Daiktavardiškasis ir polinksniškasis „labui“ dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje

BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as DAIKTAVARDIŠKASIS IR POLINKSNIŠKASIS LABUI DABARTINĖJE LIETUVIŲ (RAŠTO) KALBOJE ESMINIAI ŽODŽIAI: daik a a džio naudininkas, deseman izacija, polinksnis. ANOTACIJA Šiame s aipsnyje, emian is Daba inės lie u ių kalbos eks yno (DLKT) medžiaga, kalbama apie daik a a diškai i polinksniškai a ojamą labui. Remian is hie a chijomis, iš y imo paaiškėjo, kad daik a a džio labas naudininkas pap as ai eina objek u a ba aplinkybe ais a ejais, kai jo aldinys pasakomas asmenis žyminčiu daik a a džio (į a džio) kilmininku (bū inas isuomenės labui; sukū ė iek sau, iek ki ų au ų labui). Toks daik a a diškasis labui ak ualizuoja bene icien ą, aip pa jis a liepia ini y ą, pa ien ą, kon en y ą, pasako būdą. Polinksnio labui su kilmininku kons ukcijai būdingiausia y a ikslo eikšmė. Tipiškas objek u einančio polinksnio labui kilmininko aldinys – abs ak us daik a a dis (bū ina bend o gė io labui), aplinkybe einančio – leksiškai ne ibo as. ĮVADAS Didžiajame Lie u ių kalbos žodyne (LKŽe) 1 ski iamos ys y iškosios giminės ienaskai inio daik a a džio labas eikšmės: (1) „ge o ė 2 , nauda 3 “ (ž . 1–3 sakinius), (2) „ u as, lobis, gė ybė“ (ž . 4–5 sakinius) i (3) „s eikinimas“ (ž . 6 sakinį). Daba inės lie u ių kalbos žodyne (DŽe) i Bend inės lie u ių kalbos žodyne (BŽe) eikiamos d i pi mosios – „ge o ė, nauda“ (ž . 7–8 sakinius), „ u as, lobis, iš eklius“ (ž . 9–10 sakinius) – eikšmės. 1) Jum nege a, i jam ne labas S 4 . 1 An asis Lie u ių kalbos žodyno omas (C–F), ku io y iausiasis edak o ius – Jonas K uopas, išleis as 1969 me ais Vilniuje. 2 Plg. DŽe: ge  ė – ge as, ap ūpin as gy enimas: Ma e ialinė ge o ėje gy ena – isa ko u i. 3 Plg. DŽe: naud – 1. kas naudinga, e inga, pelninga: Iš ši o da bo bus didelė nauda. 2. ge o ė, labas: Di bkime isi ė ynės nudai. 3. eigiamas, palankus ezul a as: Rung ynės baigėsi mūsų komandos nudai. 4. u as: Tiek nauds da niekad ne u ėjome. 5. ja ai, g ūdai: Šieme ge ai užde ėjo nauds. 4 Su umpinimai kaip LKŽe. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o) kalboje | 2 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 2) Visa ge iausia <...> mes panaudojame liaudies labui sp. 3) Tė ai di bo dėl labo kūdikių sa o A1885,6. 4) Pilį sug io ė i isą jų labą pasiėmė A1884,335. 5) Be , manan gi ios labą ap ašy i, paaiškin i eikia, kas eko en pa i i š. 6) Už labą nei žodžio, ale algy nepeši P LXVII26. 7) Visą gy enimą di bau žmonių [ ė ynės] labui. BŽe 8) Valdžia u ė ų ado au is bend o labo siekiu. BŽe 9) To labo už eks isam gy enimui. BŽe 10) Čia isas mūsų labas. BŽe 11) Vėliau aš sup a au, kad jis pažabojo Se o jėgą, neišma uojamą dangaus galybę, i naudojo ją ha monijos, o ne chaoso labui. DLKT 12) Kai neilgai p iešinęsis pasida ė penk asis o as, g adg ou ai nusp endė, jog, u in omeny pa ojingą laiko s ygių, eikalo labui su likusiais kanonie iais pasikalbės pa ys. DLKT 2 i 7 sakiniuose a ojamas ikslo labui a imas daik a a džio ge o ė naudininkui (plg.: Visa ge iausia mes panaudojame liaudies ge o ei; Visą gy enimą di bau žmonių ge o ei 5 ). Ki aip y a 11– 12 sakiniuose, ku labui pakeis i sinonimišku ge o ei da osi keblu (plg.: ?Jėgą naudojo ha monijos, o ne chaoso ge o ei; ?Reikalo ge o ei su likusiais kanonie iais pasikalbės pa ys). Gali bū i, kad labui daik a a diškumas – eikšm s „ge o ė, nauda“ aiškumas susijęs su uo, a jo p iklausomuoju dėmeniu einan is daik a a džio (į a džio) kilmininkas žymi gy ą a abs ak ų daik ą. Labui su kilmininku, a ojami 2, 11 i 7, 12 sakiniuose, ski iasi pagal bū inumą sakinyje: pi mieji su kilmininku a ojami seman iškai besiski ian ys labui y a alen iniai eiksmažodžio (pa-)naudo i 6 ak an ai, an ieji – ne. Nebū inoji labui su kilmininku kons ukcija 7, 12 sakiniuose gali bū i g e inama su ikslo p ielinksnine dėl kons ukcija 3 sakinyje (plg. Balke ičius 1963: 226). Tikslas eiškiamas daik a a džio labas naudininku 7 sakinyje (plg. 2 sakinį), p ielinksnio dėl kons ukcija 3 sakinyje i an inio p ielinksnio 7 , iksliau kalban , polinksnio labui su kilmininku 5 Plg. pa yzdį iš Daba inės lie u ių kalbos eks yno (DLKT): [Pliusnys] oliau da buo ųsi Kū ėjo ga bei i žmonių ge o ei. 6 Plg. Nijolės Sližienės (1998: 10) eikiamą naudo i „ a o i kaip p iemonę, į ankį kokiam ikslui, aiky i ku “ junglumo ap ašą, ku naudininkas a liepia ini y o – ikslo, paski ies unkciją (ž . Sližienė 1994: 23). 7 ,,An iniais (naujybiniais) adinami p ielinksniai, ku ie gali bū i susie i su ki ų kalbos dalių žodžiais, daugiausiai su p ie eiksmiais“ (Valiuly ė in: DLKG 2006: 438). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o) kalboje | 3 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 kons ukcija (plg. Šukys 1998: 552; Kazlauskienė, Rimku ė, Bielinskienė 2011: 150–151 8 ) 12 sakinyje (plg. 11 sakinį). Pagal 3 i 7 sakinių analogiją i a siž elgian į ai, kad ipiška p iežas ies (siau ąja p asme) aiška – p ielinksnio dėl kons ukcijos, o daik a a džio naudininkui p iežas ies eikšmė nė a būdinga, aip pa galima many i, kad polinksnio labui kons ukcija i (a ba) p ielinksniu dėl su kilmininku (gali bū i) žymima p iežas is. Kokią ie ą ikslo, p iežas ies aiškoje užima daik a a diškasis i polinksniškasis labui? A jais pasakomos ik šios eikšmės? Kaip bus ma y i, i ki os. Toliau (ž . 2 sky ių) ieškoma a sakymo į klausimą, kokiais k i e ijais emian is galima g įs i daik a a diškąjį i polinksniškąjį labui, a ba, ki aip, kas da o į akos i kada eikšminis labui ampa (y a) deseman izuo as i įgyja polinksnio s a usą. Galima many i, kad, be minė o gy umo k i e ijaus, am į akos u i i g ama inė unkcija: daik a a džio labas naudininkas eina ne ipiško bene icien o 9 objek u (papildiniu), pa yzdžiui, sakinyje Visi gy uliai naudingi žmogaus labui (plg. žmogaus ge o ei, žmogui), polinksnio labui kons ukcija – ikslo aplinkybe. Ki a e us, čia eikiau eikia kalbė i apie labiau daik a a diškuoju i labiau polinksniškuoju labui žymimas objek ines i aplinkybines (p iežas ies plačiąja p asme (in e alia Balke ičius 1963) a ba siau ąja p asme – ( ealiosios) p iežas ies i ikslo (in e alia LKG 1971, 1976; DLKG 2006; Labu is 1998) 10 ) eikšmes. Taigi šio s aipsnio objek as – daik a a diškai i polinksniškai a ojamas labui. S aipsnio ikslas – hie a chijų pag indu ap a i labui unkcijas sakinyje. Tikslui pasiek i keliami okie užda iniai: nep e enduojan į išsamią li e a ū os apž algą, umpai minė i, kas ašy a apie daik a a džio naudininką i jo sinonimus g ama iniuose lie u ių kalbos ap ašuose (ž . 1 sky ių), išanalizuo i (labiau) daik a a diškosios i (labiau) polinksniškosios labui a osenos a ejus i pagal ai apibend in i, kas juo žymima daba inėje lie u ių ( aš o) kalboje (ž . 