Emocinė-ekspresinė leksika „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne“ – naujadarų radimosi priežastys ir darybos būdai

BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 AGN ALEKSAIT L'is i u o delle lingue Lie u ių EMOCINĖ-EKSPRESINĖ LEKSIKA LIETUVI KALBOS NAUJAZODŽI DUOMENYNE NAUJADAR RADIMOSI APLINKYBS IR DARYBOS BŪDAI ESMINIAI VOZŽIAI: emocinė-eksp esinė leksika, naujažodžiai, okaziniai da iniai, da ybinė analizė, da ybos būdas, p oduk i umas. ĮVADAS La da a da a dei naujažodžių lie u ių kalbos ( oliau ND, da aynas) è sc i a in a i aspe i (plačiau Miliūnai ė 2012a: 311; ž 2018184; 2018: 121; Mu mulai y ė 2016a: 127; 2016b: 6888; Aleksai ė 161 2018: 12) quindi, nebe ęsian la gene ale duomenyno apž algos, si app o ondisce nella adizionale naujažodžių samskaja e specie, iene p esen a o un app occio no a o iale ai naujažodžius come a uali me op a del linguaggio. Duomenyne 2019 m. ap ile mese 5 d. e a 5120 lexicog a icamen e desc i e uni à di lingua. Ras i 572 emozionale-esp essi a paski ì eseguen i naujada ai. 1 S ilis ichamen e ma ca i naujada ai duomenyne scompa s y i secondo o oonis esp essinius a spal ius: ulga usis, niekinamasis, menkinamasis, mažybinis, maloninis, giokaujamasis, i oniškasis e amilia usis (ž . 1 igu a.). 1 Daik a o dzii cos i uiscono 91,8 pe cen o. di u e ND issa e emozionali-esp essi e lexicico, eiksmažodžiai 4,9 pe cen o, būd a džiai 3,3 pe cen o. A enendo a non is a azionimajodžių e būd a džių empi inę ma e iale, ede e, che non si può app o ondugniai discu e e būd a džių e eiksmajodžių da ybos būdų, quindi in ques o a icolo comunemen e desc i ono s ilis iškai žymė ų naujada ų da ybos polinkiai. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne – nuo iada ų adimosi ci cos anze e modali à di a ia | 2 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 1 PAV. Naujada ų passi o mazione duomenyne secondo esp essi o a spal į Vis i che ND la maggio pa e emozionale-esp essi a del lessico (ne 69,4 p oc.) cos i uiscono nega i e cono azioni naujada ai, i. e. i oniškąjį, menkinamąjį, niekinamąjį, ulga ųjį e amilia ųjį a spal į u in ys da iniai. Tokį disuguagii appia imen o può esse e spiega o come no ma, e psichologinėmis i socialinėmis p iežas imis: lie u ių kalboje (kaip i daugelyje ki ų kalbų) neigiamas emocinis e inimas iš eiškiamas dažniau negu eigiamas, nes isa, kas ge a, p iimama pa icola i emozioni pe no maliı cose pe sone non signi ica, quindi u o ciò che none a, laikoma nuk ypimu nuo no mos i į e inama neigiamos kono acijos naujažodžiais (Jakai ienė 1988: 51; Guda ičius 2000: 130–131). A me us ND da ybiamen e neskaidomus seman inius naujažodžius, ecc., plūgas menk. iscuo insoddis a i o amsuolis, unkelis menk. amsuoliu conside a o pesimis iamen e dis iikés uomo, opposi a o eli ui, pa ole combinini, ecc., dei piedi iš elė menk. guido oja donna, akiplėšiškai e pik ybiškai nepaisan i egole del a o (plg. kelių gaidelis, kelių e elis), u ile idio a menk. kas nona anaudicialmen e spa gisce sospe ioni conoscenze e ideologie, u ile agli a e sa ji, nonsa ocando ale compo amen o dannosmin, e debini, ecc., na is, -ė menk. usci is in Eu opa da No d A ica, e a de is 2. i on. as e el ine signi ica o a silikėlis; poli inių naujada ų adimosi Vulga usis 0,5 % Niekinamasis 6,3 % Menkinamasis 28,3 % Mažybinis 1,6 % Maloninis 3,7 % Giocoujamusis 25,3 % I oni ico 33,8 % Familia usis 0,5 % AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne – ci cos anze e da ybos me odi | 3 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 p ocessi di s opdis (plačiau su e icamen e non app op iamus pa oležius z . Župe ka 2005: 2528), dell'indagine o b j e k u sceglie e 479 uni à linguis iche. Ques o a icolo i k s l a s iden i ica e i 2 p incipali lessici emozionali-esp essi e, egis a e ND, modi di e bizzazione e p odu i i inno ada us; 2) esegui e l'a ibina ia ND s ilis iciamen e ma cė ų naujada ų analisi; 3) s udia e e desc i e e da ybos p iemones. U ž d a in i a i : 1) iš ink i iš ND emocinę-eksp esinę unkciją a liekančius s ilis iche signi icė ų nuo iada ų abb iche modi e mezzi; 4) s abili e nuo i con es i di daibi polinkius. La o e applica e doibnei analisi e calcolo m e o da i. EMOCINS-EKSPRESINS LEKSIKOS CONFERATA i 5) ap a i s ilis iškai žymė ų naujada ų (gy enamojo me o ak ualijų ženklų) adimosi come pa ole, median e le quali eiškiami sen imen i, la lo o eikšmės base posi i o o nega i o emo i o appo o del pa lan e con nomina o ogge o. Ques a è la sua opinione sul ce o ogge o alo e, e S ilis iškai žymė ą leksiką suda o emo y ai i eksp esy ai. Įp as ai emo y ai apib ėžiami quella (Guda ičius 2000: 126). Pe agioni s ilis iche engono u ilizza i e esp essi ai è e odžiai, che chiaminamò ogge o a nusako immagine (Jakai ienė 2010: 164). La p incipale di e enza emo i ì e nuomonė pasi eiškia ne kaip loginis sp endimas, o kaip kalbančio asmens pojū is a jausmas“ esp essi ì nonpaccia di ezioni di impa o, ma emo i ai agisce sen imen i pašneco o, e le pa ole igu ingiei immaduo ę, pe ché il lo o signi ica o quasi inco po ija isimaisiais o udimaisiais immagini (Jakai ienė 2010: 164). Sebbene nella le e a u a scien i ica sia consue o emo i i e esp essi i assegna e secondo la lo o acen e di ezione di e e o, nondimeno i lo o s e amen e a ibui e non si può, pe ché cas emo iinga palbole, semp e esp essy u (Pikčilingis 2010: 211; anche c . Volek 1987: 5) e, a i e so, aizdu asmessa in o mazione susukia anco a e di uno o al occhio emo iono alu azione (Jakai ienė 2010: 164165), leksikos e miną odėl s aipsnyje s ilis iškai žymė ai leksikai pa adin i enkamasi a o i emocinės-eksp esinės 3 2 Ques o è il p ima io esame emozionale-esp essi a lessica, che compiu osi i elò, che alcuni nuo iada i duomenyno anco a do ebbe esse e sis ema icamen e edagua i aspe u s ilis ica. ND scopo issa e lexicikos inno a ions, quindi in baseę, addendo po una pa ola, da subi o nebūna aiški u o sis ema. Solo accumulando più da i, si può ede e, quali nuo iada ų g uppi si dis inguono, e ques e g uppi coe en emen e alu a e s ilis i icamen e. 3 A causa di ques a keblia sepa azione agione ND emozionale-esp essi a leksika smulkiau (į menė ąsias d i g upes) non ski s oma. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne – nuo iada ų adimosi ci cos anze e modali à di a ybos | 4 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 TRADICINĖ NAUJAŽODŽIŲ SAMPRATA IR RŪŠYS Nei negozi di linguo i a Li uani (neologizma) gene almen e de ini o come nuo a pa ola appa sa in nuo a lingua (U bu is 2009: 3637; Jakai ienė 2010: 205; Gi čienė 2011: 165), anche se 6): uno dis in i o della nuo a mokslinėje li e a ū oje pa eikiama naujažodžio samp a a į ai uoja (plačiau ž . Gi čienė 2012b: pa ola c ea un pa icola e empo imp essione di no i à, non abi uali à (Palionis 1985: 212), al i e mini di nuo a pa ola, ino ad allo a non inclusi nei diziona i a amini (Milii ė 2015: 169). Gli s udiosi polemizzano pe il nuo o e gi a ibui e naujumo au eolės, [m]a sebbene la pa ola possa semb a e già comune, e 4 al i possono anco a di lui e non capi si (Popo a 2005: 913, ci a a da Jakai ienė 2010: 205; anche c . naujumas ka ais gali bū i sup an amas pe nelyg subjek y iai: ieniems kalbos a o ojams koks Kazlauskai ė, Župe ka, Macienė 2013: 91). Pa imesimes i c i e io non è comple amen e a idabile nei diziona i esis a lexicog a inių plyšių, si incon a con il ocynų nesis emiškumo p oblema (Miliūnai ė 169 naujažodžių a ankos k i e ijus pagal a aminius leidinius, no s lie u ių kalbos a eju oks 2015:). Duomenyne nuo e e odžiais sono conside a e pa ole, che non sono egis a e come a aminiais seleziona i diziona i, . y. Daba inės lie u ių kalbos žodyne (6-asis (elek oninis) leidimas, 2011), in e ne h piniame Lie u ių kalbos žodyne e Ta p au inių žodžių žodyne (Alma li e a, 2001) (ž . h p:naujazodziai.lki.l ?Apie_duomenyna; su p o ologismo e neologismo ski umus. Aleksa ski i ė 2018: 56). Funcialmen e nuo e e odžiai assegna i in due g uppi p incipali e e en ini (anche chiama i nomina i inii, e mininiais, imp escindisiais e k .) e esp essinii (anche chiama i s ilis iniais, akul a i iais e k .) (Gi čienė 2012a: 249; 2012b: 15; ede e anco a. O o d 2001: 98; Vaicekauskienė ( asmissione dell'in o mazione) unzione, a eksp esiniai naujažodžiai nel es o engono inclusi sume imais s ilis iniais, qui più impo an e emocinė-eksp essinė unzione (Gi čienė 2012b: 15). 2007: 34–43). Re e en iniai naujažodžiai į a dija naujas ealijas, . y. a lieka e e en inę Re e en iniai 4 Gius o, ND engono p esen a i e ali uni à linguis iche, che e e i amen e pe apsi ikimen o non sono en a o in a aminius diziona i. ND Essi hanno ma ciamen o nenaujas (ne iksuo i), ecc., meilia ais is liaudies medicina p iemonė, causelian i oppu e didinan i ly inio po aukį. Duomenyne indica che ques o nuo oada ques o kadaise linguaggio Li uaneo a o o, ma in didįjį Lie u ių kalbos žodyną nonpa ekęs a uale p es inio a odiziakas pa ziale co ispondenza. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne – nuo iada ų adimosi ci cos anze e modali à di a ybos | 5 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 nuo e e di, il cui p incipale dis in i o ožas s ilis ico neu ali à (Gi čienė 2012b: 41), nei negozi di azione delle pa ole innomina i come po encinii da iniai (po encionalizmai). Po encinis da inys del linguaggio u en e comple amen e abi uale, nuo amen e cos i ui o e subo dina o al equisi o del ipo di a ybos da inys, schiaccia du an e l'a o della snekos ealizza o ad ogni momen o, quando solo di lui abbia bisogno (Plag 2003: 57; Paulauskienė 2006: 24; U bu is 2009: 31; Vaskelienė 2011: 67), ecc., accan o ai li uani abi uali dei nomi di ca ne (paukena, kiauliena, jau iena) se necessa io si cos uisce bui oliena (: bui olas) kengu iena (: kengu a) kengu a mėsa, kup anuga iena (: kup anuga is mėsa) e kup an mėsa. Essenis po enziini de ini dis in i o ožas anche e lo o al momen o della p ima appa izione no i à spesso non jun amas (Mikelionienė 2000a: 19; U bu is 2009: 323). Essi engono c ea i dal necessa io bisogno innomina e una nuo a ealiją (Gi čienė 2012b: 12), allo scopo di iempi e cosidde e seman ine uš umas (Mikelionienė 2000b: 65), con a iamen e nei eksp esiniai naujažodžiai, cui si mi a naujesnės, eksp esy esnės o madingesnės kalbinės 2012b: 41; anco a c . aiškos“ (Gi čienė 2005: 78). Šie s ilis iškai žymė i, a ba kono uo i, eks o elemen ai (Gi čienė Leh e 2003: 369) in al i negozi sono anche chiama i okaziniais da iniais (okazionalizmais). Okazinis da inys (ocazionalismo) esp essi us, dal sis ema di da ibo U bu is 2009: 323324; Jakai ienė 2010: 207; i indi idualiame kon eks e sus ingęs naujada as (Blažinskai ė 2004: 59; Rozenbe gs 2004: 156; Ma iello 2016: 115), da inse i ima 7, au o inio, indi idualissimo, s ilis ino, si uacino, menko, una ol aino e inusuali da inno ada o neologismo, nonché e mini di ocino non issa o dal con es o (Mikelionienė 2000c: 67; 2002: 74; Jakai ienė 2010: 207; Kazlaus, Župe ka, Milienė 2016: 92; Mau ė 2016: 24), desc i is pe sona, menko, menko, menko, menko, menko, menko, menko, menko, menko, menko, menko. kas a buin o pensie o (isplau omi ce eb imis), una ingis, -ė (: uno, -a + ingis) menk. kas con uno ce eb ų ingiu, . y. p imi y aus mąs ymo, ži niasmegenis, -ė (: ži nis + smegenys) menk. kas p imi y aus mąs ymo, neapsiš ie ęs, ne ašy as s uob ys e k . pa e okazinių naujada ų. Possibile olimότερη di ezione di ice che panag ina e, quan o di e isce okazinių da inių e e e en inių Taigi s aipsnyje nag inėjama ND emocinė-eksp esinė leksika, į ku ią pa enka nemaža naujada ų da ybos polinkiai. