scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Priešas „Lietuvių kalbos žodyne“

Anželika Gaidienė

Abstract

    Šio tyrimo tikslas – remiantis iliustraciniais sakiniais aptarti priešo koncepto fragmentą, fiksuojamą Lietuvių kalbos žodyne (toliau – LKŽe).     Tyrimas parodė, kad priešas LKŽe pirmiausia yra nedraugiška, užpuolusi kitos šalies kariuomenė, kurios veiksmai puolamos (ar užpultos) šalies atžvilgiu yra stereotipiniai. Besiginančios nuo priešo šalies veiksmai kariaujant taip pat yra gana nuspėjami ir stereotipiniai. Retai, kalbant apie besiginančią nuo priešo šalį, LKŽe iliustraciniuose sakiniuose įvardijama Lietuva (ar lietuviai). Konkretus Lietuvos (ar lietuvių) priešas taip pat LKŽe pateiktuose iliustraciniuose sakiniuose įvardijamas labai retai.    Priešas LKŽe iliustraciniuose sakiniuose taip pat gali būti: nedraugiškai nusiteikęs žmogus ar gyvūnas; tai, kas daro žalą, kenkia žmogui ar abstrakčiam reiškiniui, konkrečiam objektui; priešingų įsitikinimų žmogus ar žmonės ir tas, kas ką smerkia, laiko žalingu, blogu.

Full text

BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 ANELIKA GUIDÍEN Lietuvių kalbos institutas PRIEŠAS LIETUVI KALBOS VOZNE ESMINIAI ŽODŽIAI: priešas, konceptas, iliustracinis sakinys, semantika, Lietuvių kalbos žodynas. ANOTACIÓ El objetivo de este estudio basado en iliustracinais frases discutir PRIEŠO fragment conceptą, fijojamo en Lituvias lengua diccionario (www LKŽe). Investigímè mostró que los enemigos LKŽe principalmente es nedrougiška, asaltusi otra país kariuomenė, cuyas acciones atacadas (o zafultas) respecto del país son estereotipias. Besiginancias desde el enemigo país acciones en beliaujando también son bastante nuspėjami y estereotipiadas. Rara vez, hablando de Beginando desde enemigo el país, LKŽe iliustraciniuose sakiniuose įvardijama Lietuva (ar lietuviai). Konkretus Lietuvos (ar lietuvių) višas también LKŽe pateiktute iliustraciniuose sakiniuose įvardijamas muy raramente. Anteas LKŽe iliustraciniuose sakiniuose también puede ser: no amigablemente nusitiikęs žmogus o gyvūnas; aquello que hace daño, perjudica a persona o abstracakčiam fenomenu, a concreto objeto; contrarios įsitikinimų žmogus ar žmonės ir tas, kas ką smerkia, laiko žalingu, blogu. INTADINS NOTABAS Tapatidad percibiama enfatizando exclusividad, y este puede ser asociado con atiribojim de otros o incluso contrariingum. Umberto Eco en su libro Sukurti enemą y otras proginas obrasía afirma: Turėti priešą es importante no para que definiésemos nuestra identidad, sino también que ANELIKA GAIDIENŽ. Contraas Lituvias lengua dicodyne | 2 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 adquiriésemos obstaūtį, con la cual pudiéramos sulyginti su sistema de valtybių y con ella susirėmę mostrar su valérę. Por lo tanto cuando no existe un enemigo lo hay que crear (Eco 2011: 11). Según U. Eco, los enemigos son diferentes de nosotros y actúan según costumbres que no son nuestras; los enemigos deben ser bjaurus, porque el gužis identifica con gėriu; enemchas siempre olían; a veces los enemigos percibido como distinto y bjaurus debido a que son de origen inferior (Eco 2011: 1135). Hablando sobre la miedo de ondas de inmigración y dando Italia ejemplo, donde imagizdis U. Eco rašo: „Viena vertus, galime save atpažinti tik Kito akivaizdoje ir tuo remiasi rumuno es idealus redempción ožys a la sociedad, convivencia y costumbres reglas. Sin embargo, mes. Todėl pavertę jį priešu kuriame savo pragarą žemėje“ (Eco 2011: 35). preferimos considerar esa Kitá inexpugnable, ya que no es el objetivo de Este estudio sobre la 1 base iliustraciniais frases discutir PRIEŠO fragmentó de concepto, fijosojamo Lituvias lengua diccionario (toliau LKŽ). Artículos planteados en tareas: 1) discutir la definición de enemigo explicaciónamuciosos diccionarios de lengua lituanos; 2) determinar y discutir posibles enemigos, sus señas, acciones, зафиксированных LKŽ iliustraciniuose sakiniuose. Metodos de estudio: semantísticas análisis, interpretacinis y descritomasis. En este artículo no se pone la tarea de 2 describir PRIEŠO concepto de la totalidad imagená, sin embargo pretende reconstruir ese concepto fragmentá, que se fija LKŽ. Como afirma Aloyzas Gudavičius (2011: 113), conceptos en sí mismo no es un objeto de la lexis semántica. Sin embargo kalbotyros asunto es concepto kalbinė raiška. Según Alano Cruseo (2014: 396), pagrindinė función de la palabra es activar concepto, con el cual él ascijucionado. Ronaldo 1 Tal objeto del artículo PRIEŠO conceptoas elegido neatsitidentemente. Actualmente se escribe varios autores (Veslavos Čižik-Prokaševos, Anželikos Gaidienės, Aurelijos Gritėnienės, Danutės Liutkevičienės, Loretos Vaičiulytės-Semėnienės) colectivivė estudio científico Lietuvos draugai ir priešai 19222022 m.: semantiniai ir struktūriniai pokyčiai, en la cual se revelan estudios selectos de palabras de tapatybiniai (draugas, priešiai, Rusija, Vokietija, etc.) semantiniai ir struktūriniai pokyčiai, sus causas. 