Daiktavardiškasis ir polinksniškasis „labui“ dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje

LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ Lietuvių kalbos institutas DAIKTAVARDIŠKASIS IR POLINKSNIŠKASIS LABUI DABARTINĖJE LIETUVIŲ (RAŠTO) KALBOJE ESMINIAI ŽODŽIAI: daiktavardžio naudininkas, desemantizacija, polinksn is. ANOTACIJA Šiame straipsnyje, remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT) medžiaga, kalbama apie daiktavardiškai ir polinksniškai vartojamą labui. Remiantis hierarchijomis, iš tyrimo paaiškėjo, kad daiktavardžio labas naudininkas paprastai eina objektu arba aplinkybe tais atvejais, kai jo valdinys pasakomas asmenį žyminčiu daiktavardžio (įvardžio) kilmininku (būtinas visuomenės labui; sukūrė tiek sau, tiek kitų tautų labui). Toks daiktavardiškasis labui aktualizuoja beneficientą, taip pat jis atliepia finitvą, pacientą, kontentyvą, pasako būdą. Polinksnio labui su kilmininku konstrukcijai būdingiausia yra tikslo reikšmė. Tipiškas objektu einančio polinksnio labui kilmininko valdinys – abstraktus daiktavardis (būtina bendro gėrio labui), aplinkybe einančio – leksiškai neribotas. ĮVADAS Didžiajame Lietuvių kalbos žodyne (LKŽₑ)1 skiriamos trys vyriškosios giminės vienaskaitinio daiktavardžio labas reikšmės: (1) „gerovė2, nauda3“ (žr. 1–3 sakinius), (2) „turtas, lobis, gėrybė“ (žr. 4–5 sakinius) ir (3) „sveikinimas“ (žr. 6 sakinį). Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (DŽₑ) ir Bendrinės lietuvių kalbos žodyne (BŽₑ) teikiamos dvi pirmosios – „gerovė, nauda“ (žr. 7–8 sakinius), „turtas, lobis, ištekl ius“ (žr. 9–10 sakinius) – reikšmės. 1) Jum negera, ir jam ne labas Sv4. 1 Antrasis Lietuvių kalbos žodyno tomas (C–F), kurio vyriausiasis redaktorius – Jonas Kruopas, išleistas 1969 metais Vilniuje. 2 Plg. DŽₑ: gerovė – geras, aprūpintas gyvenimas: Materialinėje gerovėje gyvena – visa ko turi. 3 Plg. DŽₑ: nauda – 1. kas naudinga, vertinga, pelninga: Iš šito darbo bus didelė nauda. 2. gerovė, labas: Dirbkime visi tėvynės naudai. 3. teigiamas, palankus rezultatas: Rungtynės baigėsi mūsų komandos naudai. 4. turtas: Tiek naudos dar niekad neturėjome. 5. javai, grūdai: Šiemet gerai užderėjo naudos. 4 Sutrumpinimai kaip LKŽₑ. BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 2 2) Visa geriausia <...> mes panaudojame liaudies labui sp. 3) Tėvai dirbo dėl labo kūdikių savo A1885,6. 4) Pilį sugriovė ir visą jų labą pasiėmė A1884,335. 5) Bet, manant girios labą aprašyti, paaiškinti reikia, kas teko ten patirti iš. 6) Už labą nei žodžio, ale valgyt nepeši PrLXVII26. 7) Visą gyvenimą dirbau žmonių [tėvynės]/labui. BŽe 8) Valdžia turėtų vadovautis bendro labo siekiu. BŽe 9) To labo užteks visam gyvenimui. BŽe 10) Čia visas mūsų labas. BŽe 11) Vėliau aš supratau, kad jis pažabojo Seto jėgą, neišmatuojamą dangaus galybę, ir naudojo ją harmonijos, o ne chaoso labui. DLKT 12) Kai neilgai priešinesis pasidavė penktasis fortas, gradgrotai nusprendė, jog, turint omeny pavojingą laiko stygių, reikalo labui su likusiais kanonieriais pasikalbės patys. DLKT 2 ir 7 sakiniuose vartojamas tikslo labui artimas daiktavardžio gerovė naudininkui (plg.: Visa geriausia mes panaudojame liaudies gerovei; Visą gyvenimą dirbau žmonių gerovei5). Kitaip yra 11–12 sakiniuose, kur labui pakeisti sinonimišku gerovei darosi keblu (plg.: ?Jėgą naudojo harmonijos, o ne chaoso gerovei; ?Reikalo gerovei su likusiais kanonieriais pasikalbės patys). Gali būti, kad labui daiktavardiškumas – reikšmės „gerovė, nauda“ aiškumas susijęs su tuo, ar jo priklausomuoju dėmeniu einantis daiktavardžio (įvardžio) kilmininkas žymi gyvą ar abstraktų daiktą. Labui su kilmininku, vartojami 2, 11 ir 7, 12 sakiniuose, skiriasi pagal būtinumą sakinyje: pirmieji su kilmininku vartojami semantiškai besiskiriantys labui yra valentiniai veiksmažodžio (pa-)naudoti6 aktantai, antrieji – ne. Nebūtinoji labui su kilmininku konstrukcija 7, 12 sakiniuose gali būti gretinama su tikslo prielinksnine dėl konstrukcija 3 sakinyje (plg. Balkevičius 1963: 226). Tikslas reiškiamas daiktavardžio labas naudininku 7 sakinyje (plg. 2 sakinį), prielinksnio dėl konstrukcija 3 sakinyje ir antrinio prielinksnio7, tiksliau kalbant, polinksniu labui su kilmininku 5 Plg. pavyzdį iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT): [Pliusnys] toliau darbuotųsi Kūrėjo garbei ir žmonių gerovei. 6 Plg. Nijolės Sližienės (1998: 10) teikiamą naudoti „vartoti kaip priemonę, įrankį kokiam tikslui, taikyti kur“ junglumo aprašą, kur naudininkas atliepia finitývo – tikslo, paskirties funkciją (žr. Sližienė 1994: 23). 7 „Antriniais (nauj ybiniais) vadinami prielinksniai, kurie gali būti susieti su kitų kalbos dalių žodžiais, daugiausiai su prieveiksmiais“ (Vaiulytė in: DLKG 2006: 438). BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 3 konstrukcija (plg. Šukys 1998: 552; Kazlauskienė, Rimkutė, Bielinskienė 2011: 150–1518) 12 sakinyje (plg. 11 sakinį). Pagal 3 ir 7 sakinių analogiją ir atsižvelgiant į tai, kad tipiška priežasties (siaurąja prasme) raiška – prielinksnio dėl konstrukcijos, o daiktavardžio naudininkui priežasties reikšmė nėra būdinga, taip pat galima manyti, kad polinksნიო labui konstrukcija ir (arba) prielinksniu dėl su kilmininku (gali būti) žymima priežastis. Kokią vietą tikslo, priežasties raiškoje užima daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui? Ar jais pasakomos tik šios reikšmės? Kaip bus matyti, ir kitos. Toliau (žr. 2 skyrių) ieškoma atsakymo į klausimą, kokiais kriterijais remiantis galima grįsti daiktavardiškąjį ir polinksniškąjį labui, arba, kitaip, kas daro įtakos ir kada reikšminis labui tampa (yra) desemantizuotas ir įgyja polinkspnio statusą. Galima manyti, kad, be minėto gyvumo kriterijaus, tam įtakos turi ir gramatinė funkcija: daiktavardžio labas naudininkas eina netipiško beneficiento9 objektu (papildiniu), pavyzdžiui, sakinyje Visi gyvuliai naudingi žmogaus labui (plg. žmogaus gerovei, žmogui), polinkspnio labui konstrukcija – tikslo aplinkybe. Kita vertus, čia veikiau reikia kalbėti apie labiau daiktavardiškąją ir labiau polinksniškąją labui žymimas objektines ir aplinkybines (priežasties plačiąja prasme (inter alia Balkevičius 1963) arba siaurąja prasme – (realiosios) priežasties ir tikslo (inter alia LKG 1971, 1976; DLKG 2006; Labutis 1998)10) reikšmes. Taigi šio straipsnio objektas – daiktavardiškai ir polinksniškai vartojamas labui. Straipsnio tikslas – hierarchijų pagrindu aptarti labui funkcijas sakinyje. Tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: nepretenduojant į išsamią literatūros apžvalgą, trumpai minėti, kas rašyta apie daiktavardžio naudininką ir jo sinonimus gramatiniuose lietuvių kalbos aprašuose (žr. 1 skyrių), išanalizuoti (labiau) daiktavardiškosios ir (labiau) polinksniškosios labui vartosenos atvejus ir pagal tai apibendrinti, kas juo žymima dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje (žr. 2 skyrių, taip pat apibendrinimą ir išvadas). Naudojamasi aprašomuoju analitiniu ir interpretacijos metodais. Plg.: „Naujyb iniais vadinami tokie prielinksniai, kurie yra išlaikę aiškius etimologinius ryšius su tais savarankiškais žodžiais, iš kurių jie kilę“ (Vaitulytė in: LKG 1971: 580). 8 Plg.: „Kai kurie prieveiksmiai taip pat gali būti vartojami kaip polinksniai, pavyzdžiui, labui, metu ir kt. Jie beveik niekada neina prieš linksnį, tad gali būti laikomi polinksnia is, pvz.: Viską dariau tik tavo labui“ (Kazlauskienė, Rimkutė, Bielinskienė 2011: 150–151). Turimas vienas pavyzdys, kur labui vartojamas kaip prielinksnis: Kad valstybės reikalai prastėja ir kad be jo įsikišimo pilietinis karas, visų protingų ir gerų žmonių nelaimei, nesiliaus per amžius. Jis įsikišo vien labui tų romiųjų, kurie bet kokiomis aplinkybėmis nūsta tik ramiai dirbti darbą ir mėgautis paprasta šeimynine laime (DLKT). Tokiai prielinksniškai labui vartosenai įtaką daro šalutinis pažyminio sakinio dėmuo. 9 Beneficiento funkcija būdinga gyvoms būtybėms, ypač asmenims, kurių naudai ar nenaudai kas vyksta, darosi. „Kartais ir negyvi daiktai bei abstraktūs dalykai suvokiami kaip beneficientas, pvz.: sudėjo grėbliui dantis, rūkymas kenkia sveikatai“ (žr. Sližienė 1994: 21) 10 Vaida Našlėnaitė-Eberhardt (2002: 17–18) kalba apie šešias priežasties subkategorijas: realiosios priežasties (kauzatyvo), hipotetinės priežasties (sąlygos), kaip į ateitį nukreiptos priežasties (tikslo), nerealiosios priežasties (nuolaidos), motyvo (t. y. skatinančios priežasties), padarinio (pasekmės, rezultato). Priežasties semantiniams santykiams ji priskiria realiosios priežasties, motyvo ir padarinio subkategorijas ir teigia, kad hipotetinės priežasties (sąlygos), kaip į ateitį nukreiptos priežasties (tikslo), nerealiosios priežasties (nuolaidos) santykiai yra savarankiški, pasižymintys savita semantika ir turintys tiktai jiems būdingą gramatinę raišką. BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 4 Siekiant tikslo remiamasi medžiaga, rinkta iš Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centre sudaryto Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (toliau – DLKT), kurio didžiąją dalį sudaro rašytinės, dažnai redaguotos, skirtingų žanrų (publicistikos, grožinės, negrožinės ar administracinės literatūros) kalbos tekstai. Sakytinės kalbos pavyzdžiai DLKT sudaro mažiausią dalį. Straipsnyje remiamasi 1250 pavyzdžių, kur vartojamas labui. Tokie sakiniai, neskirstant pagal žanrus, eiliškumo tvarka atrinkti į DLKT išplėstinės paieškos laukelį įrašius žodį labui (naudojamas paieškos kriterijus sutampa). 1. NAUDININKAS IR JO SINONIMAI GRAMATINIUOSE LIETUVIŲ KALBOS APRAŠUOSE Norint sukonkretinti labui funkcijas sakinyje, visų pirma svarbu trumpai paminėti, kaip gramatikose suprantamas daiktavardžio naudininkas ir kokie gali būti jo sinonimai. 