2 sky ių, aip pa apibend inimą i iš adas). Naudojamasi ap ašomuoju anali iniu i in e p e acijos me odais. Plg.: „Naujybiniais adinami okie p ielinksniai, ku ie y a išlaikę aiškius e imologinius yšius su ais sa a ankiškais žodžiais, iš ku ių jie kilę“ (Valiuly ė in: LKG 1971: 580). 8 Plg.: „Kai ku ie p ie eiksmiai aip pa gali bū i a ojami kaip polinksniai, pa yzdžiui, labui, me u i k . Jie be eik niekada neina p ieš linksnį, ad gali bū i laikomi polinksniais, p z.: Viską da iau ik a o labui“ (Kazlauskienė, Rimku ė, Bielinskienė 2011: 150–151). Tu imas ienas pa yzdys, ku labui a ojamas kaip p ielinksnis: Kad als ybės eikalai p as ėja i kad be jo įsikišimo pilie inis ka as, isų p o ingų i ge ų žmonių nelaimei, nesiliaus pe amžius. Jis įsikišo ien labui ų omiųjų, ku ie be kokiomis aplinkybėmis nūs a ik amiai di b i da bą i mėgau is pap as a šeimynine laime (DLKT). Tokiai p ielinksniškai labui a osenai į aką da o šalu inis pažyminio sakinio dėmuo. 9 Bene icien o unkcija būdinga gy oms bū ybėms, ypač asmenims, ku ių naudai a nenaudai kas yks a, da osi. „Ka ais i negy i daik ai bei abs ak ūs dalykai su okiami kaip bene icien as, p z.: sudėjo g ėbliui dan is, ūkymas kenkia s eika ai“ (ž . Sližienė 1994: 21) 10 Vaida Našlėnai ė-Ebe ha d (2002: 17–18) kalba apie šešias p iežas ies subka ego ijas: ealiosios p iežas ies (kauza y o), hipo e inės p iežas ies (sąlygos), kaip į a ei į nuk eip os p iežas ies ( ikslo), ne ealiosios p iežas ies (nuolaidos), mo y o ( . y. ska inančios p iežas ies), pada inio (pasekmės, ezul a o). P iežas ies seman iniams san ykiams ji p iski ia ealiosios p iežas ies, mo y o i pada inio subka ego ijas i eigia, kad hipo e inės p iežas ies (sąlygos), kaip į a ei į nuk eip os p iežas ies ( ikslo), ne ealiosios p iežas ies (nuolaidos) san ykiai y a sa a ankiški, pasižymin ys sa i a seman ika i u in ys ik ai jiems būdingą g ama inę aišką. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o) kalboje | 4 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Siekian ikslo emiamasi medžiaga, ink a iš Vy au o Didžiojo uni e si e o Kompiu e inės ling is ikos cen e suda y o Daba inės lie u ių kalbos eks yno ( oliau – DLKT), ku io didžiąją dalį suda o ašy inės, dažnai edaguo os, ski ingų žan ų (publicis ikos, g ožinės, neg ožinės a adminis acinės li e a ū os) kalbos eks ai. Saky inės kalbos pa yzdžiai DLKT suda o mažiausią dalį. S aipsnyje emiamasi 1250 pa yzdžių, ku a ojamas labui. Tokie sakiniai, neski s an pagal žan us, eiliškumo a ka a ink i į DLKT išplės inės paieškos laukelį į ašius žodį labui (naudojamas paieškos k i e ijus su ampa). 1. NAUDININKAS IR JO SINONIMAI GRAMATINIUOSE LIETUVIŲ KALBOS APRAŠUOSE No in sukonk e in i labui unkcijas sakinyje, isų pi ma s a bu umpai paminė i, kaip g ama ikose sup an amas daik a a džio naudininkas i kokie gali bū i jo sinonimai. 1.1. Adelė Laigonai ė, ap a dama daik a a džio naudininką Lie u ių kalbos g ama ikoje ( oliau – LKG) (LKG 1965: 193 ), eigia, kad „ eiksmažodžių aldomas naudininkas eiškia asmenį a daik ą, ku iam ski iamas, ku io in e esais a liekamas, ku į ienaip a ki aip liečia kalbamasis eiksmas. Tokį daik a a džių naudininką galima adin i objek o naudininku. Sakinyje jis a lieka papildinio unkcijas“ (ž . 13 sakinį). Tais a ejais, kai eiksmažodžių aldomas naudininkas odo, ku iam ikslui kas da oma, a si inka, jis a lieka ikslo aplinkybės unkcijas (ž . 14 sakinį). 13) Fab ikan ai p ispi i pakel i da bininkams užmokes į. (ci uojama iš LKG 1965: 193) 14) Tas dėdė paskolijo da jai keliui i po ą ublių pinigų. (ci uojama iš LKG 1965: 194) Elena Valiuly ė, g ama ikose (LKG 1976: 29 ; DLKG 2006: 513 ; plg. Šukys 1998: 147) ap a dama eiksmažodinius junginius su naudininku, sako, kad naudininkas dažniausiai žymi objek inius (aukojasi aikams), ečiau – ikslo ( uošiasi sėjai), kiekybinius (dingo amžiams) bei laiko (iš ažiuos žiemai) san ykius. Objek o naudininkas su anzi y iniais eiksmažodžiais „ u i d i yškesnes eikšmes – eiksmo ad esa o i eiksmo paski ies. Šios eikšmės ypač aiškiai ski iasi ada, kai abu naudininkai pa a ojami g e a su uo pačiu eiksmažodžiu, p z., nupi ko duk e iai (ad esa as) siūlų megz iniui (paski is). Ad esa ą pap as ai eiškia asmenis (a ki as gy as bū ybes) žyminčių daik a a džių (a jį a s ojančių į a džių) naudininkas. <...> Paski ies eikšmę u i pap as ai daik us žyminčių daik a a džių naudininkas. Jis žymi, kam ski iamas ki u nuo o pa ies eiksmažodžio p iklausomu linksniu (galininku a kilmininku) pasaky as daik as“ (Valiuly ė in: LKG 1976: 31 ; da ž . DLKG 2006: 513 ) (plg. 15–16 sakinius). Abs akčios eikšmės (dažnai eiksmažodinės kilmės) daik a a džių naudininkas 17–18 sakiniuose odo eiksmažodžiu žymimo LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o) kalboje | 5 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 eiksmo ikslą (Valiuly ė in: LKG 1976: 34). Ki aip kalban , E. Valiuly ės nuomone, 15–16 sakinių naudininkas y a (ad esa o, paski ies) papildinys, o 17–18 sakiniuose – ( ikslo) aplinkybė. Albe as Ružė LKG (1976: 517) eikiamą, pa yzdžiui, sakinio Be žo ošes pasidžiauk p aku ui daik a a džio p aku as naudininką laiko ikslo aplinkybe (plg. 16 sakinį). Panašios nuomonės y a i Vi as Labu is, ku is 16–18 sakiniuose a ojamą daik a a džio naudininką sup an a kaip ikslo 11 – iksliau, paski inio ikslo (paski ies) aplinkybę, ku ia „ odome a iniu pasaky o požymio ikslą, ku is dažnai d auge žymi i eiksniu a papildiniu pasaky o daik o paski į“ (Labu is 1998: 302; panašiai Ružė in: LKG 1976: 517; Šukys 1998: 168 ; da ž . . p.: 147, 176). Jonas Balke ičius (1963: 226) kalbamųjų sakinių naudininkus aip pa ap a ia ikslo aplinkybių sky iuje. Tačiau jis (Balke ičius 1963: 219), ski ingai nei V. Labu is a A. Ružė, ikslo aplinkybę į aukia į plačiai su okiamą p iežas ies aplinkybių są oką. Kaip sako Jonas Šukys (1998: 169), aplinkybių naudininkas 16 sakinyje „ka u odo i ne iesioginį objek ą 12 “, o 17–18 sakiniuose, ku y a „abs ak esnis daik a a dis, jis pap as ai u i yškesnį ikslo a spal į“ (plg. Ružė in: LKG 1976: 517 13 ; plg. . p.: 34, 87). 15) Aš jam kalną pyliau, jis man duobę kasė. (ci uojama iš Šukys, 1998: 148) 16) Aš pa s pasida iau namui langus. (ci uojama iš LKG 1976: 32) 17) Vai o ykš ė jų g ožiui sep ynžiedžius enka? (ci uojama iš LKG 1976: 34) 18) Sa o aldžią panaudo i pik am nega binga. (ci uojama iš LKG 1976: 34) Aldona Paulauskienė (1994: 120, da ž . . p.: 123, 173 14 ) laikosi nuomonės, kad „ isais šiais [papildinio, aplinkybių] a ojimo a ejais naudininkas išlaiko bend ą (in a ian inę) paski ies i naudos/nenaudos eikšmę“ (da ž . Šukys 1998: 147). Aiškėja, kad daik a a džio naudininko in e p e acija g indžiama sakinio dalių (g ama inių unkcijų) papildinys (ne iesioginis objek as) esp. aplinkybė i konk e us (gy as esp. negy as) esp. abs ak us daik as ski imi. Papildinys y a konk ečius gy us a ba negy us daik us žymin is daik a a džio naudininkas (Valiuly ė); aplinkybė – konk ečius negy us a ba abs akčius daik us žymin is daik a a džio naudininkas (Labu is, Balke ičius, Šukys). Remian is aip ski iamu 11 „Tikslo aplinkybė – ai an ininkė sakinio dalis, odan i numanomą, pe spek y oje u imą p iežas į, ku ios dėlei, p ie ku ios aikydamasis eiškiasi požymis, pasaky as a iniu“ (Labu is 1998: 300). Plg.: „Tikslo aplinkybė žymi eiksmo a bū io ikslą bei paski į, a sakydama į klausimus ko, ku ių galų einama, yks ama, siekiama a ba kam, ku iam ikslui kas y a a ba kas da oma“ (Balke ičius 1963: 225). 