A Seven-League Strides Sightseeing Trip Through Past and Present of Standard Dutch

BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 FRANS HINSKENS Mee ens Ins i u e (KNAW), Ams e dam, Radboudo uni e si e as, Nijmegenas, Nyde landai Sep ynių lygų kelionė pe p aei į i Olandijos s anda inė kalba Abs akcija S anda inis olandų kalba y a o iciali kalba Nyde landuose, šiau inėje Belgijos dalyje (Fland ijoje i B iuselyje) i labai daugiakalbėje Su iname. S anda iza imo p ocesas p asidėjo XVI a. p adžioje; Po 1585 m. dėl Sep yniolikos p o incijų poli inio a sky imo ji sus ojo pie uose (maždaug daba inėje Fland ijoje). Nuo o laiko s anda inis olandų kalba išsi ys ė sa o būdu šiau ėje i pie uose - pie uose su ėla imu iki XIX a. an os pusės. Su iname olandų kalba bu o impo uo a kaip kolonijinė kalba; Pe dešim mečius po e go ės panaikinimo (1863) i š ie imo įs a ymų, p iim ų 1876 m., juodaodžiai e go ės palikuonys, k eolų populiacija i į ai ios ki os e ninės g upės palaipsniui p adėjo ją įgy i. Šiame s aipsnyje apž elgiamas s anda inio olandų kalbos ski ingas ys ymasis ijose kalbos zonos dalyse i susijęs su a si andančiu ski umu su klausimu, a olandų kalba u ė ų bū i laikoma plu icen ine, a labiau plu ia ealine kalba. Remian is naujausiais duomenimis (daugiausia iš didelio mas o in e ne inių klausimynų) kalbų padė is i jų a ei is ap a iami pag indinėse isuomenės s i yse ijose kalbų zonos dalyse. Pag indiniai žodžiai: olandų kalba, s anda izacija, kalbų poli ika, išo ės kalbų is o ija, no mos, plu icen icumas, plu ia ealumas, kalbos naudojimo s i ys. F ansas Hinskensas. Sep ynių lygų kelionė pe s anda inio olandų p aei į i daba į | 2 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.06 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 ANOTACIJA Bend inė olandų kalba y a o iciali kalba Nyde landuose, šiau inėje Belgijos dalyje (Fland ijoje i B iuselyje) i daugiakalbiame Su iname. Kalbos no minimo p ocesas p asidėjo XVI a. p adžioje. Po 1585 m. sep yniolikai p o incijų a sisky us, šis p ocesas pie uose pie uose o ma osi ski ingai: (maždaug daba inėje Fland ijoje) s ab elėjo. Nuo ada bend inė olandų kalba šiau ėje i pie uose kalbos no minimo p ocesas išsijudino ik XIX a. an oje pusėje. Su iname olandų kalba a si ado kaip kolonijinė kalba: p aėjus dešim mečiams po e go ės panaikinimo (1863 m.), 1876 m. p iėmus š ie imo įs a ymus, juodaodžių, k eolų i į ai ių ki ų e ninių g upių palikuonys ilgainiui ėmė šios kalbos moky is. Šiame s aipsnyje apž elgiama ski inga bend inės olandų kalbos aida ijose kalbinėse ie o ėse i su uo susijusi di e gencija, aip pa keliamas klausimas, a olandų kalba y a pliu icen inė a in e ne inė klausimynais), kalbos padė is i jos a ei is ijose plu ia ealinė kalba. Remian is naujausiais duomenimis (daugiausia didelio mas o kalbinėse ie o ėse ap a iama į a ojimo kalbos pag indines s i is isuomenės gy enime. ESMINIAI ŽODŽIAI: olandų kalba, s anda izacija, kalbos poli ika, išo inė kalbos is o ija, no mos, pliu icen inis, pliu ia ealinis, kalbos a ojimo s i ys. 1. Įžanga Šis umpas s anda inio olandų kalbos ys ymosi apž alga g indžiamas įž alga, kad s anda inės kalbos no mos pap as ai y a į i in os is o ijoje, ačiau, kadangi gy oje kalboje ( okioje kaip olandų kalba) jos y a judančios, jos y a gy a is o ija. S anda inė kalba y a p es ižinė kalbos bend uomenės ūšis, ku i u ė ų "iški p i egioninius ski umus" i su eik i " ieningą bend a imo p iemonę, aigi i ins i ucionalizuo ą no mą, ku ią galima naudo i žiniasklaidoje, mokan kalbą užsieniečiams i . ". (C ys al 2005: 431). Nyde landų kalbos e i o ija y a padalin a į šiau ės aka ų Eu opą (Nide landus i Fland iją, . y. šiau inę Belgijos pusę) i Pie ų Ame iką (Su inamą). Tiek laipsniškas, iek s anda izacijos pobūdis u i sa o dinamiką ijose kalbos zonos dalyse. F ansas Hinskensas. Sep ynių lygų kelionė pe s anda inio olandų p aei į i daba į | 3 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.06 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Jie bus pag indiniai šio indėlio 2, 3 i 4 ski sniuose, o 5 sky iuje ap a iama s anda inės olandų kalbos a ei is. 1 2. ANTRINI MODERNI Is o ija (15-ojo amžiaus pabaiga - 19-asis amžius) Vidu io olandų kalba y a gana ge ai dokumen uo a, no s am ik iems is o iniams laiko a piams y a p ieinama ik ibo a ie inių i i š ie inių eislių g upė. Iki ėly ojo 2 idu amžių nebu o s anda inės kalbos. Žemu inėse šalyse bu o kalbama daba inių dialek ų ( lamandų, b aban ų, olandų) i egioninių kalbų ( izų, žemosios saksonų, limbu giškų) dialek ų pi m akų. XVI a. p adžioje p adėjo a si as i pi mosios endencijos, linkusios su ieny i humanizmo o he dialec landscape. These endencies we e o a comme cial and poli ical na u e – in in elek inę i kul ū inę d asią (Ma ynissen 2017: 63[…]64). 