Veiksmažodžio formų vartojamumas, išryškėjęs kuriant Lietuvių kalbos gramatikos informacinę sistemą

BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Dai a Š eikauskienė Lie u ių kalbos ins i u as VEIKSMAŽODŽIO FORMŲ VARTOJAMUMAS, IŠRYŠKĖJĘS KURIANT LIETUVI KALBOS GRAMATIKOS INFORMACIN SISTEM ESMINIAI VOZŽIAI: g amma ica, mo ologia, pa adigmas, pa ole kai ybinės o me, seman ica. ANOTATIA Le pa i della lingua kai oma hanno pa adigma. Ku iando Li u ians lingua g amma ikos in o macinę sis emą (LIGIS) è s a o no a o che non u e le pa adigmose elenca e kai ybine o me possono esse e consuma e. A icoli a a i nei casi, quando de e mina i pa ole di alcune o me kai ybinės non possono esse e u ilizza e. P esen iamo e ali o me di ipi nonché g uppi di pa ole, ai quali è ca a e is ica cai yba con esecuzioni. Indica i i mo i i, pe ché appa e non ociu i o me di. ABSTRACT E e y in lec ional pa o speech has i s pa adigms. While c ea ing he Li huanian G amma In o ma ion Sys em (LIGIS), we no iced ha no e e y in lec ional o m possible in heo y can be used p ac ically. Some cases in e b pa adigms o Li huanian language a e discussed in he a icle, namely, when ce ain pa o in lec ional o ms may no be used. We p esen h ee cases o unusable o ms and p o ide easoning behind wo d g oups, co e ing such in lec ion wi h excep ion, o each case. ĮVADAS Iki XXI a. p adžios isi klausimai, susiję su g ama ika, bu o analizuojami iš žmogaus kaip kalbos a o ojo pozicijų, . y. ap ašomi ik ie aspek ai, ku ie ak ualūs žmogui, i ne non z'è menziona a su a gomen i che alle pe sone sono a se s esse comp ensibili. Ul imamen e, cominciėjus i enomeni della lingua compu e izza e, esceca p oblemi, dei quali semplici u en i della lingua no malmen e neanche no ano. Tu a ia con lo o si incon ano specialis i della DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian della lingua Lie u ių g ama ika os in o macinę sis emą | 2 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 linguis ica compu e izza a, eseguendo compi i di elabo azione del linguaggio compu e izza o. Va de o anche ques o, che, elabo ando la lingua al compu e , i ocaboli insiemi in diziona i e in o macijos nepakanka, nes en pa eikiami ik bend iausieji lie u ių kalbos dėsningumai. Panašių eiginių galima as i i ki ų mokslininkų da buose, p z.: „Tačiau žmonėms ski i g amma iche s ampa i di icilmen e si ada ano nello s iluppa e p og ammi di elabo azione della lingua (Rimku ė, Ko ale skai ė 2008: 3). Kad i diziona i o niscono in o mazioni sono kompiu e iu, pas ebė a i eks yno ano a imo me u Vy au o Didžiojo uni e si e o insu icien i pe po e elabo a e la lingua al Cen o Kompuu e inės ling is ikos. Mo ologicamen e ano ando Daba inės lie u ių kalbos eks yną ( oliau DLKT) accan o agli al i da i (giminė, nume o, links, empo, pe sona, g ado e k .) iene indica a e o ma iniziale della pa ola (lema). Le dicodynas dažniausiai engono o ni e solo ondamen ali pa ole (Rimku ė 2006: 38), i. i. engono o ni i non u i ediniai, quindi nemaža pa e delle pa ole della lingua li a ians imane in lo o inco po a a e, p epa us solo dicynų da i che u ilizza la so wa e a ezza, mol e pa ole ex yno imane inaumen a a. Nelle g amma iche desc i endo mo ologine ca ego ie, engono o ni i qualche ce a ca ego ia mo ologica con enen i esempi di pa ole, e u e le pa ole della lingua Li uania, ai quali quella mo ologica ca ego ia ca a e is ica, ne a dijami. Ad esempio, Daba inėje lie u ių kalbos g ama ikoje ( oliau DLKG) de inieggio daik a a džių giminę pa yzdžių iene o ni a dopo ke u is mas iškosios e mo e iškosios giminės žodžiai (DLKG 2006: 62). Visų ki ų g ama ikoje nonminė ų lie u ių kalbos žodžių giminę gim akalbiam s abili e non è complica o. Compui e is s esso nulla può sugge a e o decide e, gli de e esse e mol o p ecisamen e indica e u i i da i g amma ici di ogni pa ola, aigi e giminė. Compu u e izzando la lingua Li uania è s a o no a o mo ologico eiškinys, il cui desc i o pubblicazioni non iuscì o a e. Ques o nei pa adigmi indica i kai ybinių o me di e possibili à le usa e non co ispondenza. Ques o p oblema è eme so solo du an e la elabo azione in o ma ica della lingua e p eceden emen e kalbininkų non è s a a no a a. Te minu pa adigma mo ologijoje segnala a am ce o pa ole del ipo cai ybos galūnių sis ema o del singolo pa ola galūninių o mų isuma, conside a a del co isponden e ipo cai ybos esemplu (Gai enis, Keinys 1990: 143). Ad esempio, azionimažodžių esamojo empo o me cos i uiscono da esamojo