„Meilės“ konceptas ir jo sinonimai lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje

BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 AGNĖ ALEKSAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as MEILĖS KONCEPTAS IR JO SINONIMAI LIETUVIŲ KALBOS PASAULĖVAIZDYJE ESMINIAI ŽODŽIAI: koncep as MEILĖ, kogni y inė ling is ika, koncep ualioji me a o a, lie u ių kalbos pasaulė aizdis. Meilė nė a san ykiai. Meilė susieja, be ai – ne san ykiai. San ykiai y a išbaig as dalykas. Tai daik a a dis. Medaus mėnuo baigėsi, san ykiai sus ojo ie oje. Nė a džiaugsmo, nė a en uziazmo, iskas baig a. Gali e ęs i san ykius ik odėl, kad ykdy umė e duo us pažadus. Gali e ęs i san ykius, nes aip y a pa ogu, jauku, malonu. Nes ki aip negali e. Nes jeigu san ykius nu auk umė e, susiku umė e daug ūpesčių... San ykiai y a baig as, užda y as, išsem as dalykas. Meilė jokiu būdu nė a san ykiai. Meilė – bend a imas. Meilė isada y a kaip upė, ji eka i ne u i pabaigos. Tai – ne omanas, ku is čia p asideda i en baigiasi. Meilė niekada isiškai nesus oja – medaus mėnesis p asideda, be nesibaigia. Tai yksmas. Mylimieji san ykius baigia, o meilė ęsiasi, nes ji nenu ūks ama. Meilė y a eiksmažodis, o ne daik a a dis. (Osho Meilė, lais ė, ienuma. Vilnius: Meilės kelias. 2013; p. 63) ĮVADAS Šio s aipsnio y imo objek as – iš Daba inės lie u ių kalbos eks yno ( oliau – DLKT) g ožinės li e a ū os i publicis ikos dalių iš ink i 108 žodžio meilė i jo sinonimų a osenos pa yzdžiai. Sinonimų žodyne ( oliau – SŽ) nu ody a, kad žodžio meilė sinonimai y a šios leksemos: įsimylėjimas, pamilimas, p isi išimas, ais a (s ip i, ka š a meilė). S aipsnio au o ės nuomone, kaip koncep o MEILĖ sinonimas gali bū i a ojamas i žodis susiža ėjimas, odėl DLKT ieško a minė ų šešių leksemų a osenos pa yzdžių. Žinoma, okia duomenų apim is neleidžia da y i didelių apibend inimų, ačiau i negausioje empi inėje medžiagoje galima AGNĖ ALEKSAITĖ. Meilės koncep as i jo sinonimai lie u ių kalbos pasaulė aizdyje | 2 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 įž elg i kai ku iuos yškėjančius polinkius, juolab kad lie u ių kalbo y oje MEILĖS koncep as iki šiol nebu o i as. Tiesa, pa ienių s aipsnių, ku iuose i iami ki i koncep ai – KELIAS (Cibulskienė 2005: 51–64), GĖRIS i GROŽIS (Aliūkai ė, Side a ičiū ė-Mickienė 2006: 16– 22), ŽEMĖ (Aliūkai ė, Šo ocho a 2006: 4–7; Ruškys 2011: 120–140), LIGA (K ašy ė, Papau ėly ė-Klo iene 2013: 107–117) i daugelis k . – aps u 1 , odėl p a a u pa y inė i koncep o MEILĖ i jo sinonimų u inį, au inę speci iką i me a o izacijos endencijas. Da y ina p ielaida, kad nedideliame lie u ių kalbos pasaulė aizdžio agmen e bū ų a skleis os pag indinės (su jausmais susijusios) lie u ių e ybinės nuos a os. Užsienyje, p iešingai, publikuojama į ai ių MEILĖS koncep o analizės da bų (L , Zhang 2012: 355–359; Киреенко 2013: 286–291 i k . 2 ), ne gi uni e si e uose bakalau o i magis o s udijų pakopų s uden ai i ia šio koncep o me a o izacijos endencijas ga sių a likėjų, p z., Ma iah Ca ey i Kylie Minogue, dainose (Ga elin 2015; Ha pela 2015). Šio s aipsnio ikslas – susis eminus iš DLKT g ožinės li e a ū os i publicis ikos dalių iš ink as koncep ualiąsias me a o as, nus a y i koncep o MEILĖ i jo sinonimų me a o izacijos endencijas lie u ių kalbos pasaulė aizdyje. Koncep ui MEILĖ i jo sinonimams nag inė i aikoma koncep ualioji analizė. P o eso iaus Aloyzo Guda ičiaus eigimu (2006: 47), koncep ualiųjų me a o ų analizę de ė ų laiky i pag indiniu į ankiu, no in a skleis i abs akčių koncep ų (p z., MEILĖS) u inį i jų au inę speci iką (da ž . Ru ko ska, Sme ona, Sme onienė 2017: 7). Koncep ualiosios me a o os s uk ū ą suda o i š a k o s (angl. sou ce domain) i ik s l o (angl. a ge domain) s i č i ų (koncep ų) jung is. T i k s l o s i i s – ai, apie ką au a mąs o i kalba, o i š a k os s i i s – į ką emiasi, kokį koncep ą naudoja, no ėdama aiškiau įsi aizduo i, modeliuo i i s uk ū in i mąs omąjį u inį (Guda ičius e al. 2014: 18). Šiame s aipsnyje emiamasi koncep ualiųjų me a o ų žodyne Koncep ualiosios me a o os iešajame disku se pa eik a pa obulin a Tomaszo Paweło K zeszowskio didžiosios 1 Reikšminga 2017 m. pasi odžiusi kolek y inė monog a ija Ve ybės lie u io pasaulė aizdyje, ku ios au o iai – K is ina Ru ko ska, Ma ius Sme ona i I ena Sme onienė – bene pi mieji Lie u oje ėmėsi nuodugnios i sis emingos koncep ų analizės. Viename leidinyje, o ne pabi ai, a ski ais s aipsniais, pa eikiamà ne aš uonių – UGNIES, VANDENS, NAMŲ, ŠEIMOS, DARBO, EUROPOS, LAISVĖS i GARBĖS – koncep ų analizė. 