1.1. Adelė Laigonaitė, aptardama daiktavardžio naudininką Lietuvių kalbos gramatikoje (toliau – LKG) (LKG 1965: 193t), teigia, kad „veiksmažodžiu valdomas naudininkas reiškia asmenį ar daiktą, kuriam skiriamas, kurio interesais atliekamas, kurį vienaip ar kitaip liečia kalbamasis veiksmas. Tokį daiktavardžių naudininką galima vadinti objekto naudininku. Sakinyje jis atlieka papildinio funkcijas“ (žr. 13 sakinį). Tais atvejais, kai veiksmažodžiu valdomas naudininkas rodo, kuriam tikslui kas daroma, atsitinka, jis atlieka tikslo aplinkybės funkcijas (žr. 14 sakinį). 13) Fabrikantai prispirti pakelti darbininkams užmokestį. (cituojama iš LKG 1965: 193) 14) Tas dėdė paskolijo dar jai keliui ir porą rublių pinigų. (cituojama iš LKG 1965: 194) Elena Valiulytė, gramatikose (LKG 1976: 29tt; DLKG 2006: 513t; plg. Šukys 1998: 147) aptardama veiksmažodinius junginius su naudininku, sako, kad naudininkas dažniausiai žymi objektinius (aukojasi vaikams), rečiau – tikslo (ruošiasi sėjai), kiekybinius (dingo amžiams) bei laiko (išvažiuos žiemai) santykius. Objekto naudininkas su tranzityviniais veiksmažodžiais „turi dvi ryškesnes reikšmes – veiksmo adresato ir veiksmo paskirties. Šios reikšmės ypač aiškiai skiriasi tada, kai abu naudininkai pavartojami greta su tuo pačiu veiksmažodžiu, pvz., nupirko dukteriai (adresatas) siūlų megztiniui (paskirtis). Adresatą paprastai reiškia asmenis (ar kitas gyvas būtybes) žyminčių daiktavardžių (ar jį atstojančių įvardžių) naudininkas. <...> Paskirties reikšmę turi paprastai daiktus žyminčių daiktavardžių naudininkas. Jis žymi, kam skiriamas kitu nuo to paties veiksmažodžio priklausomu linksniu (galininku ar kilmininku) pasakytas daiktas“ (Valiulytė in: LKG 1976: 31t; dar žr. DLKG 2006: 513t) (plg. 15–16 sakinius). Abstrakčios reikšmės (dažnai veiksmažodinės kilmės) daiktavardžių naudininkas 17–18 sakiniuose rodo veiksmažodžiu žymimo BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui dabartinėje lietuvių (raš to) kalboje | 5 veiksmo tikslą (Valiulytė in: LKG 1976: 34). Kitaip kalbant, E. Valiulytės nuomone, 15–16 sakinių naudininkas yra (adresato, paskirties) papildinys, o 17–18 sakiniuose – (tikslo) aplinkybė. Albertas Ruže LKG (1976: 517) teikiamą, pavyzdžiui, sakinio Beržo tošės pasidžiauk prakurai daiktavardžio prakuras naudininką laiko tikslo aplinkybe (plg. 16 sakinį). Panašios nuomonės yra ir Vitas Labutis, kuris 16–18 sakiniuose vartojamą daiktavardžio naudininką supranta kaip tikslo¹¹ – tiksliau, paskirtinio tikslo (paskirties) aplinkybę, kurią „rodome tariniu pasakyto požymio tikslą, kuris dažnai drauge žymi ir veiksniu ar papildiniu pasakyto daikto paskirtį“ (Labutis 1998: 302; panašiai Ruže in: LKG 1976: 517; Šukys 1998: 168t; dar žr. t. p.: 147, 176). Jonas Balkevičius (1963: 226) kalbamųjų sakinių naudininkus taip pat aptaria tikslo aplinkybių skyriuje. Tačiau jis (Balkevičius 1963: 219), skirtingai nei V. Labutis ar A. Ruže, tikslo aplinkybę įtraukia į plačiai suvokiamą priežasties aplinkybių sąvoką. Kaip sako Jonas Šukys (1998: 169), aplinkybių naudininkas 16 sakinyje „kartu rodo ir netiesioginį objektą¹²“, o 17–18 sakiniuose, kur yra „abstraktesnis daiktavardis, jis paprastai turi ryškesnį tikslo atspalvį“ (plg. Ruže in: LKG 1976: 517¹³; plg. t. p.: 34, 87). 15) Aš jam kalną pyliau, jis man duobę kasė. (cituojama iš Šukys, 1998: 148) 16) Aš pats pasidariau namui langus. (cituojama iš LKG 1976: 32) 17) Vaivorykštė jų grožiui septynžiedžius renka? (cituojama iš LKG 1976: 34) 18) Savo valdžią panaudoti piktam negarbingą. (cituojama iš LKG 1976: 34) Aldona Paulauskienė (1994: 120, dar žr. t. p.: 123, 173¹⁴) laikosi nuomonės, kad „visais šiais [papildinio, aplinkybių] vartojimo atvejais naudininkas išlaiko bendrą (invariantinę) paskirties ir naudos/nenaudos reikšmę“ (dar žr. Šukys 1998: 147). Aiškėja, kad daiktavardžio naudininko interpretacija grindžiama sakinio dalių (gramatinių funkcijų) papildinys (netiesioginis objektas) resp. aplinkybė ir konkretus (gyvas resp. negyvas) resp. abstraktus daiktas skirtimi. Papildinys yra konkrečius gyvus arba negyvus daiktus žymintis daiktavardžio naudininkas (Valiulytė); aplinkybė – konkrečius negyvus arba abstrakčius daiktus žymintis daiktavardžio naudininkas (Labutis, Balkevičius, Šukys). Remiantis taip skiriamu 11 „Tikslo aplinkybė – tai antrininė sakinio dalis, rodanti numanomą, perspektyvoje turimą priežastį, kurios dėlei, prie kurios taikydamasis reiškiasi požymis, pasakytas tariniu“ (Labutis 1998: 300). Plg.: „Tikslo aplinkybė žymi veiksmo ar būvio tikslą bei paskirtį, atsakydama į klausimus ko, kurių galų einama, vykstama, siekiama arba kam, kuriam tikslui kas yra arba kas daroma“ (Balkevičius 1963: 225). ¹² „Paprastai toks objektas reiškiamas gana konkrečiu daiktavardžiu“ (Šukys 1998: 168). ¹³ „Ryškiausią tikslo reikšmę turi veiksmažodinių daiktavardžių naudininkas“, pvz., Dujinei cementacijai naudojamos įvairios krosnys (LKG 1976: 517). ¹⁴ „Aplinkybių naudininkas išlaiko tą pačią pagrindinę paskirties reikšmę. <...> Tikslo aplinkybė taip pat susidvejinusi su paskirties reikšme“ (Paulauskienė 2001: 173). BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 6 netiesioginio objekto ir aplinkybės naudininkų, reikia sakyti, kad daiktavardžio naudininkas yra netiesioginis objektas konstrukcijose aukojasi vaikams, nupirko dukteriai siūlų, jam kalną pyliau ir skiriasi nuo aplinkybę einančio konstrukcijose aukojasi vaikų labui (plg. gerovei), nupirko dukters labui siūlų, jo labui kalną pyliau. Taip pat čia svarbu ta pačia raiška žymimi semantiniai skirtumai: konstrukcijose aukojasi vaikams, nupirko dukteriai siūlų, jam kalną pyliau yra beneficiento, o aukojasi vaikų labui, nupirko dukters labui siūlų, jo labui kalną pyliau – tikslo naudininkas. Ar pastarieji naudininkai skirtingi? Visaip gali būti. Bet, pavyzdžiui, sakinyje Bičiuliai, jo patirtis dar pasitarnau­s mūsų labui (DLKT), labui veikiau yra artimas beneficiento netiesioginiam objektui, žymimam naudininku (t. y. pasitarnaus mūsų labui ≈ mums; plg.: ?pasitarnaus mums mūsų labui; dar plg.: Nupirko dukters labui siūlų megztiniui; Paskolijo dar jos labui kelionei ir pinigų) (žr. toliau). Vadinasi, labui skirtumams paaiškinti reikia ieškoti dar kitų kriterijų. Axelis Holvoetas ir Loreta Semėnienė (2004) linksniams priskiria gramatiškumo laipsnius. Remdamiesi Veslavos Čižik (2003) preliminariai nustatyta linksnių hierarchija: vardininkas > galininkas > naudininkas > kilmininkas (arba kilmininkas > naudininkas) > įnagininkas, autoriai (Holvoet, Semėnienė 2004: 33) teigia, kad „linksniai išsidėsto skalėje pagal tai, ar jie koduoja centrines, ar periferines sakinio funkcijas“; linksnių reikšmės „yra labai abstrakčios ir sunkiai suformuluojamos linksnių hierarchijoje aukštai esančių linksnių atveju, bet darosi tuo konkretesnės kuo žemesnė linksnio pozicija hierarchijoje“. Pagal santykinį gramatiškumo (artimumo sakinio branduoliui) ar semantiškumo (periferiškumo) laipsnį skiriama linksnių hierarchija susijusi ir su sintaksinės priklausomybės (valdinys > modifikatorius15) pagrindu skiriama gramatinių funkcijų hierarchija: subjektas > tiesioginis objektas > netiesioginis objektas > tolimesni objektai (angl. oblique) (trumpiau, subjektas > objektai) > aplinkybės (plačiau Holvoet 2009a, 2009b). Kaip rašo A. Holvoetas (2009a: 18), „vardžodžių hierarchija, išrikiuojanti veiksmažodžio palydovus tam tikra žemėjančia tvarka pagal jų periferiškumo, arba atsietumo nuo pagrindinės predikacijos laipsnį, leidžia įsivaizduoti laipsnišką veiksmažodžio komplementų perėjimą į modifikatorių kategoriją, kartu numatydama ir tarpinius šio perėjimo atvejus“. Taigi hierarchizacijos pagrindu naudininkas yra labiau semantinis (mažiau gramatinis) linksnis, žymintis labiau periferines gramatines funkcijas. Hierarchiniais skirtumais galima grįsti ir labui vartoseną: pagal sintaksinę priklausomybę juo žymimi objektai > aplinkybės (pasišvenčia bendram labui > pasitarnaus mūsų labui > dirba žmonių labui > grožio labui septy­nžiedžius renka). Tai susiję ir su paties labui daiktavardiškumu > 15 Apie sintaksinių ryšių – valdymo ir modifikavimo, valdinio resp. modifikatoriaus, valdančiojo žodžio resp. modifikuojamojo žodžio sampratą, kurią čia remiamasi, plačiau žr. Holvoet, Judžentis (2003: 11–35; 2005: 11–38). Ten pat plg. ir tradicinę sintaksinių ryšių tipų apžvalgą. Apie papildinių ir aplinkybių skyrimo kriterijus, kuriais straipsnyje naudojamasi, plačiau žr. Holvoet, Čižik-Prokaševa (2005: 66–70). BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 7 polinksniškumu (pasitarnau­s mūsų labui (plg. mūsų gerovei) > grožio labui (*grožio gerovei) septynžiedžius renka). Pagal semantines funkcijas netiesioginiu objektu einantis daiktavardiškasis labui koreliuoja su beneficientu, o aplinkybe einanti polinks­nio labui konstrukcija – su finityvu16, t. y. tikslo raiška. Kaip buvo matyti, be tokių daiktavardiškai ar polinksniškai vartojamų labui, yra atvejų, kai labui yra (labiau) daiktavardiškasis, bet pagal sintaksinę priklausomybę nėra predikato valdinys (jo labui (plg. jam, jo gerovei) kalną pyliau), ir atvirkščiai: labui yra veiki­a­u polinksnis, bet predikato valdinys (naudojo harmonijos, o ne chaoso labui). A. Holvoetas ir V. Čižik-Prokaševa (2005: 81–92) sintaksiškai naudininką, kuris neužima argumento pozicijos, t. y. nėra predikato valdinys, vadina laisvuoju ir skiria keturis jo tipus: dativus commodi (Jonas atnešė Onai vyno), dativus sympatheticus (Jonas paspaudė šeimininkui ranką), dativus ethicus (Jis tau atvažiuos!), dativus iudicantis (Šis paveikslas man visai gražus). Autoriai dativus commodi interpretuoja kaip beneficiento aplinkybę (plg.: jam kalną pyliau), dativus sympatheticus – kaip argumento suskaidymo atvejį, dativus ethicus sieja su diskursu ir laiko sakinio aplinkybėje, o „dativus iudicantis yra semantiškai reikalaujamas ir sintaksiškai valdomas“ (Holvoet, Čižik-Prokaševa 2005: 83, 86, 88, 90). Pastarasis laisvasis naudininkas siejamas „ne su visu sakiniu (kaip sakinio aplinkybė), o tik su konkrečių žodžių sintaksinėmis savybėmis“ (t. p.: 91). Agnieszka Rembiałkowska, aptardama laisvuosius naudininkus, siūlo, „klasifikuojant <...