2 El concepto en este trabajo entendido como unidad del conocimiento estructururuoto de persona y sociedad, acopiando complejas conocimientos sobre cierta cosa, reiškinį, veiksmą o kt., relacionado con categorizavim y conceptualizavim del mundo. Contenido y estructura del Koncepto puede variar dependiendo de el entorno. 2016: 15). ANŽELIKA GAIDIENĖ. Priešas Lietuvių kalbos žodyne | 3 (Gaidienė doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Langackerio (1987: 56) argumentando, las palabras son conceptualiųjų estructuras de conocimientos prieigos taškai. Zinaida Popova y Josifas Sterninas (2007: 79) también afirman que kalbinė nominacija llave, abriendo al hombre konceptą como unidad de pensamiento, permitiendo operar con él proceso de pensamiento. Así puede afirmarse que cada individual nominación refleja sólo ciertos rasgos del concepto, i.e., refleja cierto fragmentó del concepto (Gudavičius 2009: 51). Según Liublino etnolingvistos, la percepción que hay en el habla, que abarca cierto concepto, debe ser ejuzgada de diversas fuentes lingüísticas, y posteriormente dividida por estilos y especies, tiempo y espacio (Smetonienė and kt. 2019: 12). Gautos constituomosios pasaulio vaizdo profiliais, o jų aprašymas leidžia suformuluoti visapusišką dalyko vaizdą partes se llaman (Smetonienė y kt. 2019: 12). Prende la opinión de que [A]nalizando los datos diccionarios se puede reconstruir lexicografiní imagen del mundo en la lengua (Rutkovska y kt. 2017: 31), y toda-completa imagen del sujeto necesita componer diferentes tipos de datos no sólo sistemáticos (leksikografinos), sino también anketinos, texninos análisis (más sobre esto vé. Smetonienė y kt. 2019: 12–16). Utilizar LKŽ como textyną no es cosa nueva. Una de los primeros sobre el hecho de que LKŽ es un fundamental texto de la cultura lituana, al que es necesario leer y investigar, escré Viktorija DaujotytėPakerienė (2002: 34). LKŽ es especial en lo que yra transcitado los lituanos raštiją, gran klasikos <...>“ (Daujotytė-Pakerienė 2002: 36). Šis žodynas unikalus ir tuo, kad jam būdingas parte del istoriškumas y tarminės materia gausa, por lo que su, como fuente, investigaciones pueden ayudar per lexiciką reconstruir fragmentos de Lituanian pasaulėvaizdžio hasta XXI a. LKŽ es importante y įdomus fuente, ya entaurada en el trabajo de investigación científica: extirptas kadodyne fiksu polititelinis pasaulėvaizdis (Kadars 2010), paskus (Zabars 2012), extirptis šermė žodyne fiksuotą Adalberto Bezzenbergerio medžiagą, aprašytos marios, pamarys ir pamariškis (Gritėnienė), 2016 žermė (Gritėnienė 2017), terminologijos (Umbė), 2019 (Gritėdienė 2020) en Rusia. ANELIKA GAIDIENŽ. Contraas Lituvias lengua dicodyne | 4 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 El material investigado para este artículo se recopila de la versión electrónica del diccionario, que abarca todos los tomus del diccionario (toliau LKŽe). Atlikus detalląją paešką rasta per 450 iliustracinių sakinių, en los cuales pavartota leksema enemigos. 90 por ciento de los LKŽe rastos 3 sakinių componen sakiniai, extraídos de diversas fuentes escritas y manuscritas: concretos escritores, figuras culturales y etc. escritos (p.ej., Maironio, Salomėjos Nėries, Petro Cvirkos, Justino Marcinkevičiaus, Vinco Krėvės-Pukevičiaus, Vinco Mykolaičio-Putino, Žemaitė, Ievos Simonaitytės, Vienano Baluolio, Jono Jablons, Juozo Jučik Antonio) encontrados en sakiniai, así como en encopedías, palabras, chromatos y escritos en cal (ršita = rains) y sakiniai pasik (spata = rains) de sakinis. Sólo sobre 10 porcentajes LKŽe rastos sakinių, en los cuales pavartota leksema enemšas, constituye sakiniai, transcrito de vivoosios lengua. Dado mayor parte de rastos sakinių constituye de diversos escritos, prensas exescriti sakiniai, es importante recordar que LKŽ durante el período soviético neišvengė (sevi)censūros y ideológico kišimosi en el diccionario continio (plčiau sobre esto vé. Gritėnienė 2020: 4243 y kt.) y sólo nuo XVI nebeliko (Zabarskaitė 2010: 128). Sin embargo, como afirma Vytautas Vitkauskas (2002: 11), y (sevi)censūros tomo žodyne sumažėjo ideologinės medžiagos, o po nepriklausomybės atkūrimo jos visai período mokslui fueron más importantes tarmių y anųjų textos facta, vivi sakiniai, ryškinę nautos gyvenimą, mąstymą. Nagrinėjant