2.1. Incipien s anda disa ion Pi mosios spausdin u ų ka os, gal odamos apie sa o inkas, p adėjo jaus i po eikį u ė i kalbą, ku ią bū ų galima skai y i i sup as i i ki u . 1550 m. Gen o spausdin u as Lamb ech as išleido pi mąjį ašybos ado ą. An e peno spausdin u e "Plan ijn" kilmingą poziciją užėmęs Kilianas 1574 m. išleido sa o lo ynų-olandų žodyną, o Ams e damo e o ikas Spiegelis 1584 m. išleido pi mąją olandų g ama iką. Panašus no as suku i i š egioninę kalbą a si ado dėl li e a ū inių konku sų, yks ančių a p egioniniuose e o ikos ūmų susi ikimuose ("landjuwelen"). XVI amžiuje, su humanizmo augimu, a si ado susidomėjimas "žmogiška kalba". Jan an Go p, gydy ojas i mokslininkas iš Hil a enbeeko, ku is sa e adino Johannes Go opius Becanus, Dėkoja Jonas Jablonskis 26-ojoje a p au inėje mokslinėje kon e encijoje "Ling is inė į ai o ė šiuolaikiniame pasaulyje: kalbos galia i p es ižas" Vilniuje, 2019 m. spalio 3 i 4 d., už naudingą a siliepimą apie žodinį p is a ymą i anoniminį ecenzen ą. Ben jau iek pa dėkoju 1 F i sui Beukemaui už mano anglų kalbos obulinimą i už jo neįkainojamas pas abas bei pasiūlymus. 2 Vidu io olandų ank aščių i spausdin ų knygų, esančių šalies i užsienio biblio ekose, są ašą galima as i inklalapyje nen-_en_bui enlandse_biblio heken. h ps://nl.wikisou ce.o g/wiki/Lijs _ an_gedigi alisee de_Middelnede landse_handsch i en_en_d ukken_in_bin F ansas Hinskensas. Sep ynių lygų kelionė pe s anda inio olandų p aei į i daba į | 4 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.06 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 published his O igines An we pianae in 1569. In his ex ensi e his o ical s udy he ied o pa ody i, kad olandų kalba y a seniausia pasaulyje, i jis pagy ė jos puikias sa ybes (Hagen 1999: 7 […] 8). Wi h he g owing sup a- egional comme cial and cul u al con ac s, he need o a sup a- egioninė ling is inė sis ema išaugo. Iš p adžių jis bu o suku as ik ašy iniam naudojimui. Tai bu o pi masis eikšmingas žingsnis olandų kalbos s anda iza imo p ocese. Eina as Haugenas (1966) a sky ė ke u is s anda izacijos aspek us: ● a anka ● p iėmimas • išsiaiškinimas • kodi ikacija Nyde landų kalboje pasi ink a kalba bu o pag įs a olandų dialek ais, kalbama šiau ės aka inėje daba inių Nyde landų dalyje, no s pasi ink a kalba nebu o g ynai olandų kalba, o koinė, u in i elemen ų i s uk ū ų iš ki ų dialek ų g upių. G ama ikai disku uoda o, kaip ge iausiai s anda izuo i kalbą i kokie pasi inkimai u ė ų bū i pa ys su olandų a ian u, ku is I alijoje made. Men o le e s like he 17 h cen u y poe s Vondel and Hoo also ac i ely conce ned žinomas kaip ques ione della lingua, klausimas, kaip u ė ų a ody i i š egioninė kalba. Taip pa bu o poli inis po eikis s anda izuo i kalbą i nus a y i no mas. Tuo me u p o es an izmas, ypač kal inizmas, bu o als ybinė eligija. Ski ingai nuo ka alikų, p o es an ai skai ė Bibliją - kol kas nebu o pilno Biblijos e imo " olks aal" (liaudies kalba, ie inė kalba). Todėl "S a en-Gene aal" - y iausybė (Ze en ien P o inciën, sep yniolikos p o incijų, įskai an daba inę Belgiją, į ai ių klasių a s o ų susi inkimas) - užsakė eologų, e ėjų i ko ek o ų g upei, a ykusiems iš į ai ių egionų, pa ašy i pi mąjį isą Bibliją e imą į ie inę kalbą, emdamasi heb ajų i g aikų šal iniais. Komi e as sukū ė ienodą kalbą, iš dalies sukons uo ą, ku ioje, be olandų kalbos, aip pa bu o B aban o i Fland ijos dialek ų elemen ų i egzo iškų kons ukcijų, pag įs ų klasikinės kalbos i heb ajų kalbos modeliu. Cha ak e is iniai b uožai y a dažnas a ojimas (p z., hebbende, zijnde, zeggende, […]ha ing[…], […]being[…], […]saying[…]) sudė ingame sakinyje (De Coninck He odes nu [di ] gehoo hebbende, wie on oe , […] Daba ka alius He odas, išgi dęs ai, bu o palies as[…]). Ne gi uo me u šios pi mosios isos Biblijos olandų e imo kalbos bu o laikomos a chajiškomis i labai o he geni i e (e.g. de God de goden, ‘ he God o gods’) and he equen use o pa iciples aukš omis. Dėl p o es an ų adicijos skai y i Bibliją šeimos aplinkoje, i š egioninė ašy inė kalba F ansas Hinskensas. Sep ynių lygų kelionė pe s anda