Veiksmažodžio formų vartojamumas, išryškėjęs kuriant Lietuvių kalbos gramatikos informacinę sistemą

BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Dai a Š eikauskienė Lie u ių kalbos ins i u as VEIKSMAŽODŽIO FORMŲ VARTOJAMUMAS, IŠRYŠKĖJĘS KURIANT LIETUVIŲ KALBOS GRAMATIKOS INFORMACINĘ SISTEMĄ ESMINIAI ŽODŽIAI: g ama ika, mo ologija, pa adigmos, žodžių kai ybinės o mos, seman ika. ANOTACIJA Kai omos kalbos dalys u i pa adigmas. Ku ian Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą (LIGIS) bu o pas ebė a, kad ne isas pa adigmose iš a dy as kai ybines o mas galima a o i. S aipsnyje ap a iami a ejai, kai am ik ų žodžių kai ku ios kai ybinės o mos negali bū i a ojamos. Pa eikiami ys okių o mų ipai bei g upės žodžių, ku iems būdinga kai yba su išim imis. Nu odomos p iežas ys, kodėl a si anda ne a ojamų o mų. ABSTRACT E e y in lec ional pa o speech has i s pa adigms. While c ea ing he Li huanian G amma In o ma ion Sys em (LIGIS), we no iced ha no e e y in lec ional o m possible in heo y can be used p ac ically. Some cases in e b pa adigms o Li huanian language a e discussed in he a icle, namely, when ce ain pa o in lec ional o ms may no be used. We p esen h ee cases o unusable o ms and p o ide easoning behind wo d g oups, co e ing such in lec ion wi h excep ion, o each case. ĮVADAS Iki XXI a. p adžios isi klausimai, susiję su g ama ika, bu o analizuojami iš žmogaus kaip kalbos a o ojo pozicijų, . y. ap ašomi ik ie aspek ai, ku ie ak ualūs žmogui, i ne neužsimenama apie dalykus, ku ie žmonėms y a „sa aime sup an ami“. Pas a uoju me u, p adėjus kalbos eiškinius kompiu e izuo i, iškyla p oblemų, ku ių pap as i kalbos a o ojai pap as ai ne nepas ebi. Tačiau su jomis susidu ia kompiu e inės ling is ikos specialis ai, DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą | 2 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 a likdami kompiu e inio kalbos apdo ojimo užduo is. Reikia pasaky i da i ai, kad, apdo ojan kalbą kompiu e iu, spausdin uose žodynuose bei g ama ikose esančios in o macijos nepakanka, nes en pa eikiami ik bend iausieji lie u ių kalbos dėsningumai. Panašių eiginių galima as i i ki ų mokslininkų da buose, p z.: „Tačiau žmonėms ski i žodynai sunkiai p i aikomi ku ian kalbos apdo ojimo p og amas“ (Rimku ė, Ko ale skai ė 2008: 3). Kad žodynuose pa eikiama in o macija y a nepakankama no in apdo o i kalbą kompiu e iu, pas ebė a i eks yno ano a imo me u Vy au o Didžiojo uni e si e o Kompiu e inės ling is ikos cen e. Mo ologiškai ano uojan Daba inės lie u ių kalbos eks yną ( oliau – DLKT) šalia ki ų duomenų (giminė, skaičius, linksnis, laikas, asmuo, laipsnis i k .) nu odoma i žodžio p adinė o ma (lema). Žodynuose „dažniausiai pa eikiami ik pama iniai žodžiai“ (Rimku ė 2006: 38), . y. pa eikiami ne isi ediniai, odėl nemaža lie u ių kalbos žodžių dalis lieka į juos neį auk a i , pa engus ik žodynų duomenis naudojančią p og aminę į angą, daug eks yno žodžių lieka nea pažin a. G ama ikose ap ašan mo ologines ka ego ijas, pa eikiami keli am ik ą mo ologinę ka ego iją u inčių žodžių pa yzdžiai, o isi lie u ių kalbos žodžiai, ku iems a mo ologinė ka ego ija būdinga, ne a dijami. Pa yzdžiui, Daba inėje lie u ių kalbos g ama ikoje ( oliau – DLKG) apib ėžian daik a a džių giminę pa yzdžių pa eikiama po ke u is y iškosios i mo e iškosios giminės žodžius (DLKG 2006: 62). Visų ki ų g ama ikoje nepaminė ų lie u ių kalbos žodžių giminę gim akalbiams nus a y i nė a sudė inga. Kompiu e is pa s nieko negali sugal o i a nusp ęs i, jam u i bū i labai iksliai nu ody i isi kiek ieno žodžio g ama iniai duomenys, aigi i giminė. Kompiu e izuojan lie u ių kalbą bu o pas ebė as mo ologinis eiškinys, ku io ap ašy o publikacijose nepa yko as i. Tai pa adigmose nu ody ų kai ybinių o mų i galimybės jas a o i nea i ikimas. Ši p oblema iš yškėjo ik kompiu e inio kalbos apdo ojimo me u i anksčiau kalbininkų nebu o pas ebė a. Te minu pa adigma mo ologijoje žymima „ am ik o žodžių kai ybos ipo galūnių sis ema a a ski o žodžio galūninių o mų isuma, laikoma a i inkamo kai ybos ipo pa yzdžiu“ (Gai enis, Keinys 1990: 143). Pa yzdžiui, eiksmažodžių esamojo laiko o mos suda omos iš esamojo laiko kamieno i asmenų galūnių. Esamojo laiko eiksmažodžiai