių yšių ipai. – Sin aksinių yšių y imai (Lie u ių
kalbos g ama ikos da bai 1), ed. Axel Hol oe , A ū as Judžen is. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 11–35.
LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o)
kalboje | 25
BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Hol oe A., Judžen is A. 2005: Sin aksinės p iklausomybės ipai: papildymai i pa ikslinimai.
– G ama inių unkcijų y imai (Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 3), ed. Axel Hol oe ,
Rolandas Mikulskas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 11–38.
Hol oe A., Semėnienė L. 2004: Linksnio eo ijos pag indai. – G ama inių ka ego ijų y imai
(Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 2), ed. Axel Hol oe , Lo e a Semėnienė. Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as, 11–31.
Hol oe , A. 2009a: A gumen ų hie a chijos i g ama inės unkcijos. – G ama inių unkcijų
p igim is i aiška (Ac a Salensia 3), ed. Axel Hol oe , Rolandas Mikulskas. Vilnius:
Vilniaus uni e si e as, asociacija „Academia Salensis“, 1–36.
Hol oe , A. 2009b: Di uziniai subjek ai i objek ai. – G ama inių unkcijų p igim is i aiška (Ac a
Salensia 3), ed. Axel Hol oe , Rolandas Mikulskas. Vilnius: Vilniaus uni e si e as,
asociacija „Academia Salensis“, 37–67.
Kazlauskienė A., Rimku ė E., Bielinskienė A. 2011: Bend oji i specialybės kalbos kul ū a,
Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. P ieiga in e ne e
h ps://el alpykla. du.l /bi s eam/handle/1/219/ISBN9789955126553.pd ?sequence=1
& isAllowed=y
Ke e ičienė J. 2008: The Li huanian Da i e and i s English Coun e pa s (a Case S udy in Cogni i e
G amma ). Doc o al disse a ion, Kaunas.
Labu is V. 1998: Lie u ių kalbos sin aksė, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla.
LKG 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1. Fone ika i mo ologija. Red. K. Ul ydas, Vilnius: Min is.
LKG 1971: Lie u ių kalbos g ama ika 2. Mo ologija. Red. K. Ul ydas, Vilnius: Min is.
LKG 1976: Lie u ių kalbos g ama ika 3. Sin aksė. Red. K. Ul ydas, Vilnius: Min is.
Našlėnai ė-Ebe ha d V. 2002: P iežas ies san ykiai į ai iose lie u ių kalbos sin aksės pakopose.
Dak a o dise acija, Vilnius.
Paulauskienė A. 1994: Lie u ių kalbos mo ologija. Paskai os li uanis ams, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidykla.
Paulauskienė A. 2001: Lie u ių kalbos kul ū a, Kaunas: Kauno echnologijos uni e si e as.
Rembiałkowska A. 2009: Lie u ių kalbos lais ieji naudininkai i p edikacijos lygmenys. –
G ama inių unkcijų p igim is i aiška (Ac a Salensia 3), ed. Axel Hol oe , Rolandas
Mikulskas. Vilnius: Vilniaus uni e si e as, asociacija „Academia Salensis“, Asociacija
„Academia Salensis“, 147–168.
Sil e s ein M. 1976: Hie a chie o ea u es and e ga i i y. – G amma ical ca ego ies in Aus alian
languages, ed. Robe M. W Dixon. Canbe a, 112–171.
Sližienė N. 1994: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 1, Vilnius: Mokslo i