inio olandų p aei į i daba į | 5 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.06 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 "S a enbijbel" (galų gale, užsaky a "S a en-Gene aal") šim mečius u ėjo plačią apy a ą, pag įs ą pi muoju leidimu iš 1637 m. Ma ema ikas Simonas S e inas (1548-1620), Becanuso giminai is (Hagen 1999:10), į edė olandų e minologiją okioms są okoms kaip ma ema ika ( iz. wiscons e, šiuolaikinis olandų […]wiskunde[…]), ikampis (d iehouck, […]d iehoek[…], li e ally […] ys kampai[…]) i dešim ainis ( hiende, […] iende[…], […] en h [pa ][…]). Kalba bu o išsiaiškin a i ki iems ikslams ( ečiasis s anda izacijos aspek as Haugeno požiū iu), ne ik išplės an jos ling is ines p iemones, be i naudojan kalbą naujose s i yse (Ma ynissen 2017: 68), dialek iką, ku ią Kloss (1978) pa adino "Ausbau". Jau 1548 m. Sep yniolikos p o incijų poli inę ienybę nu aukė ispanai (Los Reyes Ca ólicos, "ka alikų ka aliai", nuo 1506 m. - Filipas G ažus, nuo Habsbu gų ūmų), ku ie p adėjo s um i p o es an izmą iš pie inės Žemu inių šalių dalies: Kon a- e o macija i liūdnai žinomas ink izicija. Po An e peno p alaimėjimo 1585 m. Ispanijos ka iuomenei didelė p o es an ų B aban o i Fland ijos eli os dalis (su sa o ekonominiu, in elek ualiu i kul ū iniu kapi alu) pe sikėlė į olandų olandų mies us, su isomis demog a inėmis i ekonominėmis pasekmėmis, ku ias ai sukėlė Pie uose. Pabėgėlių bu o daug, daugelis bu o išsila inę i u ingi. Be o, kai ku ie u ėjo eikšmingų p ekybos yšių su užsienyje. Dėl imig acijos iš pie ų bu o galima išgi s i daug b aban ų i lamandų spal ų olandų, ypač olandų mies uose anks y ojo aukso amžiaus me u. Dėl sa o kilmės dauguma šių dialek ų kalbė ojų u ėjo p es ižą, o šis p es ižas bu o pe duodamas jų kalbos naudojimui, o ai sa o uož u sukėlė "B aban o mados" pajuoką. 1617 m. Ams e damo poe as i d ama u gas Ge b andas Ad iaenszoonas B ede ode'as (1585 - 1618) pa ašė komediją Spaansche B abande , ku ioje, be ki a ko, išjuokė uome inę B aban o modą. Pag indinis eikėjas y a Je olimo Rod igo, ne ik as kilmingasis i bank u uojan is apga ikas; Nepaisan jo a do, jis kilęs iš B aban o. Pi masis ak as p asideda monologu: FRANS HINSKENS. A Se en-League S ides Sigh seeing T ip Th ough Pas and P esen o S anda d Du ch | 6 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.06 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Je olimo, ku is susidu ia su Ams e damu i jo gy en ojais. Jo pi mosios eilu ės y a (apy iksliai e čiamos): "T'is wel een schoone s ad , moo ' olcxken is e ies:"" Tai ik ai g ažus mies as, be žmonės y a pe nelyg neš a ūs". "B aban sayn de liens ghemaynlijck exkies" "B aban žmonės pap as ai y a a inuo i" "In kleeding en in d ach , dus op de Spaansche mode", "sa o d abuose i apsi engimo s iliuje, aigi ispanų madosje, "Als kleyne Konkensckexelay o sien Goden" "kaip kad jie bū ų mažesni ka aliai a ma omi die ai. Pasibaigus aš uoniasdešim ies me ų ka ui, Šiau ės i Pie ų a sky imas apo poli iniu ak u Müns e io su a yje (1648 m.) su (Sep ynių) Jung inių p o incijų espublikos įkū imu. Ga sus Miuns e io aikos susi a imas, be ki a ko, lėmė poli inį pie inių i šiau inių Žemu inių šalių a sky imą. Pie inė dalis liko Habsbu gų (Aus ijos šakos) aldžioje, o šiau inė dalis išsi ys ė į Republika de Ze en Ve enigde Nede landen, Sep ynių Jung inių Nyde landų Respubliką. 1585 m. An e peno žlugimas a ė ė pie ų (daba Habsbu gų Aus ijos šakos) s agnacijos laiko a pį. Ka u su ekonomika bu o pa alyžiuo as i kul ū inis gy enimas. Nus a y a s anda inė olandų kalbos ūšis, apiman i ie inius i egioninius dialek us, nebu o suku a, o šiau inė s anda inės olandų kalbos ūšis bu o ibo a; Bu o mažai yšių su nep iklausomais p o es an ų šiau ėmis. Vidu inių mokyklų aukš asis kodas bu o p ancūzų kalba; i žemesni d asininkai, e o ikos ūmai i ie os aldžios ins i ucijos naudojo dialek iniu būdu spal o ą olandų kalbą, ku i bu o e inama kaip askance. Ca holic chu ch was La in; he hinned-ou socie al uppe c us , he highe au ho i ies and F ansas Hinskensas. Sep ynių lygų kelionė pe s anda inio olandų p aei į i daba į | 7 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.06 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Vėliau, nuo P ancūzijos e os, ku i p asidėjo 1794 m. pie uose, p ancūzų kalba apo p i aloma adminis aciniams i adminis aciniams eikalams. Sėkmės isuomenėje P ancūzų kalba bu o nepakeičiama. 