asmenuojami pagal is pa adigmas, ku ios a i inka is asmenuo es (DLKG 2006: 337), o ieną daik a a džių linksniuo ę (i)a suda o ys pa adigmos, ku ios ski iasi iena nuo ki os kai ku ių linksnių o momis (LKE 1999: 462). DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą | 3 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Taigi, kai omos kalbos dalys u i sa o pa adigmas. Šiame s aipsnyje nag inėjami ik p obleminiai eiksmažodžių pa adigmų a ejai. Šio s aipsnio ikslas – ap a i iš yškėjusius a ski ų žodžių am ik ų o mų ne a ojimo a ejus, ku ie bu o pas ebė i ku ian Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą (LIGIS). Siekian ikslo pi miausia apž elgiamos s a biausios publikacijos, ku iose g ildenami g ama inių o mų a ojimo klausimai i na ū aliosios mo ologijos eo ija, ku ia mėginama g įs i olesnį y imą, paskui p is a oma LIGIS sukū imo idėja, a lik i da bai, iškilusios p oblemos, o ada nag inėjami eo iškai galimų o mų ne a ojimo a ejai. Paaiškėjo, kad kai ku ių žodžių ne isos eo iškai pa adigmose pa eikiamos o mos y a galimos. Bu o naudo a a ankos me odika, . y. y imui a ink i ie p obleminiai a ejai, ku ie iš yškėjo kompiu e izuojan kalbą. 1. PUBLIKACIJOSE APRAŠYTI ŽODŽIŲ FORMŲ VARTOJIMO KLAUSIMAI Šiame sky iuje bus ap a iama lie u ių kalbos g ama ikose bei kalbos kul ū os ado ėliuose pa eik a in o macija o mų galimumo klausimais i apž elg i keli s aipsniai, ku iuose ski ingais aspek ais nag inėjamos žodžių o mų p oblemos. Deja, nepa yko as i publikacijų, ku iose bū ų ap ašy i pa adigmose pa eikiamų o mų a ojimo y imai, a lik i siekian išsiaiškin i, a isas eo iškai esančias o mas galima a o i kalboje. 1.1. G ama ikose ap a os ne a ojamos o mos Tiek iena omėje (DLKG 2006), iek i omėje (LKG II 1971) lie u ių kalbos g ama ikose ap a iami am ik ų eiksmažodžio o mų ne a ojimo a ejai. Kaip odiklis čia gali bū i laikomas i seman inis požymis – ai adinamieji beasmeniai eiksmažodžiai. Beasmeniai eiksmažodžiai nusako nuo eikėjo alios nep iklausančius gam os eiškinius a ki us s ichinius p ocesus i u i ik ečiojo asmens o mas. Beasmenių eiksmažodžių pa adigmą suda o iesioginės, a iamosios i ne iesioginės nuosakų ečiojo asmens o mos, bend a is, padaly iai, kai ku ių eiksmažodžių i ne eikiamųjų daly ių be a dė giminė (DLKG 2006: 315-316). Panašiai ašoma i akademinėje g ama ikoje: „Beasmeniai eiksmažodžiai <...> nekai omi nei asmenimis, nei skaičiais i sa o o ma su ampa su DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą | 4 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 asmeninių eiksmažodžių ečiuoju asmeniu“ (LKG II 1971: 213). Tačiau daugumos iš a dy ų žodžių, ku ie pa eikiami kaip beasmenių eiksmažodžių pa yzdžiai, beasmeniškumas y a labai sąlygiškas, . y. beasmeniai jie būna ik am ik ame kon eks e, kai sakinyje nė a eiksnio. Kai ku ie g ama ikoje paminė i beasmeniai eiksmažodžiai gali bū i a ojami su au ologiniu eiksniu: lie us lyja, sninga sniegas i . . Be o, i dainos žodžiuose sakoma: A diena dienos, a nak elė ems. Tada i eiginiai, kad šių eiksmažodžių liepiamosios nuosakos o mos negalimos, nė a isiškai ikslūs, plg., Lyk, lie u i, lyk. Ne i ais a ejais, kai eiksmažodis negali u ė i eiksnio, pa yzdžiui, eikė i, aip pa a ojamos kai ku ios liepiamosios nuosakos o mos, pa yzdžiui, ienaskai os an asis asmuo. Jis pasi aiko į ai iuose posakiuose, pa yzdžiui, DLKT: Reikėk ši aip a si ik i. In e ne o į ašai: Dingo. Viskas dingo. I eikėk u man. Vėl en pasi ody i. Panašių pa yzdžių galima as i i g ožinėje li e a ū oje, pa yzdžiui: Reikėk u man Polionijos sese iai sykį išsižio i apie ą okie uką (Apu is 1977: 32). Toliau ap a ian beasmenių eiksmažodžių a oseną pasaky a: Tačiau iš isas („pilnas“) pa adigmas u i ne isi beasmeniai eiksmažodžiai. Pa yzdžiui eiksmažodžių pabaiso, pagailo, paga do pap as ai a ojamas ik bū asis ka inis, ečiau – dažninis laikas, o ki as o mas a s oja kons ukcijos su a i inkamos eikšmės būd a džių be a de gimine (baisu, ga du) a ba p ie eiksmiu gaila i eiksmažodžiu da y is, p z., (da osi) baisu, pabaiso, pabaisda o, pasida ys baisu; (da osi) gaila, pagailo, pagailda o (pasida yda o gaila), pasida ys gaila (DLKG 2006: 316). Žinoma, galima kons ukcija i da ėsi / pasida ė gaila. Veiksmažodis pagailo