PRIEŠO concepto a debería mencionar que lingüíticamente punto de vista él tirtado poco. Gana ampliamente este concepto discutido por Viktorijos Makarovos (2014) artículo, en el que presentan los resultados del análisis comparatimós del concepto de cultura lituanos PRIEŠAS y rusos concepto de cultura ВРАГ. El estudio fue realizado sobre la (lietuvių kalbos ir rusų kalbos tekstynų). Prieita prie tokių išvadų: 1) tas pats subjektas lietuvių base de 100 ejemplos de publicistikos discurso nautos sąmonėje puede ser amigo y virsti enemšu; 2) a lituanos enemigos son polkų atolancias 3 DRAUGO concepto a publicistikoje escribió Loreta Vaičiulytė-Semėnienė (2020 Sobre). ANELIKA GAIDIENŽ. Contraas Lituvias lengua dicodyne | 5 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 grupotės y bolševikai; 3) la cultura litavia no permite hablančiajam kabinti enemšo etiketės (‘Х es priešas), pero esto se puede hacer forma švelnesne, por ejemplo, pasitelkiant konstrukciju ‘Х-o priešas; 4) lietuvis puede describir las acciones del enemigo neutralmente, sin negativas connotaciones (Makarova 2014: 191). Hablando sobre PRIEŠO concepto a antropología, historia, filosofía, etnología y kt. pasakytina, que aquí más gvildenamos savas e otro (svenimas) oposiciones (plg. Savoniakaitė 2014), donde otro (svenimu) puede ser no sólo exluškinami raso de nacionalidades, pero y otro (svenimas) puede ser percepcionado como enemigos. El filósofo Leonidas Donskis (1997) es considerstés sobre enemigos de la cultura masiva. 1. PRIEŠO APIBRŽTIS AIŠKINAMUOSIUOSE VODDYNUOSE Aiškinamuosios diccionarios de la lengua lituanas LKŽe, Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (DŽ7i) y Bendrinės lietuvių kalbos žodyne (BŽ) la palabra višas significado números varijuoja (žr. 1 tablelę). ANŽELIKA GAIDIENĖ. Priešas Lietuvių kalbos žodyne | 6 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 1 LENTEL. Enemigos significados de la palabra en los LKŽe4: DŽ7i: diccionarios de la lengua lituana 1. desamigablemente kariuomenė mal hombre hombre 4. lo que daña, hace daño 4. dispuestos, anhelando picta 1. quien lucha por intereses contrarios 2. desamigables, invadiéndose del país 2. quien de alguna cosa no gusta, no reconoce 5. quien de algo mal, desamigablemente dispuestos, inclinándose a otro hombre smeringa, 5. todo lo que hace daño, no gusta 6. bandishyk, bandish 7. enegina 9. quien es enemigo, no es aceptable (?) 5. Bazar: 2. contra el hombre 3. contra el ejército, con cual kariuomenė, con cual kariuomenė 5. 8. priešprieša, priešybė 1. žmogus, kuris nedraugiškai nusiteikęs, linki kitam žmogui bloga, jo nekenčia 4 LKŽe presentado la palabra enemigos es homonimas. En este caso aktualus enemigos, marcado primmu homonimo numeriu. 5 Po la palabra enšas Lexicográfico artículo final de redagación significaciones formulamiento y número puede kevitis. ANELIKA GAIDIENŽ. Contraas Lituvias lengua dicodyne | 7 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 De los presentados significados se ve, que DŽ7i y BŽ manuscrito se fijan los significados enemigo definidos similarmente, sólo difieren su orden de presentación, plg. primera y segunda definición: 1. que luchan por intereses contradictorios DŽ7i y 1. žmogus, que no amigablemente nositienęs, linki a otro hombre malo, su odičia BŽ (rankraštis); 2. no amigablemente dispuesta, inclinando a otro mal hombre DŽ7i y 2. opositingos creencias hombre BŽ (rankraštis). LKŽe adversas tiene nueve significados, cinco de ellos coincide con DŽ7i y BŽ manuscrito LKŽe užfiksuotomis reikšmėmis, plg. 1 lentelėje pateiktas 1–5 LKŽe reikšmes. Paskutinės keturios significados (69) son specifines y fixeojamas sólo en este diccionario. Apibendrinamente puede afirmarse que en los mencionados diccionarios explicativos enemigos se define como un enemigo poco amistoso, mal inclinado hombre (p.j. Po gincho ellos pasaron enemigos LKŽe), enemigos es un hombre contrarios a las convicciones (p.j. Liaudies priešas LKŽe; Idėjinis priešas BŽ), enemigos países y kariuomenė, con la cual se hace una guerra (p.j. atmuštiu atmu [nugalėti] BŽ), predestinas es el que (sujeto, vadinasi, vivias) a cualco no participa, (p.j.z. Šaltis Rūkymo priešas LKŽe) ir priešas yra tai (objektas, vadinasi, negyvas), kas daro žalą, kenkia […] sodas LKŽe). Pasižiūrėkime, koks PRIEŠO koncepto fragmentas fiksuojamas LKŽe iliustraciniuose sakiniuose qué es ese enemšas, quéie sus señas, acciones esryškinamos como más importantes. 