2 Nuodugniai MEILĖS koncep o me a o izacijos endencijos ap ašy os Geo geʼo Lako o i Ma ko Johnsono knygoje (1980) Me apho s We Li e By (Me a o os, su ku iomis gy ename): MEILĖ YRA FIZINĖ JĖGA (angl. LOVE IS A PHYSICAL FORCE), MEILĖ YRA PAMIŠIMAS (angl. LOVE IS MADNESS), MEILĖ YRA MAGIJA (angl. LOVE IS MAGIC), MEILĖ YRA KARAS (angl. LOVE IS WAR) i . . Tiesa, šiame s aipsnyje apsi ibojama lie u ių kalbos pasaulė aizdžio dalies y imu. Žinoma, bū ų p a a u palygin i koncep o MEILĖ me a o izacijos endencijas lie u ių i anglų kalbų pasaulė aizdžiuose, ačiau ai y a a ski o, išsamaus y imo eikalaujan is objek as. AGNĖ ALEKSAITĖ. Meilės koncep as i jo sinonimai lie u ių kalbos pasaulė aizdyje | 3 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 bū ies g andinės (lo . scala na u ae) [daik ai – augalai – gy ūnai – žmonės – die ai] schema (Guda ičius e al. 2014: 43). Gau us ezul a us ap ašan i lyginan su Daba inės lie u ių kalbos žodyno ( oliau – DŽ7) bei Lie u ių kalbos žodyno ( oliau – LKŽe) apib ėž imis, aikomas ap ašomasis i lyginamasis me odai. NAUJAS POŽIŪRIS Į KALBĄ KOGNITYVINĖJE LINGVISTIKOJE Kogni y inė ling is ika kaip nauja kalbo y os a šaka susi o ma o 20 a. aš un ojo dešim mečio pabaigoje (Di enas 2009: 11–12). Šiuo laiko a piu į yko s a bi mokslinės pa adigmos kai a – pe ėjimas nuo s uk ū alis inės (objek y iosios) p ie kogni y inės (subjek y iosios) ling is ikos (Guda ičius 2000: 5, 65; Mikulskas 2009: 39). Kogni y inės ling is ikos a s o ai, ski ingai nei s uk ū alis ai, kalbą i ia ne kaip sa aime egzis uojančią (užda ą) sis emą, o kaip kalbos i žmogaus pažin inių gebėjimų, okių kaip ju iminė paga a, a min is, dėmesys, emocijos, mąs ymas i k ., isumą (Di enas 2009: 11–12; Mikulskas 2009: 39). Kogni y is ai, ieškodami kalbos yšių su žmogaus sąmonės pasauliu, isuomene i kul ū a, aiškindamiesi kalbos ie ą mąs ymo p ocesuose bei analizuodami komunikacijos ak e ak ualizuojamą in o maciją (Guda ičius 2000: 6; 2007: 9; da ž . Jakai ienė 2010: 45; Guda ičius 2011: 109), a me ė „s uk ū inį požiū į į eikšmės samp a ą, kada analizuojami sin agminiai i pa adigminiai žodžių a pusa io san ykiai i jais pe eikiama eikšmė“ (Maume ičienė 2010: 11; da ž . Mikulskas 2009: 40). Nuo „imanen inės“ ling is ikos, i iančios kalbą ik „sa yje i dėl sa ęs“, pe ei a p ie an opologinės, į žmogų o ien uo os ling is ikos (Guda ičius 2007: 17). Pag indinės šios ling is ikos p oblemos y a d i: „1) kokią į aką kalbai da o žmogus i 2) kokią į aką kalba da o žmogui, jo mąs ymui i kul ū ai“ (Rol 1988: 91, ci . iš Guda ičius 2000: 6). „No s kalbančiajam žodžio eikšmė a odo sa aime sup an amas dalykas, ačiau jos samp a a kalbo y oje labai į ai uoja i p iklauso nuo bend os ling is inės koncepcijos“ (Guda ičius 2003: 61), odėl esama ski umo a p s uk ū alis ų i kogni y is ų su okiamos eikšmės samp a os. Komunikacijos ak o me u ne i isiškai ski ingų enciklopedinių žinių (dėl amžiaus, pa i ies, išsila inimo) u in ys komunikacijos ak o daly iai susikalba į ai iose gy enimiškose si uacijose (Guda ičius 2000: 47), odėl aki aizdu, kad didžioji eikšmės dalis y a bend a isiems kalbė ojams (Guda ičius 2003: 61). Vis dėl o kogni y is ai linkę pab ėž i AGNĖ ALEKSAITĖ. Meilės koncep as i jo sinonimai lie u ių kalbos pasaulė aizdyje | 4 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 indi idų pa i ies, išsila inimo, komunikacijos ak o aplinkybių i ki ų eiksnių nulem ą subjek y ią eikšmę (Guda ičius 2003: 61; da ž . Maume ičienė 2010: 17–18). Aiškinan subjek y ios eikšmės samp a ą, nu odoma, kad „leksinė eikšmė y a eikšmė ienam. Kadangi kalbinėje komunikacijoje daly auja isos komunikan ų žinios – i bend os, i si uacinės, susijusios bū en su šiuo komunikacijos kon eks u i konk ečia pa i imi, o ski umas a p kalbinio i nekalbinio žinojimo nep ipažįs amas, ai aišku, kad kalbos a o ojai u i sa as, indi idualias žodžių eikšmes“ (Guda ičius 2007: 20–21). Be abejo, kalbė ojų pas o iajame leksikos onde nes inga i okių žodžių, ku ių „ eikšmėje a sispindi ne ik pa i ik o ė, be i os ik o ės e inimas – emocinis kalbančiojo san ykis su pa adinamu daik u a eiškiniu“ (Guda ičius 