3. Šiuolaikinė is o ija (pasku inis XVIII a. ke i is - An asis pasaulinis ka as) P ancūzų padė is Fland ijoje be eik nepasikei ė pe penkiolika me ų po Šiau ės i Pie ų su ienijimo po Vienos kong eso (1815 m.). Šioje geog a inėje e i o ijoje (maždaug iki daba inio Benelukso) esul s o he Vienna Cong ess was he eme gence o he Uni ed Kingdom o he Ne he lands. naujai įku a ka alys ė egzis a o nuo 1815 m. iki 1830 m. Ka alius Vilhelmas I (Vilhelmas I) ykdė ak y ią kalbos poli iką, į edęs olandų kalbą kaip ienin elę nacionalinę kalbą. Todėl aip pa pie inėse p o incijose Vaka ų Fland ija, Ry ų Fland ija, An e penas i Limbu gas, o nuo 1823 m. i d ikalbiame B aban e olandų kalba apo o icialiąja adminis acijos, ju isdikcijos i š ie imo kalba. Uni e si e uose bu o įku os olandų kalbos ka ed os. Visam ai p iešinosi ka alikų d asininkai, libe alai i didžiulė daugiausiai ne aš ingų lamandų masė, ku iems olandų olandų kalba bu o už kelių mylių nuo jų kalbančių kalbų. 1830 m. Belgija apo nep iklausoma als ybe. Naujojoje kons i ucijoje bu o ga an uo a kalbos lais ė (iš inkimas). P ak iškai p ancūzų kalba išliko aldančiosios klasės kalba. 3 3.1 Fland ija "Vlaamse Beweging", š ies a. Flamandų judėjimas, lamandų in elek ualų g upė, p iešinosi P ancūzijos domina imui: jie bu o pasi yžę Fland ijos emancipacijai i olandų kalbos naudojimui Fland ijoje (Ma ynissen 2017: 75). Bu o d i pozicijos: in eg acionis ai ( edami Gen o ilologo i is o iko ka alių i ka alienų) Jan-F ans Willems, a suppo e o he House o O ange-Nassau, which supplies he Du ch pasisakė už Nyde landų s anda inių olandų no mų laikymąsi, a me dami paskolų žodžius, ypač p ancūzų paskolų žodžius. Ki a e us, pa icula is ai Nyde landuose aip nė a; c . 3 Ki chmeie (2020). F ansas Hinskensas. Sep ynių lygų kelionė pe s anda inio olandų p aei į i daba į | 8 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.06 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 pasisakė už dialek iniu požiū iu spal o os i š egioninės olandų kalbos laikymąsi. Pa ikulia is inę poziciją palaikė ka alikų bažnyčia; Fland ijos ka alikams olandų kalba bu o p o es an ų kalba. Pag indinis pa icula is ų pozicijos a s o as bu o kunigas i poe as Guido Gezelle. Nyde landai, ku iuos jis p opaga o, u ėjo aiškiai Vaka ų lamandų ska inamą s anda inį olandų kalbą su colou ing. Howe e , he kind ed spi i Hend ik Conscience, who was a success ul no elis , nepaka ojama An e peno (B aban o) spal a. Flamandų i olandų ašy ojų i mokslininkų kalbos The in eg a ionis s p e ailed; one o hei s ongholds was o med by he Du ch i li e a ū os kon e encijos, ku ios bu o egulia iai o ganizuojamos nuo 1849 m. Olandijos s anda as apo pi maujančiu, o nuk ypimai nuo jo bu o g iež ai a mes i. 1898 m. bu o p iim as įs a ymas, pagal ku į Belgijos įs a ymai u i bū i engiami i p ancūzų, i olandų kalbomis, odėl olandų kalba eisiškai p ilygs a p ancūzų kalbai. 3.2. Fland ija i Nyde landai Pap as i žmonės pap as ai ne u ėjo išsila inimo, kad išmok ų s anda inę kalbą, odėl dauguma negalėjo skai y i a ašy i. Tiek Fland ijoje, iek Nyde landuose y a iesa, kad iki XIX a. pabaigos daugumai gy en ojų kalbama kalba bu o jų ( ie inė a egioninė) dialek as. Aukš esniuose sluoksniuose p ancūzų kalba bu o kasdienė kalba […] i ne ik p ancūzų epochoje, ku i baigėsi 1813 m. 3.2 Nyde landai XIX a. p adžioje g ama ika i o og a ija bu o kodi ikuo os (ke i asis s anda izacijos aspek as Haugeno požiū iu) pi mą ka ą, o ai bu o pada y a y iausybės įsakymu, kad bū ų ska inama nacionalinė ienybė. Leideno p o eso ius Ma hijs Siegenbeek bu o ašybos ado o, ku is pasi odė 1804 m., au o ius. Po me ų bu o išleis as Weiland's Nede dui sche Sp aakkuns , ku is uo me u jau bu o laikomas labai konse a y iu. 1851 m. Leideno kalbininkas Ma hias de V iesas p adėjo ku i didžiausią pasaulyje žodyną. Jame y a 21 dalis; Pasku inis sky ius pasi odė ‘Woo denboek de Nede landsche Taal’ (Dic iona y o he Du ch Language), which was o 2001 m. XIX a. me u s anda inis olandų kalba bu o kul i uojama i "p a u in a" p z., F ansas Hinskenas. Sep ynių lygų kelionė pe s anda inį olandų kalbą p aei yje i daba yje | 9 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.06 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 • sin ak iniai ypa umai ( am ik os pa icipialinės i in ini y inės kons ukcijos), ku ios niekada nebu o papli usios. Senesni okių daly aujančių kons ukcijų pa yzdžiai y a Al ‘ ko en op ž ė ių synde, we d he oede de bees en […] menschenkos , ‘because all he g ain had been spen , mais as apo žmonių mais u" i ende, alhoewel maa ij ich oo lochsschepen s e ck wesende, hebben wy ons aens ond s de wae s e oech , "i , no s mes bu ome ik penkiasdešim ka inių lai ų s ip us, mes [nepaisan o] iš ka o ęsėme en" • a ejų ski umai, ku ie bu o išnykę iš naudojimo, p z., ski umas a p hen en hun, (3 pl accusa i e, p eposi ionless da i e, a i inkamai), ku is kaip oks nė a jokioje dialek e i ku is iki šiol nė a įsi i inęs olandų kalbančioje kalboje; • a sky imas a p als i dan ("zo g oo als" i "g o e dan", "as big as" i "dan". […]didesnis nei[…]). Ski umas a p ašy inės s anda inės olandų kalbos i kalbamos olandų kalbos išaugo, o kai ku ie ašy ojai p adėjo pasip iešin i. Šioje knygoje ašy ojas Mul a uli (Edua d Douwes Dekke ; 1820-1887) pa ašė: "Ik leg mij oe op ' sch ij en an le end hollands". "Maa schoolgegaan”, oughly ‘I ocus on w i ing li ing Du ch, bu I’ e been o school’. Educa ional ik heb" e o ma o iai aip pa p adėjo p o es uo i. 4. Šiuolaikinė is o ija (An as pasaulinis ka as […] daba is) Iš p adžių a odė, kad olandų i lamandų s anda inis olandų kalba susilieja, ačiau ši endencija (jei bu o didelė) pas a uoju me u, a odo, bu o pakeis i. 4.1. Fland ija Flamandams olandų kalbos s anda iza imas (ku is p asidėjo gana ėlai) bu o skubus dėl jų kalbos p oblemos su p ancūzų alonų kalba. 1963 m. Belgija bu o o icialiai padalin a į ke u ias kalbų s i is. Fland ijos o iciali kalba y a olandų kalba, Belgijos Valonijos p o incijose - p ancūzų kalba, B iuselio aglome acija y a o icialiai olandų i p ancūzų d ikalbi, o y uose y a san ykinai nedidelė okiečių kalbančioji e i o ija ("Deu schsp achige"). Tuo pačiu me u dažnai yks a Gemeinscha […]). Ž . 1 žemėlapį. F ansas Hinskensas. Sep ynių lygų kelionė pe s anda inio olandų p aei į i daba į | 16 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.06 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 kodų kei imasis i maišymas a p s ananų i su inamų olandų kalbų. Today abou 60% o he inhabi an s o he coun y (N=560.000) speak Du ch. The An oji kalba y a s anan ongo (367 000 kalbė ojų), o ečioji - sa nami (160 000 kalbė ojų). Iš iso kasdien a ojama apie 16 ski ingų kalbų, ačiau Ame ikos indėnų kalbos, okios kaip a awak i wa ao, y a be eik išnykusios. Kiek iena e ninė g upė u i sa o kalbų kok eilį, ku is a spindi jų olandų kalbą. Ta p labiausiai papli usių Su inamo olandų kalbos b uožų y a: • s e eo ipinį bilabialinį su okimą apie "w"; • šiek iek nasalizuo as […]/ p ieš nosies (p z., mens, "žmogus") /, mažiau "aš i" a ikuliuojamas ela inis ika as; • kin amasis mažų unkcinių žodžių, okių kaip e (" en") pa yzdžiui, "Ik heb geen zin in" ie oj "Ik heb e geen zin in", įžeidžiančio subjek o he (‘i ), p onominalinių objek ų i e leksinio pa a dės nesu okimas; • y a kaip dėmesio žymeklis, p z., "Kijk menee , is zo denk die S ananman", apy iksliai, "Žiū ėki e, pone, a aip gal oja Su inamo ( y ų) žmonės"? • dažna SVO žodžių a ka, pa yzdžiui, "Toe allig hij is laa s doodgegaan" ie oj "Toe allig hij is laa s doodgegaan" (V2), maždaug "Šiandien jis mi ė". • pagalbiniai posky iai, ku ie nė a į edami da , " ha " i į e p i posky iai gali u ė i pag indinio posky io sin ak inę a ką; • "sa o" žodžiai, okie kaip bui en ouw ("mis ė") i " e e enciniai su inamizmai", okie kaip schaa ijs ("slush puppy"); • S anan ongo, anglų, aip pa kai ku ių iš p adžių indų leksikinių elemen ų naudojimas (daugiausia konk ečioms augalų i gy ūnų ūšims). Su inamo olandų kalba y a di uzinė kalbos ūšis. Nepaisan o, Su iname, a odo, kad ys osi ečias s anda inio olandų kalbos no mų inkinys, no s, išsky us žodyną (J. an Donselaa 1977, 1989, 2013), jis da nebu o kodi ikuo as. FRANS HINSKENS. A Se en-League S ides Sigh seeing T ip Th ough Pas and P esen o S anda d Du ch | 17 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.06 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 4.5 Daugiažodis - kas? Taalunie (kalbų sąjunga […] ž . 