empo kamieno e delle pe sone galūnių. Il p esen e empo e bi o zi sono pe sonalizza i secondo e pa adigmi, che co ispondono e pe soneuo es (DLKG 2006: 337), men e uno daik a a džių linksniuo ę (i)a cos i uisce e pa adigmi, che di e iscono una dalle al e alcune o me linksnių (LKE 1999: 462). DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian sis ema in o ma icò g amma icos della lingua Li ua ia | 3 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Quindi, le pa i del linguaggio kai omas ha il p op io pa adigma. In ques o a icolo iene esamina o p obleminiai eiksmažodžių pa adigmų a ejai. solo Lo scopo di ques o a icolo discu e e i spicškėjusius singoli di pa ole di de e mina e o me di non o eggio casi, che sono s a i no a i nello s iluppa e Li u ians kalbos g ama icos in o macinę sis emą (LIGIS). Si in ende aggiunge e ques o scopo p ima di u o si i edono le più impo an i pubblicazioni, nelle quali g ildenami ques ioni di consumo delle o me g amma icali e eo ia della mo ologia na u ale, cui si en a g įs i olesnį s udio, in segui o iene p esen a o LIGIS idea di u ū imo, esegui i la o i, eme susi p oblemi, e poi a a i eo icamen e possibili casi di non ojimo delle o me. Paaiškò, che di alcune pa ole non u e le o me eo icamen e pa adigmose p esen a e sono possibili. Sono s a a usa a me odica di selezione, . i. ice ca seleziona i quei p obleminiai casi, che esiliškėjo compu e izzando la lingua. 1.PUBLIKACIJOSE APRASHYTI VOZŽI FORM USAJIMI CLAUSI In ques o capi olo sa à discussa in g amma icali della lingua li uana nonché nei manuali cul u a della lingua p esen a a in o mazione pe ques ioni di possibili à delle o me e s isi a i alcuni a icoli, nei quali di e si aspe i a a i dei p oblemi delle o me delle pa ole. Pu oppo, non è iusci o o a e pubblicazioni, nelle quali sa ebbe desc i o i s udi di consumo delle o me p esen a e nei pa adigmi, e e ua i allo scopo chia i i, se u e le o me eo icamen e esis en i possono esse e u ilizza e al linguaggio. 1.1. Nelle g amma iche discusse o me non consumabili Sia una omėje (DLKG 2006) che i omėje (LKG II 1971) nelle g amma iche della lingua li uanea discussiamo ce i casi di non ojimo di o me di eiksmažodžio. Come indica o e qui può esse e conside a o e seman ico segnois ques o i cosidde i inpe sonni azionimazodžiai. I impe sonali azionimazodžiai nusco dal agen e olon à nep iklausančius enomeni della na u a o al i s ichinius p ocessius e ha solo del e zo pe sona o me. Beasmenių eiksmažodžių pa adigmo cos i uisce di e e, p esumibili e indi e e nuosakų e zo pe sona o me, bend a is, di idi iai, alcuni dei eiksmažodžių e non e iziali pa ecipan i be a dė giminė (DLKG 2006: 315-316). Analogamen e si sc i e e nella g amma ica accademica: Inpe sonali azionimažodžiai <...> nekai omi né pe soneim, né nume ičiais e la sua o ma coincide con pe sonali eiksmažodžių ečiuoju asmeniu (LKG II 1971: 213). DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian lingua Li ua ia g ama icos in o macinę sis emą | 4 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Tu a ia la maggio pa e elenca i pa ole, che engono p esen a i come beasmenių eiksmažodžių esempi, non hanno in salcione azione. Alcuni g amma iche menziona i inpe sonie azionimazzi possono beasmeniškumas y a labai sąlygiškas, . y. beasmeniai jie būna ik am ik ame kon eks e, kai esse e u ilizza i con a o e au ologico: lie us lyja, sninga sniegas e . . Inol e, e le pa ole della canzone in lie iamosi o me p ecipacca non possonoimos, non è comple amen e p ecisi, plg., Lyk, sakoma: A diena dienos, a nak elė ems. Tada i eiginiai, kad šių eiksmažodžių lie u i, lyk. Anche e in quei casi, quando azionimajodis non può a e e azione, pe esempio, eikė i, anche u ilizza e alcune o me di cos accazione liepiamosi, pe esempio, uniscai os seconda pe sona. Egli si occupa in a ie asi, ad esempio, DLKT: Reikėk ši aip a si ik i. In e ne di egis azioni: Dingo. Tu o s'è anda o. E iceck u a me. Più lì appa i e. Simili esempi possono esse e o a i e gožinėje le e a u a, ad esempio: Reikėk u man Polionijos sese iai sykį išsižio i su quella okie uką (Apu is 1977: 32). Fu ono discussi in segui o i disca ni degli a imažodžių a oseną accon a a: Tu a ia is igas (pilnas) pa adigma ha non u i i disca ni impe sonali. Ad esempio azionimaodžių pabaiso, pagailo, paga do no malmen e iene usa o solo u u ois ka inis, ečiau equen ii empo, men e al e o me a s oja cos uzioni con co isponden e signi ica o ca a e is i a džių be a de gimine (baisu, ga du) o p ie eiksmiu gaila e azionimaodžiu da y is, p z., (da osi) baisu, pabaiso, pabaisda o, pasida ys baisu; (da osi) paila, pagailo, pagailda o (pasida yda o gaila), pasida ys paila (DLKG 2006: 316). Na u almen e, possibile cos uzione e da ėsi pasida è paila. Veiksmajodis pagailo e kons ukcija da ėsi pasida ė gaila sono o me sinonimicamen e u ilizza e, con enen i mol o simile o anche la s essa signi icazione. Se nel pa adigma mancac amo, i. e. non co ojamo nel linguaggio, di un de e mina o e mine o me possono sos i ui e degli al i e mini conjuniniai, di conseguenza, quelle o me mancan i hanno senso ( eikšmę). In ques o a icolo si s o za di desc i e e i casi, quando de e mina i pa ole o me sepa a e sono impossimos, . i. pa ole, pa a o i a o ma, non hanno signi ica i i. DLKG pe quan o igua da i pa ecipan i be a dę giminę p incipalmen e si discu e il suo uso (DLKG 2006: 324, 365, 377) o il suo u ilizzo o mando o me compos e del e bo e bale (DLKG 2006: 302). In o mazione iene p esen a a gua dando da da posizione del eiksmažodžio: Objek o linksnio DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian lingua Li ua ia g ama icos in o macinę sis emą | 5 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 non aldan i eiksmažodžiai ha composi e o me nonececamazioni solo con be a dės giminės pa ecipan i (DLKG 2006: 320), ecc., è sono s a a cammina a / cammina a. 1.2. Mo ologinių požymių nuspėjamumas Esamine emo alcuni a icoli, nei quali analizza a, quan o si possa indo ina e de e mina i ce e pa ole della lingua li uana segni mo ologici secondo già la disponibili à in o mazioni su quelle ypa ybes. Tos ypa ybės gali bū i labai ski ingos p igim ies, kaip an ai seman inės, pa ole mo ologiche e pan. A ol e pe sino p onunciano con a i a e mazioni, ad esempio, che la seman ica ha o non in luenza a de e mina i enomeni. Kaip mo ologinės ypa ybės pa yzdį galima paminė i kai ybos klases, pagal ku ias si decide sui segni edinių sanda os. Vilniaus uni e si e e e e ua o du an e lo s udio è s a o spicina i, che legame ha eiksmažodžių p eesaga con daik a a džių kai ybos class. Išnag inė i u i nell'ele onica Daba inės lie u ių kalbos žodyno a ian e (DŽ6e) o a e p iesagų ė- i, y- i, o- i, uo- i daik a a diniai ediniai (Pake ys 2011: 273). Daik a a džių cai yba classi pe usa o il segno adizionale plu iskai os naudininko galūnės oce, eg.: (i)a pe gli uomini, a elli; (i)o ami, galiom e . . S a is icamen e analizza usis o selezion u pa ole, s abili o che da daik a a džio a oi o eiksmazodis ha p eesagą, che è nuspėjama con abbas anza didele ikimybe e dipende da o daik a a džio kai ybos klasės. Ad esempio, (i)a classe dei daik a a džio eiksmažodinis edinys a à p eesagą (i)uo- i con ikimybe 70,95 pe cen o, (i)o classe dei daik a a džio eiksmažodinis edinys a à p eesagą (i)o- i con ikimybe 71,53 pe cen o. Alle conclusioni iene p esen a a l'a e mazione che più chia e in o mazioni seman iche in luenza i ų p iesagų caso non è iusci o įžiū ė i (Pake ys 2011: 286). In un al o a icolo desc i o un'indagine e e ua a, kaip leksemų mo ologici segni a una ce a misu a si possono indo ina e dalla lo o seman ica (A kadje 2008: 2). Sono s a i esamina i p imi i i eiksmazodžiai della lingua Li uania, le cui adice inisce p iebalsiu. Tu i essi agg uppa i in kai ybos mak oklases, dei quali s ambiausios sono ns eiksmažodžiai, . y. in a pą i p iesagą -s esamojo laiko kamiene u in ys pa ole, e j eiksmažodžiai, le cui pala alizzazione a en a nei kamienu del empo ka inio esecu i o e u u o. L'analisi compiu a mos ò che la maggio pa e n/s eiksmažodžių (237 di 248) sono in anzi i amen e e in o malmen e li si può desc i e e come seman ini passi ius, i.e. eiksmažodžius, segnalinčius si uacijas, non dipendusančias dalla olon à del sogge o (p.g., pe ché il sogge o è uni o cosaik as). Pi minie j eiksmažodžiai DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą | 6 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 più spesso (247 di 306) segna consape ole e e o di un agen e i en e al pazien e, subi iančiam (neg įž amą) al e azione di s a o (A kadje 2008: 10). Abb e ia i da i engono o ni i 1 ig. 1 PAV. Veiksmažodžių seman ica e mo ologických klasių san ykis (p epa a a secondo A kadje 2008: 14). A ale a icolo iene p esen a a la conclusione che j eiksmažodžiam e ns eiksmažodžiam/ ca a e is iche yškios seman inės dominan ės. Domande s anda dizza e sul uso di o me e bali 1.3. Nemažai pubblicazioni, nelle quali si discu e à pa