> remtis jų aprėpties (angl. scope) kriterijumi“. Konkrečiai kalbant, „laisvųjų naudininkų tipai skiriami visų pirma pagal tai, su kuria sakinio atkarpa jie santykiauja, t. y. su kurio predikacijos lygmeniu jie sudaro glaudesnį vienetą ir su kurio predikacijos lygmeniu ribojasi jų reiškiamos predikacijos poveikis“ (Rembiałkowska 2009: 149–150). Jos pagrindu „dativus sympatheticus koduojamos posesyvinės reikšmės pasireiškia šerdinės predikacijos lygmeniu (plg. 16 sakinį), dativus commodi / incommodi koduojamos beneficientinės / maleficientinės reikšmės“ (t. p.: 167–168) „turėtų priklausyti išplėstinės predikacijos lygmeniui“ (t. p.: 162) (plg. 15 sakinį), „dativus iudicantis reikšmės [koduojamos] propozicijos lygmeniu, dativus ethicus – šnekos akto (sakinio) lygmeniu“ (t. p.: 168). Taigi A. Rembiałkowska (2009: 161–162, 168) aprėpties kriterijumi grindžia su predikatu tiesiogiai nesusijusių laisvųjų naudininkų hierarchizuotus skirtumus. Kaip (ar) tokią aplinkybėmis einančių laisvųjų naudininkų hierarchiją: dativus sympatheticus > dativus commodi / incommodi > dativus iudicantis > dativus ethicus, atliepia aptariamas labui, bus kalbama toliau (žr. 2 skyrių). Iš to, kas lig šiol sakyta, aišku, kad (gali būti) ribojamas labui vartojimas pagrėčiu dativus sympatheticus (plg.: pasidariau namui langus, ?pasidariau namo labui langus, bet: pasidariau namų labui (t. y. namams kaip gyvenamai vietai) langus (žr. toliau). 16 Finityvas „būdingas daiktams bei reiškiniams, kurių siekiama, kuriems skiriamas veiksmažodžio žymimas veiksmas, pvz.: komandos varžosi dėl pirmos vietos, žemdirbiai ruošiasi sėjai“ (Slizienė 1994: 23). BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 8 Jurgita Kerevičienė (2008: 117tt), taikydama kognityvinės gramatikos teorines prielaidas ir metodus, siūlo naudininko funkcijas skirti ne pagal sintaksinius (valdomas resp. nevaldomas), bet pagal semantinius kriterijus. Kalbininkė naudininką interpretuoja kaip tam tikrą tarpusavyje susijusių skirtingų reikšmių tinklą (angl. network, set of meanings). Šiame straipsnyje į daiktavardžio naudininką žiūrima kaip į hierarchijų, skirtų minėtų autorių (Holvoetas, Semėnienė, Čižik-Prokaševa, Rembiałkowska), narį. Remiantis jomis, kalbama, kada labui vartojamas (labiau) daiktavardiškai (turi reikšmę), kada polinksniškai (kaip desemantizuotas). Tai aptariama paisant jo sintaksinės priklausomybės: atsižvelgiama į tai, ar jis yra veiksmažodžio valdomas ar ne. Veiksmažodžio valdinį einantis daiktavardžio labas naudininkas ar polinksnio labui konstrukcija su kilmininku yra objektas (papildinys) (žr. 2, 11 sakinius), modifikatoriumi einantys – aplinkybė (žr. 7, 12 sakinius) (plačiau žr. 2 skyrių). 1.2. Toliau, atsižvelgiant į Vytauto Ambrazo (2006: 307) mintį, jog „prielinksnis dėl(ei) su kilmininku skverbiasi į tikslo ir paskirties naudininko vartosenos sritį, ypač tada kai kalbama apie konkrečius su tikslu susijusius dalykus, pvz.: paliko bulves sėklai → dėl sėklos, pasidėjo pieną vaikams → dėl vaikų, <...> išstumia ir veiksmažodžių abstraktais reiškiamą paskirties naudininką, pvz.: Dėl valgymo užteks17“ (plg. Balkevičius 1963: 226 ir 17–18 sakinius), trumpai minėtina, kuo dar, be naudininko, žymima tikslo aplinkybė ir kaip ji susijusi su tipiška priežasties raiška – prielinksnio dėl konstrukcijomis. Pavyzdžiui, A. Ružės nuomone, be jau minėto naudininko, tikslo aplinkybe eina prieveiksmis, daiktavardžio kilmininkas, įnaginys, kilmininkas su prielinksniu dėl, galininkas su prielinksniai į, už, veiksmažodžio bendratis, siekinys, frazeologizmas ir žodžių junginys (LKG 1976: 514tt; plg. Balkevičius 1963: 221t), o priežasties18 aplinkybe – prieveiksmis, daiktavardžio įnagininkas, kilmininkas su dėl, iš, nuo ir dėka, galininkas su prielinksniai per, už, įnagininkas su prielinksniu su, frazeologizmas ir žodžių junginys, pvz.: Dėl tėvų įnorio, dėl tamsuolių fanatikų prietarų išsižadėjau gražiausio jausmo – meilės (plg. 3 sakinį) (LKG 1976: 516–517; dar žr. LKG 1965: 194). Kilmininkas su prielinksniu dėl dažnai būna sinonimiškas tikslo funkciją turinčiam galininkui su prielinksniu už19 arba naudininkui, plg.: Mat, tu dar mokykloje būdama, jau kovojai už lietuviškumą (plg. dėl lietuviškumo); Kovai medžiojami dėl kepsnio (plg. kepsniui) (Ružė in: LKG 1976: 518). 17 Plg. Šukio (1998: 169) nuomonę šiuo klausimu: „Vietoj paskirties [t. y. tikslo] naudininko paprastai nelabai tinka prielinksnio dėl konstrukcijos, pvz.: dėl sėklos pasilikom; dėl duonos užsidirbsiu; pasiskolink dėl kelionės.“ 18 Priežasties santykių aprašą svarbiausiuose lietuvių kalbotyros darbuose žr. Našlėnaitė-Eberhardt (2002: 8–12). 19 Tikslo prielinksnio už konstrukcijos vartojamos „prie veiksmažodžių, kurių veiksmu pasakomas koks nors siekimas (kovoti, žūti, mirti, kelti ir pan.)“ (Ružė in: LKG 1976: 518). BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 9 E. Valiulytė, DLKG (2006: 543) aptardama priežasties reikšmės veiksmažodinius junginius, teigia, kad „priežastį žymi junginiai su prielinksniai iš, nuo, dėl, už, rečiau – su dėka, per, su įnagininku be prielinksnio, su prieveiksmiais“ (dar žr. Valiulytė 1998: 337–410). Kiek toliau nagrinėdama tikslo raišką, ji (DLKG 2006: 551) laikosi nuomonės, kad „veiksmo tikslą bei paskirtį žymi kilmininkas ir naudininkas (vieni ar su bendratimi), bendratis, prielinksnių [dėl, prie, į su kilmininku] konstrukcijos“; pvz.: kovoja dėl laisvės, paklausė smalsumo dėlei (dar plg. Labutis 1998: 302). Prielinksnis dėl, vartojamas „reiškiant veiksmo tikslą, dažnai susipina su priežasties reikšmės atspalviu“ (LKG 1971: 59020; panašiai Ruzė in: LKG 1976: 51821; dar žr. Valiulytė 2001: 201, 222). Išsamiai aprašiusi dabartinės lietuvių kalbos sintaksinius sinonimus, kalbininkė apibendrina: „pagrindinės priežasties santykių raiškos priemonės yra konstrukcijos išKilм, nuoKilм ir dėlKilм“ (Valiulytė 1998: 406), o „centrinę vietą tikslo [konkrečiau, siekinio] reikšmės priemonių sistemoje užima bendratis – viena ir su kilmininku, o prielinksninės [į, prie, dėl] konstrukcijos sudaro tos sistemos periferiją“ (Valiulytė 2001: 222; panašią nuomonę dar žr. Labutis 1998: 300). J. Šukio (1998: 380; dar žr. 1978: 31) nuomone, „bendroji prielinksnio dėl reikšmė – priežastis su paskirties atspalviu – gana aiški ir be sakinio“. „Kai prielinksnio dėl konstrukcija reiškia gana aiškią paskirtį [t. y. tikslą], jai yra artimas paskirties naudininkas, tačiau juo keisti nebūtina, nei norima išlaikyti priežasties atspalvį. Mama dėl savo vaiko (plg. savo vaikui) duoną paskutinę raiko. Tačiau vietoj tokios paskirtį reiškiančios prielinksnio dėl konstrukcijos, kur negalima įžiūrėti priežasties atspalvio, geriau tinka įprastas paskirties naudininkas. Pirkom bulvių dėl sėklos“ (Šukys 1998: 380t). E. Valiulytė (1998: 376) teigia, kad prielinksnio dėl – priežasties, tikslo, objektinė, nuolaidos – „reikšmės yra labai artimos: jas vienija bendras semantinis požymis, kurį sąlygiškai galima pavadinti „loginiu pagrindu“. <...> Pasitaiko tokių vartojimo atvejų, kad sunku pasakyti, kokiai reikšmei priskirti aptariamą konstrukciją“22. Iš to, kas sakyta, matyti, kad, nepaisant tipiškos prielinksnio dėl konstrukcijai – priežasties – reikšmės, ji yra daugiareikšmė: ja pasakomos ir kitos – nepriežasties (tikslo, objektinės ar pan.) 20 „Prielinksniai dėl, dėlei vartojami reiškiant veiksmo (taip pat būsenos, veiksminės ypatybės) priežastį“ (Valiulytė in LKG 1971: 590), tikslą, nuolaidą, minties ar kalbos objektą, stiprinant kito žodžio reikšmę, pvz., Dėl gerumo jis geras (gerumo jis geras) (Valiulytė in DLKG 2006: 441). E. Valiulytės nuomone (1998: 381), junginiuose su aktyvius, valingus veiksmus žyminčiais veiksmažodžiais prielinksnio dėl konstrukcija turi ir tikslo reikšmę, pvz.: atjojo dėl mergelės (plačiau žr. LKG 1976: 87). Tokius junginius galima transformuoti į sudėtinius tikslo sakinius, plg.: atjojo, kad pamatytų mergelę. 21 „Prielinksninė [dėl su kilmininku] konstrukcija tikslo aplinkybės reikšme literatūrinei kalbai nelabai būdinga. Be to, kilmininko su prielinksniu dėl tikslo reikšmė ne visada aiškiai atribojama nuo priežasties reikšmės“, pvz., Dėl drąsumo jis užsikišo už diržo savo tėvo ilgą Damasko durklą, paėmė lazdą ir išėjo; Dėl smagumo vieną gali pasikviesti, bet daugiau nieko (LKG 1976: 518). 