2007: 83). Kogni y is ų eigimu, indi idas pe kalbą ne ik iš eiškia sa o, kaip kalbė ojo, eigiamą a neigiamą emocinį san ykį su pa adinamu dalyku, be i pažįs a pasaulį (Guda ičius 2000: 126). Pab ėžiama, kad „žodis žymi eikšmę, ku i pi miausia i esan i pažin inės, a ba kogni y inės, eiklos ezul a as, o šią eiklą, sa o uož u, galima apib ėž i i kaip psichinę paga ą, i kaip mąs ymo p ocesą. Pažinimo esmė – mus supančio pasaulio skaidymas į ka ego ijas, a ba ka ego izacija“ (Mikulskas 2009: 40; plg. Guda ičius 2003: 62). Kogni y is ai pažin inę žmogaus eiklą su okia kaip ka ego izacijos p ocesą, ku kogni y inės ka ego ijos, a ba koncep ai, ep ezen uoja na ū alų indi idus supančio pasaulio skaidymą, o ne di b inę pasaulio eiškinių klasi ikaciją (Mikulskas 2009: 42). Žinoma, kiek ienoje kalboje pasaulis ka ego izuojamas ski ingai (plačiau ž . Guda ičius 2003: 62), „ odėl i kiek ienos au os pasaulio aizdas y a šiek iek ki oks“ (Guda ičius 1992: 3). KONCEPTUALIOSIOS METAFOROS Da nuo an ikos laikų me a o ai bu o ski iama daug dėmesio. A is o elis i ki ų klasikinių ling is inių mokyklų a s o ai me a o ą ak a o kaip e o inę igū ą, am ik ą eks o puošmeną, ku i ilgą laiką bu o kalbo y os mokslo už ibyje. Plg. į Ta p au inių žodžių žodyną ( oliau – TŽŽ) į auk ą me a o os apib ėž į: me ã o a (g . me apho a – „pe kėlimas“) – „ iena opų ūšių (ki os žinomiausios – me onimija, sinekdocha, i onija, hipe bolė): nesusijusių eiškinių sug e inimas, emian is ku ių no s jų sa ybių panašumu; me a o oje ai, kas lyginama ( eideliai, ankelės), ma y i iš kon eks o, o ai, su kuo lyginama, eiškiama AGNĖ ALEKSAITĖ. Meilės koncep as i jo sinonimai lie u ių kalbos pasaulė aizdyje | 5 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 konk ečiu aizdu ( oželės, lelijėlės), p z.: žydi oželės / an mano eidelių; / bal os lelijėlės / an mano ankelių; / žė i žiedeliai / an mano pi š elių. (Tau osaka)“. Tokios poe inės me a o os požymiais laikomas jos indi idualumas, naujumas, ne ikė umas – ai, kas suku ia emocinį- eksp esinį k ū į (Guda ičius e al. 2014: 15). Iš ik ųjų me a o a – ai paslėp as palyginimas, ku į de ė ų laiky i ienu iš esminių pažinimo būdų, nes labai daug ką pažįs ame lygindami (Guda ičius 2000: 87). Bū en šią me a o os ypa ybę pab ėžia kogni y inė ling is ika, e inan i me a o ą ne kaip eks o puošmeną, o kaip „ au os men ali e o pažinimo i pe eikimo p iemonę“ (Vai adai ė-Kaidi 2011: 9). 1980 m. pasi odžiusi Geo geʼo Lako o i Ma ko Johnsono knyga Me apho s We Li e By (Me a o os, su ku iomis gy ename) eikšmingai išplė ė me a o os samp a ą (Guda ičius e al. 2014: 14). T adiciškai sup an ama me a o a y a ik kalbos eiškinys, o kogni y is ai į koncep ualiąją me a o ą paž elgė kaip į mąs ymo s a egiją, mąs ymo i pažinimo būdą, kalboje ealizuojamą me a o iniais pasakymais (Guda ičius e al. 2014: 14) 3 . Kogni y inės ling is ikos a s o ai pab ėžia, kad koncep ualiosios me a o os kogni y inį p ocesą da o sup an amą isiems kalbos a o ojams, kadangi daugybė s a bių są okų y a abs akčios i kalbos a o ojų pa i yje sunkiai iksuojamos (p z., meilė), odėl, no ėdami jas į i in i sąmonėje, kalbė ojai u i pasinaudo i yškesnėmis są okomis (p z., gam os eiškinių) (Lako , Johnson 1980: 115, ci . iš Guda ičius e al. 2014: 14). Vadinasi, „koncep ualiosios me a o os paleng ina komunikacijos p ocesą, nes su eikia galimybę kalbė i apie ai, kas sunkiau su okiama“ (K ašy ė, Papau ėly ė-Klo ienė 2013: 108), . y. p iski dami abs ak ams (p z., meilės jausmui) konk ečius ju imais su okiamus požymius, kalbos a o ojai uos abs ak us pada o aiškesnius (Guda ičius e al. 2014: 14). Koncep ualiosios me a o os ne ik paleng ina komunikacijos p ocesą, be i a skleidžia au os pasaulė aizdį, men ali e ą i e ybes, nes „[k]iek ienos au os kalba saugo įdomią is o iją apie daugelio amžių žmonių pas angas pažin i, su ok i i pajung i sau juos supan į pasaulį“ (Копыленко 1995: 19, ci . iš Guda ičius 2000: 8) 4 . 3 Me a o a – oks įp as as į ankis, ku į mes naudojame nesąmoningai, a si au oma iškai, be eik neįdėdami jokių pas angų, kad o nė nepas ebime (Lako , Tu ne 1989: xi). 