„Meilės“ konceptas ir jo sinonimai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje

BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 AGNĖ ALEKSAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as MEILĖS KONCEPTAS IR JO SINONIMAI LIETUVIŲ KALBOS PASAULĖVAIZDYJE ESMINIAI VODŽIAI: conce oas MEIL, kogni y inė ling is ika, concep ualioji me a o a, lie u ių kalbos pasaulė aizdis. Meilė non ha elazione. Meilė elaziona, ma ques o non elazioni. Le elazioni è esi ui a cosa. È dik a a dis. Medeus mese inì, elazioni si e ma ono pos o. Non c'è gioia, non c'è en usiasmo, u o ini o. Po e e p osegui e la elazione solo pe ché ienia e a man ene e le p omesse da e. Po e e p osegui e elazioni, pe ché pa ogu, jauku, malonu. Nes ki aip negali e. Nes jeigu san ykius nu auk umė e, susiku umė e daug ūpesčių... San ykiai y a baig as, užda y as, išsem as dalykas. così è Meilė in nessun modo non elazioni. Meilė comunicazione. Meilė semp e è come iumeė, essa co e e non ha ine. Ques o non omanzo, che inizia qui e inisce lì. Meilė mai comple amen e non si e ma medaus mesiis inizia, ma non inisce. Tai yksmas. L'ama o elazionius e minano, ma meilė ęsiasi, pe ché lei nonu ūks ama. Meilė è eiksmazodis, e non daik a a dis. (Osho Meilė, lais ė, ienuma. Vilnius: Meilės kelias. 2013; p. 63) ĮVADAS L'ogge o di ice ca di ques o a icolo da Daba inės lie u ių kalbos eks yno ( oliau DLKT) gožinės li e a ū os i publicis ikos dalių es angi 108 pa ola meilė e i suoi sinonimi a osenos esempi. Sinonimi dicodyne ( oliau SŽ) indica che la pa ola meilė sinonimi sono ques e leksemos: įsimylėjimas, mylimas, p i išimas, ais a (s ip i, ka š a meilė). L'a icolo au o è opinione, come conce o MEIL sinonimo può esse e usa o e la pa ola susiža ėjimas, quindi DLKT ice ca a menzionė ų seišių leksemų a osenos pa yzdžių. Na u almen e, ale dimensione dei da i non consen e di a e g andi gene alizzazioni, u a ia e nell'appio ma e iale empi ico è possibile AGN ALEKSAIT. Meilės koncep as and i s synonyms Li huanian language pasaulė aizdyje | 2 įž elg i BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 kai ku iuos yškėjančius polinkius, juolab che lie u ių kalbo y oje MEILS koncep as iki šiol nebu o i as. Gius o, pa ieni degli a icoli, nei quali engono s udia i al i conce i KELIAS (Cibulskienė 2005: 5164), GRIS e GROŽIS (Aliūkai ė, Side a ičiū ė-Mickienė 2006: 16 22), ZEM (Aliūkai ė, Šo ocho a 2006: 47; 2011 Ruškys: 120 140), LIGA (K ašy ė, conce o MEIL e il suo con enu o sinonimo, la speci ici à Papau ėly ė-Klo iene 2013: 107–117) i daugelis k . – aps u 1 , odėl p a a u pa y inė i nazionale e endenze di me a o izzazione. Da y ina p esuppos o, che nedimeliame linguaggio li uanio mondiė aizdžio agmen e sa ebbe i ela e p incipali (con sen imai ela i e) disposizioni e ybine li uanee. All'es e o, al con a io, iene pubblica a a ie MEILS concep analysis wo ks (L , Zhang 2012: 355359; Киреенко 2013: 286291 e k .), pe sino nelle uni e si à s uden i di lau ea e mas e pos -s udi s udi s udiano le endenze me a o izzazioni di ques o conce o amsi a is i, 2 eg., Ma iah Ca ey e Kylie The scopo di ques o a icolo consis ino da DL ine le e a u e e publicis iche seleziona e me a o ali, sinonimi del conce o MEILKT e delle sue endenze Minogue, dainose (Ga elin 2015; Ha pela 2015). me a o izzazioni nel mondo della lingua li uana. Al conce o MEIL e ai suo sinonimi esamina e applica a analisi conce uali. Del p o esso Aloyzo Guda ičiaus a gomen a (2006: 47), l'analisi delle me a o e conce uali do ebbe o conside a si lo s umen o p incipale, pe po e i ela e abs ac a concep ì (p.g., MEILS) con enu o e la lo o nau ină speci ica ( edi anche Ru ko ska, Sme ona, Sonienme ė 2017: 7). Koncep ualiosios me a o os s u u a cos i u i š a k o s (angl. sou ce domain) e ik s l o (angl. a ge domain) s i č i ų (koncep ų) un is. T i k s l o s i i s quello di cui la nazione pensa e pa la, o i š a k os s i i s in cosa si basa, che conce o la u ilizza, olendo più chia amen e immagina e, modella e e s u u a e il pensie o con enu o (Guda ičius e al. 2014: 18). In ques o a icolo si basa sulla ocabola dei conce uali me a o i conce uali nella pubblica discu se p esen a a pa uba a Tomaszo Paweło K zeszowski g andiosi 1 Reikšminga 2017 m. appa siusi colle i ė monog a ia Ve ybės lie u io pasaulė aizdyje, i cui au o i K is ina Ru ko ska, Ma ius Sme ona e I ena Sme onienė bene p imi in Li uania ėmėsi nuodugnios e sis emingos koncep ų analizės. In una singola pubblicazione, e non pabi ai, in singoli a icoli, p esen amà ino a o aonios UGNIES, VANDENS, NAMŲ, ŠEIMOS, DARBO, EUROPOS, LAISVĖS i GARBĖS – koncep ų analizė. 