i kons ukcija da ėsi / pasida ė gaila y a sinonimiškai a ojamos o mos, u inčios labai panašią a ne ą pačią eikšmę. Jei pa adigmoje ūks amas, . y. kalboje ne a ojamas, am ik o žodžio o mas gali pakeis i ki ų žodžių junginiai, adinasi, os ūks amos o mos u i p asmę ( eikšmę). Šiame s aipsnyje s engiamasi ap ašy i a ejus, kai am ik ų žodžių a ski os o mos y a negalimos, . y. žodžiai, pa a o i a o ma, ne u i p asmės. DLKG kalban apie daly ių be a dę giminę daugiausia ap a iamas jos a ojimas (DLKG 2006: 324, 365, 377) a ba jos panaudojimas suda an eiksmažodžio sudė ines o mas (DLKG 2006: 302). In o macija pa eikiama žiū in iš eiksmažodžio pozicijos: „Objek o DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą | 5 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 linksnio ne aldan ys eiksmažodžiai u i sudė ines ne eikiamąsias o mas ik su be a dės giminės daly iais“ (DLKG 2006: 320), p z., y a / bu o aikščiojama / aikščio a. 1.2. Mo ologinių požymių nuspėjamumas Apž elgsime kele ą s aipsnių, ku iuose analizuojama, kiek galima nuspė i am ik us lie u ių kalbos žodžių mo ologinius požymius pagal jau u imą in o maciją apie ų žodžių ypa ybes. Tos ypa ybės gali bū i labai ski ingos p igim ies, kaip an ai seman inės, mo ologinės i pan. Ka ais ne gi išsakomi p iešingi eiginiai, pa yzdžiui, kad seman ika u i a ba ne u i į akos am ik iems eiškiniams. Kaip mo ologinės ypa ybės pa yzdį galima paminė i kai ybos klases, pagal ku ias sp endžiama apie edinių sanda os požymius. Vilniaus uni e si e e a lik o y imo me u bu o aiškinamasi, kokį yšį u i eiksmažodžių p iesagos su daik a a džių kai ybos klasėmis. Išnag inė i isi elek oniniame Daba inės lie u ių kalbos žodyno a ian e (DŽ6e) as i p iesagų ė- i, y- i, o- i, uo- i daik a a diniai ediniai (Pake ys 2011: 273). Daik a a džių kai ybos klasėms ski i naudo as adicinis požymis – daugiskai os naudininko galūnės balsis, p z.: (i)a – y ams, b oliams; (i)o – šakoms, galioms i . . S a is iniu būdu išanaliza us a ink us žodžius, nus a y a, kad iš daik a a džio pada y as eiksmažodis u i p iesagą, ku i y a nuspėjama su gana didele ikimybe i p iklauso nuo o daik a a džio kai ybos klasės. Pa yzdžiui, (i)a klasės daik a a džio eiksmažodinis edinys u ės p iesagą (i)uo- i su ikimybe 70,95 p oc., (i)o klasės daik a a džio eiksmažodinis edinys u ės p iesagą (i)o- i su ikimybe 71,53 p oc. P ie iš adų pa eikiamas eiginys, kad aiškesnės seman inės in o macijos į akos i ų p iesagų a eju nepa yko įžiū ė i (Pake ys 2011: 286). Ki ame s aipsnyje ap ašy as a lik as y imas, „kaip lie u ių leksemų mo ologinius požymius am ik u mas u galima nuspė i iš jų seman ikos“ (A kadje as 2008: 2). Bu o nag inėjami pi miniai lie u ių kalbos eiksmažodžiai, ku ių šaknis baigiasi p iebalsiu. Visi jie sug upuo i į kai ybos mak oklases, iš ku ių s ambiausios y a n/s - eiksmažodžiai, . y. in a pą i p iesagą -s - esamojo laiko kamiene u in ys žodžiai, i j- eiksmažodžiai, ku ių esamojo i bū ojo ka inio laiko kamienuose į yks a pala alizacija. A lik a analizė pa odė, kad dauguma n/s - eiksmažodžių (237 iš 248) y a in anzi y iniai i ne o maliai juos galima apibūdin i kaip „seman inius pasy us“, . y. eiksmažodžius, žyminčius si uacijas, nep iklausančias nuo subjek o alios (p z., odėl, kad subjek as y a negy as daik as). Pi miniai j- eiksmažodžiai DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą | 6 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 dažniausiai (247 iš 306) žymi sąmoningą gy o agen o po eikį pa ien ui, pa i iančiam (neg įž amą) būsenos poky į (A kadje as 2008: 10). Apibend in i duomenys pa eikiami 1 pa . 1 PAV. Veiksmažodžių seman ikos i mo ologinių klasių san ykis (pa eng a pagal A kadje as 2008: 14). Ap a iamame s aipsnyje pa eikiama iš ada, kad j- eiksmažodžiams i n/s - eiksmažodžiams būdingos yškios seman inės dominan ės. 1.3. No minamieji klausimai dėl žodžių o mų a ojimo Nemažai publikacijų, ku iose ap a iamas žodžių o mų a ojimas, skelbiama lie u ių kalbos no minimo klausimais. Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos pa eikiamame Kalbos klaidų są aše 1 siūlomi aisyklingi am ik ų o mų a ojimo a ejai, ačiau ai susiję ik su pa ienėmis žodžių o momis. Pa yzdžiui, nu odoma, kad ne a o inos y iškosios giminės daik a a džių o mos mo e ims pagal p o esijas, pa eigas i pan. apibūdin i: a chi ek as (= a chi ek ė) Žilienė; ne a o inos kelin inių skai a džių i į a džio kelin as y iškosios giminės kilmininko o mos mėnesio dienai nusaky i: Kelin o (= Kelin a) šiandien?, A os ogausiu nuo liepos penkiolik o (= penkiolik os) i k . Tačiau okių o mų negalima a o i ik am ik ame kon eks e, ki ais a ejais (a chi ek as Žilinskas, ik iš kelin o ka o pa yko nus a y i) jos y a isiškai inkamos. Lie u ių kalbos kul ū os ado ėlyje kolegijoms ap a iami a ejai, kai o pa ies žodžio papli ę du a daugiau galūnių a ian ų. Tokios galūnės adinamos g e u inėmis: Galūnių o mos dažnai būna g e u inės, . y. d i panašios ( ienos aisyklingos, o ki os į bend inę kalbą a eina iš a mių, šnekamosios kalbos), 1 h p://www. lkk.l /ak ualiausios- emos/didziosios-klaidos/ o mu- a ojimo DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą | 7 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 i no s abi leis inos, kalba, siekdama pas o umo, enkasi ieną, labiau papli usį i į eisin ą a ian ą (G iške ičienė i k . 2003: 144). Iš a dijus isus galimus, . y. a ojamus, a ian us pa a iama a o i ieną, no minį: „Į ai ūs a ian ai, o no minis dažniausiai ienas“ (G iške ičienė i k . 2003: 144). Pa yzdžiui, no miniais laikomi šie daik a a džio linksnių galūnių a ian ai: sesuo – su sese imi (be ne su sese ia), obelis – p ie obels (be ne p ie obelies), šuo – be šuns (be ne be šunies, be šunio); būd a džio a dininko galūnės: smailus, o ne smailas kampas, smaili, o ne smaila ada a; į a džio kilmininkas: pa s – pa ies, be ne pačio (G iške ičienė i k . 2003: 144). Tačiau isi šiame ado ėlyje paminė i a ejai y a galimi, i žodžiai su be ku iuo galūnių a ian u y a sup an ami. Kū ybinių indus ijų specialybei ski ame kalbos kul ū os ado ėlyje ap a iami kiek ieno linksnio ne a o ini a ejai (Vlada skienė 2013: 75-82). Pa yzdžiui, a dininkas ne a o inas neapib ėž am daik ų kiekiui a daik o daliai eikš i: Kai nuomonės labai ski iasi, kyla ginčai (=ginčų); Dėl aisyklių pažeidimų į yks a nelaimingi a si ikimai (=nelaimingų a si ikimų). Kilmininkas ne eik inas a o i, kai abs ak us dalykas neskaidomas: O ganizacijų į aizdis u i lemiamos į akos (=lemiamą į aką) oms įmonėms, ku ios siekia ilgesnės ekonominės sėkmės. Įnagininkas laikomas ne inkamu d ejybinių linksnių aiškai: Spo as padeda žmogui ap i s eiku i ž aliu (=s eikam i ž aliam). Ne eik iną ie ininką ka ais siūloma keis i ne gi okiu žodžių junginiu, ku iame nebelieka aisomo žodžio: In liacijos i sezoniškumo į akoje (=Dėl in liacijos i sezoniškumo) išk eipiami me iniai odikliai. Naudininkas ne a o inas eiksmo objek ui eikš i su žodžiais a i ik i, nea i ik i: T anspo o p iemonės ma kė, ipas i s o is a i inka nu ody iems (=nu ody us) p ašyme. Taip pa dokumen ų ūšies pa adinimuose eikia a o i ne naudininką su bend a imi, o galininką su bend a imi: leidimas s a ybos da bams a lik i (=a lik i s a ybos da bus). Tačiau šalia šių pas abų pa eikiami i aisyklingi naudininko pa a ojimo a ejai: Gau ų duomenų nepakanka sp endimui p iim i. Taigi, galima eig i, kad i šiame ado ėlyje nu ody os kaip negalimos a ne eik inos žodžių o mos okios ampa ik am ik ame kon eks e. Ki ais a ejais jos laikomos isiškai aisyklingomis. Monog a ijoje Lie u ių kalbos kul ū a ap a iamas daly io be a dės giminės o mų a ojimas daik a a džio linksnių pozicijoje. Va dininko: Be neįmanomas (=neįmanoma) mums eikalingesnis (= eikalingiau) nei duona; galininko: Li e a ū os kū yboje daly auja i DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą | 8 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 kalbinė in uicija: išgi s i negi dimą (= negi dima), pasaky i nepasaky ą (=nepasaky a). Kilmininką siūloma keis i sin aksine kons ukcija su daly io be a dės giminės o ma: Iš pasaky o (= o, kas pasaky a) aišku, kad bend a imo y inys iš esmės su ampa su mokymo i auklėjimo u iniu; Eilė aščio g ažumas dažnai a si e ia žinomo, gi dė o i ne ikė o (= o, kas žinoma, gi dė a i ne ikė a) sanki oje. Tokiu pa būdu siūloma keis i i įnagininką, p z., Tačiau mūsų da be enkin is pasiek u (= uo, kas pasiek a) negalima, bei ie ininką, p z., Ne ikė as g ožio a ga sis sename, užmi š ame (= ame, kas