4 Plg. ga siąją Edwa do Sapi o min į: „Language [is] a symbolic guide o cul u e. Vocabula y is a e y sensi i e index o he cul u e o a people“ (Wie zbicka 1997). [„Kalba – ak as į au os kul ū ą. Bū en jud iausiame leksikos sluoksnyje ma y i nuola inis au os kismas“ – au . e .] AGNĖ ALEKSAITĖ. Meilės koncep as i jo sinonimai lie u ių kalbos pasaulė aizdyje | 6 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 MEILĖS KONCEPTO IR JO SINONIMŲ ANALIZĖ LIETUVIŲ KALBOS PASAULĖVAIZDYJE LKŽe nu odomos penkios žodžio meilė eikšmės, iš ku ių a liekamam y imui s a bios šios: 1. „p isi išimo, a sida imo jausmas kam no s“; 2. „s ip aus aukimo p ie ki os ly ies asmens jausmas“. DŽ7 pa eikiamos ke u ių šio žodžio eikšmių apib ėž ys, iš ku ių pi mosios d i y a okios pa kaip LKŽe: 1. „p isi išimo, a sida imo jausmas“; 2. „s ip aus aukimo p ie ki os ly ies asmens jausmas“. Iš LKŽe i DŽ7 apib ėžčių ma y i, kad, apibūdinan meilės jausmą, s a biausios y a ys leksemos: p isi išimas, a sida imas i (s ip i) auka. A liekan y imą, iš DLKT g ožinės li e a ū os i publicis ikos dalių bu o su ink i 62 koncep o MEILĖ a osenos pa yzdžiai (pe ž elg i 1682 g ožinės li e a ū os i 1044 publicis ikos ns. a dininko o mos meilė pa a ojimo a ejai). Sukaup a empi inė medžiaga pa odė, kad p oduk y iausia iš akos s i is – NEGYVASIS PASAULIS (GAMTA) (29 p oc.). GAMTOS iš akos s i ies analizė leidžia kalbė i apie is y aujančias koncep ualiąsias me a o as: MEILĖ YRA REIŠKINIAI (UGNIS) (12,9 p oc.), MEILĖ YRA DANGAUS KŪNAI (SAULĖ) (6,5 p oc.) i MEILĖ YRA VANDUO (4,8 p oc.). Iš DLKT pa yzdžių ma y i, kad meilė lyginama su ugnimi i andeniu – s a biausiais isa os elemen ais, suda ančiais sak alines zonas (Čepienė 2014: 57, 58). Koncep ualiąją me a o ą MEILĖ YRA UGNIS ep ezen uoja pag indines nepuoselėjamos meilės aidos s adijas ap ėpian ys a osenos pa yzdžiai: (1) <...> i mano k ū inėje žiebėsi 5 meilė [S. T. Kond o as. Meilė pagal Juozapą; 2004]; (2) Tada iskas užsilygino i jo meilė da labiau suliepsnojo 6 [I. Bui ydai ė. Tele oninis omanas; 2001]; (3) <...> isa baigėsi, isa p aėjo, ik meilė da usena 7 giliausiame ši dies kampu yje [L. Gu auskas. Sapnų eologija; 2006]; (4) Gailė paju o, kaip blės a 8 meilė Ka minui [R. Kund o as, A. Ly a. O o pilis; 2002]. 5 LKŽe žieb i: 1. „ku i (ugnį), deg i š iesą“. 6 LKŽe suliepsno i: 4. „p k. a si adus, kilus sma kiai, ak y iai yk i“. 7 LKŽe usen i: 1. „pamažu deg i, smilk i“. 8 LKŽe blės i: 1. „ges i, mažė i ugniai, auk is pelenais (apie ža ijas)“; 2. „p k. silp i, bluk i“. AGNĖ ALEKSAITĖ. Meilės koncep as i jo sinonimai lie u ių kalbos pasaulė aizdyje | 7 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Pe ieną koncep ualiosios me a o os MEILĖ YRA VANDUO pa yzdį pa odoma, kad lie u ių kalbos pasaulė aizdyje meilės galia p ilyginama ienai iš pag indinių pasaulio s ichijų – andeniui, ku is „pe smelkia bei jungia pag indinius pasaulio sanda os klodus (dangų, žemę i požemį), nužymi pasaulio p adžią bei pabaigą (pasaulio a si adimas iš pi mykščio andenyno dugno i jo nug amzdinimas ano gelmėse), lydi esminius žmogaus gy enimo momen us ( anduo k ikš o, edybų, laido u ių i k . pap očiuose)“ (Būgienė 1999: 13), p z.: (5) Meilė E i ą užg iu o kaip de in oji banga 9 [J. I anauskai ė Sapnų nublokš i; 2000]. D auge su ki ais gam os objek ais lie u iai ga bino andens elkinius (Būgienė 1999: 17), manė, kad ik y as i ekan is šal inių bei upių anduo eigiamai eikia žmogų (Būgienė 1999: 58). DLKT andami du koncep ualiąją me a o ą MEILĖ YRA VANDUO (UPĖ) ep ezen uojan ys a osenos pa yzdžiai: (6) Sup a o, kad jo meilė aip pa nesilieja 10 pe k aš us [Z. Čepai ė. Mo e s is o ija; 2003]; (7) – Ne, – p ieš a auja ji, – meilė neišsenka 11 , ik a meilė negali išsek i [A. Ma ke ičius. Žaliakė gy a ė; 1996]. Tekan is anduo lie u ių ikėjimuose sie as su saule (Būgienė 1999: 65), many a, kad abu objek us jungia ap ali o ma (p z., andens elkinio), blizgesys, spindesys i judėjimas, nusakomas bend u abiem objek ams žodžiu ekė i (Būgienė 1999: 64). Be o, lie u iai saulę ga bino, ka ais laikė ne die ybe, į ku ią bu o ne alia ody i pi š u i nuodėmių su ep am žiū ė i nep ideng a akimi į ją (Razauskas 2012: 16, 18). Pe koncep ualiosios me a o os MEILĖ YRA SAULĖ a osenos pa yzdžius a skleidžiama, kad meilės, įp asminančios žmogaus bū į, nenuslėpsi: (8) Meilė juk spinduliuoja [A uma; 2003]; (9) Meilė y a ienin elė pasaulio saulė, eikian i gy ybę [XXI amžius; 1997]. 9 Pi minė s aipsnio au o ei į gal ą a einan i asociacija – žymaus ma inis o I ano Ai azo skio (Иван Константинович Айвазовский) pa eikslas De in oji banga. 