2 Nuodugnei endenze me a o izazione del conce o MEILS desc i e da Geo geʼo Lako o e Ma ko Johnson nel lib o (1980) Me apho s We Li e By (Me a o os, con cui i iamo): MEIL YRA FIZIN JGA (PH. LOVE IS ADNAYSICAL FORCE), MEIL YRA PAMIŠIMAS (L. ISE MESS), MEIL YRA MAGI (L. ISE MAGIC), MEIL YRA KARAS (L. LOVE WAR) e . . Gius o, in ques o a icolo me a o izazione endenzie dei linguaggi li uani e inglesi mondiė aizdji, u a ia ques o è un apsi ibojama lie u ių kalbos pasaulė aizdžio dalies y imu. Žinoma, bū ų p a a u palygin i koncep o MEILĖ sepa a o, app o ondi o s udio ichieden e ogge o. AGN ALEKSAIT. Meilės koncep as e i suoi sinonimi dei li uani mondiė aizdyje | 3 bū ies BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 g andinės (la . scala na u ae) [daik ai pian e animali pe sone die ai] schema (Guda ičius e al. 2014: 43). Gau us isul a i desc i endo e pa agonando con Daba inės lie u ių kalbos žodyno ( oliau DŽ7) e Lie u ių kalbos žodyno ( oliau LKŽe) de ini imis, applica i desc i omassi e compa a amassi me odi. NAUJAS POŽIŪRIS Į KALB KOGNITYVINJE LINGVISTIKOJE Kogni y inė ling is ika come nuo a linguo y os a šaka si o mò 20 a. alla ine del dicio oo decennio (Di enas 2009: 1112). In ques o pe iodo a enne impo an e scien i iche (subjek y iosios) linguis iche (Guda ičius 2000: 5, 65; pa adigmos kai a – pe ėjimas nuo s uk ū alis inės (objek y iosios) p ie kogni y inės Mikulskas 2009: 39). Cogni y inės linguis iche app esen an i, di e samen e dai s uk u alis ai, lingua lo s udiano non come di sé esis en e (užda ą) sis ema, e come linguaggio e umani capaci à cogni i i, ali come sen imė p esa, memo ia, a enzione, emozioni, pensie o e k ., o ali à (Di enas 2009: 1112; Mikulskas 2009: 39). Kogni y is ai, eškodando i appo i della lingua con il mondo della coscienza umana, sociomene e cul u a, chia indosi il pos o della lingua nei p ocessi pensie o nonché analizuando l'in o mazione a ualizza a in a i di comunicazione (Guda ičius 2000: 6; 2007: 9; c . Jakai ienė 2010: 45; Guda ičius 2011: 40), espe e s u u ale app occio alla comp ensione dei signi ica i, quando engono analizza i sin agmici e pa adigmici appo i delle pa ole ecip oche e asmiki (Maume ičienė 2010: 40; c . Mikulskas: 2009). Dalla imanen is ica linguis ica, che s udia il linguaggio solo in se s esso e pe se s esso, passa a an opologica, a esse i umani o ien a e la linguis ica (Guda ičius 2007: 17). I p incipali p oblemi di ques a linguis ica sono due: 1) quale in luenza al linguaggio a l'uomo e 2) quale in luenza la lingua a all'uomo, al suo pensie o e cul u a (Rol 1988: 91, ci . iz Guda ičius 2000: 6). No s pa lančiajam il signi ica o della pa ola semb a di pe sé comp ensibile cosa, u a ia la sua nozione nella linguao y o mol o a ia e dipende dalla comune concezione linguis ica (Guda ičius 2003: 61), quindi esis e dis inzione a s u u alis à e kogni y is à pe cepi i conce o di signi ica o. Comunicazione du an e l'a o anche e comple amen e di e se enciclopediche (dėl amžiaus, pa i ies, išsila inimo) u in ys komunikacijos ak o daly iai susikalba į ai iose conoscenze nelle si uazioni abi a i e (Guda ičius 2000: 47), quindi o iamen e che la g an pa e del signi ica o è comune a u i i pa lè oj (Guda ičius 2003: 61). Tu a ia cogni i y is ai endono a AGN ALEKSAIT. Meilės koncep as and i s synonyms Li huanian language pasaulė aizdyje | 4 indi idų BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 pa i ies, išsila imo, komunikacijos ak o aplinkybių i ki ų eiksnių nulem ą subjek y ią eikšmę (Guda ičius 2003: 61; anche ede e Maume ičienė 2010: 1718). Aiškinando il conce o di signi ica o sogge i o, si indica che leksinė signi icazione è signi icazione a uno. Poiché nella linguis ica comunicazione pa ecipa u i i comunican di conoscenze e gene ali, e si uacinè, co ela i p ecisamen e con ques o con es o di comunicazione e conc e a espe ienza, e la dis inzione a linguico e non e bino conoscenza inapp ehensibile, è chia o che i consuma o i di linguaggio u i sa as, indi idualias žodžių eikšmes“ (Guda ičius 2007: 20–21). Be abejo, kalbė ojų nes inga nel ondo io lessico e ali pa ole, la cui esp essione i le e non solo la eal à s essa, ma anche quella eal à la alu