4.1 sky ių aukščiau) neseniai p ipažino, kad […] ys kalbos zonos dalys is labiau o ien uojasi į sa o no mas[…] (Ad iescommissie Taal a ia ie 2019: 3, 22; c . De Caluwe 126 2017: […]9). S anda inio olandų kalbos ski umai Fland ijoje, Nyde landuose i Su iname y a panašūs į okiečių kalbos ski umus Vokie ijoje, Aus ijoje i Š eica ijoje. A ba galbū į anglų kalbą Anglijoje, Šiau ės Ame ikoje, Aus alijoje, Naujojoje Zelandijoje, Ško ijoje i Ai ijoje. Taigi šiuolaikinis s anda inis olandų kalba pasižymi uo, kas bu o pa adin a plu icen ici y, si uacija, kai iena kalba u i kele ą nacionalinių s anda inių eislių, ku ios są eikauja iena su ki a i naudojamos o icialiems 7 ikslams sa o nacionaliniuose kon eks uose (Clyne 1992). Pagal šį požiū į s anda inės eislės y a glaudžiai susijusios su nacionalinėmis als ybėmis, o s ip esnės nacionalinės s anda inės eislės da o į aką mažiau s ip ioms. Kadangi olandų kalba y a s anda inė kalba ik ienoje Belgijos dalyje, Aue io pasiūly oje ipologijoje jai su eikiama sa ybė [+ egional] (pasi ody i); Kadangi ši kalba bu o impo uo a į Su inamą kaip kolonijinė kalba, ji gauna unkciją [+ pos kolonijinė]. Ski umas a p olandų i lamandų s anda inių olandų kalbų iš dalies aip pa y a daugialypės ealybės klausimas, kai s anda inių kalbų ling is iniai ski umai iš esmės y a nep iklausomi nuo nacionalinių i poli inių sienų (p z., Niehaus 2015; Elspaß e al. 2017). Pagal šį požiū į s anda inės eislės nė a ibojamos nacionalinėmis sienomis; Vie oj o, jie gali labai su ampa pe įsi aizduojamas sienas. Tai galioja, pa yzdžiui, paskolų žodžiams, ku ie baigiasi ašy iniu […] ie>, įskai an ambi ie, us a ie, gene a ie, jus i ie, na ie, poli ie, ela ie ("ambi ion", iš a a kaip [si] a ba kaip [ si]. ‘ us a ion’, ‘gene a ion’, ‘jus ice’, ‘na ion’, ‘police’, ‘ ela ion’) he inal syllable may be Belgijoje pi masis iš a imas y a labiausiai papli ęs a ian as, o Nyde landų aka inėse, šiau inėse i cen inėse dalyse be eik isada naudojamas an asis (Haese yn 2013: 704). [si] a ian ą aip pa galima išgi s i olandų kalboje, kalbama pie inėse Nyde landų p o incijose B aban e i Limbu ge. Ki as pa yzdys, susijęs su […][ ]he demons a i e p onoun zo[…]n ([…]such[…] a ba […]such a[…]) gali, phenomenon which a ies in Belgian Du ch bu also in sou he n pa s o he Ne he lands pie inėje šalies dalyje 7 Aue (a si as i) labiau mėgs a e miną "daugias anda dinė kalba", nes ai ne u i cen o i pe i e ijos kono acijų. F ansas Hinskensas. Sep ynių lygų kelionė pe s anda inio olandų p aei į i daba į | 18 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.06 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Nyde landų kalbos s i yje, ypač Belgijos olandų kalboje, jie gali bū i naudojami ka u su daugybiniais i iene iniais, nesuskaičiuojamais neu aliais a diniais (he -woo den ("i -wo ds")), pa yzdžiui: Zon huizen wo den nie mee gebouwd ("Tokių namų nebebu o s a oma") i Ik ind zon hou be e geschik oo een uinhek ("Aš manau, kad okia mediena labiau inka sodo o ai") (Haese yn 2013: 706). Šis a ian as aip pa pasi aiko s anda inėje olandų kalboje, ku ia kalbama Nyde landų Limbu gas. Didelės apim ies mig acija iš Su inamo į Nyde landus p asidėjo šešiasdešim ajame dešim me yje - daugeliu a ejų ai bu o žmonės, u in ys pag įs ą išsila inimą. Su inamo nep iklausomybės me u į Nyde landus a yko nemažai mažiau išsila inusių su inamiečių. Šiandien Su inamo gy en ojai y a didžiausia e ninė mažuma keliuose dideliuose Nyde landų aka inėje dalyje esančiuose mies uose. Daug Su inamo gy en ojų gy ena ajone "Bijlme " a ba "Bijlme mee ", ku is bu o pas a y as p aėjusio amžiaus šešiasdešim ojo dešim mečio pabaigoje Ams e damo pie yčiuose. Daugelis Su inamo olandų kalbos b uožų, pab ėž ų sky iuje 4.4 aip pa pasi aiko olandų kalboje, ku ią naudojasi a pusa io kon ak ams Su inamo gy en ojai, įsikū ę Nyde landai po nep iklausomybės (1975 m.). Su inamo olandų kalbos b uožai, ku ie aip pa pasi aiko ie inėse olandų kalbos ūšyse, y a ga sų ika y ų išnaikinimas, hun (da i e ' hem') naudojimas kaip subjek o pa a dė i o gaan ('go') as an auxilia y. These a iable phenomena also seem o be a case o daugialypės ealybės naudojimas. Nyde landai, Fland ija i Su inamas Taigi a odo, kad s anda inės olandų kalbos no mos pasižymi cen i ugine jėga. O kaip olandų kalba ijose šalyse? A sakysime į šį klausimą emdamiesi mokslinių y imų p ojek o S aa an he Nede lands "Olandų kalbos padė is" iš adomis. P ojek o ikslas - nus a y i empi iškai pag įs as įž algas apie olandų kalbos naudojimą i cen ines socialinių san ykių, da bo, naujienų i o he languages in a ious socie al domains in he Du ch language a ea a la ge. The ocus is in o macijos, kul ū os, š ie imo i mokslo s i is. F ansas Hinskenas. Sep ynių lygų kelionė pe s anda inio olandų p aei į i daba į | 19 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.06 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 P ojek as g indžiamas d iejų ipų duomenimis: • online ques ionnai es among Du chmen, Flemish and inhabi an s o B ussels and (nuo 2018 m.) Su inamo gy en ojai, p opo cingai suski s y i pagal ly į, ly į, amžių, gimimo šalį i gy enamąją p o inciją; 8 • papildomi duomenys: paka o inė apklausa iš isuo inai p ieinamų šal inių (įskai an bend o ių me ines a askai as, ele izijos a adijo kanalų žiū o ų skaičius, knygų p ekybos pa da imų skaičius) i ki ų y imų (2018 m.: aukš ojo mokslo i mokslo). 