ole o me dei consumo, annuncia a ques ioni di no mminimo della lingua Li uanea. S a u ina Commissione delle lingue li uani p esen a a nel Lis a degli e o i della Lingua engono p opos i egola i casi di consumo di 1 de e mina e o me, pe ò ques o igua dano solo con pa enee o me di pa ole. Ad esempio, si indica che ne a o inas maschiškosios giminės daik a a džių o me alle donne secondo p o essioni, do e i e e c. desc i e e: a chi ek as (= a chi ek ė) Žilienė; ne a o inas kelin inių skai a džių and į a džio kelin as y iškosios giminės kilmininko o me mėnesio dienai nusaki i: Kelin o (= Kelin a) oggi?, A os ogausiu nuo liepos penkiolik o (= penkiolik os) e k . Tu a ia ali o me non a o i ik am ik ame kon eks e, ki ais a ejais (a chi ek as Žilinskas, ik iš kelin o ka o pa yko nus a y i) jos y a isiškai inkamos. della Li uania di cul u a guidaėlya collegiom discussi i casi, quando dello s esso pa ola papli ę due o più galūnių a ian e. Tali galūnè sono chiama e g e u inami: Galūnių o me spesso sono g e u ine, . i. d i similios (unos aisyklingos, o ki os į bend inę kalbą a eina iš a mių, šnekamosios kalbos), 1 h p://www. lkk.l /ak ualiausios- emos/didziosios-klaidos/ o mu- a ojimo papli usį i DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian lingua Li ua ia g ama icos in o macinę sis emą | 7 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 i no s abi leis inos, kalba, siekdama pas o umo, enkasi ieną, labiau į eisin ą a ian ą (G iške ičienė and k . 2003: 144). Isc i i o u i i possibili, i.e. us ojamus, a ian i si consiglia usa e uno, no minį: no minali sono conside a e ques e a ian i di „Į ai ūs a ian ai, o no minis dažniausiai ienas“ (G iške ičienė i k . 2003: 144). Pa yzdžiui, daik a o džio linksnių galūnių: sesuo su sese imi (ma non su sese ia), obelis p esso obels (ma non p esso obelies), šuo be šuns (ma non be šunies, be šunio); del cogni i o galūnės: smailus, e non smailas kampas, smaili, e non smaila ada a; cognizio kelminink: s esso s esso, ma non pačio (G iške ičienė e k . 2003: 144). Tu a ia u i i casi menziona i in ques o manuėly sono possibili, e le pa ole con qualsiasi galūnių a ian e sono comp ensibili. Kū ybinių indus ijų specialybei des ina a una guida cul u a della lingua engono discussi i casi ne a o ini di ogni di e nio (Vlada skienė 2013: 75-82). Ad esempio, a dininkas ne a o inas neap inėž am di cosechi o daic o pa e a eikš i: Kai opinies labai ski iasi, kyla ginčai (=ginčų); A causa delle iolazioni delle egole a engono inciden i in o una i (=nelaimingų accadicimen i). Kilmininkas non des inino usa e, quando abs ac us ogge o neskaidomas: O ganizazioni į aizdis ha lemiamas in luenza (=lemiamo in luenza) oms imp ese, che aspi a ilgesnės economiche successo. Įnagininkas conside a o non app op ia o d ejybinių linksnių aiškai: Spo os aiu a l'uomo a di en a e sano e ž aliu (=s eikam e ž aliam). Ne eik inou ie ininką a ol e iene p opos o keis i pe sino ale combinazione di pa ole, nel quale nebeleca co e omo pa ola: In liacijos i sezoniškumo į akoje (=Dėl in lacijos i sezoniškumo) išk epiami me iniai indiciclai. Naudininkas ne a o inas ogge o dell'azione eikš i con le pa ole co ispond i, non co ispond i: T anspo o s umen i ma kė, ipas e s o is co esponde indicem (=nu ody us) p ašyme. Anche documen i di ipo nomi de ono usa e non naudininką con bend a imi, e galininką con bend a imi: pe messo pe la o i di cos uzione (=a lik i pe esegui e la o i di cos uzione). Tu a ia accan o a ques e osse azioni engono p esen a i e egola i casi di pa o ojimen o del bene icia io: Gau ų da i insu icien i alla decisione acce a a. Quindi, si può a e ma e, che e in ques o manuėly indica e come impossibili o imp e edibili o me di pa ole ali di en ano solo in un ce o con es o. In al i casi esse sono conside a e comple amen e egolamen a i. Monog a ijoje a ojimas daik a a džio linksnių pozicijoje. Va dininko: Be neįmanomas (=neįmanoma) Lie u ių kalbos kul ū a a a a iene pa ecipio be a dės giminės o mų mums eikalingesnis DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą | 8 (= eikalingiau) che il pane; galininko: Li e a ū as c eazione pa ecipa e doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 kalbinė in uicija: izgi s i negi dimą (= negi dima), di e nepasaky ą (=nepasaky a). Kilmininką si p opone di cambia e sin aksine cos uzione con il pa ecipio be a dės giminės o ma: Da pasaky o (= o, che de o) è chia o, che bend a imo y inys in sos anza coincide con insegnamen o e educazione