azione emo i a del pa lan e con il denomina o ogge o o e mine (Guda ičius 2007: 83). Kogni y is ų eigimu, indi idas pe kalbą ne ik iš eiškia sa o, kaip kalbė ojo, en a izza e posi i a o nega i a elazione emo i a con il nomina o ogge o, ma e conosce il mondo (Guda ičius 2000: 126). Paccė iene che e odis segna signi ica o, che sop a u o e essen i cogni ine, o kogni y inės, isul a o delle a i i à, a ques a a i i à, a sua ol a, si può de ini e e come psichinę paga ą, e come pensie o p ocessą. Cognizione esmė ci ci conančio mondo di isione in ca ego ie, o ca ego izzazione (Mikulskas 2009: 40; plg. Guda ičius 2003: 62). Cogni y is ai conosci i a l'a i i à umana pe cepisce come p ocesso di ca ego izzazione, do e cogni y ines ca ego ie, o conce i, app esen ano na u ali degli indi idui supanzio mondo spiegazione, e non a i iciina classi icazione dei enomeni mondi (Mikulskas 2009: 42). Na u almen e,in ogni linguaggio il mondo iene ca ego izza o in modo di e so (plačiau c . Guda ičius 2003: 62), odėl e di ogni popolo la isione del mondo è un po' di e sa (Guda ičius 1992: 3). KONCEPTUALIOSIOS METAFOROS Anco a da empi an ichi alle me a o e è s a a assegna a mol o a enzione. A is o ele e al i app esen an i delle scuole linguis iche classiche me a o à a a o come e o ica igu a, una ce a es o puošmeną, che lungò empo e a pa lo y os scienza za ibie. Plg. nel In e nazionale diziona io dei pa ole (h p: TŽŽ) inse i o la me a o os de in į: me ã o a (g . me apho a pe kėlimas) iena opų ūšių (al i conosciu i […] me onimija, sinekdocha, i onija, hipe bolė): nesusijusių enomeni sugge imen o, sulla base di alcuna delle lo o p op ie à simili udine; in me a o o ciò che si con on a ( eideliai, manelle), is o dal con es o, e ciò, con cui si con on a, eškiama AGN ALEKSAIT. Meilės koncep as and i s synonyms Li huanian language pasaulė aizdyje | 5 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 conc e u imaginu ( oželės, lelijėlės), p z.: žydi oželės an mano eidelių /; bianche giglielle sulle mie manelle; / žė i žiedelii su i miei di aš elli. / (Tau osaka). Tale me a o a poe ica dei segni è conside a o la sua indi iduali à, no i à, nonchė ù quello che c ea emozionalexp essi o ca ico (Guda ičius e al. 2014: 15). In eal à me a o a è un nascos o pa agone, che do ebbe conside a si uno dei essenziali modi di conoscenza, pe ché mol o mol o cosa conosciamo pa agonando (Guda ičius 2000: 87). P ecisamen e ques a ca a e is ica della me a o a en a izza kogni y inė lingu is ica, che alu a la me a o a non come es o puošmeną, ma come mezzi di conoscenza e asmissione di men ali à di un popolo (Vai adai ė-Kaidi 2011: 9). nel 1980 appa si Geo geʼo Lako o e Ma ko Johnson lib o Me apho s We Li e al. 2014: 14). T adizionalmen e in esa me a o a è solo un By (Me a o os, su ku iomis gy ename) eikšmingai išplė ė me a o os samp a ą (Guda ičius e enomeno del linguaggio, a kogni y is ai nella conce ualiąją me a o à gua dò come in agionamen o s a egia, agionamen o e modo di cognizione, nel linguaggio ealizzijama me a o iniais acconyami (Guda ičius e al. 2014: 14). Cogni y inės linguis iche app esen an i 3 en a izzano che conce uali me a o os cogni i y inį p ocesso endano comp ensibile a u i i consuma o i di lingua, poiché mol i udine di impo an i conce i sono as ackčios e nella espe ienza dei consuma o i della lingua di icilmen e issa i (p.g., meilė), quindi, pe ole li issa e nella coscienza, gli o a o i de ono a ale si di conce i b iskessi (p.g., enomeni na u ali) (Lako , Johnson 1980: 115, ci . da Guda ičius e al. 2014: 14). Hence, concep uali me a o i acili ano il p ocesso di comunicazione, pe ché o nisce possibili à pa la e di ciò che più di icilmen e si pe cepisce (K ašy ė, Papau ėly ė-Klo ienė 2013: 108), i.e. a ibuendo agli as a i (p.g., al sen imen o) quei conc e i segni pe cepibili con i sensi, i consuma o i di linguaggio abs ac pada o chia iesnius (Guda ičius e al. 2014: 14). Le me a o i conce uali non solo acili ano il p ocesso di comunicazione, ma e i elano la nazione mondiale aizdì, men ali à e alo i, pe ché [k]iecco di nazione pa la saugo alla s o ia di mol i secoli gli s o zi umani di conosce e, pe cepi e e pacien a e a sé il mondo che li ci conda (Копыленко 1995: 19, ci da Guda ičius. 2000: 8) 4 . 3 Me a o a ale s umen o abi uale che noi usiamo incoscien emen e, come au oma icamen e, quasi senza me e ne alcun s o zo, che lo nemmeno no iamo (Lako , Tu ne 1989: xi). 