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne – nuo iada ų adimosi ci cos anze e modali à di a ybos | 6 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 NAUJAZŽIAI METO GIVENAMOJO ACTUALI FENKLAI LINGUA uno dei più impo an i segni di nazione (Guda ičius 1992: 1) pe ché [k]eccuna nazione pa la saugo l'in e essan e s o ia di mol i secoli di s o zi umani di conosce e, comp ende e e congiunge e lo o il mondo che li ci conda (Kopylenko 1995: 19, ci a o da Guda ičius 2000: 8), in al e pa ole, dagli an ichi uni i linguis ici c'è nel co so di 68 secoli susos essu a la mondiè aizdis e la mondiėja (Guda ičius 2003). Il appo o di lingue e nazione iene esamina o non solo kalbininkų, ma e di al i se o i specialis i: Lingba di mol i kul ū ologų, mi ologų da empo pe cepi a come liaudies cul u a, psicologia di una nazione e iloso ia specchio, spesso e come unica on e alla s o ia di una nazione e la sua spi i uali à conosce e è s udia a da ques o pun o di is a (Tols ojus 2009: 82). Giacomo della lingua mondiale aizdji è ca a e izza o da poliasluoksniškumas e pliaaspek iškumas, poiché nel linguaggio imane non solo alla socie à o mai inac uali elemen i mondi aizdji (seni con inzioni, immaginici), ma o asi anche nuo i aspe i della pe cezione del mondo (nuo o issu o, nuo i enomeni, nuo e e i à scien i iche) (Mackiewicz 1999a: 21; ecc: ci a a da Guda ičius 2000: 13), in i aliano i li uani chiamano gli s iko o dei panni (g ymon, pi kia, s upa, da k), suni us ambien alis (be on pe l'ag icol u a e u banizzazione), kalis + s is (be on pe l'u banizzazione) inno o iškas s iklinis pas a as a ba an s a as (usualmen e menka e is, non semp e cos ui o legalmen e) e žemė aižis (: žemė + aižy i) in o mazioni non solo sulla pasaulė aizdį зафиксированную на языке литовского народа, ma e sulla mondiėjau ą linguis ica, che asme e umano emozionale appo o con ik o e (Guda ičius 2000: 16). aidos lūžius (Gi čienė 2012c: 19) segna nuo i co si di pa ole della socie à. Da omenyne issa a qualchedecina nuo iada di, che do ebbe o conside a si ak ualijie „giliai po žeme įleis as pas a as, dango aižio p iešingybė“. Panašūs naujada ai eikia e ingos segnali del empo i en e, ecc., 2018 m. poli ici o ni e aspo o e is uzione, alimen azione a ea del egolamen azione giu idico sugge ilmai non ice u è pubblico sos egno, quindi kalboje adosi Bū en laiko ak ualijas bei laikinus, si uacinius dalykus (Miliūnai ė 2012a: 4) a ne s ilis iškai žymė ų, empo ak ualijas žyminčių doi.o g/10.35321/bkalba.920192.04 AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne – naujada ų adimosi aplinkybės i da ybos būdai | 7 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 naujada ų: dyzelhei as (: dyzelis „dyzelinu a omas au omobilis“ + -hei as < anglų k. ha e neapkęs i) jok. non degum dei diesel au omobil; 5 mais nešys, -ė (: mais as + neš i) juok. che po a io po a il minis e o della Salu e non accomanda o cibo alla scuola (plg. zakandnešys, -ė). Nella accomandazioni del Minis e o della Salu e pe i bambini akimi ksniu su eaga ę 6 e slininkai agli allie i e ai lo o geni o i sugge ì usci i ques o pa liamo insieme con no a ealija adęsis po enzim kon aminan (maišinys) (plačiau ž . Kabašinskai ė: 1998: 5, 6364, 67; U bu is 2009: 354355; Milii ė 2014: 246264; Mu mulai y ė 2018: 60ska onas (: sano, -a + - onas) alžinan i alžo es da kandžių dėžu ė. 7 ND gausu e più non sa is acimen o a uale au o i à mos an i nuo iada di, ela i i con Li uania als iečių i žaliųjų sąjunga nonché lei p ijaučiančiais asmenimis: gand agal iai (: gand as + gal a) menk. Ramūno Ka bauskio guida una o za poli ica Lie u os als iečių i žaliųjų sąjunga, il cui simbolo s endan is gand as, gand agal iškas, -a (: gand agal is, -ė) menk. 8 ca a e is ico gand agal iams, gand amin is, -ė (: gand as + men is) menk. Vals iečių e zeliųjų pa i i uomo o lei p ijaucian i e gand iniai (: gand as) i on. Ramūno Ka bauskio guida una o za poli ica Li uania als iečių i žaliųjų 9 sąjunga, il cui simbolo olendan is gand as. Duomenyne issio a naujada ų, pasida y ų da Li uania als iečių i žaliųjų sąjungos apie dyzelinius au omobilius, già en a o il nomini comuneį dyzelhei as (angl. diesel ha e nekęs i dyzelio), bu chiasi Lie u os au o e slininkų asociacijos gene alinis di ek o ius Vi oldas Miliusmin.l (15 07 2018 31). k. dizelgei ). 5 Plg. ND eikiamą pa yzdį: Šis eiškinys, kai dalis au omobilių bend uomenės išsako ien ik neigiamą nuomonę Dyzelhei u desc i u o dyzelinių au omobilių nemėgimas, e skoliniu dyzelgei as (: dyzelis + -gei as (angl. k. -ga e < Wa e ga e) dū inių dėmuo, eiškian is spesso di g an scala poli inį o con nuscėp e azioni delle au o i à connusį Beje, naujada o dyzelhei as nede ė ų painio i su one iškai panašiu dyzelgei u (plg. anglų k. dieselga e, usų scandalą) Volkswagen diesel diesel au omobiliai a šos da a klas ojimo skandalo. 6 Plg. ND eikiamus a osenos pa yzdžius: Bu o knygnešiai, daba bus mais nešiai [Mokslei io, ku is bu o coincindi o con ne ekomenduojamo mokykloje cibo są ašu, commen a . Red. pas .] ( acebook.com u ela is uzioni 2018 09 04). 2018 p asidėjo užkandnešių laikai. Pagal iską, ai ęsis 40 me ų [Reakcija į eisbuko diskusiją apie S eika os del minis e o, di che cibo gli s uden i non de ono po a si in scuola. Red. pas .] ( acebook.com 2018 08 31). 7 Plg. ND da o esempio: Dell'unica agione e anni di ila s olge amo p oge o di esponsabili à sociale Sodinčius, il cui obie i o aiu a e i bambini a conosce e e du e e u a e in ques o modo inco aggia e i minžuosi a mangia e lo o daugiau. Šiais me ais nusp endėme a ei i į pagalbą ė eliams i dėmesį ski i am, kad jų aikai o iginaliau i žaismingiau conoscino ù su una die a sana. Sukū ėmo speciali sca che i di snack S eika onus, nei quali a igu a e e ga oli he ojè, ali come pomido , b okolis, obuolys, mo ka e a ie ė, simbologioan i da zo i e isi supe galias. Volendo che i bambini nelle sca ole inse isse o salu i spun ini, da zo ee, u a e bacche abbiamo da o nomi speciali, ecc. mo ka onas, accon a B. Čaikauskai ė (zmones.l 2018 09 17). 8 Naujada as pasida i o secondo analogia con la pa ola bukagal is, -ė. 9 Naujada as pasida i o secondo analogia con la pa ola comun amin is, -ė. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne – nuo iada ų adimosi ci cos anze e modali à di a ybos | 8 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 leade io Ramūno Ka bauskio pa a dės: ka bauskiada (: Ka bauskis) is o ie, lega e con la Seimo ma io Ramūno Ka bauskio a i i à, ka bauskininkai (: Ka bauskis) Ramūno Ka bauskio guida una o za poli ica Li uanian als iečių i žaliųjų sąjunga e ka bauskizmas (: Ka bauskis) niek. poli ico Ramūno Ka bauskio e la ideologia del pa i o da lui guida a. Glaudų poli ikų Sauliaus Sk e nelio e Ramūno Ka bauskio collabo azione į a dija possibile con aminan e ka bosk e nelis (: Ka bauskis + Sk e nelis) niek. poli ici Sauliaus Sk e nelio e Ramūno Ka bauskio due o. Duomenyne o a o quan o meno naujada ų, pasida y ų, sulla base del minis o Sauliaus Sk e nelio shalininkas e sk e nelkė (: pi mininko Sauliaus Sk e nelio pa a de, p z., sk e nelininkas, -ė (: Sk e nelis) „p emje o Sk e nelis) menk. p emje o Sauliaus Sk e nelio guida a Go e na i a o e a di condizionale mone a ia uni à, des ina a a socialmen e sop ini žmonėms apsipi k i smulkiose pa duo u ėse“ (pasida y a pagal analogiją su ža gonybe agno kė 10 ). Naujažodys ės okazinių naujažodžių kū imo p ocese, indicando emozionale elazioneį con Lie u os als iečių i žaliųjų sąjungos ado u, ku iama i okių da inių, ku ių da ybos pama u pasi enkamas gy en ie ės Lie u oje nomeamen o Naisiai, siejami con Ramūnu Ka bauskiu: naisiada (: Naisiai) su TV se ialu Naisių asa a e Vals iečių i žaliųjų sąjungos poli ine eklama ame se iale lega e pe ipe ijos, naisija (: Naisiai) i onija. peculia i à, signi ican i nega i o opposi ioni jöghe disposizioni pe u o ciò che igua da con Naisiais come Vals iečių e e diųjų sąjungos e diųjų simboliu, pa adinimas“ (plg. naisu, naisumas, naisus, -i), naisie ija (: naisie is, -ė) „Vals iečių i sąjungos, della quale uno dei simboli Naisiai, inkėjai, naisie is, -ė (: Naisiai) 1. Naisių esiden e; 2. Vals iečių i žaliųjų sąjungos, che uno dei simboli Naisiai, memb o o sekėjas, e naisu a (: Naisiai) naisizacija (: Naisiai) „i on. Ramūno Ka bauskio idėjų, įgy endin ų Naisių gy en ie ėje, plė a“ Vals iečių i žaliųjų sąjungos, che uno dei simboli Naisiai, app esen an i Seime. Ok, che s essi a ualiusi cose ilgainiui aplimpa da iniais (džn. nega i e kono azioni) (plg. Miliūnai ė 2000: 8). S ilis icamen e ma c would nuo iada c ea o i a engono e all'a i i à del minis o della p o ezione sani a ia Au elijaus Ve ygos, pa icola men e nega i amen e alu a a la sua inizia a campagna di con ollo dell'alcol s ingen amen o, quindi da base del a iby si sceglie minis o pa a dė e c ea i non solo nega i e 10 Vagno kėmis (: Vagno ius) chiama i dopo indipendenismo is au imen o in odu e p imi Li hu iški penigai ( empo anei alonai, illus a i a ii iais ž ė eliais). AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne – nuo iada ų adimosi ci cos anze e modali à di a ybos | 9 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 cono azioni, ma e sche zoujamieji da iniai, pašiepian i o pajookian i non solo s esso minis à, ma e splininkus della campagna di igo amen o del con ollo dell'alcol: kon aminan as e yganas, -ė (: Ve yga + eganas) buok. naujada as blai ininkui, a i amen e appogginčiam alcoolio es injim, pa adin i, e ygininkas, -ė (: Ve yga) i on. con ollo dell'alcol ig inio shalininkas, e ygizzazione (: Ve yga) „i on. LR s eika os minis o Au elijaus Ve ygos inicijuo as alkoholio kon olės ig inimas, e ygme is (: Ve yga + me as) i on. LR il minis o della salu e Au elijaus Ve ygos inicijuo o legge di igo amen o del con ollo dell'alcol pe iodo di en a a in igo e e con aminan as ž e yga (: ž ė is + Ve yga) „i on. naujada as, suku as i onizuojan S eika os minis o Au elijaus Ve ygos inicijuo a campagna di igo amen o del con ollo dell'alcol. Dopoudimo nel disco so adęsis okazionalizmas puslapiaka pys, -ė (: paglapis + ka py i) buok. esecu o e della legge s anie i gio nali di paginì con p oibi a pubblici à alcolico ca py ojas. Tokių poli ikos naujada ų plė os polinkius, impo anza ai consuma o i della lingua mos a non solo <...> a osenos equenza, ma e daybos b ankojimasis (Gi čienė 2013: 85) ciò che engono c ea i non singola men e, ma gausų da ybos lizdą cos i uiscono nauji da iniai, dimos a che la nazione Li uana, u ilizzando c ea i amen e le pa ole daybos izgalemi, signi ica a ii amen e e abbondan emen e emo i o appo o con le a uali opiij del empo i en e (plačiau ž . Pikčilingis 1971: 225; Guda ičius 2007: 83). Laikini, si uacinie coseca (p z., pa ienie poli ici scandal e e c.) segnalimi solo uno al o naujada u: ma kauskiada (: Ma kauskas) i on. scandalo pe il minis o dell'ag icol u a B oniaus Ma kousko ag icol u a business, nusišalčiū in i (: *šalčiū in is: *šalčiū in i: Šalčiū ė) i on. nusi o og a ui i pe sonukei social dei ne wo k e di e oghi del mondo p o agonis e Monikos Šalčiū ė s ile, pakildišin i (: *kildišin i: na ės G e os Kildišienės, pūkin is (: Kildišienė) „juok. sukomp omi uo i dėl poli iko Ramūno Ka bauskio p o eguo os bu usios Seimo *pūkin i: Pūkas) juok. inno ada , des ina o a desc i e e le a i i à del pa lamen a e Kęs učio Pūko, a causa della quale gli siano a e accuse pe il sessuale p iekabia imo“ i k . Anco a qualche i iskūs 2018 m. segno ak ualijų empo abi a i o, issa i ND kaip g aži kalbos kū ybos ap aiška i kalbos bei jos kū ėjų išgalių paliudijimas (Miliūnai ė 2012b: 8): Sausu a (: sausas, -a) saus os apim a Vilnius (plg. Li huania 2017 m. kon aminan ą Vilnecija (: 11 Vilnius) 11 Plg. ND de o l'esempio: Li u ians kančios: l'anno sco so ik a Lie u a, šieme già Sausu a [an aš ė] Vie oj aspe a o p ecipu solo qualche lašai. Quello ie i e a i in disi ylę mol i ag icolin del paese, che già p is igo anche šieno cal ijam. Non che miglio e si uazione e nelle o es e, pe ciò dzūkai ino a imane senza za agabio. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne – nuo iada ų adimosi ci cos anze e modali à di a ybos | 16 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 (: pils ukas) menk. kas pa da inėja o ge ia pils uką (2,7 pe cen o), s elleždūnas (: звездэ) i on. gli uomini įžymybės, ga senybės (popola men e da p amogų pasaulio) (2,3 pe cen ), mėšlainis (: mėšlas) menk. g ei asis insaleikas mėsainių ipo mais as (1,8 pe cen .), s ambu ė (: s ambus, -i) malon. apkūni, s ambaus sudėjimo me gina o donna (plg. pilnu ė) (1,8 pe cen .), kalbišius (: kalba) menk. nekoks, p o šalį spa audan e kalbininkas (plg. kalbišiū ė) (1,4 pe cen .), engykla (: engė) menk. dipenden i engian i azienda (1,4 pe cen o), apsisnukiuo ojas (: apsisnukiu i) i on. muš ynių, pe le quali dona a in eidą, pa ecipan i (1,4 pe cen .), olija (: olis, -ė) i on. comuni à dei olii (0,9 pe cen o), s eika inė (: salu e) juok. luogo in cui comme ciaujama miglio amen o della salu e e dei mezzi di so eglio della bellezza (0,9 pe cen ), unkelynas (: unkelis) menk. luogo, do e susibū è mol i unkeliais pašaipiai chiama ių žmonių (0,9 pe cen ), baisuoklis, -ė (: baisus, -i) i on., sche ok. che spisus, spassamen e semb a, agisce o pan. (0,9 pe c.), gi uomenė (: gi as, -a) i on. p asigė usi pa e della socie à (0,9 pe cen o), konse a o ienė (: konse a o ius, -ė) juok. in luen e poli ico konse a o ius moglie (0,5 pe cen o), da a kin (: da a ka) menk. uomo da a ka (0,5 pe cen o), š ais y u ės (: š ais y i) i on. adizione š ais y i ( aldiškus) dena o (0,5 pe cen o), spuoguočius (: spuogas) menk. kas spuoguo o (0,5 pe cen o), da nu a (: da nus, -i) i on. di u o, che da nu, u ouma (0,5 pe cen o) e mol i k . Sulla base dei da i ND, si ede che il secondo secondo secondo p odu i ą modo di azione delle pa ole sandū a (31,7 pe c.). Dū inių da umą ondamen gia non solo duomenyno ma e iale. ale sudu ini di pa ole (compa andoli con p eesaghi e galūnių ediniais) ela i o al pagausamen o (Gai enis 1980: 31) è sc i a anco a an e io men e. ND y auja s ilis iškai žymė i dū inie, cos i ui i da due daik a a džių (43,4 pe cen o.), ecc., blus u gis (: blusa + u gus) menk. ma gus, in cui comme ciujama u ilizza e cosec ai oppu e handda bia, kiauliagy is (: kiaulė + gy is) menk. nena ū aliu (paspa in u) modo zaaugin a kiaulė, špygsubinė (: špyga + subinė) ulg. donna, cui mol o menco za aliuk, zombadėžė (: zombis + dėžė) i on. le pe sone bukinan e ele iso ius ( ele isija) e k . I in da ūs sono di due daik a a džių dū inie (džn. nega i e kono azioni) il cui secondo sandas 23 -žmogis, p z., eu opažmogis (: Eu opa + žmogus) i on. elazioni di ede azione g įs os esiden e dell'Unione eu opea senza s a o e nau os, gal ažmogis (: gal a + žmogus) i on. uomo in o mazioni pe kimš a cap a, kėdžmogis (: kėdė + člo ek) buok. kas 23 ND no a e indicano che l'o odis più spesso iene usa o pa lando di usiškąją p opagandina ele iziją. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne – nuo iada ų adimosi ci cos anze e modali à di a ybos | 17 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 la o a s sedimen o la o o, miniažmogis (: minia + žmogus) menk. uomo dal mobos, al quale è ca a e is ico ne ūpes ingas app occio alla i a, p ojek ažmogis (: p ojek as + žmogus) i on. i en e da p oge i uomini, inkažmogis (: inka + žmogus) i on. uomo, i en e secondo lib issima me ca o dėsnius, so ie žmogis (: so ie ai + žmogus) niek. so ie ica ideologia se anęs žmogus, šiukšliažmogis (: šiukšlės + žmogus) 1. menk. šiukšlinan e uomo, ole an žmogis (: ole ancija + člo ek) i on. libe alismo ideologie su o ma o ole an iškumą sop a al i e ybių escélęs žmogus e aldžiažmogis, -ė (: aldžia + žmogus) menk., i on. in po e e i è un uomo sa anoudis; biu oc a as (plg. būd a džio e daik a a džio dū inius: naujažmogis (: naujas, -a + žmogus) i on. nuo o ipo uomo, šlykš ažmogis (: šlykš us, -i + člo ek) niek. šlykščiai, bjau iai aspe an e e (o ) besielgian e uomo). A sepa a a do ebbe menziona e e s ilis ichamen e segnalė ų dū inių da ų pi mąjį sandą aldžia-, p z., aldžiadu nis, -ė (: aldžia + du nius) juok. nel go e no esan is k ailys, aldžiagal is (: aldžia + gal a) menk. in possesso; bu oc a as, aldžiagy is (: aldža + gy is) niek. niekinamasis app esen an e dell'au o i à i olo, aldžia a ka (: aldža + a ka) i on. sa i a kos p iešingybė, . i. abili azione delle au o i à a egola e qualcheia qualsiasi se o e della i a pubblica (pa y Spesi, médiaidą), aldžiasnukis (: aldža + snukis) menk. menkinamasis app esen an e dell'au o i à innominijimo, aldžia y is (: aldžia + муж) i on. nel po e e esan is uomo (plg. daik a a džio e eiksmažodžio dū inius: aldžiag obis (: aldžia + g ob i) i on. kas zasig obès aldžią e aldžiasiekys, -ė (: aldža + siek i) juok. che ce ca po e e (candida uoja al Seimu o sa i aldą)). Sli amen e meno duomenyne esis a s ilis i icamen e signi ica e dū inių da daik a a džio e eiksmažodžio (32,2 pe cen o.) ques o p edominan emen e nomi di pe sone, il cui secondo sandu è è nu odoma, kokį ie asmenys da bą di ba a šiaip eiksmą a lieka, o pi muoju – į ką as eiksmas indi izza o, che a la o o bei ogge o d'azione (DLKG 2006:2), 16 ecc., spi i onešis, -ė (: spi i as + neš i) juok. spi i o con abandis a, au ad ebys, -ė (: au a + d ebė i) menk. kas agis, žinialaižys, -ė (: žinios d eba dėl au os likimo“, a ia agis, -ė (: a is + og i / agis) „menk. spal o ojo me alo – a io + laižy i) i on. chi senza saiko gaudo conoscenze in e ne e k . Fixsuo uno dū inys seimasėdis, -ė (: Seimas + sėdė i) juok. chi siede Seime (i. y. Seimo memb o), il cui p imio dėmeniu de o non l'ogge o dell'azione, ma il suo pos o (DLKG 2006: 162). Occo e uno al o s umen o o nome dell'au omobile: gal aplo ė (: es a + plau i) 1. i on. nei pa pelli nuo iada ų adimosi ci cos anze e modali di azione | 18 naudojama gal os plau u ė“, pupy ežis (: pupy ė + ež i) „juok. au omobilis, inkamas AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne – doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 alle agazze (pupy ėms) po a i e k . Da al i nonusių daik a a džio e eiksmažodžio dū inių si possono menziona e naujada us, che nel lo o signi ica o icena eiksmažodžių abs ak us (DLKG 2006: 162), ecc., žinialaiža (: žinios + laižy i) i on. besaikis conoscenze audimen o in e ne e k . Duomenyne aps u daik a a džio e eiksmažodžio dū inių (neigama ame kono acijos žiniasklaidos pa adinimų), il cui secondo sandas -skleis i (-skleidė): b ukalosklaida (: b ukalas 24 + sp eis