22 Balkevičius (1963: 225; dar žr. t. p.: 226; panašią nuomonę žr. Labutis 1998: 293, 300) sako, kad „tikslo aplinkybė nuo veikiančios priežasties aplinkybės skiria kitoks priežastinis ir laiko santykis su sakinio tariniu: veikiančios priežasties aplinkybė realioje tikrovėje kyla anksčiau už tarinį arba eina kartu su tariniu, o tikslo aplinkybė yra tik galimas arba laukiamas tarinio veiksmo arba buvimo rezultatas“, arba, Našlėnaitės-Eberhardt (2002: 17) žodžiais, kalbamasis tikslas – tai į ateitį nukreipta priežastis. BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 10 reikšmės: vienais atvejais jos grynos, kitais – sinkretinės. Daiktavardžio naudininku paprastai žymime tikslą (dirbame žmonių labui, pasidėjo pieną vaikams). Tokią aplinkybę einanti naudininką stumia prielinksnio dėl konstrukcija (Ambrazas). Dėl galimo tapataus aplinkybių žymėjimo prielinksniu dėl su kilmininku gali būti sunku atriboti priežasties ir tikslo reikšmes. Toliau priežasties ir tikslo reikšmės suvokiamos kaip dvi savarankiškos, t. y. laikomasi siauresnio požiūrio į priežastį (panašiai žr. Labutis 1998) ir kalbama, kokią vietą užima čia aptariamas labui (plačiau žr. 2 skyrių). J. Šukio (1998: 552–553; 1978: 134) manymu, toks į polinksnius pastebimiau besiveržiantis labui „su kilmininku pasako priežastį, paskirtį (ypač su dirbti, daryti, stengtis...). Tavo labui, ne kieno kito, stengiuosi (plg. 7 sakinį). Labui nesunkiai gali būti keičiamas senybiniu prielinksniu dėl, plg. Dirbkime dėl tėvynės; Dėl tavęs stengiuosi“. Remdamiesi 11 sakiniu, galime sakyti, kad tais atvejais, kai polinksnio labui konstrukcija eina objektu (papildiniu) (t. y. yra valdinys), ji sinonimiška tikslo naudininkui. Taigi aplinkybių labui galima pakeisti priežasties ir tikslo dėl konstrukcijomis ir laisvaisiais naudininkais. Kyla klausimas, ar labui ir dėl konstrukcija ar naudininkas vartojami kaip (laisvieji) variantai, o gal kiekvienas turi savo reikšmę. Pavyzdžiui, ar aplinkybę einančių labui ir dėl konstrukcijų reikšmės yra sinonimiškos ar skirtingos (plg.: dirba, taupo vaikų labui / dėl vaikų ir savo ateities labui / dėl ateities23; kaip (ar) aplinkybės labui susijęs su beneficientu (plg.: taupo vaikų labui / vaikams, pieną pasidėjo vaikų labui / vaikams); kuo (ar) skiriasi netiesioginio objekto naudininkai sakiniuose Nepriklausomybė būtina visuomenei nuo būtina visuomenės labui. 2. DAIKTAVARDIŠKASIS IR POLINKSNIŠKASIS LABUI REMIANTIS DLKT Toliau, remiantis DLKT pavyzdžiais, labui sakinyje aptariamas, atsižvelgiant į tai, ar jis vartojamas (labiau) kaip daiktavardis, ar kaip polinksnis. Kalbant apie tai žiūrima, ar jis yra valdinys ar modifikatorius. Pagal tai skiriama labui konstrukcijos gramatinė funkcija (objektas > aplinkybė), plg.: 19) Žmogus gali pasirinkti saikingą mėgavimąsi pojūčių malonumais arba griežtai jų atsisakyti, trokšdamas tarnauti valstybei ir visuotin[i]am labui. DLKT 23 Plg.: „Prielinksnis ar polinksnis linksnio reikšmę smarkiai pakeičia ir kartu su daiktavardžio ar daiktavardiškai pavartoto žodžio (įvardžio, skaitvardžio...) linksniu sudaro prielinksninę konstrukciją. <...> Prielinksnis ir linksnis tartum susilieja, sudarydami kokybiškai naujos reikšmės žodžių junginį, todėl paprastai kalbama ne apie prielinksnių, o apie prielinksninių konstrukcijų reikšmes“ (Šukys 1978: 5–6). BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 11 20) Tik tas išorinis rūkas sukliudė Lukui pastebėti posūkį. Pažįstamas draudžiantis balsas prašė užmiršti tai ir nebegalvoti mano ir jo paties labui, tačiau Odesos rūkas buvo stipresnis. Mačiau važiuojant Luko automobilį vakarejančiu, tuščiu keliu. DLKT Kaip užsiminta, veiksmažodis savo predikatinę funkciją prisijungia valdinius, t. y. veiksmažodžio reikšmė reikalauja valdinių kaip papildymų (komplementų), išreiškiančių jo argumentus. Sakinyje predikato valdiniai eina papildiniais (žr. 19 sakinį). Papildinių kaip veiksmažodžio (ar kito predikatinio žodžio) valdinių samprata susijusi su jo valentinėmis savybėmis, t. y. veiksmažodžio galėjimu jungtis su jam reikalingais tam tikros formos žodžiais – valentiniais palydovais (Sližienė 1994: 5). Modifikatoriais, sakinyje paprastai einančiais aplinkybėmis, reiškiama papildoma predikacija (žr. 20 sakinį). Papildinius nuo aplinkybių „būtų galima skirti pagal vieną paprastą kriterijų: kas įeina į pagrindinės predikacijos aprėptį, yra papildinys, kas neįeina – aplinkybė“ (Holvoet, Čižik-Prokaševa 2005: 6624) (dar žr. toliau). 2.1. Daiktavardiškasis labui Daiktavardžio labas naudininkas vartojamas 19, 21–28 sakiniuose. Tokio tipo pavyzdžiai, kur labui turi savo derinamųjų pažyminių, sudaro turimos medžiagos mažumą (30 iš 1250). Sintaksiškai 19, 21–24 sakiniuose vartojamas daiktavardžio labas naudininkas skiriasi nuo vartojamo 25–28 sakiniuose, t. y. objektas (papildinys) vs. aplinkybė. Objektu einantis daiktavardžio labui 21 sakinyje atliepia pacientą kaip veiksmo poveikio gavėją (plg. Sližienė 1998: 96), 19, 22–24 sakiniuose – netipišką beneficientą (žr. 7 išnašą) (plg. Sližienė 1994: 343; 2004: 299), aplinkybe einantis 25–28 sakiniuose žymi tikslą. Sakiniuose 19, 21–25 gana lengvai numanomas asmenis žymintis daiktavardžio kilmininkas (plg.: (19) tarnauti visuotin iam labui (gerovei) ≈ tarnauti visuotin iam visų žmonių labui), kuris 27–28 sakiniuose pasakomas (plg.: (28) veikia bendram visų (žmonių) labui). Šių sakinių pagrindu 29–30 sakiniuose vartojamas visų sintaksiškai gali būti interpretuojamos dvejopai: visų galima laikyti labui priklausomojo žodžio – asmenis žyminčio daiktavardžio kilmininko derinamuoju pažyminiu (plg.: pasilikti [visų gyvų būtybių] labui) arba pagal reikšmės sinonimiškumą nederinamąjį kilmininko pažyminį visų sieti su derinamaisiais bendras25, visuotinis26 ir laikyti jį paties labui priklausomuoju dėmeniu ((28) pasilikti visų, t. y. bendram, labui). 24 Ten pat (Holvoet, Čižik-Prokaševa 2005: 66t) plg. ir tradicinę papildinio ir aplinkybės sampratą. 25 Plg. LKŽe: bendras – priklausantis visiems, visų; kartu naudojamas. 26 Plg. LKŽe: visuotinis – visa ir visus apimantis, visiems bendras. BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 12 21) Federacijos taryba gali finansiškai remti kantonų eksperimentinių ūkių ir mokslo institutų specialiuosius tyrinėjimus, jeigu jie padeda bendram labui [P]. DLKT 22) Tuščiagarbio pirmavimo siekis pražudo daugelį. Pakenkė bendram labui [B] jis ir dabar. DLKT 23) Bažnyčia vertina ir giria darbą tų, kurie, tarnaudami žmonėms, pasišvenčia bendram labui [B] ir prisiima viešų pareigų naštą. DLKT 24) Santuoka „turi didžiausios reikšmės (plg. reikšminga) žmonių giminės pratęsimui, pačių šeimos narių asmeniniam labui bei amžinajam likimui“. DLKT 25) Drąsesnieji nulėkę palei laidus gatvele – anava, guli išsirėkę virš upelės, stulpas nuo stulpo čia toli, užtat laidai ir neatlaikė. Rytą bendram labui (plg. dėl bendros gerovės) sujudo ir Mortūnienė, pakeliui į raštinę užsuko pas Milašių, reikia skambinti į miestą elektrikams, tegu sutvarko. DLKT 26) Gal patikslintumėte čia susirinkusiesiems, kokius gi darbus dirbate? Manau, būtų įdomu sužinoti, ką jūs, broli Veleri, nuveikiate bendram labui (plg. dėl bendros gerovės)? – Aš... – jis apsidairė, bet išvydo iš tiesų daug laukiančių žvilgsnių, – hmmm... pavyzdžiui, padedu virtuvėje... DLKT 27) Galėtų ir turėtų daugiau susikoncentruoti, gal ir susivienyti – bendrajam mūsų tautos labui. DLKT 28) Bendruomenėje ji padeda kitiems, o kiti padeda jam, arba vėl – kartu veikia bendram visų labui. DLKT 29) Tai tantrinės apeigos, jų metu mokiniai prašo Mokytoją kiek galima ilgiau pasilikti šioje žemėje visų gyvų būtybių labui (plg. bendram gyvų būtybių labui). DLKT 30) Žodžiu, jie vargais negalais išgelbsti detektorių nuo pasikėsinimo, detektorinę – nuo išniekinimo, ir brangus godotinas valstybės turtas liko visų labui (plg. visų žmonių labui; visiems; bendram visų žmonių labui; bendram labui). DLKT Grįžkime prie daiktavardiškojo labui. Reikšmė „gerovė, nauda“ labas naudininkas vartojamas 31–40 sakiniuose su dvivalenčiais (pvz.: (pa-)aukotis, (pasi-)tarnauti, kenkti, prieštarauti, būtinas, svarbus ir pan.) ir trivalenčiais (pvz.: atiduoti, (pa-)aukoti, palikti, parūpinti, skirti; pašvęsti, pa(si)naudoti ir pan.) predikatais. Toks objektu einantis labui 31–37 sakiniuose, panašiai kaip 22–24 sakiniuose, atliepia netipišką beneficientą (plg., pvz., Sližienė 1994: 109; 1998: 111, 122; 2004: 299). Tiksliau kalbant, šiuose sakiniuose vartojamas daiktavardžio labas naudininkas aktualizuoja BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksn(i)škasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 13 (pabrėžia) beneficientinę – naudos reikšmę, o patį beneficientą atitinka labui valdiniu einantis konkrečius gyvus ar retai negyvus ir abstrakčius daiktus žymintis daiktavardžio kilmininkas (plg.: (31) pasitarnauti santuokos labui (gerovei) ≈ santuokai; (32) pardavėme mūsų visų labui (gerovei) ≈ pars idavėme mums visiems). Kaip sako Valerijus Apresianas (1995: 18), toks labui daro matomą semantinį „kad X-ui būtų gerai“ požymį (plg.: (31) pasitarnauti šeimos labui ≈ pasitarnauti, kad šeimai [B] būtų gerai). 31) Dabar norėtume paskatinimo žodžius tarti mokslo vyrams, kurie galės labai daug pasitarnauti santuokos bei šeimos labui ir sąžinės ramybei, jeigu, drauge su kitais tyrinėdami, imsis geriau ištirti sąlygas gimimams doru būdu reguliuoti. DLKT 32) Mums dargi malonu, kad tu intuityviai, savo moterišku protu vadovaudamasi, taip nepigiai pars idavei mūsų visų labui. DLKT 33) Šeima būtų pripažinta pirmine visuomene ir tam tikra prasme „nepriklausoma“. „Nepriklausomybė“ būtina visuomenės labui. DLKT 34) NATO atstovų vizitai į Lietuvą – kartu ir Lietuvos draugų ir bičiulių būrio išplėtimas. Kaip rodo patirtis, svarbu Lietuvos labui ir asmeniniai kontaktai su užsieniečiais, asmeninės pažintys. DLKT 35) Brangusis commendatore, sėskitės, bičiulis de Ambrozijas pasakojo man apie Jus, apie Jūsų valstybės labui atiduotą gyvenimą (plg. Jūs atidavėte gyvenimą valstybės naudai). Ir slaptą poeto gyslelę, tiesa? DLKT 36) Kelmės rajono Paprūdžio žemę nerealizuoju, prašymo agrarinės reformos tarnybai dėl žemės ar kompensacijos gavimo nepateikiau, palikdamas ją Lietuvos labui. Netiesa ir tai, kad valstybės sąskaita į mano žmonos turimą sklypą nutiestas kelias ir iškirsti medžiai. DLKT 37) Supratau, daktare Ignacai. Ačiū jums už tėvišką rūpestį. Lieku skolinga visą likusį gyvenimą už šią bemiegę naktį, paaukotą mano kūno labui ir sielos išganymui. – V z a i m n o... DLKT Daiktavardiškasis labui 38 sakinyje atitinka kontentyvą (plg. Sližienė 1998: 226), o 39–40 sakinių – finityvą (plg. Sližienė 1998: 10; 2004: 67). Kaip aiškėja iš 41 sakinio konteksto, labui čia gali būti interpretuojamas kaip turintis sinkretinę – beneficiento ir tikslo (finityvo) – reikšmę (plg.: Lūšio labui parūpinti mėsos ≈ Lūšiui [B] parūpinti mėsos ir (arba) parūpinti mėsos Lūšiui pavalgyti [Fin], t. y. Lūšio naudai arba dėl Lūšio). Aktualizuoto beneficiento objektu eina daiktavardžio labas BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351–7204 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniskasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 14 naudininkas, o tikslo aplinkybę einantis labui gali būti suprantamas ir kaip daiktavardžio naudininkas, ir kaip polinksnis (žr. toliau). 