4 Plg. ga siąją Edwa do Sapi o men į: Language [is] a symbolic guide o cul u e. Vocabula y is a e y sensi i e index o he cul u e o a people (Wie zbicka 1997). [Lappa chia e in la nazione cul u a. Essen ano mo iausime lexicikos s oksnyje is o pe manen e kismas della nazione au . e .] AGNĖ ALEKSAITĖ. Meilės koncep as i jo sinonimai lie u ių kalbos pasaulė aizdyje | 6 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 MEILĖS KONCEPTO IR JO SINONIMŲ ANALIZĖ LIETUVIŲ KALBOS PASAULĖVAIZDYJE LKŽe nu odomos penkios žodžio meilė eikšmės, iš ku ių a liekamam y imui ques e impo an i: 1. un senso di a e o, di dedizione a qualcuno; 2. o e sensazione di a azione e so pe sona dell'al o sesso. DŽ7 engono o ni e qua o de inizioni dei signi ica i di ques a pa ola, di cui le p ime due sono le s esse come LKŽe: 1. senso di a e o, di dedizione; 2. o e sensazione di a azione e so pe sona dell'al o sesso. Da LKŽe e DŽ7 de ini izioni si ede che, desc i endo il sen imen o d'amo e, più impo an i sono e leksemos: A liekan y imą, iš DLKT g ožinės li e a ū os i publicis ikos dalių bu o su ink i 62 koncep o MEILĖ a osenos pa yzdžiai (pe ž elg i 1682 g ožinės li e a ū os i 1044 acco išimo, a de imen o e (s ip i) auka. publicis ikos ns. o me del cogna o e meilè pa a ojimo i casi). Sukaup a ma e iale empi ico mos ò che il più p odu i o s a o di p o enienza NEGYVASIS PASAULIS (GAMTA) (29 pe cen o). GAMTOS a ea di o igine analisi pe me e pa la e di e p eminen i me a o i conce uali: MEIL YRA REIŠKINIAI (UGNIS) (12,9 pe cen o), MEIL YRA DANGAUS KŪNAI (SAUL) (6.5 pe cen o) e MEIL YRA VANDUO (4.8 pe cen o). DLKT dagli esempi si ede che meilė è pa agona a a iamme e acqua ai più impo an i elemen i dell'uni e so, cos i uen i sac aline zone (Čepienė 2014: 57, 58). La conce ualizia me a o à MEIL YRA UGNIS app esen a i p incipali s adi di s iluppo dell'amo e nonpuoselėjama cop ean i a osene esempi: (1) <...> e mia c ū inėje žiebėsi meilė [S. T. 5 Kond o as. Meilė secondo Juozapą; 2004]; (2) Allo a u o zassilygino e il suo amo e 6 anco a più suliepsnojo [I. Bui ydai ė. Tele onico omanzo; 2001]; (3) <...> isa baigėsi, isa p aėjo, ik meilė da usena 7 giliausiame ši dies kampu yje [L. Gu auskas. Sapnų eologija; 2006]; (4) Gailė sen iu o, come blės a meilė 8 Ka minui [R. Kund o as, A. Ly a. O o palis; 2002]. 5 LKŽe accende e: 1. ku i (ugnį), b u i luce. 6 LKŽe suliepsno i: 4. p k. appa adus, kilus sma kiai, a i amen e yk i. 7 LKŽe usen i: 1. pamažu a d i, smilk i. 8 LKŽe blės i: 1. ges i, diminuė i ugnii, auk is asenais (apie ža ijas); 2. p k. silp i, bluk i. AGN ALEKSAIT. Il conce o di amo e e i suoi sinonimi delle lingue li uane mondiė aizdyje | 7 Pe BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 uno concep uale me a o o MEIL YRA VANDUO esempio iene mos a o che nella lingua li uana mondiė aizdyje il po e e dell'amo e è pa agona o a uno dei p incipali s ichiji del mondo umano l'acqua, che pe smelkia e unisce i p incipali klodus del mondo sanda os (dei cieli, della e a e del so emio), nuzzia l'inizio e la ine del mondo (pasa edemadimen o del wa e enyno dugno e il suo nug am pi zdinimo in ano). Sappo: (Būanga: 1999: 13), E angeli come n. 9 Insieme con al i ogge i na u ali i li uani ene ano i co pi d'acqua (Būgienė 1999: 17), c edeė, che solo pu ina e che sco e so gini nonché iumi acqua abbia un e e o posi i o uomoų (Būgienė 1999: 58). DLKT o ando due conce ualizia me a o à MEIL YRA VANDUO (UP) app esen an an i a osenes esempi: (6) Capi o che il suo meilè anche non nesilieja pe bo s us [Z. Čepai ė. Mo e s is o ija 2003; 10 (7) No, con aggia lei, meilė neišsenka, ik a 11 meilė non può esaek i [A. Ma ke ičius. Žaliakė gy a ė; 1996]. Co en e acqua dei li uani ikėjimuose sie as con saule (Būgienė 1999: 65), si è i enu o che en ambi gli ogge i unisca o ma a ali (p.g., del polkinio di acqua), blizgesys, spindesys e mo imen o, nuspomas comune abiemen i ogge i pa ola ekė i (Būgienė 1999: 64). Inol e, i li uani solè ene a ano, a ol e conside a a pe sino dei à, in cui e a di ala a indica e il di o e pecèmen i su ep am gua da e nep ideng a ocimi in lei (Razauskas 2012: 16, 18). Pe MEILĖ YRA SAULĖ a osenos pa yzdžius a skleidžiama, kad meilės, įp asminančios žmogaus concep ualiosios me a o os esse į, nonuslėpsi: (8) Meilė juk spinduliuoja [A uma; 2003]; (9) Meilė è l'unica sole del mondo solè, che o nisce la i a [XXI amžius; 1997]. 