12 „Pap as ai oks objek as eiškiamas gana konk ečiu daik a a džiu“ (Šukys 1998: 168). 13 „Ryškiausią ikslo eikšmę u i eiksmažodinių daik a a džių naudininkas“, p z., Dujinei cemen acijai naudojamos į ai ios k osnys (LKG 1976: 517). 14 „Aplinkybių naudininkas išlaiko ą pačią pag indinę paski ies eikšmę. <...> Tikslo aplinkybė aip pa susid ejinusi su paski ies eikšme“ (Paulauskienė 2001: 173). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o) kalboje | 6 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ne iesioginio objek o i aplinkybės naudininku, eikia saky i, kad daik a a džio naudininkas y a ne iesioginis objek as kons ukcijose aukojasi aikams, nupi ko duk e iai siūlų, jam kalną pyliau i ski iasi nuo aplinkybe einančio kons ukcijose aukojasi aikų labui (plg. ge o ei), nupi ko duk e s labui siūlų, jo labui kalną pyliau. Taip pa čia s a bu a pačia aiška žymimi seman iniai ski umai: kons ukcijose aukojasi aikams, nupi ko duk e iai siūlų, jam kalną pyliau y a bene icien o, o aukojasi aikų labui, nupi ko duk e s labui siūlų, jo labui kalną pyliau – ikslo naudininkas. A pas a ieji naudininkai ski ingi? Visaip gali bū i. Be , pa yzdžiui, sakinyje Bičiuliai, jo pa i is da pasi a naus mūsų labui (DLKT), labui eikiau y a a imas bene icien o ne iesioginiam objek ui, žymimam naudininku ( . y. pasi a naus mūsų labui ≈ mums; plg.: ?pasi a naus mums mūsų labui; da plg.: Nupi ko duk e s labui siūlų megz iniui; Paskolijo da jos labui kelionei i pinigų) (ž . oliau). Vadinasi, labui ski umams paaiškin i eikia ieško i da ki ų k i e ijų. Axelis Hol oe as i Lo e a Semėnienė (2004) linksniams p iski ia g ama iškumo laipsnius. Remdamiesi Vesla os Čižik (2003) p elimina iai nus a y a linksnių hie a chija: a dininkas > galininkas > naudininkas > kilmininkas (a ba kilmininkas > naudininkas) > įnagininkas, au o iai (Hol oe , Semėnienė 2004: 33) eigia, kad „linksniai išsidės o skalėje pagal ai, a jie koduoja cen ines, a pe i e ines sakinio unkcijas“; linksnių eikšmės „y a labai abs akčios i sunkiai su o muluojamos linksnių hie a chijoje aukš ai esančių linksnių a eju, be da osi uo konk e esnės kuo žemesnė linksnio pozicija hie a chijoje“. Pagal san ykinį g ama iškumo (a imumo sakinio b anduoliui) a seman iškumo (pe i e iškumo) laipsnį ski iama linksnių hie a chija susijusi i su sin aksinės p iklausomybės ( aldinys > modi ika o ius 15 ) pag indu ski iama g ama inių unkcijų hie a chija: subjek as > iesioginis objek as > ne iesioginis objek as > olimesni objek ai (angl. oblique) ( umpiau, subjek as > objek ai) > aplinkybės (plačiau Hol oe 2009a, 2009b). Kaip ašo A. Hol oe as (2009a: 18), „ a dažodžių hie a chija, iš ikiuojan i eiksmažodžio palydo us am ik a žemėjančia a ka pagal jų pe i e iškumo, a ba a sie umo nuo p ag indinės p edikacijos laipsnį, leidžia įsi aizduo i laipsnišką eiksmažodžio komplemen ų pe ėjimą į modi ika o ių ka ego iją, ka u numa ydama i a pinius šio pe ėjimo a ejus“. Taigi hie a chizacijos pag indu naudininkas y a labiau seman inis (mažiau g ama inis) linksnis, žymin is labiau pe i e ines g ama ines unkcijas. Hie a chiniais ski umais galima g įs i i labui a oseną: pagal sin aksinę p iklausomybę juo žymimi objek ai > aplinkybės (pasiš enčia bend am labui > pasi a naus mūsų labui > di ba žmonių labui > g ožio labui sep ynžiedžius enka). Tai susiję i su pa ies labui daik a a diškumu > 15 Apie sin aksinių yšių – aldymo i modi ika imo, aldinio esp. modi ika o iaus, aldančiojo žodžio esp. modi ikuojamojo žodžio samp a ą, ku ia čia emiamasi, plačiau ž . Hol oe , Judžen is (2003: 11–35; 2005: 11–38). Ten pa plg. i adicinę sin aksinių yšių ipų apž algą. Apie papildinių i aplinkybių sky imo k i e ijus, ku iais s aipsnyje naudojamasi, plačiau ž . Hol oe , Čižik-P okaše a (2005: 66–70). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o) kalboje | 7 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 polinksniškumu (pasi a naus mūsų labui (plg. mūsų ge o ei) > g ožio labui (*g ožio ge o ei) sep ynžiedžius enka). Pagal seman ines unkcijas ne iesioginiu objek u einan is daik a a diškasis labui ko eliuoja su bene icien u, o aplinkybe einan i polinksnio labui kons ukcija – su ini y u 16 , . y. ikslo aiška. Kaip bu o ma y i, be okių daik a a diškai a polinksniškai a ojamų labui, y a a ejų, kai labui y a (labiau) daik a a diškasis, be pagal sin aksinę p iklausomybę nė a p edika o aldinys (jo labui (plg. jam, jo ge o ei) kalną pyliau), i a i kščiai: labui y a eikiau polinksnis, be p edika o aldinys (naudojo ha monijos, o ne chaoso labui). A. Hol oe as i V. Čižik-P okaše a (2005: 81–92) sin aksiškai naudininką, ku is neužima a gumen o pozicijos, . y. nė a p edika o aldinys, adina lais uoju i ski ia ke u is jo ipus: da i us commodi (Jonas a nešė Onai yno), da i us sympa he icus (Jonas paspaudė šeimininkui anką), da i us e hicus (Jis au a ažiuos!), da i us iudican is (Šis pa eikslas man isai g ažus). Au o iai da i us commodi in e p e uoja kaip bene icien o aplinkybę (plg.: jam kalną pyliau), da i us sympa he icus – kaip a gumen o suskaidymo a ejį, da i us e hicus sieja su disku su i laiko sakinio aplinkybe, o „da i us iudican is y a seman iškai eikalaujamas i sin aksiškai aldomas“ (Hol oe , Čižik- P okaše a 2005: 83, 86, 88, 90). Pas a asis lais asis naudininkas siejamas „ne su isu sakiniu (kaip sakinio aplinkybė), o ik su konk ečių žodžių sin aksinėmis sa ybėmis“ ( . p.: 91). Agnieszka Rembiałkowska, ap a dama lais uosius naudininkus, siūlo, „klasi ikuojan <...> em is jų ap ėp ies (angl. scope) k i e ijumi“. Konk ečiai kalban , „lais ųjų naudininkų ipai ski iami isų pi ma pagal ai, su ku ia sakinio a ka pa jie san ykiauja, . y. su ku iuo p edikacijos lygmeniu jie suda o glaudesnį iene ą i su ku iuo p edikacijos lygmeniu ibojasi jų eiškiamos p edikacijos po eikis“ (Rembiałkowska 2009: 149–150). Jos pag indu „da i us sympa he icus koduojamos posesy inės éikšmės pasi eiškia še dinės p edikacijos lygmeniu (plg. 16 sakinį), da i us commodi / incommodi koduojamos bene iecien inės / male icien inės eikšmės“ ( . p.: 167– 168) „ u ė ų p iklausy i išplės inės p edikacijos lygmeniui“ ( . p.: 162) (plg. 15 sakinį), „da i us iudican is eikšmės [koduojamos] p opozicijos lygmeniu, da i us e hicus – šnekos ak o (sakinio) lygmeniu“ ( . p.: 168). Taigi A. Rembiałkowska (2009: 161–162, 168) ap ėp ies k i e ijumi g indžia su p edika u iesiogiai nesusijusių lais ųjų naudininkų hie a chizuo us ski umus. Kaip (a ) okią aplinkybėmis einančių lais ųjų naudininkų hie a chiją: da i us sympa he icus > da i us commodi / incommodi > da i us iudican is > da i us e hicus, a liepia ap a iamas labui, bus kalbama oliau (ž . 