10 LKŽe lie i: 4. „ e l. gausiai ekė i; plauk i s o e“; 5. „ e l. pe i šų ekė i, išei i iš agos“. 11 LKŽe išsek i: 1. „nuslūg i, išdžiū i“; 3. „p k. p iei i p ie pabaigos, išsisem i“. AGNĖ ALEKSAITĖ. Meilės koncep as i jo sinonimai lie u ių kalbos pasaulė aizdyje | 8 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 DLKT iksuo os koncep ualiosios me a o os MEILĖ YRA UGNIS, MEILĖ YRA SAULĖ i MEILĖ YRA VANDUO odo, kad lie u ių pasaulė aizdyje meilė y a y as jausmas, nes ji lyginama su sak aliais bal ų ikėjimų elemen ais – ugnimi, saule i andeniu. Gam os eiškinių iš akos s i yje da galima ski i is pa ienes koncep ualiąsias me a o as MEILĖ YRA ORAS, MEILĖ YRA VĖJAS i MEILĖ YRA SPALVA (4,8 p oc.), ku iomis apibūdinamos meilės aidos s adijos – p adžia i pabaiga, p z.: (10) Jo meilė nesusilpnėjo i nea šalo [A uma; 2003]; (11) Aš jaučiu, kad jos meilė a si šil i ėjo gūsiai a sklinda iš kažkokių gelmių [J. I anauskai ė. Pakalnučių me ai; 2003]; (12) Tačiau laikui bėgan meilė išblunka kaip seno pa eikslo spal os [N. Pečiū a. Vilniaus kibe poema; 2004]. Gam os me alų iš akos s i į a skleidžia koncep ualioji me a o a MEILĖ YRA GELEŽIS: (13) Žodžiu, posakis, kad sena meilė ne ūdija 12 , šįka pasi i ino [A. Tamaliūnas. K iminalinės is o ijos 1; 1995]; (14) – Sena meilė ne ūdija [P. T einys. Ak o ė; 2001]. Iš šių pa yzdžių ma y i, kad lie u ių kalbos pasaulė aizdyje papli ęs įsi ikinimas – p ieš daug me ų užgimusių šil ų jausmų neįmanoma pami š i. Tokią nuomonę pag indžia i lie u ių au osakos y imai, ku ie odo, kad į meilę isuome žiū ė a kaip į pas o ų, gilų i neišblės an į jausmą (Mačianskas 1972: 50). Pagal p oduk y umą ečia iš akos s i is – NEGYVASIS PASAULIS (DAIKTAI) (19,4 p oc.). Pe koncep ualiosios me a o os MEILĖ YRA DAIKTAI a osenos pa yzdžius pa odoma, kad meilė y a apus jausmas, eikalaujan is daug įsimylėjėlių pas angų, a sida imo. Nepuoselėjama meilė lyginama su sulūžusiais, sudužusiais daik ais, iš ku ių lieka be e čių ske eld ų i šukių k ū a, p z.: 12 LKŽe ūdy i: 1. „ auk is ūdimis“; 5. „p k. paleng a nyk i, gaiš i“. AGNĖ ALEKSAITĖ. Meilės koncep as i jo sinonimai lie u ių kalbos pasaulė aizdyje | 9 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 (15) – Jeigu sulūžo meilė, o jeigu jos niekada nebu o? – klausi kikendama [B. Jonuškai ė. Didžioji sala, II d.; 1999]; (16) Tada mano meilė bū ų sudužusi, kaip sudūž a išmes a iš ankų lėkš ė [A. Ma ke ičius. Žaliakė gy a ė; 1996]. Gam os iš akų s i yje pab ėžiamas meilės sak alumas, o daik ų – links ama nu e in i meilę, ją sudaik inan , lyginan su nepageidaujamais i ne p imyg inai, pe jėgą b ukamais ma e ialiais dalykais: (17) Meilė šiandien b ukama 13 pe p ie a ą [be na dinai.l ; 2006 02 17]. Daik ų iš akos s i yje esama pa ienių pa yzdžių, ep ezen uojančių koncep ualiąsias me a o as MEILĖ YRA MAISTAS i MEILĖ YRA TRANSPORTAS (1,6 p oc.): (18) <...> iesiog aps aiginan i 14 meilė pamažu nuslops a, pa i ino y imo duomenys [Ve slo žinios; 2005 11 14]; (19) Meilė p alaužia iena ės kiau ą [I. Kanišauskai ė, N. Se inikai ė, S. Žukas. Li e a ū os ado ėlis 9 klasei; 2006]. 18-ame a osenos pa yzdyje galima a pažin i alkoholinių gė imų, nuo ku ių (kaip i nuo meilės) apsisuka, apk ais a gal a, mo y ą, o 19-ame – ledlaužio mo y ą. Ši dyje užgims an ys šil i jausmai y a okie galingi (kaip i ledus laužan is lai as), kad žmogus p ieš juos ampa bejėgis. Tiesa, 19-ame sakinyje galima įž elg i ne ik ledlaužio, be i į ankio mo y ą – plonam kiau ui p alauž i isiškai pakak ų i pap as os da bo p iemonės, is dėl o a mes i pi minės acociacijos – ledlaužio – negalima, nes eks uose apie s ip ius jausmus yškėja polinkis hipe bolizuo i. Pe pa ienius koncep ualiosios me a o os MEILĖ YRA AUGALAI (4,8 p oc.) pa yzdžius pa odoma, kad meilė y a a si gležnas augalas, ku iam a p i i žydė i eikia ypa ingų sąlygų, o nepuoselėjami šil i jausmai p anyks a aip, kaip nu ys a nep ižiū imi augalai: 13 Plg. Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne ( oliau – ND) iksuo ą naujažodį b ukalas: 1. „nepageidaujamas (pap as ai) elek oninis laiškas, šlamš laiškis“; 2. „kas p imyg inai, pe jėgą b ukama“. 