i) menk. b ukalą (šlamš ą) sc edgian i media, galios aida (: galia + skleis i) menk. in luen e media, che il suo po e e si a ale al ine di manipolua e pe sone, o mo i una ce a opinione pubblica, klaidasklaida (: klaida + skleis i) i on. aidinan i, e idi scaglian i media, klikiasklaida (: klikas spus elazione compu e io pelės žymekliu + skleis i) menk. popola i à, cosidde i kliki (paspaudimen i) besi aikan i media, manipuliuojan i klaidinančia, sensacinga a icolo in e ne an aš e o pa eikslėliu, melos aida (: melas + skleis i) i on. meną sc edgian i media, mėšlasklaida (: mėšlas + skleis i) niek. nonsch a ius ques ioni scandigian i media, pu asklaida (: pu as + skleis i) menk., juok., niek., i on. pu ą sclemzian i, . y. qualcosa buodinan i, smaligian i, nichinan i media, eklamsklaida (: eklama + skleis i) i on. šališka medija, p esen an i solo kome cialmen e u ile in o ma, sna gliasklaida (: sna glys + skleis i) menk. menkinamasis nome dei media e aldži medija (: aldža + skleis i) i on. go e namen e se naujan i media (plg. būd a džio e daik a a džio dū inį gel onos aida (: gel onas, -a + skleis i) menk. gel onoji (bul a inė) media). da i ND mos ebbe o, che dū inių sandai aldžia- (pi masis dėmuo), -skleis i (-skleidė) e -žmogis (an asis dėmuo) p odu ūs s ilis iškai žymė ų analogiją su pa ola mediaida. naujada ų dėmenys. Nea mes ina ikimybė, kad šie naujada ai galėjo bū i pasida y i pagal Duomenyne issio i pa ilie dū inie da 1) būd a džio e daik a a džio, ecc., klišakalbė i on. (: klišas, -a + kalba) „juok. kalba, maišy a iš kelių kalbų“, linksmakojis (: linksmas, -a + koja) i onizzando di e imo neblai ių cos ybi u i šokis la o o cos uzioni aikš elėje (pasida y a secondo analogia con klumpakoju); 2) nume o di nome e dik a a dizio, ecc., 25 d ikalėdis (: d i 24 Šie dū iniai eikiausiai negalė ų em is daba inėje lie u ių kalboje papli usiu daik a a džiu sklaida, nes secondo le egole di e baggio do ebbe keis is suddu inio daik a a džio galūnė, ecc., b ukalosklaidė (: b ukalas + sklaida); plg. šunuogė (: šuo, šuns + uoga) (plačiau ž . LKG 1965: 447448; DLKG 2006: 154). LKG si indica che „[d]a iniai, ku ių an uoju dėmeniu imamas io kamieno daik a a dis, y a ia i ė kamienų“ (1965: 448). 25 Naujada ą linksmakojis (: linksmas, -a + klumpakojis) e e i amen e può conside a si e kon aminan u. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne – nuo iada ų adimosi ci cos anze e modali à di a ybos | 19 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 + Kalėdos) i on. d ejopai delle au o i à e delle pe sone celeb a i Kalėdos; 3) azionima e bio o me (bū ojo empo nonekiamosios ūšies daly io) e daik a a džio, p z., ap e s smegenis, -ė (: a e s as, -a a e s i + smegenys) i on /. kas in e i omi ce eb imi, i. i. a e samen e mąs an is; 4) azionemazodio e daik a a dzio, ecc., spoksadėžė (: spokso i + dėžė) juok. ele iso ius, šikpopie is (: šik i + papie ius) am. oale inis papie ius, šnypš a ynis (: šnypš i + ino) menk. pigus gassa o ino spuman e; 5) p e eiksmio e daik a a džio, ecc., oggižmogis (: oggi + žmogus) i on. uomo, la cui memo ia aspi a solo oggi e non ha passa o; 6) į a džio e daik a a džio, ecc., ki o alda (: al i, -a + alda aldy i) i on /. p e eiksmio del cognome e azione di pa ola, ad esempio, sengy ena (: senas, -a p iešingybė sa i aldai, kai bend uomenę aldo ne jos, o sa o in e esais besi ūpinan i aldžia“; 7) seniai + i e e) menk /. uomo, aspi an e a i e e come si è issu o an icamen e; ilgasėdis, -ė (: ilgai + sėdė i) i on. pa i della lingua sandais. kas ilgai užsisėdėjęs (eidamas kokias pa eigas)“. Ma y i, kad dū ybos p ocese emiamasi į ai ių Un al o p odu i o modo di acol à emozionale-esp essi a (al di là della menziona a acol à p eesaginea e um ybo) con aminazione (sąmaiša) (12,7 pe cen o.). Ques o non è g amma icale (mo ologico) p ocesso, e i suoi e e i i (kon aminan ai, o maišiniai) da ybiškai neskaidomi (nemo i uo i) pa ole (U bu is 2009: 355). Men e kon aminazione (angl. blending da ybos p ocesas, kon aminacija, blend da ybos ezul a as, kon aminan as) (Miliūnai ė 2014: 250) è nemo eminis modo di pa ole da ymosi, u a ia si può a e p elaidà, che consape ole p opaga poco a poco nelle d iejų žodžių sąmaiša (jų agmen ų jungimas į ieną naujada ą) (U bu is 2009: 354–355) lingue Li uanee. Da ybinė ND emozionali-esp essi e leksikos analiza indica, che s a ine) di igen e 26 pe sona, kiaulega (: kiaulė + kolega) buok. kiaulinan e collega, kle k abalis (: kle kas + ka k abalis) ne engiama im is ne adicinio žodžių da ymosi, o okių da inių (kon aminan ų) ND andasi is naujų, p z., biu ozau as (: biu as + dinozau as) „i on. kele ą dešim mečių įs aigai (pap as ai menk. menkinamasis p op ie a io i olo, melagienos -ė (: seimas + kosmonau a) i on. Seimo senbu is, allon ana o dalla eal àè e non sapendo, come (: melagingas, -a / melagis, -ė + naujiena) „menk. melaginga, klaidinan i naujiena“, seimonau as, 26 Dal 2014 ND con aminan ų mol iplicò di ci ca 2,3 ol e, u a ia pe cen ualmen e la lo o pa e duomenyne è aumen a a mol o insigni icamen e, i.e. dal 3 al 4 pe c. (Mu mulai y ė 2018: 62). AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne – nuo iada ų adimosi ci cos anze e modali à di a ia | 20 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Li uania di a o i e secondo i leggi ku iami Seimo, ėminu y as (: ėmė + deminu y as) niek. om i e cian e deminu y as (mažybinis maloninis pa ola) e mol i k . Con p e dellie s ilis ichamen e ma ca e naujada ų da omasi ečiau (4 pe cen o), ecc., ap amsa (: amsa) i on. apsh ie os p iešingybė (naujada as pasida y as secondo analogiją con la pa ola apš ie a), supe mamy ė (: mamy ė) i on. mama, oppoè a besi úpinan i dai suoi igliis e esclusi amen e allo besidjiuojan i, 27 nukalbin i (: kalbin i) buok. mol o pa binan iskaman inė i ino ul imiini, su unkelė i (: unkelė i) menk. pa i s i unkeliu, e mis usis da ybos būdas (2,4 pe cen o), p z., gal apjū ė (: gal a + pjau i + - ė) juok. masiškas ilgai di igamus pos us occupimančių aldininkų juok. lunghe delle