9 Pi minė a icolo au o ei in es a a einan i associazione zymaus ma inis o I ano Ai azo skio (Иван Константинович Айвазовский) pa eikslas De in oji banga. 10 LKŽe si applica: 4. e l. gausiai ekė i; nuo a e s o e; 5. e l. pe sop a di eke si, usci e da agos. 11 LKŽe es e si: 1. nuslūg i, изdžiū i; 3. p k. a icina si alla ine, esaisem i. AGN ALEKSAIT. Meilės koncep as and i s synonyms Li huanian language pasaulė aizdyje | 8 DLKT BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 issuo e concep ualiosios me a o as MEIL YRA UGNIS, MEIL YRA SAUL e MEIL YRA VANDUO indicano che nei Li uani pasaulė aizdyje meilė è pu as sen imen o, pe ché è pa agona a con sak aliais bal ų ikėjimo elemen ais ugnimi, saule e andeniu. nel campo delle o igini dei enomeni na u ali si possono anco a dis ingue e e pa ilionali me a o e MEIL YRA ORAS, MEIL YRA VJAS e MEIL YRA SPALVA (4,8 pe cen .), che desc i ono le asi di s iluppo dell amo e in inizio e ine, es.: (10) Jo meilė nesusilpnėjo e nea šalo [A uma; 2003] (11) Io sen o che la sua meilè come calde en o gussia ap ilinga da kažkokių p o ondi [J. I anauskai ė. Pakalnučių me ai; 2003]; Tu a ia con il passa e del empo meilė esbalina come colo i di ecchio dipin o [N. Pečiū a. Vilniaus kibe poema; (12) 2004]. L'a ea di o igine dei me alli na u ali i ela la me a o a conce uale MEIL YRA IERNÉS: (13) Volodžiu, posakis, che sena meilė ne ūdija, 12 šįka pasi i ino [A. Tamaliūnas. K iminalinės is o ijos 1; 1995]; Sena meilė ne ūdija [P. T einys. Ak o ė; 200 (14)1]. Da ques i esempi si ede che la con inzione di usa della lingua li uana mondiale aizdye s udi dei li uanski nau osako, che p ieš daug me ų užgimusių šil ų jausmų neįmanoma pami š i. Tokią nuomonę pag indžia i mos ano che in meilę semp e si žiū ė a come in pas o ų, gilų e neišblės an į jausmą (Mačianskas 1972: 50). Secondo p odu umą e cia so gen e s i is NEGYVASIS PASAULIS (DAIKTAI) mos a a che (19,4 p oc.). Pe koncep ualiosios me a o os MEILĖ YRA DAIKTAI a osenos pa yzdžius meilė è agpus sen imen o, ichieden e mol i įsimylėjėlių s o zi, a endimen o. Nepeluosėjama meilė pa agona a con sulūžiausi, sudužiausi cose, dei quali es a be e čių ske eld ų e šukių k ū a, p z. : 12 LKŽe ūdy i: 1. auk is uddimis; 5. p k. paleng a nyk i, gaiš i. AGN ALEKSAIT. Meilės koncep as i jo sinonimi lie u ių kalbos pasaulė aizdyje | 9 (15) Se sulūžo BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 meilė, a jeigu jos niekada nebu o? chiede kikendama [B. Jonuškai ė. Biggioji sala, II d.; 1999]; (16) Allo a la mia meilè sa ebbe sbuzzi, come sudūž a ge a a da mani di lėkš ė [A. Ma ke ičius. Žaliakė gy a ė; 1996]. Nel campo delle o igini della na u a si en a izza sac ali à dell'amo e, a daik ų si ende a de alu a e meilę, ją sudaik inan , pa agonando con non deside idaujamais e anche insyg amen e, pe jėgą b ukamais ma e iei cose: Meilė oggi b ukama pe o a ą 13 [be na dinai.l ; 17 02 2006]. Nel campo delle cose o igini esis e singoli esempi di app esen an i me a o ie conce uali MEIL YRA MAISTAS e MEIL YRA TRANSPORTAS (1,6 pe c.): (18) <...> semplicemen e ap aiginan e meilė g adualmen e nuslops a, ha con e ma o i da i 14 dell'indagine [Ve slo žinios; 2005 11 14]; (19) Meilė p alaužia iena ės kiau ą [I. Kanišauskai ė, N. Se inikai ė, S. Žukas. Li e a ū os manuale pe la classe 9; 2006]. Nel 18ame a osena esempio si può iconosce e alcooliche be imă, dai quali (caimo e da amo e) ap e suka, apk ais a es a, mo ī u, e nel 19ame ledlaužio mo ī u. Nel cuo dy igns an issimi caldi sen imen i sono così po en i (come e ghiacus spezzan e na e) che uomo da an i a lo o di en a impo en e. Gius o,in 19-mana ase si può in ospe a e non solo ledlaužio, ma e a ezkio mo ī u plonam kiau ui p alauž i comple amen e pakak ų e semplice la o o misu e, nonos an e i iu i pi minės acociacijos ledlaužio non si può, pe ché nei es i su s ip ius jausmus yškėja polinkis hipe bolizuo i. Pe pa ienius koncep ualiosios me a o os MEILĖ YRA AUGALAI (4,8 p oc.) esempi di mos ano che meilė è come gležns pian a, al quale spa si e sbocca e ha bisogno di pa icola i condizioni, e nonepuoselėjami caldi sensazioni p anica così come nu ys a nep i supe isionimi pian e: 13 Plg. delle lingue Lie u ių naujažodžių duomenyne ( oliau ND) issuo ą naujažodį b ukalas: 1. non ichies o (no malmen e) messaggio ele onico, šlamš laiškis; 2. cas insis yg inai, pe jėgą b ukama. 