14 LKŽe aps aig i: 1. „pajus i s aigulį, k ai ulį; pasida y i gi am, apgi s i“. AGNĖ ALEKSAITĖ. Meilės koncep as i jo sinonimai lie u ių kalbos pasaulė aizdyje | 16 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Apibend inan meilės sinonimo ais a a osenos pa yzdžius, galima pasaky i, kad koncep o MEILĖ i jo sinonimo me a o izacijos endencijos y a panašios. Iš gam os eiškinių iš akos s i ies y auja koncep ualioji me a o a MEILĖ, AISTRA YRA UGNIS, o iš žmogaus kaip izinės bū ybės iš akos s i ies y auja koncep ualioji me a o a MEILĖ, AISTRA YRA VEIKSMAI. Tiesa, isiškai ski iasi koncep ų MEILĖ i AISTRA emocinis e inimas. Meilė lie u ių kalbos pasaulė aizdyje e inama kaip y as, s ip us i amžinas jausmas, u in is sąsajų su sak aliais bal ų ikėjimų elemen ais, o ais a apibūdinama kaip s ip us, ačiau laikinas jausmas, ku iam būdingas naikinan is p adas. Galima many i, kad lie u iams e ybė y a meilė, o ne ais a. IŠVADOS 1. Šio y imo duomenų apim is neleidžia da y i didelių apibend inimų, ačiau i negausioje empi inėje medžiagoje galima įž elg i kai ku iuos yškėjančius polinkius – koncep o MEILĖ i jo sinonimų (įsimylėjimo, pamilimo, p isi išimo, ais os bei susiža ėjimo) me a o izacijos endencijas iename lie u ių kalbos pasaulė aizdžio agmen e – DLKT g ožinės li e a ū os i publicis ikos dalyse. Ne i negausioje empi inėje medžiagoje a skleidžiamos pag indinės (su jausmais susijusios) lie u ių e ybinės nuos a os. 2. P oduk y iausia koncep o MEILĖ iš akos s i is – NEGYVASIS PASAULIS (GAMTA) (29 p oc.). Koncep ualiosios me a o os MEILĖ YRA UGNIS (12,9 p oc.), MEILĖ YRA SAULĖ (6,5 p oc.) i MEILĖ YRA VANDUO (4,8 p oc.) a skleidžia, kad lie u ių kalbos pasaulė aizdyje meilė y a y as jausmas, nes ji lyginama su sak aliais bal ų ikėjimų elemen ais – ugnimi, saule i andeniu. 3. Pagal p oduk y umą an a iš akos s i is – ŽMOGUS KAIP FIZINĖ BŪTYBĖ (27,4 p oc.). Pe koncep ualiąją me a o ą MEILĖ YRA VEIKSMAI pa odoma, kad lie u ių kalbos pasaulė aizdyje meilė nė a pasy i į ykių s ebė oja, ji ak y i eiksmo eigos lėmėja. 4. Iš NEGYVOJO PASAULIO DAIKTŲ (19,4 p oc.) i AUGALŲ (4,8 p oc.) iš akos s i is ep ezen uojančių a osenos pa yzdžių ma y i, kad meilė – nenu aldomas jausmas, eikalaujan is daug įsimylėjėlių pas angų i a sida imo. AGNĖ ALEKSAITĖ. Meilės koncep as i jo sinonimai lie u ių kalbos pasaulė aizdyje | 17 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 5. Koncep o MEILĖ i jo sinonimų (įsimylėjimo, p isi išimo i susiža ėjimo) me a o izacijos endencijos y a panašios. Iš GAMTOS REIŠKINIŲ iš akos s i ies y auja koncep ualioji me a o a ĮSIMYLĖJIMAS, SUSIŽAVĖJIMAS YRA UGNIS bei koncep ualioji me a o a PRISIRIŠIMAS, SUSIŽAVĖJIMAS YRA VANDUO. 6. P oduk y iausia koncep o AISTRA iš akos s i is – NEGYVASIS PASAULIS (GAMTA) (40,5 p oc.). Iš pag indinių koncep ualiųjų me a o ų AISTRA YRA UGNIS (24,9 p oc.), AISTRA YRA SAULĖ (2,7 p oc.) i AISTRA YRA VANDUO (8,1 p oc.) ma y i, kad ais a (kaip i meilė) lyginama su sak aliais bal ų ikėjimų elemen ais – ugnimi, saule i andeniu, ik sak alios eikšmės nebelikę, ais a apa inama su naikinančiu p adu. 7. Iš koncep ualiąsias me a o as AISTRA YRA DAIKTAI, AISTRA YRA MAISTAS, AISTRA YRA LAUKINIAI GYVŪNAI i AISTRA YRA VEIKSMAI ep ezen uojančių a osenos pa yzdžių ma y i, kad lie u ių kalbos pasaulė aizdyje y auja neigiamas emocinis ais os e inimas. 8. Koncep o MEILĖ i jo sinonimo ais a me a o izacijos endencijos y a panašios. Iš GAMTOS REIŠKINIŲ iš akos s i ies y auja koncep ualioji me a o a MEILĖ, AISTRA YRA UGNIS, o iš ŽMOGAUS KAIP FIZINĖS BŪTYBĖS iš akos s i ies y auja koncep ualioji me a o a MEILĖ, AISTRA YRA VEIKSMAI. Meilė lie u ių kalbos pasaulė aizdyje e inama kaip y as, s ip us i amžinas jausmas, u in is sąsajų su sak aliais bal ų ikėjimų elemen ais, o ais a apibūdinama kaip s ip us, ačiau laikinas jausmas, ku iam būdingas naikinan is p adas. Tai leidžia eig i, kad lie u iams e ybė y a meilė, o ne ais a. ŠALTINIAI DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/ [žiū ė a 2018 m. bi želio–liepos mėn.]. DŽ7 2017 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://lkiis.lki.l /daba inis [žiū ė a 2018 m. bi želio–liepos mėn.]. LKŽe 2017 – Lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. G. Nak inienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: www.lkz.l [žiū ė a 2018 m. bi želio–liepos mėn.]. AGNĖ ALEKSAITĖ. Meilės koncep as i jo sinonimai lie u ių kalbos pasaulė aizdyje | 18 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ND – Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas. [Tęs inis in e ne inis žinynas nuo 2011 m.] Suda y oja R. Miliūnai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://naujazodziai.lki.l [žiū ė a 2018 m. bi želio mėn.]