2 sky ių). Iš o, kas lig šiol saky a, aišku, kad (gali bū i) ibojamas labui a ojimas pag ečiui da i us sympa he icus (plg.: pasida iau namui langus, ?pasida iau namo labui langus, be : pasida iau namų labui ( . y. namams kaip gy enamai ie ai) langus) (ž . oliau). 16 Fini y as „būdingas daik ams bei eiškiniams, ku ių siekiama, ku iems ski iamas eiksmažodžio žymimas eiksmas, p z.: komandos a žosi dėl pi mos ie os, žemdi biai uošiasi sėjai“ (Sližienė 1994: 23). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o) kalboje | 8 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Ju gi a Ke e ičienė (2008: 117 ), aikydama kogni y inės g ama ikos eo ines p ielaidas i me odus, siūlo naudininko unkcijas ski i ne pagal sin aksinius ( aldomas esp. ne aldomas), be pagal seman inius k i e ijus. Kalbininkė naudininką in e p e uoja kaip am ik ą a pusa yje susijusių ski ingų eikšmių inklą (angl. ne wo k, se o meanings). Šiame s aipsnyje į daik a a džio naudininką žiū ima kaip į hie a chijų, ski ų minė ų au o ių (Hol oe as, Semėnienė, Čižik-P okaše a, Rembiałkowska), na į. Remian is jomis, kalbama, kada labui a ojamas (labiau) daik a a diškai ( u i eikšmę), kada polinksniškai (kaip deseman izuo as). Tai ap a iama paisan jo sin aksinės p iklausomybės: a siž elgiama į ai, a jis y a eiksmažodžio aldomas a ne. Veiksmažodžio aldiniu einan is daik a a džio labas naudininkas a polinksnio labui kons ukcija su kilmininku y a objek as (papildinys) (ž . 2, 11 sakinius), modi ika o iumi einan ys – aplinkybė (ž . 7, 12 sakinius) (plačiau ž . 2 sky ių). 1.2. Toliau, a siž elgian į Vy au o Amb azo (2006: 307) min į, jog „p ielinksnis dėl(ei) su kilmininku sk e biasi į ikslo i paski ies naudininko a osenos s i į, ypač ada kai kalbama apie konk ečius su ikslu susijusius dalykus, p z.: paliko bul es sėklai → dėl sėklos, pasidėjo pieną aikams → dėl aikų, <...> išs umia i eiksmažodžių abs ak ais eiškiamą paski ies naudininką, p z.: Dėl algymo už eks 17 “ (plg. Balke ičius 1963: 226 i 17–18 sakinius), umpai minė ina, kuo da , be naudininko, žymima ikslo aplinkybė i kaip ji susijusi su ipiška p iežas ies aiška – p ielinksnio dėl kons ukcijomis. Pa yzdžiui, A. Ružės nuomone, be jau minė o naudininko, ikslo aplinkybe eina p ie eiksmis, daik a a džio kilmininkas, ilia y as, kilmininkas su p ielinksniu dėl, galininkas su p ielinksniais į, už, eiksmažodžio bend a is, siekinys, azeologizmas i žodžių junginys (LKG 1976: 514 ; plg. Balke ičius 1963: 221 ), o p iežas ies 18 aplinkybe – p ie eiksmis, daik a a džio įnagininkas, kilmininkas su dėl, iš, nuo i dėka, galininkas su p ielinksniais pe , už, įnagininkas su p ielinksniu su, azeologizmas i žodžių junginys, p z.: Dėl ė ų įno io, dėl amsuolių ana ikų p ie a ų išsižadėjau g ažiausio jausmo – meilės (plg. 3 sakinį) (LKG 1976: 516–517; da ž . LKG 1965: 194). Kilmininkas su p ielinksniu dėl dažnai būna sinonimiškas ikslo unkciją u inčiam galininkui su p ielinksniu už 19 a ba naudininkui, plg.: Ma , u da mokykloje būdama, jau ko ojai už lie u iškumą (plg. dėl lie u iškumo); Ko ai medžiojami dėl kepsnio (plg. kepsniui) (Ružė in: LKG 1976: 518). 17 Plg. Šukio (1998: 169) nuomonę šiuo klausimu: „Vie oj paski ies [ . y. ikslo] naudininko pap as ai nelabai inka p ielinksnio dėl kons ukcijos, p z.: dėl sėklos pasilikom; dėl duonos užsidi bsiu; pasiskolink dėl kelionės“. 18 P iežas ies san ykių ap ašą s a biausiuose lie u ių kalbo y os da buose ž . Našlėnai ė-Ebe ha d (2002: 8– 12). 19 Tikslo p ielinksnio už kons ukcijos a ojamos „p ie eiksmažodžių, ku ių eiksmu pasakomas koks no s siekimas (ko o i, žū i, mi i, kel i i pan.)“ (Ružė in: LKG 1976: 518). LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o) kalboje | 9 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 E. Valiuly ė, DLKG (2006: 543) ap a dama p iežas ies eikšmės eiksmažodinius junginius, eigia, kad „p iežas į žymi junginiai su p ielinksniais iš, nuo, dėl, už, ečiau – su dėka, pe , su įnagininku be p ielinksnio, su p ie eiksmiais“ (da ž . Valiuly ė 1998: 337–410). Kiek oliau nag inėdama ikslo aišką, ji (DLKG 2006: 551) laikosi nuomonės, kad „ eiksmo ikslą bei paski į žymi kilmininkas i naudininkas ( ieni a su bend a imi), bend a is, p ielinksnių [dėl, p ie, į su kilmininku] kons ukcijos“, p z.: ko oja dėl lais ės, paklausė smalsumo dėlei (da plg. Labu is 1998: 302). P ielinksnis dėl, a ojamas „ eiškian eiksmo ikslą, dažnai susipina su p iežas ies eikšmės a spal iu“ (LKG 1971: 590 20 ; panašiai Ružė in: LKG 1976: 518 21 ; da ž . Valiuly ė 2001: 201, 222). Išsamiai ap ašiusi daba inės lie u ių kalbos sin aksinius sinonimus, kalbininkė apibend ina: „pag indinės p iežas ies san ykių aiškos p iemonės y a kons ukcijos išKilm, nuoKilm i dėlKilm“ (Valiuly ė 1998: 406), o „cen inę ie ą ikslo [konk ečiau, siekinio] eikšmės p iemonių sis emoje užima bend a is – iena i su kilmininku, o p ielinksninės [į, p ie, dėl] kons ukcijos suda o os sis emos pe i e iją“ (Valiuly ė 2001: 222; panašią nuomonę da ž . Labu is 1998: 300). J. Šukio (1998: 380; da ž . 1978: 31) nuomone, „bend oji p ielinksnio dėl eikšmė – p iežas is su paski ies a spal iu – gana aiški i be sakinio“. „Kai p ielinksnio dėl kons ukcija eiškia gana aiškią paski į [ . y. ikslą], jai y a a imas paski ies naudininkas, ačiau juo keis i nebū ina, nei no ima išlaiky i p iežas ies a spal į. Mama dėl sa o aiko (plg. sa o aikui) duoną pasku inę aiko. Tačiau ie oj okios paski į eiškiančios p ielinksnio dėl kons ukcijos, ku negalima įžiū ė i p iežas ies a spal io, ge iau inka įp as as paski ies naudininkas. Pi kom bul ių dėl sėklos“ (Šukys 1998: 380 ). E. Valiuly ė (1998: 376) eigia, kad p ielinksnio dėl – p iežas ies, ikslo, objek inė, nuolaidos – „ eikšmės y a labai a imos: jas ienija bend as seman inis požymis, ku į sąlygiškai galima pa adin i „loginiu pag indu“. <...