sena, užmi š a) a si p ikelia jį gy enimui (Paulauskienė 2001: 139-145). Ka u paminimi i negalimi o mų da ymo a ejai: iš beasmenių eiksmažodžių negalima pada y i linksniuojamųjų eikiamosios ūšies daly ių, iš jų da omos ik nelinksniuojamosios o mos, einančios a iniu (Paulauskienė 2001: 221), p z., pasnigę. Vykdan Vals ybinės kalbos a ojimo no minimo i sklaidos p og amą 2 bu o i iami lie u ių kalbos g ama inių o mų a osenos ypa umai. Daug dėmesio ski a skaičiaus ka ego ijai, nes kyla p oblemų dėl abs akčiųjų daik a a džių skaičiaus . Galima saky i, kad „skaičiaus o mų a ojimas bei no minimas ak ualus ik daik a a džiams“ (Paulauskienė 2001: 146). Lie u ių kalbos g ama ikose nu ody a, kad abs ak ieji daik a a džiai egali u ė i ienaskai os o mas i skaičiais nekai omi (LKG I 1965: 175; DLKG 2006: 62). Kalbos pa a imuose ap ašomi išim iniai a ejai, kai abs ak ieji daik a a džiai sukonk e ėja i jų daugiskai ą galima a o i, p z., Žmogus gali bū i apim as į ai iausių baimių (KP G1 2002: 20); ai būdinga i eiksmų pa adinimams, p z., Susidū ė du isiškai ski ingi mąs ymai (Bučienė 2017: 50). Tačiau publikacijų, ku iose bū ų analizuojamas eiksmažodžių ienaskai os a daugiskai os a ojimas, ypač negalimi a ejai, nepa yko as i. Taisyklingi am ik ų o mų a ojimo a ejai siūlomi Kalbos pa a imuose, be eik kiek iename žu nalo Bend inė kalba nume yje s a s omi o mų aisyklingumo klausimai. Tačiau jie i gi neapima isos pa adigmos a ojamumo. Bene a imiausia, ką bu o galima as i, šio s aipsnio nag inėjamai emai – ai Jono Jablonskio pas aba 1925 m. išleis ame Rygiškių Jono Lie u ių kalbos ado ėlyje: „Apie daly ius „būsimas, siųsimas, esimas“ <…> čia ne enka kalbė i: jie e as ė a kalbos dalykas, jie ne 2 h p://www. lkk.l /p og amos/pa aiskos/ als ybines-kalbos- a ojimo-no minimo-i -sklaidos-p og ama DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą | 9 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 isu i ne iš isų eiksmažodžių pada omi“ (Jablonskis 1925: 61). Tačiau čia ap a iamas a ejis, kai nė a isų daly io o mų su am ik a eiksmažodžio šaknimi. 1.4. Na ū aliosios mo ologijos aikymas Na ū aliosios mo ologijos požiū iu bal ų kalbos p adė os nag inė i ik šio amžiaus p adžioje. Pi majame dešim me yje a lik i la ių kalbos a dažodžio sis emos y imai (Rosinas 2005), ėliau šis me odas aiky as lie u ių kalbos eiksmažodžiams (Pakalniškienė, Ša ky ė 2012). Vienas iš na ū aliosios mo ologijos y inėjamų klausimų – kas y a no malu konk ečios kalbos sis emoje 3 (D essle 2019). Mo ologinis eiškinys laikomas na ū aliu, jei jis y a papli ęs kalboje i jai keičian is nekin a (Maye hale 1981: 2). Ne isi mo ologiniai eiškiniai y a ienodai papli ę, pa yzdžiui, p iesagų pasi aiko dažniau nei p iešdėlių. Kalba gali iš iso ne u ė i p iešdėlių (p z., u kų), be jei ji u i no s ieną a iksų ūšį – ai y a p iesagos (C occo Galeas 2001: 8). Toliau a liekan y imus šia k yp imi bu o gau a iš ada, kad p iesagos i p iešdėliai y a labiau papli ę nei in a pai 4 (Wu zel 2001: 27) Suple y izmas aip pa y a e as, aigi i nena ū alus žodžių da yboje 5 (D essle 1985: 97). Lie u ių kalboje suple y inių o mų y a labai nedaug: esu – bu au; aš – manęs i k . A liekan lie u ių kalbos eiksmažodžio laikų y imus bu o p iei a p ie iš ados, kad „[N]a ū aliosios mo ologijos požiū iu lie u ių kalbos šakninių eiksmažodžių bū ojo laiko o mos laiky inos pama inėmis, o esamojo laiko o mos- iš es inėmis“ (Pakalniškienė, Ša ky ė 2012: 155). Kaip a gumen as pa eikiamas ak as, kad „[I]n a pinių i -s a kamieno eiksmažodžių esamojo laiko o mos s uk ū iškai y a sudė ingesnės už bū ojo laiko kamienus, odėl sinch oniniu požiū iu laiky inos iš es inėmis“ (Pakalniškienė, Ša ky ė 2012: 155). Na ū aliosios mo ologijos požiū iu „kai ybos aisyklės y a mo ologinės ope acijos, ku iomis žodyje o maliai koduojamos mo ologinės ka ego ijos“ (Maye hale 1981: 8). 3 „<…> wha is no mal in he po en ial sys em o a speci ic language“ (D essle 2019). 4 „<...> is dann ex e ne Flexion na ü liche als in e ne Flexion, und P ä- und Su ixe sind na ü liche als In ixe“ (Wu zel 2001: 27). 5 „<...