38) Atveriamos klaidingiems ir apgaulingiems sprendimams, prieštaraujantiems tiesai ir asmens bei tautų labui. DLKT 39) Mokslinių tyrimų rezultatai gali būti naudojami daugelio žmonių labui: padėti žmonėms geriau prisitaikyti ir būti laimingesniais, išmokti nugalėti pažintinių sugebėjimų trūkumą, įveikti baimę, nerimą. DLKT 40) Žinoma, aš patvirtinau, kaip naujas atsivertėlis, – o tai neva matyti iš randų, – noris visas jėgas skirti Jeruzalei ir jos šventyklos labui. DLKT 41) Pietums suvalgiau bulvių su pienu ir supratau, kad Lūšio labui kuo greičiau turiu parūpinti mėsos. DLKT Daiktavardiškai vartojamas ir aplinkybę einantis labui. Toks labas naudininkas 42–44 sakiniuose, skirtingai nei 31–40 sakiniuose, neužima veiksmažodžio argumento vietos, t. y. yra modifikatorius. Pavyzdžiui, 42 sakinio daiktavardiškąjį labui galima suprasti dvejopai: jis pridarė siaubingų dalykų mano turtui, t. y. pakenkė, sugadino mano turtą, arba jis pridarė siaubingų dalykų mano naudai, t. y. man pačiam. Pirmasis labas naudininkas vartojamas reikšme „turtas, lobis, išteklius“, antrasis aktualizuoja reikšmę „nauda, gerovė“ (t. y. man ≈ mano naudai). Šis labui, kaip ir 43–45 sakiniuose vartojamas, artimas minėtam dativus commodi, atliepiančiam beneficientą. 46 sakinyje vartojama labui konstrukcija gali būti suprantama tiek kaip dativus commodi (dariau visa tai tavo labui ≈ tau), tiek kaip tikslo naudininkas (dariau visa tai tavo labui ≈ tavo gerovei) ar jam artima prielinksninė dėl konstrukcija (dariau visa tai tavo labui ≈ dėl tavęs). 47 sakinyje labui su kilmininku konstrukcija gali būti interpretuojama kaip artima beneficiento dativus commodi (plg.: (47) dirbs Egipto labui ≈ Egiptui) arba kaip sinonimiška tikslo prielinksnio dėl konstrukcijai. Pastaruoju atveju labui „praranda“ savo daiktavardiškumą, t. y. labui reikšmė „nauda, gerovė“ išblunka, ir jis vartojamas kaip polinksnis su kilmininku. Iš 48–49 sakinių matyti, kad čia vartojama tikslo labui su asmenį žyminčio įvardžio kilmininku konstrukcija artimesnė prielinksnio dėl konstrukcijai (plg.: (48) šutvę siunčia man mano labui ≈ siunčia man dėl manęs) nei daiktavardžio gerovė, nauda naudininkui (plg. (48) šutvę siunčia man mano labui ≈ ?siunčia man mano gerovei). Kitaip kalbant, tais atvejais, kai aplinkybinis labui su asmenį žyminčio įvardžio (daiktavardžio) kilmininku nebesiejamas su beneficientu, t. y. suprantamas kaip žymintis tikslą, abstraktaus BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351–7204 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniskasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 15 daiktavardžio labas reikšmė tampa blankesnė ir jis vartojamas labiau kaip polinksnis labui su kilmininku (žr. toliau). 42) Varnui aš niekad nebuvau nei mergina, nei moteris, nei netgi žmogus, Ligoni. Nesvarbu, kad mano labui (plg. mano ištekliams, turtui; man) jis pridarė siaubingų dalykų. DLKT 43) Jie sukūrė jas patys savo energija ir kūrybiniu talentu tiek sau, tiek kitų tautų labui (plg. kitoms tautoms). DLKT 44) Jam brangios ne šios vertybės savaime, bet jų nauda. Naudos jis ieško asmeniškai (plg. sau) arba visuomenės labui (plg. visuomenei). DLKT 45) Yra pabrėžęs, kad dalyvavimas šventuosiuose slėpiniuose „yra tikras išpažinimas ir atminimas, kad Viešpats mirė ir grįžo į gyvenimą dėl mūsų ir mūsų labui (plg. mums)“: DLKT 46) Šaukiuosi tavęs, mano tėve Amonai, nes esu vienas, visiškai vienas. Mylinčia širdimi aš dariau visa tai tavo labui (plg. tau, tavo gerovei, dėl tavęs), tad šią sielvarto ir negandos valandą padėk tam, kuris ryžtasi veikti. DLKT 47) Mozė keletą mėnesių liks karališkųjų statybų prižiūrėtoju – kol paruoš sau įpėdinį. O paskui jis kartu su manimi dirbs Egipto labui (plg. Egiptui; dėl Egipto) ir gerovei. DLKT 48) Pažvelkim, kas jie, ta bepročių šutvė, kurią vadinamas Dievas siunčia man [B] mano labui (plg. ?mano gerovei, dėl manęs). DLKT 49) Kitaip dar apšauks vokiečių šnipais. Geriausia jums [B] jūsų pačių labui apsirūpinti vardais. DLKT Minėtos laisvųjų naudininkų hierarchijos: dativus sympatheticus > dativus commodi / incommodi > dativus iudicantis > dativus ethic(us), pagrindu kyla klausimas, ar daiktavardiškasis labui vartojamas pagrečiui su kairėje pusėje nuo dativus commodi / incommodi skiriamu nariu, t. y. vietoj išorinį posesorių žyminčio naudininko – dativus sympatheticus? Toks keitimas įmanomas, tačiau semantiškai dativus sympatheticus ir daiktavardiškasis labui skiriasi. 50 sakinyje laisvųjų naudininkų (keleiviui) žymimas beneficiento posesorius, kuris į predikatų pasakomą veiksmą įtraukiamas (vok. involviert) ir jo veikiamas (angl. affected) netiesiogiai (vok. indirekt) (plg. Vaičiulytė-Semėnienė 2015 ir ten cituojamą literatūrą). Kitaip kalbant, čia vartojamas naudininkas, be dativus sympatheticus, fone (angl. background) turi ir dativus commodi reikšmę. Atrodytų, kad 51 sakinyje posesyvinis santykis tarp posesoriaus (keleiviui) ir posesumo (kojos) išardomas. Veikiau dativus sympatheticus interpretacija nustumiama į foną, ir į avansceną (angl. foreground) iškeliama BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 16 ir aktualizuojama posesoriui daromos naudos – beneficientinė interpretacija. Toks daiktavardiškasis labui artimas dativus commodi, ypač tais atvejais, kai labui su kilmininku atskiriamas nuo galininku žymimo posesumo ir keliamas į sakinio pradžią, kaip 52 sakinyje (plg. Vaičiulytė-Semenienė 2006: 171–172). Tokių kaip 50–52 sakiniai tarp turimų DLKT pavyzdžių nėra. Neturima ir sakinių, kur labui vartojamas kaip maleficiento aplinkybė (plg. Rembia|kowska 2009: 154). 53 sakinio maleficiento (nesėkmės) naudininkas (mamai) keičiamas 54 sakinyje į konstrukciją mamos labui suponuotų jos kaip dativus commodi interpretaciją: mamai gerai / pasisekė, kad ši kartą pyragas nenusisekė; ji taip ir norėjo (plg.: Mamos labui (plg. naudai) pyragas nenusisekė). Dėl tos pačios labui kaip „nauda, gerovė“ interpretacijos jis netinka sakiniuose su dativus iudicantis, kuriuo žymimas subjektyvus vertinimas (plg. Rembia|kowska 2009: 156–157, 163; žr. 55 sakinį). Kitaip kalbant, dativus iudicantis yra susijęs su percipiento (žr. Šličienė 1994: 20–21), o labui – su beneficiento funkcija. Kita vertus, 56 sakinyje, kur „laisvasis naudininkas gali būti suprantamas tiek kaip dativus iudicantis, tiek ir kaip dativus commodi“ (Rembia|kowska 2009: 157), būtų galima tikėtis ir beneficenta aktualizuojančios labui su kilmininku konstrukcijos. 50) Numazgojo keleiviui kojas. (cituojama iš DLKG 2004: 514) 51) Numazgojo keleivio labui (plg. naudai) kojas. 52) Keleivio labui (plg. keleivio naudai, keleiviu) šeimininkas numazgojo kojas. 53) Ši kartą pyragas mamai nenusisekė. (cituojama iš Rembia|kowska 2009: 154) 54) Ši kartą pyragas mamos labui nenusisekė. 55) Tai tau (plg. ?tavo labui) gal monitorius yra vaizduoklis dar? (cituojama iš Rembia|kowska 2009: 155) 56) Studijos man (plg. mano labui) tapo tuo, kas arbatinuko dirbimas senajam kinui. (cituojama iš Rembia|kowska 2009: 156) Galiausiai apie būdo ar reikšmę, žymimą daiktavardiškuoju labui, leidžia kalbėti 57 sakinio kontekstas. 57) Sprendimas priimamas paprasta balsavusiųjų dauguma po to, kai „už“ ir „prieš“ pasisakė po du deputatus. Mes galim šitą klausimą dabar išspręsti (KAIP?) jūsų labui (plg. jūsų naudai; jums palankiai). DLKT BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 17 Iš to, kas apie labui kaip daiktavardžio formą sakyta, aiškėja, kad jis su savo priklausomuoju dėmeniu – (retai) derinamuoju būdvardžiu arba (paprastai) nederinamuoju daiktavardžio (įvardžio) kilmininku – vartojamas kaip predikato valdinys arba modifikatorius. Daiktavardiškasis labui su derinamuoju pažyminiu sakinyje eina objektu arba aplinkybe. Dėl savo leksinės reikšmės abstraktumo objektu einantis labas naudininkas atliepia netipišką beneficientą (pasišvenčia bendram labui) ar pacientą (tyrinėjimai padeda bendram labui). Aplinkybe einančiu daiktavardžio labas naudininku su derinamuoju pažyminiu žymimas tikslas (bendram labui sujudo). Tikslo naudininkas artimas prielinksnio dėl konstrukcijai (dėl bendro labo (gerovės) sujudo). Daiktavardiškojo labui valdin iu paprastai eina gyvus (asmenis) arba (retai) abstrakčius daiktus žyminčio daiktavardžio kilmininkas (pasitarnauti santuokos bei šeimos labui). Atsižvelgiant į paties daiktavardžio labas leksinės reikšmės aiškumą ir remiantis jo nederinamuoju priklausomuoju dėmeniu, galima apibendrinti taip: objektu einantis daiktavardžio labas naudininkas aktualizuoja beneficientą (būtinas visuomenės labui) arba atliepia pacientą, kontentyvą (prieštarauja asmens labui), finityvą (naudoti žmonių labui), aplinkybe einantis paprastai atitinka aktualizuotą beneficientą (sukūrė ne sau, o tautų labui), kartais juo pasako­mas būdas (išspręsti jūsų labui). Daiktavardiškai vartojamam labui būdingos ir sinkretinės (beneficiento ir tikslo) reikšmės (parūpinti Lūšio labui, dariau visa tai tavo labui). Tokiais atvejais, kai aplinkybinė labui su asmenis žyminčiu daiktavardžio (įvardžio) kilmininku konstrukcija suprantama kaip tikslo, paties labui reikšmė tampa blankesnė (plg. siunčia man mano labui) (žr. toliau). 