2. PRIEŠAS LIETUVI KALBOS VOZYNO ILUSTRACINIUOSE SAKINIUOSE 2.1. El enemigo armies del país atacante La mayoría LKŽe iliustracinių sakinių parte forman tales sakiniai, en los que fixsujada kova con enemšu nedraugiška, asaltusa otra país kariuomene. Tokių sakinių abundumbre lembra desde ANELIKA GAIDIENŽ. Contraas Lituvias lengua dicodyne | 8 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 seno susiklosciusi būtinybė defi sus territorios, tener externes enemigos de, quienes, parecerían, siempre están preparasé atacar, plg. U. Eco en el libro describida suceso: Kadaise Niujorke tuvo que conducir taxi, que conducía un hombre difícilmente iššifruojamu nombre. Él explicó que es paquistaní. Poklas, de donde vengo, respondí de Italia. <...>. Galizia preguntó, quién son nuestros enemigos. Me permalusius: Atsiprašau?, paciramente explicino quėjęs conocer, con las cuales naciones desde amžių wariaujamos por territorios, etninés odiantos, permanentes fronteras pajeedinamientos y similares. Le dije que con nadie no luchamos. […]...> Él quedó insatisfecho (Eco 2011 10). Así nautai tener enemigos de los que pueden warear, aparece, es importante. LKŽe afixado en sakiniuose kariuomenė atsecleidzia por efectuados acciones y a menudo no está claro, qué concretamente paísia menciona kariuomenė pertenece. También a menudo neįvardyta, kas yra „mes“, kariaujantys, – Lietuva ar kita šalis. 2.2. Acciones de las fuerzas armadas del país atacante en guerraujando En cuanto a las acciones del enemigo pelea al país puede constatarse que LKŽe iliustraciniai sakiniai reflejan estereotipinį comportamiento: a) los enemigos de principio se preparan, ej.: stato flota, acumia fuerzas, ej. : oponas ahora otra b) organizaciona ataque, por ejemplo, pastatė didelį laivyną ir rengiasi iškelti kariuomenę į mūsų žemę J. Balč 6 (ž. kelti). Priešai jėgas traukia rš (ž. traukti); aptinga enemá, lo rodea, ej. :El enemigo descubrió su lugar de acampaclavamiento rš (ž. stovyklavimas). Iki habitantes enckato, los enemigos ya spėjo toda la ciudad a apremti rš (ž. respti). Ir aprupo enemigos ellos arcis de fuego E. Miež (ž. arcas). Los enemigos querían de repente nos aclupti rš (ž. klupti); c) comienza puolimiento, por ejemplo, įsiveržia, įsibrauna, 6 Abreviimai como LKŽe. ANELIKA GAIDIENŽ. Contraas Lituvias lengua dicodyne | 9 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 prasiskverbia en ciudad, castį o etc., ej. :Contraai todo pašėlimu puolė miestą rš (ž. šėlimas). Gina sus tierras y personas del enemigos invasiverzamientos rš (ž. veržimas). Įgriovę sieną, enemigos įsiveržė pilin Š (ž. griauti). Los enemigos veržėsi de tres pusių NdŽ (ž. veržti). Įsibrovė priešas, suliepsnojo karas S. Nėr (ž. įbrauti, liepsnoti). Contraai kyliu invadimušdavo en la ciudad rš (ž. mušti). Įsisiautėjo įnirtingas mūšis. Antesas muūt būt norėjo prasiskverbti atgal V. Myk-Put (ž. 7 siautėti) Priešo skverbimasis en el fondo del país promidino escritores Lituanos en kovą rš (ž. skverbimas); (ž. atacar). El oponente atsiñóudé DŽ1 (ž. disparar). oponas sin paliovos disparó d) šaudo (iš patrankų, kulkosvaidžių ir pan.), pvz.: Priešas atakavo mūsų pozicijas rš desde patrankos rš (ž. patranka). Contraai laidé de svilksnių milesčius akmenų M. Valanč (ž. svilksnė). Los enemigos en nos kulkosvaidžiu pažėrė rš (ž. žerti). Los enemigos comenzaron blecti (disparar) desde šautuvų rš (ž. biekti). Dos días y dos noches quemé lepsnoyo enemigo cerkurtas tierra en el infierno E. Miež (ž. pragaras); cuán sucha encha, cuán desgarrado! J. Jan (ž. mišti). e) traukiasi, pralaimi, pvz.: Priešas jau linksta, traukiasi, myšta 8 ... Kiek jo sugauta, Debido a la situación desventajosa enemigos perdieron rš (ž. favorankumas); f) muústa, ej. : Bangų juodoj pragarmėj no un enemšas muero rš (ž. pragarmė). Finalmente g) zavaldo (or įsibrauna en) kraštą (estatybę), aquí asenturia, ej., Priešai priešas užspringo pats savo krauju, netekęs šimtų kareivių ir daugybės technikos rš (ž. springti). zavaldė nuestros kraštą rš (ž. valdyti). Pčiame su estado medio deye, su, puede decirse, širdyje, enemšas sukasi sau lizdą rš (ž. sukti). Svetimame krašte priešas elgiasi šiurkščiai siautėja, niokoja, quema casas, asesina personas, quita sus pan, pvz. :Los enemigos bajo nuestro kraštą dūko rš (ž. dūkti). Los enemigos siaučioyo nuestro krašte DŽ (ž. siaučioti). Los enemigos terioja nuestros casas, asesuroya personas, atima Esta palabra la ortografía es cambiada žūtbūt. 9 7 8 krikti, irti LKŽe. 9 asesinar LKŽe. ANELIKA GAIDIENŽ. Contraas Lituvias lengua dicodyne | 16 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Beždžionių, melių, asėnų priešai otros animales, pvz. : De beždžionių mejores toliaregės pavianai: plyname al aire su pikčiausia enemą leopardą sus notes bar no para kilometro rš (ž. toliaregis). Pese a que se ha notado que pelés y polėnas en los jardines adositan permanentemente, reisiasi extraordinariamente rapčiai, pues muy esretėjo los mayores sus enemšas pelėdos sp (ž. retėti). Žvėries priešas hombre, pvz. : Žvėris uno contra una se encuentra con neapkenčiamiausiu su enemšu žmogumi sp (ž. neapkenčiamas). 