con enu o; Eilė aščio g ažumas spesso a si e ia conosciu o, udi a o e nonikė o (= o, cosa conosciu a, gi dė a e nonikė a) sanki oje. allo s esso modo iene p opos o cambia e e įnagininką, eg., Tu a ia nel nos o la o o con en a si aggiun o u (= Quello che aggiun o) non si può, e ie ininką, eg., Ne ikė as belgio a ga sis sename, za i š ame (= ame, cosa ecchia, za i š a) a si lo ichiama alla i a (Paulauskienė 2001: 139-145). Ca u menzionimi e impossimi o m delle acimen o casi: da beasmenių eiksmažodžių non si può a e linksniuojančių eikiamosios ūšies daly ių, da lo o a e solo nelinksniuojamosios o me, einančios a iniu (Paulauskienė 2001: 221), p z., pasnigę. Vincendo la P og amma di no malizzazione e sclaida dell'uso della S a ybna lingua sono s a i s udia i 2 pa icola i dei a osenes di o me g amma icali della lingua Li uania. Mol o a enzione alla ca ego ia nume ous, pe ché dedica a so ge p oblemi pe causa abs ak ioni daik a a džių nume ous. Si può di e che skaičiaus o mų a ojimas bei no minimas ak ualus solo pe dik a a dži (Paulauskienė 2001: 146). nelle g amma iche della lingua Li uania è indica o che abs ac iei daik a a džiai egali a e e o me unaskai os e nume ičiais nekai omi (LKG I 1965: 175; DLKG 2006: 62). I consigli di lingua desc i ono i casi eccezionali in cui le cose as a e succonk e ezza e le lo o plu iskai ą possono esse e u ilizza e, eg. Uomo può esse e coin ol o a iai ia dei baimi (KP G1 2002: 20); ques o è ca a e is ico e pe i nomi di azioni, eg., Susidū ė due comple amen e di e si mąs ymi (Bučienė 2017: 50). Tu a ia, pubblicazioni, nelle quali osse analizza o eiksmažodžių uniscoi o o plu iscoi o consumo, specialmen e impossimi casi, non iuscì o a e. Taisyklingi casi di consumo di de e mina e o me sono p opos i Kalbos pa a imuose, quasi in ogni nume o della i is a Bend inė kalba si conside ano o mų aisyklingumo ques ioni. Il più icino, cosa è s a o possibile o a e, al ema ogge o di ques o a icolo ques o è Jono Jablonskio no aba nel Rygiškių Jono Lie u ių kalbos ado ėly, pubblica o bene m. 1925: Apie daly ius Tačiau jie i gi neapima isos pa adigmos a ojamumo. h p://www. lkk.l /p og amos/pa aiskoss a ybines-kalbos- a ojimo-minimo-i -sklaidos-p og ama isu i ne di u i eiksmaž 1925odžių pada omi (Jablonskis: 61). Tu a ia qui discussione si a di un caso, quando non „būsimas, siųsimas, esimas“ <…> čia ne enka kalbė i: jie e as ė a kalbos dalykas, jie ne 2 esis e di u i il pa ecipio o me di con de e mina a azione di pa ola a adici. DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian lingua Li ua ia g ama icos in o macinę sis emą | 9 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 1.4. Applicazione na ū aliosios mo ologia Na ū ali della mo ologia dal pun o di is a bal ì delle lingue comincia e esamina e solo ques o secolo all'inizio. Nel p imo decennio e e ua i s udi del sis ema a dazodio del linguaggio la io (Rosinas 2005), successi amen e ques o me odo applica o ai eiksmažodži del linguaggio li uano (Pakalniškienė, Ša ky ė 2012). Uno dei quesi i della mo ologia na u ale s udiabili cosa è no male in un pa icola e sis ema linguis ico (D essle 2019). Un enomeno mo ologico è conside a o 3 na u ale, se è di uso nel linguaggio e lei cambian e non al e a (Maye hale 1981: 2). Non u i i enominski mo ologici sono uni o memen e pali è, ad esempio, p eesaghi di passaggio più spesso che p iešdėlių. La lingua può del u o non a e e p e idėlių (p z., u kų), ma se essa ha almeno una a iksų specie ques o sono p ecessaggi (C occo Galeas 2001: 8). In segui o e e uando ice che in ques a di ezione è s a a o enu a la conclusione che p e ix e p edelli sono più di usi che in a pai (Wu zel 2001: 27) Suple i ismo è anche a o, aí e nena ū alus pa ole di da yboje (D essle 1985: 97). 4 in lingua Li ua ia suple i inių o mų sono mol o pochi: esu bu au; io miei e k . 5 Du an e lo s olgimen o di s udi dei empi del eiksmažodžio della lingua li uana è s a a accedu a alla conclusione che [N]a ū aliosios mo ologia dal pun o di is a dei li uani linguaggi šakninių eiksmažodžių budi ano o ma del empo laiky inas ondamen inėmis, a es imo empo o mosiš es inėmis (Pakalniškienė, Ša ky ė 2012: 155). Come a gomen o iene p esen a o il a o che [I]n a pinių e -s a kamieno eiksmažodžių esecu i o o me del empo s u u almen e sono complica i più del u ojo empo kamienus, quindi da pun o di is a sinc oninio conside a ei i de i a i i (Pakalniškienė, Ša ky ė 2012: 155). Dal pun o di is a na u iosa mo ologia cai ybos egole sono mo ologiche ope azioni, dalle quali in pa ola o malmen e codeggia e mo ologiche ca ego ie (Maye hale 1981: 8). 