> Pasi aiko okių a ojimo a ejų, kad sunku pasaky i, kokiai eikšmei p iski i ap a iamą kons ukciją“ 22 . Iš o, kas saky a, ma y i, kad, nepaisan ipiškos p ielinksnio dėl kons ukcijai – p iežas ies – eikšmės, ji y a daugia eikšmė: ja pasakomos i ki os – nep iežas ies ( ikslo, objek inės a pan.) 20 ,,P ielinksniai dėl, dėlei a ojami eiškian eiksmo ( aip pa būsenos, eiksminės ypa ybės) p iežas į“ (Valiuly ė in LKG 1971: 590), ikslą, nuolaidą, min ies a kalbos objek ą, s ip inan ki o žodžio eikšmę, p z., Dėl ge umo jis ge as (ge umo jis ge as) (Valiuly ė in DLKG 2006: 441). E. Valiuly ės nuomone (1998: 381), junginiuose su ak y ius, alingus eiksmus žyminčiais eiksmažodžiais p ielinksnio dėl kons ukcija, u i i ikslo eikšmę, p z.: a jojo dėl me gelės (plačiau ž . LKG 1976: 87). Tokius junginius galima ans o muo i į sudė inius ikslo sakinius, plg.: a jojo, kad pama y ų me gelę. 21 „P ielinksninė [dėl su kilmininku] kons ukcija ikslo aplinkybės eikšme li e a ū inei kalbai nelabai būdinga. Be o, kilmininko su p ielinksniu dėl ikslo eikšmė ne isada aiškiai a ibojama nuo p iežas ies eikšmės“, p z., Dėl d ąsumo jis užsikišo už di žo sa o ė o ilgą Damasko du klą, paėmė lazdą i išėjo; Dėl smagumo ieną gali pasik ies i, be daugiau nieko (LKG 1976: 518). 22 Balke ičius (1963: 225; da ž . . p.: 226; panašią nuomonę ž . Labu is 1998: 293, 300) sako, kad „ ikslo aplinkybę nuo eikiančios p iežas ies aplinkybės ski ia ki oks p iežas inis i laiko san ykis su sakinio a iniu: eikiančios p iežas ies aplinkybė ealioje ik o ėje kyla anksčiau už a inį a ba eina ka u su a iniu, o ikslo aplinkybė y a ik galimas a ba laukiamas a inio eiksmo a ba bū io ezul a as“, a ba, Našlėnai ės-Ebe ha d (2002: 17) žodžiais, kalbamasis ikslas – ai į a ei į nuk eip a p iežas is. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o) kalboje | 16 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 i ak ualizuojama poseso iui da omos naudos – bene icien inė in e p e acija. Toks daik a a diškasis labui a imas da i us commodi, ypač ais a ejais, kai labui su kilmininku a ski iamas nuo galininku žymimo posesumo i keliamas į sakinio p adžią, kaip 52 sakinyje (plg. Vaičiuly ė-Semėnienė 2006: 171–172). Tokių kaip 50–52 sakiniai a p u imų DLKT pa yzdžių nė a. Ne u ima i sakinių, ku labui a ojamas kaip male icien o aplinkybė (plg. Rembiałkowska 2009: 154). 53 sakinio male icien o (nesėkmės) naudininkas (mamai) keičiamas 54 sakinyje į kons ukciją mamos labui suponuo ų jos kaip da i us commodi in e p e aciją: mamai ge ai / pasisekė, kad šį ka ą py agas nenusisekė; ji aip i no ėjo (plg.: Mamos labui (plg. naudai) py agas nenusisekė). Dėl os pačios labui kaip „nauda, ge o ė“ in e p e acijos jis ne inka sakiniuose su da i us iudican is, ku iuo žymimas subjek y us e inimas (plg. Rembiałkowska 2009: 156–157, 163; ž . 55 sakinį). Ki aip kalban , da i us iudican is y a susijęs su pe cipien o (ž . Sližienė 1994: 20–21), o labui – su bene icien o unkcija. Ki a e us, 56 sakinyje, ku „lais asis naudininkas gali bū i sup an amas iek kaip da i us iudican is, iek i kaip da i us commodi“ (Rembiałkowska 2009: 157), bū ų galima ikė is i bene icien ą ak ualizuojančios labui su kilmininku kons ukcijos. 50) Numazgojo kelei iui kojas. (ci uojama iš DLKG 2004: 514) 51) Numazgojo kelei io labui (plg. naudai) kojas. 52) Kelei io labui (plg. kelei io naudai, kelei iui) šeimininkas numazgojo kojas. 53) Šį ka ą py agas mamai nenusisekė. (ci uojama iš Rembiałkowska 2009: 154) 54) Šį ka ą py agas mamos labui nenusisekė. 55) Tai au (plg. ? a o labui) gal moni o ius y a aizduoklis da ? (ci uojama iš Rembiałkowska 2009: 155) 56) S udijos man (plg. mano labui) apo uo, kas a ba inuko di bimas senajam kinui. (ci uojama iš Rembiałkowska 2009: 156) Galiausiai apie būdo a eikšmę, žymimą daik a a diškuoju labui, leidžia kalbė i 57 sakinio kon eks as. 57) Sp endimas p iimamas pap as a balsa usiųjų dauguma po o, kai „už“ i „p ieš“ pasisakė po du depu a us. Mes galim ši ą klausimą daba išsp ęs i (KAIP?) jūsų labui (plg. jūsų naudai; jums palankiai). DLKT LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o) kalboje | 17 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Iš o, kas apie labui kaip daik a a džio o mą saky a, aiškėja, kad jis su sa o p iklausomuoju dėmeniu – ( e ai) de inamuoju būd a džiu a ba (pap as ai) nede inamuoju daik a a džio (į a džio) kilmininku – a ojamas kaip p edika o aldinys a ba modi ika o ius. Daik a a diškasis labui su de inamuoju pažyminiu sakinyje eina objek u a ba aplinkybe. Dėl sa o leksinės eikšmės abs ak umo objek u einan is labas naudininkas a liepia ne ipišką bene icien ą (pasiš enčia bend am labui) a pa ien ą ( y inėjimai padeda bend am labui). Aplinkybe einančiu daik a a džio labas naudininku su de inamuoju pažyminiu žymimas ikslas (bend am labui sujudo). Tikslo naudininkas a imas p ielinksnio dėl kons ukcijai (dėl bend o labo (ge o ės) sujudo). Daik a a diškojo labui aldiniu pap as ai eina gy us (asmenis) a ba ( e ai) abs akčius daik us žyminčio daik a a džio kilmininkas (pasi a nau i san uokos bei šeimos labui). A siž elgian į pa ies daik a a džio labas leksinės eikšmės aiškumą i emian is jo nede inamuoju p iklausomuoju dėmeniu, galima apibend in i aip: objek u einan is daik a a džio labas naudininkas ak ualizuoja bene icien ą (bū inas isuomenės labui) a ba a liepia pa ien ą, kon en y ą (p ieš a auja asmens labui), ini y ą (naudo i žmonių labui), aplinkybe einan is pap as ai a i inka ak ualizuo ą bene icien ą (sukū ė ne sau, o au ų labui), ka ais juo pasakomas būdas (išsp ęs i jūsų labui). Daik a a diškai a ojamam labui būdingos i sink e inės (bene icien o i ikslo) eikšmės (pa ūpin i Lūšio labui, da iau isa ai a o labui). Tokiais a ejais, kai aplinkybinė labui su asmenis žyminčiu daik a a džio (į a džio) kilmininku kons ukcija sup an ama kaip ikslo, pa ies labui eikšmė ampa blankesnė (plg. siunčia man mano labui) (ž . oliau). 2.2. Polinksniškasis labui DLKT esama i daugiau pa yzdžių, ku daik a a džio labas eikšmės y a mažiau aiškios i da osi aki aizdu, kad labui su kilmininku a ojamas (labiau) kaip polinksnio kons ukcija. Tai susiję su labui aldinio, žymimo kilmininku, abs ak umu. Pa yzdžiui, emian is 58 sakiniu, ku abs ak aus daik a a džio naudininkas (s eika ai) eina bene icien o objek u, galima many i, kad bene icien as gali bū i ak ualizuojamas abs ak aus daik a a džio labas naudininku, panašiai kaip Bloga nuo aika kenkia a o labui ( au). Tačiau iš 59 sakinio ma y i, kad labui su abs ak aus daik a a džio kilmininku a o i da osi kebliau (?kenkia s eika os labui). A ody ų, kad objek u einan is abs ak us daik a a dis silpnina daik a a diškąjį labui. Be jis a ojamas 60 sakinyje, ku eina ini y o objek u. 61–64 sakiniuose bene icien o a ba ini y o objek as žymimas polinksnio labui su abs ak aus daik a a džio kilmininku kons ukcija, ku i sinonimiška eiksmažodžio a būd a džio aldomam naudininkui. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o) kalboje | 18 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 58) Bloga nuo aika, susie zinimas kenkia s eika ai. (ci uojama iš Sližienė 1994: 343) 59) ?Bloga nuo aika, susie zinimas kenkia s eika os labui (plg. ?s eika os ge o ei). 