imp ese s a ali dei di igen i di licenziamen o banga, ešnėd a (: ešnės + ės i a leidimas iš da bo, siekian a sinaujinimo i skaid umo“, aldžiapjū ė (: aldžia + pjau i + - ė) 28 (ėda) + - a) „juok. ešnių ėd ūnas“ (naujada as pasida y as pagal analogiją su žodžiu žmogėd a) 29 i k . Da umu non si ca a e izza e galūninė da yba (1,9 pe c.). La maggio pa e negausių edinių cos i uisce denominazioni secondo il gene e di e enziale (galūnės -ė ediniai): š iesulė (: š iesulys) i on. conosciu a (pap as ai p amogų pasaulio) mo e is“, ė ė (: ė as) „i on. pagal gende izmo ideologiją – ienas da un bambino alle ancci memb i della amiglia (nespe o, cui sessi), zombė (: zombis) niek. pe kel ine signi ica o be alė decusa i a eme iškosios ges i en i à; mūzas (: mūza) buok. daik a a džio medicina mūza (dei ė, poe inės kū ybos įk ėpėja) y iškoji giminė“, sesu is (: sesu ė) „juok. y as, di ban is sesele. Las a ie galūnės -as e -is ediniai appa engono denominazioni secondo il gene e di e enziale daybos ca ego ia, sebbene g amma ikų ap ašuone a ques a ca ego ia assegna i solo galūnės -ė ediniai. IŠVADOS 1. Da ybinė Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyno emocinės-eksp esinės leksikos analizė ( i i 479 uni à linguis iche) mos ò che p incipali s ilis iškai žymė ų naujada ų da ybos 27 P esumibilmen e sa ebbe possibile in a ede e e appe igina da ybą: ap amsa (: ap em i). 28 Rugiapjū ės analoginių da inių da ybą si può in e p e a e d ejopai: įž elg i miš ią da ybą a ba dū ybą, i. i. gal apjū ė (: cal a + pjū is) e aldžiapjū ė (: aldža + pjū is). 29 Gius o, naujada ą ešnėd a (: ešnės + ėd us, -i) sa ebbe possibile conside a la e sudu iniu daik a a džiu. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne – nuo iada ų adimosi ci cos anze e modali à di a ybos | 21 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 modi sono p eesaginė da yba (45,7 pe cen o), sandū a (31,7 pe cen o) e nemo eminis modo di pa ole di da ymosi kon aminacija (sąmaiša) (12,7 pe cen o). 2.Vio ioso da ybos modo p eesaginei da ybos da iausios s umen i sono a dažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimų p eesaga -(i)uk, -ė e peculia i ajie pa adinimų ( a dažodžių abs ak ų) da ybos ca ego ie p eesaga -izmas: con abiem p eesagomi pada y a po 6,8 p oc. s ilis iškai žymė ų naujada ų. 3. ND da i mos ebbe o, che dū inių sandai aldžia- (pi masis dėmuo), -skleis i (-skleidė) e -žmogis (an asis dėmuo) p odu ūs s ilis iškai žymė ų naujada ų dėmenys. 2,4 pe c.) e galūninė da yba (1,2,9 pe c.). 5. Ques o u il p ima io ND emozionali-esp essi e lessica s udio, che compiu osi dimos ò, allo scopo 4. Menko p oduk y umo y a p iešdėlinė da yba (5,6 p oc.), miš usis da ybos būdas app o ondugnii esamina e emozionali-esp essi e lessika da inkius, sa ebbe oppo uno ico e e a a iei esni e abbusesni on i. kad kai ku ie ND naujada ai da u ė ų bū i sis emiškai edaguojami s ilis ikos aspek u. Be o, 6. Duomenyne ipo a a ma e iale a p a a u spe y inė i e e noling is ica, e aspe i di pa ole di da ybos. Emocionali-esp essi e lexicikos sankaupa indica, che i consuma o i della lingua eagiscono a ques e gio ni ak ualije e aba p iku i pačių į ai iausių s ilis iškai žymė ų naujada ų. Okazinių da inių gausa con e ma de e mina o enomeno a uali à. Aki aizdu, che lessika è i lesso della socie à, a base accumula i naujada ai (li enamojo me o ak ualijų ženklai) o niscono p eziosa in o mazione su un ce o pe iodo nella i a del popolo. ŠALTINIAI DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/ [žiū ė a 2019 m. gegužės mėn.]. ND – Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas. [Tęs inis in e ne inis žinynas nuo 2011 m.]. Miliūnai ė R., Aleksai ė A. Suda y oja R. Miliūnai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://naujazodziai.lki.l [žiū ė a 2019 m. ko o–balandžio mėn.]. ISBN 978-609-411-147-1. h ps://doi.o g/10.35321/neol. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne – naujada ų adimosi aplinkybės i da ybos būdai | 22 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 LITERATŪRA A l e ks a i ė A. 2018: Ypa ybių pa adinimai Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne. Bend inė pa la 91, 127. P iega in e ne : h pwww.bend inekalba.l /S aipsniai/91/Aleksai e_BK_91_s aipsnis_apie_pa adinimus.pd . B l a ž i ns k a i ė D. 2004: Naujada ai e pe di biniai pubblicamoje. Cul u a delle lingue 77, 5665. D a b a š in s k i e nė I. 2010: The comp ehension o de i a ional mo phemes in ea ly childhood: An expe imen al s udy o Li huanian. Es onian pape s in applied linguis ics 6, 4350. D L K G 2006 Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Red. V. Amb azas, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų leidybos ins i u as. G a i e n is K. 1980: Naujada ai i naujažodžiai. Scuola e i a 2, 31. G i č i e n ė J. 2005: Neologismų in eg acija į eks ą. Uomo e pa ola 1, 7882. P iega in e ne : h p://www.biblio eka. pu.l /zmogusi zodis/PDF/didak ineling is ika-2005/gi ciene.pd . G i č i e n ė J. 2011: Naujažodžiai su dėmeniu (-) inkl-. Cul u a di lingua 84, 165177. P iega in e ne : h pwww.bend inekalba.l /S aipsniai/84://Gi ciene_KK_84_s aipsnis.pd . G i č i e n ė J. 2012a: Me akalbiniai commen i come elemen o del disco so mode nožodžių online. Li uanis ica 58 (3/89), 248272. G i č i e n ė J. 2012b: Naujoji lie u ių kalbos leksika: eo ia e p a ica. Me odica s umen o [ele onico iš eklius], Vilnius: Edukologija. G i č i e n ė J. 2012c: Pokyčiai, lingua e scuola. Gim asis pa ola 8, 1925. G i č i e n ė J. 2013: S ilis iniai naujada ai in e ne . Šiuolaikinės s ilis ikos di ec ions and p oblemos: G u d a i či u s A. 1992: Kalbos mokslo s aipsnių inkinys, Vilnius: Lie u os edukologijos uni e si e o leidykla, 79–88. au iškumas. Na i a lingua 6, 15. G u d a i či u s A. 2000: E noling is ica, Šiauliai: Šiaulių uni e si e as. lexicologia p oblemi, 6169. G u d a i či u s A. 2003: Žodžio eikšmės de inicijos au inis aspek as. – Leksikog a ijos i G u d a i či u s A. 2007: G e inamoji seman ika, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla. J a k a i i e n ė E. 1988: Leksinė seman ika, Vilnius: Mokslas. J a k a i i e n ė E. 2010: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus uni e si ys udykla. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne – naujada ų adimosi aplinkybės i da ybos būdai | 23 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 K a b a ši n s k a i ė B. 1998: Lie u ių kalbos liaudies e imologija i a imi eiškiniai, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų publishing ins i uu . K a m an d u ly ė L. 2006: Vaikiškosios lingua peculia i à. Bend inė pa la 79, 264271. P iega in e ne : h pwww.bend inekalba.l /S aipsniai/://79Kamanduly e_KK_79_s aipsnis.pd . K a z la u s k a i ė R., Ž u p e k a K., M a c i en ė J. 2013: Okazionalūs deminu y ai: ipai e paski is kalbiniame ak e. Uomo e pa ola 1, 90100. Accesso in e ne : h pe alpykla.li uanis ikadb.l / edo a://objec s/LT-LDB0001:J.04~2013~1371470739998/da as eam- s/DS.002.0.01.ARTIC/con en . K u l i k a us k a s G. 2018: Li uio codas. Įp očiai i būdas seno ėsų lie u o p ieš 100 me us, Vilnius: Ty o alba. L e h e A. 2003: Unde s anding endy neologisms. I alian Jou nal o Linguis ics Ri is a di Linguis ica 15.2, 369382. P iega in e ne : h plinguis ica.sns.i /RdL/15.2/07.Leh e .pd . LKG 1965 G amma ica della Li uania Fone ica e mo ologia I. Red. K. Ul ydas. Vilnius: Min is. M a i e ll o E. 2016: Analogical neologisms in English. I alian Jou nal o Linguis ics 28.2, 103142. Accesso in e ne : h pwww.i alian-jou nal-linguis ics.com/wp://con en /uploads_Analogical-neologisms-in-English.p- d . M i k e l i on i en ė J. 2000a: Naujoji lie u ių kalbos leksika (19911996 m. compu e inio pe iodikos eks yno pag indu). Do a o disse azione sin auka, Kaunas: Vy au o Maggiojo uni e si à. M i k e l i on i en ė J. 2000b: Me odie Šiuolaikinie alle inno azioni linguis iche i i. La bai i gio ni 24, es o sulla base). Do a o disse azione, Kaunas: Vy au as Maggiojo uni e si à. M i k e l i on i en ė J. 2002: Analogija lie u ių kalbos žodžių da yboje. Po enciniai e okaziniai M i l i ū na i ė R. 2000: Nuji 65–73. M i k e l i on i en ė J. 2000c: Naujoji lie u ių kalbos leksika (1991–1996 m. kompiu e inio pe iodikos linguaggi eiškiniai: na u alealiji i di b inė a anka. Ac a Linguis ica da iniai. – Ac a Linguis ica Li huanica 46, 73–80. Li huanica 42, 314. M i l i ū na i ė R. 2006: Sob e kalbą i us, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. M i l i ū na i ė R. 2012a: Lie u ių kalbos naujažodžių duomenimisynas. Na i a lingua 6, 311. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne – nuo iada ų adimosi ci cos anze e modali à di a ia | 24 doi.o g/10.35321.9bkalba.2019/2.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 M i l i ū na i ė R. 2012b: Lingbo consuma o i e inno ada ų kū yba. Ma oji lingua 9, 314. M i l i ū na i ė R. 2014: Naujieji kon aminaciniai da iniai lie u ių kalboje. Ac a Linguis ica Li huanica 71, 246–264. M i l i ū na i ė R. 2015: Naujažodžių a anka e pa eikimas Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne. Lessicog a ia e lessicologia 5, 161184. nuo azodžių duomenyne. Bend inė pa la 91, 121. P iega M i l i ū na i ė R. 2018: Naujažodžių pa eikimas i paieškos galimybės Lie u ių kalbos in e ne : h pwww.bend inekalba.l /S aipsniai/91/Miliunai e_BK_91_s aipsnis.pd . M u m u l ai y ė D. 2016a: Da aynas mode nažodžių lie u ių kalbos i naujada ų y imų pe spek y os. Bend inė pa la 89, 127. P iega in e ne : h pwww.bend inekalba.l /S aipsniai/89://Mu mulai y e_BK_89_s aipsnis.pd . M u m u l ai y ė D. 2016b: Naujažodžių duomenyno leksika pakeliui į Bend inės lie u ių kalbos žodyną. Ac a Linguis ica Li huanica 75, 6888. M u m u l ai y ė D. 2018: Kon aminacija i lie u ių kalbos naujada a. Lingua e con es i 8 (1), 60–70. O o d M. 2001: F ench Wo ds: Pas , P esen and Fu u e, Cle edon: Mul ilingual Ma e s. P a l i o n i s J. 1985: Kalbos mokslo p admenys, Vilnius: Mokslas. P i k č i l in g i s J. 1971: Lie u ių kalbos P a u l a us k i e n ė A. 2006: Lie u ių kalbos mo ologijos pag indai, Kaunas: Technologija. s ilis ika 1, Vilnius: Mokslas. P i k č i l in g i s J. 2010: S ilis ikos da bų ink inė. Moksl. ed. R. Koženiauskienė. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų edizioni cen as. P l a g I. 2003: Wo d-Fo ma ion in English, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess. R o z e n b e g s J. 2004: The S ylis ics o La ian, Rīga: La ijas Uni e si ā e. S a i ck i e nė I. 2006: Komunikacinė p agma ika i kalbėjimo si uacijos ikslas: deminu y ų a ojimo a ejis. Bend inė pa la 79, 256262. P iega in e ne : T o l s o j u s N. 2009: Lingba e cul u a. Lingba i h p://www.bend inekalba.l /S aipsniai/79/Sa ickiene_KK_79_s aipsnis.pd . pe sone, 81100. U b u i s V. 2009: Ve odžių da ybos eo ija. 2a edizione, Vilnius: Scienza e encyclopedijų naujada ų adimosi ci cos anze e da ybos me odi | 25 leidybos ins i u as. AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne – doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.04 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 V a i c ek a u s k ie n ė L. 2007: Naujieji lie u ių kalbos s e imžodžiai: kalbos poli ika i a osena, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. V a s k e li e n ė J. 2010: Lie u os kalbos žodyne ne iksuo i da iniai i jų unkciona imas An ano Kalana ičiaus poezijoje. Filologia 15, 151166. V a s k e li e n ė J. 2011: Žodynų ne iksuo ų da inių unkciona imas Jono S ielkūno ly ikoje. – Res humani a iae 10, 5470. V o l e k B. 1987: Emo i e Signs in Language and Seman ic Func ioning o De i ed Nouns in Ž Russian, Ams e dam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. u p e k a K. 2005: Teks as e inės s ilis ikos požiū iu. L'uomo e la pa ola I, 2528. Accesso in e ne : h pe alpykla.li uanis ikadb.l / edo a://ge /LT-LDB0001:J.04~2005~1367153622685/DS.002.0.0- 1.ARTIC. W o h l g e m u h J. 2009: A Typology o Ve bal Bo owings, Be lin New Yo k: Mou on de / G uy e . Rice u o 2019 07 21 Ado a o 2019 12 18