3 <...> wha is no mal in he po en ial sys em o a speci ic language (D essle 2019). 4 „<...> is dann ex e ne Flexion na ü liche als in e ne Flexion, und P ä- und Su ixe sind na ü liche als In ixe (Wu zel 2001: 27). 5 <...> supple ion is mos unna u al (D essle 1985: 97). DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian lingua Li ua ia g ama icos in o macinę sis emą | 16 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 3.2. Absence del bì o del ca ino empo Un al o caso, quando c'è impossimen i pa ole di o me, anche igua da con la seman ica. Tu in ys p iešdėlį ebe eiksmažodžiai signi ica ęs inį eiksmą (A kadie 2010: 21) pe ciò 8 a enkio eikslo eiksmažodžių con ques o p iešdėliu non può esse e. Desc i endo la g amma ica della lingua li uana si indica che eiksmažodžio e bale con ap iešų o ma è ne egulia i e eikslo può esse e on e con o di e en i o me dei empi il p esen e empo ha eigos e bo signi ica o, e s a o e u u iil a engio <...>, plg. : A enina aka as nykus (Nė is) e A ėjo i lauk oji solus eclipsia o anda (Vienuolis) (Judžen is 2012: 157-158). Sulla base di quello che a e ma o nella ci azione, la pa ola a is conside a o a engio del e bolo eiksmažodžiu, pe ò ebea eis già indica l'azione ęs inumą e è a ibui o eigos a ilui (Esse e sape a che e dopo ques o a enimen o sūnaus liškai ebea eis come e an e io men e.). Nella cul u a della lingua Li uania anche discussa eiksmažodžių eikslas: <...> eigos eikslo eiksmažodžiai sono senza p iešdėlių, o į ykio eikslo eiksmažodžiai con p iešdėliais. Se il p e isso indica solo l'azione, s olgs ancio co isponden e di ezioni, esul a ą, ques o e bininu con cui ela i e le pa ole sono an o icine come se osse o della s essa o ma della pa ola: a) a e e a e; sc i e e-sc i e e; spezza e-sspezza e; bi i-ispall i, pabal i, nubal i; sk-nuskęs i, paskęs i; nyk i-sunyk i; b) anda e dal... usci e; anda e in... en a e; anda e nuo... anda e; sco e e pe ...- ol eco e e; bieg i p o... p aleggia e e . . (Paulauskienė 2001: 211) Successi amen e si indica che a i i à può de e mina e e empo dell'azionemozzo: <...> il empo p esen e della lingua li uania pe me e usa e e p edilline di alcune o me di azionemajodžių eigos signi ica o: slink ies eiksmajodžiai a ene, a la a, a ažiuoja, iš ažiuoja, pa ažiuoja agisce isponde a eigoslo domanda cosa egli o a? <...> Ma bas a sos i ui e il empo p esen e sa ebbeoju, e azionimazodis indica ini à isul a inì azione: è enu o, è pa ukè, è a i žia o, è pa žia o, pa ažia o. (Paulauskienė 2001: 213) 8 <...> he combina ion o eand be- <...> his sequence can only be in e p e ed as a con inua i e o m <...> (A kadie 2010: 21). DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą | 17 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Bū ų anco a si può sopplodi e, che non solo esa i o, ma e del se o equenino o me di empo sono eigos eikslo, pe ché apicica ejan is a o è ęsiamas: a eida o, a laukda o, a ažiuoda o, iz ažiuoda o, pa ažiuoda o. Tu a ia non è desc i a osse azioni, che alcuni p e essili possono a en io a i o eiksmažodžius sos i ui e eigos a i o eiksmažodžiais. P idėjus ai indica i eiksmazodžių da e ebe-, u u eggio ca inio o me del empo di en a impossimos. Į ykio e bo eiksmažodžių kai ybinės o me con ques o p e iglio sono ne eali, ecc., e zo pe sona o ma * ebeiš ažia o. LIGIS ali eiksmazodžių u ojo ca inio empo o me non o ni e. Quindi, osse a a una comune endenza, che di ezione (e alcuni e non slink ie) con p e edélie a -, nu-, sono anco a e ebe-, non possono a e e esse e del ca ino o me di empo, ecc., a i aggia e, nu ažiu i, a bėg i, nubėg i, a sk is i, nusk is i, nudažy i e k . Le pa ole ebea ažiuoja, ebea ažiuoda o, ebea ažiuos nei pa liamo li uani possono, pe ò * ebea ažia o, * ebenudažė già è senza senso. Sakinys Quando io i o au, lui anco a ebedažė len yną è comp ensibile e buon, pe ché dažė è eigos eikslo eiksmažodis. Nelli io il e bo sa ebbe nudažė, a * ebenudažė già suona neįp as ai, bisogna impegnans pensa e, cosa ques o po ebbe signi ica e e kažin o qualche qualche signi ica o di ques a pa ola a ei ų in es a. Tebei a enkio azione uno al o eliminano. 