2016 Nyde lan- dai 3,003 3,559 Fland ija 3,419 2,489 B iuselis 113 104 Su inam- as ----621 Iš iso 6535 6773 2 len elė. N esponden ų, ku ie užpildė "S a en an he Nede lands" p ojek o klausimynus 2016 i 2018 me ais, suski s y i pagal egionus Iš iso 2018 m. daly a o daugiau nei 200 esponden ų, nepaisan Belgijos daly a imo sumažėjimo i dėl didesnio daly a imo Nyde landuose i ( žinoma) Su iname. Čia umpai ap a iami kai ku ie pag indiniai ezul a ai. Kaip pa odo 3 pa eikslas, 2018 m. kai ku ie 9 85% Nyde landų esponden ų p anešė, kad kalbėdamiesi su giminaičiais, d augais i kaimynais, jie enkasi " isada olandų kalbą". 8 The esponden s a e olun ee s. Fo he Ne he lands and Flande s, hese a e pa ly pe sons who, p io "Mee ens" ins i u as egulia iai gauda o i užpildė ašy inius klausimynus, ku iuos skleidė "Mee ens Ins i u e". Vis didesnė esponden ų dalis (i isi Su inamo gy en ojai, į auk i į ėminį) bu o įda bin i pe Mee ens ins i u o elek oninį naujienlaiškį i pe socialinę žiniasklaidą. 9 See o he comple e epo Rys e al. (2019). F ansas Hinskensas. Sep ynių lygų kelionė pe s anda inio olandų p aei į i daba į | 20 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.06 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 FIG. Flamandų esponden ų p ocen inė dalis y a da didesnė, . y. be eik 90% […] isada Nyde landų kalba (Fig. 4). FIG. Kaip pa odo 5 pa eikslas, apie 23% Su inamo esponden ų eigia, kad šioje s i yje jie isada naudoja olandų kalbą, o nemažai esponden ų eigia, kad jie sumaišinėja s ana ongo (maždaug 14%) a sa nami (maždaug 11%) su olandų kalba. Vy ai dažniau maišoma olandų su S anan ongo, kai są eikauja su d augais, o ai su ampa su y imais, ku ie odo, kad y ai S anan ongo as i sunkiau. Tačiau su giminaičiais jie kalba ik olandų kalba. F ansas Hinskensas. Sep ynių lygų kelionė pe s anda inio olandų p aei į i daba į | 21 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.06 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 FIG. Ta p 2016 i 2018 m. socialiniuose inkluose kalbų pasi inkimas Nyde landuose i Fland ijoje žymiai pasikei ė, o anglų kalba - nuo 23,6 iki 22,7 p oc. Iš isų s ičių, a odo, kad aukš ojo mokslo s i yje olandų kalbos naudojimas spa čiai mažėja - no s i ik Nyde landuose. Kaip ma y i iš 6 pa eikslo, anglų kalbos naudojimas ik padidėjo (2016 m. - 10%, 2018 m. - 20% […] daugelis magis o s udijų ku sų siūlomi ik anglų kalba), o uo pačiu laiko a piu sumažėjo pa ama mokymui ki omis kalbomis nei olandų kalba. Tai neį yks a Fland ijoje a Su iname. FRANS HINSKENS. A Se en-League S ides Sigh seeing T ip Th ough Pas and P esen o S anda d Du ch | 22 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.06 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 FIG. 6. Mokymo kalba aukš ojo mokslo s i yje, 2016-2018 m. Nyde landai. Mėlynos spal os: pa ama naudo i ki as kalbas, išsky us olandų kalbą, audonos spal os: ik ak inis anglų kalbos naudojimas (iš Hinskens 2020a: 14) 7. Mokymo kalba aukš ojo mokslo s i yje, 2018 m. […] Fland ija i B iuselis (iš Hinskens 2020a: 14) 0 10 20 30 40 50 60 70 2016 2018 Ki ų kalbų palaikymas Naudoki e ik anglų kalbą 20,0% (+ 9,6 p ocen inių punk ų)* 54,5% (- 6,4 p ocen inių punk ų)*** 0 10 20 30 40 50 60 70 80 2016 2018 Suppo o o he kalbos Naudoki e ik anglų kalbą 75,3% (+ 4,2 p ocen inių punk ų)** 2,8% (+ 0,3 p oc. aško) F ansas Hinskensas. Sep ynių lygų kelionė pe s anda inio olandų p aei į i daba į | 23 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.06 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Fland ijoje i B iuselyje nuo 2016 m. iki 2018 m. anglų kalbos naudojimas akademinėse įs aigose neaugė, no s šiek iek padidėjo pa ama mokymui ki omis kalbomis, o ne olandų kalba (Fig. 7). FIG. 8. Pa ama ki oms mokymo kalboms (ne olandų) aukš ojo mokslo s i yje, 2016-2018 m. Su inamas. Mėlynas - p adinis išsila inimas, audonas - idu inis išsila inimas, žalias - aukš asis išsila inimas. 