> supple ion is mos unna u al“ (D essle 1985: 97). DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą | 16 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 3.2. Bū ojo ka inio laiko nebu imas Da ienas a ejis, kai y a negalimų žodžių o mų, aip pa susijęs su seman ika. Tu in ys p iešdėlį ebe- eiksmažodžiai eiškia ęs inį eiksmą 8 (A kadie 2010: 21) odėl į ykio eikslo eiksmažodžių su šiuo p iešdėliu negali bū i. Ap ašan lie u ių kalbos g ama iką nu odoma, kad „ eiksmažodžio eikslo p iešp iešų o ma y a ne egulia i“ i „ eikslo a ž ilgiu gali bū i p iešinamos ski ingų laikų o mos – esamasis laikas u i eigos eikslo eikšmę, o bū asis i būsimasis į ykio <…>, plg.: A eina aka as nykus (Nė is) i A ėjo i lauk oji saulės už emimo alanda (Vienuolis)“ (Judžen is 2012: 157-158). Remian is uo, kas eigiama ci a oje, žodis a eis laikomas į ykio eikslo eiksmažodžiu, ačiau ebea eis jau odo eiksmo ęs inumą i y a p iski iamas eigos eikslui (Jis žinojo, kad i po šio į ykio sūnaus laiškai ebea eis kaip i anksčiau.). Lie u ių kalbos kul ū oje aip pa ap a iamas eiksmažodžių eikslas: „<...> eigos eikslo eiksmažodžiai y a be p iešdėlių, o į ykio eikslo eiksmažodžiai su p iešdėliais. Jeigu p iešdėlis odo ik eiksmo, yks ančio a i inkama k yp imi, ezul a ą, ai da ybiniu yšiu susiję žodžiai y a iek a imi a si bū ų o pa ies žodžio o mos: a) da y i–pada y i; ašy i-pa ašy i; skaldy i-suskaldy i; bal i-išbal i, pabal i, nubal i; skęs i-nuskęs i, paskęs i; nyk i-sunyk i; b) ei i iš ... – išei i; ei i į ... – įei i; ei i nuo ... – nuei i; bėg i pe ...- pe bėg i; bėg i p o ... – p abėg i i . .“ (Paulauskienė 2001: 211) Toliau nu odoma, kad eikslą gali lem i i eiksmažodžio laikas: „<...> lie u ių kalbos esamasis laikas leidžia a o i i p iešdėlines kai ku ių eiksmažodžių o mas eigos eikšme: slink ies eiksmažodžiai a eina, a plaukia, a ažiuoja, iš ažiuoja, pa ažiuoja a sako į eigos eikslo klausimą ką jis daba eikia? <...> Be pakanka pakeis i esamąjį laiką bū uoju, i eiksmažodis odo baig ą ezul a inį eiksmą: a ėjo, a plaukė, a ažia o, iš ažia o, pa ažia o.“ (Paulauskienė 2001: 213) 8 „<...> he combina ion o e- and be- <…> his sequence can only be in e p e ed as a con inua i e o m <...>“ (A kadie 2010: 21). DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą | 17 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Bū ų da galima papildy i, kad ne ik esamojo, be i bū ojo dažninio laiko o mos y a eigos eikslo, nes pasika ojan is eiksmas y a ęsiamas: a eida o, a plaukda o, a ažiuoda o, iš ažiuoda o, pa ažiuoda o. Tačiau nė a ap ašy a pas ebėjimų, kad kai ku ie p iešdėliai gali į ykio eikslo eiksmažodžius pakeis i eigos eikslo eiksmažodžiais. P idėjus p ie nu ody ų eiksmažodžių da i ebe-, bū ojo ka inio laiko o mos ampa negalimos. Į ykio eikslo eiksmažodžių kai ybinės o mos su šiuo p iešdėliu y a ne ealios, p z., ečiojo asmens o ma * ebeiš ažia o. LIGIS okių eiksmažodžių bū ojo ka inio laiko o mos nepa eikiamos. Taigi, pas ebė as bend asis polinkis, kad k yp į odan ys slink ies eiksmažodžiai (o kai ku ie i ne slink ies) su p iešdėliais a -, nu-, p isijungę da i ebe-, negali u ė i bū ojo ka inio laiko o mų, p z., a ažiuo i, nu ažiuo i, a bėg i, nubėg i, a sk is i, nusk is i, nudažy i i k . Žodžiai ebea ažiuoja, ebea ažiuoda o, ebea ažiuos lie u ių kalboje galimi, ačiau * ebea ažia o, * ebenudažė jau y a bep asmiai. Sakinys Kai aš g įžau, jis da ebedažė len yną y a sup an amas i ge as, nes dažė y a eigos eikslo eiksmažodis. Į ykio eikslas bū ų nudažė, o * ebenudažė jau skamba neįp as ai, eikia įsi empus mąs y i, ką ai galė ų eikš i i kažin a kokia no s šio žodžio eikšmė a ei ų į gal ą. Tebe- i į ykio eikslas ienas ki ą eliminuoja. 3.3. Tik be a dė ne eikiamosios ūšies daly ių giminė Nemažos dalies ne eikiamosios ūšies daly ių a ojama ik be a dė giminė. Ne eikiamosios ūšies daly ių, pada y ų iš in anzi y inių eiksmažodžių, galima ik be a dės giminės o ma. Bene pi mi pas ebėjimai apie a ojamą daly ių ik be a dę giminę bu o ap ašy i šio amžiaus p adžioje, ik o muluojama bu o kiek ki aip, be a dę giminę adinan nelinksniuojamąja daly io o ma: „Iš negalininkinių eiksmažodžių da oma ik nede inamoji i nelinksniuojamoji o ma“ (Paulauskienė 2001: 222). Tai ma y i i iš s a is inių LIGIS duomenų. Veikiamosios ūšies daly ių su šaknimi bėg- y a 14 310, o ne eikiamosios ūšies daly ių – ik 1 772. Tokią pa nuomonę iš eiškiančių eiginių galima as i i eo iniuose da buose: „<...