3.3. Solo be a dė nonekiamosios ūšies pa ecipan i giminė Nemažos pa e nonekiamosios ūšies daly ių u ilizza a solo be a dė giminė. desc i o all'inizio Ne eikiamosios ūšies daly ių, pada y ų iš in anzi y inių eiksmažodžių, galima ik be a dės giminės o ma. Bene pi mi pas ebėjimai apie a ojamą daly ių ik be a dę giminę bu o di ques o secolo, solo o mula a e a legge men e di e samen e, be a dę giminę chiamando nelinksniuojamąja o ma del pa ecipio: Iš negalininkinių eiksmažodžių da oma solo nede inamoji e nelinksniuojamoji o ma (Paulauskienė 2001: 222). bėgy a 14 310, men e non Tai ma y i i iš s a is inių LIGIS duomenų. Veikiamosios ūšies daly ių su šaknimi iciamosios ūšies pa ecipan i solo 1 772. Così la s essa opinione esp essecchian i a e mazioni si può o a e e eo icamen e la o i: <...> eikiamosios ūšies daly ių pada oma daugiau negu ne eikiamosios“ (Paulauskienė 2001: 221). Taigi labai didelė dalis ne eikiamosios ūšies daly ių, i. e. quelli, che a e da in anzi y inių eiksmažodžių, non ha mo e iškosios e y iškosios giminės o mų bei linksnių. P z., biegamas uožas, p abėg a ku , a ka pa, nubėg i kilome ai gali bū i a ojama, aip pa kaip i aikų jau bu o išsibėgio a kas DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian lingua Li ua ia g ama icos in o macinę sis emą | 18 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 pe ò la pa ola *išsibėgio as già è impossim. Del u o LIGIS da abase comp ende 236 non iciamosios ūšies pa ecipan i lemas. Di lo o 120 egali a e e solo be a dės giminės o me. Si può o a e e più esempi di con al i a imažodžiais, in cos'è anco a non inclusi in LIGIS, quando possibile solo be a dė non icia i i pa ecipan i giminė. Ad esempio, da azionimazodži c esce e, blizgė i, nesisup i è possibile a e aug a, blizgė a, nesisup a, pe ò *aug as, *aug am, *blizgė as, *blizgė ame, *nesisup as, *nesisup o già è non comp ensami. IŠVADOS Cominciandosi applica e compu e e linguaggi al a amen o, su linguaggi, lo o g amma ica spiegò nuo i a i, ai quali in p ecedenza non u a i a a a enzione, pe ché all'uomo come consuma o e di lingua quelle ques ioni nonac uali. Compu u e izzando la g amma ica delle lingue li uane no a o che alcune pa ole delle lingue li uane non possono acquisi e di u e le pa adigmi eo iche o me di e così accade a causa del leksische signi ica o nede ėjimo con g ama ine signi ica o o a causa della lo o loginio con o a i udine. G upinio azione eiškian i pa ole uneascai a è possibile. Į ykio eikslo eiksmažodžių ediniai su p iešdėliu ebenegali a e e u ojo ka inio empo o mų. La maggio pa e non iekiamosios ūšies pa ecipan i, pada y ų da in anzi y inių eiksmažodžių, può a e e solo be a dės giminės o mą. ŠALTINIAI DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/menu?page=ad anced (žiū ė a 2021-05-25). LIGIS – Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinė sis ema. P ieiga in e ne e: h p://ligis.lki.l / (žiū ė a 2021-05-25). LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas, . 1–20, 1941–2002 (elek oninis a ian as), y . ed. G. Nak inienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005. P ieiga in e ne e: www.lkz.l (žiū ė a 2021-05-25). DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą | 19 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 LITERATŪRA Apu is Juozas 1977: Sug įžimas aka ėjančiais laukais: No elės, Vilnius: Vaga. A kadie Pe e 2010: No es on he Li huanian es ic i e. – Bal ic Linguis ics 1, 9-49. A kadje as Pio as 2008: Lie u ių kalbos pi minių eiksmažodžių klasių seman ika ipologinių duomenų kon eks e. – Ac a Linguis ica Li huanica 59, 1-27. Bučienė Laimu ė 2017: Daik a a džių skaičiaus ka ego ijos aiška: no mos i a osenos sanki a. – Kalba i kon eks ai: mokslo da bai 7 (2), 44-61. C occo Galeas G azia 2001: Wha is Na u al Mo phology? The S a e o he A . - Linguis ics A hens 13, 7-33. DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas. 5-as pa ais. leid., Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2006. DŽ6e –Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S. Keinys. 6-as leid. (elek oninis), Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2006. D essle Wol gang U. 2019: Na u al Mo phology. - Ox o d Resea ch Encyclopedias – Linguis ics. P ieiga pe in e ne ą: h ps://ox o d e.com/ iew/10.1093/ac e o e/9780199384655.001.0001/ac e o e- 9780199384655-e-576 (žiū ė a 2021-05-25). D essle Wol gang. U. 1985: Supple ion in Wo d- o ma ion. His o ical Seman ics, His o ical Wo d- o ma ion, ed. J. Fisiak, 97-112. Gai enis Kazimie as; Keinys S asys 1990: Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa. G iške ičienė Joli a; Lapku ienė Cecilija; Na alinskienė G ažina; Šmulkš y ė Rima 2003: Lie u ių kalbos kul ū os ado ėlis kolegijoms, Vilnius: Homo libe . Jablonskis Jonas 1925: Rygiškių Jono Lie u ių kalbos ado ėlis, Kaunas: „Vai os“ b- ė. Judžen is A ū as 2012: Lie u ių kalbos g ama inės ka ego ijos, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. KP 2002: Kalbos pa a imai 1: G ama inės o mos i jų a ojimas, sud. R. Miliūnai ė, eks o au . R. Miliūnai ė, A. Paulauskienė, y . ed. A. Pupkis, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. LKE 1999: Lie u ių kalbos enciklopedija, ed. V. Amb azas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą | 20 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 LKG 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1: Fone ika i mo ologija, y . ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is. LKG 1971: Lie u ių kalbos g ama ika 2: Mo ologija, y . ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is. Maye hale Willy 1981: Mo phologische Na ü lichkei . / Linguis ische Fo schungen 28, Wiesbaden: A henaion. Paikens Pe e is; Ri uma Lau a; P e kalnina Lauma 2013: Mo phological Analysis wi h Limi ed Resou ces: La ian exaample. P oceedings o he 19 h No dic Con e ence o Compu a ional Linguis ics (NODALIDA 2013). Linköping Elec onic Con e ence P oceedings 85, 267-277. P ieiga pe in e ne ą: h ps://www. esea chga e.ne /publica ion/260907832_Mo phological_analysis_wi h_li mi ed_ esou ces_La ian_example (žiū ė a 2021-05-25). Pakalniškienė Dalia; Ša ky ė Raimonda 2012: Mikalojaus Daukšos aš ų in a piniai i s a kamieno eiksmažodžiai na ū aliosios mo ologijos požiū iu. – Res Humani a iae XI, 151- 172. Pake ys Ju gis 2011: Daba inės lie u ių kalbos daik a a dinių eiksmažodžių p iesagų i jų pama inių daik a a džių kai ybos klasių san ykis. – Bal is ica, 46, 271-288. Paulauskienė Aldona 2001: Lie u ių kalbos kul ū a, Kaunas: Technologija. Rimku ė E ika 2006: Daba inės lie u ių kalbos g ama inių o mų a osena mo ologiškai ano uo ame eks yne. – Li uanis ika 66 (2), 34-55. Rimku ė E ika; Ko ale skai ė Jolan a 2008. Tai, kas inka žmogui, ne inka mašininiam e imui: žodynų p oblema. - Gim oji kalba 2, 3-14. Rosinas Albe as 2005: La ių kalbos daik a a džio linksnia imo sis ema: sinch onija i diach onija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Š eikauskienė Dai a 2010: Lie u ių kalbos ien isinių sakinių au oma inė sin aksinė analizė: dak a o dise acija. Š eikauskienė Dai a 2016: Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinė sis ema: I. Mo ologija. - Lie u ių kalba 13. P ieiga in e ne e: h p://www.lie u iukalba.l /index.php/lie u iu- kalba/a icle/ iew/183 (žiū ė a 2021-05-25). Vlada skienė Rasuolė 2013: Kū ybinių indus ijų specialybės kalbos kul ū a: ado ėlis, Vilnius: Technika. DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą | 21 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Wu zel Wol gang U. 2001: Flexionsmo phologie und Na ü lichkei : Ein Bei ag zu mo phologischen Theo iebildung. S udia G amma ica 21, Be lin: Akademie-Ve lag GmbH. Zinke ičius Vy au as 2000: Lemuoklis – mo ologinei analizei. - Da bai i dienos 24, 245– 273. Rice u o 2019 10 22 P iim a 2021 09 06 DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą | 22 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 USAGE OF THE VERB FORMS DEVELOPED ON THE LITHUAN GRAMMAR INFORMATION SYSTEM Summa y Up un il now, he usage o g amma ical o ms mos ly has been discussed in s anda diza ion o diach onic aspec s. Sea ching o a icles abou pa adigm co e age o i s comple eness yielded no esul s. We encoun e ed he same c i ical ques ion while c ea ing he Li huanian G amma In o ma ion Sys em, while p epa ing he ma e ial o he ab OTHER FORMS o be exac . I u ns ou ha pa adigms o some wo ds a e incomple e, which is de e mined no by mo phological ea u es o Li huanian language, bu by wo d seman ics, making speci ic pa adigm o ms impossible, non-exis en , by esul ing in wo ds no unde s ood by a na i e speake . We p esen h ee ypes o such occu ences: 1. Ve bs ha ing no singula o m: such e bs mean g oup ac ion. 2. Ve bs he pas simple ense o ms o which a e illogical. Such p oblem occu s when indica o o aspec o e bs is ime (i.e. p esen ense o ms a e impe ec i e, and pas simple ense o ms a e pe ec i e), and hey ha e a ached he p e ix ebe-, which no es con inui y. 3. Mos o passi e pa iciples ha a e de i ed om in ansi i e e bs can only ha e neu e gende o ms. KEYWORDS: g amma , mo phology, pa adigms, in lec ional o ms o wo ds, seman ics. DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email p o ec ed]