8 pa eiksle pa eikiami ezul a ai, susiję su pa ama naudo i ki as kalbas, išsky us olandų kalbą, Su iname ijuose pag indiniuose š ie imo lygmenyse. Nė a p anešimų apie anglų kalbos naudojimą, o mokymas ki omis kalbomis, išsky us olandų kalbą, y a idu iniškai palaikomas. 5. A ei is Pasku inė "S a e an he Nede lands" p ojek o iš ada susijusi su a ei imi. S anda inis olandų kalba. Žemiau pa eik oje 3 len elėje kai ėje s ulpelyje pa eikiami ų, ku ie su inka su eiginiu "Aš manau, kad s a bu, kad aikai kalbė ų olandų kalba", p ocen iniai skaičiai. Nyde landų kalbos gim oji kalba o icialiai d ikalbiose F izijos i B iuselio ie o ėse mažėja, ačiau čia i isose ki ose ie o ėse didžioji dauguma pasisako už s anda inio olandų kalbos pe da imą ki ai ka ai. Taip pa y a didelė p o-s anda inės olandų kalbos dauguma a p ne gim osios kalbos kalbė ojų, išsky us daugiakalbį Su inamą. Kiek mes galime pasikliau i šiais esul s, he u u e o Du ch does no look g im a all. 40 45 50 55 60 Ki ų kalbų palaikymas P ima y š ie im- Vidu inė mokykla as š ie imas Aukš asis išsila inimas doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.06 FRANS HINSKENS. A Se en-League S ides Sigh seeing T ip Th ough Pas and P esen o S anda d Du ch | 24 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 […]Aš manau, kad s a bu, kad aikai kalbė ų Nyde landų kalba […] Neapgy - ( isiškai) endin i neu al- us asmenys, 2016 m. - Paklausy ojas 2018 m. - 2016 m. - 2018 m. ku iems aikoma ši aisyklė, y a: (a) Neapgy - endin i asmenys, ku iems aikoma ši aisyklė; (b) Neapgy - endin i asmenys, ku iems aikoma ši aisyklė; (c) Neapgy - endin i asmenys, ku iems aikoma ši aisyklė; (d) Neapgy - endin i asmenys, ku iems aikoma ši Ne gim oji kalba ( isiškai) aisyklė; ( isiškai) neu alus ( isiškai) (e) 2016 m. - Paklausy ojas 2018 m. - 2016 m. - 2018 m. Neapgy - endin i asmenys, ku iems aikoma ši aisyklė; ( ) Neapgy - endin i asmenys, ku iems aikoma ši aisyklė; (g) Neapgy - endin i asmenys, ku iems aikoma ši aisyklė; (g) Neapgy - endin i asmenys, ku ie aikoma ši aisyklė. 3 len elė. Responden ų, ku ie (ne) su inka su eiginiu "Aš manau, kad s a bu, kad aikai kalbė ų olandų kalba", p ocen inė dalis, suski s y a pagal egioną i mo ininę kalbą. Neseniai a lik i dideli in e ne iniai y imai pa odė, kad olandų kalba y a i ai į i in a i s abili isose kalbos naudojimo s i yse. Ne i labai daugiakalbiame Su iname ai y a didžiausia kalba […] Nyde landuose i Fland ijoje ai y a absoliučiai. Iš ų pačių apklausų, isų kalbų zonos dalių su ink i požiū io duomenys odo, kad didžiulė dauguma iek gim oji kalba kalbančių, iek ne gim oji kalba kalbančių (s ip iai) mano, kad s a bu, kad aikai kalbė ų olandų kalba, odėl šiuo me u nė a eikalo bijo i dėl olandų kalbos F ansas Hinskensas. Sep ynių lygų kelionė pe s anda inio olandų p aei į i daba į | 25 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.06 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 a ei ies. REFERENCES Ad iescommissie Taal a ia ie 2019: Visie op aal a ia ie en aal a ia iebeleid. Visie eks an Ad iescommissie Taal a ia ie in opd ach an he Algemeen Sec e a iaa an de Taalunie, sausio 2019, Den Haag: Taalunie. h p:// aalunie e sum.o g/si es/ u / iles/downloads/Visie eks %20 aal a ia ie%20- %20 eb ua i%202019.pd . Aue Pe e 2005: Eu opos socioling is inė ienybė a ba: Eu opos dialek ų i s anda ų kons eliacijų ipologija. […] Pe spek y os dėl a iacijos. Socioling is inis, is o inis, lyginamasis. N. Delbecque, J. Van de Auwe a, D. Gee ae s (ed.), Be lynas i Niujo kas: Mou on de G uy e is, 742. Aue Pe e (pasi odys). Re leksijos apie ling is inį plu icen izmą. Aue Pe e , Hinskens F ans 1996: dialek ų kon e gencija i di e gencija Eu opoje. Nauji i ne okie nauji pokyčiai sename ajone. […] Dialek ų kon e gencija i di e gencija Eu opoje [specialus nume is Sociolinguis ica 10], P. Aue , F. Hinskens, K. Ma heie (ed.), 130. Bennis Hans, Hinskens F ans 2014: Goed o ou . Nie -s andaa d in lec ie in he hedendaags S andaa dnede lands. – Nede landse Taalkunde 19, 2, 131–184. B ede ode Ge b and Ad iaenszoon 1617: Spaansche B abande . Digi alizuo a DBNL e sija: h p: www.dbnl.o g/ eks /b ed001spaa01_01/b ed001spaa01_01_0027.h m#26. Clyne Michael 1992: Plu icen inės kalbos: įžanga. […] Plu icen inės kalbos: ski ingos no mos ski ingose šalyse, M. Clyne (ed.), Be lynas: De G uy e , 1[…]10. C ys al Da id 2005: A Dic iona y o Linguis ics and Phone ics, penk asis leidimas, Oks o das: Blek elis.