2.5. El enemigo eso que hace daño, perjudica Kai kuriuose LKŽe iliustraciniuose sakiniuose fiksuojamas žmogaus (žmonių) priešas abstractus reiškinys o concretus (negyvas) asunto, muy nepalankus, darando daño, perkiantis, por ejemplo, destino tiempo y distancia, realrovés conocimiento, expuikimiento, menas, carizmas, placer, degtinė. Plg. : Destino, eterninas mis enemigas, no nenorėjo proporcionarme esas felicidades J. Balč (ž. teikti). El tiempo y la distancia son relaciones de personas enemigas (ž. relaciones). Debil realidad de conocimiento el más malčiais escritores enemšas rš (ž. išpuikimas rš (ž. kūrybiškumas). Netiesakalbingumas 15 – didžiausias priešas, kenkėjas pačiam conocimiento). Kūrybiškumo priešas netiesakalbiui rš (ž. tiesakalbingumas). Carism fue mortinis liaudies enšas (sov.) rš (ž. mirtinis). Mis armas dirigidas contra el principal enemigo contra animalesca, consumjiška y, desafortunadamente, poderosa principio: vida placer J. Marcin (ž. consumidorjiškas). Su mayor enemigas degtinė DŽ (ž. enemigas). LKŽe pasea de sakíns, en los que mención de un fenómeno abstracto (pvz., ciencia, progresos y kt.) o concreteta (negyvo) objeto (pvz., sodų, avión) višas paviršutiniškumas, nacionalismo, burocratizmas, šaltis, aplazamiento, pvz. : 15 Justakalbingumas verdados hablado LKŽe. ANŽELIKA GAIDIENĖ. Priešas Lietuvių kalbos žodyne | 17 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Paviršutiniškumas es mokslo priešas sp (ž. paviršutiniškumas). El nacionalismo es marksizmo priešas (sov.) sp (ž. priešas). Vienas žiauriausių mūsų pažangos priešų yra burocratismo rš (ž. enemigos). Šaltis más importante sodos enemigos rš (ž. enemigos). En los rejones septentrionales flejantes aviones antes encontruraban con peligrosingu enemšu apledėjimu sp (ž. helamiento). 2.6. enemigo hombre o personas de contradictorias convicciones LKŽe encontrar keli sentiniai, en los cuales pavortado término liaudies enemšas. Recuerda, que liaudies enemšas sovietizada terminijoje persona, luchando con los sovietos poder o al menos abiertamentei ella nepritariante, a menudo sólo por eso acusado VLE. Liaudies enemigos, basado 16 en LKŽe зафиксированными примерами, procuré изжедять, дискредитировать, a partido ellos (liaudies priešus) triuškino y etc., например. : Liaudies enemigos buscaban isqueodir, desacreditar 17 los mejores de esa nación (sov.) sp (ž. mirtinas). Pašalizar de cooperación eilios toda gobšias visuomenės atmatas bei liaudies priešus (sov.) sp (ž. gobšus). klasikinio palikimo atstovus (sov.) rš (ž. juodinti). Partija sutriuškino mirtinus liaudies priešus LKŽe es зафиксирована примеров, en los que menciona comunes enemigos, например. : Ikirevoliuciniais años el partido bolševikov ya rcía de todas las nacionalidades rusas a personas de trabajo en común lucha contra común enemá sp (ž. ikirevoliucinis). Longos opresos años unieron a nuestras naciones en hierrina combativos contra la común enemá kohortá rš (ž. kohorta). nešdinėti). Ordino agentes, Randama ir tokių pavyzdžių: Bažnyčios priešai pranešdinėjo popiežystei galą Gmž (ž. papiežiaus y imperatoriaus apoyados, Occidentas Europa proclamé, que Lituania todebesanti pagoniška, que lituviai esą tikri saracėnai así y enemigos de cristianismo y t. t. rš (ž. 16 Plačiau žr. https://www.vle.lt/straipsnis/liaudies-priesas/. 17 Turima en mención partido comunistas. ANŽELIKA GAIDIENĖ. Priešas Lietuvių kalbos žodyne | 18 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 saracėnai). En esos tiempos, sixtando escribinėlios a Varpą, peguábamos lo más variados apellidos, para que los enemigos creyeran que los escribatas burys son el mayor Pt (žr. slapyvardė). Pateikti sakiniai reflindi LKŽe (savi)censūrą sobre algunos enemigos, quienes no correspondieron oficiales ideológicos convicciones, sovietmeciu era peligrosiga (arba neleista) hablar. Presentados ejemplos (especialmente dos primeros) reflejan de ese tiempo primetamus convicciones ideológicas. 2.7. El enemigo quien qué condena, considera dañino, malo Zodyno texto encontrar unos iliustraciniai sakiniai, en los que se habla de lo que es visokių piniginių žaidimų smerkiama, laikoma žalingu, blogu, pavyzdžiui, piniginiai žaidimai, rūkymas. Plg.: Aš esu priešas rš (ž. moniginis). Rūkymo enemigos DŽ (ž. enemigos). 