> eikiamosios ūšies daly ių pada oma daugiau negu ne eikiamosios“ (Paulauskienė 2001: 221). Taigi labai didelė dalis ne eikiamosios ūšies daly ių, . y. ie, ku ie pada y i iš in anzi y inių eiksmažodžių, ne u i mo e iškosios i y iškosios giminės o mų bei linksnių. P z., bėgamas uožas, p abėg a a ka pa, nubėg i kilome ai gali bū i a ojama, aip pa kaip i aikų jau bu o išsibėgio a kas DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą | 18 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 ku , ačiau žodis *išsibėgio as jau y a negalimas. Iš iso LIGIS duomenų bazė apima 236 ne eikiamosios ūšies daly ių lemas. Iš jų 120 egali u ė i ik be a dės giminės o mas. Galima as i i daugiau pa yzdžių su ki ais eiksmažodžiais, kol kas da neį auk ais į LIGIS, kai galima ik be a dė ne eikiamųjų daly ių giminė. Pa yzdžiui, iš eiksmažodžių aug i, blizgė i, nesisup i galima pada y i aug a, blizgė a, nesisup a, ačiau *aug as, *aug am, *blizgė as, *blizgė ame, *nesisup as, *nesisup o jau y a nesup an ami. IŠVADOS P adėjus aiky i kompiu e ius i kalbų apdo ojimui, apie kalbas, jų g ama iką paaiškėjo naujų ak ų, į ku iuos anksčiau nebu o a k eip as dėmesys, nes žmogui kaip kalbos a o ojui ie klausimai neak ualūs. Kompiu e izuojan lie u ių kalbos g ama iką pas ebė a, kad kai ku ie lie u ių kalbos žodžiai negali įgy i isų eo inės pa adigmos o mų i aip nu inka dėl leksinės eikšmės nede ėjimo su g ama ine eikšme a ba dėl jų loginio p ieš a ingumo. G upinį eiksmą eiškiančių žodžių ienaskai a y a negalima. Į ykio eikslo eiksmažodžių ediniai su p iešdėliu ebe- negali u ė i bū ojo ka inio laiko o mų. Dauguma ne eikiamosios ūšies daly ių, pada y ų iš in anzi y inių eiksmažodžių, gali u ė i ik be a dės giminės o mą. ŠALTINIAI DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/menu?page=ad anced (žiū ė a 2021-05-25). LIGIS – Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinė sis ema. P ieiga in e ne e: h p://ligis.lki.l / (žiū ė a 2021-05-25). LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas, . 1–20, 1941–2002 (elek oninis a ian as), y . ed. G. Nak inienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005. P ieiga in e ne e: www.lkz.l (žiū ė a 2021-05-25). DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą | 19 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 LITERATŪRA Apu is Juozas 1977: Sug įžimas aka ėjančiais laukais: No elės, Vilnius: Vaga. A kadie Pe e 2010: No es on he Li huanian es ic i e. – Bal ic Linguis ics 1, 9-49. A kadje as Pio as 2008: Lie u ių kalbos pi minių eiksmažodžių klasių seman ika ipologinių duomenų kon eks e. – Ac a Linguis ica Li huanica 59, 1-27. Bučienė Laimu ė 2017: Daik a a džių skaičiaus ka ego ijos aiška: no mos i a osenos sanki a. – Kalba i kon eks ai: mokslo da bai 7 (2), 44-61. C occo Galeas G azia 2001: Wha is Na u al Mo phology? The S a e o he A . - Linguis ics A hens 13, 7-33. DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas. 5-as pa ais. leid., Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2006. DŽ6e –Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S. Keinys. 6-as leid. (elek oninis), Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2006. D essle Wol gang U. 2019: Na u al Mo phology. - Ox o d Resea ch Encyclopedias – Linguis ics. P ieiga pe in e ne ą: h ps://ox o d e.com/ iew/10.1093/ac e o e/9780199384655.001.0001/ac e o e- 9780199384655-e-576 (žiū ė a 2021-05-25). D essle Wol gang. U. 1985: Supple ion in Wo d- o ma ion. His o ical Seman ics, His o ical Wo d- o ma ion, ed. J. Fisiak, 97-112. Gai enis Kazimie as; Keinys S asys 1990: Kalbo y os e minų žodynas, Kaunas: Š iesa. G iške ičienė Joli a; Lapku ienė Cecilija; Na alinskienė G ažina; Šmulkš y ė Rima 2003: Lie u ių kalbos kul ū os ado ėlis kolegijoms, Vilnius: Homo libe . Jablonskis Jonas 1925: Rygiškių Jono Lie u ių kalbos ado ėlis, Kaunas: „Vai os“ b- ė. Judžen is A ū as 2012: Lie u ių kalbos g ama inės ka ego ijos, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. KP 2002: Kalbos pa a imai 1: G ama inės o mos i jų a ojimas, sud. R. Miliūnai ė, eks o au . R. Miliūnai ė, A. Paulauskienė, y . ed. A. Pupkis, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. LKE 1999: Lie u ių kalbos enciklopedija, ed. V. Amb azas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą | 20 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 LKG 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1: Fone ika i mo ologija, y . ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is. LKG 1971: Lie u ių kalbos g ama ika 2: Mo ologija, y . ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is. Maye hale Willy 1981: Mo phologische Na ü lichkei . / Linguis ische Fo schungen 28, Wiesbaden: A henaion. Paikens Pe e is; Ri uma Lau a; P e kalnina Lauma 2013: Mo phological Analysis wi h Limi ed Resou ces: La ian exaample. P oceedings o he 19 h No dic Con e ence o Compu a ional Linguis ics (NODALIDA 2013). Linköping Elec onic Con e ence P oceedings 85, 267-277. P ieiga pe in e ne ą: h ps://www. esea chga e.ne /publica ion/260907832_Mo phological_analysis_wi h_li mi ed_ esou ces_La ian_example (žiū ė a 2021-05-25). Pakalniškienė Dalia; Ša ky ė Raimonda 2012: Mikalojaus Daukšos aš ų in a piniai i s a kamieno eiksmažodžiai na ū aliosios mo ologijos požiū iu. – Res Humani a iae XI, 151- 172. Pake ys Ju gis 2011: Daba inės lie u ių kalbos daik a a dinių eiksmažodžių p iesagų i jų pama inių daik a a džių kai ybos klasių san ykis. – Bal is ica, 46, 271-288. Paulauskienė Aldona 2001: Lie u ių kalbos kul ū a, Kaunas: Technologija. Rimku ė E ika 2006: Daba inės lie u ių kalbos g ama inių o mų a osena mo ologiškai ano uo ame eks yne. – Li uanis ika 66 (2), 34-55. Rimku ė E ika; Ko ale skai ė Jolan a 2008. Tai, kas inka žmogui, ne inka mašininiam e imui: žodynų p oblema. - Gim oji kalba 2, 3-14. Rosinas Albe as 2005: La ių kalbos daik a a džio linksnia imo sis ema: sinch onija i diach onija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Š eikauskienė Dai a 2010: Lie u ių kalbos ien isinių sakinių au oma inė sin aksinė analizė: dak a o dise acija. Š eikauskienė Dai a 2016: Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinė sis ema: I. Mo ologija. - Lie u ių kalba 13. P ieiga in e ne e: h p://www.lie u iukalba.l /index.php/lie u iu- kalba/a icle/ iew/183 (žiū ė a 2021-05-25). Vlada skienė Rasuolė 2013: Kū ybinių indus ijų specialybės kalbos kul ū a: ado ėlis, Vilnius: Technika. DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą | 21 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Wu zel Wol gang U. 2001: Flexionsmo phologie und Na ü lichkei : Ein Bei ag zu mo phologischen Theo iebildung. S udia G amma ica 21, Be lin: Akademie-Ve lag GmbH. Zinke ičius Vy au as 2000: Lemuoklis – mo ologinei analizei. - Da bai i dienos 24, 245– 273. Gau a 2019 10 22 P iim a 2021 09 06 DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Veiksmažodžio o mų a ojamaumas, iš yškėjęs ku ian Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą | 22 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.02 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 USAGE OF THE VERB FORMS DEVELOPED ON THE LITHUANIAN GRAMMAR INFORMATION SYSTEM Summa y Up un il now, he usage o g amma ical o ms mos ly has been discussed in s anda diza ion o diach onic aspec s. Sea ching o a icles abou pa adigm co e age o i s comple eness yielded no esul s. We encoun e ed he same c i ical ques ion while c ea ing he Li huanian G amma In o ma ion Sys em, while p epa ing he ma e ial o he ab OTHER FORMS o be exac . I u ns ou ha pa adigms o some wo ds a e incomple e, which is de e mined no by mo phological ea u es o Li huanian language, bu by wo d seman ics, making speci ic pa adigm o ms impossible, non-exis en , by esul ing in wo ds no unde s ood by a na i e speake . We p esen h ee ypes o such occu ences: 1. Ve bs ha ing no singula o m: such e bs mean g oup ac ion. 2. Ve bs he pas simple ense o ms o which a e illogical. Such p oblem occu s when indica o o aspec o e bs is ime (i.e. p esen ense o ms a e impe ec i e, and pas simple ense o ms a e pe ec i e), and hey ha e a ached he p e ix ebe-, which no es con inui y. 3. Mos o passi e pa iciples ha a e de i ed om in ansi i e e bs can only ha e neu e gende o ms. KEYWORDS: g amma , mo phology, pa adigms, in lec ional o ms o wo ds, seman ics. DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email p o ec ed]