14 LKŽe apses i i: 1. pa us i s aigulį, k ai ulį; di en a e b i am, apgi s i. AGN ALEKSAIT. Meilės koncep as i jo sinonimai lie u ių kalbos pasaulė aizdyje | 16 Apibend inando BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 amo e sinonimo ais a a osenos esempi, si può di e che conce o MEIL e suo sinonimo me a o izazioni endenze sono simili. Dal enomeni na u ali di so gen e s e a p e ale la me a o a conce uale MEIL, AISTRA YRA UGNIS, e dall'uomo come isiche en i à di so gen e s e a p e ale la me a o a conce uale MEIL, AISTRA YRA VEIKSMAI. È e o, comple amen e di e isce conce i MEIL e AISTRA la alu azione emo i a. Meilė lie u ių kalbos pasaulė aizdyje iene alu a a come pu as, o eus e e e na sensazione, a en e sąsajos con sak aliai bal ų ikėjimų elemen en ais, e passione desc ūdiama come o e, pe ò empo ane sensazione, cui è ca a e is ico anikinan is p adas. Si può pensa e, che ai li uani e i à è amo e, e non passione. IŠVADOS 1. L'en i à dei da i di ques a ice ca non consen e a e g andi gene alizzazioni, u a ia e nell'impossibile ma e iale empi ico si possono in a ede e alcuni yškėjančius polinkius o MEIL e i suoi sinonimi (įsimylėjimo, mylimo, p isi išimo, ais os bei susiža ėjimo) e le endenze di me a o izzazione in uno dei linguaggi li uani DLKT gožinės li e a ū os i publicis ikos daly.se Anche e negausio in ma e iale empi ico engono i ela e p incipali (con sen imen i lega e) disposizioni alo i iche Li uanee. 2.Più p odu i i conce o MEIL di so gen e sa ea NEGYVASIS PASAULIS (GAMTA) (29 pe cen o). Le me a o i conce uali MEIL YRA UGNIS (12,9 pe cen o), MEIL YRA SAUL (6,5 pe cen o) e MEIL YRA VANDUO (4,8 pe cen o) i elano che nelle mondiė aizdyje dei li uani meilė è pu as senso, pe ché è pa agona a con sak aliais bal ų ikėjimų elemen en ais unimi, solule e acqueniu. 3. Secondo p odu i à la seconda s e a a di o igine ŽMOGUS KAIP FIZIN BŪTYB (27,4 pe cen o). Pe concep ualiąją me a o à MEIL YRA VEIKSMAI mos a a, che delle lingue li uanee mondiė aizdyje meilė non è passy i osse a o e degli a enimen i, lei a i i eigos lėmėja. 4. Dal NEGVIO PASAULIO DAIKT (19,4 pe cen o) e AUGAL (4,8 pe cen o) so gen i s se o i app esen an i degli esempi a osenos ede e, che meilė nenuo oldamso sen imen o, ichieden e mol i innamo ėjamen i s o zi e a eggiamen i. AGNĖ ALEKSAITĖ. Meilės koncep as i jo sinonimai lie u ių kalbos pasaulė aizdyje | 17 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 5. Koncep o MEILĖ i jo sinonimų (įsimylėjimo, p isi išimo i susiža ėjimo) me a o izacijos endencijos y a panašios. Iš GAMTOS REIŠKINIŲ iš akos s i ies y auja koncep ualioji me a o a ĮSIMYLĖJIMAS, SUSIŽAVĖJIMAS YRA UGNIS bei koncep ualioji me a o a PRISIRIŠIMAS, SUSIŽAVJIMAS YRA VANDUO. 6.La più p odu i a scia del conce o AISTRA NEGYVASIS PASAULIS (GAMTA) (40,5 pe cen o). Dalle p incipali me a o ì conce uali AISTRA YRA UGNIS (24,9 pe cen o), AISTRA YRA SAUL (2,7 pe cen o) e AISTRA YRA VANDUO (8,1 pe cen o) si ede che la passione (caip e meilė) iene pa agona a con i sac ali elemen i delle c edenze bal ì ugnimi, saule e andeniu, ik sak alios eikšmės nebelikę, ais a apa inama su naikinančiu p adu. 7. Iš koncep ualiąsias me a o as AISTRA YRA DAIKTAI, AISTRA YRA MAISTAS, AISTRA YRA LAUKINIAI GYVŪNAI e AISTRA YRA VEIKSMAI app esen ano degli esempi di a osenos ede e, che mondiė aizdyje delle lingue li uane p e aia nega i o emo i o alu a e l'ais os. 8. Koncep o MEIL e il suo sinonimo passis a me a o izazione endenzioni sono simili. Dal GAMTOS REIŠKINI so gen e s e a p e ale la me a o a conce uale MEIL, AISTRA YRA UGNIS, e dal HOMMOGAUS KAIP FIZINS BŪTYBS so gen e s e a p e ale la me a o a conce uale MEIL, AISTRA YRA VEIKSMAI. Meilė lie u ių kalbos pasaulė aizdyje iene alu a a come pu as, o eus e e e na sensazione, a en e sąsajos con sak aliai bal ų ikėjimų elemen en ais, e passione desc ūdiama come o e, pe ò empo ane sensazione, cui è ca a e is ico anikinan is p adas. Ques o pe me e di a e ma e che ai li uani e i à è amo e, e non passione. ŠALTINIAI DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/ [žiū ė a 2018 m. bi želio–liepos mėn.]. DŽ7 2017 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://lkiis.lki.l /daba inis [žiū ė a 2018 m. bi želio–liepos mėn.]. LKŽe 2017 – Lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. G. Nak inienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: www.lkz.l [žiū ė a 2018 m. bi želio–liepos mėn.]