2.8. Prešo y amigo contrapreša Como separados pogrupis en este artículo distinguir tales LKŽV зафиксировать sakiniai, en los que akivaizdi enemšo y draugo priešprieša. Tokios sakinių dicodyne hay no pocos. Pensamiento en contrasoposos y su abundancia glūdi en los mismos orígenes de la creación del mundo, cuando al mundo se miraba como a dos opuestos polios, opuestos principios unidad (Vėlius 1983: 10). Contrapriešos ejemplos se pueden dar no uno, plg.: tierra y cielos, vida y muerte, meilė y odikanta, amigo y enemigas y t. t. (más véase Ermanytė 2003, 2015). Parecería que estos polos opuestos están lejanos el uno del otro, pero, como muestra la vida, así no es. Hablando sobre enemigo y amigo contrapriešá pasakytina, que enemigo y amigo relación, o puede cambiarse el priklausomai nuo įvairių aplinkybių (tiek vidinių, tiek išorinių), gali pasikeisti akimirksniu enfoque en amistad valoración. Esto y indica LKŽe encontrada frase, en el cual зафиксировано, que sólo el tiempo puede mostrar, qué sujetos son uno respecto del otro enemigos o amigos, ANELIKA GAIDIENŽ. Contraas Lituvias de la palabra en | 19 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 plg. : ¿ somos amigos, o enemigos, el futuro tiene aún que mostrar, vokieti V. Krėv (ž. parodyti). Tais casos, cuando se quiera acentuar el sujeto indefinėžtum, extranimum o indiferingum en relación con él, preparam se enemigo y amigo oposició como completamente contrarios conceptos: Justicia, Grėtė no enemšas, pero y no amigaė Karalienei, ella estranima, tan estranima, como y primer día tras Viliaus ved Simon (ž. svetimas). También LKŽe encuentra sakinių, en los que mencionado sujeto, alguna vez excuso amigo, fácilmente puede volsti enemisu o simplemente cambiisti su, como (no)amigo, tratadaba: Geriausiąjį savo bičiulį žmonės išranda pikčiausiu priešu J. Jabl (ž. 1 rasti). Si nopanorėjo escuchar conmigo buenouoju, como amigo, yo lo forzaré varu, como enemšas! V. Krėv (ž. varu). grumtis no Gindamas savo nuomonę, šeimą, teises, kovodamas dėl išlikimo ir pan., subjektas gali sólo con los antepuestos, sino también con los amigos: Visą amžių besigrumdamas con los antepuestos y amigos, yo mismo pavargau y otros izvarginau V. Krėv (ž. varginti). Qué mi rankoj, es mío, aunque esto fuera no enemigo, sino amigo kalavijas V. Krėv (ž. ranka). Priešo y amigo oposición se refleja y en los dichos de los pueblos lituanos, dados en LKŽe: Amugui meilę kaisčią, enemigo kietą rūstį privalai nešioti savo širdyje rš (ž. kietas). El desayunos suaviza tú mismo, el almuerzo aparte con un amigo, y la cena a entregas al enemigo rš (ž. valgyti). Skolindando amigo, entregando enemigas TŽIII375 (ž. skolinti). Quail amigo que enemá peligrosin más TŽV600 (ž. kvailas). IŠVADOS Išanalizavus sobre 450 LKŽe iliustracinių sakinių, en los cuales pavartota leksema priešas, componėlioja tal PRIEŠO concepto fragmentas. ANELIKA GAIDIENŽ. Contraas Lituvias lengua dicodyne | 20 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 El enemigo LKŽe principalmente es nedrougiška, invadiusi otra (a menudo sin nombrar) país kariuomenė, cuyas acciones respecto al país atacado (o azotado) son estereotipadas: en primer lugar se prepara la pelea, posteriormente se organiza y inicia el ataque, y el atomazga del ataque es perjudicamiento, mortis o victoria (krašto, conquista del país). A veces LKŽe más grandes, y iliustraciniuose sakiniuose pabrėžiama, kad priešas yra narsus, atkaklus, jo pajėgos yra ginkluoté mejor. Besiginancias de el enemigo país acciones en gueraujando también son bastante nuspėjami y estereotipadas: preparase combates, iniciamas asalimo, atomazga del asalimo es victoria, mortis o pasionamiento. Rara vez, hablando de Beginando desde enemigo el país, LKŽe iliustraciniuose sakiniuose įvardijama Lietuva (ar lietuviai). Konkretus Lietuvos (o lietuvių) višas también įvardijamas muy raramente. El enemigo también puede ser hostilmente dispuesta persona o animal (p.j.: otro hombre, nación), lo que hace daño, perjudica a hombre (p.j.: tiempo, distancia, exageracion) o abstractem a fenomeni, concreto a objeto (p.j.: paviršutiniškumas ciencia enemies, šaltis sodos enemies). El enemigo puede ser y contrarios creencias hombre o personas (p.ej.: liaudies enemist, iglesia enemist). También los enemigos son el que lo que condena, considera dañino, malo (p.ej.: él es moniginosos juegos, fumarimo enemigos). LKŽe iliustractivos sakiniuose akivaizdi enemigo y amugo oposición, y relación entre ellos puede cambiisti acimirksniu (prendiendo por cuenta de los interiores y externosini acciones) o puede cambiisti de actitud al amistad tratatavim. Kaip matyti, LKŽe iliustraciniuose sakiniuose konkretus priešas (ypač kalbant apie otra país kariuomenę) no envardijamas. Esto puede determinat LKŽe (savi)censura, politico corektiškumas, no permitiendo definir claramente enemigo. Además, la palabra enemigos y semánticamente, y emocialmente es fuerte, por lo que quizás se evite enemá invocar en voz alta y concretamente, hablar de desconocida, pero a todos conocinomá enemá es más seguro. Desde luego, debería tener en cuenta, que LKŽe iliustraciniai sakiniai están incluidos sin ANELIKA GAIDIENŽ. Contraas Lituvias lengua dicodyne | 21 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 contexto, y p a mismo fuente (o vivo hombre cuentajía) višas pudo ser įvardytas, sólo no mención concreto en LKŽe incluidoame iliustraciniame sakinyje. Para que sea posible concret más fundamentar estas consideraciones, hay que examinar más fuentes, por ejemplo, Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno, anketų datos y pan. ŠALTINIAI BŽ – Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (rengiamas), vyr. red. D. Liutkevičienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://bkz.lki.lt. DŽ7i – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (internetinis), vyr. red. S. Keinys, 7-as patais. ir papild. leid., Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015. Prieiga internete: http://lkiis.lki.lt. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas, t. 1–20, 1941–2002 (elektroninis variantas), vyr. red. G. Naktinienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. Prieiga internete: www.lkz.lt. LITERATŪRA Cruse Alan 2014: Prototype Theory and Lexical Semantics. – Meanings and Prototypes. Studies in Linguistic Categorization 20, London and New York: Routledge, 382–402. Daujotytė-Pakerienė Viktorija 2002: Pamatinis kultūros tekstas. – Dvidešimt „Lietuvių kalbos žodyno“ tomų, sud. J. Zabarskaitė, Z. Šimėnaitė, Vilnius: InterSe, 34–38. Donskis Leonidas 1997: Masinė kultūra ir jos priešai. – Tarp Karlailio ir Klaipėdos: visuomenės ir kultūros kritikos etiudai, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 128–141. Eco Umberto 2011: Sukurti priešą ir kiti proginiai rašiniai, Vilnius: Tyto alba. Ermanytė Irena 2003: Antonimų žodynas 23 (elektroninis variantas), Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Prieiga internete: http://lkiis.lki.lt/antonimu. ANŽELIKA GAIDIENĖ. Priešas Lietuvių kalbos žodyne | 22 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Ermanytė Irena 2015: Antonimų žodynas 25 (elektroninis variantas), Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Prieiga internete: http://lkiis.lki.lt/antonimu. Gaidienė Anželika 2016: Lietuvių kalbos gėrimo ir valgymo veiksmažodžių semantinių ryšių ypatybės: daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Gritėnienė Aurelija 2016: Šermukšnio vaizdinys Lietuvių kalbos žodyne. – Tautosakos darbai 52, 85–104. Gritėnienė Aurelija 2017: Žodyno vaizdinys Lietuvių kalbos žodyne. – Bendrinė kalba 90, 1– 19. Prieiga internete: http://www.bendrinekalba.lt/?90. Gritėnienė Aurelija 2020: Rusija Lietuvių kalbos žodyno iliustraciniuose. – Baltu filoloģija 29(1), 41–61. Gudavičius Aloyzas 2009: Etnolingvistika: tauta kalboje, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Gudavičius Aloyzas 2011: Reikšmė – sąvoka – konceptas ir prasmė. – Res Humanitariae X, 108–119. Langacker Ronald 1987: Foundations of Cognitive Grammar 1: Theoretical Prerequisites, Stanford: Stanford University Press.  Makarova Viktorija 2014: Литовское слово priešas и русское слово враг. – Res Humanitariae 16, 182–191. Prieiga internete: http://journals.ku.lt/index.php/RH/article/view/1020. Popova Zinaida, Sternin Josif 2007: Язык и национальная картина мира, Воронеж: Истоки. Rutkovska Kristina, Smetona Marius, Smetonienė Irena 2017: Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje, Vilnius: Akademinė leidyba. Savoniakaitė Vida, sud., 2014: Savas ir kitas šiuolaikiniais požiūriais, Vilnius: LII leidykla. Smetonienė Irena, Smetona Marius, Rutkovska Kristina 2019: Kalba. Tauta. Valstybė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. ANŽELIKA GAIDIENĖ. Priešas Lietuvių kalbos žodyne | 23 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Umbrasas Alvydas 2019: Terminologija Lietuvių kalbos žodyne. – Terminologija 26, 162–183. Vaičiulytė-Semėnienė Loreta 2020: Draugo konceptas publicistikoje. – Vertybės lietuvių ir lenkų kalbų pasaulėvaizdyje 5, 337–365. Prieiga internete: https://www.journals.vu.lt/open-series/article/view/21405/20514. Vėlius Norbertas 1983: Senovės baltų pasaulėžiūra: struktūros bruožai, Vilnius: Mintis. Vitkauskas V. 2002: Didysis akademinis mūsų Žodynas. Dvidešimt „Lietuvių kalbos žodyno“ tomų. Sud. Jolanta Zabarskaitė, Zita Šimėnaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 8– 