. SŽ 2015 – Sinonimų žodynas. A. Lybe is. An asis pa aisy as leidimas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://lkiis.lki.l /sinonimu [žiū ė a 2018 m. bi želio mėn.]. TŽŽ 2007 – Ta p au inių žodžių žodynas. Sud. V. Vai ke ičiū ė. Ke i asis pa aisy as i papildy as leidimas, Vilnius: Žodynas. LITERATŪRA A l i ū k ai ė D., S i d e a i či ū ė -M ic k i e n ė I. 2006: Gė io i g ožio koncep ai lie u ių kalbinėje sąmonėje. – Liaudies kul ū a 111, 16–22. A l i ū k ai ė D., Š o o c ho a I. 2006: Koncep as žemė an ologijoje „Žemė“: egzilio žodžio pa i ys. – Filologija 11, 4–7. B ū g i en ė L. 1999: Mi inis andens įp asminimas lie u ių sakmėse, pada imuose i ikėjimuose. – Tau osakos da bai XI (XVIII), 13–85. C i b u l sk i e nė J. 2005: Koncep ualioji kelio me a o a lie u os inkimų disku se. – Kalbo y a LIV (1), 51–64. Č e p i e n ė I. 2014: Kai ku ie mi inės pasaulėkū os aspek ai lie u ių adicinėje kul ū oje. – Geog a ija i edukacija 2, 56–65. P ieiga in e ne e: h p://www.ge.leu.l /index.php/GE/a icle/ iew/20/17. D i e n a s R. 2009: Kogni y inė ling is ika. – Kalba i žmonės, 11–38. G a e li n E. 2015: Concep ual me apho s: a diach onic s udy o LOVE me apho s in Ma iah Ca ey's song ly ics. Umea: Umea Uni e si y. P ieiga in e ne e: h p://www.di a- po al.o g/smash/ge /di a2:902296/FULLTEXT01.pd . G u d a i či u s A. 1992: Kalbos au iškumas. – Gim oji kalba 6, 1–5. G u d a i či u s A. 2000: E noling is ika, Šiauliai: Šiaulių uni e si e as. G u d a i či u s A. 2003: Žodžio eikšmės de inicijos au inis aspek as. – Leksikog a ijos i leksikologijos p oblemos, 61–69. G u d a i či u s A. 2006: G e inamosios seman ikos kogni y inis aspek as. – Ac a humani a ica uni e si a is Saulensis 1, 41–48. AGNĖ ALEKSAITĖ. Meilės koncep as i jo sinonimai lie u ių kalbos pasaulė aizdyje | 19 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 G u d a i či u s A. 2007: G e inamoji seman ika. Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla. G u d a i či u s A. 2011: Reikšmė – są oka – koncep as i p asmė. – Res humani a iae 10, 108–119. G u d a i č i us e al. 2014 – B ū d y y ė -G u d ie nė A., G u d a i č i us A., J u g ai is N., P a p a u ėl y ė -K l o i e n ė S., T o l e i ki e n ė R., 2014: Koncep ualiosios me a o os iešajame disku se. Koncep ualiųjų me a o ų žodynas, Šiauliai: Šiaulių uni e si e as. H a pe l a J. 2015: Lo e, Kylie o Me apho s o Lo e in he Ly ics o Kylie Minogue, Oulu: Uni e si y o Oulu. P ieiga in e ne e: h p://jul ika.oulu. i/ iles/nbn ioulu-201506051789.pd . J a k a i i e nė E. 2010: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. K a š y ė R., P a pa u ė l y ė S. 2013: Kai ku ie koncep o liga b uožai Lie u os iešajame disku se. – Filologija 18, 107–117. L a k o G., T u n e M. 1989: Mo e han Cool Reason. A Field Guide o Poe ic Me apho , Chicago: The Uni e si y O Chicago P ess. L Z., Z h a ng Y. 2012: Uni e sali y and Va ia ion o Concep ual Me apho o Lo e in Chinese and English. – Theo y and P ac ice in Language S udies 2(2), 355–359. P ieiga in e ne e: h ps://pd s.seman icschola .o g/5b0 /acb6cd85 acc3d4751a0a75a8ece1b 0741.pd . M a č i a ns ka s F. 1972: G ožis i mo alė au osakoje. – P oblemos 9, 45–51. P ieiga in e ne e: h p://www.zu nalai. u.l /p oblemos/a icle/ iew/5852/3883. M a u m e i či e n ė D. 2010: P o o ipų eo ija i seman ika. – Kalbų ak ualijos, 11–18. M i k u l s k a s R. 2009: Kogni y inė ling is ika i leksikog a ijos p oblemos. – Kalba i žmonės, 39–80. R a z a us k a s D. 2012: Iš bal ų mi inio aizdyno juod aščių: Saulė. – Liaudies kul ū a 3, 16–41. R u š k ys A. 2011: Koncep as žemė lie u ių azeologijoje. – Res humani a iae 10, 120–140. R u ko s k a K., S m e o n a M., S m e o n i e n ė I. 2017: Ve ybės lie u io pasaulė aizdyje, Vilnius: Akademinė leidyba. AGNĖ ALEKSAITĖ. Meilės koncep as i jo sinonimai lie u ių kalbos pasaulė aizdyje | 20 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 V a i a da i ė - K a id i E. 2011: Rojaus koncep ualiosios me a o os Sigi o Gedos Ko ano e ime. – Lie u ių kalba 5, 1–11. P ieiga in e ne e: h p://www.lie u iukalba.l /index.php/lie u iu-kalba/a icle/ iewFile/36/88. V a s il i a u s k as S. 2014: Koncep ualiosios me a o os Leonido Donskio publicis ikoje. Magis o da bas, Vilnius: Lie u os edukologijos uni e si e as. W ie z b i c k a A. 1997: Unde s anding Cul u es h ough Thei Key Wo ds: English, Russian, Polish, Ge man, and Japenese. Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess. Z a j al o a M. 1998: Ugnies į aizdis lie u ių i usų užkalbėjimuose. – Liaudies kul ū a 58, 6–12. К и р е е нк о Е. В. 2013: Концептуальная метафора ЛЮБОВЬ – БОЛЕЗНЬ в украинской, английской и французской фольклорно-магических картинах мира. – Лингвистика ХХІ века: сб. науч. ст.: к 65-летнему юбилею проф. В. А. Масловой. Серия Концептуальный и лингвальный миры. Вып. 3, 286–291. P ieiga in e ne e: h p://dspace.luguni .edu.ua/jspui/bi s eam/123456789/1079/1/Ki ienko_21.pd . Į eik a 2018 07 14 P iim a 2018 11 12 THE CONCEPT OF LOVE AND ITS SYNONYMS IN THE WORLD-VIEW OF THE LITHUANIAN LANGUAGE S u m m a y The subjec o his a icle is 108 cases o he usage o he wo d lo e (Li h. meilė) and i s synonyms (c ush, ondness, a ec ion, passion, in a ua ion) ound in he ic ion and publicis ics sec ions o he Co pus o he Con empo a y Li huanian Language. The endencies o me apho isa ion o he concep LOVE and i s synonyms in he wo ld- iew o he Li huanian language we e es ablished by s uc u ing he concep ual me apho s: AGNĖ ALEKSAITĖ. Meilės koncep as i jo sinonimai lie u ių kalbos pasaulė aizdyje | 21 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 2. The mos p oduc i e sou ce domain o he concep LOVE is he INANIMATE WORLD (NATURE) (29%). The concep ual me apho s LOVE IS FIRE (12.9%), LOVE IS THE SUN (6.5%), and LOVE IS WATER (4.8%) show ha , in he wo ld- iew o he Li huanian language, lo e is a pu e eeling o i is compa ed wi h sac al elemen s o he Bal ic eligions: i e, sun, and wa e . 3. The second mos p oduc i e sou ce domain is MAN AS A PHYSICAL BEING (27.4%). The concep ual me apho LOVE IS ACTION shows ha , when i comes o he wo ld- iew o he Li huanian language, lo e is no a passi e obse e , bu a he an ac i e o ce ha d i es he cou se o ac ion. 4. The cases o usage ha ep esen he sou ce domains o ITEMS OF THE INANIMATE WORLD (19.4%) and PLANTS (4.8%) indica e ha lo e is an unchecked eeling ha equi es a lo o e o and dedica ion om hose in lo e. 5. The me apho isa ion endencies o he concep LOVE a e simila o hose o i s synonyms (c ush, a ec ion, in a ua ion). Amids he sou ce domain o NATURAL PHENOMENA, he concep ual me apho s CRUSH, INFATUATION IS FIRE, and AFFECTION, INFATUATION IS WATER p e ail. 6. The mos p oduc i e sou ce domain o he concep PASSION is he INANIMATE WORLD (NATURE) (40.5%). The unde lying concep ual me apho s PASSION IS FIRE (24.9%), PASSION IS THE SUN (2.7%) and PASSION IS WATER (8.1%) show ha passion (much like lo e) is compa ed o sac al elemen s o he Bal ic eligions: i e, sun, and wa e , only he sac al meaning is no longe he e, and passion associa es wi h he des uc i e sp ing. 7. The cases o usage ha ep esen he concep ual me apho s PASSION IS THINGS, PASSION IS FOOD, PASSION IS WILD ANIMALS, and PASSION IS ACTION show ha he e is a nega i e emo ional a i ude owa ds passion in he wo ld- iew o he Li huanian language. 8. The concep LOVE and i s synonym passion sha e simila endencies o me apho isa ion. The sou ce domain o NATURAL PHENOMENA is domina ed by he concep ual me apho LOVE/PASSION IS FIRE, while he sou ce domain o MAN AS A PHYSICAL BEING, by he concep ual me apho LOVE/PASSION IS ACTION. In he wo ld- iew o he Li huanian language, lo e is a pu e, s ong, and e e nal eeling, one ha is ied AGNĖ ALEKSAITĖ. Meilės koncep as i jo sinonimai lie u ių kalbos pasaulė aizdyje | 22 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 wi h sac al elemen s o Bal ic eligions, while passion is de ined as a s ong ye lee ing emo ion ha has a des uc i e sou ce. I can be said ha Li huanians alue lo e and no passion. O cou se, he scope o da a does no acili a e making any majo gene alisa ions, ye he limi ed empi ical ma e ial, oo, can gi e insigh in o some clea endencies, all he mo e as he e ha e been no e o s o s udy he concep o LOVE in Li huanian linguis ics so a . KEYWORDS: he concep LOVE, cogni i e linguis ics, concep ual me apho , wo ld- iew o he Li huanian language. AGNĖ ALEKSAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email p o ec ed]