. AGNĖ ALEKSAITĖ. Meilės koncep as i jo sinonimai lie u ių kalbos pasaulė aizdyje | 18 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ND – Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas. [Tęs inis in e ne inis žinynas nuo 2011 m.] Suda y oja R. Miliūnai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://naujazodziai.lki.l [žiū ė a 2018 m. bi želio mėn.]. SŽ 2015 – Sinonimų žodynas. A. Lybe is. An asis pa aisy as leidimas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://lkiis.lki.l /sinonimu [žiū ė a 2018 m. bi želio mėn.]. TŽŽ 2007 – Ta p au inių žodžių žodynas. Sud. V. Vai ke ičiū ė. Ke i asis pa aisy as i papildy as leidimas, Vilnius: Žodynas. LITERATŪRA A l i ū k ai ė D., S i d e a i či ū ė -M ic k i e n ė I. 2006: Gė io i g ožio koncep ai lie u ių kalbinėje sąmonėje. – Liaudies kul ū a 111, 16–22. A l i ū k ai ė D., Š o o c ho a I. 2006: Koncep as žemė an ologijoje „Žemė“: egzilio žodžio pa i ys. – Filologija 11, 4–7. B ū g i en ė L. 1999: Mi inis andens įp asminimas lie u ių sakmėse, pada imuose i ikėjimuose. – Tau osakos da bai XI (XVIII), 13–85. C i b u l sk i e nė J. 2005: Koncep ualioji kelio me a o a lie u os inkimų disku se. – Kalbo y a LIV (1), 51–64. Č e p i e n ė I. 2014: Kai ku ie mi inės pasaulėkū os aspek ai lie u ių adicinėje kul ū oje. – Geog a ija i edukacija 2, 56–65. P ieiga in e ne e: h p://www.ge.leu.l /index.php/GE/a icle/ iew/20/17. D i e n a s R. 2009: Kogni y inė ling is ika. – Kalba i žmonės, 11–38. G a e li n E. 2015: Concep ual me apho s: a diach onic s udy o LOVE me apho s in Ma iah Ca ey's song ly ics. Umea: Umea Uni e si y. P ieiga in e ne e: h p://www.di a- po al.o g/smash/ge /di a2:902296/FULLTEXT01.pd . G u d a i či u s A. 1992: Kalbos au iškumas. – Gim oji kalba 6, 1–5. G u d a i či u s A. 2000: E noling is ika, Šiauliai: Šiaulių uni e si e as. G u d a i či u s A. 2003: Žodžio eikšmės de inicijos au inis aspek as. – Leksikog a ijos i leksikologijos p oblemos, 61–69. G u d a i či u s A. 2006: G e inamosios seman ikos kogni y inis aspek as. – Ac a humani a ica uni e si a is Saulensis 1, 41–48. AGNĖ ALEKSAITĖ. Meilės koncep as i jo sinonimai lie u ių kalbos pasaulė aizdyje | 19 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 G u d a i či u s A. 2007: G e inamoji seman ika. Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla. G u d a i či u s A. 2011: Reikšmė – są oka – koncep as i p asmė. – Res humani a iae 10, 108–119. G u d a i č i us e al. 2014 – B ū d y y ė -G u d ie nė A., G u d a i č i us A., J u g ai is N., P a p a u ėl y ė -K l o i e n ė S., T o l e i ki e n ė R., 2014: Koncep ualiosios me a o os iešajame disku se. Koncep ualiųjų me a o ų žodynas, Šiauliai: Šiaulių uni e si e as. H a pe l a J. 2015: Lo e, Kylie o Me apho s o Lo e in he Ly ics o Kylie Minogue, Oulu: Uni e si y o Oulu. P ieiga in e ne e: h p://jul ika.oulu. i/ iles/nbn ioulu-201506051789.pd . J a k a i i e nė E. 2010: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. K a š y ė R., P a pa u ė l y ė S. 2013: Kai ku ie koncep o liga b uožai Lie u os iešajame disku se. – Filologija 18, 107–117. L a k o G., T u n e M. 1989: Mo e han Cool Reason. A Field Guide o Poe ic Me apho , Chicago: The Uni e si y O Chicago P ess. L Z., Z h a ng Y. 2012: Uni e sali y and Va ia ion o Concep ual Me apho o Lo e in Chinese and English. – Theo y and P ac ice in Language S udies 2(2), 355–359. P ieiga in e ne e: h ps://pd s.seman icschola .o g/5b0 /acb6cd85 acc3d4751a0a75a8ece1b 0741.pd . M a č i a ns ka s F. 1972: G ožis i mo alė au osakoje. – P oblemos 9, 45–51. P ieiga in e ne e: h p://www.zu nalai. u.l /p oblemos/a icle/ iew/5852/3883. M a u m e i či e n ė D. 2010: P o o ipų eo ija i seman ika. – Kalbų ak ualijos, 11–18. M i k u l s k a s R. 2009: Kogni y inė ling is ika i leksikog a ijos p oblemos. – Kalba i žmonės, 39–80. R a z a us k a s D. 2012: Iš bal ų mi inio aizdyno juod aščių: Saulė. – Liaudies kul ū a 3, 16–41. R u š k ys A. 2011: Koncep as žemė lie u ių azeologijoje. – Res humani a iae 10, 120–140. R u ko s k a K., S m e o n a M., S m e o n i e n ė I. 2017: Ve ybės lie u io pasaulė aizdyje, Vilnius: Akademinė leidyba. AGNĖ ALEKSAITĖ. Meilės koncep as i jo sinonimai lie u ių kalbos pasaulė aizdyje | 20 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 V a i a da i ė - K a id i E. 2011: Rojaus koncep ualiosios me a o os Sigi o Gedos Ko ano e ime. – Lie u ių kalba 5, 1–11. P ieiga in e ne e: h p://www.lie u iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/ iewFile/36/88. V a s il i a u s k as S. 2014: Koncep ualiosios me a o os Leonido Donskio publicis ikoje. Magis o da bas, Vilnius: Lie u os edukologijos uni e si e as. W ie z b i c k a A. 1997: Unde s anding Cul u es h ough Thei Key Wo ds: English, Russian, Polish, Ge man, and Japenese. Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess. Z a j al o a M. 1998: Ugnies į aizdis lie u ių i usų užkalbėjimuose. – Liaudies kul ū a 58, 6–12. К и р е е нк о Е. В. 2013: Концептуальная метафора ЛЮБОВЬ – БОЛЕЗНЬ в украинской, английской и французской фольклорно-магических картинах мира. – Лингвистика ХХІ века: сб. науч. ст.: к 65-летнему юбилею проф. В. А. Масловой. Серия Концептуальный и лингвальный миры. Вып. 3, 286–291. P ieiga in e ne e: h p://dspace.luguni .edu.ua/jspui/bi s eam/123456789/1079/1/Ki ienko_21.pd . Į eik a 2018 07 14 P iim a 2018 11 12 THE CONCEPT OF LOVE AND ITS SYNONYMS IN THE WORLD-VIEW OF THE LITHUANIAN LANGUAGE S u m m a y The subjec o his a icle is 108 cases o he usage o he wo d lo e (Li h. meilė) and i s synonyms (c ush, ondness, a ec ion, passion, in a ua ion) ound in he ic ion and publicis ics sec ions o he Co pus o he Con empo a y Li huanian Language. The endencies o me apho isa ion o he concep LOVE and i s synonyms in he wo ld- iew o he Li huanian language we e es ablished by s uc u ing he concep ual me apho s: AGNĖ ALEKSAITĖ. Meilės koncep as i jo sinonimai lie u ių kalbos pasaulė aizdyje | 21 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 2. The mos p oduc i e sou ce domain o he concep LOVE is he INANIMATE WORLD (NATURE) (29%). The concep ual me apho s LOVE IS FIRE (12.9%), LOVE IS THE SUN (6.5%), and LOVE IS WATER (4.8%) show ha , in he wo ld- iew o he Li huanian language, lo e is a pu e eeling o i is compa ed wi h sac al elemen s o he Bal ic eligions: i e, sun, and wa e . 3. The second mos p oduc i e sou ce domain is MAN AS A PHYSICAL BEING (27.4%). The concep ual me apho LOVE IS ACTION shows ha , when i comes o he wo ld- iew o he Li huanian language, lo e is no a passi e obse e , bu a he an ac i e o ce ha d i es he cou se o ac ion. 4. The cases o usage ha ep esen he sou ce domains o ITEMS OF THE INANIMATE WORLD (19.4%) and PLANTS (4.8%) indica e ha lo e is an unchecked eeling ha equi es a lo o e o and dedica ion om hose in lo e. 5. The me apho isa ion endencies o he concep LOVE a e simila o hose o i s synonyms (c ush, a ec ion, in a ua ion). Amids he sou ce domain o NATURAL PHENOMENA, he concep ual me apho s CRUSH, INFATUATION IS FIRE, and AFFECTION, INFATUATION IS WATER p e ail. 6. The mos p oduc i e sou ce domain o he concep PASSION is he INANIMATE WORLD (NATURE) (40.5%). The unde lying concep ual me apho s PASSION IS FIRE (24.9%), PASSION IS THE SUN (2.7%) and PASSION IS WATER (8.1%) show ha passion (much like lo e) is compa ed o sac al elemen s o he Bal ic eligions: i e, sun, and wa e , only he sac al meaning is no longe he e, and passion associa es wi h he des uc i e sp ing. 7. The cases o usage ha ep esen he concep ual me apho s PASSION IS THINGS, PASSION IS FOOD, PASSION IS WILD ANIMALS, and PASSION IS ACTION show ha he e is a nega i e emo ional a i ude owa ds passion in he wo ld- iew o he Li huanian language. 8. The concep LOVE and i s synonym passion sha e simila endencies o me apho isa ion. The sou ce domain o NATURAL PHENOMENA is domina ed by he concep ual me apho LOVE/PASSION IS FIRE, while he sou ce domain o MAN AS A PHYSICAL BEING, by he concep ual me apho LOVE/PASSION IS ACTION. In he wo ld- iew o he Li huanian language, lo e is a pu e, s ong, and e e nal eeling, one ha is ied AGNĖ ALEKSAITĖ. Meilės koncep as i jo sinonimai lie u ių kalbos pasaulė aizdyje | 22 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 wi h sac al elemen s o Bal ic eligions, while passion is de ined as a s ong ye lee ing emo ion ha has a des uc i e sou ce. I can be said ha Li huanians alue lo e and no passion. O cou se, he scope o da a does no acili a e making any majo gene aliza ions, ye he limi ed empi ical ma e ial, oo, can gi e insigh in o some clea ends, all he mo e as he e ha e been no e o s o s udy he concep o LOVE in Li huanian linguis ics so a . KEYWORDS: he concep LOVE, cogni i e linguis ics, concep ual me apho , wo ld- iew o he Li huanian language. AGNĖ ALEKSAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email p o ec ed]