2.2. Polinksniškasis labui DLKT esama ir daugiau pavyzdžių, kur daiktavardžio labas reikšmės yra mažiau aiškios ir darosi akivaizdu, kad labui su kilmininku vartojamas (labiau) kaip polinksnio konstrukcija. Tai susiję su labui valdiniu, žymimo kilmininku, abstraktumu. Pavyzdžiui, remiantis 58 sakiniu, kur abstraktaus daiktavardžio naudininkas (sveikatai) eina beneficiento objektu, galima manyti, kad beneficientas gali būti aktualizuojamas abstraktaus daiktavardžio labas naudininku, panašiai kaip Bloga nuotaika kenkia tavo labui (tau). Tačiau iš 59 sakinio matyti, kad labui su abstraktaus daiktavardžio kilmininku vartoti darosi kebliau (?kenkia sveikatos labui). Atrodytų, kad objektu einantis abstraktus daiktavardis silpnina daiktavardiškąjį labui. Bet jis vartojamas 60 sakinyje, kur eina finityvo objektu. 61–64 sakiniuose beneficiento arba finityvo objektas žymimas polinksnio labui su abstraktaus daiktavardžio kilmininku konstrukcija, kuri sinonimiška veiksmažodžio ar būdvardžio valdomam naudininkui. BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniskasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 18 58) Bloga nuotaika, susierzinimas kenkia sveikatai. (cituojama iš Sližienė 1994: 343) 59) ?Bloga nuotaika, susierzinimas kenkia sveikatos labui (plg. ?sveikatos gerovei). 60) „Šiuo pakviutoju, kad maloningasis Utenos dvaro ponas Balcevičius lenkų revoliucijos labui (plg. lenkų revoliucijos gerovei; lenkų revoliucijai) paaukojo tris šimtus rublių. Jam atlygins Dievas ir laisvoji Žėčpospolita. Pasirašė revoliucijos pasiuntinys Smilga“. DLKT 61) Valstietis ir amatininkas teikdami materialines gėrybes, dvasininkas – malda ir religinėmis apeigomis, ir kiekviena klasė atlikdama savo darbą. Bendro gėrio labui (plg. bendram geriųi) būtina, kad tokia sistema turėtų valdančiąją dalį, kaip kad siela valdo kūną ar aukštesnė prigimtis valdo žemesnę. DLKT 62) Dauginančios politinio godumo ir nusikaltimų aukas, valdžios galią naudojančios ne bendrosios gerovės (plg. bendrajai gerovei), o kurios nors partijos arba pačių vadovų labui. DLKT 63) Nepaisant to, ko norėtų kai kas, nevalia pamiršti, nes mes, žmonės, galime kaip tik tai daryti, tylėti, bijoti, mąstyti skaičiais, aukoti priemones tikslų labui (plg. tikslams, dėl tikslų), nenoriai sutepame krauju savo rankas, bet jei tai daro kažkas kitas mūsų vardu, nusukame akis į šalį arba skanduojame pritarimo šūksnius. DLKT 64) Brangieji, jūsų kunigystė yra Dievo dovana, skirta savosios tautos šventėjimo labui (plg. ?savosios tautos šventėjimo gerovei / naudai; savosios tautos šventėjimui). DLKT Labui priklausomuoju dėmeniu einančio daiktavardžio abstraktumas praranda savo skiriamąją (daiktavardiškasis > polinksniskasis) galią tais atvejais, kai labui su kilmininku eina tikslo aplinkybe arba taip gali būti interpretuojamas (plg. 47–49 sakinius). 63–68 sakiniuose vartojamo polinksnio labui kilmininko valdinys leksiškai neribotas: pasakomas konkrečius ((ne)gyvus) ir abstrakčius daiktus žyminčiu daiktavardžiu. Tokios tikslo reikšmės polinksnio labui su kilmininku konstrukcijos, pasak V. Apresiano (1995: 18), interpretuotinos kaip „kad P rastųsi“. Tikslas pasakomas kondensuotai (plg. Valiulytė 1998: 369): pagal ekonomiškumo principą polinksnio labui konstrukciją renkamasi vietoj šalutinio sakinio (plg.: (67) Tie išliejo mažiausiai prakaito nemokamo mobiliojo telefono labui ≈ išliejo mažiausiai prakaito tam, kad gautų / įsigytų nemokamą mobilųjį telefoną). Šios polinksnio labui konstrukcijos sinonimiškos tikslo dėl su kilmininku konstrukcijoms. Be tokių aiškių atvejų, esama ir dvireikšmių: 71 sakinyje vartojamas aplinkybe einantis labui gali būti interpretuojamas ir kaip daiktavardiškasis, t. y. aktualizuojantis beneficientą (darykime ne sau BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniskasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 19 [B], o žmonių labui ≈ žmonėms), ir kaip labiau polinksniskasis, t. y. žymintis tikslą (darykime ne ataskaitoms [Fin], o žmonių labui ≈ dėl žmonių) (dar žr. 46–47 sakinius). 65) Dievas rungtyniauja su žmonėmis: Abraomas mirtingą sūnų paaukojo Dievui, bet jam nereikėjo mirti; gi Dievas nemirtingą Sūnų atidavė mirčiai žmonių labui (plg. *žmonėms; ?žmonių gerovei; dėl žmonių). Ką mes į tai pasakysime? DLKT 66) Varge tu, varge, juk galėjo dar pagyventi žmonių ir miesto labui (?žmonių ir miesto gerovei; dėl žmonių ir miesto), bet gi va, nebūna taip, kaip tu nori. Bet galgi Dievas susimils ir jis pasveiks. DLKT 67) Nusiuntė „špargalką“. Tad tie, kurie sekė paskui ausinėmis apsirūpinusį akcijos dalyvį, išliejo mažiausiai prakaito nemokamo mobiliojo telefono labui. Niokotojai tikėjosi sumaišties. DLKT 68) Žmonėms, suvarytiems į narvą, atsiranda tik toks poreikis įsivaizduoti savo gyvenimo rimtumą: eiti į mokslus, išsilavinti, daryti vaikus, dirbti narvo labui, pagal būtinumą kalbėti dviem kalbomis tiesiogine ir perkeltine prasme. DLKT 69) Jie valdo atsižvelgdami į tai, kas geriausia valstybei ir visiems jai priklausantiems, o kai dauguma valdo bendros naudos labui, [tokia santvarka] vadinama bendru visų santvarkų vardu – politeja. DLKT 70) Kodėl jūs mane pakvietėte, Ofirai? Man tai nelabai patinka. – Drįsau pakviesti jus, pone, nes vis darbuojuosi mūsų reikalo labui. Jūs nenusivilsite. – Tikiuosi. DLKT 71) Reformas darykime ne sau [B], ne ataskaitoms [Fin], bet žmonių labui [B/Fin]. DLKT Aplinkyb inė polinksnio labui konstrukcija su konkrečių ir abstrakčių daiktavardžių kilmininku turi sincretinių reikšmių ir 72–75 sakiniuose: 72–73 sakiniuose tikslas susipynęs su priežastimi, 74–75 sakiniuose – su priežastimi ir sąlyga. 72) Paaiškinti, iš ko jis sudarytas, bet žirgas galų gale pats nuspręs, kada bus laikas atsigerti. Būkite budrūs ir nenaudokite prievartos. Savo vaiko labui (plg. dėl savo vaiko) neskubinkite įvykių. Laikas pats savaime negydo netekties paliktų emocinių žaizdų, todėl privalome leisti vaikams rikiuoti savo emocijas individualiai. DLKT 73) Visokeriopa valstybės parama jaunimo namų statybos bendrijoms. Tautos ir šalies gerovės labui pamirškim ambicijas, pamirškim posakį „du lietuviai – trys partijos“, junkimės į koaliciją. DLKT BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 20 74) Jau praradęs, nes pats savo noru jį išvarė, mintyse pavadino save idiotu ir panoro skelti sau antausį. Bet šaukštai po pietų, nieko nepakeisi. Tiesos labui (plg. Siekdami tiesos; Jei norime tiesos) turime pasakyti, kad nors prarasto gražaus kūno vaizdas ir skaudino Eduardą, jis gana greitai kompensavo prarastį. DLKT 75) Negana to, pasibaigus siaubo juostai, jis patiria tikrą siaubą išvydęs tuščią šaldytuvą! Todėl žmogaus sveikatos ir kišenės labui (plg. dėl žmogaus sveikatos ir kišenės; jei norime, kad...) vertėtų rodyti kuo daugiau lėto galabymo filmų, o ne taukšt paukšt! Beje, daugelis kūrėjų tą perprato ir vaisingai triūsia vien šia linkme. DLKT Tikslas su priežastimi pasakomas ir tais atvejais, kai polinks nio labui priklausomuoju dėmeniu eina kataforiškai vartojamo parodomojo įvardžio tas kilmininkas. Apibendrinto nurodymo reikšmės įvardis, kaip matyti iš 76 ar 77 sakinio, pavaduoja platesnį kontekstą. 78 sakinio kontekstas leidžia kalbėti apie polinksnio labui konstrukciją žymimą priežasties reikšmę. 76) Lemtingą įtaką liturgijai padarė Renesansas, šventy bę sureliatyvindamas to, kas gražu žmogaus akyse, labui. Žmogaus puikybė jį suvedžiojo: jis taip rimtai save vertina, jog užmiršta, kad gyvenimas turi žaidimo atspalvį. DLKT 77) Asketizmas „iš naujo įvertinamas“ to, kas laikoma „fundamentaliausiomis gyvenimo prielaidomis“; labui. DLKT 78) Todėl akivaizdu, kad, ketveriais ar penkeriais metais viršijus šį amžių, jau reikia atsisakyti gimdyti vaikus ir toliau gyventi kartu tik sveikatos labui (plg. dėl sveikatos) ar dėl kokios kitos panašios priežasties. DLKT Iš to, kas sakyta, matyti, kad (labiau) polinksniškai labui vartojamas tais atvejais, kai eina objektu ir jo kilmininko vald inys pasakomas abstrakčiu daiktavardžiu (būtina bendro gėrio labui). Aplinkybe einančios polinksnio labui konstrukcijos tipiška reikšmė – tikslas, kartais susipynęs ir su kitomis reikšmėmis. Polinksnio labui konstrukcija pasakoma ir priežastis. Galiausiai 79–80 sakinių pagrindu galima kalbėti ir apie labui, artimą dativus ethicus, kuris „vartojamas reiškti kalbančiojo gyvą emocinį santykį su aptariamais dalykais“ (Holvoet, Čižik-Prokaševa 2005: 87). Sintaksiškai toks su diskursu susijęs labui su 2-ojo asmens įvardžių naudininku yra sakinio, o ne predikato aplinkybė (plg. Holvoet, Čižik-Prokaševa 2005: 88). Dera BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 21 pripažinti, kad šis tavo labui gali būti interpretuojamas ir kaip artimas dativus commodi (plg.: (79) nepadarė tavo labui ≈ tau). 