14. Zabarskaitė Jolanta 2010: Politinis pasaulėvaizdis didžiajame Lietuvių kalbos žodyne (valstybė, įstatymas, valdžia). – Parlamento studijos 9, Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 126–143. Prieiga internete: http://www.parlamentostudijos.lt/Nr9/9_kalba_1.htm. Zabarskaitė Jolanta 2012: Kitoks didžiojo Lietuvių kalbos žodyno skaitymas: Adalbertas Bezzenbergeris, marios, pamarys, pamariškis. – Mažoji Lietuva: paribio kultūros tyrimai, sud. G. Blažienė, N. Morozova, J. Zabarskaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 239– 271. Gauta 2020 12 05 Priimta 2020 12 30 ANŽELIKA GAIDIENĖ. Priešas Lietuvių kalbos žodyne | 24 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 THE ENEMY IN THE DICTIONARY OF THE LITHUANIAN LANGUAGE Summary The goal of this study is to dissect, using illustrative sentences, the fragment of the concept of ENEMY (Lith. PRIEŠAS) recorded in the Dictionary of the Lithuanian Language (LKŽe). The article has the following objectives: (1) discussing the definitions of enemy in the modern Lithuanian thesauri, (2) identifying and discussing potential enemies, their attributes, actions recorded in the illustrative sentences of the LKŽe. The study employed these methods: semantic analysis, interpretation, and description. Thesauri (the Dictionary of the Lithuanian Language (LKŽe), the Dictionary of the Modern Lithuanian Language (DŽ7i), and the Dictionary of the Standard Lithuanian Language (BŽ)) define enemy as an unfriendly, ill-meaning person (e.g., ‘They became enemies after the dispute’ (Lith. Po ginčo jie pasidarė priešai, LKŽe)); an enemy is someone with opposing beliefs (e.g., ‘enemy of the people’ (Lith. Liaudies priešas, LKŽe), ‘ideological enemy’ (Lith. Idėjinis priešas, BŽ)); an enemy is the opposing country and army at war (e.g., ‘repel [overcome] the enemy’ (Lith. Priešą atmušti [nugalėti], BŽ)); an enemy is someone who dislikes something, considers it harmful (e.g., ‘enemy of smoking’ (Lith. Rūkymo priešas, LKŽe)); an enemy is something that causes damage or harm as well (e.g., ‘cold is the garden’s enemy No 1 (Lith. Šaltis – svarbiausias sodų priešas, LKŽe)). Analysis of nearly 450 illustrative sentences from the Dictionary of the Lithuanian Language with the lexeme enemy (Lith. priešas) has pieced together the fragment of the concept of ENEMY as described below. ANŽELIKA GAIDIENĖ. Priešas Lietuvių kalbos žodyne | 25 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.12 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 First and foremost, enemy in the LKŽe is defined as an unfriendly, assailing army of another (often unidentified in the illustrative sentences of the LKŽe) country; sus actions with regard to the country that is being (or has been) assaulted are stereotypical: first it prepares for combat, then organises and launches an attack, which culminates in defeat, death, or LKŽe accentuate victory (the occupation of the land or country). Sometimes the illustrative sentences of the that the enemy is brave, persistent, its forces are larger, weapons better. The actions of the country defending itself against the enemy in war are also rather predictable and stereotypical: preparation for combat, the launching of an attack, which culminates in victory, death, or surrender. On rare occasions, the illustrative sentences of the illustrative sentences presented LKŽe refer to Lithuania (or Lithuanians) as a country defending itself against an enemy. The in the LKŽe contain very few mentions of the specific enemy of Lithuania (or Lithuanians) as well. In the illustrative sentences of the LKŽe, enemy can also be an unfriendly person or animal (e.g., another human being or nation), that what causes damage or harm to a human being (e.g. time, distance, arrogance) or an abstract phenomenon, a specific object (e.g., superficiality is an enemy of science; cold is an enemy of the garden). Enemy can also be a person or persons of opposing beliefs (e.g., an enemy of the people; an enemy of the church). Furthermore, enemy is he who condemns something, considers it harmful or evil (e.g., he is an enemy of gambling for money; an enemy of smoking). The illustrative sentences of the LKŽe carry a clear-cut opposition between enemy and friend; their relationship can change in an instant (depending on internal and external factors), and so can the approach to friendship. It is evident that the illustrative sentences recorded in the LKŽe do not mention the specific enemy (especially when it comes to the army of another country). This can be the product of the LKŽe’s (self-)censorship, political correctness that prevents any clear