60) „Šiuo pak i uoju, kad maloningasis U enos d a o ponas Balce ičius lenkų e oliucijos labui (plg. lenkų e oliucijos ge o ei; lenkų e oliucijai) paaukojo is šim us ublių. Jam a lygins Die as i lais oji Žečpospoli a. Pasi ašė e oliucijos pasiun inys Smilga“. DLKT 61) Vals ie is i ama ininkas eikdami ma e ialines gė ybes, d asininkas – malda i eliginėmis apeigomis, i kiek iena klasė a likdama sa o da bą. Bend o gė io labui (plg. bend am gė iui) bū ina, kad okia sis ema u ė ų aldančiąją dalį, kaip kad siela aldo kūną a aukš esnė p igim is aldo žemesnę. DLKT 62) Dauginančios poli inio godumo i nusikal imų aukas, aldžios galią naudojančios ne bend osios ge o ės (plg. bend ajai ge o ei), o ku ios no s pa ijos a ba pačių ado ų labui. DLKT 63) Nepaisan o, ko no ė ų kai kas, ne alia pami š i, nes mes, žmonės, galime kaip ik ai da y i, ylė i, bijo i, mąs y i skaičiais, auko i p iemones ikslų labui (plg. ikslams, dėl ikslų), neno iai su epame k auju sa o ankas, be jei ai da o kažkas ki as mūsų a du, nusukame akis į šalį a ba skanduojame p i a imo šūksnius. DLKT 64) B angieji, jūsų kunigys ė y a Die o do ana, ski a sa osios au os š en ėjimo labui (plg. ?sa osios au os š en ėjimo ge o ei / naudai; sa osios au os š en ėjimui). DLKT Labui p iklausomuoju dėmeniu einančio daik a a džio abs ak umas p a anda sa o ski iamąją (daik a a diškasis > polinksniškasis) galią ais a ejais, kai labui su kilmininku eina ikslo aplinkybe a ba aip gali bū i in e p e uojamas (plg. 47–49 sakinius). 63–68 sakiniuose a ojamo polinksnio labui kilmininko aldinys leksiškai ne ibo as: pasakomas konk ečius ((ne)gy us) i abs akčius daik us žyminčiu daik a a džiu. Tokios ikslo eikšmės polinksnio labui su kilmininku kons ukcijos, pasak V. Ap esiano (1995: 18), in e p e uo inos kaip „kad P as ųsi“. Tikslas pasakomas kondensuo ai (plg. Valiuly ė 1998: 369): pagal ekonomiškumo p incipą polinksnio labui kons ukciją enkamasi ie oj šalu inio sakinio (plg.: (67) Tie išliejo mažiausiai p akai o nemokamo mobiliojo ele ono labui ≈ išliejo mažiausiai p akai o am, kad gau ų / įsigy ų nemokamą mobilųjį ele oną). Šios polinksnio labui kons ukcijos sinonimiškos ikslo dėl su kilmininku kons ukcijoms. Be okių aiškių a ejų, esama i d i eikšmių: 71 sakinyje a ojamas aplinkybe einan is labui gali bū i in e p e uojamas i kaip daik a a diškasis, . y. ak ualizuojan is bene icien ą (da ykime ne sau LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o) kalboje | 19 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 [B], o žmonių labui ≈ žmonėms), i kaip labiau polinksniškasis, . y. žymin is ikslą (da ykime ne a askai oms [Fin], o žmonių labui ≈ dėl žmonių) (da ž . 46–47 sakinius). 65) Die as ung yniauja su žmonėmis: Ab aomas mi ingą sūnų paaukojo Die ui, be jam ne eikėjo mi i; gi Die as nemi ingą Sūnų a ida ė mi čiai žmonių labui (plg. *žmonėms; ?žmonių ge o ei; dėl žmonių). Ką mes į ai pasakysime? DLKT 66) Va ge u, a ge, juk galėjo da pagy en i žmonių i mies o labui (?žmonių i mies o ge o ei; dėl žmonių i mies o), be gi a, nebūna aip, kaip u no i. Be galgi Die as susimils i jis pas eiks. DLKT 67) Nusiun ė „špa galką“. Tad ie, ku ie sekė paskui ausinėmis apsi ūpinusį akcijos daly į, išliejo mažiausiai p akai o nemokamo mobiliojo ele ono labui. Nioko ojai ikėjosi sumaiš ies. DLKT 68) Žmonėms, su a y iems į na ą, a si anda ik oks po eikis įsi aizduo i sa o gy enimo im umą: ei i į mokslus, išsila in i, da y i aikus, di b i na o labui, pagal bū inumą kalbė i d iem kalbomis iesiogine i pe kel ine p asme. DLKT 69) Jie aldo a siž elgdami į ai, kas ge iausia als ybei i isiems jai p iklausan iems, o kai dauguma aldo bend os naudos labui, [ okia san a ka] adinama bend u isų san a kų a du – poli ėja. DLKT 70) Kodėl jūs mane pak ie ė e, O i ai? Man ai nelabai pa inka. – D įsau pak ies i jus, pone, nes is da buojuosi mūsų eikalo labui. Jūs nenusi ilsi e. – Tikiuosi. DLKT 71) Re o mas da ykime ne sau [B], ne a askai oms [Fin], be žmonių labui [B/Fin]. DLKT Aplinkybinė polinksnio labui kons ukcija su konk ečių i abs akčių daik a a džių kilmininku u i sink e inių eikšmių i 72–75 sakiniuose: 72–73 sakiniuose ikslas susipynęs su p iežas imi, 74–75 sakiniuose – su p iežas imi i sąlyga. 72) Paaiškin i, iš ko jis suda y as, be ži gas galų gale pa s nusp ęs, kada bus laikas a sige i. Būki e bud ūs i nenaudoki e p ie a os. Sa o aiko labui (plg. dėl sa o aiko) neskubinki e į ykių. Laikas pa s sa aime negydo ne ek ies palik ų emocinių žaizdų, odėl p i alome leis i aikams ikiuo i sa o emocijas indi idualiai. DLKT 73) Visoke iopa als ybės pa ama jaunimo namų s a ybos bend ijoms. Tau os i šalies ge o ės labui pami škim ambicijas, pami škim posakį „du lie u iai – ys pa ijos“, junkimės į koaliciją. DLKT LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o) kalboje | 20 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 74) Jau p a adęs, nes pa s sa o no u jį iš a ė, min yse pa adino sa e idio u i pano o skel i sau an ausį. Be šaukš ai po pie ų, nieko nepakeisi. Tiesos labui (plg. Siekdami iesos; Jei no ime iesos) u ime pasaky i, kad no s p a as o g ažaus kūno aizdas i skaudino Edua dą, jis gana g ei ai kompensa o p a as į. DLKT 75) Negana o, pasibaigus siaubo juos ai, jis pa i ia ik ą siaubą iš ydęs uščią šaldy u ą! Todėl žmogaus s eika os i kišenės labui (plg. dėl žmogaus s eika os i kišenės; jei no ime, kad...) e ė ų ody i kuo daugiau lė o galabymo ilmų, o ne aukš paukš ! Beje, daugelis kū ėjų ą pe p a o i aisingai iūsia ien šia linkme. DLKT Tikslas su p iežas imi pasakomas i ais a ejais, kai polinksnio labui p iklausomuoju dėmeniu eina ka a o iškai a ojamo pa odomojo į a džio as kilmininkas. Apibend in o nu odymo eikšmės į a dis, kaip ma y i iš 76 a 77 sakinio, pa aduoja pla esnį kon eks ą. 78 sakinio kon eks as leidžia kalbė i apie polinksnio labui kons ukcija žymimą p iežas ies eikšmę. 76) Lem ingą į aką li u gijai pada ė Renesansas, š en ybę su elia y indamas o, kas g ažu žmogaus akyse, labui. Žmogaus puikybė jį su edžiojo: jis aip im ai sa e e ina, jog užmi š a, kad gy enimas u i žaidimo a spal į. DLKT 77) Aske izmas „iš naujo į e inamas“ o, kas laikoma „ undamen aliausiomis gy enimo p ielaidomis“, labui. DLKT 78) Todėl aki aizdu, kad, ke e iais a penke iais me ais i šijus šį amžių, jau eikia a sisaky i gimdy i aikus i oliau gy en i ka u ik s eika os labui (plg. dėl s eika os) a dėl kokios ki os panašios p iežas ies. DLKT Iš o, kas saky a, ma y i, kad (labiau) polinksniškai labui a ojamas ais a ejais, kai eina objek u i jo kilmininko aldinys pasakomas abs akčiu daik a a džiu (bū ina bend o gė io labui). Aplinkybe einančios polinksnio labui kons ukcijos ipiška eikšmė – ikslas, ka ais susipynęs i su ki omis eikšmėmis. Polinksnio labui kons ukcija pasakoma i p iežas is. Galiausiai 79–80 sakinių pag indu galima kalbė i i apie labui, a imą da i us e hicus, ku is „ a ojamas eikš i kalbančiojo gy ą emocinį san ykį su ap a iamais dalykais“ (Hol oe , Čižik- P okaše a 2005: 87). Sin aksiškai oks su disku su susijęs labui su 2-ojo asmens į a džių naudininku y a sakinio, o ne p edika o aplinkybė (plg. Hol oe , Čižik-P okaše a 2005: 88). De a LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o) kalboje | 21 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 p ipažin i, kad šis a o labui gali bū i in e p e uojamas i kaip a imas da i us commodi (plg.: (79) nepada ė a o labui ≈ au). 