79) Pala, ko gi Anupras dar nepadarė tavo labui (plg. ar gi ko tau Anupras dar nepadarė), kolega? Galva neveikė. Jis išgriebė iš kišenės ženšenio buteliuką, nusuko viršelį ir gurkštelėjo... Ligi dugno. DLKT 80) Seimas tuoj į atlapus kibs dėl Ūkininkų įstatymo, Vyriausybė tavo labui (plg. tau) kurą pabrangina ir tuojau atlygina (gražūs šmugelis!) – plok katutes, žmogau, valdantiems ir tiems, kurie gracingai rauko nosis. DLKT APIBENDRINIMAS IR IŠVADOS Iš tyrimo paaiškėjo, kad dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje forma labui vartojamas tiek kaip daiktavardis, tiek kaip polinksnis. Vienais atvejais daiktavardžio labas naudininko reikšmė yra aiški (tarnauti visuotiniam labui; kartu veikia bendram visų labui), kitais – blankesnė (siunčia man mano labui). Panašiai yra ir su polinksnio labui konstrukcijomis: be abejonių nekeliančių atvejų (būtinas bendro gėrio labui), esama tokių, kur labui galima suprasti ir kaip abstraktaus daiktavardžio formą, ir kaip polinksnį (visa tai dariau tavo labui). Remiantis aiškiais ir pripažįstant mažiau aiškius (pereinamuosius) atvejus, daiktavardiškojo ir polinksniškojo labui vartosena grįsta hierarchijų pagrindu, kur skiriamam nariui atstovauja aiškus (tipiškas) daiktavardiškasis arba polinksniškasis labui. Labui vartosenai aiškinti reikšmingas yra gyvumo kriterijus, t. y. asmuo > abstraktus daiktas. Tai susiję su Michaelio Silversteino (1976) ar Roberto Dixono (1979: 85) (i) gyvumo hierarchija27, kurioje skiriami gyvumo požymiai koreliuoja su (ii) semantinių28, (iii) gramatinių funkcijų ir jų (iv) morfosintaksinio žymėjimo hierarchijomis (Hentschel 1992; plg. Givón 1984: 239tt; Dik 1989: 269–270; Holvoet 2009a, 2009b). (i) asmuo > gyvas padaras (neasmuo) > negyvas konkretus daiktas > abstraktus daiktas (ii) A > P > Rec29 > Ben > I > L > T 27 Gyvumo hierarchija vėlesniuose darbuose suskirstyta į (i) asmens (komunikacijos dalyvių), (ii) gyvumo (siaurąja prasme) ir (iii) žinomumo hierarchijas (plg. Croft 1990: 111; 127; Comrie 1989: 128, 185). Alanas Timberlake’as (1986) pagal gyvumo (siaurąja prasme), apibrėžtumo, skaičiaus, konkretumo ir kitus požymius skiria individualumo (angl. individuation) hierarchiją. 28 Kritišką nuomonę semantinių funkcijų hierarchijos skyrimo klausimu žr. Croft (2012: 175tt) ir ten aptariamą literatūrą. 29 „Die morphosyntaktische Markierung der semantischen Rolle Rezipient ist die prototypische Dativfunktion. <...> Ein typischer Rezipient ist eingebunden in eine Transferhandlung. Ein Objekt wechselt den BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniskasis labui dabartinėje lietuvių (rašo) kalboje | 22 (iii) subjektas > objektas > suplementas (aplinkybė). (iv) Nom > Acc > Dat > prielinksninės konstrukcijos. Gramatiniai (arba struktūriniai) – vardininko ir galininko – linksniai pasirenkami sintaksiškai ir semantiškai iškiliausiems (angl. salient) sakinio nariams – agento subjektui ir paciento tiesioginiam objektui – žymėti (Jonas [A] stato namą [P]), kiti linksniai – mažiau iškilioms (gramatinėms ir semantinėms) funkcijoms. Šiame straipsnyje nagrinėtas abstraktaus daiktavardžio labas naudininkas koreliuoja su mažiau iškiliomis sakinio branduolio arba sakinio laisvųjų narių – suplementų (t. y. predikato arba sakinio aplinkybių) funkcijomis. Pagal nagrinėto daiktavardiškojo ir polinksniskojo labui vartoseną, gramatinių funkcijų hierarchiją (iii) galima papildyti laisvųjų naudininkų hierarchija (Rembiałkowska 2009) ir kalbėti apie tai, kad daiktavardiškojo labui resp. polinksniskojo labui vartosena koreliuoja su tokia gramatinių funkcijų hierarchija: objektas > suplementas (aplinkybė): dativus sympatheticus > dativus commodi > kitos aplinkybės (tikslas, priežastis) > dativus ethicus. Tai atliepia ir hierarchinius sintaksinės priklausomybės (valdinys > modifikatorius) skirtumus. Matyti hierarchijų asmuo > abstraktus daiktas ir daiktavardiškasis labui > polinksniskasis labui koreliacija, kai labui eina objektu: daiktavardžio labas naudininkas tipiškai valdo asmenis žymintį daiktavardžio (arba jį pavaduojančio įvardžio) kilmininką (būtinas visuomenės labui), polinksnis labui – abstrakčių daiktavardžių kilmininką (būtina bendro gėrio labui; galią naudoti bendros gerovės labui). Nors yra daugiau svyravimų tarp daiktavardiškojo ir polinksniskojo labui, panašios koreliacijos esama ir tais atvejais, kai labui yra aplinkybė: daiktavardiškasis labui paprastai vartojamas su asmenis pasakančiu daiktavardžio (įvardžio) kilmininku (gyvenimą pašvęsti šeimos labui; sukūrė sau ir tautos labui), polinksnio labui kilmininko valdinys dažnai reiškiamas abstrakčiu daiktavardžiu (ar jį atstojančiu įvardžiu) (kviečiami jų pačių šviesesnės ateities labui; grožio labui septyžiedžius renka), bet dėl sintaksinės kondensacijos kilmininkas gali žymėti ir gyvus daiktus (atidavė mirčiai žmonių labui). Objektu einantis daiktavardžio labas naudininkas atitinka beneficiento arba finityvo funkciją; esama atvejų, kai jis koreliuoja su pacientu ar kontentyvu. Daiktavardžio labas naudininkas, einantis aplinkybe, paprastai žymi beneficentą, kartais – būdą. Polinksnio labui su Besitzer, vom Vor–Possessor zum Nach–Possessor. Der Rezipient ist Nach–Possessor nach einer erfolgreichen Transferhandlung. Die Verben des ‘geben / nehmen’–Feldes bilden den Hintergrund für diese prototypische Bestimmung von Rezipiententum: Klaus gab seinem Bruder ein Buch“ (Bartels 2005: 105; plg. Hentschel 2001: 181tt, 196–197). Plg.: Valeckienė (1998: 36): „Recipientas [Rec] yra ko nors gavėjo, ėmėjo funkcija. Jis dažniausiai pasakomas vardininku. Kaip recipientas paprastai suvokiamas asmuo, pvz.: Vaikas [Rec] gavo dovanų [Con] (plg.: Vaikui [B] davė dovanų [Con]).“ BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 23 kilmininku konstrukcijos, einančios objektu, žymi finityvą arba beneficientą, einančios aplinkybę – tipiškai tikslą. Polinks nio labui konstrukcijos sinonimiškos naudininkui ir (arba) prielinksnio dėl konstrukcijoms (būtinas bendro gėrio labui (plg. bendram gėriui); aukoti tikslų labui (plg. tikslams, dėl tikslų); darbuojasi reikalo labui (plg. dėl reikalo)). Daiktavardiškasis labui su asmenį žyminčio daiktavardžio ar įvardžio kilmininku skiriasi nuo beneficiento naudininko: labui pabrėžiamas semantinis naudos – gero darymo asmeniui – požymis (būtina visuomenės labui (plg. visuomenei); sukūrė kitų tautų labui (plg. kitoms tautoms)). Polinks nio labui konstrukcija su kilmininku, kaip turinti mažiau reikšmių, t. y. aiškesnė (angl. transparent), skverbiasi (darosi labiau tikėtina (angl. predictable)) į objekto naudininko raišką (vadinasi, į valentinę predikato struktūrą – sakinio branduolį), stumia aplinkybe einantį tikslo naudininką iš tokių sakinių: Tad tegu nuolatos gausėja „tauta, stojanti už gyvybę“, tegu nauja meilės ir solidarumo kultūra vystosi tikraj am visos žmonių visuomenės labui (DLKT), ir keičia tikslo prielinksnio dėl konstrukcijas dėl pastarųjų daugiafunkciškumo. ŠALTINIAI DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, sud. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centras. Prieiga internete: http://donelaitis.vdu.lt. BŽₑ – rengiamas Bendrinės lietuvių kalbos žodynas. Redaktorių kolegija: Danutė Liutkevičienė (vyr. redaktorė), Gertrūda Naktinienė, Rūta Petrokienė, Dovilė Svetikienė, Klementina Vosyl y tė, Jolanta Zabarskaitė. Programuotojas Vikis Satkevičius. D. 1: Įvadas, B, C, H, J, O. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013. D. 3: Č, E, Ę, Ė, F, Z. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014. Prieiga internete: http://bkz.lki.lt. DŽₑ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyriausiasis redaktorius Stasys Keinys. – 7-as patais. ir papild. leid. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012, XXVI, 969 p.; elektroninis variantas, 2015. Prieiga internete: http://lkiis.lki.lt. LKŽₑ – Lietuvių kalbos žodynas (t. I–XX, 1941–2002): elektroninis variantas. Redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Rūta Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2008). Prieiga internete: www.lkz.lt. BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 24 LITERATŪRA Ambrazas V. 2006: Lietuvių kalbos istorinė sintaksė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Apresian V. J. 1995: Апресян В. Ю. Для и ради: сходства и различия. – Вопросы языкознания 3, 17–27. Balkevičius J. 1963: Dabartinės lietuvių kalbos sintaksė, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Bartels H. 2005: Dativ oder Präposition: Zur Markierungsvariation im Kontext adjektivischer Prädikate im Deutschen, Russischen und Polnischen. Oldenburg (Studia Slavica Oldenburgensia 12). Comrie B. 1989: Language Universals and Linguistic Typology. Syntax and Morphology, 2 edition. Oxford: Basil Blackwell Basil Blackwell. Croft W. 1990: Typology and Universals. Cambridge etc.: Cambridge University Press. Croft W. 2012: Verbs: Aspect and Causal Structure. Oxford: Oxford University Press. Čižik V. 2003: Linksnių atrakcija lyginamosiose konstrukcijose. – Acta Linguistica Lithuanica 48, 1–17. Dik S. C. 1989: The Theory of Functional Grammar 1. Berlin etc.: Mounton de Gruyter. Dixon R. M. W. 1979: Ergativity. – Language 55 (1), 59–138. DLKG 2006: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. V. Ambrazas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Gaivenis K., Keinys St. 1990: Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas: Šviesa. Givón T. 1984: Syntax. A functional–typological introduction 1. Amsterdam; Philadelphia: John Benjamins. Hentschel G. 1992: Konstanten der Kasusvariation. Zum Nominativ–Instrumental– und Akkusativ–Genitiv–Wechsel im Russischen. Habilitationsschrift. Göttingen (rankraštis). Hentschel G. 2001: Dative or prepositional marking of noun phrases in the context of Russian adjectival experiencer predicates. – Variierende Markierungen von Nominalgruppen in Sprachen unterschiedlichen Typs, Hrsg. Winfried Boeder, Gerd Hentschel. Oldenburg (Studia Slavica Oldenburgensia 4), 171–200. Holvoet A., Čižik-Prokaševa V. 2005: Papildiniai ir aplinkybės. – Gramatinių funkcijų tyrimai (Lietuvių kalbos gramatikos darbai 3), red. Axel Holvoet, Rolandas Mikulskas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 65–92. Holvoet A., Judžentis A. 2003: Sintaksinių ryšių tipai. – Sintaksinių ryšių tyrimai (Lietuvių kalbos gramatikos darbai 1), red. Axel Holvoet, Artūras Judžentis. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 11–35. BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 25 Holvoet A., Judžentis A. 2005: Sintaksinės priklausomybės tipai: papildymai ir patikslinimai. – Gramatinių funkcijų tyrimai (Lietuvių kalbos gramatikos darbai 3), red. Axel Holvoet, Rolandas Mikulskas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 11–38. Holvoet A., Semėnienė L. 2004: Linksnio teorijos pagrindai. – Gramatinių kategorijų tyrimai (Lietuvių kalbos gramatikos darbai 2), red. Axel Holvoet, Loreta Semėnienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 11–31. Holvoet, A. 2009a: Argumentų hierarchijos ir gramatinės funkcijos. – Gramatinių funkcijų prigimtis ir raiška (Acta Salensia 3), red. Axel Holvoet, Rolandas Mikulskas. Vilnius: Vilniaus universitetas, asociacija „Academia Salensis“, 1–36. Holvoet, A. 2009b: Difuziniai subjektai ir objektai. – Gramatinių funkcijų prigimtis ir raiška (Acta Salensia 3), red. Axel Holvoet, Rolandas Mikulskas. Vilnius: Vilniaus universitetas, asociacija „Academia Salensis“, 37–67. Kazlauskienė A., Rimkutė E., Bielinskienė A. 2011: Bendroji ir specialybės kalbos kultūra, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Prieiga internete https://eltalpykla.vdu.lt/bitstream/handle/1/219/ISBN978995126553.pdf?sequence=1 & isAllowed=y Kerevičienė J. 2008: The Lithuanian Dative and its English Counterparts (a Case Study in Cognitive Grammar). Doctoral dissertation, Kaunas. Labutis V. 1998: Lietuvių kalbos sintaksė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. LKG 1965: Lietuvių kalbos gramatika 1. Fonetika ir morfologija. Red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis. LKG 1971: Lietuvių kalbos gramatika 2. Morfologija. Red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis. LKG 1976: Lietuvių kalbos gramatika 3. Sintaksė. Red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis. Našlėnaitė-Eberhardt V. 2002: Priežasties santykiai įvairiose lietuvių kalbos sintaksės pakopose. Daktaro disertacija, Vilnius. Paulauskienė A. 1994: Lietuvių kalbos morfologija. Paskaitos lituanistams, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Paulauskienė A. 2001: Lietuvių kalbos kultūra, Kaunas: Kauno technologijos universitetas. Rembiałkowska A. 2009: Lietuvių kalbos laisvieji naudininkai ir predikacijos lygmenys. – Gramatinių funkcijų prigimtis ir raiška (Acta Salensia 3), red. Axel Holvoet, Rolandas Mikulskas. Vilnius: Vilniaus universitetas, asociacija „Academia Salensis“, Asociacija „Academia Salensis“, 147–168. Silverstein M. 1976: Hierarchie of features and ergativity. – Grammatical categories in Australian languages, ed. Robert M. W Dixon. Canberra, 112–171. Sližienė N. 1994: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 1, Vilnius: Mokslo ir BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 26 enciklopedijų leidykla. Sližienė N. 1998: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 2(1), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Sližienė N. 2004: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 2(2), Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Šukys J. 1978: Prielinksnių vartojimas, Kaunas: Šviesa. Šukys J. 1998: Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos, Kaunas: Šviesa. Timberlake A. 1986: Hierarchies in the Genitive of Negation. – Case in Slavic, eds. Richard D. Brecht, James S. Levine. 339–359. Vaičiulytė-Semėnienė L. 2006: Morfosintaksinis posesyvumo žymėjimas: vidinė ir išorinė posesyvumo raiška. – Daiktavardinio junginio tyrimai (Lietuvių kalbos gramatikos darbai 4), red. Axel Holvoet, Rolandas Mikulskas, 151–178. Vaičiulytė-Semėnienė L. 2015: Kiek naudos iš posesyvinio naudininko: bučiuoja Onutei į ranką ir pakšteli Onutei į ranką. – Baltu filologija 24 (2), 95–118. Valeckienė A. 1998: Funkcinė lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Valiulytė E. 1998: Dabartinės lietuvių kalbos sintaksiniai sinonimai, Vilnius: mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Valiulytė E. 2001: Lietuvių kalbos tikslo konstrukcijos su slinkties veiksmažodžiais. – Acta Linguistica Lithuanica 44, 201–222. Įteikta 2017 10 25 Priimta 2017 12 20 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 27 SUBSTANTIVAL AND POSTPOSITIONAL LABUI IN THE MODERN (WRITTEN) LITHUANIAN LANGUAGE S u m m a r y This article deals with the word labui (Lith. ‘for the sake, good, benefit (of)’), which in modern (written) Lithuanian is used as a substantive form and a postposition. Reference is made to the material sampled in the Corpus of the Modern Lithuanian Language compiled by the Centre for Computer-assisted Linguistics of Vytautas Magnus University. The study has revealed that while the meaning dative meaning of the noun labas is transparent (tarnauti visuotinį labui (Lith. ‘to serve the common good’); kartu veikia bendram visų labui (Lith. ‘working together for the good of all’)) in some instances, in others it tends to be somewhat more obscure (siunčia man mano labui (Lith. ‘sending (s.t.) to me, for my benefit’)). A similar situation has been observed with constructions of the postposition labui: in addition to the clear-cut cases (būtinas bendro gėrio labui (Lith. ‘necessary for the common good’)), there are those where labui can be construed both as an abstract substantive form, and a postposition (visa tai dariau tavo labui (Lith. ‘I did it all for your benefit’)). Relying on the transparent and recognising the less obvious (transitional) cases, the usage of the substantive and postpositional labui is grounded on a system of hierarchies, where the appointed member is represented by a clear substantive or postpositional labui. Analysis of the usage of labui (substantive resp. postpositional) has showed that it correlates with a hierarchy of grammatical functions: object > supplement (circumstance): dativus sympatheticus > dativus commodi > other circumstances (purposes, cause) > dativus ethicus. This mirrors the hierarchical differences of syntactic subordination (complement > modifier) as well. The hierarchical correlation of person > abstract thing and the substantive labui > postposition labui shows when labui acts as the object: the dative of the substantive labas typically controls the genitive of a noun that denotes persons (or the substitute pronoun) (būtinas visuomenės labui (Lith. ‘necessary for the good of the public’)), the postposition labui, the genitive of abstract nouns (būtina bendro gėrio labui (Lith. ‘necessary for the sake of the common good’)); galią naudoti bendros gerovės labui (Lith. ‘using power for the sake of common wellbeing’)). Even though there are more variations between the substantive and the postpositional labui, a similar correlation exists when labui is a circumstance: the substantive labui is typically used with the dative of a noun (or pronoun) that denotes persons (gyvenimą pašvęsti šeimos labui (Lith. ‘dedicate BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. Daiktavardiškasis ir polinksniškasis labui dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje | 28 one’s life for the good of the family’); sukūrė savo ir tautos labui (Lith. ‘created (smth.) for the benefit of himself and his nation’)), while the subordinate of the dative of the postposition labui is usually expressed with an abstract noun (or pronoun in its stead) (kviečiami jų pačių šviesesnės ateities labui (Lith. ‘are being invited for the sake of their own bright future’); grožio labui septynžiedžius renka (Lith. ‘collecting seven-leafs for the sake of beauty’)), but thanks to syntactical condensation, the genitive can also stand to signify living things (atidavė mirčiai žmonių labui (Lith. ‘gave up to die for the sake of the people’)) as well. The dative of the substantive labas that acts as an object mirrors the function of the beneficiary or finitivus; there are cases when it correlates with the patient or the contentive. The dative of the substantive labas that acts as a circumstance usually denotes the beneficiary, and sometimes, the method. Genitive constructions involving the postpositional labui that act as the object denote the finitivus or beneficiary, and those that act as a circumstance typically designate the purpose. Constructions of the postposition labui are synonymous with the dative and/or the constructions of the preposition dėl (būtinas bendro gerio labui (plg. bendram gerui) (Lith. ‘necessary for the sake of common good’; cf. ‘for common good’); aukoti tikslų labui (plg. tikslams, dėl tikslų) (Lith. ‘donate for the sake of purposes’; cf. ‘for purposes’); darbuojasi reikalo labui (plg. dėl reikalo) (Lith. ‘working for the sake of the cause’; cf. ‘for the cause’). The substantive labui paired with the genitive of a noun denoting persons or a pronoun differs from the dative of the beneficiary: labui explicates the attribute of benefit, of doing good for a person (būtina visuomenės labui (plg. visuomenei) (Lith. ‘necessary for the good of the public’; cf. ‘for the public’); sukūrė kitų tautų labui (plg. kitoms tautoms) (Lith. ‘created (smth.) for the good of other nations’; cf. ‘for other nations’). The construction of the postposition labui involving a genitive has fewer meanings, is more transparent, and penetrates the expression of the dative of the object (the valence structure of the predicate – the nucleus of the sentence), pushing the dative of purpose acting as a circumstance, and altering constructions of the purpose preposition dėl due to their multifunctional nature. KEYWORDS: the dative of the substantive, desemantisation, postposition. LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email protected] BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204