79) Pala, ko gi Anup as da nepada ė a o labui (plg. a gi ko au Anup as da nepada ė), kolega? Gal a ne eikė. Jis išg iebė iš kišenės ženšenio bu eliuką, nusuko i šelį i gu kš elėjo... Ligi dugno. DLKT 80) Seimas uoj į a lapus kibs dėl Ūkininkų įs a ymo, Vy iausybė a o labui (plg. au) ku ą pab angina i uojau a lygina (g ažus šmugelis!) – plok ka u es, žmogau, aldan iems i iems, ku ie g acingai auko nosis. DLKT APIBENDRINIMAS IR IŠVADOS Iš y imo paaiškėjo, kad daba inėje lie u ių ( aš o) kalboje o ma labui a ojamas iek kaip daik a a dis, iek kaip polinksnis. Vienais a ejais daik a a džio labas naudininko eikšmė y a aiški ( a nau i isuo iniam labui; ka u eikia bend am isų labui), ki ais – blankesnė (siunčia man mano labui). Panašiai y a i su polinksnio labui kons ukcijomis: be abejonių nekeliančių a ejų (bū inas bend o gė io labui), esama okių, ku labui galima sup as i i kaip abs ak aus daik a a džio o mą, i kaip polinksnį ( isa ai da iau a o labui). Remian is aiškiais i p ipažįs an mažiau aiškius (pe einamuosius) a ejus, daik a a diškojo i polinksniškojo labui a osena g įs a hie a chijų pag indu, ku ski iamam na iui a s o auja aiškus ( ipiškas) daik a a diškasis a ba polinksniškasis labui. Labui a osenai aiškin i eikšmingas y a gy umo k i e ijus, . y. asmuo > abs ak us daik as. Tai susiję su Michaelio Sil e s eino (1976) a Robe o Dixono (1979: 85) (i) gy umo hie a chija 27 , ku ioje ski iami gy umo požymiai ko eliuoja su (ii) seman inių 28 , (iii) g ama inių unkcijų i jų (i ) mo osin aksinio žymėjimo hie a chijomis (Hen schel 1992; plg. Gi ón 1984: 239 ; Dik 1989: 269–270; Hol oe 2009a, 2009b). (i) asmuo > gy as pada as (neasmuo) > negy as konk e us daik as > abs ak us daik as (ii) A > P > Rec 29 > Ben > I > L > T 27 Gy umo hie a chija ėlesniuose da buose suski s y a į (i) asmens (komunikacijos daly ių), (ii) gy umo (siau ąja p asme) i (iii) žinomumo hie a chijas (plg. C o 1990: 111; 127; Com ie 1989: 128, 185). Alanas Timbe lake’as (1986) pagal gy umo (siau ąja p asme), apib ėž umo, skaičiaus, konk e umo i ki us požymius ski ia indi idualumo (angl. indi idua ion) hie a chiją. 28 K i išką nuomonę seman inių unkcijų hie a chijos sky imo klausimu ž . C o (2012: 175 ) i en ap a iamą li e a ū ą. 29 ,,Die mo phosyn ak ische Ma kie ung de seman ischen Rolle Rezipien is die p o o ypische Da i unk ion. <...> Ein ypische Rezipien is eingebunden in eine T ans e handlung. Ein Objek wechsel den LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o) kalboje | 22 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 (iii) subjek as > objek as > suplemen as (aplinkybė). (i ) Nom > Acc > Da > p ielinksninės kons ukcijos. G ama iniai (a ba s uk ū iniai) – a dininko i galininko – linksniai pasi enkami sin aksiškai i seman iškai iškiliausiems (angl. salien ) sakinio na iams – agen o subjek ui i pa ien o iesioginiam objek ui – žymė i (Jonas [A] s a o namą [P]), ki i linksniai – mažiau iškilioms (g ama inėms i seman inėms) unkcijoms. Šiame s aipsnyje nag inė as abs ak aus daik a a džio labas naudininkas ko eliuoja su mažiau iškiliomis sakinio b anduolio a ba sakinio lais ųjų na ių – suplemen ų ( . y. p edika o a ba sakinio aplinkybių) unkcijomis. Pagal nag inė o daik a a diškojo i polinksniškojo labui a oseną, g ama inių unkcijų hie a chiją (iii) galima papildy i lais ųjų naudininkų hie a chija (Rembiałkowska 2009) i kalbė i apie ai, kad daik a a diškojo labui esp. polinksniškojo labui a osena ko eliuoja su okia g ama inių unkcijų hie a chija: objek as > suplemen as (aplinkybė): da i us sympa he icus > da i us commodi > ki os aplinkybės ( ikslas, p iežas is) > da i us e hicus. Tai a liepia i hie a chinius sin aksinės p iklausomybės ( aldinys > modi ika o ius) ski umus. Ma y i hie a chijų asmuo > abs ak us daik as i daik a a diškasis labui > polinksniškasis labui ko eliacija, kai labui eina objek u: daik a a džio labas naudininkas ipiškai aldo asmenis žymin į daik a a džio (a ba jį pa aduojančio į a džio) kilmininką (bū inas isuomenės labui), polinksnis labui – abs akčių daik a a džių kilmininką (bū ina bend o gė io labui; galią naudo i bend os ge o ės labui). No s y a daugiau s y a imų a p daik a a diškojo i polinksniškojo labui, panašios ko eliacijos esama i ais a ejais, kai labui y a aplinkybė: daik a a diškasis labui pap as ai a ojamas su asmenis pasakančiu daik a a džio (į a džio) kilmininku (gy enimą paš ęs i šeimos labui; sukū ė sau i au os labui), polinksnio labui kilmininko aldinys dažnai eiškiamas abs akčiu daik a a džiu (a jį a s ojančiu į a džiu) (k iečiami jų pačių š iesesnės a ei ies labui; g ožio labui sep ynžiedžius enka), be dėl sin aksinės kondensacijos kilmininkas gali žymė i i gy us daik us (a ida ė mi čiai žmonių labui). Objek u einan is daik a a džio labas naudininkas a i inka bene icien o a ba ini y o unkciją; esama a ejų, kai jis ko eliuoja su pa ien u a kon en y u. Daik a a džio labas naudininkas, einan is aplinkybe, pap as ai žymi bene icien ą, ka ais – būdą. Polinksnio labui su Besi ze , om Vo –Possesso zum Nach–Possesso . De Rezipien is Nach–Possesso nach eine e olg eichen T ans e handlung. Die Ve ben des ‘geben / nehmen’–Feldes bilden den Hin e g und ü diese p o o ypische Bes immung on Rezipien en um: Klaus gab seinem B ude ein Buch“ (Ba els 2005: 105; plg. Hen schel 2001: 181 , 196–197). Plg.: Valeckienė (1998: 36): ,,Recipien as [Rec] y a ko no s ga ėjo, ėmėjo unkcija. Jis dažniausiai pasakomas a dininku. Kaip ecipien as pap as ai su okiamas asmuo, p z.: Vaikas [Rec] ga o do anų [Con] (plg.: Vaikui [B] da ė do anų [Con]).“ LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o) kalboje | 23 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 kilmininku kons ukcijos, einančios objek u, žymi ini y ą a ba bene icien ą, einančios aplinkybe – ipiškai ikslą. Polinksnio labui kons ukcijos sinonimiškos naudininkui i (a ba) p ielinksnio dėl kons ukcijoms (bū inas bend o gė io labui (plg. bend am gė iui); auko i ikslų labui (plg. ikslams, dėl ikslų); da buojasi eikalo labui (plg. dėl eikalo)). Daik a a diškasis labui su asmenis žyminčio daik a a džio a į a džio kilmininku ski iasi nuo bene icien o naudininko: labui pab ėžiamas seman inis naudos – ge o da ymo asmeniui – požymis (bū ina isuomenės labui (plg. isuomenei); sukū ė ki ų au ų labui (plg. ki oms au oms)). Polinksnio labui kons ukcija su kilmininku, kaip u in i mažiau eikšmių, . y. aiškesnė (angl. anspa en ), sk e biasi (da osi labiau ikė ina (angl. p edic able)) į objek o naudininko aišką ( adinasi, į alen inę p edika o s uk ū ą – sakinio b anduolį), s umia aplinkybe einan į ikslo naudininką iš okių sakinių: Tad egu nuola os gausėja „ au a, s ojan i už gy ybę“, egu nauja meilės i solida umo kul ū a ys osi ik ajam isos žmonių isuomenės labui (DLKT), i keičia ikslo p ielinksnio dėl kons ukcijas dėl pas a ųjų daugia unkciškumo. ŠALTINIAI DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas, sud. Kauno Vy au o Didžiojo uni e si e o Kompiu e inės ling is ikos cen as. P ieiga in e ne e: h p://donelai is. du.l . BŽe – engiamas Bend inės lie u ių kalbos žodynas. Redak o ių kolegija: Danu ė Liu ke ičienė ( y . edak o ė), Ge ūda Nak inienė, Ri u ė Pe okienė, Do ilė S e ikienė, Klemen ina Vosyly ė, Jolan a Zaba skai ė. P og amuo ojas Vikis Sa ke ičius. D. 1: Į adas, B, C, H, J, O. – Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2013. D. 3: Č, E, Ę, Ė, F, Z. – Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2014. P ieiga in e ne e: h p://bkz.lki.l . DŽe – Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy iausiasis edak o ius S asys Keinys. – 7-as pa ais. i papild. leid. – Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2012, XXVI, 969 p.; elek oninis a ian as, 2015. P ieiga in e ne e: h p://lkiis.lki.l . LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas ( . I–XX, 1941–2002): elek oninis a ian as. Redak o ių kolegija: Ge ūda Nak inienė ( y . edak o ė), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. – Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a naujin a e sija, 2008). P ieiga in e ne e: www.lkz.l . LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o) kalboje | 24 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 LITERATŪRA Amb azas V. 2006: Lie u ių kalbos is o inė sin aksė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Ap esian V. J. 1995: Апресян В. Ю. Для и ради: сходства и различия. – Вопросы языкознания 3, 17–27. Balke ičius J. 1963: Daba inės lie u ių kalbos sin aksė, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. Ba els H. 2005: Da i ode P äposi ion: Zu Ma kie ungs a ian ion im Kon ex adjek i ische P ädika e im Deu schen, Russischen und Polnischen. Oldenbu g (S udia Sla ica Oldenbu gensia 12). Com ie B. 1989: Language Uni e sals and Linguis ic Typology. Syn ax and Mo phology, 2 edi ion. Ox o d: Basil Blackwell Basil Blackwell. C o W. 1990: Typology and Uni e sals. Camb idge e c.: Camb idge Uni e si y P ess. C o W. 2012: Ve bs: Aspec and Causal S uc u e. Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess. Čižik V. 2003: Linksnių a akcija lyginamosiose kons ukcijose. – Ac a Linguis ica Li huanica 48, 1–17. Dik S. C. 1989: The Theo y o Func ional G amma 1. Be lin e c.: Moun on de G uy e . Dixon R. M. W. 1979: E ga i i y. – Language 55 (1), 59–138. DLKG 2006: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Gai enis K., Keinys S . 1990: Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa. Gi ón T. 1984: Syn ax. A unc ional– ypological in oduc ion 1. Ams e dam; Philadelphia: John Benjamins. Hen schel G. 1992: Kons an en de Kasus a ia ion. Zum Nomina i –Ins umen al– und Akkusa i –Geni i –Wechsel im Russischen. Habili a ionssch i . Gö ingen ( ank aš is). Hen schel G. 2001: Da i e o p eposi ional ma king o noun ph ases in he con ex o Russian adjec i al expe encie p edica es. – Va iie ende Ma kie ungen on Nominalg uppen in Sp achen un e schiedlichen Typs, H sg. Win ied Boede , Ge d Hen schel. Oldenbu g (S udia Sla ica Oldenbu gensia 4), 171–200. Hol oe A., Čižik-P okaše a V. 2005: Papildiniai i aplinkybės. – G ama inių unkcijų y imai (Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 3), ed. Axel Hol oe , Rolandas Mikulskas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 65–92. Hol oe A., Judžen is A. 2003: Sin aksinių yšių ipai. – Sin aksinių yšių y imai (Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 1), ed. Axel Hol oe , A ū as Judžen is. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 11–35. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daik a a diškasis i polinksniškasis labui daba inėje lie u ių ( aš o) kalboje | 25 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Hol oe A., Judžen is A. 2005: Sin aksinės p iklausomybės ipai: papildymai i pa ikslinimai. – G ama inių unkcijų y imai (Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 3), ed. Axel Hol oe , Rolandas Mikulskas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 11–38. Hol oe A., Semėnienė L. 2004: Linksnio eo ijos pag indai. – G ama inių ka ego ijų y imai (Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 2), ed. Axel Hol oe , Lo e a Semėnienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 11–31. Hol oe , A. 2009a: A gumen ų hie a chijos i g ama inės unkcijos. – G ama inių unkcijų p igim is i aiška (Ac a Salensia 3), ed. Axel Hol oe , Rolandas Mikulskas. Vilnius: Vilniaus uni e si e as, asociacija „Academia Salensis“, 1–36. Hol oe , A. 2009b: Di uziniai subjek ai i objek ai. – G ama inių unkcijų p igim is i aiška (Ac a Salensia 3), ed. Axel Hol oe , Rolandas Mikulskas. Vilnius: Vilniaus uni e si e as, asociacija „Academia Salensis“, 37–67. Kazlauskienė A., Rimku ė E., Bielinskienė A. 2011: Bend oji i specialybės kalbos kul ū a, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. P ieiga in e ne e h ps://el alpykla. du.l /bi s eam/handle/1/219/ISBN9789955126553.pd ?sequence=1 & isAllowed=y Ke e ičienė J. 2008: The Li huanian Da i e and i s English Coun e pa s (a Case S udy in Cogni i e G amma ). Doc o al disse a ion, Kaunas. Labu is V. 1998: Lie u ių kalbos sin aksė, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. LKG 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1. Fone ika i mo ologija. Red. K. Ul ydas, Vilnius: Min is. LKG 1971: Lie u ių kalbos g ama ika 2. Mo ologija. Red. K. Ul ydas, Vilnius: Min is. LKG 1976: Lie u ių kalbos g ama ika 3. Sin aksė. Red. K. Ul ydas, Vilnius: Min is. Našlėnai ė-Ebe ha d V. 2002: P iežas ies san ykiai į ai iose lie u ių kalbos sin aksės pakopose. Dak a o dise acija, Vilnius. Paulauskienė A. 1994: Lie u ių kalbos mo ologija. Paskai os li uanis ams, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Paulauskienė A. 2001: Lie u ių kalbos kul ū a, Kaunas: Kauno echnologijos uni e si e as. Rembiałkowska A. 2009: Lie u ių kalbos lais ieji naudininkai i p edikacijos lygmenys. – G ama inių unkcijų p igim is i aiška (Ac a Salensia 3), ed. Axel Hol oe , Rolandas Mikulskas. Vilnius: Vilniaus uni e si e as, asociacija „Academia Salensis“, Asociacija „Academia Salensis“, 147–168. Sil e s ein M. 1976: Hie a chie o ea u es and e ga i i y. – G amma ical ca ego ies in Aus alian languages, ed. Robe M. W Dixon. Canbe a, 112–171. Sližienė N. 1994: Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas 1, Vilnius: Mokslo i